2022-02-09 Nr. AB-3462-3-62-3-01345-2020-1 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-54-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01345-2020-1

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. vasario 9 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas), Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo L. R. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas su skundu, kurį papildė, kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos (toliau – ir Pravieniškių PN-AK), 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas nurodė, jog nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugsėjo mėnesio buvo kalinamas Pravieniškių PN-AK. Jam nebuvo užtikrintas minimalus gyvenamasis plotas, dėl to buvo sukelti nepatogumai, neigiami išgyvenimai. Lovos buvo netvarkingos, girgždančios, nelygios, klibančios, sudėvėtos, netinkamos naudoti, dėl to pareiškėjas labai prastai miegojo, jautė diskomfortą, nepatogumus. Gyvenamosiose patalpose nebuvo nei sieninių, nei kambarinių laikrodžių, termometrų. Patalpose buvo per aukšta temperatūra, trūko oro.

Gyvenamosiose patalpose taip pat nebuvo užuolaidų, dėl to saulei šviečiant į langus patalpose buvo neįmanoma būti dėl aukštos temperatūros. Pareiškėjo teigimu, pataisos įstaiga neužtikrino palankių sąlygų maisto gaminimui – virtuvėlėje nebuvo dviejų dalių plautuvės, garų surinktuvo, šaldytuvo, pakabinamos džiovyklos. Nebuvo įrengtas laisvalaikio kambarys, dėl to visą laisvalaikio laiką pareiškėjas buvo priverstas būti gyvenamojoje patalpoje. Nebuvo vykdomi jokie socialiniai užsiėmimai. Nebuvo įrengtas kambarys maisto produktams laikyti, todėl nebuvo kur laikyti maisto, kuris turėjo būti laikomas žemesnėje nei kambario temperatūroje, pareiškėjas negalėjo pasirūpinti pakankamu kiekiu maisto produktų.

Gyvenamosiose patalpose buvo graužikų, nuo kurių pareiškėjas buvo užsikrėtęs jų platinama liga ir buvo gydomas Laisvės atėmimo vietų ligoninėje. Nebuvo įrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis, nebuvo aprūpinama valymo inventoriumi, todėl nebuvo galimybės palaikyti gyvenamųjų patalpų higienos ir tvarkos. Valgykloje buvo tik 3 praustuvės, o kalinčių asmenų skaičius viršijo 200. Be to, nebuvo lentynėlės muilui, muilo, rankų džiovintuvo, vienkartinių rankšluosčių. Valgykloje taip pat nebuvo šaukštų.

Dušų kabinos buvo be užuolaidų, buvo įrengti taip, kad naudodamasis dušu pareiškėjas buvo matomas kitų asmenų; nebuvo kėdžių, taburečių, kilimėlių arba grotelių, veidrodžių, lentynėlių higienos priemonėms susidėti, kūno ir plaukų prausyklių. Pravieniškių PN-AK indai buvo plaunami vienoje vonioje juos praskalaujant, ant indų buvo matomi nešvarumai, apnašos. Indų plovyklos patalpos nebuvo aprūpintos indų plovimo mašinomis. Įstaiga neužtikrino patalynės ir drabužių taisymo patalpos su tam reikalingu inventoriumi.

Įstaiga neaprūpino laisvalaikio inventoriumi – krepšinio, futbolo ir tinklinio kamuoliais, šachmatais, šaškėmis, domino, dėl to nebuvo sudarytos sąlygos pozityviai ir turiningai leisti laisvalaikį. Išduodami čiužiniai neatitiko higienos normų reikalavimų. Tai pareiškėjui kėlė neigiamas emocijas, gėdą, pažeminimo jausmą, psichologinius išgyvenimus. Tualetai buvo nepilnai izoliuoti, o su pertvaromis, todėl naudodamasis tualetu pareiškėjas nuolat išgyveno, ar jo kas nors nestebi, buvo pažeistas pareiškėjo privatumas.

3. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti. Atsakovo atstovas atsiliepime nurodė, kad:

3.1. Minimali gyvenamojo ploto norma pažeista nebuvo. Įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, jos techniškai tvarkingos. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami. Nuteistųjų sulaužytos, sugadintos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos naujomis. Čiužiniai keičiami laikantis higienos normų reikalavimų, nuolat perkami nauji. Įstaigoje esantys čiužiniai atitinka higienos normų reikalavimus. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą temperatūros palaikymą nuteistųjų gyvenamosiose patalpose. Esant būtinumui, pagal nuteistųjų prašymus nuteistiesiems išduodami elektriniai šildytuvai ir ventiliatoriai. Patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus. Per vertinamąjį laikotarpį pareiškėjas į Turto valdymo skyrių dėl ventiliatoriaus išdavimo nesikreipė. Įstaiga užtikrina tinkamą patalpų įrengimą. Laikrodžio, užuolaidų ir termometro įrengimas patalpose nenumatomas.

3.2. Įstaiga užtikrina tinkamą virtuvėlių įrengimą pagal numatytas aprūpinimo baldais ir inventoriumi normas. Kiekvieno būrio brigadoje asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai. Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6, 7, 8 būriuose ir 2-ojo sektoriaus 2, 3, 4 būriuose poilsio kambariai nuteistiesiems nėra įrengti, tačiau laisvu nuo darbo laiku nuteistieji galėjo būti savo gyvenamojoje patalpoje ar gryname ore, prie lokaliniuose sektoriuose įrengtų suoliukų. 1-ame 2-ame sektoriuose įrengtos bibliotekos, kuriose gali lankytis visi nuteistieji. Pravieniškių PN-AK taip pat vykdomos socialinės reabilitacijos programos, užsiėmimai, kuriuose gali dalyvauti nuteistieji. Byloje nėra jokių duomenų, kad dėl laisvalaikio kambarių nebuvimo pareiškėjas kreipėsi į pataisos namų administraciją ar kitas institucijas. Teisės aktai nereglamentuoja nuteistųjų aprūpinimo sporto inventoriumi, tačiau gerindama nuteistųjų gyvenimo sąlygas įstaiga periodiškai aprūpina nuteistuosius kamuoliais, šaškėmis, šachmatais.

3.3. Nuo 2016 m. lapkričio 23 d. įstaiga sudarė sutartį Nr. 76-203 su uždarąja akcine bendrove (toliau – ir UAB) „Utenos deratizacija“, pagal kurią įstaigos objektuose teikiamos kenkėjų kontrolės paslaugos. Apie pastebėtus kenkėjus informuojama UAB „Utenos deratizacija“, kuri atlieka dezinfekciją, dezinsekciją ar deratizaciją (priklausomai nuo pastebėtų kenkėjų). Informacija apie suteiktą paslaugą registruojama atliktų kenkėjų kontrolės darbų ataskaitoje. Patalpose pastebėjus kenkėjus, papildomai atliekamas kenkėjų naikinimas. Kenkėjai naikinami du kartus per mėnesį visoje įstaigoje, atsižvelgiant į poreikį ar gavus nusiskundimų, o ne kiekvienoje gyvenamojoje patalpoje kiekvieną kartą atvykus atlikti numatytus darbus. Ginčo patalpose ginčo laikotarpiu kenkėjų kontrolė buvo atliekama.

3.4. Valymo ir dezinfekavimo medžiagų sandėlio nėra, tačiau valymo ir dezinfekavimo priemonės laikomos tam numatytose vietose. Laikantis įstaigos direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymo Nr. V-56 9 punkto reikalavimo, valymo komplektus ir valymo priemones iš sandėlio paima Resocializacijos skyriaus pareigūnai ir išduoda jas nuteistiesiems. Visuose būriuose įrengtos vietos valymo priemonėms ir dezinfekavimo medžiagoms laikyti. Teisės aktai reikalauja, kad įkalinimo įstaigose gyvenamąsias ir bendro naudojimo patalpas turi valytis ten apgyvendinti nuteistieji. Teisės aktai nenumato patalynės ir drabužių taisymo sandėlio įrengimo. Pravieniškių PN-AK užtikrina tinkamą dušo patalpų įrengimą. 1-ojo ir 2-ojo sektorių bendrose nuteistųjų dušinėse įrengtos taburetės ir dušo kilimėliai. Teisės aktai nenumato pataisos įstaigai prievolės įrengti matomumą ribojančias pertvaras nuteistųjų dušinėse. Kūno ir plaukų prausiklio dozatoriai pildomi periodiškai, esant būtinybei – nedelsiant. Persirengimo patalpos prie dušinės įrengimo teisės aktai nenumato. Privatumui užtikrinti būrių tualetuose įrengtos kabinos. Tarp pisuarų sumontuotos pertvaros, kurių aukštis 1,5 m.

3.5. Pravieniškių PN-AK nuteistųjų maitinimas vykdomas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2017 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. V-447 „Dėl valgiaraščių suimtiesiems ir nuteistiesiems patvirtinimo“ patvirtintą valgiaraštį. Maitinimo organizatorius viešoji įstaiga (toliau – ir VšĮ) „Bruneros“ užtikrina tinkamą nuteistųjų maitinimą, laikantis teisės aktų ir sutartyje numatytų sąlygų bei reikalavimų. Maitinimas atitinka nustatytą kiekį, kaloringumą bei kokybę. Atsakovas nėra atsakingas už maitinimo organizavimą, įskaitant aprūpinimą įrankiais ir indais. Valgyklos patalpose esančius sanitarinius įrenginius prižiūri ir prausimosi priemonėmis aprūpina VšĮ „Bruneros“. 1-ojo ir 2-ojo sektorių valgyklų salėse įrengta po 3 praustuves, skysto muilo dozatoriai, užpildyti skystu muilu, popieriniai rankšluosčiai. Atskirose patalpose įrengtos tualeto patalpos: po vieną klozetą, po vieną praustuvę.

3.6. Pareiškėjas ginčo laikotarpiu į Psichologinės tarnybos skyriaus specialistus dėl psichinės sveikatos sutrikimų ar kitokių negalavimų, patirtų dėl netinkamų kalinimo sąlygų, nesikreipė. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikose 2018 m. rugpjūčio 9 d. pareiškėjas gydytas dėl (duomenys neskelbtini). Įstaigoje yra periodiškai atliekami parazitų ir kenkėjų naikinimo darbai. Atsakovas imasi visų priemonių, kad būtų užtikrinti higienos normų reikalavimai ir šiuo klausimu nėra pagrindo konstatuoti atsakovo neteisėtų veiksmų.

3.7. Pareiškėjas savo skunde nepateikė jokių realiais faktais pagrįstų duomenų ar įrodymų apie tai, kad jis patyrė neturtinę žalą dėl pareigūnų veiksmų, ir neįrodė, kad pataisos įstaiga savo veiksmais (veikimu, neveikimu) padarė nuteistajam žalos. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs.

II. 4. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK. Pareiškėjo reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo pinigais atmetė kaip nepagrįstą.

5. Teismas pažymėjo, jog byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kuri, pareiškėjo teigimu, buvo padaryta neteisėtais valstybės valdžios institucijų veiksmais jam atliekant laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugsėjo mėnesio.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas į Pravieniškių PN-AK iš Alytaus PN atvyko 2018 m. gegužės 29 d., o 2019 m. rugsėjo 27 d. išvyko į Laisvės atėmimo vietų ligoninę, todėl teismas vertino laikotarpį nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., išskyrus laikotarpius nuo 2018 m. rugpjūčio 16 d. iki 2018 m. spalio 10 d. ir nuo 2018 m. lapkričio 6 d. iki 2018 m. lapkričio 9 d., kuomet pareiškėjas buvo išvykęs į Laisvės atėmimo vietų ligoninę bei laikotarpį nuo 2019 m. gegužės 13 d. iki 2019 m. gegužės 19 d., kuomet pareiškėjas buvo išvykęs į Šiaulių tardymo izoliatorių.

7. Teismas vadovavosi Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 111.1 punktu, kad pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose gyvenamųjų patalpų plotas turi būti ne mažesnis kaip 3,1 kv. m vienam žmogui. Teismas nustatė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas buvo paskirtas į Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 34,69 kv. m, joje įrengtos 6 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 5,78 kv. m gyvenamojo ploto, 8 būrio 4 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 24,85 kv. m, joje įrengtos 8 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,10 kv. m gyvenamojo ploto, 7 būrio 1 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 34,57 kv. m, joje įrengtos 9 miegamosios vietos, todėl pareiškėjui teko 3,84 kv. m gyvenamojo ploto, Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus 2 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 66,07 kv. m, joje įrengta 21 miegamoji vieta, todėl pareiškėjui teko 3,14 kv. m gyvenamojo ploto, 4 būrio 3 gyvenamąją patalpą, kurios plotas yra 52,01 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,25 kv. m gyvenamojo ploto, 3 būrio 2 gyvenamąją patalpą, kurios plotas 66,56 kv. m, joje įrengta 16 miegamųjų vietų, todėl pareiškėjui teko 3,17 kv. m gyvenamojo ploto. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodo atsakovas. Atsakovo pateikti duomenys kitais objektyviais duomenimis nepaneigti, todėl teismas vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais duomenimis spręsdamas dėl pareiškėjo reikalavimų pagrįstumo. Teismas konstatavo, jog pareiškėjui visą vertinamąjį laikotarpį buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma, todėl nėra pagrindo konstatuoti atsakovo padarytų veiksmų neteisėtumo.

8. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad gyvenamosiose patalpose buvo karšta, trūko oro, rėmėsi atsakovo atstovo argumentais, kad Pravieniškių PN-AK užtikrinama tinkama temperatūra. Taip pat atsakovo atstovas pateikė 2020 m. liepos 16 d. pažymą Nr. 77-1424 (toliau – ir Pažyma), kuri patvirtina, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus. Jokių objektyvių duomenų (nuotraukų, patikrinimo aktų, patalpų fizikinių parametrų matavimo protokolų ir pan.), patvirtinančių, kad vertinamuoju laikotarpiu ginčo gyvenamosiose patalpose buvo užtikrintos teisės aktų reikalavimus atitinkančios kalinimo sąlygos, atsakovas nepateikė. Tačiau ginčo laikotarpiu pareiškėjas į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kitą valstybės instituciją ar visuomeninę organizaciją dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Teismas byloje nenustatė, jog pareiškėjas dėl galbūt netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjui ginčo laikotarpiu nesiskundus dėl netinkamų sąlygų, atsakovui šiuo metu tektų neproporcinga pareiga paneigti tokius abstrakčius pareiškėjo teiginius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo argumentai dėl netinkamos gyvenamųjų patalpų temperatūros, oro trūkumo atmesti kaip nepagrįsti.

9. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų dėl sudėvėtų, techniškai netvarkingų lovų, rėmėsi atsakovo atstovo pateikta Pažyma, kurioje nurodoma, kad įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, jos techniški tvarkingos. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami, nuteistųjų sulaužytos, sugadintos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos naujomis. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Teismo vertinimu, nesant asmens prašymo, pareigūnai negali žinoti, kad pareiškėjui skirta lova yra nepatogi ir kad ją būtina pakeisti, todėl pareiškėjo argumentas dėl techniškai netvarkingų lovų atmestas kaip nepagrįstas.

10. Teismas nurodė, kad Laisvės atėmimo vietų patalpų aprūpinimo baldais ir kitu inventoriumi normos, patvirtintos Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2017 m. birželio 7 d. įsakymu Nr. V-245 (toliau – ir Aprūpinimo normos), nenumato, jog bendrabučio tipo gyvenamosiose patalpose turi būti termometras, užuolaidos bei laikrodis, taip pat minėtose normose nenumatyta, jog nuteistieji privalo būti aprūpinami laisvalaikio inventoriumi. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo teiginiai dėl neaprūpinimo laikrodžiais, užuolaidomis, termometrais, laisvalaikio inventoriumi atmesti.

11. Dėl pareiškėjo argumentų, jog Pravieniškių PN-AK nebuvo jokių socialinių reabilitacijos užsiėmimų, teismas pažymėjo, kad nors atsakovo atstovas nepateikė į bylą duomenų apie socialinės reabilitacijos programų įgyvendinimą ir pareiškėjo dalyvavimą jose, tačiau pareiškėjas tik abstrakčiai nurodė, jog minėti užsiėmimai nebuvo vykdomi, tačiau šių aplinkybių visiškai nedetalizavo, nenurodė, konkrečiai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir priežastinio ryšio tarp šių jo nurodytų pažeidimų ir jam padarytos neturtinės žalos. Teismas nusprendė, kad pareiškėjo argumentai dėl socialinių užsiėmimų nevykdymo nelaikytini pakankamai aiškiais bei detalizuotais ir atmesti kaip nepagrįsti.

12. Teismas nurodė, kad pareiškėjas neturtinę žalą kildina ne iš kamerų tipo patalpų, o iš bendrabučio tipo patalpų sanitarinio mazgo netinkamo įrengimo. Atsakovo atstovas Pažymoje nurodė, kad sanitariniuose mazguose įrengtos kabinos, pisuarai atskirti ne žemesnėmis kaip 1,5 m aukščio sienelėmis. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas naudojosi tualetu ne kameroje, o specialiai naudotis tualetais skirtoje patalpoje, kuri buvo visiškai atskirta nuo gyvenamųjų patalpų. Teismo nuomone, pareiškėjui naudotis tualetu buvo sudarytos pakankamos privatumą suteikiančios sąlygos.

13. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad gyvenamosiose patalpose buvo žiurkių, dėl to pareiškėjas užsikrėtė jų platinama liga, nurodė, jog byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK vertinamuoju laikotarpiu galiojo 2016 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“. Atsakovo atstovas taip pat pateikė teismui atliktų darbų aktus, iš kurių matyti, kad vertinamuoju laikotarpiu buitiniai parazitai buvo naikinami 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. liepos 18 d., 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. sausio 14 d. Šie įrodymai patvirtina, kad sutartiniai įsipareigojimai yra vykdomi. Be to, atsakovo atstovas atsiliepime į skundą nurodė, kad kenkėjai pataisos įstaigoje naikinami pagal poreikį ar gavus nusiskundimų. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl kenkėjų buvimo, tačiau ši į tai nereagavo ir neiškvietė kenkėjus naikinančios UAB „Utenos deratizacija“. Teismas iš pateiktų medicininių dokumentų nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos buvo gydytas nuo (duomenys neskelbtini). Pagal Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenis, šios ligos sukėlėjai gyvena ir dauginasi kiaulių, graužikų, triušių, avių, raguočių, arklių, šunų, kačių žarnyne. Vakarų Europoje ir JAV kaip pagrindinis užsikrėtimo žarnyno (duomenys neskelbtini) veiksnys nurodoma žalia ar nepakankamai termiškai apdorota mėsa (kiauliena, aviena, triušiena, jautiena, paukštiena) ar jos gaminiai (faršas, dešros, dešrelės, šaltiena). Kadangi ligos sukėlėjų platintojai yra ne tik žiurkės, bet ir kiti gyvūnai (pvz., katės), teismas nusprendė, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjo užsikrėtimo šia liga priežastis buvo būtent nepakankama buitinių parazitų kontrolė (žiurkių nenaikinimas) Pravieniškių PN-AK. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjo skundo argumentai dėl kenkėjų buvimo yra nepagrįsti, todėl juos atmetė.

14. Teismas nurodė, kad Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių, patvirtintų Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 (toliau – ir Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklės), 5.8 punkte nurodyta, kad kiekvienam būriui turi būti įrengiamas laisvalaikio kambarys, o 5.6 punkte numatyta, jog turi būti įrengtas valymo inventoriaus ir dezinfekavimo medžiagų laikymo ir paruošimo sandėlis (kiekvienam būriui), tačiau teisės aktuose nenumatyta, kad gyvenamajame korpuse turi būti įrengta patalynės ir drabužių taisymo patalpa. Atsakovo atstovas neginčijo aplinkybės, kad Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus 6, 7, 8 būriuose ir 2–ojo sektoriaus 2, 3 ir 4 būriuose nebuvo įrengta laisvalaikio kambarių. Esant minėtoms faktinėms bylos aplinkybėms bei atsižvelgiant į nustatytą teisinį reguliavimą, pripažinta, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu nevykdė Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkte nustatytų reikalavimų įrengti laisvalaikio kambarį.

15. Teismas vadovavosi Pravieniškių PN-AK direktoriaus 2017 m. vasario 8 d. įsakymu Nr. V-56 patvirtinto Gyvenamųjų, buitinių, pagalbinių patalpų valymo vykdymo tvarkos aprašo 9 punktu ir nurodė, kad pareiškėjo teiginiai patvirtina, jog valymo inventorius (šluota bei kibiras) buvo išduodamas. Be to, pareiškėjas nenurodė, kaip tuo buvo pažeistos jo paties teisės, ir neindividualizavo, kad dėl to jis patyrė žalą, todėl teismas nusprendė, jog nėra pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjo teisės buvo pažeistos. Todėl teismas atmetė kaip nepagrįstą šį pareiškėjo skundo argumentą.

16. Teismas dėl pareiškėjo teiginių, kad virtuvėlėje nebuvo dviejų dalių plautuvės, garų surinktuvo, šaldytuvo, pakabinamos džiovyklos, taip pat nebuvo įrengtas kambarys maistui laikyti, nurodė, kad atsakovo atstovas atsiliepime ir Pažymoje nurodė, jog įstaiga užtikrina tinkamą virtuvėlių įrengimą pagal numatytas aprūpinimo baldais ir inventoriumi normas. Kiekvieno būrio brigadoje asmeniniam nuteistųjų maistui laikyti yra pastatyti šaldytuvai. Aprūpinimo normų 2.11, 2.10, 2.8, 2.6 papunkčiai nustato, kad bendrabučio gyvenamosios patalpos virtuvėlė, patalpa maistui laikyti aprūpinama indų džiovykla (1 vnt.), sienine rankšluosčio pakaba (2 vnt.), garų surinktuvu (1 vnt. esant poreikiui ir techninėms galimybėms); valymo inventoriumi: šepečiu (šluota), kibiru, šiukšlių dėže, šiukšlių semtuvu, valymo šluostėmis (1 komplektu). Teismas nenustatė pagrindo netikėti šių atsakovo atstovo nurodytų duomenų teisingumu, todėl nusprendė, kad ginčo laikotarpiu virtuvėlės, kuriomis naudojosi pareiškėjas, buvo aprūpintos minėtu inventoriumi. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog virtuvėlėje trūko inventoriaus, tačiau nedetalizavo, kurio būrio virtuvėlė buvo netinkamai įrengta (pareiškėjas vertinamuoju laikotarpiu buvo paskirtas ir gyveno 6 būriuose). Teismas priėjo prie išvados, kad nėra pagrindo konstatuoti šiuo aspektu neteisėtus atsakovo atstovo veiksmus.

17. Teismas nurodė, kad pareiškėjo teiginiai dėl čiužinių neatitikimo higienos normos reikalavimams deklaratyvūs, pareiškėjas nedetalizuoja kokios neigiamos pasekmės jam kilo, todėl pareiškėjui nenurodžius su jo tariamu teisių pažeidimu susijusiu aplinkybių teismas neturėjo pagrindo konstatuoti kokius nors neteisėtus Pravieniškių PN-AK veiksmus šiuo aspektu.

18. Dėl pareiškėjo argumentų, kad valgykloje buvo tik trys praustuvės rankoms plauti, nebuvo muilo ir rankšluosčių, teismas vadovavosi Aprūpinimo normų 11.2, 11.4 punktais. Atsakovo atstovui nepaneigus pareiškėjo teiginių dėl praustuvių valgykloje trūkumo, teismas konstatavo Aprūpinimo normų 11.2 punkto pažeidimą.

19. Teismas pažymėjo, kad Aprūpinimo normos nereglamentuoja, kokia įranga turi būti indų plovykloje. Įstaigoje maitinimą organizuoja VšĮ „Bruneros“, kuri valgyklą aprūpina inventoriumi. Todėl pareiškėjo argumentai dėl nesančios indų plovimo įrangos ir nešvarių indų, įrankių trūkumo atmesti kaip nepagrįsti.

20. Teismas vadovavosi atsakovo atstovo duomenimis, kad įstaiga užtikrina tinkamą dušo patalpų aprūpinimą inventoriumi. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad byloje nėra pateikta duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas kreipėsi skundais į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl inventoriaus dušo patalpose nebuvimo. Teismo vertinimu, pareiškėjas skunde deklaratyviai ir apibendrintai, neaprašęs konkrečių pažeidimų įvykių, teigė apie teisės tinkamomis sąlygomis pasinaudoti dušu pažeidimus. Teismas pareiškėjo skundo teiginius dėl netinkamo dušo įrengimo atmetė kaip nepagrįstus.

21. Teismas pažymėjo, kad nacionaliniai teisės aktai nereglamentuoja pertvarų ar kabinų įrengimo dušo patalpose. Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklėse bei Aprūpinimo normose tokio reikalavimo nėra. Tam tikrais atvejais neatmestina galimybė, jog nustačius ypač prastas kalinimo sąlygas, ribota galimybė naudotis dušu ar karštu vandeniu bei privatumo naudojantis dušu neužtikrinimas taip pat būtų vertinami kaip vienos iš kumuliacinių sąlygų, sudarančių Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnio pažeidimą. Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo ypač prastos. Nagrinėjamu atveju tokių aplinkybių nenustačius, nėra pagrindo vertinti pataisos namų administracijos veiksmus kaip pažeidžiančius Konvencijos 3 straipsnio nuostatas. Nenustačius Pravieniškių PN-AK veiksmuose neteisėtumo, pareiškėjo argumentai dėl privatumo neužtikrinimo atmesti kaip nepagrįsti.

22. Teismas iš Pravieniškių PN-AK 1-ojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. liepos 14 d. pažymos Nr. 85-474 ir Pravieniškių PN-AK 2-ojo sektoriaus Resocializacijos skyriaus 2020 m. liepos 13 d. pažymos Nr. 86-170 nustatė, kad vertinamuoju laikotarpiu pareiškėjas į psichologus dėl netinkamų kalinimo sąlygų nesikreipė. Byloje taip pat nenustatyta, kad atsakovas būtų sąmoningai siekęs pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis. Teismas priėjo prie išvados, kad pareiškėjas dėl Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 5.8 punkto ir Aprūpinimo normų 11.2 punkto pažeidimo galėjo patirti papildomų neigiamų išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų kalinamas teisės aktų nustatytomis sąlygomis. Įvertinęs paminėtas aplinkybes, teismas nusprendė, kad šioje byloje yra pagrindas nepriteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimo pinigais ir apsiriboti jo teisės į teisės aktuose nustatytų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimo pripažinimu, kaip pakankama satisfakcija už jo teisių pažeidimą. Kiti tiek pareiškėjo, tiek ir atsakovo argumentai laikyti pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstyti ir neanalizuoti.

III. 23. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo iš esmės pakeisti Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą ir pareiškėjo skundą patenkinti, priteisiant 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

23.1. Atsakovas pateikė neteisingus duomenis, kada ir kuriose patalpose buvo apgyvendintas.

23.2. Atsakovas neužtikrino tinkamos lovų būklės, nepateikė jokio akto apie netvarkingų lovų tvarkymą ar keitimą kitomis.

23.3. Įstaiga privalo užtikrinti, kad būtų imtasi priemonių sveikatos normų reikalavimams (tarp jų temperatūrai) užtikrinti, t. y. turi kviesti specialistus.

23.4. Atsakovas nepateikė nuotraukų, kuriose būtų aiškiai matyti, kokio būrio ir sektoriaus virtuvėlė yra. Atsakovas pateikė klaidingą inventoriaus sąrašą. Atsakovas atsakomybę bando suversti VšĮ „Bruneros“, kuri nėra atsakinga valgyklos patalpų priežiūra.

23.5. Atsakovas nepateikė įrodymų apie persirengimo patalpas.

23.6. Atsakovas patvirtina, kad pareiškėjas buvo gydytas dėl (duomenys neskelbtini). Šios ligos nešiotojai yra graužikai. Atsakovas neužtikrino parazitų ir kenkėjų naikinimo pataisos namuose. Šios ligos pasekmes jaučia ir šiandien.

24. Atsakovo atstovas Pravieniškių PN-AK atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą. Atsakovo atstovas nurodo, kad pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodė deklaratyvaus pobūdžio argumentus bei atkartoja skunde pirmosios instancijos teismui nurodytus argumentus. Apeliaciniame skunde nenurodyta, kokias konkrečias proceso ar materialiosios teisės normas pažeidė teismas, o vien tai, kad teismo sprendimas netenkina jo prasimanytų neteisėtų interesų, negali būti pagrindu naikinti teismo sprendimą. Pirmosios instancijos teismas nešališkai ir išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes, nenukrypo nuo teismo praktikos tokios kategorijos bylose, teisingai taikė teisės normas ir priėmė pagrįstą bei teisingą procesinį sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 25. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildino iš netinkamų kalinimo sąlygų Pravieniškių PN-AK nuo 2018 m. gegužės 29 d. iki 2019 m. rugsėjo 27 d., atlyginimo.

26. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad atsakovo atstovas ginčo laikotarpiu neįrengė laisvalaikio kambario, taip pat neužtikrino praustuvių valgykloje, pripažino, kad buvo pažeista pareiškėjo teisė į Lietuvos Respublikos teisės aktais nustatytas kalinimo sąlygas Pravieniškių PN-AK. Kitos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų kalinimo sąlygų nebuvo pripažintos pagrįstomis.

27. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, nurodydamas, jog nebuvo užtikrinamas minimalus vienam nuteistajam tenkantis gyvenamasis plotas gyvenamosiose patalpose bei higienos normų reikalavimai, t. y. lovos netinkamos būklės, patalpose netinkama temperatūra, patalpos, virtuvėlė neaprūpinamos reikiamu inventoriumi, neįrengtos persirengimo patalpos, atsakovas neužtikrino parazitų ir kenkėjų naikinimo pataisos namuose. Pareiškėjas taip pat prašo priteisti pareiškėjui neturtinės žalos atlyginimą pinigais.

28. Teisėjų kolegija pirmiausiai pažymi, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik jeigu teismas pripažįsta, kad tai būtina. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017, 2021 m. kovo 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-224-492/2021). ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju teisėjų kolegija nenustatė sprendimo negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos.

29. Vertinant reikalavimą pagrįsti, kad buvo laikomasi kalinimo sąlygas reglamentuojančių teisės normų, pastebėtina, jog, vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, pareiškėjui įvykdžius pareigą nurodyti reikšmingas kalinimo sąlygas apibūdinančias aplinkybes, įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2012 m. sausio 10 d. sprendimą Ananyev ir kiti prieš Rusiją (pareiškimų Nr. 42525/07, 60800/08), Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1251/2013, 2013 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1346/2013). Šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu pareiškėjui Pravieniškių PN-AK buvo užtikrintos tinkamos kalinimo sąlygos, tenka atsakovui. Tačiau tai nereiškia, kad pareiškėjas tokiose bylose yra atleidžiamas nuo pareigos pateikti detalizuotą kalinimo sąlygų apibūdinimą.

30. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, jog atsakovas pateikė melagingus duomenis apie įvairias kalinimo sąlygas, laikosi pozicijos, kad rašytiniai įrodymai nėra tinkami, jog atsakovas nepateikė nuotraukų, kuriose būtų matyti pareiškėjo nurodytos kalinimo sąlygos, nepateikė kitų pareiškėjo apeliaciniame skunde konkrečiai įvardijamų įrodymų: žurnalo dėl laikomų asmenų skaičiaus, akto apie netvarkingų lovų tvarkymą ar keitimą kitomis.

31. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacinio skundo argumentus ir byloje pateiktus įrodymus, nenustatė pagrindo nesiremti atsakovo atstovo pateiktais oficialiais rašytiniais duomenimis apie pareiškėjo laikymo sąlygas ginčo laikotarpiu. Pareiškėjas iš esmės nepateikė atsakovo atstovo duomenis, be kita ko, užfiksuotus tiesiogines savo darbo funkcijas vykdančių asmenų, paneigiančių įrodymų. Pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Todėl byloje esant atsakovo atstovo pateiktiems duomenims, kuriais, kaip minėta, teismas neturi pagrindo abejoti, nėra pagrindo teigti, kad nagrinėjamu atveju buvo būtina papildomai išreikalauti pareiškėjo konkrečiai įvardytus dokumentus. Nagrinėjamu atveju teismas pagrįstai vadovavosi atsakovo atstovo pateiktais rašytiniais duomenimis apie pareiškėjo laikymo sąlygas.

32. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog pareiškėjui ginčo laikotarpiu buvo užtikrinta minimali teisės aktais nustatyta gyvenamojo ploto norma bendrabučio tipo patalpose. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis atsakovo pateiktais duomenis, teisingai įvardijo į kokias Pravieniškių PN-AK 1-ojo ir 2-ojo sektoriaus gyvenamąsias patalpas pareiškėjas buvo paskirtas, koks patalpų plotas ir kiek įrengta miegamųjų vietų. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kad gyvenamosiose patalpose buvo įrengta daugiau miegamųjų vietų, nei nurodo atsakovas. Pareiškėjas nenurodo konkrečių aplinkybių (kalinčių asmenų vardų, pavardžių, nenurodo tikslaus lovų skaičiaus), kurios įrodytų jo argumentus dėl neužtikrinto minimalaus ploto reikalavimo. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė atsakovo veiksmų neteisėtumo.

33. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo nusiskundimus dėl suteikiamos netinkamos lovos, nustatęs, kad atsakovo pateikti duomenys patvirtina, jog įstaiga užtikrina tinkamą lovų būklę, jos techniškai tvarkingos. Gavus informaciją apie trūkumus, jie šalinami, nuteistųjų sulaužytos, sugadintos lovos nedelsiant tvarkomos arba keičiamos naujomis. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad byloje nėra duomenų, jog pareiškėjas, nesutikdamas su pataisos įstaigos kietojo inventoriaus (lovos) būkle, būtų kreipęsis į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl lovos remonto ar pakeitimo kita, o pataisos namų administracija būtų atsisakiusi tokį prašymą tenkinti. Dėl šių priežasčių nėra pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo pozicija dėl neįrodyto teisės aktų pažeidimo.

34. Pirmosios instancijos teismas laikė nepagrįstomis pareiškėjo pretenzijas dėl netinkamo virtuvėlių įrengimo, valgyklų aprūpinimo. Kadangi pareiškėjas šių aplinkybių nedetalizavo, nebuvo dėl to kreipęsis į pataisos įstaigos administraciją, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis. Be to, pareiškėjas tik deklaratyviai teigia, jog trūko inventoriaus, tačiau nedetalizavo, kurio būrio virtuvėlė buvo netinkamai įrengta. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nekonkretizavo, kokią būtent žalą patyrė dėl jo nurodytų pažeidimų.

35. Pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai, kad įstaiga privalo užtikrinti, jog būtų imtasi priemonių sveikatos normų reikalavimams (tarp jų temperatūros) užtikrinti, kviesti specialistus, yra labai abstraktūs, neaišku su kokiomis teismo išvadomis pareiškėjas nesutinka. Teismas, pasisakydamas dėl pareiškėjo argumentų, kad gyvenamosiose patalpose buvo karšta, trūko oro, rėmėsi atsakovo atstovo pateikta 2020 m. liepos 16 d. pažyma Nr. 77-1424, kuri patvirtina, kad patalpos, kuriose gyveno pareiškėjas, vėdinamos per langus. Teismas byloje nenustatė, jog pareiškėjas dėl galbūt netinkamų sąlygų buvo kreipęsis į atitinkamas tarnybas, o tarnybos į tokį kreipimąsi nebūtų reagavusios. Pareiškėjo argumentai dėl netinkamos temperatūros yra grindžiami tik deklaratyviais teiginiais. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad nėra pagrindo konstatuoti pareiškėjo teisių pažeidimą aptariamais aspektais. Pareiškėjas taip pat nenurodo jokių įrodymais pagrįstų argumentų, dėl kurių turėtų būti suabejota pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis dėl persirengimo patalpų.

36. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad atsakovas neužtikrino parazitų ir kenkėjų naikinimo pataisos namuose. Pareiškėjas buvo gydytas dėl (duomenys neskelbtini), o šios ligos nešiotojai yra graužikai. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo nusiskundimus dėl kenkėjų atmetė nurodęs, kad byloje esantys duomenys patvirtina, kad Pravieniškių PN-AK vertinamuoju laikotarpiu galiojo 2016 m. lapkričio 23 d. sutartis Nr. 76-203 su UAB „Utenos deratizacija“, atsakovo atstovas taip pat pateikė teismui atliktų darbų aktus, iš kurių matyti, kad vertinamuoju laikotarpiu buitiniai parazitai buvo naikinami 2018 m. birželio 18 d., 2018 m. liepos 18 d., 2018 m. gruodžio 12 d., 2019 m. sausio 14 d. Be to, byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas kreipėsi į Pravieniškių PN-AK administraciją dėl kenkėjų buvimo, tačiau ši į tai nereagavo ir neiškvietė kenkėjus naikinančios UAB „Utenos deratizacija“. Teismas iš pateiktų medicininių dokumentų nustatė, jog pareiškėjas 2018 m. rugpjūčio 9 d. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninėje Kauno klinikos buvo gydytas nuo (duomenys neskelbtini). Teismas, įvertinęs, kad ligos sukėlėjų platintojai yra ne tik žiurkės, bet ir kiti gyvūnai (pvz., katės), nusprendė, jog nėra pagrindo vienareikšmiškai konstatuoti, jog pareiškėjo užsikrėtimo šia liga priežastis buvo būtent nepakankama buitinių parazitų kontrolė (žiurkių nenaikinimas) Pravieniškių PN-AK, todėl pareiškėjo skundo argumentus dėl kenkėjų buvimo atmetė.

37. Įvertinusi šios Nutarties 36 punkte nurodytas faktines aplinkybes, taip pat atsižvelgusi į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką, kad pareiškėjui pakankamai detalizavus savo nusiskundimus dėl konkrečių higienos normų pažeidimų, o atsakovui jų nepaneigus, konstatuojamas pažeidimas (žr., pvz., 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017, 2018 m. kovo 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-772-520/2018 ir kt.), teisėjų kolegija prieina prie išvados, kad nagrinėjamu atveju pataisos įstaiga nepaneigė, kad neveikė taip, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2015 m. rugpjūčio 3 d. įsakymu Nr. V-908 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ 20 punkte, todėl pareiškėjo argumentus dėl kenkėjų buvimo gyvenamosiose patalpose pripažįsta pagrįstais. Aplinkybė, jog atsakovo atstovas buvo sudaręs sutartį dėl kenkėjų naikinimo bei tai, kad kenkėjų naikinimo darbai Pravieniškių PN-AK buvo vykdomi, nepaneigia kenkėjų buvimo Pravieniškių PN-AK. Pataisos įstaigos kenkėjų kontrolė buvo vykdoma nepakankamai gerai ir pareiškėjo argumentai šiuo aspektu yra pagrįsti.

38. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos dydis teismo nustatomas pagal reikšmingų kriterijų visumą, CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas nebaigtinis tokių kriterijų sąrašas: žalos pasekmės, žalą padariusio asmens kaltė, jo turtinė padėtis, padarytos turtinės žalos dydis bei kitos turinčios reikšmę bylai aplinkybes, taip pat sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijai.

39. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva ir teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumą bei, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti kokia suma pinigais gali būti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje Meilus prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 53161/99); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-836/2014, 2021 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. TA-1106-438/2021).

40. Teisėjų kolegija, įvertinusi nustatytų Pravieniškių PN-AK padarytų pareiškėjo teisių pažeidimų (neįrengtas laisvalaikio kambarys, neužtikrintos praustuvės valgykloje, kenkėjų buvimas gyvenamosiose patalpose) pobūdį, mastą ir trukmę, pareiškėjo patirto diskomforto dydį (trumpalaikiai nepatogumai, pareiškėjas nenurodė jokių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima konstatuoti, jog jis patyrė itin didelę ir ilgalaikę neturtinę žalą), nenustačius kitų pareiškėjo kalinimo sąlygų pažeidimų, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti ir pareiškėjui priteistinas 200 Eur dydžio neturtinės žalos atlyginimas. Nors pareiškėjas prašė, kad jam būtų priteistas 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimas, tačiau nei skunde, nei apeliaciniame skunde nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog pareiškėjui turėjo būti priteista būtent tokio dydžio neturtinė žala.

41. Apibendrindama nustatytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino pareiškėjo patirtą neturtinę žalą. Dėl nurodytų priežasčių pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o pirmosios instancijos teismo sprendimas keičiamas, priteisiant pareiškėjui 200 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo L. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. lapkričio 10 d. sprendimą pakeisti.

Pareiškėjui L. R. iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos, priteisti 200 Eur (du šimtus eurus) neturtinei žalai atlyginti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Gintaras Kryževičius

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė