2022-04-06 Nr. AB-7951-3-62-3-03569-2021-2 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1892-442/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-03569-2021-2

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. balandžio 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo B. O. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo B. O. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas B. O. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2021 m. lapkričio 23 d. sprendimą Nr. 21S42689 (toliau – ir Sprendimas); 2) panaikinti Migracijos departamento 2-osios skundų dėl prieglobsčio sprendimų komisijos (toliau – ir Komisija) 2021 m. gruodžio 22 d. sprendimą Nr. 6K-2475 (toliau – ir Komisijos sprendimas); 3) įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo nagrinėti pareiškėjo prašymą dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

3. Pareiškėjas teigė, jog nurodė konkrečias individualias aplinkybes, nurodė priežastį – kilmės šalyje vyksta (duomenys neskelbtini), ir dėl to jam buvo grasinama nužudyti, buvo ketinta (duomenys neskelbtini). Kilmės šalies informacija patvirtina, kad kilmės valstybėje būna grasinimų ir nužudymų, susijusių su (duomenys neskelbtini), todėl gali kilti grėsmė pareiškėjo sveikatai ir gyvybei. Aplinkybė, kad pareiškėjas negalėjo pateikti įrodymų apie patirtus individualius grasinimus ar kitokį smurtą arba tokių grasinimų dar nespėjo patirti, nepaneigia potencialios grėsmės, todėl jam turi būti suteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga. Atsakovas neįvertino šių aplinkybių, todėl nepagrįstai atmetė prieglobsčio prašymą.

4. Pareiškėjas nurodė prašęs atsakovo sprendimo nagrinėjimo procedūrą organizuoti taip, kad būtų užtikrinamas teisės būti išklausytam principo taikymas, teisingas skundo išnagrinėjimas.

5. Teismo posėdyje pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

7. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas savo prieglobsčio prašymą grindė tuo, kad iš kilmės valstybės išvyko (duomenys neskelbtini). Aptaręs pareiškėjo paaiškinimus, atsakovas nurodė, jog jo siekis ir noras gauti geresnį gyvenimą yra suprantamas, tačiau tokia išvykimo iš kilmės šalies priežastis nelemia tarptautinės apsaugos suteikimo būtinumo. Ekonominio pobūdžio priežastys neprilygsta persekiojimui, o bendra saugumo padėtis nesuponuoja individualios persekiojimo grėsmės prieglobsčio prašytojui dėl jo asmeninių savybių. Atsakovas nurodė, kad tyrimo metu neidentifikuota faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės šalį atveju pareiškėjui kiltų reali individualaus persekiojimo rizika ar kitokia grėsmė. Pareiškėjo deklaruojama baimė nelaikytina visiškai pagrįsta ir pareiškėjas neatitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas.

8. Atsakovas teigė, jog pareiškėjas nenurodė kitų kilmės valstybėje kylančių grėsmių, todėl tos pačios aplinkybės vertintinos papildomos apsaugos suteikimo kriterijų kontekste. Tyrimo metu nenustatyta realios ir individualios grėsmės pareiškėjui tikimybės, todėl nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje pareiškėjui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Atsižvelgęs į tai, kad pareiškėjo kilmės šalyje beatodairiškas smurtas nepasiekia tokio lygio, kad vien dėl buvimo teritorijoje kiltų grėsmė asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei, atsakovas konstatavo, kad pareiškėjas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

9. Atsakovas pažymėjo, jog nei iš pareiškėjo paaiškinimo, nei kitos Migracijos departamento atlikto tyrimo metu surinktos informacijos negalima spręsti, kad pareiškėjui jo kilmės šalyje gresia individualaus pobūdžio persekiojimas dėl jo rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Pareiškėjas nenurodė, kad jo kilmės valstybėje jis būtų susidūręs su grėsme, kuri būtų kilusi dėl (duomenys neskelbtini). Atsakovas tyrimo metu nenustatė didinančių persekiojimo rizikos tikimybę aplinkybių.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai (asmenų grupėje), pėsčiomis kirtęs Lietuvos Respublikos sieną neleistinoje vietoje, prieglobsčio pasiprašė tik po to, kai buvo sulaikytas pareigūnų ir pristatytas į užkardą. Atsižvelgęs į šias aplinkybes, Migracijos departamentas sprendė, jog prašymo suteikti prieglobstį pateikimas Lietuvoje (bei prieglobsčio gavimas Lietuvoje) nebuvo ir nėra pareiškėjo tikslas. Pareiškėjui draudimo atvykti laikotarpis neviršija Įstatymo 133 straipsnio 2 dalyje numatyto maksimalaus draudimo atvykti laikotarpio.

11. Atsakovo atstovė teismo posėdyje nurodė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės nepagrindžia jo individualaus persekiojimo. Pareiškėjo amžių nustatė ekspertizė, o tai patvirtina, kad pareiškėjas teikė klaidingą informaciją dėl amžiaus. Kol gyveno (duomenys neskelbtini) pareiškėjas nesiekė prašyti prieglobsčio. Atsakovo atstovo vertinimu, pareiškėjo išvykimo iš kilmės valstybės priežastys yra ekonominės.

II. 12. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2022 m. kovo 3 d. sprendimu pareiškėjo B. O. skundą tenkino iš dalies, pakeitė Migracijos departamento Sprendimo rezoliucinės dalies 3 punktą ir jį išdėstė taip: „3. Uždrausti asmeniui atvykti į Lietuvos Respubliką 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos“, kitą pareiškėjo skundo dalį atmetė.

13. Teismas nustatė šias bylai reikšmingas aplinkybes:

13.1. Pareiškėjas 2021 m. rugpjūčio 24 d. vykusios apklausos metu nurodė išvykimo iš kilmės valstybės priežastį – (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas pažymėjo, kad nenori grįžti į kilmės valstybę, nes neturi kur grįžti.

13.2. Pareiškėjas 2021 m. spalio 6 d. prieglobsčio prašyme paaiškino, kad, (duomenys neskelbtini).

13.3. Pareiškėjas teismo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

13.4. Migracijos departamentas Sprendimu nusprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje, išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į kilmės valstybę, uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalį 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

13.5. Pareiškėjas, nesutikdamas su atsakovo Sprendimu, skundė jį nustatyta ikiteismine tvarka. Komisija pareiškėjo skundą Komisijos sprendimu atmetė.

14. Vertindamas atsakovo Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, teismas vadovavosi Įstatymo 86 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 1–2 dalimis, 1951 m. Jungtinių Tautų konvencijos (toliau – ir Konvencija) 1 straipsnio A dalimi, Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT), Europos Sąjungos Teisingumo Teismo bei Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika prieglobsčio bylose, Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131, (toliau – ir Tvarkos aprašas) 99 punktu.

15. Įvertinęs pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvus, skunde bei teismo posėdyje papildomai nurodytas aplinkybes, teismas pažymėjo, kad pareiškėjo istorija apie (duomenys neskelbtini) savaime nelemia pabėgėlio statuso pareiškėjui suteikimo, nes pareiškėjo nurodyta grėsmė, baimė ir galimas persekiotojas nėra valstybinis subjektas ar kokia nors didelę teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, taip pat nevalstybinis subjektas, todėl nėra jokių įrodymų, kad valstybė, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos pareiškėjui nuo jo nurodomo pavienio asmens persekiojimo (Įstatymo 86 str. 2 d.). Teismas nurodė, kad pareiškėjas teismo posėdžio metu patvirtino, jog į policiją jis net nebandė kreiptis, todėl sprendė, kad nėra pagrindo konstatuoti, jog nuo pareiškėjo nurodomos grėsmės, kylančios iš (duomenys neskelbtini), jo negalėtų apsaugoti jo kilmės valstybė.

16. Teismas pažymėjo, jog nors pareiškėjas teismo posėdžio metu ir skunde teismui nurodė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau pareiškėjas niekaip nepatvirtino, kad po jo pabėgimo iš namų ((duomenys neskelbtini)), pareiškėjas buvo persekiojamas (duomenys neskelbtini). Teismas nurodė, kad byloje nėra jokių duomenų, jog (duomenys neskelbtini) elgesys su pareiškėju pagrįstas (duomenys neskelbtini). Teismas sprendė, jog iš pareiškėjo paaiškinimų galima suprasti, kad nurodyti (duomenys neskelbtini). Teismas atkreipė dėmesį, kad pareiškėjo nurodomos aplinkybės dėl jo (duomenys neskelbtini). Teismas priėjo išvadą, kad mažai tikėtina, jog apklausos metu vertėjas nesuprato ar neatkreipė dėmesio į pareiškėjo teikiamus paaiškinimus dėl (duomenys neskelbtini). Teismas vertino, jog bet kokiu atveju pareiškėjo (duomenys neskelbtini) iš esmės susijusi su privačių fizinių subjektų santykiais, kurie tam tikra apimtimi galimai pasireiškia neteisėtumu ir netinkamais veiksmais, nukreiptais prieš asmens sveikatą, gyvybę ar laisvę, tačiau šių santykių nagrinėjimas ir piliečių apsauga nuo asmeninio pobūdžio nesutarimų ir smurto yra kilmės valstybės pareiga ir atsakomybė, o ne aplinkybės, lemiančios tarptautinės apsaugos būtinumą.

17. Teismas pareiškėjo nurodytas aplinkybes (duomenys neskelbtini) kilmės valstybėje vertino kaip nesusijusias su persekiojimu tokiu aspektu, kokiu jis suprantamas pagal Įstatymo 86 straipsnio 1 dalį. Teismas vertino, kad tokios aplinkybės kaip (duomenys neskelbtini) – akivaizdžiai patvirtina, kad pareiškėjo išvykimą lėmė ne persekiojimo kilmės šalyje baimė, o ekonominės priežastys, siekiant finansiškai geresnio gyvenimo. Tačiau tokia ekonominio pobūdžio išvykimo iš kilmės šalies priežastis nesudaro pagrindo suteikti tarptautinę apsaugą, kadangi neprilygsta persekiojimui dėl asmens individualių savybių (rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų). Teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų, jog pareiškėjo išvykimo iš kilmės šalies priežastimi būtų buvusi prieš jį taikyta valstybės ekonominio pobūdžio poveikio priemonė.

18. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neįvardino jokių konkrečių ir individualių aplinkybių, kurios leistų vertinti, jog pareiškėjui jo kilmės valstybėje kyla grėsmė vien dėl to, kad jis yra (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas tik skunde abstrakčiai nurodė, kad kilmės šalyje vyksta (duomenys neskelbtini), kad jam buvo grasinama, kad grasinimo jam aplinkybę susiejo su (duomenys neskelbtini). Teismas šią aplinkybę vertino kaip nekonkrečią ir iš esmės neaiškią pirminių aplinkybių kontekste.

19. Teismas nurodė, kad atsakovas pareiškėjo prieglobsčio prašymą išnagrinėjo nuodugniai ir išsamiai, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, jog pareiškėjui gresia individualaus pobūdžio persekiojimas iš kilmės valstybės ar kitų grupių ar organizacijų, taip pat nevalstybinių subjektų dėl asmens rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei arba politinių įsitikinimų. Byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog kilmės valstybės pareigūnai ir veikiančios grupuotės domisi pareiškėju, o pareiškėjo nurodytos aplinkybės dėl kylančios grėsmės (duomenys neskelbtini) yra abstrakčios ir nedetalios, nepagrįstos jokiais įrodymais. Teismas konstatavo, kad pareiškėjo baimė grindžiama išimtinai jo paties subjektyviu situacijos suvokimu, o jo baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje nelaikytina visiškai pagrįsta, todėl „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, pripažįstant, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų, todėl jam negali būti suteiktas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

20. Teismas nustatė, kad pareiškėjas pateikė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo amžių. Teismas rėmėsi objektyviai pagrįstais duomenimis (duomenys neskelbtini) ir specialiomis medicinos žiniomis (eksperto išvada) bei nurodė, jog pareiškėjas yra pilnametis.

21. Įvertinęs atsakovo nustatytas aplinkybes apie padėtį kilmės valstybėje, teismas priėjo išvadą, kad kilmės valstybėje vyksta vidinis karinis konfliktas, tačiau, atsižvelgęs į tai, jog pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kuriame aukų skaičius nesuteikė pagrindo teigti, kad minimame regione vyksta beatodairiškas smurtas, o įvykusių incidentų statistinis skaičius nelemia realios rimtos žalos rizikos, teismas sprendė, jog pareiškėjui nekyla reali grėsmė gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei.

22. Teismas atmetė pareiškėjo skundo teiginius, jog Komisija privalėjo organizuoti žodinį posėdį, vadovaudamasis Tvarkos aprašo 222 punktu.

23. Teismas, įvertinęs tai, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymas pagrįstai buvo atmestas, atsižvelgęs į pareiškėjo atvykimo aplinkybes, deklaruojamą atvykimo tikslą bei kitas, asmenį apibūdinančias, aplinkybes, konstatavo, kad Sprendimo dalis, kurioje nuspręsta išsiųsti pareiškėją į kilmės šalį, yra pagrįsta ir teisėta.

24. Teismas nustatė, kad Migracijos departamentas nusprendė pareiškėjui 5 metus uždrausti atvykti į Lietuvos Respubliką nuo jo išsiuntimo. Teismas šį draudimo atvykti laikotarpį vertino kaip neproporcingą padarytam teisės pažeidimui ir jį sutrumpino iki 3 metų. Teismas vertino, kad kita atsakovo Sprendimo dalis, kuria nuspręsta įvesti į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimą dėl draudimo pareiškėjui atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, yra proporcinga ir teisėta, priimta individualaus įvertinimo pagrindu.

25. Netenkinęs pagrindinio pareiškėjo skundo reikalavimo, teismas netenkino ir išvestinio reikalavimo įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje iš naujo.

III. 26. Pareiškėjas B. O. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo (skundžiamą sprendimą priėmė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai, todėl apeliaciniame skunde nurodomas Vilniaus apygardos administracinis teismas laikytinas rašymo apsirikimu) 2022 m. kovo 3 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog teismas priėjo nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų dėl pabėgėlio statuso ir reikalavimų dėl papildomos apsaugos pagal Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–3 punktus.

28. Pareiškėjas remiasi Įstatymo 87 straipsnio 1 dalimi, EŽTT praktika dėl kruopštaus prieglobsčio prašymo tyrimo bei įrodymų vertinimo ir teigia, jog atsakovas tik subjektyvių prielaidų pagrindu, pažeisdamas EŽTT suformuotą praktiką, Įstatyme ir Tvarkos apraše numatytas pareigas, nepagrįstai konstatavo, kad surinkta informacija nepatvirtina, jog pareiškėjo prieglobsčio prašymas yra įrodytas. Pareiškėjo įsitikinimu, atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, o teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais bei surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės.

29. Pareiškėjo vertinimu, atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje.

30. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

31. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą pakartoja atsiliepimo, teikto į pareiškėjo skundą, argumentus, susijusius su pareiškėjo prieglobsčio prašymo motyvais, priežastimis, dėl kurių jam nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga, pareiškėjo išsiuntimu bei draudimu atvykti, ir pažymi, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko į (duomenys neskelbtini), kurį laiką ten gyveno, ir, būdamas sąžiningas prieglobsčio prašytojas, prieglobsčio galėjo kreiptis būdamas (duomenys neskelbtini), o aplinkybė, jog apie kelionę į Lietuvą ir galimybes jis sužinojo iš kitų asmenų, lemia kad pareiškėjo tikslas yra ne apsaugoti save nuo tariamos grėsmės, o, pasinaudojus prieglobsčio procedūra, pasiekti savo tikrąjį tikslą – (duomenys neskelbtini). Atsakovas akcentuoja, kad pareiškėjas nenurodė, jog kilmės šalyje jis susidūrė su grėsme, kuri kilo dėl (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas gyveno (duomenys neskelbtini) mieste, kuris yra vidurio pietų (duomenys neskelbtini). Pagal ataskaitas (nuo 2018–2021 m.), šiame mieste incidentų skaičius, palyginti su kitais miestais labai mažas, taip pat yra mažai incidentų su mirtinais atvejais (pavyzdžiui 2021 m. I ketvirčio ataskaitoje (duomenys neskelbtini) mieste buvo 10 incidentų ir 0 mirtinų atvejų). Nors (duomenys neskelbtini) miestas, kaip vieta, kurioje vyko aukų pareikalavę incidentai, minima beveik visose 2018–2021 m. ACCORD ketvirčių ataskaitose, aukų skaičius (duomenys neskelbtini) mieste nesuteikia pagrindo teigti, jog minimame regione vyksta beatodairiškas smurtas. Atsakovas teigia, jog Sprendime pagrįstai konstatuota, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos suteikimo kriterijų. Atsakovas laikosi pozicijos, jog Sprendimo turinys patvirtina, kad buvo išsamiai ir visapusiškai įvertinti pareiškėjo prašymo suteikti prieglobstį motyvai bei pateiktas jų teisinis įvertinimas, atsižvelgiant į surinktą aktualią kilmės valstybės informaciją ir remiantis teisės aktų nuostatomis bei pabėgėlių teisės principais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 32. Pareiškėjas B. O. apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes norėtų ir turėtų būti tiesiogiai išklausytas. Kitų tokį prašymą pagrindžiančių aplinkybių pareiškėjas nenurodo.

33. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje yra nurodyta, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui nėra privaloma. Įvertinusi byloje esančius rašytinius įrodymus ir pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija nenustatė, kad nagrinėjamu atveju yra kokių nors išskirtinių aplinkybių, dėl kurių pareiškėjo apeliacinis skundas turėtų būti nagrinėjamas žodinio proceso tvarka. Todėl pareiškėjo prašymas dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka netenkinamas.

V. 34. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsisakymo suteikti prieglobstį pareiškėjui B. O. Lietuvos Respublikoje teisėtumo ir pagrįstumo bei įpareigojimo atlikti veiksmus.

35. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, konstatavęs, kad Migracijos departamentas, atlikęs išsamų pareiškėjo prieglobsčio prašymo tyrimą, teisėtai ir pagrįstai nusprendė nesuteikti jam pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, nes pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 ir 87 straipsnių reikalavimų, motyvuotai nusprendė išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), tačiau parinko nepagrįstą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką, todėl pirmosios instancijos teismas sumažino Migracijos departamento nustatytą laikotarpį iki trejų metų, o likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir laikosi pozicijos, kad pareiškėjui prieglobstis ir papildoma apsauga nesuteikta nepagrįstai, atsakovas neįvykdė pareigos tinkamai išnagrinėti pareiškėjo prašymą ir jame nurodytas aplinkybes, nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, o surinkti duomenys buvo selektyvūs ir neatitiko reikalavimo informaciją surinkti iš įvairių šaltinių.

37. Teisėjų kolegija, nenustačiusi aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos (ABTĮ 140 str. 1 d.) ir pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), nagrinėja šią bylą apeliacine tvarka ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdama pareiškėjo apeliacinio skundo ribų.

38. Įstatymo 86 bei 87 straipsniuose įtvirtintos nuostatos reglamentuoja teisinius santykius dėl prašomo prieglobsčio ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Migracijos departamento Sprendimą nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos, vadovavosi minėtomis Įstatymo nuostatomis. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nekvestionuoja pirmosios instancijos teismo atlikto Įstatymo nuostatų taikymo ir aiškinimo.

39. Pabėgėlio statuso suteikimas turi būti siejamas su konstatavimu aplinkybių, kad prieglobsčio prašytojas gali būti persekiojamas dėl priklausymo istoriškai susidariusiai teritorinei žmonių grupei, tautai, priklausymo atitinkamai visuomeninei grupei, dėl teisės laisvai reikšti politinius įsitikinimus, išpažinimo atitinkamo tikėjimo. Persekiojimo baimė turi būti reali, pagrįsta bent viena iš Konvencijos 1 straipsnio A dalies 2 punkte išvardytų priežasčių, taip pat atitikti Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2014 m. vasario 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-359/2014).

40. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančiojo prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje bylose Nr. eA-3776-438/2018; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012). Galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017; 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015).

41. Atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai, kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., EŽTT 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę (pareiškimo Nr. 25904/07)). EŽTT 1997 m. balandžio 29 d. sprendime byloje H.L.R. prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 24573/94) pažymėjo, kad bendra smurto situacija šalyje nereiškia, kad asmens deportavimo atveju jam kyla reali grėsmė ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio pažeidimas.

42. Dėl prieglobsčio prašytojų prašymo vertinimo apimties bei tvarkos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje konstatuojama, kad vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu, turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą taip pat yra atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2020 m. lapkričio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3633-1062/2020; 2022 m. kovo 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1292-261/2022).

43. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir detaliai išnagrinėjo bylai reikšmingas faktines aplinkybes, tinkamai taikė teisinius santykius dėl prieglobsčio ir papildomos apsaugos suteikimo reguliuojančias teisės normas, todėl teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo motyvų, pasisako tais aspektais, kuriais grindžiamas pareiškėjo apeliacinis skundas.

44. Byloje nustatyta, jog pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį grindė (duomenys neskelbtini), teigė, kad į kilmės valstybę nenori grįžti (duomenys neskelbtini).

45. Apeliaciniame skunde pareiškėjas laikosi pozicijos, jog atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, o teismas neišsamiai išnagrinėjo pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais bei surinkta informacija apie pareiškėjo kilmės šalį, tačiau neatliko gilesnės analizės.

46. Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį, pareiškėjo paaiškinimus, teiktus jį apklausiant, kitą bylos medžiagą, konstatuoja, kad Migracijos departamentas atliko išsamų ir visapusišką pareiškėjo padėties kilmės valstybėje tyrimą ir priėjo pagrįstą išvadą, jog pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas. Byloje esantys duomenys nepatvirtina faktinių aplinkybių, pagrindžiančių persekiojimo grėsmę, o tai yra būtina sąlyga norint gauti prieglobstį Lietuvoje.

Pareiškėjas, turėdamas pareigą pagrįsti prašymą suteikti prieglobstį ir Migracijos departamento suteiktas galimybes tikslinti paaiškinimuose iškilusius neaiškumus bei prieštaravimus, nepateikė nei Migracijos departamentui, nei teismui jokių pagrįstų duomenų, patvirtinančių jo prieglobsčio prašymo motyvų tikrumą, apklausos metu neteigė, jog jis yra persekiojamas ar jam kyla kokia nors kitokia grėsmė. Vien aplinkybės, kad (duomenys neskelbtini), nepateikiant jokių konkrečių ir individualių argumentų, kurie suteiktų pagrindą spręsti apie konkrečiai pareiškėjui kilmės valstybėje dėl minėtų aplinkybių kylančią grėsmę, savaime nepatvirtina, kad pareiškėjo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės valstybėje yra pagrįsta.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovas tyrimą dėl baimės būti persekiojamam iš esmės atliko paviršutiniškai, nenurodė ir nedetalizavo, į kokias asmenines pareiškėjo savybes atsakovas neatsižvelgė, kokių įrodymų visapusiško ištyrimo neužtikrino. Nėra jokio pagrindo sutikti su pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiu, jog pirmosios instancijos teismas išimtinai rėmėsi tik atsakovo argumentais, nes iš skundžiamo teismo sprendimo turinio matyti, jog teismas detaliai vertino pareiškėjo prieglobsčio prašymo, skundo motyvus, teismo posėdžio metu nurodytas papildomas aplinkybes, atsižvelgė į atsakovo atsiliepimo argumentus, vertino byloje esančius duomenis ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis pagrįstas išvadas.

Pareiškėjas apeliaciniame skunde nedetalizuoja, kurie jo skundo argumentai liko teismo neaptarti ar neįvertinti, nenurodo jokių motyvų ar bylos įrodymų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes ir prieitas išvadas dėl pareiškėjo paaiškinimų, deklaruojamų siekių ir baimės grįžti į kilmės valstybę.

47. Įvertinusi tai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo baimė grįžti į kilmės valstybę yra nepagrįsta (Įstatymo 86 str. 1 d.). Tais pačiais pagrindais teisėjų kolegija pripažįsta, kad nagrinėjamu atveju nebuvo pagrindo suteikti pareiškėjui ir papildomą apsaugą (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje esantys duomenys apie pareiškėjo kilmės valstybę nagrinėjamu atveju buvo pakankami išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį. Nors pareiškėjas teigia, kad Migracijos departamento surinkta informacija nėra aktuali, tačiau kartu su apeliaciniu skundu nepateikia jokios kitos informacijos, kuri iš esmės paneigtų Migracijos departamento surinktą informaciją. Ne Migracijos departamentas, o pareiškėjas turi pareigą pagrįsti savo prieglobsčio prašymą. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentas, kad Migracijos departamentas nesurinko aktualios būtinos informacijos apie individualaus pobūdžio aplinkybes, yra nepagrįstas. Dėl to, teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad Migracijos departamentas, priimdamas Sprendimą, rėmėsi aktualia informacija, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti, pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis Migracijos departamentas ir pirmosios instancijos teismas įvertino racionaliai, visapusiškai, objektyviai ir priėjo pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos pareiškėjui nesuteikimo.

49. Dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumento, jog atsakovo Sprendimu išsiųsti ir taikyti draudimą pareiškėjui atvykti neproporcingai užkertamas kelias gyventi saugioje, konfliktų nekamuojamoje valstybėje, teisėjų kolegija pažymi, kad pirmosios instancijos teismas Sprendime nurodytą laikotarpį uždrausti pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką sutrumpino iki trejų metų, o apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė aplinkybių, dėl kurių pareiškėjui nustatytas trejų metų draudimas atvykti į Lietuvos Respubliką turėtų būti dar labiau sutrumpintas.

50. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai taikė teisės normas, tinkamai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes ir priėmė teisėtą bei pagrįstą sprendimą, kurį naikinti ar pakeisti pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Todėl pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo B. O. apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2022 m. kovo 3 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Virginija Volskienė