2020-09-02 Nr. AB-15884-3-61-3-01215-2020-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. eA-4702-502/2020

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01215-2020-6

Procesinio sprendimo kategorija 53.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2020 m. rugsėjo 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dalios Višinskienės ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkės),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja R. B. (toliau – ir pareiškėja) kreipėsi į teismą su skundu, prašydama panaikinti atsakovo Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Kauno skyriaus priimtą 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 01308 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“.

2. Pareiškėja nurodė, kad Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi pagal Lietuvos Respublikoje įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostatas. Atsakovas 2017 m. rugpjūčio 29 d. priėmė sprendimą išduoti pareiškėjai leidimą laikinai gyventi. 2019 m. rugsėjo 6 d. Migracijos departamentas išdavė pareiškėjai leidimą laikinai gyventi Nr. LT7490624 (toliau –ir Leidimas), galiojantį iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Pareiškėja 2020 m. kovo 17 d. gavo Migracijos departamento Kauno skyriaus 2020 m. kovo 17 d. sprendimą Nr. 01308 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje panaikinimo“ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsakovas nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja su tokiu atsakovo Sprendimu nesutiko, kadangi jis buvo priimtas neinformavus pareiškėjos apie ketinamą priimti sprendimą, nepasiteiravus pareiškėjos apie nurodytos situacijos susidarymo priežastis bei aplinkybes, ar pareiškėja ėmėsi ir, ar ketina imtis kokių nors veiksmų dėl susidariusios faktinės situacijos sprendimo, jog Leidimas nebūtų panaikintas. Dėl nurodytų priežasčių, pareiškėjos vertinimu, minėtas Sprendimas buvo visiškai formalus ir naikintinas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja nurodė, kad atsakovo Sprendimas turėjo būti pagrįstas nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir galiojančiu teisiniu reglamentavimu, atitikti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio nuostatas, turėjo būti motyvuotas. Individualiame administraciniame akte turėjo būti įvardyti pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turėjo būti adekvatus, aiškus ir pakankamas.

3. Pareiškėjos teigimu, atsakovas Sprendimą priėmė vienašališkai ir formaliai, t. y. prieš tai nesusisiekęs su pareiškėja ir net nebandęs išsiaiškinti reikšmingų faktinių aplinkybių, dėl kokių priežasčių pareiškėja yra išbraukta iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (toliau – ir LSMU) studentų sąrašų. Atsakovas net nesidomėjo, ar pareiškėja neketina atnaujinti studijų pagal nurodytos studijų institucijos nustatytą studijų tvarką, ar nėra apskundusi bendrosios kompetencijos teismui pareiškėjos ir studijų institucijos sudarytos civilinės studijų sutarties nutraukimo kaip neteisėto, ar pareiškėja sprendimo priėmimo metu nėra sudariusi naujos studijų sutarties pagal naują studijų programą su ta pačia studijų institucija ar kita (nauja) studijų institucija. Tuo pačiu pareiškėja būtų buvusi tinkamai informuota apie tai, kad susidariusios faktinės situacijos nedelsiant ir tinkamai neišsprendus – gali būti panaikintas jos turimas Leidimas. Jeigu atsakovas būtų kreipęsis į pareiškėją dėl tokios informacijos / duomenų suteikimo ir pateikimo, o ne formaliai vykdęs leidimų laikinai gyventi panaikinimo procedūras, pareiškėja būtų turėjusi galimybę operatyviai išspręsti savo tolesnių studijų Lietuvos Respublikoje klausimą, o aplinkybės, kurių pagrindu buvo priimtas Sprendimas dėl Leidimo panaikinimo, likviduotos. Pareiškėja nurodė, kad aktyviai sprendžia ir nagrinėja visas įmanomas galimybes atnaujinti savo studijas toje pačioje ar kitoje studijų institucijoje.

4. Pareiškėja, gavusi skundžiamą Sprendimą yra „pastatyta prieš faktą“, jog Leidimas jau yra panaikintas. Šio Sprendimo pareiškėjai neapskundus kompetentingam administraciniam teismui ir jam įsigaliojus, atsiranda Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 „Dėl Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, (toliau – ir Aprašas) 135 punkte nurodytos teisinės pasekmės. Pareiškėjos atžvilgiu būtų priimamas Įstatymo 125 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytas sprendimas grąžinti užsienietį į užsienio valstybę, kai jam panaikintas leidimas laikinai gyventi. Pareiškėja padarė išvadą, kad atsakovas nenustatė visų Sprendimo priėmimui reikšmingų faktinių aplinkybių, kadangi prieš Sprendimo priėmimą nesikreipė į pareiškėją dėl reikšmingų duomenų ir informacijos pateikimo, o dėl šios priežasties pareiškėja nebuvo tinkamai atsakovo informuota apie galinčias kilti teisines pasekmes dėl susidariusios situacijos ir jai nesuteikta galimybė šios faktinės situacijos ištaisyti / išspręsti tokiu būdu, kad Leidimas nebūtų panaikintas.

5. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą, prašė jį atmesti.

6. Atsakovas nurodė, kad pareiškėja, ketindama studijuoti mokslo ir studijų institucijoje pagal studijų programą (programas) arba doktorantūroje, Migracijos departamento Vilniaus skyriui 2019 m. rugpjūčio 18 d. pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir kitus dokumentus, Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte bei 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytu leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindu. Pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Tačiau 2020 m. kovo 5 d. Migracijos departamentas gavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto 2020 m. vasario 25 d. pranešimą Nr. TR-033 „Dėl užsienio studentų braukimo iš studentų sąrašų“, kuriame buvo nurodyta, kad pareiškėja LSMU rektoriaus 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr. SC-1-115 buvo išbraukta iš minėto universiteto studentų sąrašų. Atsižvelgdamas į minėtas aplinkybes, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu Migracijos departamentas nusprendė panaikinti pareiškėjai išduotą leidimą laikinai gyventi.

7. Migracijos departamentas teigė, kad Įstatymas, Aprašas ar kiti teisės aktai nenumatė pareigos Migracijos departamentui siųsti pranešimus pareiškėjai apie jos išbraukimą iš universiteto studentų sąrašų ar tirti pareiškėjos išbraukimo iš LSMU studentų sąrašų aplinkybes. Skundžiamas Sprendimas buvo priimtas remiantis objektyviais duomenimis (LSMU 2020 m. vasario 25 d. pranešimu ir LSMU rektoriaus 2020 m. vasario 10 d. įsakymu, kad pareiškėja buvo išbraukta iš universiteto studentų sąrašų), todėl pareiškėjos argumentai dėl jos neinformavimo ir neapklausimo, neturėjo jokios įtakos skundžiamojo sprendimo teisėtumui. Atsakovas pažymėjo, kad užsienietis turėjo pareigą išduoto leidimo laikinai gyventi metu atitikti jam keliamus reikalavimus. Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms šio leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėja 36 dienas nuo jos išbraukimo iš LSMU studentų sąrašų iki ginčijamo Sprendimo priėmimo į Migracijos departamentą nesikreipė, apie pasikeitusias aplinkybes neinformavo ir prašymo dėl naujo leidimo laikinai gyventi nepateikė. Todėl nebuvo pagrindo priimti sprendimo nepanaikinti pareiškėjos leidimo laikinai gyventi. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėja skunde taip pat nenurodė teisinio pagrindo, kodėl jos Leidimas galėtų būti nepanaikintas nustačius aiškų leidimo gyventi panaikinimo pagrindą. Nurodė, kad Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėja atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas. Atsakovo nuomone, Migracijos departamentas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, teisės normos buvo pritaikytos tinkamai, Sprendime motyvų išdėstymas buvo adekvatus, aiškus ir pakankamas, paremtas surinktais duomenimis.

II. 8. Vilniaus apygardos administracinio teismas 2020 m. birželio 17 d. sprendimu pareiškėjos R. B. skundą atmetė.

9. Teismas nustatė, kad pareiškėja Migracijos departamento Vilniaus skyriui pateikė 2019 m. rugpjūčio 18 d. prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nurodydama, kad ji ketina studijuoti mokslo ir studijų institucijoje pagal studijų programą (programas) arba doktorantūroje bei kitus dokumentus, patvirtinančius Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkte ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytą leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindą. Pareiškėjai buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, galiojęs iki 2020 m. rugsėjo 7 d. Migracijos departamentas, vadovaudamasis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu, kuriame nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi užsieniečiui panaikinamas, jeigu nutraukiamos studijos, 2020 m. kovo 17 d. Sprendimu panaikino (duomenys neskelbtini) pilietei R. B. išduotą leidimą laikinai gyventi LT7490624, galiojantį iki 2020 m. rugsėjo 7 d.

10. Teismas taip pat nustatė, kad LSMU rektoriaus 2020 m. vasario 10 d. įsakymu Nr.SC-1-115 pareiškėja išbraukta iš valstybės nefinansuojamų studentų sąrašo SLF Slaugos (anglų k.) I pakopos nuolatinių studijų programos I kurso, neatvykus kartoti dalykų rudens semestre. Migracijos departamentas 2020 m. kovo 5 d. gavo LSMU 2020 m. vasario 25 d. pranešimą Nr.TR-033 „Dėl užsienio studentų braukimo iš studentų sąrašų“, kuriame buvo nurodyta, jog pareiškėja LSMU rektoriaus įsakymu 2020 m. vasario 10 d. buvo išbraukta iš šio universiteto studentų sąrašų. Esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punktu Migracijos departamentas panaikino pareiškėjai leidimą laikinai gyventi.

11. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, padarė išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi objektyviais duomenimis, jog pareiškėja išbraukta iš LSMU studentų sąrašų, Įstatymas ir Aprašas bei kiti teisės aktai nenumato Migracijos departamentui pareigos siųsti pranešimus pareiškėjai apie jos išbraukimą iš studentų sąrašų bei neprivalo tikrinti jos išbraukimo iš sąrašų pagrįstumo, Sprendimui priimti pakako faktinių aplinkybių, jog pareiškėja išbraukta iš studentų sąrašų. Pareiškėja turi pareigą išduoto leidimo laikinai gyventi metu atitikti šiam leidimui keliamus reikalavimus. Atkreipė dėmesį ir į tai, kad Įstatymo 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, jog užsienietis, turintis leidimą laikinai gyventi, pasikeitus aplinkybėms, lemiančioms leidimo išdavimo pagrindą, privalo gauti naują leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjos ginčijamas Sprendimas neužkirto kelio jai teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu ji atitiks vieną iš Įstatyme įtvirtintų leidimo laikinai gyventi išdavimo pagrindų ir 26 straipsnyje įtvirtintas leidimo gyventi išdavimo sąlygas.

12. Apibendrinęs į tai, kas išdėstyta, teismas konstatavo, jog Migracijos departamento Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nebuvo pagrindo jo panaikinti, todėl pareiškėjos skundas atmestas kaip nepagrįstas. Pareiškėja skunde išdėstė daugiau argumentų, tačiau, teismo nuomone, jie nebuvo esminiai sprendžiant šią administracinę bylą ir (arba) niekaip nekeitė teismo sprendime padarytos išvados, todėl dėl jų teismas nepasisakė.

III. 13. Pareiškėja R. B. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – jos skundą tenkinti. Taip pat prašo, pripažinus, jog yra būtinas žodinis bylos nagrinėjimas – teismo posėdžio metu užtikrinti vertėjo iš / į anglų kalbą dalyvavimą.

14. Pareiškėja apeliaciniame skunde pakartoja pirmosios instancijos teismui pateiktas faktines aplinkybes ir argumentus, bei atsižvelgiant į tai, teigia, jog pirmosios instancijos teismas nurodytų aplinkybių tinkamai neįvertino, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovas neprivalėjo kreiptis į pareiškėją dėl nurodytos informacijos ir duomenų tikrumo patikrinimo, taip pat, kad atsakovas neprivalėjo informuoti pareiškėjos apie savo ketinimą panaikinti pareiškėjos turimą Leidimą. Pareiškėja daro išvadą, jog atsakovas netinkamai taikė Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 6 punkto bei 46 straipsnio 1 dalie 1 punkto, o taip pat Aprašo 130 punkto nuostatas, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą Sprendimą, kuris privalo būti panaikintas. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių tinkamai neištyrė ir neįvertino.

15. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

16. Atsakovas nurodo, kad pareiškėja apeliaciniame skunde nenurodė teisinio pagrindo, kodėl jos leidimas laikinai gyventi galėtų būti nepanaikintas nustačius aiškų leidimo gyventi panaikinimo pagrindą. Paaiškėjus aplinkybėms apie pareiškėjos išbraukimą iš LSMU studentų sąrašų, Migracijos departamentas taikė imperatyvias Įstatymo nuostatas. Migracijos departamentas neturėjo diskrecijos teisės jų netaikyti. Pažymi, kad Įstatymo 50 straipsnis numato savarankiškus leidimų laikinai gyventi panaikinimo pagrindus. Nustačius bent vieną šių pagrindų, Migracijos departamentas turi ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti išduotą leidimą laikinai gyventi. Tokios pozicijos laikosi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Atkreipia dėmesį, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas analogiškoje byloje (2019 m. gruodžio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-5698-502/2019) konstatavo, jog „Tinkamai išaiškinęs ginčui taikytiną reguliavimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog užsieniečiui leidimas laikinai gyventi panaikinimas, jeigu jis nebeatitinka Įstatymo 46 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatytos sąlygos. Kadangi šiuo atveju studijos buvo nutrauktos ir pareiškėjas buvo išbrauktas iš studentų, nepriklausomai nuo to, dėl kokių priežasčių tai įvyko, atsirado Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 9 punkte numatytas pagrindas panaikinti pareiškėjui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje“.

17. Pareiškėja R. B. 2020 m. rugpjūčio 5 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo, kuriame nurodo, kad išvyko iš Lietuvos Respublikos į savo kilmės šalį ir nusprendė nebetęsti pradėto apeliacinio proceso. Pareiškėjos vertinimu, nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teikti teismui pareiškimą dėl apeliacinio skundo atsisakymo ir tuo pagrindu nutraukti administracinę bylą. Pareiškėja taip pat pareiškia, kad jai yra žinomos ir suprantamos apeliacinio skundo atsisakymo ir administracinės bylos nutraukimo teisinės pasekmės.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 straipsnio 1 dalyje apeliacinį skundą padavusiam asmeniui yra suteikta teisė atsisakyti apeliacinio skundo iki teismo posėdžio pradžios, jeigu byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, arba iki baigiamųjų kalbų, jeigu byla nagrinėjama žodinio proceso tvarka.

19. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pagal ABTĮ 136 straipsnio 3 dalį, apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės.

20. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo kiti proceso dalyviai apskundę nebuvo, pareiškėjai yra žinomos atsisakymo nuo apeliacinio skundo pasekmės – atsisakymas nuo skundo yra besąlyginis, t. y. apeliacinio skundo atsisakęs apeliantas pakartotinai jį paduoti neturi teisės, apeliacinio proceso nutraukimas šiuo atveju kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų nepažeidžia, daro išvadą, kad pareiškėjos pateiktas atsisakymas nuo apeliacinio skundo priimtinas, o apeliacinis procesas nagrinėjamoje byloje nutrauktinas (ABTĮ 136 str. 2 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 136 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Priimti pareiškėjos R. B. atsisakymą nuo apeliacinio skundo.

Apeliacinį procesą pagal R. B. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2020 m. birželio 17 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo nutraukti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė

Skirgailė Žalimienė