f9d87cab-fa1a-4fb8-be86-aa2da7fc5114 · Kauno apylinkės teismas

  Baudžiamoji byla Nr. 1-977-966/2017                                                                                Teisminio proceso Nr. 1-01-1-39371-2016-5Teisminio proceso Nr. 1-01-1-37480-2016-4 (S) Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.6.2.1.; 1.2.26.2.; 2.1.10.1; 1.1.7.1.; 11.7.2.; 2.3.6.4.2.; 2.3.6.4.5. KAUNO APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. lapkričio 8 d.Kaunas Kauno apylinkės teismo teisėja Jurga Vasiliauskienė,sekretoriaujant I.

M., V. V., L. D., K. N., R. Å .,dalyvaujant prokurorei Simonai Naskauskaitei, kaltinamajam R. V., jo gynėjoms advokatei D. V., advokato padėjėjai M. B.,nukentėjusiosioms M. V., R. V.-C., jų atstovei advokato padėjėjai G. G.,vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje     R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukÅ¡tojo iÅ¡silavinimo, susituokęs, dirbantis A. S. mokyklos muzikinių kolektyvų vadovu, gyv. (duomenys neskelbtini), neteistas, 2016-08-12 nuosprendžiu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 140 straipsnio 2 dalį susitaikęs su nukentėjusiosiomis BK 38 straipsnio pagrindu,   kaltinamas padaręs nusikalstamÄ veikÄ , numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Teismas n u s t a t ė :    R. V. 2016-08-19 apie 17.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilių girtumas), abipusio konflikto metu tyčia sugriebė rankomis sutuoktinės M. V. abi plaÅ¡takas ir jas suko į iÅ¡orę, kas sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmÄ ir tokiu bÅ«du padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis abiejose plaÅ¡takose. K. R. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino.

Parodė, kad 2016-08-19 dirbo namuose kai sutuoktinė M. V. grįžo namo. Jis ruošėsi pavalgyti, tačiau jam stovint prie viryklės jo sutuoktinė M. V. sudavė smÅ«gį su knyga į pakaušį, matė, kad ji be nuotaikos. Jis tada išėjo į garaÅ¾Ä . Grįžo nuomininkas R. Ž., kuris jam pasiÅ«lė alaus. Jis iÅ¡gėrė stiklinę alaus, truputį sidro. R. Ž. pasakė, kad turi nuomos pinigus tačiau paduos juos abiems. Jis paÅ¡aukė M. V., pasakė, kad R. Ž. atiduos pinigus už nuomÄ .

Jis atėjo su R. Ž. prie namo lauko durų, atėjo M. V.. Jis stovėjo arčiau laiptų, per vidurį ant slenksčio R. Ž., M. V. – viduje, tambÅ«re. R. Ž. rankose iÅ¡tiesęs pinigus mosavo, klausė, kuriam iÅ¡ jų atiduoti. M. V. stvėrė pinigus tačiau pinigai iÅ¡krito ant grindų, pabiro apie vieno metro spinduliu, buvo trys kupiÅ«ros po 20 eurų. Jis pasilenkė surinkti tuos pinigus, tada pamatė sutuoktinės kojÄ â€“ Å¡i stipriai spyrė jam į veidÄ , jis spėjo pasukti veidÄ Å¡onu ir gavo smÅ«gį.

Jis tuo metu buvo atsitÅ«pęs, todėl jai aukÅ¡tai kelti kojos nereikėjo. Jis krito atbulas nuo laiptų, krito ant nugaros, galva trenkėsi į grindinį. Atsigavęs nebematė nei sutuoktinės nei R. Ž.. Suprato, kad buvo praradęs sÄ monę. Atsikėlęs paskambino 112, skaudėjo, svaigo galva. Atvykus pareigÅ«nams papasakojo, kas nutiko, rodė sužalojimus – nubrozdintÄ rankÄ , prakirstÄ raktikaulį, kraujÄ . Tada atėjo M. V., kuri rodė pareigÅ«nams savo rankas, sakė pareigÅ«nams, kad jis jas suko.

PareigÅ«nai jokių sužalojimų ant M. V. nematė, nes jų nebuvo. PareigÅ«nas kažkam skambinosi, klausė, kÄ jam daryti, tada nuvedė jį į tarnybinį automobilį. Jis pasakė, kad jam reikalingas insulinas. Jis tada tikrai matė, kad jokių sužalojimų ant M. V. rankų nebuvo, nes jis jų nesuko, girdėjo, kaip M. V. kalbėjo telefonu su dukra, kuri jai sakė, kad M. V. turi sakyti, kad jis sukiojo rankas. Jis buvo pristatytas į areÅ¡tinę. Jo neapklausė, laikė kameroje be vaistų, kurių M.

V. nedavė, nes linkėjo jam „dvėsti“. Jis jautėsi labai blogai, kelis kartus prarado sÄ monę, buvo iÅ¡kviesta gydytoja, kuri davė jam vaistų. Jis sega cukriniu diabetu, jo liga nuo nuolatinės įtampos, nes prieÅ¡ jį nuolat smurtaujama, M. V., vaikai – R. V. bei J. V., kuriam dabar iÅ¡kelta byla, nuolat su juo elgėsi žiauriai. Atsakydamas į klausimus R. V. parodė, kad tÄ dienÄ nebuvo daug iÅ¡gėręs, vienÄ plastmasinį butelį alaus. 7,5 proc. stiprumo, kartu su R. Ž., truputį sidro, kadangi girtumas jo buvo tikrinamas po kokių 20 minučių, todėl ir buvo nustatytas toks didelis girtumas, nors jis nesijautė apsvaigęs. Ant veido sužalojimo nesimatė, tik paraudęs skruostas, nes žmona buvo apsiavusi minkÅ¡ta Å¡lepete.

R. Ž. jam nepadėjo. R. Ž. Å¡ių aplinkybių nepapasakojo, nes labai bijo M. V., bijo, kad Å¡i neiÅ¡mestų jo iÅ¡ namų. M. V. meluoja, kadangi dukra R. V. yra policininkė, kuri pamokė, kÄ sakyti. Pagrindinis M. V. motyvas meluoti yra noras atimti iÅ¡ visÄ turtÄ , ji ne kartÄ jį varė iÅ¡ namų, linkėjo mirties ir nedavė insulino, daužė jį diržo sagtimi, tai matė ir dukra, bet jis niekada nekvietė policijos. PolicijÄ iÅ¡kvietė tik tada, kai sÅ«nus J. V. jį sumušė.

M. V. guldė jį į psichiatrijos klinikÄ , kad visÄ turtÄ atimtų. Jis buvo anksčiau teistas, tačiau jis buvo priverstas prisipažinti, kadangi niekada prieÅ¡ sutuoktinę ir dukrÄ nesmurtavo. Dukra jį apkalba, siekia gauti jo turtÄ . Atsakydamas į klausimus kaltinamasis patikslino, kad kai pasilenkė paimti pinigus, M. V. nesilenkė rinkti pinigų. Kai jis rinko pinigus, viena kupiÅ«rÄ buvo toliau, jis jos siekė, buvo toli iÅ¡tiesęs rankÄ , veidas atsidÅ«rė beveik prie grindų, tada pamatė M.

V. kojÄ . Jo nagai trumpi, nes jis groja įvairiais muzikos instrumentais. Su R. Ž. kartais iÅ¡gerdavo alaus, pats R. Ž. daug gėrė alkoholio. Yra registruotas priklausomybės ligų centre, tačiau to reikalavo M. V., jokių psichozių ir sutrikimų jam nenustatyta. Yra užkoduotas dėl alkoholio vartojimo, tačiau to reikalavo M. V., ji liepdavo gydytojams, kÄ raÅ¡yti. Priklausomybės alkoholiui jis neturi. Jis visÄ laikÄ rÅ«pinosi sutuoktine, žino, kad jos sveikata silpna, ji dėl ligos nervinga, irzli, žiauri.

Liga progresuoja, nuo vaistų M. V. atsiranda žaizdos ant veido, rankų, didelės mėlynės. Nors kaltinamasis kaltės dėl nusikalstamos veikos padarymo nepripažino, tačiau jo kaltė yra įrodyta kitais byloje ištirtais ir įvertintais įrodymais. Nukentėjusioji M. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-08-19 apie 17 val. 20 min. nuomininkas R. Ž. atnešė jai pinigus už komunalinius patarnavimus, kadangi ji anksčiau buvo jį perspėjusi neduoti pinigų R. V., nes šis juos išleidžia alkoholiui, nemoka mokesčių.

Kai R. Ž. jai atnešė 60 eurų, atlėkė R. V., griebė jai už rankų, rėkė, kad reikia pasidalinti pinigus. Ji pinigų neketino jam atiduoti, jis buvo sugriebęs jÄ už rankų, ji gindamasi pasisuko petimi ir kadangi R. V. buvo neblaivus, tai nukrito nuo laiptų. Ji norėjo kviesti policijÄ , tačiau nespėjo, policijÄ iÅ¡kvietė R. V.. Ji paskambino dukrai, papasakojo viskÄ , paskui juos abu iÅ¡vežė į policijÄ . Atsakydama į klausimus M. V. parodė, kad įvykis įvyko prie jų gyvenamosios vietos namo lauko durų.

TÄ dienÄ R. V. dažė koridorių, paskui prisigėrė, darbo nepabaigė, išėjo į garaÅ¾Ä . Kai nuomininkas atnešė pinigus, R. V. buvo garaže. Ji atidarė duris, paėmė pinigus iÅ¡ R. Ž.. R. V. atlėkė nuomininkui iÅ¡ paskos, matė, kad Å¡is jai padavė pinigus. Ji jautė nuo nuomininko sklindant alkoholio kvapÄ , bet nežino, kiek Å¡is buvo iÅ¡gėręs. Nuomininkas, padavęs pinigus išėjo. Tada R. V. bandė atimti pinigus, griebė jai už abiejų rankų, suko jas, kad ji paleistų pinigus, ji gindamasis petimi pasisuko, užkliudė jį ir Å¡is nukrito nuo laiptų.

Kai R. V. jai laikė rankas, jai skaudėjo, nes už rankų stipriai laikė, ji nepasidavė, bandė pastumti jį petimi, o kadangi R. V. sunkiai laikosi ant kojų, kai neblaivus, tai ir nukrito. Ji pastūmė jį, nes jai skaudėjo rankas. R. V. pinigų nepaėmė, pinigai neiškrito, ji laikė juos rankoje. R. Ž. nematė šių aplinkybių, nes nueidinėjo, kai R. V. buvo sugriebęs už rankų, buvo nusisukęs, o kai R. V. nukrito nuo laiptų, tuo metu jau buvo nuėjęs. Ji įspirti R.

V. negalėtų, ji neiÅ¡laiko pusiausvyros ant vienos kojos, net į autobusÄ Ä¯lipti negali. Ar tÄ dienÄ R. V. kÄ nors susižalojo, ji nematė, jis prieÅ¡ kelias dienas buvo susižalojęs, prasikirtęs antakius, nes girtas krenta dažnai ir susimuÅ¡a. Po įvykio jos rankos buvo raudonos, o paskui pradėjo mėlynuoti. Kadangi įvykis buvo penktadienio vakarÄ , tai ji negalėjo tÄ patį vakarÄ gauti specialisto iÅ¡vados. Pas specialistÄ atvyko pirmadienį, buvo apžiÅ«rėta. Ji perspėjo, kad vartoja Varfarin vaistÄ , specialistė pasakė, kad kraujosruvos nuo šio vaisto bÅ«na kitokios, Å¡iuo atveju buvo kraujosruvos ant riešų, kur nuo Varfarino niekada nėra buvę.

Ji areÅ¡tinėje prabuvo apie 2-3 valandas, tada atvažiavo dukra su vyru, ir parvežė jÄ namo. Namuose jau buvo atvažiavęs sÅ«nus J. V.. Jis matė jos rankas.Atsakydama į gynėjos klausimus, R. V. parodė, kad areÅ¡tinėje tyrėjams rodė rankas. AreÅ¡tinėje jie su R. V. sėdėjo koridoriuje, laukė tyrėjos, tuo metu jai dar paskambino dukra, kuriai pasakė, kur ji yra. JÄ apklausiant dalyvavo moteris ir vyras. Ä® kuriÄ pusę suko rankas, negali pasakyti, R. V. buvo suėmęs visa ranka, iÅ¡ karto už abiejų riešų ir abi rankas suko.

Ji sukosi į deÅ¡inę ir kairiu petimi užkliudė R. V.. Tyrėjai matė jos rankas, matė žymes, jos buvo raudonos, nes iÅ¡ karto nepamėlynuoja, mėlynės atsirado vėliau. Atvykus į namus policininkams, juos labai gretai iÅ¡vežė, nebuvo kada rodyti sužalojimų. Ji policijos nekvietė, kadangi R. V. suskubo tai padaryti pirmas, todėl ji nematė reikalo antrÄ kartÄ kviesti. R. V. 2016 m. vasarÄ prieÅ¡ dukters vestuves gydėsi nuo alkoholizmo, gulėjo stacionare deÅ¡imt dienų, tačiau paskui nelankė paskaitų.

Pas ekspertę apžiÅ«ros metu fotonuotraukos nebuvo daromos. Å iuo metu ji dirba dviejuose darbovietėse, dirba Elektrėnuose, dirbti sunku dėl sveikatos bÅ«klės. Elektrėnuose įsidarbino 2016 m. lapkričio mėnesį, nes 2016 m. rugsėjį ir spalį gydėsi. Jei J. V. yra pakėlęs rankÄ prieÅ¡ tėvÄ , tai tik gindamas jÄ , gali bÅ«ti, kad R. V. tris kartus kreipėsi į policijÄ dėl J. V. smurto. Po 2016-08-08 įvykio kraujosruvos ant rankų buvo, bet mažesnės, o po 2016-08-19 buvo labai didelės kraujosruvos.

Kad 2016-08-19 bendravo su sÅ«num ir dukra, pareiÅ¡kime nenurodė, nes nemanė, kad tai reikÅ¡minga. N. R. V.-C. parodė, kad Å¡eimoje visÄ laikÄ tėvas R. V. smurtavo, todėl su tėvu santykiai blogi. Su mama M. V. santykiai geri. PrieÅ¡ 2016-08-19 įvyk žinojo, kad tėvas vėl vartoja alkoholį, todėl nuolat buvo įsitempus, visada buvo su telefonu, kad jeigu paskambintų mama, galėtų atvažiuoti. TÄ dienÄ mama jai paskambino, pasakė, kad nuomininkas atnešė pinigus, padavė jai, o tėvas norėjo juos atimti, kad įvyko kažkoks susistumdymas ant laiptų.

Ji pasakė mamai, kad Å¡i kviestų policijÄ , tačiau Å¡i pasakė, kad tėtis jau iÅ¡kvietė. Ji nuvažiavo į areÅ¡tinę, norėjo papasakoti apie Å¡eimos padėtį, bijojo dėl mamos sveikatos. Su mama pasimatyti jos neleido, nukreipė pas tyrėjÄ . Tyrėjas užrašė jos parodymus, mano, kad Å¡ie parodymai turėjo įtakos, kad mamÄ paleido. Mama jai paskambino, kad jÄ paleidžia, tada ji su vyru mamÄ parvežė namo. Matė ant mamos rankų žymes. Kraujosruvos buvo raudonos spalvos, įstrižos, kaip nuo sukimo, ant riešų.

Mama atrodė iÅ¡sekusi. Tėvo tÄ dienÄ nematė. B. J. V. pasitiko juos prie namų. Yra mačiusi mamos mėlynes nuo vaistų, tačiau Å¡ios bÅ«na kitokios, tamsiai mėlynos, taÅ¡kinės. Po įvykio mama buvo sugniuždyta, nes, bÅ«dama mokytoja, kolektyvo vadovė, turėjo gintis nuo alkoholiko vyro, turėjo bÅ«ti areÅ¡tinėje. Ji su mama negyvena. Po 2016-08-19 įvykio bloga mamos bÅ«sena truko kelias savaites, paskui pradėjo gerėti. Po pirmo įvykio nutarė susitaikyti su tėvu, nes ji laukėsi, buvo jos medaus mėnesis, todėl norėjo tikėti, kad tėvas pasitaisys, bet Å¡is jau paskelbus nuosprendį nusipirko alkoholio.

Atsakydama į atstovės klausimus R. V.-C. parodė, kad M. V. spirti R. V. negalėjo, nes labai sunkiai juda, vos paeina. BÅ«davo atvejų, kad R. V. vartodavo alkoholį su R. Ž.. Atsakydama į kaltinamojo gynėjos klausimus R. V.-C. parodė, kad paties įvykio nematė, tačiau iÅ¡ mamos pasakojimo suprato, kad R. V. bandė atimti pinigus iÅ¡ M. V. taip pat, kaip ir pirmÄ kartÄ , bandydamas užlaužti rieÅ¡Ä , kad delnas atsidarytų ir iÅ¡kristų pinigai. Ji yra policijos rėmėja. Ankščiau dėl R.

V. smurto policijos nekvietė, kreipėsi į moterų krizių centrÄ , kur patarė nutraukti santuokÄ . Kad brolis J. V. vartojo smurtÄ Â prieÅ¡ tėvÄ yra girdėjusi, ikiteisminis tyrimas nebuvo pradėtas. Ji yra raÅ¡iusi policijai raÅ¡tÄ 2014 metais, kad stebėtų Å¡eimÄ , nes buvo grasinama mamÄ užmuÅ¡ti. Å iuo metu M. V. dirba Elektrėnų vaikų darželyje, (duomenys neskelbtini), jai padeda darbe, nes ji turi vaikų folkloro ansamblį. M. V. laiptais pati nelipa, visada laukia pagalbos. L.

R. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nuo 2013 metų gyvena pas R. V. ir M. V., moka už komunalines paslaugas. Pykčių nei su R. V., nei su M. V. neturi. Žino, kad R. V. yra iÅ¡geriantis, yra kartu vartoję alkoholį, bÅ«davo ir kartÄ per savaitę. 2016-08-19 jis M. V. padavė pinigus, R. V. buvo kieme. Kas paskui vyko, jis nematė, nes nuėjo pas save, o paskui iÅ¡eidamas per vartelius, girdėjo, kad R. V., vaikščiodamas po kiemÄ , kviečia policijÄ . TÄ dienÄ jis apie 16 val. grįžo iÅ¡ darbo.

R. V. dirbo kažkÄ garaže. Jiems bÅ«nant garaže, jis pasakė apie pinigus. R. V. liepė pinigus atiduoti jam, o jis nesutiko, pasakė, kad pinigus atiduos M. V.. Jis paÅ¡aukė M. V., Å¡i išėjo į balkonÄ , jis pasakė, kad nori paduoti pinigus Jis palipęs laiptukais paskambino į namo duris, M. V. atidarė duris ir jis padavė pinigus. Jie nieko nekalbėjo. Ar R. V. matė, kaip jis padavė pinigus, nežino. Jokio smurto tÄ dienÄ nematė, nematė, kad kas nors atiminėtų pinigus, spirtų kam nors.

Po tos dienos M. V. ilgai buvo iÅ¡vykusi pas dukrÄ , o R. V. po įvykio matė. R. V. dar 2016-08-15 buvo susižalojęs, jis jį rado girtÄ parkritusį ir miegantį prie namo durų, matė, kad R. V. buvo akį susižeidęs. PrieÅ¡ pinigų atidavimÄ M. V. alkoholio su R. V. nevartojo. R. V. lyg ir blaivus buvo, vaikščiojo normaliai, gal kažkiek iÅ¡gėręs buvo. Ankščiau yra vartojęs alkoholį kartu su R. V., Å¡is duodavo mokėjimo kortelę, liepdavo nupirkti alkoholio, jis pirkdavo, nes Å¡is buvo Å¡eimininkas.

Paskutiniu metu prieÅ¡ įvykį, dažnai matė R. V. girtÄ . Liudytojas R. Ž. atsakydamas į kaltinamojo gynėjos klausimus, parodė, kad Å¡iuo metu jis toliau gyvena G. gatvėje, toliau moka komunalinius mokesčius. 2016-08-19 namo grįžo apie 22 val., namuose buvo tylu, žmonių nematė. Smurto atvejų tarp M. V. ir R. V., nežino, barnius girdėdavo. Liudytojas į prokurorės klausimus atsakė, kad M. V. sunkiai vaikščiojo, sunkiai lipo laiptais. L. M. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba vyriausiuoju patruliu, žino kaltinamÄ jį ir nukentėjusiÄ jÄ , nes vyko į iÅ¡kvietimÄ dėl smurto artimoje aplinkoje.

Nuvykus kieme pasitiko kaltinamasis, kuris teigė, kad jį nustÅ«mė ar nuspyrė nuo laiptų. Akivaizdžių sužalojimų pas R. V. nematė, neprisimena. Nuėjus į namus, M. V. paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis jai suko rankas, lyg tai, norėjo atimti pinigus, tiksliai neatsimena. Neatsimena ar ant M. V. matė sužalojimus. Atsimena, kad moteris rodė rankas, rieÅ¡us, o ar R. V. kÄ nors rodė, neatsimena, nes jis buvo su pareigÅ«ne M. T., ir vienas bendravo su vienu, kitas su kitu. Matė, kad abu susijaudinę, tačiau vizualiai nematė, kad reikėtų kviesti medikų pagalbÄ .

Buvo nuspręsta abu pristatyti į areÅ¡tinę. Jis pildė tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje. Jis girtumo netikrino. Pateikus liudytojui susipažinti su tarnybiniu praneÅ¡imu (2 t., b. l. 24), paaiÅ¡kino, kad pildant Å¡iuos blankus, smurto požymiai žymimi, jei matosi akivaizdžiai. Neatsimena, kad su kita pareigÅ«ne bÅ«tų apžiÅ«rėję M. V. rankas, nubrozdintos rankos tikrai nematė. Jei gerai atsimena, M. V. sakė, kad R. V. pats nukrito nuo laiptų. Jo kompetencija yra nustatyti, ar buvo smurto faktas, ar ne, jei mato sužalojimÄ , užfiksuoja, o toliau medikų darbas tai patvirtinti.

Tuo metu vizualių sužalojimų nebuvo. Liudytojas J. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su tėvu R. V. santykiai blogi, nebendrauja su juo, nes nuo vaikystės patirdavo tėvo smurtÄ . Su mama M. V. sutaria gerai. 2016-08-19 jam paskambino sesuo R. V.-C. ir papasakojo, tėvas R. V. užlaužė mamai rankas, bandė atimti pinigus. Jis tada nuvyko į namus ir laukė grįžtant iÅ¡ komisariato. Grįžo sesuo, mama, sesers vyras. Mama pasakojo, kad tėvas plėšė pinigus, užlaužė rieÅ¡us.

Jis matė raudonus rieÅ¡us. Girdėjo iÅ¡ mamos ir sesers, kad tėvas nukrito nuo laiptų, jis nemano, kad mama galėtų nuspirti, nes sunkiai vaikÅ¡to ir lipa laiptais. Paraudimus ant mamos riešų matė 3-4 dienas, buvo pradėję mėlynuoti. Iki įvykio mamos sveikata nebuvo gera, o po įvykio mamos sveikata dar labiau pablogėjo, pradėjo sunkiau vaikščioti. Tėvas vartoja alkoholį jau dvylika metų. Yra vartojęs smurtÄ prieÅ¡ R. V., nes Å¡is smurtavo prieÅ¡ seserį. Liudytojas J.

V. atsakydamas į kaltinamojo gynėjos klausimus parodė, kad 2016-08-19 su M. V. bendravo apie dvi valandas. Atvyko apie 21 valandÄ . Sužalojimus matė tik ant riešų, niekur kitur. R. V. tÄ dienÄ nematė. Ikiteisminis tyrimas prieÅ¡ jį nutrauktas. Ikiteisminio tyrimo metu jis mamÄ veždavo pas atstovę G. G. į biurÄ , paskambindavo ir papraÅ¡ydavo atstovės nulipti, nes mama negalėjo užlipti laiptais. G. G. su mama bendraudavo jo automobilyje. Mama nuo 2016 m. lapkričio mėnesio dirba Elektrėnuose, vairuoja automobilį.

Liudytojas E. Ž. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno m. VPK NVS tyrėju. Tiksliai neatsimena datos, atsimena, kad buvo gautas praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje. Abu asmenys buvo pristatyti į skyrių. Jis apklausinėjo nukentėjusiÄ jÄ , prieÅ¡ tai dar apklausė liudytoja dukrÄ , kurios vardo neatsimena. Nukentėjusioji paaiÅ¡kino, kad kaltinamasis neblaivus, tai buvo nustatyta ir alkoholio matuokliu, kad norėjo paimti pinigus, užlaužė rankas, tas matėsi ant nukentėjusiosios rankų, kad sukėlė jai fizinį skausmÄ .

Dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir kaltimasis buvo uždarytas į areÅ¡tinę. Kiek atsimena, matė sužalojimus M. V. ant dilbių, kaip įbrozdinimus. R. V. buvo neblaivus. Jis R. V. neapklausinėjo, nes jo paaiÅ¡kinimai buvo kaip neblaivaus, jis priėmė sprendimÄ , kad nukentėjo M. V.. M. V. buvo blaivi, Å¡oke, susijudinusi. Jos bÅ«sena įtakos sprendimui pripažinti nukentėjusiÄ ja neturėjo, jis priėmė tokį sprendimÄ , nes jos parodymai atrodė logiÅ¡ki, pasakojimas realesnis.

Su R. V. bendravo labai mažai, jo sužalojimų nematė. PrieÅ¡ priimant pareiÅ¡kimÄ , jis buvo susipažinęs su abiem tarnybiniais praneÅ¡imais dėl smurto artimoje aplinkoje bei liudytojos apklausos protokolu. R. V. – C. nepažįsta. Kad pareiÅ¡kime grafoje „asmuo, galintis suteikti reikÅ¡mingos informacijos“ nėra nurodyta joks asmuo, tai jo klaida. Kodėl nėra nurodyti M. V. sužalojimai, jis neatsimena, gali bÅ«ti dėl to, kad jie pildo trumpÄ pareiÅ¡kimÄ , o paskui apklausinėja tyrėjai.

Jei jis parašė, kad sukėlė fizinį skausmÄ , tai taip ir buvo. Neatsimena, ar M. V. sakė, kad su kuo nors bendravo po įvykio. Neatsimena, ar R. V. kreipėsi į jį dėl sveikatos. Visas smulkmenas sunku atsiminti, nes tokių įvykių bÅ«na labai daug. Jis šį darbÄ dirba 25 metus, turi pakankamÄ patirtį atskirti, kad nukentėjęs, kas įtariamasis. L. V. A. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad dirba Kauno AVPK NVTS virÅ¡ininko pavaduotoja. Atsimena R. V. ir M. V. iÅ¡ matymo. R. V.-C. nepažįsta.

Prisimena, kad padėjo kolegai užpildyti dokumentus, teisių iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , asmens duomenų blankus. Su nukentėjusiÄ ja bendravo tik tiek, kiek reikėjo duomenų blankui užpildyti, o apklausÄ atliko kolega. Nukentėjusioji verkė, buvo susijaudinusi. Ji matė ant nukentėjusiosios rankos paraudimus, kurioje tiksliai vietoje, neatsimena. Moteris buvo trumpomis rankovėmis, todėl matėsi. R. V. matė, tačiau nebendravo, kiek atsimena, jis jai pasirodė neblaivus – blaÅ¡kėsi, ant jo sužalojimų nematė.

Nežino, kodėl pirma buvo apklausiama M. V.. Jos darbo patirtis 9 metai, tačiau žmonėmis nedirba, tik kontroliuoja ikiteisminių tyrimų medžiagas.L. R. P. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta R. V. 10 metų, Å¡is yra choro, kuriame ji dalyvauja, vadovas, santykiai draugiÅ¡ki. M. V. pažįsta tiek pat metų, dainavo kartu, pažįsta, kaip vadovo sutuoktinę, jaučia jai prieÅ¡iÅ¡kumÄ , nes R. V. pažįsta, kaip gerÄ , ramų ir nuoÅ¡irdų. Atsimena, kad 2016-08-19 jai paskambino R.

V. ir pasakė, kad jį veža į areÅ¡tinę, ji paklausė už kÄ , Å¡is atsakė, kad nežino. 2016-08-21 apie 14 val. vėl paskambino vadovas ir pasakė, kad sėdi sustojime ir blogai jaučiasi. Ji su kita choriste R. B. nuvažiavo jo paimti, rado jį sustojime. R. V. labai blogai jautėsi, ji norėjo jį vežti į ligoninę, bet jis atsisakė. Jos nuvažiavo į vaistinę, nupirko vaistų, maisto. Vėliau vadovas jai pasakojo, kad 2016-08-19 nuomininkas atnešė pinigus, davė tai R.

V. tai M. V., pinigai iÅ¡krito, R. V. lenkėsi paimti pinigus, M. V. spyrė jam į veidÄ ir jis nukrito nuo laiptų. Ji matė R. V. nubrozdintus rankÄ , raktikaulį. R. V. sakė, kad negalėjo pasiimti iÅ¡ namų insulino, M. V. jam nedavė. Mano, kad R. V. paskambino bÅ«tent jai, kadangi ji yra jo ir jo kÅ«rinių gerbėja. R. V. nesakė, kad 2016-08-19 buvo neblaivus. Yra sakęs, kad M. V. jį muÅ¡a su knyga ir diržu, kad sÅ«nus muÅ¡a. Kad yra smurtavęs prieÅ¡ sutuoktinę, R. V. neminėjo.

R. V. neblaivaus niekada nėra mačiusi. Santykiai tarp R. V. ir M. V. 2016 metais nebuvo geri. R. V. yra jos vadovas, gali turėti įtakos dėl jos paÅ¡alinimo iÅ¡ ansamblio, jei ji blogai dainuotų. Liudyti jÄ pakvietė R. V.. L. R. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad santykiai tiek su kaltinamuoju, tiek su nukentėjusiomis geri, pykčių neturi. Kai ji prieÅ¡ praeitÄ posėdį atėjo į teismÄ , prie 109 salės matė ir girdėjo, kaip nukentėjusiųjų atstovė kalbėjo su liudytojais, sakė:

„jÅ«s matėt raudonas rankas, girtas buvo“, bet daugiau nespėjo pasakyti, nes pamatė, kad ji atėjo. IÅ¡eidami pareigÅ«nai, sakė, kad susimovė. Ji po posėdžio pati bandė pakalbėti su R. V., kad R. V. vis dėl to jos tėvas, bet Å¡i jÄ užsipuolė. Tada nukentėjusiųjų atstovė puolė jÄ , grasino, kad jÄ nuteis, kad sunaikins, kad žino, kur ji gyvena. Ji labai iÅ¡sigando, todėl policijoje parašė pareiÅ¡kimÄ . Ji bijo dėl savo saugumo ir gyvybės. Ji padeda R.

V., kuo tik gali, kaip ir visi choristai. Kadangi ji vairuoja automobilį, 2016-08-21 taip pat važiavo pagelbėti R. V., matė sužalojimus, deÅ¡inės rankos nubrozdinimus. Kaip matyti iÅ¡ 2016-08-19 PareiÅ¡kimo apie padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ ir proceso veiksmų atlikimo protokolo (2 t., b. l. 5-6), M. V. parodė, kad 2016-08-19 apie 17.20 val. jos sutuoktinis R. V., bÅ«damas neblaivus, norėdamas iÅ¡ jos pinigus, griebė jai už plaÅ¡takų abiem savo rankomis ir iÅ¡suko plaÅ¡takas į iÅ¡orę, tokiu bÅ«du sukeldamas jai fizinį skausmÄ .

Ji tada iÅ¡ skausmo visu kÅ«nu sukosi į kairę, kad iÅ¡sivaduotų ir pati jį pastÅ«mė petimi. Kadangi R. V. buvo neblaivus ir stovėjo ant virÅ¡utinio laipto, kurie veda į namÄ , jis susvyravo ir nuo laiptų nuvirto. IÅ¡ 2019-08-19 Tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (2 t., b. l. 22-25) matyti, kad M. V. nurodė, kad smurtas prieÅ¡ jÄ pasireiÅ¡kė fizinio skausmo sukėlimu, t. y. sukant jai rankas ir norint paimti pinigus bei vartojant necenzÅ«rinius žodžius, smurtÄ galinčių rodyti požymių neužfiksuota, smurtu įtariamas asmuo paaiÅ¡kino, kad rankų nesuko.

IÅ¡ 2019-08-19 Tarnybinio praneÅ¡imo dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo (2 t., b. l. 22-25) matyti, kad R. V. nurodė, kad smurtas prieÅ¡ jį pasireiÅ¡kė žmonai spiriant į kojas jam į pilvo sritį, dėl ko jis nukrito nuo laiptų ir susižalojo. Užfiksuoti smurtÄ galintys rodyti požymiai – nubrozdinta ranka, smurtu įtariamas asmuo paaiÅ¡kino, kad nespyrė. 2016-08-22 Specialisto iÅ¡vada Nr. G2172/2016(02) patvirtina, kad M. V. padaryta poodinės kraujosruvos abiejose plaÅ¡takose; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai ranka nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2016-08-19; sužalojimų visuma griuvimui nebÅ«dinga (2 t., b. l. 34).

Specialistė S. B. teisiamojo posėdžio patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotÄ iÅ¡vadÄ , kaip teisingÄ . Parodė, kad moteris atvyko 2016-08-22 10.30 val. su policijos užduotimi. Moteris buvo apklausta, apžiÅ«rėta. Jos plaÅ¡takose buvo matomos pakankamai masyvios kraujosruvos, kurios atitiko nukentėjusiosios pasakojimÄ , kad suko plaÅ¡takas. Moteris nurodė, kad vartoja VarfarinÄ . Tai kraujo kreÅ¡umÄ reguliuojantis medikamentas. Jei kraujo kreÅ¡umas sutrikęs, nuo minimalaus trauminio poveikio gali susidaryti poodinė kraujosruva kontakto vietoje.

Tam reikalingas trauminis poveikis. Ji kiekvieno apžiÅ«rimo asmens neklausia, ar Å¡is vartoja vaistus, tačiau Å¡iuo atveju, kraujosruvos buvo pakankamai didelės. Žmogui, kuris vartoja tokius vaistus, kaip M. V., kraujosruvos gali bÅ«ti daug didesnės negu žmogui, kuris nevartoja vaistų, atlikus tokį patį veiksmÄ . Taigi vaistas turi įtakos kraujosruvų apimčiai ir dydžiui. Poodinės kraujosruvos buvo su žalsvais pakraščiais, tai leido daryti iÅ¡vadÄ , kas jos padarytos 2-4 paros nuo apžiÅ«ros, todėl tai neprieÅ¡taravo sužalojimų laikui, kuris buvo nurodytas užduotyje.

Vaisto vartojimas įtakos laikui neturi. Dėl vaisto vartojimo savaime kraujosruvos nesusidaro, reikalingas minimalus fizinis kontaktas. Poodinės kraujosruvos iš karto nesusidaro, kraujui išsilieti į minkštuosius audinius reikia laiko, reikia laiko, kad pradėtų matytis odos paviršiuje, jos ima ryškėti po kelių valandų, tiksliai pasakyti, kada, negalima, tai individualu. Iš karto po trauminio poveikio gali ir nesimatyti jokių ženklų. Paraudimas nėra sužalojimas, tai audinių reakcija į dirgiklį.

Kadangi kraujosruvos yra abipusės, analoginėse lokalizacijose, todėl abejoja, kad galėjo atsirasti nugriuvus. Fotonuotraukos apžiÅ«ros metu nebuvo darytos, nėra įrangos. Atliekant tyrimÄ , jei yra senesnė kraujosruva ir naujesnė, iÅ¡skirti neįmanoma, jei yra analogiÅ¡ka kraujosruvų lokalizacija. Negalima pasakyti, ar kraujosruvos buvo padarytos sukant pagal laikrodžio rodyklę ar prieÅ¡. Sužalojimų mechanizmas gali bÅ«ti spaudžiant minkÅ¡tuosius plaÅ¡takų audinius, suspaudus, trÅ«ksta kraujagyslė, pasukimas papildomas veiksmas.

Nagų žymės neturi bÅ«ti, nes gali bÅ«ti spaudžiama plaÅ¡taka, o ne nagais. Tokių duomenų, kad vartojant VarfarinÄ bÅ«dingas iÅ¡ karto pavirÅ¡inių sužalojimų kraujosruvų atsiradimas, neturi. Neatmestina galimybė, kad nustatytos kraujosruvos gali bÅ«ti padarytos pačiam asmeniui miegant. Kraujosruvų forma neiÅ¡skiriama, nebuvo matyti aiÅ¡kų kraÅ¡tų, todėl ir nenurodyta specialisto iÅ¡vadoje. Šiuo atveju iÅ¡ karto po traumos paraudimai galėjo bÅ«ti, galėjo ir nebÅ«ti.

Varfarino naudojimo instrukcijos neskaitė, apie Varfarino Å¡alutinį poveikį skaitė universitete, kurį baigė prieÅ¡ 17 metų.            Byloje kaltinamojo gynėja pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ Teismo medicinos konsultacinę specialisto P. P. iÅ¡vadÄ Nr. 0129/17, kurioje nurodyta, kad vaisto „Varfarinas“ naudojimas sÄ lygoja poodinių kraujosruvų atsiradimÄ be fizinio kontakto kaip nurodo gamintojas – tai dažna komplikacija, kuri gali pasireikÅ¡ti mažiau kaip vienam žmogui iÅ¡ deÅ¡imties; kadangi gali formuotis savaiminės poodinės kraujosruvos, tai tuo labiau vaisto „Varfarinas“ naudojimas sÄ lygoja poodinių kraujosruvų atsiradimÄ esant minimaliam fiziniam kontaktui; vartojant vaistÄ â€žVarfarinas“ ir esant fiziniam smurtui (rankų sukimas) bÅ«dingas iÅ¡ karto pavirÅ¡inių sužalojimų – kraujosruvų atsiradimÄ , nes oda yra ant kaulų, nėra raumenų sluoksnio; specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2172/2016(02) nurodyti sužalojimai M.

V. nėra bÅ«dingi suspaudimui pirÅ¡tais, nes nebuvo nustatytos ovalios poodinės kraujosruvos nuo spaudimo pirÅ¡tais bei smulkÅ«s pusmėnulio formos odos nubrozdinimai nuo poveikio pirÅ¡tų nagais; sužalojimo mechanizmas bÅ«tų – sugriebus už riešų iÅ¡ vidinio (delninio) pavirÅ¡iaus užpuoliko pirÅ¡tai spaudžia nukentėjusiojo riešų nugarinį (užpakalinį) pavirÅ¡ių; specialisto iÅ¡vadoje nėra nurodytas detaliai kaip buvo sugriebta už riešų – iÅ¡ virÅ¡aus ar iÅ¡ apačios, o tai sužalojimų iÅ¡sidėstymÄ pagal pavirÅ¡ius (3 t., b. l . 120-126).

           Teisiamojo posėdžio metu specialistas P. P. patvirtino duotÄ iÅ¡vadÄ kaip teisingÄ . Atsakydamas į klausimus parodė, kad teikdamas iÅ¡vadÄ vertino byloje buvusiÄ specialisto iÅ¡vadÄ , liudytojo apklausos protokolÄ bei pacitavo vaisto Varfarinas informacinį lapelį. Nurodė, kad kraujosruvos vartojant vaistÄ Varfarinas gali atsirasti ir savaime ir nuo fizinio kontakto. Nukentėjusiajai nustatytos kraujosruvos yra labai didelės, todėl nėra bÅ«dingos suspaudimui pirÅ¡tais, bet vartojant vaistÄ kraujosruvos gali bÅ«ti labai plačios, tokio dydžio gali susidaryti ir savaime.

Ä®vertinant kraujosruvų abipusiÅ¡kumÄ yra retas atvejis, kad savaiminės kraujosruvos bÅ«tų iÅ¡sidėsčiusios taip tolygiai vienodai, kaip nustatyta nukentėjusiajai. Dėl iÅ¡vados 3 punkto specialistas paaiÅ¡kino, kad ant kiek iÅ¡ryÅ¡kėja kraujosruvos, labai priklauso nuo žmogaus individualių savybių - raumenų, poodinio sluoksnio, nuo pačių kraujagyslių, jos greičiau iÅ¡ryÅ¡kėja, jei kraujas yra skystesnis, mano kad tokioje vietoje kraujosruvos valandos bėgyje turėtų matytis.

Dėl iÅ¡vados 4 atsakymo, specialistas paaiÅ¡kino, kad nagų žymių atsiradimas priklauso nuo rieÅ¡o suėmimo tipo, nuo to ar žmogus turi ilgesnius nagus, ar ne. Poodinės kraujosruvos paprastai nepasako apie žalojantį įrankį, galima tik pasakyti, kad sužalojimas padarytas kietu buku daiktu. Teikdamas iÅ¡vadÄ matė užduotyje specialistui nurodytÄ informacijÄ , kad nukentėjusiajai buvo sugriebta už plaÅ¡takų, jis nagrinėjo atvejį – sugriebta už riešų, nes plaÅ¡takÄ apimti bÅ«tų sunku, o plaÅ¡takos ir rieÅ¡ai yra Å¡alia, kraujosruvos nustatytos tiek rieÅ¡uose, tiek plaÅ¡takose.

Taip pat specialistas paaiÅ¡kino, kad kraujosruvos keičia spalvÄ , dviejų dienų kraujosruvÄ sunku atskirti, kada padarytas sužalojimas, o po kelių dienų kraujosruva keičia spalvÄ , tada galima pasakyti, ar kraujosruvos padarytos vienu metu, ar skirtingu. Spaudžiant pirÅ¡tų žymių gali ir nelikti. IÅ¡ 2017-02-08 kompaktinės plokÅ¡telės su garso įraÅ¡u apžiÅ«ros protokolo matyti, kad iÅ¡klausyta kompaktinė plokÅ¡telė, pateikta Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus, kurioje užfiksuotas 2016-08-19 17.19 val.

R. V. praneÅ¡imas dėl smurto artimoje aplinkoje adresu (duomenys neskelbtini), apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad R. V. pranešė, kad prieÅ¡ jį seniai smurtauja žmona ir vaikai, jį Å¡meižia, kÄ tik esama žmona „nustÅ«mė, nuspyrė“ jį nuo laiptų, koja spyrė, padaryti nubrozdinimai (2 t., b. l. 90, 92-94). Kaip matyti iÅ¡ kaltinamojo gynėjos pateiktų prieÅ¡ieÅ¡kinio bei patikslinto ieÅ¡kinio kopijų (3 t., b. l. 44-57), tarp kaltinamojo ir nukentėjusiosios vyksta skyrybų procesas, byla teisme negarinėjama pagal nukentėjusiosios ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo dėl kaltinamojo kaltės bei turto padalinimo.

Ä®rodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmÄ savo Å¡eimos nariui arba nežymiai jį sužalojo.   Teisiamajame posėdyje iÅ¡tirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, jog kaltinamojo kaltė įrodyta, t. y. įrodyta, jog kaltinamasis R. V. 2016-08-19 apie 17.20 val. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 1,80 promilių girtumas), abipusio konflikto metu tyčia sugriebė rankomis sutuoktinės M.

V. abi plaÅ¡takas ir jas suko į iÅ¡orę, kas sukėlė nukentėjusiajai M. V. fizinį skausmÄ ir tokiu bÅ«du padarė nežymų sveikatos sutrikdymÄ , pasireiÅ¡kusį poodinėmis kraujosruvomis abiejose plaÅ¡takose.    Nors kaltinamasis R. V. savo kaltės dėl smurto M. V. atžvilgiu nei ikiteisminio tyrimo metu nei teisme nepripažino, tačiau teismas sprendžia, kad kaltinamojo parodymai yra jo pasirinkta gynybinė versija, duota siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės, todėl vadovaujasi jo duotais parodymais toje dalyje, kur sutampa su kitais įrodymais byloje ir sprendžia jo kaltę įrodyta kitais byloje iÅ¡tirtais įrodymais.

Kaltinamasis nurodė, kad prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ nesmurtavo, rankų jai nesuko, pinigų neatiminėjo, o pats nukentėjusiosios buvo nuspirtas nuo laitų ir sužalotas. Kaltinamasis paaiÅ¡kino, kad tuomet kai R. Ž. atnešė pinigus M. V., Å¡iai imant pinigus, pinigai iÅ¡krito ir jis pasilenkė jų surinkti. Pinigai pabiro metro spinduliu, jis juos rinko, rinko labai pasilenkęs, jo veidas buvo apie 20 centimetrų nuo grindų (demonstravo Å¡i veiksmÄ teisiamojo posėdžio metu), ir tada pamatė nukentėjusiosios kojÄ spiriant jam į veidÄ , spėjo pasukti veidÄ ir gavo spyrį į deÅ¡inį skruostÄ , nuo spyrio nusirito laiptais.

Kaip matyti iÅ¡ apžiÅ«ros protokolo, kuriuo buvo apžiÅ«rėtas R. V. skambučio bendrajam pagalbos centrui garso įraÅ¡as, R. V. pagalbÄ kvietė dėl to, kad kÄ tik „esama žmona“ „nustÅ«mė, nuspyrė“ jį nuo laiptų. Tačiau pildant tarnybinį praneÅ¡imÄ dėl smurto artimoje aplinkoje atvejo, R. V. nurodė kiek kitaip, t. y. kad smurtas prieÅ¡ jį pasireiÅ¡kė žmonai spiriant į kojas jam, į pilvo sritį. Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis tiesiog nurodė, kad nukritus pinigams, jis, stovėdamas laiptų aikÅ¡telėje pasilenkė juos surinkti ir jam bÅ«nant pasilenkus, M.

V. netikėtai spyrė jam į veidÄ , o jam spėjus pasisukti, pataikė į deÅ¡inį skuostÄ . Taigi, kaltinamojo parodymai viso bylos tyrimo metu nebuvo nuoseklÅ«s, o vis smulkesnis įvykio aplinkybių detalizavimas vėlesnėse apklausose, rodo norÄ dėstyti aplinkybes pritaikant jas prie kaltinamojo keliamos versijos, kelia abejonių parodymų patikimumu, todėl teismas jais nesiremia. Akivaizdu, kad kaltinamasis, teikdamas parodymus, stengiasi juos tikslinti ir bando pritaikyti pagal jam žinomas aplinkybes dėl silpnos nukentėjusiosios sveikatos bÅ«klės, įvertinęs byloje pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (medicininių dokumentų iÅ¡raÅ¡us) apie tai, kad ji sunkiai vaikÅ¡to, sunkiai lipa laiptais, t. y. sunkiai kelia kojas.

Be to, sužalojimų ant kaltinamojo nurodyto deÅ¡inio skruosto nebuvo nustatyta, Å¡ios aplinkybės nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje, taip pat sužalojimai nėra užfiksuoti ir specialisto iÅ¡vadoje, kuriÄ pateikė teismui kaltinamasis (2 t., b. l. 80-81).        Be to, kaltinamojo parodymai nesutampa su kitais įrodymais byloje. Kaltinamasis nurodė, kad Å¡ias jo aukščiau nurodytas aplinkybes matė liudytojas R. Ž., kuris tuo metu stovėjo tarp jo ir jo sutuoktinės, tačiau Å¡ių kaltinamojo parodymų nepatvirtino nei nukentėjusioji, nei liudytojas R.

Ž.. Nukentėjusioji M. V. nuosekliai, tiek ikiteisminio tyrimo metu tie teisme nurodė, kad R. Ž., padavęs jai pinigus iÅ¡ karto išėjo, tik tada kaltinamasis R. V., kuris buvo atėjęs iÅ¡ paskos R. Ž., ėmė reikalauti pasidalinti pinigus, todėl R. Ž. įvykio aplinkybių nematė. Liudytojas R. Ž. nurodė tokias pačias aplinkybes, kaip ir nukentėjusioji. Nors kaltinamasis nurodė, kad liudytojas bijo, kad M. V. jo neiÅ¡mestų iÅ¡ namų, kuriuose leidžia gyventi, tačiau teismas sprendžia, kad jokio Å¡io liudytojo suinteresuotumo bylos baigtimi nėra nustatyta, liudytojas parodymus davė bÅ«damas įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , o jo baimė dėl leidimo gyventi panaikinimo nepagrįstai siejama iÅ¡imtinai su M.

V. valia, kadangi kaip nurodė R. Ž., jis gyvena pas abu V., t. y. uždrausti jam gyventi adresu Gvazdikų g. 12, Kaunas, turi teisę ir pats kaltinamasis.        Nukentėjusioji M. V., tiek kreipdamasi į policijÄ pareiÅ¡kimu, tiek apklausiama ikiteisminio tyrimo metu, medicininėje apžiÅ«roje nurodė, kad R. V. sugriebęs jos plaÅ¡takas suko jas į iÅ¡orę, siekdamas atimti pinigus, tuo sukėlė jai skausmÄ . Nukentėjusioji taip pat ir teisme nurodė, kad kaltinamasis suko jos plaÅ¡takas ir nors nurodė, kad nebegali nurodyti, į, kuriÄ pusę jos buvo sukamos, tačiau Å¡i aplinkybė nedaro jos parodymų prieÅ¡taringais, bei nesudaro pagrindo parodymais netikėti, kadangi atsižvelgiant į nuo nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , nukentėjusiosios sveikatÄ , ji Å¡ios aplinkybės gali ir neprisiminti.

IÅ¡ esmės nukentėjusiosios parodymai yra nuoseklÅ«s, bei atitinka objektyvius bylos duomenis, t. y. specialisto iÅ¡vadÄ Nr. G2172/2016(02) (2 t., b. l. 34), kuri patvirtina, kad M. V. padaryta poodinės kraujosruvos abiejose plaÅ¡takose; sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymÄ ; sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, galimai ranka nemažiau dviejų trauminių poveikių pasėkoje; sužalojimai galėjo bÅ«ti padaryti užduotyje nurodytu laiku ir aplinkybėmis, t. y. 2016-08-19; sužalojimų visuma griuvimui nebÅ«dinga.

Netikėti Å¡ia specialisto iÅ¡vada teismas neturi jokio pagrindo, iÅ¡vadÄ patvirtino byloje apklausta ekspertė S. B., kuri paaiÅ¡kino, kad tiriamosios plaÅ¡takose buvo matomos pakankamai masyvios kraujosruvos, kurios atitiko nukentėjusiosios pasakojimÄ , kad suko plaÅ¡takas, o poodinės kraujosruvos buvo su žalsvais pakraščiais, tai leido daryti iÅ¡vadÄ , kas jos padarytos 2-4 paros nuo apžiÅ«ros, todėl tai neprieÅ¡taravo sužalojimų laikui, kuris buvo nurodytas užduotyje. Nors kaltinamojo gynėja pateikė teismui UAB „(duomenys neskelbtini)“ Teismo medicinos konsultacinę specialisto P. P. iÅ¡vadÄ Nr. 0129/17, kurioje nurodyta, kad vaisto „Varfarinas“ naudojimas sÄ lygoja poodinių kraujosruvų atsiradimÄ be fizinio kontakto kaip nurodo gamintojas – tai dažna komplikacija, kuri gali pasireikÅ¡ti mažiau kaip vienam žmogui iÅ¡ deÅ¡imties, tačiau Å¡i iÅ¡vada niekaip neprieÅ¡tarauja ekspertės S. B. pateiktai iÅ¡vadai ir jos nepaneigia bei nepaneigia nukentėjusiosios parodymų dėl sužalojimo aplinkybių.

Kaip nurodyta specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2172/2016(02) bei kaip patvirtino ekspertė S. B. teismo posėdžio metu, ji teikdama iÅ¡vadÄ Ä¯vertino tÄ aplinkybę, kad tiriamoji vartoja vaistÄ â€žVarfarinas“, pažymėjo, kad vaisto vartojimas įtakos vertinant kraujosruvų susidarymo laikÄ neturi, turi įtakos tik kraujosruvų apimčiai, be to paaiÅ¡kino, kad dėl kraujosruvų abipusiÅ¡kumo, jų pobÅ«džio ir lokalizacijos abejonių, kad jos galėjo atsirasti tiriamosios nurodytomis aplinkybės bei užduotyje nurodytu laiku, jai nekilo.

Aplinkybę, kad tokios didelės tapačios kraujosruvos atsirastų iÅ¡ karto ant abiejų plaÅ¡takų savaime yra retas atvejis, patvirtino ir specialistas P. P..    Kaip matyti iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų, duotų viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu, sužalojimai jai padaryti rankomis sukant jos plaÅ¡takas. Nors specialisto P. P. iÅ¡vadoje nurodyta, kad sužalojimai M. V. nėra bÅ«dingi suspaudimui pirÅ¡tais, nes nebuvo nustatytos ovalios poodinės kraujosruvos nuo spaudimo pirÅ¡tais bei smulkÅ«s pusmėnulio formos odos nubrozdinimai nuo poveikio pirÅ¡tų nagais, tačiau pažymėtina, kad specialistas tiesiogiai tiriamosios neapžiÅ«rėjo, savo iÅ¡vadas teikė tik pagal specialisto iÅ¡vadoje Nr. G2172/2016(02) užfiksuotus duomenis, o specialistė S. B., pati apžiÅ«rėjusi nukentėjusiÄ jÄ patvirtino, kad nagų žymės neturi bÅ«ti, nes gali bÅ«ti spaudžiama plaÅ¡taka, naudojant papildomÄ veiksmÄ â€“ sukimÄ , o ne nagais, kas tik patvirtina nukentėjusiosios parodymus.

Specialistas P. P. taip pat teisme patvirtino, kad nagų ir pirÅ¡tų žymės spaudžiant rieÅ¡us ar plaÅ¡takas gali ir neatsirasti. Specialistė S. B. teisme paaiÅ¡kino, kad dėl sužalojimo pobÅ«džio negalima pasakyti, ar kraujosruvos buvo padarytos sukant pagal laikrodžio rodyklę ar prieÅ¡, tačiau sužalojimų mechanizmas gali bÅ«ti spaudžiant minkÅ¡tuosius plaÅ¡takų audinius, suspaudus, trÅ«ksta kraujagyslė, naudojant pasukimÄ kaip papildomÄ veiksmÄ , kas neprieÅ¡tarauja nukentėjusiosios parodymams.

Specialistas P. P. sukimo veiksmo, kurį nurodė apklausose nukentėjusioji, neįvertino, tik nurodė, kad sužalojimo mechanizmas gali būti užpuoliko pirštams spaudžiant nukentėjusiosios riešų vidinį ar nugarinį paviršių, todėl vadovautis jo išvada, kad sužalojimo mechanizmas būtų – sugriebus už riešų iš vidinio (delninio) paviršiaus užpuoliko pirštai spaudžia nukentėjusiojo riešų nugarinį (užpakalinį) paviršių, todėl turėtų matytis pirštų spaudimo žymės, teismas neturi pagrindo.

Specialistė S. B. į klausimÄ , ar galėjo iÅ¡ karto po trauminio poveikio nesimatyti sužalojimų, atsakė kad paprastai poodinės kraujosruvos iÅ¡ karto nesusidaro, kraujui iÅ¡silieti į minkÅ¡tuosius audinius reikia laiko, reikia laiko, kad pradėtų matytis odos pavirÅ¡iuje, jos ima ryÅ¡kėti po kelių valandų, tiksliai pasakyti, kada, negalima, tai individualu, iÅ¡ karto po trauminio poveikio galėjo bÅ«ti paraudimas, galėjo jo ir nesimatyti. Specialistas P. P. iÅ¡vadoje nurodė, kad vartojant vaistÄ â€žVarfarinas“ ir esant fiziniam smurtui bÅ«dingas iÅ¡ karto pavirÅ¡inių sužalojimų – kraujosruvų atsiradimas, nes oda yra ant kaulų, nėra raumenų sluoksnio, tačiau teisme taip pat paaiÅ¡kino, kad kraujosruvų atsiradimo laikas labai priklauso nuo asmens individualių savybių, tiksliai pasakyti, kada gali atsirasti taip pat negalėjo, manė, kad turėjo atsirasti valandos bėgyje.

Tokios specialistų išvados neprieštarauja viena kitai bei kitiems bylos įrodymams, t. y. nukentėjusiosios parodymams, kad rankos buvo tik paraudę iš karto po įvykio, o vėliau pradėjo mėlynuoti, liudytojo - tyrėjo E. Ž. parodymams, kad apklausdamas M. V. matė ant jos rankų jos pasakojamo smurto požymius („kaip nubrozdinimus ant dilbių“), liudytojos pareigūnės V. A. parodymams, kad pildydama M. V. asmens duomenis matė paraudimus ant nukentėjusiosios rankų, nukentėjusiosios R.

V. – C. parodymams, kad pasiėmusi iÅ¡ areÅ¡tinės motinÄ â€“ nukentėjusiÄ jÄ M. V. matė įstrižas raudonas kraujosruvas ant riešų, liudytojo J. V. parodymams, kad grįžus motinai iÅ¡ areÅ¡tinės matė Å¡ios raudonus rieÅ¡us. Visi Å¡ie asmenys matė nukentėjusiÄ jÄ praėjus 3-5 valandoms po įvykio, todėl vadovaujantis specialistų iÅ¡vadomis, galėjo matyti smurto požymius ant nukentėjusiosios riešų. Tai, kad kraujosruvos bÅ«tų padarytos kitu laiku ar kitomis aplinkybėmis, nei nurodo nukentėjusioji, nėra jokių duomenų.

Kad jos galėjo bÅ«ti padarytos iki įvykio, nenurodo ir kaltinamasis, jis apklausiamas teisme nurodė, kad M. V. rodė rankas atvykusiems pareigÅ«nams, tačiau ant jos rankų jokių sužalojimų nebuvo. Kaltinamasis nurodė, kad liudytojai E. Ž. bei V. A. yra įtakoti nukentėjusiųjų atstovės G. G., kuri yra buvusi Å¡ių bendradarbė ir darė liudytojams įtakÄ prieÅ¡ teisiamÄ jį posėdį. Aplinkybę, kad girdėjo, kaip G. G. kalbėjo su liudytojais prieÅ¡ teisiamÄ jį posėdį apie tai, kad „šie matė raudonas rankas“, kad „buvo girtas“, nurodė liudytoja R.

B.. Atstovė G. G. patvirtino, kad prieÅ¡ posėdį bendravo su liudytojais, tačiau ne apie bylos aplinkybes. Teismas sprendžia, kad netikėti liudytojų E. Ž. bei V. A. parodymais nėra pagrindo. Liudytojai yra policijos pareigÅ«nai, jokio jų suinteresuotumas bylos baigtimi, nenustatytas, parodymus jie davė bÅ«dami prisiekę sakyti tiesÄ , bÅ«dami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jų parodymai sutampa ne tik tarpusavyje, bet ir su nukentėjusiosios parodymais bei specialisto iÅ¡vada Nr. G2172/2016(02).

Nors liudytojai negalėjo visiÅ¡kai tiksliai apibÅ«dinti matytų smurto požymių, tačiau iÅ¡ jų paaiÅ¡kinimų matyti, kad jie pildė tik trumpus pirminius nukentėjusiosios paaiÅ¡kinimus ir asmens duomenų blankus, sužalojimų netyrė, jų specialiai neapžiÅ«rinėjo, todėl tikėtina, kad galėjo jų tiksliai ir neįsidėmėti. Liudytoja R. B., kaip pati nurodė teisme, yra susijusi su kaltinamuoju itin draugiÅ¡kais, taip pat ir pavaldumo santykiais, todėl teismas turi pagrindo abejoti jos parodymų patikimumu, bet to, ji pati nurodė, kad viso pokalbio turinio ji negirdėjo, todėl pagrindo daryti iÅ¡vadÄ , kad liudytojai buvo įtakojami, nėra pagrindo, jie teisme parodė tikslesnes vietas, kuriose matė smurto požymius, o R.

V. girtumas byloje yra patvirtintas objektyviais bylos duomenimis – pristatyto asmens testo alkoholiui protokolu (2 t., b. l. 129). Nukentėjusioji apie sužalojimo pobÅ«dį, t. y. kad R. V. suėmęs jai už abiejų rankų plaÅ¡takų jas suko, nurodė ir pagal R. V. iÅ¡kvietimÄ atvykusiam pareigÅ«nui M. L., kÄ jis patvirtino ir ikiteisminio tyrimo metu ir teisme apklausiamas liudytoju. Nors liudytojas tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, tačiau jo parodymai nors ir netiesiogiai, tačiau patvirtina nukentėjusiosios parodymų nuoseklumÄ .

Liudytojas M. L. teisme parodė, kad neatsimena, ar matė ant M. V. kokius nors sužalojimus, patvirtino, kad tarnybiniame praneÅ¡ime dėl smurto artimoje aplinkoje fakto nepažymėjo smurtÄ galinčių rodyti požymių, nurodė, kad taip gali bÅ«ti, jei jis įvykio vietoje nematė kokių nors akivaizdžių sužalojimų. Liudytojas M. L. su M. V. bendravo iÅ¡ karto po įvykio, atvyko per kelias minutes nuo iÅ¡kvietimo (2 t., b. l. 4), todėl tuo metu galėjo ir nebÅ«ti iÅ¡ryÅ¡kėję sužalojimų požymiai, kuriuos matė vėliau su ja bendravusieji liudytojai bei konstatavo specialistė S. B..

Kaip minėta, specialistai byloje patvirtino, kad kraujosruvų atsiradimo laikas yra individualus, jos galėjo iÅ¡ryÅ¡kėti valandos laikotarpyje ar dar vėliau, paraudimo galėjo ir nebÅ«ti, todėl liudytojo M. L. parodymai bei tarnybiniame praneÅ¡ime užfiksuota informacija nepaneigia nukentėjusiosios nurodytų jos sužalojimo aplinkybių. Nukentėjusioji R. V.-C. bei liudytojas J. V. yra kaltinamojo ir nukentėjusiosios Å¡eimos nariai, jų santykiai su kaltinamuoju, kaip tėvu itin prieÅ¡iÅ¡ki, tačiau vis dėl to, jie parodymus davė bÅ«dami prisiekę sakyti tiesÄ ir įspėti dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , jų parodymai tarpusavyje sutampa, neprieÅ¡tarauja kitiems įrodymams, patvirtinantiems M.

V. sužalojimo faktÄ ir aplinkybes byloje, todėl teismas neturi pagrindo jais netikėti ir nesivadovauti. Kaltinamasis teigė, kad nukentėjusiosios bei liudytojas J. V. duodami parodymus jį nepagrįstai apkalba, yra suinteresuoti iÅ¡mesti jį iÅ¡ namų, pasisavinti taip pat ir jam priklausantį turtÄ . Kad tarp M. V. ir R. V. iÅ¡ tiesų santykiai yra įtempti, yra kilęs ir turtinis konfliktas, patvirtina ir byloje pateikti ieÅ¡kinys bei prieÅ¡ieÅ¡kinys dėl santuokos nutraukimo. Å ios aplinkybės iÅ¡ tiesų įpareigoja teismÄ itin atidžiai vertinti proceso dalyvių parodymus, jų teikiamus įrodymus, jų patikimumÄ , tačiau Å¡iuo atveju manyti, kad nukentėjusioji M.

V. tokiu bÅ«du siektų nepagrįstai apkaltinti R. V., nėra pagrindo. Kaip matyti iÅ¡ 2016-08-12 nuosprendžio, vos keletÄ dienų prieÅ¡ 2016-08-19 įvykį, tiek nukentėjusioji M. V., tiek nukentėjusioji R. V.-C. susitaikė su kaltinamuoju R. V. dėl analogiÅ¡ko pobÅ«džio nusikalstamos veikos padarymo, jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, todėl atrodo nelogiÅ¡kas ir neįtikinamas kaltinamojo argumentas, kad M. V. po kelių dienų praneÅ¡dama apie smurtÄ jos atžvilgiu, siekė nepagrįstai apkalbėti kaltinamÄ jį, norėdama pasisavinti jo turtÄ .

Aplinkybę, kad kaltinamasis iÅ¡ tiesų įvykio metu nuvirto nuo laiptų, patvirtina, net tik jo paties parodymai, bet nukentėjusiosios parodymai, todėl Å¡iÄ aplinkybę teismas laiko nustatyta, tačiau Å¡i aplinkybė niekaip nepaneigia to, kad kaltinamasis prieÅ¡ nuvirsdamas nuo laiptų, smurtavo prieÅ¡ nukentėjusiÄ jÄ M. V.. Liudytoja R. P. pati tiesiogiai įvykio aplinkybių nematė, apie tai, kad neva, R. V. nesmurtavo M. V. atžvilgiu, kad jis pats buvo tyčia nuspirtas nuo laiptų, ji sužinojo tik iÅ¡ kalinamojo pasakojimo, kuriais teismas Å¡ioje byloje nesivadovauja, nes kaip minėta, nei kaltinamojo nei jos parodymų nepatvirtina jokie kiti įrodymai byloje, todėl teismas Å¡ioje byloje jais nesiremia.

Nukentėjusiosios M. V. parodymai apibÅ«dina R. V. smurtavimo motyvÄ ir tikslÄ â€“ jie konfliktavo dėl pinigų. Nors motyvas ir tikslas nėra bÅ«tinieji BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymiai, tačiau remiantis susiklosčiusia teismų praktika, motyvas ir tikslas reikÅ¡mingi sprendžiant dėl subjektyviosios nusikalstamos veikos pusės. Nagrinėjamu atveju Å¡ios aplinkybės rodo, kad R. V. veika buvo tyčinė. Nors kaltinamasis, bÅ«damas supykęs dėl to, kad R. Ž. pinigus atidavė ne jam, o jo sutuoktinei, norėdamas pinigus, ar bent dalį atsiimti, sugriebęs jos rankas, suko plaÅ¡takas, galimai ir nesiekė padaryti jai konkrečius sužalojimus, tačiau akivaizdu, kad suaugęs, normalaus protinio iÅ¡sivystymo žmogus, koks yra R.

V., suvokia, kad toks jo veiksmas neabejotinai gali sÄ lygoti tam tikrus sužalojimus. Minėtos aplinkybės leidžia spręsti, kad kaltinamasis suvokė pavojingÄ savo nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad savo veiksmu gali sukelti sužalojimus ir nors to nenorėjo, tačiau sÄ moningai leido tokiems padariniams atsirasti, t. y. veikė netiesiogine tyčia. Teismas konstatuoja, kad remiantis pirmiau aptartomis, teismo nustatytomis aplinkybėmis, R. V. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Dėl BK 38 straipsnio 4 dalies taikymo 2016-08-12 priimtame Kauno apylinkės teismo nuosprendyje kaltinamajam R. V. buvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad, jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (BK 38 straipsnio 4 dalis). Byloje nustatyta, kad R.

V., po to, kai buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnio 1 dalį, padarė naujÄ tyčinį nusikaltimÄ , todėl, vadovaujantis BK 38 straipsnio 4 dalimi, ankstesnis sprendimas R. V. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Bausmės skyrimas Teismas, priimdamas nuosprendį ir skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje iÅ¡dėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijÄ , kaltės formÄ , veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamojo R. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2016-08-08, yra tai, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamÄ nusikalstamÄ veikÄ ir nuoÅ¡irdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 2 t., b. l. 141). Atsakomybę lengvinančių aplinkybių dėl nusikalstamos veikos, padarytos 2016-08-19, nenustatyta. Jo atsakomybę sunkina tai, kad abi nusikalstamas veikas jis padarė bÅ«damas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Pristatytojo asmens testo alkoholiui protokole Nr. 2261 nurodyta, kad 2016-08-19 18.19 val. R. V. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis (1,80 promilių) (2 t., b. l. 129). Nors kaltinamasis nurodė, kad 2016-08-19 negalėjo bÅ«ti toks neblaivus, neblaiviu nesijautė, jo neblaivumas buvo tikrinamas praėjus vos dvideÅ¡imčiai minučių nuo tada, kai jis iÅ¡gėrė alaus, tačiau netikėti objektyviais jo neblaivumo nustatymo duomenimis nėra pagrindo. Be to, kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, policijos pareigÅ«nai į iÅ¡kvietimÄ atvyko 17.30 val. (2 t., b. l. 4), o jo neblaivumas buvo testuotas 18.19 val., t. y. praėjus beveik valandai laiko po pareigÅ«nų atvykimo ir dar daugiau laiko nuo alkoholio vartojimo.R.

V. padarė du tyčinius nesunkius nusikaltimus (BK 140 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 3 dalis). Nusikalstamos veikos smurtinės, padarytos prieÅ¡ Å¡eimos narius, baigtos, padaryta neturtinė žala nukentėjusiajai, kuri nėra atlyginta. Jis iki Å¡ių veikų padarymo buvo laikomas neteistu, tačiau naujÄ analogiÅ¡ko pobÅ«džio veikÄ padarė po kelių dienų paskelbus nuosprendį, kuriuo jam buvo parodytas pasitikėjimas ir jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, kas neigiamai charakterizuoja kaltinamÄ jį.

Kaltinamasis galiojančių nuobaudų neturėjo (2 t., b. l. 135-139), dirba (2 t., b. l. 146), darbdavių charakterizuojamas teigiamai (3 t., b. l. 157-159). Kaltinamasis nuo 2008-11-21 registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimų vartojant alkoholį, priklausomybės sindromas (2 t., b. l. 148), tačiau kaip matyti iÅ¡ specialisto iÅ¡vados Nr. 93TPK-853/2016 (2 t., b. l. 151), jam nereikalinga skirti teismo psichiatrinę ekspertizę. Ä®vertinęs Å¡iuos kaltinamÄ jį charakterizuojančius duomenis, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai kaltinamajam gali bÅ«ti pasiekti skiriant su laisvės atėmimu nesusijusiÄ bausmę, todėl už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų padarymÄ kaltinamajam skirtina sankcijoje numatyta bausmės rÅ«Å¡is - laisvės apribojimas, jo terminÄ nustatant mažesnį už sankcijos vidurkį (už 2016-08-08 atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ ) ir laisvės apribojimÄ , jo terminÄ nustatant artimÄ sankcijos vidurkiui (už 2016-08-19 atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ ).

Bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, subendrintinos, iÅ¡ dalies jas sudedant, prie griežtesnės iÅ¡ paskirtų bausmių pridedant dalį Å¡velnesnės bausmės. Kaltinamajam skirtinas prokurorės siÅ«lytas įpareigojimas nevartoti alkoholio (BK 48 str. 6 d. 3 p., 7 d.) bei baudžiamojo poveikio priemonės (BK 67 str. 2 d. 8, 9 p.), kas bus pakankamai efektyvu, norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ir tokiu bÅ«du asmuo bus pakankamai nubaustas, jam bus apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, asmuo laikysis įstatymų ir nebenusikals, tokiu bÅ«du užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimÄ .

Prokurorės siÅ«loma baudžiamojo poveikio priemonė – įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondÄ kartu su bausme negali bÅ«ti skiriama (BK 67 str. 3 d.).Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė - raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti (2 t., b. l. 134), pradėjus nuosprendžio vykdymÄ , panaikintina. Jis buvo laikinai sulaikytas nuo 2016-08-08 21.59 val. iki 2016-08-09 14.40 val. bei nuo 2016-08-19 17.51 val. iki 2016-08-21 13.33 val. (tris paras) (2 t., b. l. 132), Å¡is terminas įskaitytinas į bausmės laikÄ (BK 66 straipsnis).

Dėl civilinio ieÅ¡kinio Byloje nukentėjusioji M. V. pareiÅ¡kė civilinį ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo 30 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Teisiamojo posėdžio metu buvo patikslinta, kad dėl 2016-08-19 prieÅ¡ jÄ padarytos nusikalstamos veikos patyrė 15 000 eurų neturtinę žalÄ , reikalavimo dėl 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo dėl 2016-08-08 veikos padarymo nebepalaikė. Nurodė, kad po 2016-08-08 įvykio su R. V. buvo susitaikę, ji patikėjo juo, Å¡is pažadėjo daugiau nevartoti alkoholio, ji pergyveno dėl besilaukiančios dukters sveikatos, tačiau po trijų dienų Å¡is vėl pradėjo vartoti alkoholį.

Dėl 2016-08-19 smurto jai labai pablogėjo sveikata, teko gydytis ligoninėje, buvo pripažinta, kad jai dar labiau sumažėjo darbingumas – nuo 40 iki 35 procentų. Visos bėdos dėl emocinio streso, kuris lydi jÄ 10 metų dėl R. V. elgesio. Dėl ligos jai sunku vaikščioti, kalbėti, sunku laikyti galvÄ , nyksta raumenys. Po 2016-08-08 įvykio ji dar nebuvo atsigavusi, jai dar skaudėjo nugarÄ . Po rugpjūčio įvykių jautė sveikatos pablogėjimÄ , pradėjo dar sunkiau vaikščioti, dar sunkiau buvo nulaikyti galvÄ , turėjo neÅ¡ioti įtvarÄ , negalėjo miegoti, kadangi negali gerti raminančių vaistų.

ReikalavimÄ reiÅ¡kia dėl skausmingo rankų užlaužimo ir kraujosruvų. Kraujosruvos buvo apie dvi savaites paskui pradėjo geltonuoti. PirmÄ savaitę jautė smarkų skausmÄ , paskui mažesnį, nes gėrė vaistus nuo skausmo. Vaistus nuo skausmo gėrė dvi savaites. Po savaitės kreipėsi į Å¡eimos gydytojÄ , nes jautė nerimÄ , klausė patarimo kÄ daryti, nes dėl ligos negali gerti raminančių vaistų. Dėl kraujosruvų jautėsi blogai, nes turėjo vaikščioti ilgomis rankovėmis, rankas ne visada pavyko uždengti, nors jai reikėjo dalyvauti renginiuose.Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikÅ¡ti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieÅ¡kinį.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnis apibrėžia neturtinę žalÄ : neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į CK 6.250 straipsnyje, kituose įstatymuose nurodytus neturtinės žalos atlyginimo dydžiui reikÅ¡mingus kriterijus, konkrečioje byloje pripažintas svarbias aplinkybes.

CK 6.250 straipsnio 2 dalyje iÅ¡vardytų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų sÄ raÅ¡as nėra baigtinis, ir kiekvienu atveju teismas, nustatydamas Å¡ios žalos dydį, taip pat turi vertinti konkrečioje byloje reikÅ¡mingas aplinkybes. Teismo nustatomÄ neturtinės žalos dydį lemia bylos aplinkybių, kurios pagal įstatymÄ ar teismo pripažinimu turi įtakos neturtinės žalos dydžiui, visuma. Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios civilinį ieÅ¡kinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iÅ¡ dalies.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimÄ ir, nustatydamas nukentėjusiajai padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad įvykio metu nukentėjusiajai buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas dviejų trauminių poveikių pasekoje: poodinės kraujosruvos plaÅ¡takose, dėl kurių nukentėjusiajai neabejotinai teko iÅ¡kęsti tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl to, kad prieÅ¡ jÄ pakartotinai smurtavo artimas Å¡eimos narys, taip pat nepatogumus dėl medicininės apžiÅ«ros, dėl kraujosruvų ji jautėsi blogai prieÅ¡ kitus asmenis, su kuriais turėjo bendrauti dėl darbo pobÅ«džio.

Tačiau iÅ¡ nukentėjusiosios parodymų matyti, kad skausmas netruko labai ilgai - apie dvi savaites, kraujosruvos iÅ¡nyko per kelias savaites. Taip pat nukentėjusioji nurodė, kad turėjo vartoti skausmÄ malÅ¡inančius medikamentus, tačiau jokių tai patvirtinančių objektyvių duomenų nėra pateikta. Nukentėjusioji nurodė, kad po nusikalstamos veikos prieÅ¡ jÄ padarymo, jai dar labiau suprastėjo sveikata, buvo nustatytas dar mažesnis darbingumo lygis (sumažėjo nuo 40 iki 35 proc., 3 t., b. l.), tačiau iÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ir iki veikos padarymo, jos sveikata buvo prasta (3 t., b. l. 2-7), o duomenų, kad sveikatos pablogėjimas buvo įtakotas bÅ«tent 2016-08-19 patirto smurto, nėra, medicininiai dokumentai dėl nuolatinių nukentėjusiajai nustatytų ligų taip pat to nepatvirtina (3 t., b. l. 25-26).

Taip pat byloje nėra nustatyta, kad nukentėjusioji dėl sužalojimo negalėjo užsiimti savo įprastine veikla. Nukentėjusioji po veikos prieÅ¡ jÄ padarymo nebuvo praradusi darbingumo, kaip nurodė pati, nuo 2016 m. lapkričio mėn. ji įsidarbino kitame mieste, važinėja į darbÄ automobiliu. Taigi akivaizdu, kad nors nukentėjusioji dėl patirto smurto ne tik patyrė skausmÄ , bet ir dvasinius iÅ¡gyvenimus dėl to, kad smurtÄ vartojo Å¡eimos narys, tačiau jokių duomenų dėl neigiamų sveikatos prognozių ateičiai, dėl liekamųjų reiÅ¡kinių, turinčių reikÅ¡mės neturtinės žalos dydžiui, byloje nenustatyta.

Taip pat atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusiajai neturtinė žala padaryta dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, jis kaltės nepripažino, nukentėjusiosios neatsiprašė. Kaip minėta, nukentėjusioji praÅ¡o priteisti 15 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. LygiateisiÅ¡kumo principas reikalauja, kad analogiÅ¡kos bylos bÅ«tų sprendžiamos panaÅ¡iai. Pagal formuojamÄ teismų praktikÄ tokio tipo bylose yra priteisiami ženkliai mažesni neturtinės žalos dydžiai, nei yra praÅ¡oma Å¡ioje byloje.

Teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad smurtinių nusikaltimų baudžiamosiose bylose dėl nežymaus sveikatos sutrikdymo priteistini neturtinės žalos dydžiai paprastai svyruoja nuo 150 Eur iki 579 Eur (kasacinės nutartys b. b. Nr. 2K-5/2014, 2K-92/2014, 2K-270/2014). Taip pat pasitaiko išimtinių atvejų, nukrypstant nuo minėtos praktikos ribų, tačiau nukrypimas nuo susiformavusios teismų praktikos galimas ir yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste.

Esminiai nukrypimai nuo teismų praktikoje susiformavusių neturtinės žalos dydžių, iÅ¡skyrus atvejus, kai konkrečios bylos faktiniai ypatumai yra pagrindas žalos dydžiui nustatyti taikytinus teisinius kriterijus pagrįsti kitokį neturtinės žalos dydį, vertinami kaip neatitinkantys sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principų (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2008). Å iuo nagrinėjamu atveju jokių iÅ¡imtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymÄ , nėra nustatyta, todėl nuo teismų praktikos nenukryptina.Atsižvelgdamas į iÅ¡dėstytų aplinkybių visetÄ , nustatęs, jog dėl kaltinamojo padaryto nusikaltimo nukentėjusioji patyrė tiek fizinį skausmÄ , tiek dvasinius iÅ¡gyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo kriterijais, teismas nukentėjusiosios patirtÄ neturtinę žalÄ vertina 500 Eur, kuri priteisina iÅ¡ kaltinamojo.

Likusioje dalyje civilinis ieÅ¡kinys atmestinas. Civilinio ieÅ¡kinio teisena dėl 2016-08-08 nusikalstama veika padarytos veikos, nukentėjusiajai Å¡io reikalavimo atsisakius, nutrauktina (BPK 112 str. 3 d.).Pagal BPK 104 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nuostatas proceso dalyvis, kuris savo nuožiÅ«ra pakvietė dalyvauti procese gynėjÄ ar atstovÄ arba turėjo kitų iÅ¡laidų, jas apmoka pats iÅ¡ savo lėšų. Proceso dalyvis gali praÅ¡yti teismo, kad Å¡ios iÅ¡laidos bÅ«tų pripažintos proceso iÅ¡laidomis ir iÅ¡ieÅ¡kotos iÅ¡ nuteistojo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, kuris dalyvavo kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Kartu Å¡iame įstatyme nurodyta, jog teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Nukentėjusiosios prašė priteisti iÅ¡ kaltinamojo po 600 eurų patirtų iÅ¡laidų teisinei pagalbai apmokėti (3 t., b. l. 30, 41).

Teismas sprendžia, kad nurodytos nukentėjusiosios M. V. patirtos iÅ¡laidos pagrįstos, atitinka atstovės suteiktų teisinių paslaugų apimtį ir įrodytos raÅ¡ytiniu įrodymu, todėl pripažintinos proceso iÅ¡laidomis ir priteistinos iÅ¡ kaltinamojo, o nukentėjusiosios R. V.-C. nurodytos iÅ¡laidos, vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo bei protingumo principais, mažintinos iki 100 eurų, įvertinus suteiktų teisinių paslaugų apimtį - tai, kad ji nors ir buvo atstovaujama visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, tačiau byloje dėl prieÅ¡ jÄ padarytos veikos nebuvo atliekamas įrodymų tyrimas, civilinį ieÅ¡kinį buvo atsisakyta priimti.

Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas. Daiktas, turintis reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - viena kompaktinė plokÅ¡telė su garso įraÅ¡u (2 t., b. l. 91), paliktina saugoti byloje. Teismas, vadovaudamasis BPK 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, n u s p r e n d ž i a: R. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 2 dalyje (dvi nusikalstamos veikos), ir skirti jam bausmes:pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2016-08-08 atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ ) – 8 (aÅ¡tuonis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant R.

V. bausmės atlikimo metu: - nevartoti alkoholio;pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (už 2016-08-19 atliktÄ nusikalstamÄ veikÄ ) – 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant R. V. bausmės atlikimo metu: - nevartoti alkoholio.Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du ir skirti galutinę subendrintÄ bausmę – 1 (vienerius) metus laisvės apribojimo, įpareigojant R. V. bausmės atlikimo metu: - nevartoti alkoholio. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 8, 9 punktais, 721, 722 straipsniais, R.

V. paskirti baudžiamojo poveikio priemones:- įpareigojimÄ bausmės atlikimo laikotarpiu gyventi skyrium nuo nukentėjusiosios M. V. ir nesiartinti prie jos arčiau nei 5 (penkių) metrų atstumu; - dalyvavimÄ smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant Å¡iÄ priemonę įvykdyti per 6 (Å¡eÅ¡is) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo;Ä® paskirtosios bausmės laikÄ Ä¯skaityti laikinajame sulaikyme iÅ¡bÅ«tÄ laikÄ nuo 2016-08-08 21.59 val. iki 2016-08-09 14.40 val. bei nuo 2016-08-19 17.51 val. iki 2016-08-21 13.33 val. (tris paras), vienÄ sulaikymo parÄ prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

KardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti įsiteisėjusį nuosprendį – panaikinti. Nuosprendis pradedamas vykdyti nuo įsiteisėjusio nuosprendžio nuoraÅ¡o gavimo Å¡iÄ bausmę vykdančioje institucijoje dienos. I. R. V., kad asmuo, nuteistas laisvės apribojimo bausme, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo įpareigojimus.Nukentėjusiosios M.

V. civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies, priteisti iÅ¡ R. V. 500 Eur (penkis Å¡imtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiosios M. V. naudai. Likusioje dalyje civilinį ieÅ¡kinį atmesti. Civilinio ieÅ¡kinio teisenÄ dalyje dėl reikalavimo priteisti 15 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo (dėl 2016-08-08 veikos) nutraukti.Priteisti iÅ¡ R. V. 600 Eur (Å¡eÅ¡is Å¡imtus eurų) proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios M. V. naudai.Priteisti iÅ¡ R. V. 100 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų) proceso iÅ¡laidų advokato paslaugoms apmokėti nukentėjusiosios R.

V.-C. naudai.DaiktÄ , turintį reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - vienÄ kompaktinę plokÅ¡telę su garso įraÅ¡u, palikti saugoti byloje.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui paduodant apeliacinį skundÄ per Kauno apylinkės teismÄ . Teisėja                                                                       Jurga Vasiliauskienė