f9d9f79d-4349-4e2d-933f-c7f7f083e17a · Klaipėdos apygardos teismas



Baudžiamoji byla Nr. 1A-244-360/2023

Teisminio proceso Nr. 1-01-1-43088-2021

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.3.1.;

(S)

2.4.6.1.

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 19 d.

Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Savinijaus Katausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Aurelijos Sadauskaitės,

sekretoriaujant Jovitai Klimašauskienei,

dalyvaujant prokurorui Dariui Aleknai,

nuteistojo E. Š. gynėjai advokatei Astai Mačernytei,

vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo E. Å . apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų 2023-06-23 nuosprendžio, kuriuo E. Å . pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 1 dalį 1 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo, pagal BK 187 straipsnio 3 dalį 40 parų areÅ¡to. Taikyti BK 63 straipsnio 1 dalis, 5 dalies 2 punktas, paskirtos bausmės subendrintos į 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Pritaikius BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalis, paskirta bausmė subendrinta su 2023-04-06 Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų nuosprendžiu jam paskirta subendrinta su 2023-03-03 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rÅ«mų nuosprendžiu 4 metų laisvės atėmimo bausme į galutinę 4 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Ä® bausmės laikÄ Ä¯skaitytas E. Å . laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tas laikas nuo 2021-12-13 iki 2021-12-15 (dvi dienos) ir pagal 2023-04-06 Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų nuosprendį atlikta bausmės dalis iki Å¡io nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nuosprendžiu iš E. Š., S. D. ir R. K. solidariai Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 219, 43 Eur nuostolių atlyginimo, nukentėjusiajam R. J. priteista 3 460,32 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 2 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Be to, iš E. Š., S. D. ir R. K. solidariai priteista 1100 Eur advokatės pagalbos išlaidų atlyginimo.

Nuosprendžiu nuteisti S. D. ir R. K., tačiau dėl jų apeliacinių skundų nepaduota.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

1. E. Å . nuteistas už tai, kad su S. D. ir R. K., panaudodami fizinį smurtÄ , pagrobė svetimÄ turtÄ ir sugadino nedidelės vertės svetimÄ turtÄ : 2021-12-12, apie 22.27 val. S. D., R. K. ir E. Å ., veikdami bendrininkų grupe, (duomenys neskelbtini), bÅ«dami iÅ¡ anksto susitarę pagrobti svetimÄ turtÄ , panaudodami fizinį smurtÄ , tai yra, R. J. atidarius jam priklausančio automobilio ,,Audi A6”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) bagažinės dangtį, kurioje buvo uždaryta įrankių dėžė su sudėtais alkoholinių gėrimų buteliais, R.

K., stovėdamas R. J. iÅ¡ nugaros pusės, tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė jam į galvÄ , o nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, S. D., E. Å . ir R. K. ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jam į galvÄ ir kojas, taip R. J. padarydami odos nubrozdinimus kaktos deÅ¡inėje pusėje, nosies srityje vidurio linijos kaulinės dalies projekcijoje, smulkius odos nubrozdinimus deÅ¡inio ir kairio kelių sÄ narių priekiniuose pavirÅ¡iuose, burnos gleivinės nubrozdinimÄ kairėje pusėje 26-27 (virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės 6-7 dantų projekcijoje), smulkų odos nubrozdinimÄ burnos gleivinės deÅ¡inėje pusėje 46 danties (apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės 6 danties) projekcijoje, kraujosruvas burnos vidinėje pusėje kairės pusės skruosto srityje ties dantų sukandimo linija, nuolatinio 24 danties (virÅ¡utinio žandikaulio kairės pusės 4 danties) lūžį, sukėlusį vieno nuolatinio danties netekimÄ , ir nuolatinio 48 danties ( apatinio žandikaulio deÅ¡inės pusės 8 danties) vidinės dalies nuskėlimÄ .

Be to, S. D., E. Å ., ir R. K., spardydami R. J. kojomis, tyčia sugadino R. J. priklausančio automobilio ,,Audi A6”, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) galinį bamperį, padarydami 345,55 Eur vertės žalÄ . Po to, S. D., E. Å ., R. K. iÅ¡ automobilio bagažinės pagrobė R. J. priklausančiÄ Ä¯rankių dėžę su joje buvusiais alkoholiniais gėrimais ir, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , reikalavo R. J. atiduoti pinigus. Tokiu bÅ«du S. D., E. Å ., R. K. pagrobė R. J. priklausančiÄ Ä¯rankių dėžę (40 Eur vertės), kurioje buvo alkoholiniai gėrimai: vienas 0,7 l talpos butelis viskio ,, Makeris Mark” (11 Eur vertės), vienas 0,7 l talpos butelis viskio ,, Jack Daniel” (29 Eur vertės), vienas 0,7 l talpos butelis viskio „Ballantine's” (20 Eur vertės), du 0,7 l talpos buteliai degtinės ,,Finlandia” (vieno vertė - 13,19 Eur, bendra vertė - 26,38 Eur), vienas 0,5 l talpos butelis degtinės ,,Stumbras” (7 Eur vertės), vienas 0,7 l talpos butelis viskio ,,Jameson” (18 Eur vertės), trys 0,5 l talpos degtinės ,,Moskovskaya” buteliai (vieno vertė - 8,55 Eur, bendra visų vertė - 25,65 Eur), vienas 0,5 l talpos degtinės ,,Zelionaja marka” butelis (8,65 Eur vertės), vienas 0,7 l talpos degtinės ,,Zelionaja marka” butelis (10,99 Eur vertės), vienas 0,5 l talpos brendžio ,,Imperial” butelis (8,79 Eur vertės), vienas 0,7 l talpos viskio “Captain Morgan” butelis (25 Eur vertės).

Taip S. D., E. Å . ir R. K., bendrininkaudami ir panaudodami fizinį smurtÄ , nežymiai sužalojo R. J., pagrobė 230,46 Eur jam priklausančio turto bei sugadino jam priklausantį turtÄ , padarydami nedidelę -345,55 Eur - turtinę žalÄ .

2. Nuteistasis E. Å . apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti nuosprendžio dalį dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 187 straipsnio 3 dalį ir priimti jam iÅ¡teisinamÄ jį nuosprendį.

2.1. Nurodo, kad byloje nėra nustatyta, kad iÅ¡ pradžių, siekiant įveikti esamÄ ar galimÄ nukentėjusiojo prieÅ¡inimÄ si, prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas fizinis smurtas ir tik po to iÅ¡ nukentėjusiojo automobilio bagažinės buvo pagrobta įrankių dėžė su joje esančiais alkoholiniais gėrimais. Byloje nėra įrodymų, kad nukentėjusysis nebuvo kliÅ«tis, kuriÄ buvo bÅ«tina paÅ¡alinti, siekiant pagrobti jam priklausantį turtÄ , ir kad apeliantas tuo tikslu sudavė nors vienÄ smÅ«gį nukentėjusiajam. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir nagrinėjant bylÄ teisme, jis, E. Å ., davė nuoseklius parodymus apie tai, kad nuėjo iki nukentėjusiojo automobilio, nes žinojo, kad jis prekiauja alkoholiniais gėrimais. Norėjo nusipirkti alkoholinių gėrimų. Pinigų turėjo, nes tuo metu dirbo. Nukentėjusiajam sutikus parduoti alkoholinių gėrimų ir jo pasiÅ«lymu jiems kartu su nukentėjusiuoju jo taksi automobiliu pavažiavus į nuoÅ¡alesnę vietÄ , abu iÅ¡lipo iÅ¡ nukentėjusiojo taksi automobilio, priėjo prie automobilio bagažinės, kuriÄ pats nukentėjusysis ir atidarė. Kadangi pirko ne vienÄ butelį, nukentėjusysis leido butelius neÅ¡tis su įrankių dėže, kurioje ir buvo sudėti alkoholiniai gėrimai ir kuriÄ kitÄ dienÄ nukentėjusiajam bÅ«tų atidavęs. Padavė nukentėjusiajam pinigus, pasiėmė įrankių dėžę su alkoholiniais gėrimais ir nuėjo į Å¡onÄ . Kas vyko toliau, nematė ir nežino, jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nei iki alkoholio įsigijimo, nei po to jis nenaudojo ir todėl jo veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 180 straipsnio l dalyje, sudėties. Nurodytas aplinkybes patvirtino ir kitų nuteistųjų parodymai, kad jis, E. Å ., jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, taip pat ir liudytojos J. S. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai bei byloje esantis vaizdo registratoriaus įraÅ¡as.

2.2. Kaip nurodoma apeliaciniame skunde, R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino savo kaltę dėl smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimo. IÅ¡ byloje esančio 2022-03-04 Susitaikymo ir susitarimo dėl žalos atlyginimo baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-43088-21 akivaizdu, kad prieÅ¡ingai nei nurodoma nuosprendyje, apeliantas neketino taikytis su nukentėjusiuoju ir neketino jam atlyginti jokios žalos, nes nesijautė kaltas, savo kaltės nepripažino nei ikiteisminiame tyrime, nei teisme, civilinių ieÅ¡kinių nepripažįsta. Savo kaltę pripažino tik tiek, kad, pamatęs kaip nukentėjusysis važiuoja link R. K. ir S. D., lyg ir norėdamas juos partrenkti, puolė prie nukentėjusiojo automobilio ir ranka trenkė į Å¡io automobilio priekinį stiklÄ , tačiau dėl Å¡ių veiksmų nukentėjusiojo automobilis sugadintas nebuvo.

2.3. Apeliantas teigia, kad liudytoja J. S. teisiamojo posėdžio metu pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodė, kad veiksmų prie bagažinės nematė, buvo lyg garsas kaip bagažinės bumbsėjimas, R. jai nesakė, kad jį užpuolė, ant R. sužalojimų nematė, girdėjo kažkokį vieno asmens balsÄ , o ne kelių, nematė, ar vienas, ar daugiau žmonių su R. konfliktavo, žino, kad į maÅ¡inÄ buvo įlipęs vienas žmogus. Tad vienintelės įvykio liudytojos parodymai patvirtina tiek apelianto nurodomÄ aplinkybę, kad jis su nukentėjusiuoju nekonfliktavo, tiek R. K. nurodomÄ aplinkybę, kad jis vienintelis konfliktavo su nukentėjusiuoju ir jau po to, kai apeliantas su alkoholiniais gėrimais buvo nuėjęs į Å¡onÄ .

2.4. Apeliantas teigia, kad iš byloje esančio vaizdo registratoriaus įrašo akivaizdu, kad nukentėjusysis pats pasikvietė jį į savo automobilį, pats pasiūlė pavažiuoti nuošaliau, kad niekas negalėtų pastebėti, kaip parduodamas alkoholis. Nukentėjusiojo parodymai neatitinka vaizdo registratoriaus įrašuose užfiksuotų faktų.

2.5. Pasak apelianto, teismas visiÅ¡kai nepagrįstai nukentėjusiojo parodymus laikė nuosekliais ir visiÅ¡kai nepagrįstai sprendė, kad nukentėjusiojo parodymus patvirtina liudytojos J. S. parodymai, kurie, kaip jau minėta, bylos nagrinėjimo teise metu jau buvo kitokie ir kuri į teismo klausimÄ apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pasakė, kad parodymuose nelabai tiksliai paraÅ¡yta.

2.6. Apeliantas nurodo ir tai, kad nukentėjusysis ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas apie devynis kartus ir jo parodymai nuolat kito:

- 2021-12-13 nukentėjusysis nurodo, kad priėjo trys vyriÅ¡kiai, atidarė bagažinę, tada nukentėjusysis iÅ¡lipo pažiÅ«rėti, kas vyksta. Priėjęs prie bagažinės pajuto keletÄ smÅ«gių į galvos sritį, nukrito ant žemės, prarado nuovokÄ , tada visi trys pradėjo jį spardyti kojomis;

- 2021-12-13, apklausiamas kaip nukentėjusysis, pastarasis parodo, kad prie jo automobilio priėjo jam nepažįstamas vyriÅ¡kis ir paprašė parduoti alkoholio. Kai jis pasakė, kad nieko neparduos, tas vyriÅ¡kis įlipo į jo automobilį ir paprašė pavežti. Pavežė tik todėl, kad norėjo, jog vyriÅ¡kis iÅ¡liptų. Kai sustojo, prie jo priėjo dar du vyriÅ¡kai, iÅ¡ kurių jis pažinojo R. K.. Pajuto, kaip atsidaro jo automobilio bagažinės dangtis, iÅ¡lipo pasižiÅ«rėti, kas vyksta, ir, priėjęs prie bagažinės, pajuto keletÄ smÅ«gių į galvos sritį. Kuris iÅ¡ vyriÅ¡kių sudavė, nesuprato;

- 2022-03-16 papildomos apklausos metu nukentėjusysis parodė, kad smūgį pajuto tuo metu, kai ruošėsi atidaryti automobilio bagažinę ir smūgį jam galėjo suduoti arba S. D., arba R. K..

Tad teismas nukentėjusiojo parodymus turėjo vertinti kritiÅ¡kai, nes jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, ir neturėjo pagrindo jais remtis, darydamas iÅ¡vadÄ , kad fizinis smurtas prieÅ¡ nukentėjusįjį buvo panaudotas anksčiau, negu apeliantas iÅ¡ jo nusipirko alkoholinių gėrimų, kÄ patvirtina ir teismo nurodyta aplinkybė apie reikalavimÄ nukentėjusiajam atiduoti pinigus.

2.7. Apeliantas pažymi, kad nukentėjusysis nelegaliai prekiauja alkoholiniais gėrimais ir alkoholiniai gėrimai iš jo nebuvo pagrobti, o nukentėjusysis pats, gera savo valia, be jokios prievartos ar smurto panaudojimo turimus alkoholinius gėrimus pardavė.

2.8. Taip pat apeliantas nurodo, kad nėra įrodymų, kad jis ar kuris kitas nuteistasis bÅ«tų sugadinę nukentėjusiojo automobilį. Supykęs ranka trenkė į nukentėjusiojo automobilio priekinio lango stiklÄ , tačiau dėl to jokie automobilio sugadinimai neatsirado. Byloje nėra visiÅ¡kai jokių įrodymų, kad bÅ«tų spyręs į nukentėjusiojo automobilio bamperį ir dėl to bamperis bÅ«tų sulūžęs. Nukentėjusysis dirba taksistu, turi du vienodos markės automobilius. Dėl automobilio remonto sÄ matos kreipėsi tik 2022-05-03, t. y. po penkių mėnesių nuo įvykio, kas pagrįstai leidžia teigti, kad automobilį pats nukentėjusysis galėjo apgadinti veždamas keleivius. Skundžiamame nuosprendyje teismas konstatuoja, jog byloje surinkta nedaug įrodymų dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, tačiau remiasi nenuosekliais ir kritiÅ¡kai vertintinais nukentėjusiojo parodymais dėl automobilio apgadinimo bÅ«tent Å¡io įvykio metu, kurių nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, ir daro iÅ¡vadÄ , kad nukentėjusiojo parodymai patvirtina, jog tariamo plėšimo metu buvo apgadintas jo automobilis.

2.9. Pasak apelianto, teismas netinkamai iÅ¡tyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, rėmėsi nenuosekliais nukentėjusiojo parodymais bei liudytojos J. S. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurių teisiamojo posėdžio metu ji jau nepatvirtino. Pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos principÄ , abejonės įvertintos apelianto nenaudai, remtasi prielaidomis, nesant neginčijamai kaltę patvirtinančių įrodymų. Nuteistas nepagrįstai, jam perkelta pareiga įrodyti savo nekaltumÄ .

3. Teismo posėdyje nuteistojo gynėja advokatė prašė apeliacinį skundÄ tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundÄ atmesti.

Apeliacinis skundas atmestinas.

4. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ apeliacinės instancijos teismas bylÄ patikrina tiek, kiek to praÅ¡oma apeliaciniame skunde. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) apraÅ¡omojoje dalyje privalo iÅ¡dėstyti motyvuotas iÅ¡vadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymÄ Ä¯ kiekvienÄ argumentÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-118-746/2016, 2K-226-1073/2019).‏‏‎

5. Nuteistasis E. Å . apeliaciniame skunde nesutinka su jo pripažinimu kaltu, praÅ¡o iÅ¡teisinti, teigia, jog pažeidžiant nekaltumo prezumpcijÄ , nuteistas nepagrįstai. Tačiau apygardos teismas, iÅ¡nagrinėjęs byloje esančiÄ medžiagÄ , priimtÄ nuosprendį, nuteistojo apeliacinio skundo argumentus daro iÅ¡vadÄ , kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, tinkamai įvertino byloje surinktus ir tiesiogiai teisiamajame teismo posėdyje iÅ¡tirtus įrodymus, padarė motyvuotas iÅ¡vadas dėl nuteistojo E. Å . kaltės, teisingai taikė baudžiamojo įstatymo bei baudžiamojo proceso normas. Vien tai, kad apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, nereiÅ¡kia nuosprendžio nepagrįstumo ar neteisėtumo. Å iuo atveju kolegija sutinka su nuosprendyje iÅ¡dėstytais argumentais bei motyvuotomis iÅ¡vadomis ir sprendžia, jog pirmosios instancijos teismo E. Å . pripažintas kaltu pagrįstai, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, jo kaltę įrodo ne prielaidos, o bÅ«tent įrodymų visuma.

6. Pagal baudžiamojo proceso įstatymÄ Ä¯rodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vienÄ aplinkybę, turinčiÄ reikÅ¡mės baudžiamajai bylai teisingai iÅ¡spręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys). Teismas apkaltinamojo nuosprendžio apraÅ¡omojoje dalyje turi iÅ¡dėstyti įrodymus, kuriais grindžia teismo iÅ¡vadas, ir nurodyti motyvus, kuriais vadovaudamasis atmeta kitus įrodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vadinasi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieÅ¡taravimų paÅ¡alinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Taigi teismas savo iÅ¡vadas privalo grįsti patikimais įrodymais, įvertinti jų visumÄ ir tai turi leisti teismui padaryti sprendime iÅ¡dėstytas iÅ¡vadas.

7. IÅ¡ skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas laikėsi aptartų reikalavimų, iÅ¡dėstė iÅ¡tirtus įrodymus bei juos iÅ¡samiai iÅ¡analizavo, vertino tiek kiekvienÄ atskirai, tiek visumÄ , nustatydamas jų tarpusavio ryÅ¡ius, atkÅ«rė logiÅ¡kÄ ir nuosekliÄ nusikaltimo aplinkybių grandinę.

8. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu E. Å . nuteistas dėl to, kad veikdamas bendrininkų grupe su S. D. ir R. K., bÅ«dami iÅ¡ anksto susitarę pagrobti svetimÄ turtÄ , panaudodami fizinį smurtÄ , tai yra, R. J. atidarius jam priklausančio automobilio bagažinės dangtį, kurioje buvo uždaryta įrankių dėžė su sudėtais alkoholinių gėrimų buteliais, R. K., stovėdamas R. J. iÅ¡ nugaros pusės, tyčia vienÄ kartÄ ranka sudavė jam į galvÄ , o nukentėjusiajam pargriuvus ant žemės, S. D., E. Å . ir R. K. ne mažiau kaip keturis kartus spyrė jam į galvÄ ir kojas, taip R. J. padarydami nežymų sveikatos sužalojimÄ . Be to, S. D., E. Å ., ir R. K., spardydami R. J. kojomis, tyčia sugadino R. J. priklausančio automobilio galinį bamperį, po to S. D., E. Å ., R. K. iÅ¡ automobilio bagažinės pagrobė R. J. priklausančiÄ Ä¯rankių dėžę su joje buvusiais nurodytais alkoholiniais gėrimais ir, tęsdami nusikalstamÄ veikÄ , dar reikalavo R. J. atiduoti pinigus. Taip S. D., E. Å . ir R. K., bendrininkaudami ir panaudodami fizinį smurtÄ , nežymiai sužalojo R. J., pagrobė 230,46 Eur jam priklausančio turto bei sugadino jam priklausantį turtÄ , padarydami nedidelę -345,55 Eur - turtinę žalÄ . E. Å . neneigia su S. D. ir R. K. buvęs įvykio vietoje, tačiau esÄ jokio smurto prieÅ¡ nukentėjusįjį nenaudojo, tik, padavęs pinigus, nusipirko alkoholio, nukentėjusysis leido butelius neÅ¡tis su įrankių dėže, nuėjo į Å¡onÄ , atkreipia dėmesį, kad R. K. pripažino savo kaltę dėl smÅ«gių nukentėjusiajam sudavimo, jis, apeliantas, proceso metu neketino taikytis su nukentėjusiuoju, nes savo kaltės bei civilinių ieÅ¡kinių nepripažino. Tokios pozicijos nuteistasis laikėsi ir apylinkės teisme, tačiau, kaip matyti iÅ¡ nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas motyvuotai, remdamasis iÅ¡tirtų įrodymų visuma, jÄ paneigė, kolegija nemato pagrindo nepritarti iÅ¡samiems apylinkės teismo argumentams.

9. Visuma byloje ištirtų įrodymų leidžia spręsti, jog E. Š. nėra niekuo dėtas dėl inkriminuoto nusikaltimo, kaip tai įrodinėja apeliaciniame skunde, kur teigiama, jog smurto prieš nukentėjusįjį jis nenaudojo ir nupirkęs alkoholio nešinas dėže nuėjo, alkoholis parduotas be jokios prievartos. E. Š. parodymai procese tarpusavyje nuosekliai nesutapo su kitų dviejų nuteistųjų parodymais, įvykio detales jie pasakojo skirtingai (pvz. ikiteisminiame tyrime nuteistieji skirtingai nurodė, kuris jų pirmiausia nuėjo prie nukentėjusiojo, o R.

K. iÅ¡vis teigė, jog padavus pinigus nukentėjusiajam, pastarasis juos paėmęs ir pasakęs, jog alaus neturi, pasiÅ«lė stipresnio gėrimo, įsėdo į savo automobilį ir nuvažiavo; teismo posėdyje S. D. minėjo, jog nukentėjusiajam niekas jokių smÅ«gių nesudavė ir Å¡is ant žemės parkritęs nebuvo, nors R. K. teigė, jog jam pirmasis į veidÄ trenkė nukentėjusysis, todėl taip pat trenkė nukentėjusiajam, kuriam nukritus, dar porÄ kartų spyrė į pilvÄ , E. Å . teisme teigė, jog nors visi buvo priėję prie nukentėjusiojo automobilio, tačiau muÅ¡tynių nematė, pasiėmęs alkoholį nuėjo).

Todėl nuteistųjų parodymai nėra patikimi, jais siekiama iÅ¡vengti ar suÅ¡velninti atsakomybę, jie neatitinka kitų įrodymų visumos, kas pasakytina ir apie apelianto teiginius, jog R. K. esÄ tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme pripažino savo kaltę (visgi, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, R. K. parodymai tikrai nebuvo nuoseklÅ«s). Nukentėjusysis R. J. teisme nurodė, kad parduoti alkoholio priėjęs prašė E. Å ., kuriam įsėdus į automobilį, pavažiavo nuoÅ¡aliau, abu iÅ¡lipę nuėjo prie bagažinės, tačiau ten jau buvęs R.

K. trenkė į galvÄ , o parkritus, visi jį spardė, Å¡Å«kavo, buvo atidarę automobilio bagažinę, kai pavyko atsikelti ir įlipti į automobilį, E. Å . daužė kumščiu į durelių stiklÄ , reikalavo pinigų, rankose turėjo įrankių dėžę su alkoholio buteliais, E. Å . ir S. D. grasino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, jog nukentėjusiojo R. J. parodymai ikiteisminiame tyrime kito, todėl teismo turėjo bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, nes jų nepatvirtina jokia kita bylos medžiaga, nėra įrodymų dėl smurto naudojimo turtui pagrobti, tačiau tokie argumentai atmetami kaip visiÅ¡kai nepagrįsti.

Iš nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas vertino nukentėjusiojo R. J. parodymus kitų įrodymų kontekste, bei motyvuotai jais vadovavosi, nustatydamas nusikaltimo aplinkybes bei, be kita ko, nuteistojo kaltę ir kolegija neturi pagrindo su tuo nesutikti. Nukentėjusysis R. J. tiek ikiteisminiame tyrime, tiek teisme nurodė esmines aplinkybes, kad išlipus iš automobilio ir priėjus prie bagažinės, prieš jį buvo naudotas smurtas ir tai darė visi trys nuteistieji, alkoholio jis nepardavė, o šis buvo pagrobtas po smurto prieš jį panaudojimo.

IÅ¡kart po įvykio R. J. iÅ¡sikvietė pareigÅ«nus, tai aiÅ¡kiai užfiksuota ir vaizdo registratoriaus duomenyse, iÅ¡ kurių girdima, kaip nukentėjusysis kreipiasi pagalbos, nurodo, jog trise jį užpuolė, sumušė, pavogė daiktus, byloje užfiksuoti R. J. nustatyti sužalojimai, teismo posėdyje liudytoju apklausto į įvykio vietÄ atvykusio pareigÅ«no L. R. parodymai atitinka nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes apie tai, kaip ir dėl ko jis buvo sumuÅ¡tas, pagrobtas jo turėtas alkoholis.

Be to, bylos duomenimis, R. J. iš anksčiau žinojo tik R. K., tačiau proceso metu atpažino visus 3 nuteistuosius kaip prieš jį smurtavusius asmenis.

10. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama nukentėjusiojo parodymai neatitinka vaizdo registratoriaus įrašuose užfiksuotų faktų, nes iš byloje esančio vaizdo registratoriaus įrašo akivaizdu, kad nukentėjusysis pats pasikvietė jį į savo automobilį, pats pasiūlė pavažiuoti nuošaliau, kad niekas negalėtų pastebėti, kaip parduodamas alkoholis. Aplinkybė, jog alkoholį norėta parduoti nuošaliau, nepaneigia E. Š. jau po to atliktų veiksmų, nekeičia jų vertinimo.

Kaip teisingai pažymėjo skundžiamame nuosprendyje apylinkės teismas, iÅ¡ vaizdo ir garso registratoriaus duomenų, liudytojos J. S. parodymų, kurie iÅ¡ esmės atitinka R. J. nurodytÄ Ä¯vykių eigÄ , matoma, jog apelianto minėtų derybų dėl alkoholio kiekio pirkimo nebuvo, atsidarius automobilio bagažinei, tuoj pat pasigirdo bildesiai, keiksmai, daužymo triukÅ¡mas, užfiksuotas vaizdo ir garso registratoriaus bei liudytojos J. S. parodymuose. Apeliaciniame skunde, savaip interpretuojant liudytojos parodymus, teigiama, jog J.

S. teisme pakeitė parodymus bei neva patvirtino apelianto nurodomÄ aplinkybę, jog jis su nukentėjusiuoju nekonfliktavo. Tokie apelianto argumentai atmetami kaip nepagrįsti. IÅ¡ liudytojos J. S. parodymų procese matyti, jog muÅ¡tynių metu ji buvo automobilyje ir, nors tiesiogiai nematė įvykių eigos, tačiau nurodė, jog dėl girdėtų garsų prie automobilio bagažinės bijojo iÅ¡lipti, už automobilio galo vyko grumtynės, girdėjo smÅ«gių garsus, suprato, jog kažkas negerai, R. J. turbÅ«t muÅ¡amas, girdėjo reikalavimus atiduoti pinigus, pamatytų vyriÅ¡kių neįsidėmėjo, pasitaikius progai, iki R.

J. iÅ¡važiuojant iÅ¡ įvykio vietos, iÅ¡sigandusi iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio ir pabėgo. Tokie liudytojos parodymai atitinka vaizdo ir garso registratoriaus medžiagÄ , kur, kaip minėta, automobiliui sustojus, ir, kaip bylos duomenimis nustatyta, nukentėjusiajam iÅ¡lipus ir nuėjus prie bagažinės, girdimi bildesiai, keiksmai, daužymo triukÅ¡mas, pinigų reikalavimai, į automobilį sugrįžęs nukentėjusysis skubiai iÅ¡važiavo iÅ¡ įvykio vietos, nuvažiuodamas dar praÅ¡o grÄ Å¾inti, netrukus kviečia pareigÅ«nus, nurodo aplinkybes, jog buvo užpultas 3 asmenų, sumuÅ¡tas, pavogti daiktai.

Nors apeliaciniame skunde užsimenama, jog bylos nagrinėjimo teisme metu J. S. į teismo klausimÄ apie ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus pasakė, kad parodymuose nelabai tiksliai paraÅ¡yta, tačiau, kaip matyti iÅ¡ bylos medžiagos, prieÅ¡ingai nei teigia apeliantas, liudytoja savo ikiteisminio tyrimo parodymų nepaneigė, labiau juos papildė, nebuvo tikra tik ko iÅ¡ pradžių priėjęs prašė E. Å ., pavežti ar alkoholio. Todėl liudytojos parodymai visai neprieÅ¡tarauja nukentėjusiojo parodymams, vaizdo ir garso registratoriaus duomenims ir pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais vadovavosi, nustatydamas nusikaltimo aplinkybes bei spręsdamas dėl be kita ko ir E. Å . kaltės.

11. Dalis apeliacinio skundo argumentų susiję ir su nuteisimu dėl nukentėjusiojo automobilio sugadinimo, teigiama, jog nėra įrodymų, kad apeliantas tai bÅ«tų padaręs, pripažįsta, kad ranka trenkė į nukentėjusiojo automobilio priekinio lango stiklÄ , tačiau sugadinimai neatsirado, dėl remonto sÄ matos kreiptasi po penkių mėnesių nuo įvykio, tad automobilis galėjo bÅ«ti apgadintas kitomis aplinkybėmis, o skundžiamame nuosprendyje teismas konstatuoja, jog byloje surinkta nedaug įrodymų dėl BK 187 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Kolegija apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus. Skundžiamame nuosprendyje detaliai iÅ¡nagrinėtas inkriminuotas nukentėjusiojo automobilio apgadinimas, kokiais duomenimis remiamasi pripažįstant, be kita ko, ir E. Å . kaltu dėl Å¡ios nusikalstamos veikos padarymo. Kaip jau minėta, nėra pagrindo nesivadovauti nukentėjusiojo R. J. parodymais apie įvykio aplinkybes, atitinkančiais liudytojos J. S. parodymus, vaizdo ir garso registratoriaus duomenis (girdimas automobilio trankymas), sÄ matoje nurodytus automobilio apgadinimus, jų pobÅ«dį ir lokalizacijÄ . Pats apeliantas pripažįsta iÅ¡ pykčio trenkęs į automobilį, tik esÄ Ä¯ stiklÄ ir apgadinimų nepadaręs. Aplinkybė, jog sÄ mata sudaryta keliais mėnesiais vėliau, nei nagrinėjamas įvykis, pati savaime nepaneigia bylos duomenų visuma nustatyto automobilio apgadinimo, o jÄ atitinka. Vien tai, kad apeliantas nesutinka su byloje esančių įrodymų vertinimu, laikydamas, jog duomenys turėjo bÅ«ti įvertinti taip, kaip jis mano esant teisinga, nereiÅ¡kia, jog pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas prieÅ¡tarauja įstatymo reikalavimams. PrieÅ¡ingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, juos sugretino, iÅ¡analizavo bei padarė motyvuotas iÅ¡vadas, todėl kolegija neturi pagrindo nepritarti skundžiamo nuosprendžio argumentams.

12. Atsižvelgdamas į visÄ tai, kas iÅ¡dėstyta, apygardos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendžio iÅ¡vadoms, kad įrodymų visuma leidžia pagrįstai spręsti, jog E. Å . padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas. Dėl to, kas aptarta, pirmosios instancijos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais nėra pagrindo.

13. Klaipėdos apygardos teisme buvo gautas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus prašymas „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“, kuriame prašoma valstybei priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas – 136,67 Eur dėl antrinės teisinės pagalbos E. Š..

14. BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimÄ iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas, susidariusias dėl bÅ«tino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, iÅ¡skyrus Å¡io Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. BPK 106 straipsnyje įtvirtintos nuostatos taip pat galioja ir nagrinėjant bylÄ apeliacinėje instancijoje.

15. Nagrinėjamu atveju praÅ¡omos teisinės pagalbos iÅ¡laidos nepriteisiamos. Nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, priimant skundžiamÄ nuosprendį jau atlikinėjo ankstesnę laisvės atėmimo bausmę, apeliacinis skundas atmetamas.

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u t a r i a:

nuteistojo E. Å . apeliacinį skundÄ atmesti.

Atmesti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Finansų skyriaus praÅ¡ymÄ dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų – 136,67 Eur priteisimo iÅ¡ E. Å ..

Teisėjai Dalius Jocys

Savinijus Katauskas

Aurelija Sadauskaitė