f9cdcc59-e43a-453c-b8b1-c46ac9540e5d · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. A858–2862/2011Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03213-2010-5Procesinio sprendimo kategorija 15.2.3.2. (S) LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2011 m. rugpjūčio 18 d.Vilnius Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Irmanto Jarukaičio (pranešėjas), Ričardo Piličiausko ir Virginijos Volskienės (kolegijos pirmininkė), sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,dalyvaujant pareiÅ¡kėjui P. V.,trečiojo suinteresuoto asmens Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atstovui Mariui Vainauskui,vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo P. V. apeliacinį skundÄ dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiÅ¡kėjo P. V. skundÄ atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, (teisės perimtos iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų) (trečiasis suinteresuotas asmuo – Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos) dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė:I. PareiÅ¡kėjas P. V. skundu (b. l. 1?3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismÄ , praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus 2-ųjų pataisos namų (dabar – Vilniaus pataisos namai) (toliau – ir Pataisos namai), 10 000 litų neturtinės žalos, nes patyrė moralinę žalÄ , sunkius, žeminančius jo garbę ir orumÄ iÅ¡gyvenimus. PareiÅ¡kėjas nurodė, kad jis kreipėsi į Pataisos namų administracijÄ su pareiÅ¡kimu Nr. 29-101 dėl nuteistojo T.

B. elgesio, nevalgymo valgykloje ir praÅ¡ymo perkelti jį į kitÄ nuteistųjų bÅ«rį, tačiau Pataisos namų administracija jo praÅ¡ymo netenkino, nenurodydama konkrečių priežasčių. Jis nepagrįstai perkeltas į devintÄ bÅ«rį, nes jame sėdi nuskriaustieji, pažeminti, homoseksualai, tokio bÅ«tinumo jį perkelti nebuvo, Å¡iame korpuse nuteistieji valgo iÅ¡ vienodų lėkščių, jam nėra suteikta galimybė valgyti iÅ¡ vardinės lėkÅ¡tės, jis negali su Å¡iame korpuse nuteistais kartu valgyti, todėl kenčia alkį, maitinasi už artimųjų atsiųstus pinigus, Pataisos namų parduotuvėje arba bÅ«damas izoliatoriuje.

Tokiu bÅ«du administracija pažeidžia jo teises kalėti ten, kur jis norėtų, nori jį pažeminti.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus 2-ųjų pataisos namų, atsiliepimu (b. l. 12?13) su pareiÅ¡kėjo skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad pareiÅ¡kėjo skunde iÅ¡dėstyti nusiskundimai ir pastebėjimai buvo nagrinėjami tinkamai, drausminio poveikio priemonės pareiÅ¡kėjo atžvilgiu taikytos nebuvo. PareiÅ¡kėjui, kaip ir visiems kitiems nuteistiesiems, yra sudarytos vienodos laisvės atėmimo bausmės atlikimo sÄ lygos, įstaigos nuteistieji yra maitinami pagal 31 dienos valgiaraÅ¡tį, patvirtintÄ Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos (toliau – ir Kalėjimų departamentas) direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d.

įsakymu Nr. 4/07-117. Maitinimo sÄ lygos yra vienodos visiems nuteistiesiems. Pripažįstant reikalavimÄ dėl žalos atlyginimo pagrįstu, turi bÅ«ti nustatytos visos civilinės atsakomybės sÄ lygos: žalos faktas, neteisėta veika, priežastinis ryÅ¡ys tarp jų bei žalÄ padariusio asmens kaltė. Pataisos namų administracija veikė tinkamai, pagal įstatymus ir nuteistajam nepadarė jokios žalos.Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. sausio 21 d. sprendimu (b. l. 44–46) pareiÅ¡kėjo skundÄ atmetė kaip nepagrįstÄ .

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nuteistieji Pataisos namuose laikomi vadovaujantis Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėmis (toliau – ir Taisyklės), kurias tvirtina teisingumo ministras. Taisyklės reglamentuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sÄ lygų ir principų įgyvendinimÄ , taip pat įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarkÄ .

Atsakovo atstovas pažymėjo, jog pareiÅ¡kėjo laikymo sÄ lygos nėra pažeidžiamos, jam buvo tinkamai atsakyta į jo praÅ¡ymus, T. B. taip pat raÅ¡o skundus, į juos administracija atsako, įstaigos valgykloje lėkÅ¡tės nėra žymimos, visi nuteistieji yra lygÅ«s, jie suskirstyti į bÅ«rius, į valgyklÄ eina nustatytu laiku, tačiau pareiÅ¡kėjas valgykloje nevalgo. PareiÅ¡kėjas nepateikė teismui jokių įtikinamų argumentų, kad yra pažeidžiamos jo laikymo sÄ lygos įstaigoje, sprendimų neskundžia.

Teismas pareiÅ¡kėjo argumentus vertina kaip jo nuomonę, nes pataisos įstaigose nuteistieji neskirstomi į socialines ar neformalias grupes, Å¡is reiÅ¡kinys dažniausiai vyrauja ir toleruojamas tarp nuteistųjų. Nuteistasis T. B. turi teisę raÅ¡yti skundus ar praÅ¡ymus į įvairias įstaigas, taip pat ir Pataisos namų administracijai, lygiai taip pat kaip ir kiti nuteistieji. Suskirstymas į bÅ«rius įstaigoje numatytas Taisyklėse. Teismas, iÅ¡analizavęs pareiÅ¡kėjo teismui raÅ¡ytÄ pareiÅ¡kimÄ , kitus procesinius dokumentus, bylos medžiagÄ , nenustatė atsakovo neteisėtų veiksmų, galėjusių sukelti žalÄ pareiÅ¡kėjui.

PareiÅ¡kėjas neįrodė bÅ«tinos civilinės atsakomybės atsiradimo sÄ lygos – valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėtos veikos. Jis nepateikė jokių raÅ¡ytinių įrodymų apie galimai patirtÄ nurodytÄ moralinę žalÄ , emocinį sukrėtimÄ bei jo padarinius, visi jo argumentai paremti asmenine nuomone bei subjektyviu aplinkybių vertinimu. Nenustačius neteisėtos veikos ir pareiÅ¡kėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė, todėl nėra jokio teisinio pagrindo pareiÅ¡kėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimÄ iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos Pataisos namų.

II. PareiÅ¡kėjas P. V. apeliaciniu skundu (b. l. 53–55) praÅ¡o priteisti iÅ¡ Pataisos namų 10 000 litų neturtinės žalos atlyginimo. PareiÅ¡kėjas iÅ¡ esmės remiasi skunde pirmosios instancijos teismui nurodytais argumentais. PareiÅ¡kėjas pažymi, kad Pataisos namų administracija priėmė eilę sprendimų, kurie ne tik apsunkino pareiÅ¡kėjo bausmės atlikimo sÄ lygas, bet ir pažemino jo orumÄ , siekė palaužti jį ir sužlugdyti, siekiama palaužti jo pažiÅ«ras, ribojama religinių įsitikinimų laisvė.

Dėl to jis patyrė tiek dvasines, tiek fizines kančias. PareiÅ¡kėjas paskirtas ne į tÄ bÅ«rį, į kurį nori pakliÅ«ti. Jį Å¡meižia kitas nuteistasis ir Pataisos namų administracija tai toleruoja. Pataisos namai, neleisdami naudoti atskirais indais ir nepervesdami pareiÅ¡kėjo į kitÄ bÅ«rį, pažeidė jo teises.Trečiasis suinteresuotas asmuo Kalėjimų departamentas prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 61–62) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Trečiasis suinteresuotas asmuo nurodo, kad pareiÅ¡kėjas nepateikė jokių įtikinamų argumentų, jog yra pažeidžiamos jo laikymo sÄ lygos Pataisos namuose. Tai yra pareiÅ¡kėjo nuomonė. Atsiliepime iÅ¡ esmės remiamasi pirmosios instancijos teismo argumentais.Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Vilniaus pataisos namų, atsiliepimu į apeliacinį skundÄ (b. l. 64–65) praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti. Atsakovas sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu. Atsakovas nurodo, kad pareiÅ¡kėjas apeliaciniame skunde nepateikė jokių įrodymų ir nemini jokių argumentų dėl jam tariamai padarytos žalos, nepaaiÅ¡kina, kuo pagrįstas jo praÅ¡ymas panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimÄ .

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a:III. Apeliacinis skundas atmestinas.Byloje ginčas kyla dėl atsakovo pareigos atlyginti pareiÅ¡kėjui neturtinę žalÄ , kuriÄ , pareiÅ¡kėjo teigimu, jis patyrė dėl neteisėto ir nepagrįsto pataisos namų administracijos veiksmo – jo priskyrimo konkrečiam nuteistųjų bÅ«riui pataisos namuose.Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiÅ¡kėjo skundÄ , iÅ¡ esmės konstatavo, jog nebuvo nustatyti neteisėti Vilniaus pataisos namų veiksmai, t. y. nėra vienos iÅ¡ civilinei atsakomybei kilti bÅ«tinų sÄ lygų.Teisėjų kolegija, vertindama pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ , pažymi, kad Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis nustato, kad žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra bÅ«tinos keturios sÄ lygos:

1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis);

2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis);

3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis);

4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis). Vis dėlto CK 6.271 straipsnyje numatyta vieÅ¡oji atsakomybė atsiranda esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryÅ¡iui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Pažymėtina, kad neteisėta veika pasireikÅ¡ti ir neteisėtais veiksmais, ir neveikimu, kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ar interesams. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (ir turtinės, ir neturtinės) privalo bÅ«ti tenkinamas nustačius visumÄ vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų: pareiÅ¡kėjos nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimÄ (vilkinimÄ atlikti veiksmus), žalos pareiÅ¡kėjai padarymo faktÄ ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos.

Nenustačius bent vienos iÅ¡ nurodytų trijų vieÅ¡osios atsakomybės sÄ lygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį prievolė atlyginti turtinę ar neturtinę žalÄ nekyla (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 15 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A525-1355/2010). PareiÅ¡kėjas byloje jo patirtÄ neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ neteisėtų Pataisos namų veiksmų, jį perkeliant iÅ¡ vieno nuteistųjų bÅ«rio į kitÄ , taip pat iÅ¡ to, jog Pataisos namų administracija leidžia kitam nuteistajam pareiÅ¡kėjÄ kaltinti tuo, ko jis nepadarė.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, o žmogaus teisių negalima varžyti ir teikti jam privilegijų dėl jo lyties, rasės, tautybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų pagrindu (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnis). Konstitucinis visų asmenų lygybės įstatymui principas būtų pažeistas, jeigu tam tikra grupė asmenų, kuriems yra skiriama teisės norma, palyginti su kitais tos pačios normos adresatais, būtų kitaip traktuojama, nors tarp tų grupių nėra tokio pobūdžio ir tokio dydžio skirtumų, kad toks nevienodas traktavimas būtų objektyviai pateisinamas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2010 m. gegužės 28 d. nutarimas).

Taikant bausmių vykdymo įstatymus, vadovaujamasi principu, kad visi nuteistieji lygūs nepaisant jų kilmės, lyties, socialinės ar turtinės padėties, tautybės ar rasės, politinių pažiūrų ir partiškumo, išsilavinimo, kalbos, religinių ar kitokių įsitikinimų, genetinių savybių, neįgalumo, seksualinės orientacijos, veiklos rūšies ir pobūdžio, gyvenamosios vietos ir kitų nenumatytų Lietuvos Respublikos įstatymuose aplinkybių (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnis).

Taip pat pabrėžtina, kad pagal Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 14 straipsnį naudojimasis Konvencijoje pripažintomis teisėmis ir laisvėmis yra užtikrinamas nepriklausomai nuo asmens lyties, rasės, odos spalvos, kalbos, religijos, politinių ar kitokių pažiÅ«rų, tautinės ar socialinės kilmės, priklausymo tautinei mažumai, nuosavybės, gimimo ar kitais pagrindais. Konvencijos 14 straipsnyje numatyto nediskriminavimo principo pažeidimu laikoma situacija, kai asmenys traktuojami skirtingai analogiÅ¡kose situacijose, nepateikiant objektyvaus tokio traktavimo pagrindimo, taip pat pažeidimu laikoma situacija, kai be objektyvaus pagrindimo skirtingose situacijose esantys asmenys nėra traktuojami skirtingai (Europos žmogaus teisių teismo (toliau – ir EŽTT) 2000 m. balandžio 6 d. sprendimas Thlimmenos prieÅ¡ GraikijÄ , peticijos Nr. 34369/97).

Konstatavus, kad asmens situacija gali bÅ«ti traktuojama kaip vieno iÅ¡ galimų nediskriminavimo principo elementų pažeidimas, konstatuotinas atitinkamo vieÅ¡ojo administravimo subjekto (ar kito asmens) veiksmų (neveikimo) neteisėtumas, kaip bÅ«tina civilinės atsakomybės sÄ lyga.Atsižvelgiant į paminėtus kriterijus, pareiÅ¡kėjo situacija negali bÅ«ti vertinama kaip nediskriminavimo principo pažeidimas. PareiÅ¡kėjas nepateikia aiÅ¡kių duomenų, kurie pagrįstų, kad Pataisos namų administracija, perkeldama jį į kitÄ bÅ«rį, žinojo ar galėjo žinoti apie vieno ar kito bÅ«rio sudėtį, jo narių statusÄ neformalioje nuteistųjų hierarchijoje ar kitus duomenis ar tai, kad tokiÄ informacijÄ turėdama Pataisos namų administracija sÄ moningai diskriminavo pareiÅ¡kėjÄ kitų nuteistųjų atžvilgiu, siekė kitaip jį pažeminti.

Be to, pats pareiÅ¡kėjas teigia, kad nuteistųjų bÅ«ryje, kuriame jis yra, iÅ¡duodami bendri indai, skirtingai nei tai daroma kitame bÅ«ryje, į kurį jis pageidauja bÅ«ti perkeltas. Toks teiginys paneigia pareiÅ¡kėjo pozicijÄ dėl jo diskriminavimo, nes vienodų indų visiems bÅ«ryje esantiems asmenims suteikimas Å¡iuo atveju kaip tik patvirtina Å¡ių asmenų lygiateisiÅ¡kumÄ ir vienodÄ traktavimÄ â€“ jei asmenims bÅ«ryje yra duodamos bendros lėkÅ¡tės, tai jie nėra diskriminuojami, jie yra traktuojami vienodai.

Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pats pareiškėjas teismo posėdžio apeliacinės instancijos teisme metu nurodė, jog tiek ir būryje, į kurį prašo būti perkeltas, yra pažemintų asmenų, kaip ir būryje, kuriame jis yra šiuo metu (b. l. 78), taip tiesiogiai patvirtindamas, jog abiejuose būriuose egzistuoja iš esmės tie patys hierarchiniai neformalūs nuteistųjų sluoksniai, todėl jokio diskriminavimo objektyviai negali būti, jei abiejuose būriuose nuteistųjų sudėtis iš esmės yra panaši net ir neformalios hierarchijos aspektu.

Pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjo pozicija dėl maitinimosi kartu su bÅ«riu valgykloje yra jo subjektyvus pasirinkimas. Tuo atveju, jei pareiÅ¡kėjui dėl kokių nors subjektyvių įsivaizdavimu nepatinka maitintis su kitais nuteistaisiais, jis gali pirkti maistÄ â€“ byloje nėra duomenų, kad Å¡i teisė pareiÅ¡kėjui bÅ«tų apribota. PareiÅ¡kėjas nenurodė jokių duomenų, kad Pataisos namų valgykloje bÅ«tų nesilaikoma higienos reikalavimų ar kitų, su maisto ruoÅ¡imu, pateikimu susijusių nuostatų.

PareiÅ¡kėjas taip pat nepateikė argumentų ir įrodymų, kad, priskiriant jį konkrečiam bÅ«riui, bÅ«tų pažeistos teisės aktų, reguliuojančių bausmių vykdymÄ , nuostatos inter alia reguliuojančių nuteistųjų priskyrimo konkrečiam bÅ«riui tvarkÄ . IÅ¡ pareiÅ¡kėjo pateiktų duomenų taip pat negalima spręsti apie tokių nuostatų galimÄ pažeidimÄ .Dėl pareiÅ¡kėjo teiginių, susijusių su nuteistojo T. B. neteisėtais veiksmais pareiÅ¡kėjo atžvilgiu ir Pataisos namų administracijai neginant Å¡iuo aspektu pareiÅ¡kėjo teisių, pažymėtina, kad pareiÅ¡kėjas nenurodė teiginių, kurie leistų spręsti apie Pataisos namų administracijos nepakankamus veiksmus, apsaugant pareiÅ¡kėjo orumÄ ir kitas teises.

Vien pareiÅ¡kėjo konfliktavimo su kitu nuteistuoju faktas negali bÅ«ti pagrindu pripažinti Pataisos namų veiksmų (neveikimo) neteisėtumÄ . Todėl ir su T. B. veiksmais susiję pareiÅ¡kėjo argumentai yra atmestini. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, konstatuotina, jog pareiÅ¡kėjas nepagrindė atsakovo veiksmų (neveikimo) neteisėtumo, todėl jo apeliacinis skundas yra atmestinas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistu. Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija n u t a r i a pareiÅ¡kėjo P. V. apeliacinį skundÄ atmesti.Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. sausio 21 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Irmantas Jarukaitis Ričardas Piličiauskas Virginija Volskienė