2022-06-08 Nr. AB-15357-3-63-3-00502-2022-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-410-624/2022

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00502-2022-8

Procesinio sprendimo kategorija 49

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aleno Piesliako ir Mildos Vainienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjų V. M. ir V. D. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų V. M. ir V. D. skundą atsakovui Palangos miesto savivaldybės tarybai dėl sprendimo dalies panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjai V. M. ir V. D. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą su skundu, prašydami panaikinti Palangos miesto savivaldybės tarybos (toliau – ir Taryba) 2022 m. vasario 23 d. sprendimo Nr. T2-37 (toliau – ir Sprendimas) antrąją dalį, kuria nuspręsta pripažinti netekusiu galios (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo Palangoje detalųjį planą, patvirtintą Tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44 (toliau – ir Detalusis planas).

Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamos Sprendimo dalies galiojimą.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmai 2022 m. balandžio 5 d. nutartimi nutarė pareiškėjų skundą priimti ir netenkinti pareiškėjų prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai prašymą iš esmės grindžia tuo, kad kitoje civilinėje byloje yra nagrinėjamas ginčas dėl projektinės dokumentacijos sprendinių ir statybos leidimo, išduoto 2017 m. spalio 9 d. Palangos miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija), teisėtumo. Kadangi šie administraciniai aktai neatitinka (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo Palangoje detaliojo plano, patvirtinto Tarybos 1994 m. rugsėjo 23 d. sprendimu Nr. 44, reikalavimų, o tuo pačiu galbūt yra neteisėti, todėl ginčijamu Sprendimu panaikinus šį detalųjį planą, bus sudarytos sąlygos vykdyti neteisėtas statybas, bei bus padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Teismas vertino, kad iš Sprendimo matyti, jog juo (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo Palangoje detalusis planas pripažintas netekusiu galios, remiantis Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalies nuostatomis. Šioje teisės normoje nustatyta, kad detalųjį planą pripažinus netekusiu galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems šio plano sprendiniams detaliojo plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių. Tai reiškia, kad sprendimas, kuriuo yra panaikinamas detalusis planas, neturi grįžtamosios galios, nes detaliojo plano sprendiniai galioja bei jų reikalavimai turi būti taikomi tiems teisiniams santykiams, kurie atsirado iki šio detaliojo plano panaikinimo. Tai savo ruožtu lemia, kad (duomenys neskelbtini) gyvenamojo kvartalo Palangoje detaliojo plano sprendiniai, net juos panaikinus ginčijamu Sprendimu, nepraranda savo teisinio aktualumo tų administracinių aktų atžvilgiu, kuriuos pareiškėjai ginčija kitoje civilinėje byloje.

Teismas konstatavo, kad tai paneigia pareiškėjų teiginius, jog nepritaikius jų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės galės būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala, todėl jų prašymo netenkino.

Teismas nurodė, kad pareiškėjai, siekdami užkirsti kelią atsirasti tokioms galbūt neigiamoms pasekmėms, analogiškų priemonių turi prašyti minėtoje civilinėje byloje, kurioje yra ginčijamas statybos leidimo teisėtumas, kuris ir sukuria tiesiogines sąlygas vykdyti galbūt neteisėtas statybas.

III. Pareiškėjai V. M. ir V. D. atskiruoju skundu prašo panaikinti Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties dalį, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjų prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo.

Pareiškėjai teigia, kad jiems gali kilti nuostolių, kurie buvo aptarti skunde, tačiau apie juos nenurodyta skundžiamoje nutartyje.

Atsakovas Taryba atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti.

Atsakovas nurodo, kad pareiškėjai neįrodė didelės nepataisomos žalos grėsmės, o savo reikalavimus grindžia prielaidomis, jog pareiškėjų kaimynai, savo privačiame sklype pasistatę statinius, esą padarys kažkokius menamus nepatogumus (civilinėje byloje teigiama, kad kol nebuvo kaimynų buvo medžiai, ateidavo stirnos). Teiginiai, kad neteisėtai atliktų statybų įteisinimo metu priimti sprendimai ir pastatyti statiniai gali būti sunkiai pašalinami, neatitinka tikrovės, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką statytojai pirmiausia turi teisę šalinti dokumentų trūkumus, jei tokių yra, o nuosavybės griovimas yra išskirtinė kraštutinė priemonė. Taip pat pareiškėjai argumentuoja, kad atskiri asmenys masiškai galėtų pradėti statyti savo privačiuose sklypuose statinius. Pareiškėjai nėra statybų valstybinės priežiūros institucija, todėl neturi reikalavimo teisės dėl kitų asmenų vykdomų statybų savo privačiuose sklypuose.

Teisėjų kolegija

konstatuoja :

IV. Nagrinėjimo dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutarties dalies, kuria teismas atsisakė tenkinti pareiškėjų prašymą taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti Sprendimo dalies, kuria panaikintas Detalusis planas, galiojimą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Pagal ABTĮ 70 straipsnio 1 dalį, teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti; reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu proceso dalyvis tikėtinai pagrindžia reikalavimo pagrįstumą ir, nesiėmus užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala; jeigu yra šioje dalyje nurodyti pagrindai, reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos ir tais atvejais, kai būtina laikinai sureguliuoti padėtį, susijusią su ginčytinais teisiniais santykiais. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti: 1) draudimas atlikti tam tikrus veiksmus; 2) išieškojimo pagal vykdomąjį dokumentą sustabdymas; 3) ginčijamo individualaus teisės akto, taip pat ir suteikiančio kitam asmeniui (ne pareiškėjui) subjektines teises, galiojimo laikinas sustabdymas; 4) kitos teismo ar teisėjo taikomos priemonės (ABTĮ 70 str. 3 d.).

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad asmenys, prašantys taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę, privalo nurodyti aplinkybes, sudarančias reikalavimo užtikrinimo pagrindą, bei pateikti šias aplinkybes patvirtinančius įrodymus (žr., pvz., 2016 m. spalio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-900-662/2016; 2017 m. vasario 1 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-184-520/2017). Reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas pagal nustatytas aplinkybes turi būti adekvatus siekiamam tikslui, nepažeisti proporcingumo ir proceso šalių interesų pusiausvyros principų bei viešojo intereso (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS858-602/2010; 2016 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-986-520/2016).

Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 70 straipsnio 3 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių, gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala. Reikalavimo užtikrinimo priemonės gali būti taikomos, jei yra prima facie (iš pirmo žvilgsnio) argumentų, kad skundžiamo administracinio akto vykdymas sukels didelę žalą, kurios atitaisymas (kompensavimas) būtų sudėtingas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. spalio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-899-575/2016 ir kt.). Reikalavimo užtikrinimo priemonės yra tas teisinis mechanizmas, remiantis kuriuo, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms bei įvertinus visas reikšmingas aplinkybes ir interesus, galėtų būtų užkertamas kelias neatitaisomam asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimui atsirasti. Tačiau reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi būti naudojamasi protingai ir sąžiningai, negalima ja piktnaudžiauti, naudotis ja ne pagal paskirtį (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 18 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-272/2012; 2013 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-101/2013). Pažymėtina ir tai, kad skundo reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo klausimo išsprendimas priklauso nuo kiekvienos konkrečios bylos medžiagos bei faktinės situacijos ir kiekvienoje byloje yra individualus.

Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – sustabdyti 2022 m. vasario 23 d. priimto Sprendimo dalies, kuria pripažintas netekusiu galios Detalusis planas, galiojimą. Pareiškėjai nurodė, kad civilinėje byloje Nr. e2-20-995/2022 ginčija Administracijos išduotą statybos leidimą naujų statinių statybai adresu (duomenys neskelbtini), prašo įpareigoti atsakovus per dvylika mėnesių nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo pertvarkyti projektinę dokumentaciją ir gauti naują statybą leidžiantį dokumentą perstatyti ar pertvarkyti suprojektuotus gyvenamuosius namus pagal galiojančius teisės aktų reikalavimus (detaliuosius teritorijų planavimo dokumentus ir kt.); per nustatytą terminą neįvykdžius šio įpareigojimo – įpareigoti atsakovus per šešis mėnesius nugriauti 5 vienbučius pastatus. Pareiškėjai teigė, kad nesustabdžius ginčijamos Sprendimo dalies galiojimo, neišvengiamai atsirastų pasekmių – Detalusis planas nustotų galiojęs ir projektai bei statybos galėtų vykti be jokių apribojimų statinių kiekiui viename sklype, taip pažeidžiant gretimai gyvenamuosius pastatus valdančių pareiškėjų teisėtus lūkesčius į tam tikrą tvarką ir teritorijos tvarkymo naudojimo režimą, pastatyti statiniai gali būti sunkiai pašalinami. Priėmus teismo sprendimą ir panaikinus ginčijamo Sprendimo dalį iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas žymiai pasunkėtų.

Teritorijų planavimo įstatymo 27 straipsnio 6 dalyje, be kita ko, nustatyta, kad iki 1996 m. sausio 1 d. parengti ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre įregistruoti kaip detalieji planai teritorijų planavimo dokumentai, kurie neatitinka šiame įstatyme ir jo įgyvendinamuosiuose teisės aktuose nustatytų teritorijų planavimo dokumentų formos ir turinio reikalavimų, vadovaujantis kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų sprendinių įgyvendinimo stebėsenos išvadomis, kaip savivaldybės bendrąjį planą įgyvendinantys žemesnio lygmens teritorijų planavimo dokumentai, gali būti pripažinti netekusiais galios savivaldybės tarybos sprendimu. Teisės aktas, kuriuo detalusis planas pripažintas netekusiu galios, įsigalioja kitą dieną po jo paskelbimo Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, jeigu sprendime dėl detaliojo plano pripažinimo netekusiu galios nenustatyta vėlesnė jo įsigaliojimo data. Informacija apie detaliojo plano pripažinimą netekusiu galios skelbiama savivaldybės interneto svetainėje ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje. Detalųjį planą pripažinus netekusiu galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems šio plano sprendiniams detaliojo plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į aptartą teisinį reguliavimą, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindo taikyti pareiškėjų prašomą reikalavimo užtikrinimo priemonę byloje nėra: detalųjį planą pripažinus netekusiu galios, jo galiojimo metu įgyvendintiems šio plano sprendiniams detaliojo plano pripažinimas netekusiu galios nesukuria teisinių pasekmių. Todėl, atsižvelgiant į pareiškėjų prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės turinį ir esmę, konstatuotina, kad pareiškėjai nepagrindė, kad, nepritaikius prašomos reikalavimo užtikrinimo priemonės, jiems gali būti padaryta neatitaisoma arba sunkiai atitaisoma didelė žala.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas įvertino pareiškėjų argumentus dėl jiems galinčios kilti neatitaisomos žalos ir dėl to skundžiamoje nutartyje pasisakė. Pareiškėjai atskirajame skunde jokių kitų aplinkybių dėl skundžiamos teismo nutarties neteisėtumo ir nepagrįstumo, išskyrus tai, kad teismas nepasisakė dėl jiems galinčių kilti nuostolių, nenurodė.

Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas 2022 m. balandžio 29 d. nutartimi administracinę bylą dėl Sprendimo dalies panaikinimo nutraukė nustatęs, kad ginčijamas Sprendimas nustatyta tvarka nėra paskelbtas Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų registre, todėl Sprendimas neįsigaliojęs, nesukelia pareiškėjams teisinių pasekmių ir negali būti ginčo dalyku administracinėje byloje. Nors minėta teismo nutartis nutraukti bylą apskųsta Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui ir atskirasis skundas dar nėra išnagrinėtas, t. y. nėra įsiteisėjusi, tokioje situacijoje klausimas dėl reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo galėtų būti svarstomas tik tuo atveju, jeigu pirmosios instancijos teismo 2022 m. balandžio 29 d. nutartis būtų panaikinta.

Apibendrindama išdėstytus motyvus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentais naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį nėra pagrindo.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų V. M. ir V. D. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Klaipėdos rūmų 2022 m. balandžio 5 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Alenas Piesliakas

Milda Vainienė