2019-12-11 Nr. AB-23345-3-62-3-00239-2018-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-2321-520/2019

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-00239-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. gruodžio 11 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus, Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo E. Š. (E. Š.) apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo E. Š. (E. Š.) skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas E. Š. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinį teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL, Ligoninė, atsakovo atstovas), 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą.

2. Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. buvo laikomas Ligoninėje nežmoniškomis, žmogaus orumą žeminančiomis sąlygomis. Pareiškėjas paaiškino, jog atvykus į Ligoninę 2018 m. sausio 15 d. 15.35 val. negavo pietų, o išvykus etapu iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K) nebuvo valgęs pietų bei nebuvo išduotas sausas davinys, nes pareigūnai pranešė, jog pietūs jam nepriklauso. Pareiškėjas gavo tik 18 val. vakarienę. Pareiškėjas teigė, kad nevalgė nuo 6 val. ryto iki 18 val. vakaro ir jam net nebuvo sudaryta galimybė atsigerti vandens. Kratos metu Ligoninėje buvo atimti asmeniniai rūbai ir vietoj jų išduota per maža pižama. Pižama buvo suplyšusi, purvina, sklido nemalonus kvapas. Išduota striukė buvo per didelė. Pareiškėjas kreipėsi į pareigūnus, kad būtų pakeisti rūbai, tačiau jie atsisakė išduoti kitus rūbus. Vedant per lauką su tais rūbais kiti nuteistieji iš pareiškėjo juokėsi. Pareiškėjas buvo laikomas Ligoninės 303 kameroje, kurioje nebuvo pakabų, spintų rūbams susidėti, stalo. Tualete ir prausykloje nebuvo veidrodžio, lentynėlės, nebuvo skysto muilo dozatoriaus, muilo. Unitazai nebuvo valomi, be to, ir pareiškėjui nebuvo išduotos priemonės išsivalyti tualetui. Taip pat 303 kameros tualete nebuvo tinkamos ventiliacijos. Dušai buvo antisanitarinės būklės, grindys nevalytos, slidžios, nebuvo skysto muilo dozatorių bei muilo, pakabų rūbams kabinti, dušuose buvo mažai vietos, bėgo vėsus vanduo. Išduotas čiužinys, pagalvė, antklodė skleidė nemalonų kvapą, nebuvo dezinfekuoti. Patalynė buvo neskalbta. Kameroje nebuvo vidaus tvarkos taisyklių. Atvykus nebuvo išaiškintos pareiškėjo teisės ir pareigos, nebuvo dienotvarkės. Pareiškėjo teigimu, pareigūnai per visą laikotarpį jo neišvedė pasivaikščioti gryname ore, taip pat neleido skambinti šeimos nariams ir pažįstamiems. Pareiškėjas dėl atsakovo neteisėtų veiksmų patyrė nežmoniškas fizines bei vidines kančias, skausmus, išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimus, emocinę bei dvasinę depresiją, t. y. patyrė neturtinę žalą.

3. Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Ligoninės, atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas 2018 m. sausio 15 d. į Ligoninę atvyko gydytojo radiologo konsultacijai, kuri įvyko tą pačią dieną. Išrašius iš Ligoninės, jis 2018 m. sausio 17 d. planiniu konvojumi išsiųstas atgal į pataisos namus.

5. Lietuvos higienos normoje HN 47:2011 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47:2011), patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. liepos 29 d. įsakymu Nr. V-737, 21 punkte nustatyta, kad palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Ši higienos norma nenustatė reikalavimo kad palatose turi būti stalas. Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės), 19 punktas nurodė, kad į gydomąjį skyrių atvykusiam pacientui skiriama lova, daiktų spintelė, drabužių spinta (jos dalis, kabykla). Ligoninėje visos gydomosios palatos yra kamerų tipo patalpos, kurios įrengtos taip pat atsižvelgiant į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintas Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisykles (toliau – ir Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklės). Atsižvelgiant į tai, Ligoninės 303 kamerų tipo patalpoje, kurioje buvo gydomas pareiškėjas, sanitarinio mazgo vieta įrengta atsižvelgiant į Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.5 punkto nuostatas. Visose Ligoninės kamerų tipo patalpų sanitarinių mazgų kabinose įrengti klozetai. Nors teisės aktai nenumato, tačiau Ligoninės gydomuosiuose skyriuose pacientų patogumui veidrodžiai, lentynėlės higienos priemonėms susidėti, pakabos buvo įrengtos. 303 kamerų tipo patalpoje buvo drabužių pakaba, spintelė asmeniniams daiktams laikyti, lova, o sanitariniame mazge įrengta lentynėlė asmens higienos priemonėms, sieninis veidrodis.

6. Atsakovas nurodė, kad kamerų tipo patalpoje, kurioje gydėsi pareiškėjas, buvo mechaninis patalpų vėdinimas, kuris automatiškai įsijungdavo ir išsijungdavo pagal nustatytą periodiškumą. Taip pat kameroje buvo langas, todėl buvo galimybė vėdintis pravėrus langą. Ligoninėje pacientai turėjo galimybę persirengti ir drabužius pasikabinti šalia dušo kabinų esančiame uždarame prieangyje, kuriame yra pakabos. Duše buvo taburetė, kilimėlis, veidrodis, lentynėlė. Dozatoriai įrengiami pagal poreikį, nebuvo privalomi pataisos įstaigoms. Ligoninės dušų patalpos tvarkomos vadovaujantis Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. balandžio 10 d. įsakymu Nr. V-71 patvirtinta Laisvės atėmimo vietų ligoninės „Aplinkos paviršių valymo ir dezinfekcija“ procedūra (toliau – ir Procedūra) ir prie jos patvirtintu Dezinfekcijos planu. Ligoninėje buvo įrengta karšto vandens sistema ir karštas vanduo tiekiamas centralizuotai ir atitiko Lietuvos higienos normos reikalavimus.

7. Atsakovas teigė, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjas ar kiti asmenys į Ligoninės administraciją dėl inventoriaus 303 kamerų tipo patalpoje ir dušo patalpose nesikreipė, todėl Ligoninė pareiškėjo skunde minimų teiginių retrospektyviai patikrinti neturėjo objektyvių galimybių. Visuomenės sveikatos centras ginčui aktualiu laikotarpiu Ligoninėje 303 kamerų tipo patalpoje ir dušo patalpose patikrinimų neatliko. Ligoninėje Ūkio skyriaus darbuotojai reguliariai ir pagal nuteistųjų (suimtųjų) skundus ar personalo pastebėtus patalpų trūkumus, atlikdavo patalpų techninę apžiūrą, kurios metu rastus trūkumus užfiksuodavo Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale ir esant trūkumams juos per minimalius terminus pašalindavo. Ligoninės Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnale Ligoninės 303 kamerų tipo patalpos ir dušinėse inventoriaus trūkumų nebuvo užfiksuota.

8. Atsakovas nurodė, kad Ligoninės drabužiai – pižamos buvo kokybiškos (pasiūtos iš marginto flanelės audinio, medžiagos tankis ne mažiau 160 g/m2, audinys gerai praleidžia orą, drėgmę, patvarus, nudažytas atspariais dažais, atsparus virimui itin aukštoje temperatūroje). Pižamos buvo standartinių dydžių (56-tas dydis didžiausias). Ligoninė pižamų turėjo pakankamai, todėl tais atvejais, kai pacientai kreipėsi dėl galimybės pakeisti pižamą į kitą dydį, ji buvo pakeičiama. Suplyšusios pižamos nuteistiesiems (suimtiesiems) neišduodamos. Duomenų apie tai, kad pareiškėjui buvo išduota suplyšusi pižama, nebuvo. Ligoninėje laikomasi teisės aktuose nustatytų užkrečiamų ligų prevencijos ir kontrolės reikalavimų, todėl pareiškėjui atvykus į Ligoninę pagal nustatytą tvarką buvo išduotas švarus Ligoninės patalynės komplektas, drabužiai ir avalynė. Ligoninėje vieną kartą per savaitę surenkamas iš pacientų nešvarus minkštasis inventorius ir išduodamas švarus. Ligoninė reguliariai vykdė minkštojo inventoriaus ir drabužių pirkimus, todėl įstaigoje šio inventoriaus buvo pakankamai. Ligoninėje buvo įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštasis inventorius (čiužiniai, pagalvės, antklodės).

9. Atsakovas paaiškino, kad atvykus į Ligoninę priėmimo-skubios pagalbos skyriuje suimtiesiems (nuteistiesiems) daroma asmens krata ir daiktų patikrinimas, kurios metu suimtajam (nuteistajam) išduodama atmintinė ir yra supažindinamas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis, taip pat surašomas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas. Nuteistųjų dienotvarkė bei bendro pobūdžio informacija apie bausmių vykdymo tvarką ir sąlygas paskelbti kiekvieno korpuso koridoriuose esančiuose informaciniuose stenduose ir prie taksofono bei laisvai prieinami kiekvienam nuteistajam, kuris vedamas pasivaikščioti ar prie taksofono. Pareiškėjas Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokole pasirašytinai buvo supažindintas su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir jam įteikta atmintinė, tai patvirtino Ligoninės suimtojo (nuteistojo) asmens kratos protokolas, kuriame buvo pareiškėjo parašas. Ligoninėje nebuvo duomenų apie tai, kad pareiškėjas kreipėsi dėl valymo inventoriaus, tačiau pastarasis jam nebuvo išduotas.

10. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjui maisto davinį turėjo organizuoti Lukiškių TI-K. Pareiškėjas į Ligoninę konvojumi atvyko ir buvo patalpintas į kamerų tipo patalpą 16.00 val. Gydomajame skyriuje pagal dienotvarkę vakarienė pateikiama 17.30 val., atsižvelgiant į tai pareiškėjas Ligoninėje buvo pamaitintas 17.30 val. Dienotvarkėje numatyta, kad nuteistieji į pasivaikščiojimo kiemelius vedami iš atskirų kamerų kiekvieną darbo dieną nuo 9.30 val. iki 12.30 val. ir nuo 13.15 val. iki 17.30 val. Dienotvarkės pastabose 3 punkte numatyta, kad pacientų atsisakymai pasivaikščioti fiksuojami žurnaluose. Atsakovas pažymėjo, kad 2018 m. sausio l5 d. pareiškėjas atsisakė pasivaikščioti, o 2018 m. sausio l6 d. Ligoninės duomenimis buvo išvestas pasivaikščioti.

II. 11. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2018 m. birželio 28 d. sprendimu pareiškėjo E. Š. skundą tenkino iš dalies, t. y. pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas, o reikalavimą dėl žalos atlyginimo pinigais atmetė.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. buvo atvykęs į Ligoninę dėl gydytojo konsultacijos ir buvo laikomas 303 kameroje.

13. Teismas, vertindamas pareiškėjo skundo argumentus dėl jam nesuteikto tinkamo maitinimo pervežant jį į Ligoninę per Lukiškių TI-K, taip pat dėl neišduoto sauso maisto davinio kelionei ir nesudarytos galimybės atsigerti vandens, rėmėsi Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) 173 straipsnio 4 ir 8 dalimis bei Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymu Nr.4/07-117, (toliau – ir Maitinimo organizavimo taisyklės) 31–34 punktų nuostatomis. Teismas nustatė, kad 2018 m. sausio 15 d. konvojaus iš Vilniaus pataisos namų per Lukiškių TI-K į LAVL metu pareiškėjas pusryčiavo 6.00 val., sausas davinys jam buvo išduotas apie 11.00 val. Lukiškių TI-K, vakarieniavo Ligoninėje 17.30–18.00 val., todėl, teismo nuomone, pareiškėjui buvo užtikrintas tinkamas maitinimas, atitinkantis Maitinimo taisyklių nuostatas. Pareiškėjo argumentai dėl nesuteikto geriamojo vandens atmesti, nes pagal bylos duomenis pareiškėjui išvykstant iš Lukiškių TI-K buvo išduota 0,5 l mineralinio vandens.

14. Teismas nustatė, kad byloje nėra jokių duomenų apie pareiškėjo atsisakymą priimti jam išduotus rūbus, patalynę ir minkštąjį inventorių, reikštas pretenzijas dėl netinkamo dydžio drabužių ar jų, patalynės ir minkštojo inventoriaus kokybės. Pareiškėjas neteikė prašymų ar skundų dėl netinkamos drabužių ir jam išduotos patalynės bei minkštojo inventoriaus būklės, netinkamų drabužių dydžių Ligoninės administracijai, šios aplinkybės neįrodinėjo jokiomis leistinomis priemonėmis (kartu su juo kalėjusių asmenų rašytiniais parodymais, neprašė jų kviesti į bylą liudytojais ir pan.). Teismas, vadovaudamasis sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ patvirtinimo“ (toliau – ir Higienos norma HN 134:2015) 41–43 punktais, sveikatos apsaugos ministro 2012 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. V-946 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 47-1:2012 „Sveikatos priežiūros įstaigos. Infekcijų kontrolės reikalavimai“ (toliau – ir Higienos norma HN 47-1:2012), 108 ir 109 punktais, byloje nustatytomis aplinkybėmis konstatavo, kad jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl jam išduotų netinkamo dydžio drabužių bei išduotos patalynės ir minkštojo inventoriaus blogos būklės, todėl šie teiginiai vertinami kaip deklaratyvūs, grindžiami tik subjektyviais pareiškėjo samprotavimais, nepagrįsti objektyviais duomenimis, todėl atmesti.

15. Teismas, nagrinėdamas pareiškėjo skundo dėl 303 kameroje, sanitariniame mazge ir duše trūkstamų daiktų ir higienos priemonių reikalavimus taikė gydymo įstaigų aprūpinimo baldais reikalavimus, įtvirtintus Higienos normoje HN 47:2011. Pagal Higienos normos HN 47:2011 21 punktą palatoje kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti. Reikalavimai sanitarinio mazgo ir dušo patalpoms įtvirtinti Higienos normos HN 47:2011 32 ir 34 punktuose. Reikalavimas dušinėse įrengti kūno prausiklio dozatorių, kuris pildomas pagal poreikį įtvirtintas ir ginčui aktualiu metu galiojusio Laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų materialinio buitinio aprūpinimo tvarkos aprašo, patvirtinto teisingumo ministro 2004 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. 1R-139 (toliau – ir Aprūpinimo aprašas), 10 punkte. Teismo vertinimu, pagal nurodytų teisės normų nuostatas palatose kiekvienam pacientui turi būti spintelė paciento asmeniniams daiktams laikyti bei spinta (ar atskira spintos dalis) arba kabykla viršutiniams drabužiams kabinti, sanitariniame mazge praustuvė ir klozetas, dušinėse turi būti įrengti kūno prausiklio dozatoriai. Byloje pateikti įrodymai patvirtino, kad 303 kamerų tipo patalpoje buvo dvi spintelės asmeniniams daiktams laikyti, viršutinių drabužių pakaba. Kadangi Higienos normos HN 47:2011 21 punktas nenumatė palatoje stalo, todėl, teismo vertinimu, nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo teisių pažeidimo šiuo aspektu. Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39 patvirtintų Vidaus tvarkos taisyklių, 30.3 punkte numatytas pacientui draudimas laikyti maisto produktus ir gėrimus ne priskirtoje spintelėje (pvz., ant spintelės, palangės ir kitose vietose), tačiau minėtos taisyklės nedraudžia pareiškėjui valgyti tose vietose (ant spintelės, palangės ir kitose vietose), todėl pareiškėjas turėjo galimybę tinkamai pavalgyti.

16. Teismas iš byloje pateiktų nuotraukų nustatė, kad 303 kameros sanitariniame mazge buvo lentynėlė higienos reikmenims laikyti, kabliukas rankšluosčiams kabinti bei veidrodis, dušinėje buvo veidrodis bei lentynėlė higienos reikmenims laikyti, sieninė pakaba drabužiams, tačiau nebuvo kūno prausiklio dozatoriaus. Šios nuotraukos paneigė pareiškėjo argumentus dėl netinkamo 303 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo įrengimo bei veidrodžio, lentynėlės higienos reikmenims ir sieninės pakabos drabužiams dušinėje nebuvimo, tačiau patvirtino pareiškėjo pretenzijas dėl kūno prausiklio dozatoriaus dušinėje nebuvimo.

17. Kadangi teisės aktuose reikalavimai dušinės plotui nebuvo nustatyti, todėl pareiškėjo argumentai dėl per mažos dušinės teismo atmesti.

18. Teismas atmetė pareiškėjo argumentus dėl atsakovo pateiktų ne 303 kameros nuotraukų, kadangi pareiškėjas jų nepagrindė, todėl argumentus vertino kaip deklaratyvius, grindžiamus tik subjektyviais samprotavimais, nepagrįstus objektyviais duomenimis.

19. Teismas, vertindamas pareiškėjo argumentus dėl netvarkingų tualetų ir dušinės bei dėl neišduotų valymo priemonių, nurodė, kad Higienos normos HN 47:2011 38 punktą santechniniai įrenginiai (praustuvės, vonios, unitazai ir kt.) turi būti techniškai tvarkingi, švarūs, be matomų defektų (įtrūkimų, skilimų), o Higienos normos HN 134:2015 37 punkte nurodyta, kad patalpoms, kurias pagal laisvės atėmimo vietos, policijos areštinės vidaus tvarkos taisykles, valo patys jose laikomi asmenys, turi būti skirtos valymo priemonės (šepetys grindims, šluostė, šiukšlių semtuvėlis, kibiras, valikliai). Ligoninės vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Ligoninės direktoriaus 2017 m. vasario 28 d. įsakymu Nr. V-39, 29.10 punktas reglamentuoja pacientų pareigą tvarkyti ir valyti gyvenamąją patalpą. Byloje pateiktos dušinės ir 303 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo nuotraukos patvirtino, kad šios patalpos ir jose esantys sanitariniai įrenginiai buvo švarūs ir tvarkingi. Kadangi pareiškėjas skunde konkrečiai nenurodė, kada dušinė ir ginčo gyvenamosios vietos sanitarinis mazgas buvo nešvarūs, kada ir į kokį konkretų pareigūną kreipėsi dėl šių pažeidimų, dėl valymo priemonių išdavimo, šių aplinkybių neįrodinėjo jokiomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis, todėl teismas, atsižvelgdamas į Ligoninės pateiktus duomenis apie gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų tvarkymą, nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Ligoninėje buvo nesilaikoma gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų valymo tvarkos, pagal pareiškėjo nurodytas aplinkybes nenustatė atsakovo atsakomybės.

20. Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklėse reikalavimo kameros sanitariniame mazge įrengti atskirą ventiliacijos sistemą nebuvo įtvirtinta, o Ligoninės pateiktais duomenimis, ventiliacija kameros sanitariniame mazge buvo įrengta, oras iš šios patalpos buvo šalinamas natūraliai arba įjungus vėdinimo sistemos siurblius, todėl pareiškėjo argumentai dėl ventiliacijos neveikimo sanitariniame mazge teismo buvo atmesti.

21. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad karštas vanduo Ligoninėje tiekiamas centralizuotai, byloje nesant jokių duomenų, galinčių patvirtinti pareiškėjo deklaratyvų teiginį dėl vėsaus vandens dušinėje, jo pretenzijas dėl vandens temperatūros laikė nepagrįstomis.

22. Ligoninė pateikė į bylą įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjui, atvykus į Ligoninę jam buvo įteikta atmintinė, kurioje atspausdintos Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės, pacientų teisės ir pareigos bei kita pacientams naudinga informacija. Be to, Ligoninės gydomuosiuose skyriuose įrengti informaciniai stendai, kuriuose skelbiama nuteistiesiems aktuali informacija. Šiais įrodymais buvo paneigti pareiškėjo teiginiai dėl jo nesupažindinimo su pacientų teisėmis ir pareigomis, Vidaus tvarkos taisyklėmis ir t.t.

23. Teismas pagal pateiktus Ligoninės apsaugos ir priežiūros skyriaus tarnybinius pranešimus apie budėjimą nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. nustatė, kad 2018 m. sausio 15 d. visi pacientai (tarp jų ir pareiškėjas) atsisakė išeiti pasivaikščioti, tačiau 2018 m. sausio 16 d. tarnybiniame pranešime duomenų, kad pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore dėl to, kad atsisakė pasivaikščioti nebuvo, todėl, teismo nuomone, liko nepaneigtas pareiškėjo tvirtinimas, kad 2018 m. sausio 16 d. jis nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore.

24. Nuteistųjų teisę paskambinti telefonu reglamentuoja BVK 102 straipsnis, kurio 1 dalyje nurodyta, kad nuteistiesiems leidžiama paskambinti telefonu. Byloje pateikti duomenys patvirtino, kad pareiškėjas dėl galimybės paskambinti artimiesiems į Ligoninės pareigūnus nesikreipė. Teismo vertinimu, pareiškėjo nurodyta aplinkybė dėl negalėjimo paskambinti artimiesiems buvo hipotetinio pobūdžio, nes jis nenurodė konkrečių jo teisių pažeidimo atvejų, t. y. kada ir kam norėjo paskambinti, kada ir į kokį pareigūną jis kreipėsi dėl galimybės paskambinti, kada ir koks pareigūnas jam tokios galimybės nesuteikė, todėl bendro pobūdžio, faktinėmis aplinkybėmis ir įrodymais nepagrįstų samprotavimų pagrindu teismas negalėjo nustatyti neteisėtų Ligoninės pareigūnų veiksmų, galimai ribojant pareiškėjo telefoninius pokalbius.

25. Apibendrindamas teismas konstatavo, kad įvertinęs byloje nustatytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visumą, nustatė, jog pareiškėjui 2018 m. sausio 15–17 d. gydantis Ligoninėje, dušinėje nebuvo kūno prausiklio dozatoriaus, taip pat byloje nepaneigtos pareiškėjo nurodytos aplinkybės, jog jam 2018 m. sausio 16 d. nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore. Teismas įvertinęs nustatytų pažeidimų pobūdį, jų trukmę, nenustatęs, kad byloje nustatyti pažeidimai būtų turėję įtakos pareiškėjo sveikatai, kad dėl netinkamų kalinimo sąlygų pareiškėjas būtų reiškęs pretenzijas Ligoninės pareigūnams, administracijai ar kitoms kompetentingoms institucijoms, padarė išvadą, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais, todėl apsiribojo pareiškėjo teisės į tinkamas kalinimo sąlygas pažeidimo pripažinimu ir tai laikė pakankama satisfakcija už teisių pažeidimą.

III. 26. Pareiškėjas E. Š. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą ir jo skundą tenkinti.

27. Pareiškėjas nurodo, kad teismas netinkamai įvertino, jog jam buvo išduotas sausas davinys, kadangi išvykstant iš Lukiškių TI-K į Ligoninę, pareiškėjui sauso davinio niekas neišdavė ir jis niekur nepasirašė, kad jį gavo.

28. Pareiškėjas tvirtina, kad dėl netinkamos patalynės, čiužinio, pagalvės, antklodės bei išduotų drabužių LAVL administracijai skundus ir prašymus reiškė žodžiu, tačiau skundai ir prašymai nebuvo užregistruoti, kaip to reikalauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 197 punktas. Be to, pareiškėjas nurodo, kad jam pasirašius kortelėje buvo išduoti drabužiai, tačiau kai pastebėjo, jog išduoti daiktai pasibjaurėtinos būklės, LAVL administracijai pradėjo reikšti žodines pretenzijas, reikalavo išduoti Suimtojo / nuteistojo materialinio buitinio aprūpinimo kortelę pretenzijoms pareikšti, bet LVAL pareigūnai atsakė, kad šioje kortelėje nėra tokios pretenzijos grafos ir jeigu pareiškėjui nepatinka išduoti daiktai, tai gali neimti čiužinio, pagalvės, antklodės, patalynės, drabužių ir gali eiti miegoti be jų. Pareiškėjas nurodo, jog yra liudytojas, kuris tai patvirtintų.

29. Pareiškėjas sutinka su teismo išreikšta nuomone, kad nuteistieji turi patys susitvarkyti savo kameras, tačiau nesutinka su tuo, kad LVAL pareigūnai turi teisę apgyvendinti asmenis nesutvarkytose (purvinose) patalpose. Be to, teismas nepaneigė to, kad pareiškėjui nebuvo išduotos priemonės, kuriomis būtų galėjęs susitvarkyti kamerą. O nuotraukos pateiktos teismui buvo padarytos po to, kai buvo pašalinti visi trūkumai, t. y. po to, kai kamera ir dušas buvo sutvarkyti.

30. Pareiškėjas tvirtina, kad ventiliacija kameroje Nr. 303, tualete / prausykloje buvo įrengta netinkamai ir patalpos nebuvo vėdinamos, kadangi ventiliacijos sistema neveikė, be to, nėra jokių įrodymų, kad oro vėdinimo siurbliai išvis buvo įrengti. Taip pat pareiškėjas nebuvo supažindintas su LAVL vidaus tvarkos taisyklėmis, jam jos nebuvo išaiškintos, nebuvo išduota jokia atmintinė, o su ant LAVL sienų pakabintuose stenduose esančia informacija negalėjo susipažinti, nes niekas neleisdavo sustoti ir paskaityti, o kamerose tokios informacijos nebuvo. Pareiškėjo tvirtinimu, karšto vandens nebuvo. Nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti kiemelyje, nes, pareigūnų teigimu, visi kiemeliai būdavo užimti, be to, jis niekados nebuvo atsisakęs eiti pasivaikščioti. Pareiškėjui nepagrįstai nebuvo leista paskambinti šeimos nariams ar pažįstamiems.

31. Pareiškėjas pažymi, kad teismas dėl įrodymų pateikimo ir vertinimo nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) eismo suformuota praktika. Administracinių teismų praktikoje įrodinėjimo našta dėl neteisėtų veiksmų vertinimo tenka laisvės atėmimo įstaigos administracijai. Pareiškėjo nuomone, teismas nagrinėdamas skundą nesilaikė Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 15 straipsnyje nustatytos vienodos teismų praktikos formavimo, taip pat ABTĮ 56 straipsnio 6 dalyje, 78 straipsnio 1 dalyje, 80 straipsnio 1 dalyje ir 86 straipsnyje nustatytų nuostatų. Todėl teismas nevisapusiškai, neišsamiai bei neobjektyviai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, neišreikalavo vaizdo medžiagos su LVAL pareigūnų neteisėtais veiksmais, o priimdamas sprendimą vienašališkai rėmėsi tik atsakovo pateiktais netiesioginiais įrodymais.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 32. Byloje ginčas kilo dėl 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo priteisimo pagal CK 6.271 straipsnį pareiškėjui E. Š. iš atsakovo Lietuvos valstybės už kalinimą teisės aktų reikalavimų neatitinkančiomis sąlygomis Laisvės atėmimo vietų ligoninėje 2018 m. sausio 15–17 d.

33. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, t. y. nustatęs, kad pareiškėjui 2018 m. sausio 15–17 d. gydantis Ligoninėje, dušinėje nebuvo kūno prausiklio dozatoriaus, pareiškėjui 2018 m. sausio 16 d. nebuvo užtikrinta teisė pasivaikščioti gryname ore, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo Laisvės atėmimo vietų ligoninėje sąlygas. Pirmosios instancijos teismas nepripažino pagrįstomis ir įrodytomis kitų pareiškėjo pretenzijų dėl kalinimo sąlygų (nesuteikto maitinimo, vėsaus vandens dušinėje, mažos dušinės ploto, ventiliacijos nebuvimo sanitariniame mazge, netvarkingų gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų, netinkamų rūbų, patalynės ir minkštojo inventoriaus, stalo nebuvimo, nesupažindinimo su LVAL vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarke, nesudaryta galimybe paskambinti, pasivaikščioti gryname ore 2018 m. sausio 16 d.) bei nenustatė pagrindo priteisti neturtinės žalos atlyginimą pinigais, nes pareiškėjo patirta dvasinė skriauda nebuvo tokia didelė, kad ją būtų galima vertinti pinigais.

34. Pareiškėjas su pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, teigdamas, kad teismas netinkamai vertino pareiškėjo skundo argumentus ir byloje esančius įrodymus bei nepagrįstai neišreikalavo daugiau įrodymų iš atsakovo. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad jo skundas turėjo būti tenkintas.

35. Pagal ABTĮ 140 straipsnio 1 dalį teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

36. Iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog pareiškėjas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis aplinkybėmis, kad pareiškėjo argumentai dėl jo netinkamo maitinimo, vedimo pasivaikščioti, nesupažindinimo su LVAL vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarke, galimybės paskambinti, netvarkingų drabužių ir minkštojo inventoriaus, netvarkingų ir apleistų kamerų ir dušų pripažinti nepagrįstais ir neįrodytais.

37. Teisėjų kolegija, nagrinėdama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 6 dalį, jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios, teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Įvertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016; kt.).

38. Be to, tai, kad pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis ar jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančios teisės normomis nepagrįstą išvadą, kad pareiškėjo minėti argumentai yra nepagrįsti.

39. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas privalėjo pateikti duomenis ir įrodyti, jog nebuvo pažeidimų, t. y. pateikti įrodymus, pažymėtina, jog viešosios deliktinės atsakomybės, kilusios dėl nepriimtinų kalinimo sąlygų, bylose, teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad pareiškėjas, pateikęs reikalavimą atlyginti neturtinę žalą, kilusią dėl netinkamų kalinimo sąlygų, yra saistomas pareigos nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A822-81/2014; kt.). Atsižvelgus į kalinamų asmenų ribotas galimybes rinkti įrodymus, paprastai iš pareiškėjo reikalaujama nurodyti tik pagrįstai detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą (2013 m. vasario 8 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS602-84/2013; kt.). Pareiškėjui aiškiai nurodžius reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, pareiga pateikti reikiamus dokumentus ir kitus įrodymus apie tam tikrų reikalavimų, susijusių su sveikos ir saugios kalinimo aplinkos užtikrinimu, tenka atsakovui, t. y. laisvės atėmimo vietos administracijai (2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013; 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A858-977/2013; kt.).

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus, jog išvykstant iš Lukiškių TI-K jam buvo išduotas sausas davinys. Teisėjų kolegija nustatė, kad byloje yra pateiktas Lukiškių TI-K 2018 m. balandžio 9 d. pranešimas Nr. 24-2742 „Dėl E. Š. skundo“ (b. l. 33), kuriame nurodyta, jog 2018 m. sauso 15 d. iš Lukiškių TI-K išvykstantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo išduotas maisto davinys, kurį sudarė: kietai virtas kiaušinis – 2 vnt., fermentinis sūris – 30 g, margarinas – 30 g, juoda duona – 300 g, mineralinis vanduo – 0,5 l. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi atsakovo pateiktu įrodymu ir nustatė, kad pareiškėjui buvo užtikrintas maitinimas pagal Maitinimo taisyklių nuostatas ir pareiškėjas turėjo galimybę atsigerti, kadangi jam su sausu daviniu buvo išduotas ir mineralinis vanduo. Dėl pareiškėjo argumento, jog jis nepasirašė už gaunamą sausą davinį, akcentuotina, kad Maitinimo taisyklių 10 punkte nurodyta, jog kalinimo įstaigos, į kurias atvyksta konvojuojami asmenys, užtikrina atvykusių asmenų maitinimą pagal įstaigose patvirtintą dienotvarkę. Asmenims, kuriems dėl objektyvių priežasčių negalima užtikrinti maitinimo pagal dienotvarkę, gali būti išduodamas ne ilgiau kaip vieną parą sausas davinys vienam asmeniui, atvykusiam į kardomojo kalinimo ar laisvės atėmimo vietą. Kadangi minėtame pranešime Lukiškių TI-K patvirtino, jog 2018 m. sausio 15 d. išvykstantiems nuteistiesiems ir suimtiesiems buvo išduotas maisto davinys, o pareiškėjas nei prieš išvykdamas iš Lukiškių TI-K, nei vėliau, atvykęs į Ligoninę, jokių pretenzijų dėl to, kad negavo tinkamo maitinimo, nereiškė, darytina išvada, kad nėra pagrindo pripažinti jog pareiškėjas buvo netinkamai maitinamas ar neturėjo galimybės atsigerti. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nenurodo jokių teisės aktų, pagal kuriuos pareiškėjas privalėjo pasirašyti dėl jam išduoto sauso davinio.

41. Apeliaciniame skunde pareiškėjas tvirtina, kad dėl netinkamos patalynės, čiužinio, pagalvės, antklodės bei išduotų drabužių LAVL administracijai skundus ir prašymus reiškė žodžiu, tačiau skundai ir prašymai nebuvo užregistruoti, kaip to reikalauja Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 197 punktas, nustatantis, kad žodiniai nuteistųjų pasiūlymai, prašymai (pareiškimai) ir skundai registruojami Nuteistųjų priėmimo asmeniniais klausimais apskaitos žurnale (29 priedas) arba elektroninėje apskaitos (registracijos) sistemoje. Ligoninės Administracijos reikalų skyrius 2018 m. balandžio 30 d. rašte Nr. 8-885 „Apie E. Š. skundu, prašymus“ (b. l. 72) nurodė, kad į Ligoninės administraciją pareiškėjas nuo 2018 m. sausio 15 d. iki 2018 m. sausio 17 d. su skundais dėl netinkamų laikymo sąlygų nesikreipė. Byloje taip pat nėra duomenų, kad pareiškėjui buvo trukdoma pateikti skundą bei kad buvimo Ligoninėje laikotarpiu ar išvykęs iš jos pareiškėjas pateikė skundą raštu, kreipėsi su skundais žodžiu.

42. Atsakovas pateikė įrodymus: Kameroje dezinfekuotų daiktų registravimo žurnalą (b. l. 45–51), Laisvės atėmimo vietų ligoninės direktoriaus 2017 m. balandžio įsakymu Nr. V-71 patvirtintas Laisvės atėmimo vietų ligoninės paviršių valymo ir dezinfekcijos procedūras su planais (b. l. 77–86), sudarytą sutartį su uždarąja akcine bendrove „Kauno skalbykla“ (b. l. 87–94), drabužių įsigijimą patvirtinančius dokumentus (b. l. 95–99), kurie patvirtina, jog įstaigoje įrengta dezinfekavimo kamera, kurioje dezinfekuojamas minkštasis inventorius (pagalvės, antklodės); Ligoninė reguliariai vykdo minkštojo inventoriaus ir drabužių pirkimus; susidėvėjęs minkštasis inventorius ir drabužiai nurašomi, kaip netinkami naudoti; nešvarūs skalbiniai skalbiami su minėta bendrove sudarytos sutarties pagrindu. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas atsisakė priimti jam išduotus rūbus, patalynę ir minkštąjį inventorių, taip pat nustatyta, kad pareiškėjas nepateikė duomenų, kada ir kokiam pareigūnui reiškė pretenzijas dėl netinkamo dydžio drabužių ar dėl nekokybiškos, netvarkingos patalynės ir minkštojo inventoriaus. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog jokiais įrodymais nepagrįsti pareiškėjo teiginiai dėl jam išduotų netinkamo dydžio drabužių bei išduotos patalynės ir minkštojo inventoriaus blogos būklės, ir vertino šiuos teiginius kaip deklaratyvius, grindžiamus tik subjektyviais jo samprotavimais, nepagrįstais objektyviais duomenimis.

43. Pareiškėjo teigimu, jo apeliacinio skundo argumentus turėtų patvirtinti tai, jog tuo pačiu laikotarpiu kartu su juo kameroje buvęs nuteistasis R. J., kuris dėl analogiškų pažeidimų taip pat kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus. Teisėjų kolegija, patikrinusi pareiškėjo nurodytą informaciją Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko, nustatė, kad nuteistasis R. J. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą administracinėje byloje Nr. I-3811-535/2019 prašydamas, priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Ligoninės, neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau šioje byloje R. J. teigė patyręs neturtinę žalą dėl LAVL pareigūnų galbūt neteisėtų veiksmų (neveikimo) nuo 2019 m. balandžio 19 d. iki 2019 m. balandžio 30 d., kai buvo patalpintas kartu su nuteistuoju, kuris sirgo atvira tuberkuliozės forma, nesuteikiant odontologo paslaugų, nereaguojant į paskelbtą bado streiką. Lietuvos teismų informacinėje sistemoje kitų administracinių bylų, kuriose R. J. ginčytų Ligoninės pareigūnų neteisėtus veiksmus, nėra.

44. Ligoninėje esančių kamerų būklė yra nuolat stebima ir tai patvirtina į bylą pateiktas Kamerų techninių apžiūrų apskaitos žurnalas (b. l. 74–76), kuriame kasdien yra pažymima kokie ir kuriose kamerose techninės apžiūros metu rasti trūkumai ir gedimai. Šiame žurnale yra nurodyta, kad ginčo laikotarpiu pastabų dėl kamerų techninės būklės nebuvo. Kadangi Ligoninės administracija nebuvo gavusi pareiškėjo skundų dėl netinkamos kamerų būklės, t. y. dėl netvarkingų, apleistų, nevalytų kamerų ar kamerose trūkstamo inventoriaus, nėra pagrindo teigti, jog pareiškėjas buvo kalinamas netvarkingoje kameroje.

45. Pareiškėjas padarytą neturtinę žalą siejo ir su nešvariu tualetu, neišduodamomis valymo priemonėmis bei avarinės būklės, apdergta, nešvaria dušine. Pirmosios instancijos teismas iš į bylą pateiktų dušinės ir 303 kamerų tipo patalpos sanitarinio mazgo nuotraukų nustatė, kad šios patalpos ir jose esantys sanitariniai įrenginiai yra švarūs ir tvarkingi. Pareiškėjo teigimu, šios nuotraukos buvo darytos jau po patalpų sutvarkymo, o ne jo buvimo Ligoninėje laikotarpiu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas dėl dušinės ir tualetų švaros konkrečiai nenurodė, kada ir į kokį konkretų pareigūną kreipėsi dėl šių pažeidimų ar teikė prašymus dėl valymo priemonių išdavimo, ar teikė skundus Ligoninei buvimo joje metu ar išvykęs iš jos, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino Ligoninės pateiktus duomenis apie gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų tvarkymą, o nesant objektyvių įrodymų, patvirtinančių, kad Ligoninėje buvo nesilaikoma gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų valymo tvarkos, remdamasis tik pareiškėjo nurodytomis deklaratyviomis aplinkybėmis, nenustatė Ligoninės pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo).

46. Vertinant apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamos ventiliacijos sistemos įrengimo 303 kameros tualete ir prausykloje, teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovo teigimu 303 kamerų tipo patalpoje buvo įrengta mechaninė patalpų vėdinimo sistema, kuri automatiškai įsijungia ir išsijungia pagal nustatytą periodiškumą, bei yra galimybė vėdinti kamerą pravėrus langą. Reikalavimai sanitarinio mazgo įrengimui kamerų tipo patalpose reglamentuoti Pataisos įstaigų eksploatavimo taisyklių 16.5 punkte, pagal kurį įrengiant naujas arba rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant esamas kameras, kamerose turi būti įrengiamos ne mažesnės kaip 100 x 142 cm ploto sanitarinio mazgo kabinos. Sanitarinio mazgo kabinoje įrengiamas metalinis praustuvas ir unitazas arba nerūdijančio plieno klozetas. Sienos dengiamos glazūruotomis plytelėmis, grindys dengiamos glazūruotomis arba akmens masės plytelėmis. Nesant techninių galimybių esamose kamerose įrengti sanitarinio mazgo kabinos, sanitarinio mazgo vieta turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Šioje teisės normoje reikalavimo kameros sanitariniame mazge įrengti atskirą ventiliacijos sistemą nėra įtvirtinta. Pagal atsakovo atstovo pateiktus duomenis ventiliacija kameros sanitariniame mazge buvo įrengta, oras iš šios patalpos buvo šalinamas natūraliai arba įjungus vėdinimo sistemos siurblius. Teisėjų kolegijos vertinimu, kadangi teisės aktai nenumato pareigos atsakovui tualete įrengti vėdinimo sistemos siurblių, o pareiškėjas neginčija faktinės aplinkybės, kad buvo galimybė vėdinti patalpas atidarius langą, vėdinimo sistemos siurblių buvimo ir jų veikimo / neveikimo klausimas nėra aktualus nagrinėjamu atveju ir dėl jo atskirai nepasisakoma.

47. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus dėl netinkamo jo supažindinimo su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarke paneigia į bylą Ligoninės pateikti šias aplinkybes patvirtinantys įrodymai (b. l. 68–69, 106–110), iš kurių matyti, kad Ligoninė turi atmintines, kurios yra skirtos visiems atvykstantiems, jose yra Ligoninės vidaus tvarkos taisyklės, pacientų teisės ir pareigos bei kita pacientams naudinga informacija, be to, atsakovo atstovas nurodė, kad Ligoninės gydomuosiuose skyriuose įrengti informaciniai stendai, kuriuose skelbiama talpinama nuteistiesiems aktuali informacija. Nors byloje nėra duomenų, jog pareiškėjui atvykus buvo pateikta / nepateikta atmintinė, tačiau iš pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų nenustatyta, jog tokios atmintinės galimas nepateikimas sukėlė jam kokius nors nepatogumus ir jis neturėjo galimybės susipažinti su Ligoninės vidaus tvarkos taisyklėmis ir dienotvarke.

48. Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis dėl karšto vandens tiekimo, pasivaikščiojimo kiemelyje organizavimo ir galimybės paskambinti, nes pareiškėjas nenurodo jokių bylos faktais ir teisės aktais pagrįstų argumentų, kurie paneigtų pirmosios instancijos teismo išvadas minėtais aspektais.

49. Iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas netenkintas. Teisėjų kolegija, išanalizavusi pirmosios instancijos teismo sprendimo turinį, nustatė, kad buvo atsakyta į visus bylos faktinius ir teisinius aspektus, priimtas sprendimas yra aiškus ir motyvuotas, todėl atitinka ABTĮ 86 bei 87 straipsnių reikalavimus. Priešingai nei teigia pareiškėjas, pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrindinės išvados dėl ginčo esmės yra pagrįstos kilusiam ginčui reikšmingų aplinkybių viseto vertinimu, o ne tik atsakovo pateiktais argumentais ir įrodymais. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas pareiškėjo argumentus pripažino nepagrįstais, paneigtais byloje esančiais įrodymais, savaime nereiškia, jog pirmosios instancijos teismas įrodymus įvertino pažeisdamas ABTĮ įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles ir priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

50. Pareiškėjas apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas iš Juridinių asmenų registrų centro neišreikalavo skundžiamo laikotarpio vaizdo įrašo su LAVL neteisėtais veiksmais, tačiau iš bylos medžiagos nenustatyta, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismui pateikė duomenis, jog toks įrašas yra, ir reiškė reikalavimą dėl šio įrodymo išreikalavimo. Pažymėtina, kad pareiškėjas tokio reikalavimo nereiškė teismo posėdyje, kai byla buvo nagrinėjama iš esmės ir pareiškėjas buvo susipažinęs su atsakovo atstovo pateiktais įrodymais. Akcentuotina ir tai, kad pareiškėjas, duodamas paaiškinimus teismo posėdyje ir atsakydamas į teisėjos klausimus, nepaneigė, jog atsakovo atstovo pateiktos nuotraukos yra ginčo patalpų nuotraukos.

51. Teisėjų kolegija, vertindama pareiškėjo apeliacinio skundo argumentus, kad jam turėjo būti priteistas neturtinės žalos atlyginimas pinigais, pažymi, jog pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

52. Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje įvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, yra konstatavęs, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (žr., pvz., 2000 m. spalio 10 d. sprendimą byloje D. prieš Lietuvą; 2006 m. spalio 10 d. sprendimą byloje L. L. prieš Prancūziją). Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimą byloje M. prieš Lietuvą).

53. Pareiškėjas apeliacinį skundą grindžia Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimu administracinėje byloje Nr. I-345-189/2018, kurioje už draudimą vieną kartą apsipirkti Lukiškių TI-K parduotuvėje buvo pripažinta, kad šis pažeidimas nuteistajam sukėlė neigiamas pasekmes bei dvasinius išgyvenimus ir už tai jam priteista 50 Eur neturtinei žalai atlyginti. Taip pat pareiškėjas nurodo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas Kasperovičiui iš Anykščių rajono policijos komisariato areštinės už laikymą orumą žeminančiomis sąlygomis (7 dienas) priteisė 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimas byloje Kasperovičius prieš Lietuvą). Pareiškėjo teigimu, jo prašoma priteisti suma (1 000 Eur) minėtų bylų atžvilgiu yra aiškiai pagrįsta.

54. ABTĮ 15 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus formuoja Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas. Į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendimuose ir nutartyse pateikiamus įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus (ABTĮ 15 str. 3 d.).

55. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalis nustato, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Žemesnės instancijos teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi aukštesnės instancijos teismų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

56. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2007 m. spalio 24 d. nutarime yra pažymėjęs, kad iš Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat. Kita vertus, šiame Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nutarime, pažymėta, kad teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juo labiau suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Pabrėžta, kad teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas.

57. Atsižvelgdama į minėtą Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudenciją, taip pat į Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktika taikant įstatymus kitose administracinėse bylose gali būti teisingai pasiremta tik tuo atveju, jei bylų faktinės aplinkybės visiškai identiškos, sprendžiant ginčą buvo taikyta ir aiškinta ta pati (tos pačios įstatymo redakcijos) įstatymo norma. Pažymėtina, kad kiekvienu atveju teisės norma yra taikoma konkrečių faktinių bylos aplinkybių ir iškeltų reikalavimų kontekste.

58. Teisėjų kolegija nustatė, kad dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2018 m. sausio 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. I-0345-189/2018 buvo paduotas apeliacinis skundas ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2019 m. birželio 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-1194-662/2019 nustatęs, jog buvo pažeista nuteistojo subjektinė teisė dėl galimybės apsipirkti prieš ilgalaikį pasimatymą, kadangi nebuvo įskaityti pinigai į sąskaitą, paliko galioti pirmosios instancijos teismo sprendimą, kuriuo šiam asmeniui buvo priteistas 50 Eur neturtinės žalos atlyginimas. 2012 m. lapkričio 20 d. Europos Žmogaus Teisių Teismas paskelbė sprendimą byloje Kasperovičius prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 54872/08), kuriuo nustatė Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnio (kankinimo uždraudimas) pažeidimą dėl žeminančių orumą pareiškėjo laikymo sąlygų Anykščių rajono policijos komisariato areštinėje (7 dienas areštinės kamera neatitiko minimalių higienos normų, įrengimo bei eksploatavimo taisyklių reikalavimų (joje nebuvo įrengtas tualetas, praustuvas, kamera buvo be lango, o ventiliacija ir apšvietimas buvo blogas)).

59. Palyginus Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. lapkričio 20 d. sprendimu ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2019 m. birželio 19 d. nutartimi bylose nustatytas faktines aplinkybes, kurios buvo reikšmingos sprendžiant prašymą dėl neturtinės žalos atlyginimo, ir šioje byloje nustatytas faktines aplinkybės, kurios yra reikšmingos sprendžiant tokio pat pobūdžio pareiškėjo prašymą, darytina išvada, jog jos nėra tapačios.

60. Neatmestina, jog Ligoninės pareigūnų veiksmai (neveikimas) pareiškėjui galėjo sukelti tam tikrus neigiamus dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, tačiau ne bet kokie dvasiniai išgyvenimai gali būti vertinami kaip sukėlę neturtinę žalą, atlygintiną pinigais, nes neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis, jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Neturtinė žala konstatuojama tada, kai ją darantys veiksmai ar veiksniai yra pakankamai intensyvūs, o ne mažareikšmiai ar smulkmeniški, kai jie yra nepriimtini teigiamos reputacijos ar asmens gero vertinimo požiūriu ir gali būti įvertinti pinigais, atsižvelgiant į pažeidžiamų vertybių pobūdį, pakenkimo intensyvumą, trukmę ir kt.

61. Įvertinus Ligoninės pareigūnų veiksmus (neveikimą), kurie buvo trumpalaikio ir vienkartinio pobūdžio (2 paras pareiškėjui būnant Ligoninėje dušinėje nebuvo kūno prausiklio dozatoriaus ir vieną kartą pareiškėjas nebuvo išvestas pasivaikščioti), šiais veiksmais sukeltas pasekmes, tai, kad pareiškėjas nėra nurodęs jokių teisiškai pagrįstų argumentų, jog šiais veiksmais jam (pareiškėjui) buvo padaryta ilgalaikė, neatitaisoma žala ar žalingas poveikis pareiškėjo sveikatai, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais.

62. Teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje nurodytas bylos faktines ir teisines aplinkybes, sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvais ir jų nekartodama, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino bylos įrodymus, tinkamai vadovavosi šiai bylai aktualiomis materialiosios teisės normomis. Pareiškėjo apeliacinio skundo motyvai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl ginčo esmės, todėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo E. Š. (E. Š.) apeliacinį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2018 m. birželio 28 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė