2022-05-02 Nr. AB-10605-4-50-3-00025-2022-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2292-381/2022

Teisminio proceso Nr. 4-50-3-00025-2022-5

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gegužės 2 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), Artūro Driuko (pranešėjas) ir Rasos Ragulskytės-Markovienės,

sekretoriaujant Aušrai Dzičkanecienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančiai pareiškėjai J. Z. H. H., jos atstovei advokatei Inesai Arbočienei,

Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos atstovei Gabrielei Vasiliauskienei,

vertėjui Hicham Ibrahim,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios J. Z. H. H. apeliacinį skundą dėl Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios J. Z. H. H. skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60418 dalies panaikinimo, ir jos dukros, pristatomos (duomenys neskelbtini) piliete, pareiškėjos A. C. T. T., gimusios (duomenys neskelbtini), skundą Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61194 dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėja užsienietė, prisistatanti (duomenys neskelbtini) piliete, J. Z. H. H. prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – Migracijos departamentas) 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60418 dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų. Pareiškėja nurodo, kad ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, nėra pažeidusi migracijos įstatymų, bendradarbiauja su pareigūnais, nesiekia pasišalinti, nedaro pažeidimų, todėl jai gali būti pritaikyta Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau ir – Įstatymas) 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

2. Pareiškėjos užsienietės, pristatomos (duomenys neskelbtini) piliete A. C. T. T. , gimusios (duomenys neskelbtini), skunde prašoma panaikinti Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61194 dalį dėl laikino apgyvendinimo ir taikyti jai alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų (Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punktas).

3. Utenos apylinkės teismas 2022 m. kovo 16 d. nutartimi bylas pagal pareiškėjos J. Z. H. H. ir jos mažametės dukters A. C. T. T. skundus sujungė į vieną bylą.

4. Migracijos departamentas prašė atsiliepimuose nurodytais motyvais skundus atmesti.

5. Pareiškėja J. Z. H. H. ir jos bei mažametės dukters atstovas teismo posėdžio metu prašė skundus tenkinti. Užsienietė nurodė, kad turi asmens dokumento kopiją, ji nori laisvai judėti šalies teritorijoje ir tenkinti savo bei vaiko asmeninius poreikius. Pareiškėja nurodė, kad jos šeima pasiturinti, artimieji gyvena Belgijoje ir kitose Europos Sąjungos valstybėse. Ji nenori grįžti į savo kilmės šalį, ji atvyko siekdama patekti į bet kurią Europos Sąjungos šalį. Lietuvoje jokių socialinių ryšių jos neturi.

6. Migracijos departamento atstovas teismo posėdyje prašė skundų netenkinti, palaikė pateiktus atsiliepimus į pareiškėjų skundus bei nurodė, kad pareiškėjos neturi asmens dokumentų, jų tapatybės nenustatytos. Pareiškėja J. Z. H. H. nebendradarbiavo su pareigūnais, nes valstybės sieną kirto nelegaliai, ne per kontrolės punktą.

II. 7. Utenos apylinkės teismo Utenos rūmai 2022 m. kovo 29 d. sprendimu atmetė pareiškėjos (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios J. Z. H. H., (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 24 d. sprendimo Nr. 22S60418 dalies panaikinimo, taip pat pareiškėjos (duomenys neskelbtini) piliete pristatomos A. C. T. T. , gimusios (duomenys neskelbtini), skundą dėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 26 d. sprendimo Nr. 22S61194 dalies panaikinimo.

8. Teismas nustatė, kad 2021 m. liepos 4 d. (duomenys neskelbtini) piliete prisistačiusi pareiškėja J. S. , vėliau kaip J. Z. bei J. Z. H. H. , gimusi (duomenys neskelbtini), neteisėtai kirto Lietuvos Respublikos sieną iš Baltarusijos Respublikos pusės kartu su sutuoktiniu, prisistačiusiu (duomenys neskelbtini) piliečiu C. Z., gimusiu (duomenys neskelbtini), ir dukterimi, pristatyta (duomenys neskelbtini) piliete A. C., gimusia (duomenys neskelbtini). Pareiškėjos J. Z. H. H. ir A. C. T. T. neturi asmens dokumentų, patvirtinančių jų tapatybę.

9. Migracijos departamentas 2021 m. gruodžio 1 d. sprendimu nusprendė nesuteikti J. Z. H. H. ir A. C. T. T. (taip pat ir C. T. E. E. , t. y. visai šeimai), prieglobsčio, išsiųsti juos iš Lietuvos Respublikos į (duomenys neskelbtini), uždrausti pareiškėjai J. Z. H. H. atvykti į Lietuvos Respubliką 5 metus nuo išsiuntimo dienos ir įvesti į C.SIS II perspėjimą dėl draudimo jai atvykti ir apsigyventi 3 metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, tačiau neuždraudė pareiškėjai A. C. T. T. atvykti į Lietuvos Respubliką. Migracijos departamento atsiliepimo duomenimis šis sprendimas neįsiteisėjęs, todėl pareiškėjos Įstatymo 2 straipsnio 20 punkto prasme yra prieglobsčio prašytojos.

10. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu dėl pareiškėjos J. Z. H. H. ir 2022 m. sausio 26 d. sprendimu dėl pareiškėjos A. C. T. T. nusprendė įleisti pareiškėjas į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, apgyvendinti jas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

11. Utenos apylinkės teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimu Nr. A20.-42-286/2022 pareiškėjai J. Z. H. H. skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas kartu su jos nepilnamete dukra A. C. T. T. VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje, nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje, iki bus priimtas galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. liepos 28 d.

12. Kadangi pareiškėja J. Z. H. H. kartu su mažamete dukra A. C. T. T. į Lietuvą atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirto Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje, šeima prieglobsčio pasiprašė tik sulaikyta pareigūnų ir pristatyta į užkardą, jos neturi asmens tapatybę patvirtinančių dokumentų, nebendradarbiavo su valstybės tarnautojais ir darbuotojais, tai teismas sprendė, kad egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1 ir 10 punktuose numatyti rizikos veiksniai, nes pareiškėja kartu su mažamete dukra gali slėptis. Ji Lietuvoje neturi ekonominių, socialinių, šeimyninių ryšių, šalies sieną kirto nelegaliai, teigia, kad jos artimi giminaičiai gyvena kitose Europos Sąjungos valstybėse, todėl yra pagrįsta tikimybė, kad gali bėgti į užsienio valstybę. Dėl tokių aplinkybių teismas sprendė, kad turi būti kontroliuojamas pareiškėjų buvimas Lietuvos Respublikoje iki bus priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, todėl judėjimo laisvės suvaržymas yra objektyviai reikalinga ir proporcinga priemonė siekiant teisėtų tikslų.

13. Nors pareiškėjos skunduose prašo skirti alternatyvią sulaikymui priemonę, nustatytą Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje, tačiau ji gali būti skiriama, jei asmens tapatybė yra nustatyta. Nagrinėjamu atveju teismas nepripažino, kad užsieniečių tapatybė yra nustatyta, nes užsienietės neturi asmens tapatybę ir pilietybę patvirtinančių dokumentų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis Nr. N-575-57/2014), nenustatytos kitos Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies prasme reikšmingos aplinkybės. Be to, pagal šiuo metu galiojantį teisinį reguliavimą, Migracijos departamentas neturėjo teisinio pagrindo skundžiamais sprendimais paskirti pareiškėjoms kitas priemones nei laikiną apgyvendinimą nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, nes alternatyvios priemonės įstatyme nenumatytos, išskyrus atvejus, kai egzistuoja Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas (Įstatymo 1408 straipsnio 3-6 dalys). Teismas nepripažino, kad šiuo atveju toks pagrindas būtų nustatytas. Teismas nepripažino nustatyta ir aplinkybės, kad Migracijos departamento sprendimas apgyvendinti užsienietes laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant joms teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, neproporcingai varžytų jų teises.

III. 14. Pareiškėja J. Z. H. H. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimą ir taikyti apeliantei alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinti ją Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre netaikant judėjimo laisvės apribojimų; užtikrinti jos dalyvavimą teismo posėdyje, taip pat ir vertėjo iš (į) (duomenys neskelbtini) kalbos (ą) dalyvavimą teismo posėdyje.

15. Pareiškėja apeliaciniame skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 1999 m. vasario 5 d. nutarime yra išaiškinęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 20 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas asmens sulaikymo teisėtumo principas reiškia, jog asmeniui neturi būti atimta laisvė kitaip, kaip tokiais pagrindais ir pagal tokias procedūras, kokios nustatytos įstatyme. Asmens laisvė yra viena pagrindinių prigimtinių asmens teisių ir jos apribojimas galimas tik tuomet, kai tai yra būtina ir neišvengiama, griežtai laikantis įstatymo reikalavimų. Tai reiškia, jog asmens sulaikymas yra ultima ratio (kraštutinė priemonė) ir gali būti taikomas tik tais atvejais, kai įstatymų nustatyti tikslai negali būti pasiekti kitais būdais. Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 112 straipsnyje nustatyta, kad užsieniečio judėjimo laisvė Lietuvos Respublikoje gali būti apribota, jeigu tai būtina valstybės saugumui, viešajai tvarkai užtikrinti, žmonių sveikatai ar dorovei apsaugoti, nusikalstamumui sustabdyti arba kitų asmenų teisėms ir laisvėms apsaugoti. Pagal Įstatymo 114 straipsnio 5 dalį užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos (atsisako pateikti apie save duomenis, teikia klaidinančią informaciją ir pan.) arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti. Nagrinėjamu atveju nėra Įstatyme nurodytų išimčių, kada jos sulaikymas galėtų būti pratęsiamas. Todėl pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į šį imperatyvų terminą ir netaikyti sulaikymo, kuris yra griežčiausia priemonė, labiausiai ribojanti asmens laisvę.

16. Bylą nagrinėjantis teismas turi atsižvelgti į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, kad galima taikyti alternatyvias sulaikymui priemones. Šiuo atveju užsienietės tapatybė nustatyta, ji nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jos teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, todėl galima užsienietei skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju alternatyvios sulaikymui priemonės netaikymas neatitiko Įstatymo nuostatų, o sulaikymo pratęsimas, kuris yra ultima ratio priemonė, nebuvo proporcingas pareiškėjos padarytam nusižengimui, dėl kurio ji labai gailisi.

17. Pareiškėja mano, kad apgyvendinus užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų užtikrintas jos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartu ji būtų aprūpinta gyvenamąja vieta, maistu, būtų sudarytos sąlygos jai minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jos laisvės. Tokiu būdu būtų nors šiek tiek teisingesnis jos judėjimo ribojimas ir mažiau pažeistų jos interesus.

18. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, prašo atmesti.

19. Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą nurodo, kad pareiškėjos atžvilgiu nėra priimtas sprendimas dėl sulaikymo – dėl jos buvo priimtas sprendimas įleisti ją į Lietuvos Respubliką ir ją apgyvendinti, nesuteikiant teisės jai laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Dėl to kad pareiškėja nėra sulaikyta, tai nėra pagrindo jai taikyti Įstatymo 115 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytą alternatyvią sulaikymo priemonę. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalį, VSAT kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo, jeigu nustatomas Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas. Kadangi tyrimo metu toks pagrindas nustatytas nebuvo, pareiškėjos atžvilgiu priimtas sprendimas dėl jos įleidimo ir apgyvendinimo, vadovaujantis Įstatymo 1408 straipsnio 5 ir 6 dalimis.

20. Pažymėta, kad pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui, Valstybės sienos apsaugos tarnybai ir Migracijos departamentui nustatant jo teisinę padėtį Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali užsieniečiui skirti alternatyvią sulaikymui priemonę. Šiuo atveju pareiškėjos tapatybė nenustatyta, t. y. ji nurodė savo anketinius duomenis ir gimimo datą, tačiau jos asmens tapatybė nėra patvirtina jokiais objektyviais ir patikimais dokumentais. Be to, pareiškėja į Lietuvos Respubliką atvyko ne pagal nustatytą tvarką, o pažeisdamas migracijos taisykles, neleistinoje vietoje, be jokių asmens dokumentų, kirto sieną. Pareiškėja iš savo kilmės valstybės teisėtai atvyko į Baltarusiją, tačiau ten neliko, prieglobsčio neprašė, o nusprendė neteisėtai atvykti į Lietuvos Respubliką. Tokia aplinkybė leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja gali pasislėpti, pabėgti į užsienio valstybę. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos buvimas Lietuvos Respublikoje turi būti kontroliuojamas tol, kol bus priimtas galutinis sprendimas dėl jos teisinės padėties.

21. Tiek Migracijos departamentas, tiek pirmosios instancijos teismas ginčijamų sprendimų priėmimo metu, tinkamai ir visapusiškai įvertino visas reikšmingas aplinkybes, atliko išsamų bei visapusišką pareiškėjos situacijos vertinimą ginčijamų sprendimų kontekste. Migracijos departamento vertinimu, pareiškėjos nesutikimas su priimtais sprendimais nesudaro pagrindo pripažinti šiuos sprendimus neteisėtais ar nepagrįstais.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje byloje ginčijamas Utenos apylinkės teismo 2022 m. kovo 29 d. sprendimas, kuriuo atmesti pareiškėjų skundai panaikinti Migracijos departamento sprendimų dalis, kuriomis nuspręsta apgyvendinti jas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos, ir kuriuose prašoma taikyti pareiškėjoms alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau ir – VSAT) netaikant judėjimo laisvės apribojimų.

23. Pirmosios instancijos teismas netenkino pareiškėjų skundų. Teismas pažymėjo, jog užsienietės į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, prieglobsčio pasiprašė tik sulaikytos pareigūnų ir pristatytos į užkardą, neturi asmens tapatybę patvirtinančio dokumento, nebendradarbiavo su valstybės tarnautojais ir darbuotojais, todėl siekdamos išvengti galimo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos, jos gali pasislėpti. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nenustatytos reikšmingos aplinkybės Įstatymo 115 straipsnio 1 dalies taikymui, nenustatyta ir tai, kad apgyvendinimas laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti, neproporcingai varžytų jų teises.

24. Apeliaciniame skunde užsienietės nurodė, jog teismas neatsižvelgė į Įstatymo 115 straipsnio 1 dalyje nustatytas aplinkybes, kad šiuo atveju galimos taikyti alternatyvios sulaikymui priemonės. Apgyvendinus užsienietę Valstybės sienos apsaugos tarnyboje netaikant judėjimo laisvės apribojimų, būtų užtikrintas jos buvimas Lietuvos Respublikos teritorijoje, kartu sudarytos sąlygos jai minimaliai judėti ir nepagrįstai per daug nesuvaržyti jos laisvės.

25. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pareiškėjos 2021 m. rugpjūčio 1 d. į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, asmenų grupėje, pėsčiomis kirtusios Lietuvos Respublikos valstybės sieną neleistinoje vietoje ir prieglobsčio paprašė tik po to, kai buvo sulaikytos pareigūnų ir pristatytos į pasienio užkardą. Migracijos departamentas, išnagrinėjęs pareiškėjų prieglobsčio prašymą, 2021 m. gruodžio 1 d. priėmė sprendimą Nr. 21M47742, kuriuo nusprendė nesuteikti pareiškėjoms prieglobsčio Lietuvos Respublikoje. Minėtą sprendimą pareiškėjos apskundė Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmams (administracinė byla Nr. eI3-3545-780/2022), byla paskirta nagrinėti teismo posėdyje 2022 m. gegužės 4 d. 13:30 val. Migracijos departamento sprendimas nėra įsiteisėjęs.

26. Migracijos departamentas 2022 m. sausio 24 d. sprendimu dėl pareiškėjos J. Z. H. H. ir 2022 m. sausio 26 d. sprendimu dėl pareiškėjos A. C. T. T. nusprendė įleisti pareiškėjas į Lietuvos Respubliką, nes per 6 mėnesius nuo jų užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje (toliau – MIGRIS) dienos nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl jų teisinės padėties, apgyvendinti jas Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytoje laikino apgyvendinimo vietoje, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje 6 mėnesius nuo šio sprendimo priėmimo dienos.

27. Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų teisėjas, gavęs VSAT 2022 m. sausio 25 d. teikimą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo pareiškėjoms, 2022 m. sausio 27 d. sprendimu paskyrė pareiškėjoms alternatyvią sulaikymui priemonę – apgyvendinimą Valstybės sienos apsaugos tarnyboje arba kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki bus priimtas galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. liepos 28 d.

28. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2022 m. sausio 1 d. įsigaliojo 2021 m. gruodžio 23 d. priimtas Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties Nr. IX-2206 2, 3, 5, 26, 32, 40, 50, 67, 71, 76, 77, 79, 113, 125, 126, 1301, 136, 138, 139, 140 straipsnių pakeitimo, 69 straipsnio ir IX1 skyriaus pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo X2 skyriumi įstatymas (Nr. XIV-816).

29. Įstatymo 1407 straipsnio (X2 skyriaus nuostatų taikymas) 1 dalyje nustatyta, kad šio skyriaus nuostatos taikomos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio. Kitos šio įstatymo nuostatos, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio, taikomos tiek, kiek jų nereglamentuoja Įstatymo X2 skyriaus nuostatos (Įstatymo 1407 straipsnio 3 dalis).

30. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad valstybės lygio ekstremalioji situacija visoje šalyje dėl masinio užsieniečių antplūdžio buvo paskelbta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2021 m. liepos 2 d. nutarimu Nr. 517, įsigaliojusiu 2021 m. liepos 4 d. Taigi, nuo 2022 m. sausio 1 d. dienos galiojančios redakcijos Įstatymo 5 straipsnio 2-4, 6-9 dalys, reglamentuojančios užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ne Šengeno sienų kodekso nustatyta tvarka, netaikomos (Įstatymo 1408 straipsnio 10 dalis), tačiau taikomos Įstatymo X2 skyriaus nuostatos, reglamentuojančios užsieniečių teisinės padėties klausimus, kai yra įvesta karo padėtis, nepaprastoji padėtis, taip pat paskelbta ekstremalioji situacija dėl masinio užsieniečių antplūdžio.

31. Įstatymo 1408 straipsnis, reglamentuojantis užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą, be kita ko, nustato, kad prieglobsčio prašytojus, pateikusius prašymus suteikti prieglobstį pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose ar šio Įstatymo 14012 straipsnio 2 dalyje nurodytu atveju, iki priimamas sprendimas įleisti juos į Lietuvos Respubliką, Valstybės sienos apsaugos tarnyba laikinai apgyvendina pasienio kontrolės punktuose, tranzito zonose, Valstybės sienos apsaugos tarnyboje, Pabėgėlių priėmimo centre ar kituose apgyvendinimo centruose, apgyvendinimo vietose, apgyvendinimo patalpose, laikiname būste ar kitose tam pritaikytose vietose, nesuteikiant jiems teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje (Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalis).

32. Jeigu per įvestos karo padėties, nepaprastosios padėties, taip pat paskelbtos ekstremaliosios situacijos dėl masinio užsieniečių antplūdžio laikotarpį ir 28 dienas po jo pabaigos, tačiau ne ilgiau kaip per 6 mėnesius nuo užsieniečio užregistravimo Lietuvos migracijos informacinėje sistemoje dienos, nebuvo priimtas galutinis sprendimas dėl prieglobsčio prašytojo, laikinai apgyvendinto Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, teisinės padėties, Migracijos departamentas priima sprendimą įleisti tokį prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką ir apgyvendinti jį Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose (Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalis).

33. Jeigu Migracijos departamentas, priimdamas Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytą sprendimą įleisti prieglobsčio prašytoją į Lietuvos Respubliką, nustato, kad yra šio Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 1, 6–11 punktuose nurodytų aplinkybių, Migracijos departamentas kartu priima sprendimą prieglobsčio prašytoją apgyvendinti šio straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant jam teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje. Užsieniečio teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje Įstatymo 1408 straipsnio 5 dalyje nurodytu atveju ribojimas negali būti taikomas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo sprendimo priėmimo dienos. Jeigu yra šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies 3, 4 ar 5 punkte nurodytas sulaikymo pagrindas, Valstybės sienos apsaugos tarnyba kreipiasi į teismą dėl prieglobsčio prašytojo sulaikymo ar alternatyvios sulaikymui priemonės taikymo (Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalis).

34. Skundas dėl Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje nurodytų sprendimų apgyvendinti Įstatymo 1408 straipsnio 3 dalyje nurodytose laikinojo apgyvendinimo vietose, nesuteikiant teisės laisvai judėti Lietuvos Respublikos teritorijoje, gali būti paduotas apylinkės teismui pagal užsieniečio buvimo vietą arba kitam artimiausiam užsieniečio buvimo vietai apylinkės teismui per 14 dienų nuo sprendimo įteikimo dienos. Priimtas apylinkės teismo sprendimas skundžiamas ir skundas nagrinėjamas šio Įstatymo 117 straipsnyje nustatyta tvarka (Įstatymo 1408 straipsnio 9 dalis).

35. Pareiškėjos Lietuvos Respublikos valstybės sieną neteisėtai kirto 2021 m. rugpjūčio 1 d., t. y. jau galiojant Lietuvos Respublikoje 2021 m. liepos 2 d. paskelbtai ekstremaliajai situacijai dėl masinio užsieniečių antplūdžio, skundžiamų Sprendimų priėmimo metu (2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. sausio 26 d.) dėl pareiškėjų prašymų suteikti prieglobstį nebuvo priimtas galutinis sprendimas, todėl Migracijos departamentas Sprendimų priėmimo metu pagrįstai vadovavosi Įstatymo X2 skyriaus nuostatomis, t. y. 1408 straipsnio 3, 5 ir 6 dalimis, kurios reglamentuoja užsieniečių atvykimą į Lietuvos Respubliką ir laikiną jų apgyvendinimą.

36. Kita vertus, nagrinėjamu atveju akcentuotina, kad Utenos apylinkės teismo Ignalinos rūmų 2022 m. sausio 27 d. sprendimu byloje Nr. A20.-42-286/2022 pareiškėjoms buvo skirta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas VSAT ar kitoje tam pritaikytoje vietoje nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje iki bus priimtas galutinis sprendimas jų prieglobsčio byloje, bet ne ilgiau kaip iki 2022 m. liepos 28 d. Šis teismo sprendimas nebuvo skundžiamas apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjęs, pareiškėjoms pritaikytos alternatyvios sulaikymui priemonės galiojimo laikotarpis nėra pasibaigęs ir šiuo metu.

37. Teismui priėmus 2022 m. sausio 27 d. sprendimą, pareiškėjoms buvo taikomos dvi analogiškos alternatyvios sulaikymui priemonės, t. y. Migracijos departamento Sprendimais Įstatymo 1408 straipsnio 6 dalyje numatytu pagrindu paskirta priemonė ir teismo sprendimu paskirta analogiška alternatyvi sulaikymui priemonė. Įstatymas nenumato galimybės skirtingų subjektų iniciatyva ir/arba skirtingų subjektų sprendimais tam pačiam užsieniečiui bei tam pačiam laikotarpiui skirti viena kitą dubliuojančias alternatyvias sulaikymui priemones, toks sprendimų dubliavimas ne tik neatitinka Įstatymo sisteminės logikos, bet ir nagrinėjamų teisinių santykių subjektams sukuria teisinio neapibrėžtumo situaciją.

38. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuoja praktiką (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-2015-815/2022), jog tokioje situacijoje Migracijos departamento priimtas sprendimas, kuriuo taip pat užsieniečiui skirta alternatyvi sulaikymui priemonė ir kurį užsienietis skundžia teismui, nors ir nėra formaliai teismo panaikintas, tačiau negali būti taikomas nuo tos dienos, kai alternatyvi sulaikymui priemonė užsieniečiui pritaikyta teismo sprendimu. Nagrinėjamu atveju VSAT 2022 m. sausio 25 d. teikime nurodytais pagrindais Įstatymo 14019 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta alternatyvi sulaikymui priemonė – apgyvendinimas nustatant teisę judėti tik apgyvendinimo vietai priklausančioje teritorijoje – paskirta teismo 2022 m. sausio 27 d. sprendimu, todėl Migracijos departamento 2022 m. sausio 24 d. ir 2022 m. sausio 26 d. sprendimais paskirta pareiškėjoms analogiška alternatyvi sulaikymui priemonė negali būti taikoma nuo 2022 m. sausio 28 d., nes pareiškėjoms apgyvendinimas taikomas pagal galiojantį teismo sprendimą. Pagal Įstatymo 116 straipsnio 3 dalį, teismo sprendimas sulaikyti užsienietį arba taikyti jam alternatyvią sulaikymui priemonę įsigalioja nuo paskelbimo momento.

39. Pagal Įstatymo 1408 straipsnio 8 dalį, jeigu šio straipsnio 6 dalyje nurodyti prieglobsčio prašytojai teismo nesulaikomi ar jiems alternatyvi sulaikymui priemonė neskiriama, taip pat pasibaigus sulaikymui ar alternatyviai sulaikymui priemonei, prieglobsčio prašytojai Migracijos departamento sprendimu apgyvendinami šio Įstatymo 79 ir 14016 straipsniuose nustatyta tvarka. Pagal Įstatymo 79 straipsnio 1 dalį, Migracijos departamentas priima sprendimą dėl prieglobsčio prašytojo apgyvendinimo, išskyrus atvejus, kai prieglobsčio prašytojas yra sulaikytas arba jam skirta alternatyvi sulaikymui priemonė Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.

40. Dėl nurodytų priežasčių byloje nėra pagrindo vertinti Migracijos departamento sprendimais pareiškėjoms paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės proporcingumo klausimą. Pasibaigus teismo sprendimu pareiškėjoms paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės galiojimui, pareiškėjų apgyvendinimo klausimą, išlikus tam poreikiui, turės išspręsti Migracijos departamentas. Ginčą dėl alternatyvios sulaikymui priemonės, jeigu tokia būtų pritaikyta, rūšies (apgyvendinimo sąlygų) pareiškėjos tokiu atveju turės teisę inicijuoti atskirame teisminiame procese.

41. Byloje nelikus ginčo dalyko, pirmosios instancijos teismui nebuvo teisinio pagrindo, nors ir kitais motyvais, panaikinti teisinės galios laike netekusių Migracijos departamento sprendimų pareiškėjų atžvilgiu. Todėl nėra pagrindo tenkinti ir pareiškėjų apeliacinį skundą.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos (duomenys neskelbtini) piliete prisistatančios J. Z. H. H. apeliacinį skundą atmesti.

Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2022 m. kovo 29 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Artūras Driukas

Rasa Ragulskytė-Markovienė