2019-01-30 Nr. AB-2706-4-45-3-00414-2018-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinės byla Nr

Administracinė byla Nr. A-3618-602/2019

Teisminio proceso Nr. 4-45-3-00414-2018-6

Procesinio sprendimo kategorija 8.5

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. sausio 30 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Dirvono, Veslavos Ruskan (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Mildos Vainienės,

sekretoriaujant Laisvidai Versekienei,

dalyvaujant (duomenys neskelbtini) piliečiui H. A., jo atstovui – advokatui Laurynui Biekšai,

Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro atstovui – Tyrimų skyriaus vyresniajai specialistei Janinai Brovko,

vertėjaujant Jurgitai Cabuk,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimo administracinėje byloje pagal Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centro teikimą dėl (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. sulaikymo pratęsimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmuose 2018 m. gruodžio 18 d. gautas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VSAT) Užsieniečių registracijos centro (toliau – ir URC) teikimas Nr. (21/26)-7K-1277 (toliau – ir Teikimas), kuriuo prašoma pratęsti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu paskirtą (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. (toliau – ir Užsienietis) sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2019 m. vasario 3 d. (b. l. 1–2).

2. Teikime VSAT URC nurodė, kad Užsienietis 2018 m. birželio 9 d. Vilniaus oro uoste dokumentų patikros metu pateikė galimai suklastotą asmens tapatybės kortelę ir buvo sulaikytas, o Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. birželio 10 d. nutartimi suimtas iki 2018 m. liepos 10 d. Suėmimas buvo pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. Užsienietis buvo paleistas į laisvę 2018 m. rugpjūčio 1 d. ir tą pačią dieną vėl sulaikytas 48 valandoms. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu Užsienietis buvo sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre iki 2018 m. lapkričio 3 d. Užsienietis pateikė prieglobsčio Lietuvos Respublikoje prašymą. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą. Nesutikdamas su tuo, Užsienietis pateikė skundą Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui (toliau – ir LVAT), kuris 2018 m. spalio 10 d. nutartimi Užsieniečio skundą atmetė.

3. VSAT URC Teikime taip pat nurodė, kad Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimu pratęsė Užsieniečio sulaikymą iki 2019 m. sausio 3 d. Migracijos departamentas prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pratęsė Užsieniečio prieglobsčio prašymo nagrinėjimą iki 2019 m. vasario 22 d. VSAT URC paaiškino, kad Užsienietis yra sulaikytas kaip prieglobsčio prašytojas, kuris piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, todėl sulaikymas yra tikslingas, siekiant valstybei eliminuoti piktnaudžiavimą prieglobsčio sistema. VSAT URC Teikime teigė, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindas nėra išnykęs, todėl prašė pratęsti Užsieniečio sulaikymą iki 2019 m. vasario 3 d.

II. 4. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu VSAT URC teikimą patenkino, paliko galioti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą sulaikyti Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre ir pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą iki 2019 m. vasario 3 d. (b. l. 12–13).

5. Teismas nurodė, kad Užsienietis į Lietuvos Respubliką atvyko neteisėtai, neturi leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje ar joje būti. Teismas konstatavo, kad Užsieniečio tikslas buvo patekti neteisėtai į bet kurią Europos Sąjungos valstybę. Kaip jis pats nurodo, Užsienietis turėjo suklastotą asmens dokumentą. Teismas nurodė, kad 2018 m. rugpjūčio 22 d. buvo pradėtos Užsieniečio prieglobsčio procedūros. Teismas konstatavo, kad iki šiol nėra išsiaiškinti tikrieji prieglobsčio prašymo tikslai, kurių negalima išsiaiškinti Užsieniečiui esant nesulaikytam. Teismas nustatė, kad prieglobsčio prašymas bus baigtas nagrinėti 2019 m. vasario 22 d. ir, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties (toliau – ir Įstatymas) 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu bei 118 straipsnio 2 dalies 1 punktu, VSAT URC Teikimą patenkino.

III. 6. (duomenys neskelbtini) pilietis H. A. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – panaikinti jo sulaikymą (b. l. 15–18).

7. Užsieniečio teigimu, tam, kad būtų galima taikyti sulaikymą nepakanka vien siekio išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus, bet turi būti Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nustatytos aplinkybės, kurios būtų pagrindas manyti, kad prieglobsčio prašytojas gali pasislėpti. Užsienietis pažymi, kad teismas šioje byloje nei vienos tokios aplinkybės nėra nustatęs.

8. Užsienietis remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kurioje buvo išaiškinta, kad būtent valstybės institucija, teikianti teikimą dėl užsieniečio sulaikymo, turi nurodyti konkrečias faktines aplinkybes bei pagrįsti asmens sulaikymo poreikį (2015 m. spalio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A-3764-624/2015).

9. Pasak Užsieniečio, ne dėl jo kaltės užtrukęs prieglobsčio prašymo nagrinėjimas, kuris pagal Įstatymo 81 straipsnį turi būti įprastai baigiamas per 3 mėnesius, negali būti pagrindu toliau taikyti jo sulaikymą, o tolimesnį sulaikymą valstybės institucijos turi pagrįsti konkrečių veiksmų, kurie negalėtų būti atlikti užsieniečio nesulaikius, poreikiu. Užsienietis pastebi, kad teismas visiškai nemotyvavo sulaikymo bei nenurodė faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų jo sulaikymo būtinumą, todėl taikytas sulaikymas neturi pagrindo.

10. Užsienietis nurodo, kad tuo atveju, jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas visgi spręstų, kad sulaikymo pagrindai yra išlikę, tai turėtų būti pirmiausia svarstoma dėl švelnesnių priemonių Užsieniečiui taikymo. Užsienietis remiasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) praktika, kurioje išaiškinta, kad sulaikymo, kaip kraštutinės priemonės taikymas gali būti pateisinamas tik tuomet, jeigu buvo panaudotos visos kitos švelnesnės priemonės ir jos buvo neveiksmingos (2009 m. sausio 2 d. sprendimas byloje Rusu v. Austria, pareiškimo Nr. 34082/02, 58 p.).

11. Užsieniečio teigimu, byloje nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, kad jis pasislėps, o prieglobsčio prašymas yra nagrinėjamas viršijant Įstatymo nustatytą įprastą nagrinėjimo terminą ne dėl Užsieniečio kaltės bei byloje niekaip nėra motyvuojami sulaikymo pagrindai ir nėra nurodoma, kokie veiksmai negali būti atlikti jo nesulaikius, be to, sulaikymas buvo vienintelė jo atžvilgiu taikyta priemonė, o visa tai nėra suderinama su gero administravimo principu, EŽTT ir LVAT praktika bei būtinumo kriterijumi, todėl jo sulaikymas yra nepagrįstas ir turi būti panaikintas.

12. Teismo posėdyje Užsienietis ir jo atstovas prašė apeliacinį skundą tenkinti.

13. VSAT Užsieniečių registracijos centras atsiliepime į Užsieniečio apeliacinį skundą prašo Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą palikti galioti, o Užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti.

14. VSAT URC nurodo, kad Migracijos departamentas, aiškindamasis Užsieniečio prieglobsčio prašymo motyvus, turi nuspręsti, ar Užsienietis (duomenys neskelbtini) valdžios institucijų yra persekiojamas nepagrįstai, ar Užsienietis tik bando išvengti teisėto baudžiamojo persekiojimo dėl padarytos neteisėtos veikos. Pasak VSAT URC, yra didelė tikimybė, kad Užsienietis gavęs neigiamą Migracijos departamento sprendimą ir būdamas paieškomas savo kilmės valstybėje, imsis bet kokių priemonių išvengti išsiuntimo į (duomenys neskelbtini), slapstysis nuo kompetentingų valdžios institucijų, kurioms bus pavesta vykdyti jo išsiuntimą arba neteisėtai išvyks į Šveicariją (savo kelionės į Europos Sąjungą tikslo šalį). VSAT URC nuomone, Užsieniečio sulaikymas yra būtina priemonė siekiant išsamiai išsiaiškinti motyvus, kuriais Užsienietis grindžia savo prieglobsčio prašymą bei užtikrinti sprendimo dėl išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos įvykdymą, jeigu toks bus priimtas.

15. VSAT URC atkreipia dėmesį į tai, kad Užsienietis, atvykęs į saugią Europos Sąjungos valstybę (Graikiją), nepateikė prieglobsčio prašymo, o, įsigijęs žinomai netikrą dokumentą, tęsė savo neteisėtą kelionę po Europos Sąjungos valstybes nares. Užsienietis atvykęs į Vilniaus oro uostą, nesikreipė į VSAT pareigūną ir neprisipažino esantis pabėgėlis, persekiojamas savo šalyje ir naudojantis suklastotą dokumentą tik tam, kad pabėgtų nuo persekiotojų. Užsienietis pasielgė priešingai, bandė apgauti pareigūnus, pateikdamas jiems suklastotą asmens dokumentą kaip tikrą ir prisipažino tik tada, kai buvo sulaikytas. VSAT URC nuomone, maža tikimybė, kad Užsienietis laikysis įstatymų priėmus sprendimą dėl jo išsiuntimo.

16. VSAT URC pažymi, kad Užsienietis tiek 2018 m. birželio 9 d. atvykęs į Lietuvos Respubliką, tiek ir 2018 m. rugpjūčio 1 d. bei 2018 m. rugpjūčio 3 d. teismo posėdžių metu teigė, jog nori sugrįžti į (duomenys neskelbtini), o savo nuomonę pakeitė tik atvykęs į VSAT URC, kai iš čia gyvenančių kitų užsieniečių sužinojo, kad pateikus prieglobsčio prašymą, ne tik bus sustabdyta jo išsiuntimo procedūra, bet dar jis turės galimybę laisvai judėti. VSAT URC nuomone, Užsienietis akivaizdžiai piktnaudžiauja prieglobsčio prašymo nagrinėjimo procedūra, siekdamas ne paties prieglobsčio (nes prieglobsčio prašymo jis nepateikė nei Graikijoje, nei atvykęs į Lietuvą), o jos prašytojui teikiamų garantijų ir jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo arba išsiuntimo.

17. Teismo posėdyje VSAT URC atstovas prašė Užsieniečio apeliacinio skundo netenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 18. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo teisėtumo ir pagrįstumo.

19. Bylos duomenys patvirtina, kad Užsienietis ((duomenys neskelbtini) pilietis) 2018 m. birželio 9 d. iš Graikijos Respublikos atvyko į Lietuvos Respubliką ir Vilniaus oro uoste pateikė klastotą asmens tapatybės kortelę kito asmens vardu (S. B.) (VSAT URC byla Nr. 21.2.4 (toliau – URC byla), b. l. 1–5). VSAT Vilniaus pasienio rinktinės Ikiteisminio tyrimo skyriaus 2018 m. liepos 31 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad 2018 m. birželio 29 d. iš Lietuvos kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos gautas raštas, kuriame patvirtinama (duomenys neskelbtini) piliečio Užsieniečio (H. A.) tapatybė ir nurodoma, kad Užsienietis neturi jokių oficialiai išduotų dokumentų ir yra ieškomas (duomenys neskelbtini) kompetentingų institucijų nacionaliniu lygiu dėl baudžiamojo proceso už buvimą ginkluotos terorizmo organizacijos (duomenys neskelbtini) nariu (URC byla, b. l. 6–7). Minėtame tarnybiniame pranešime nurodoma, kad Užsieniečiui Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2018 m. birželio 10 d. nutartimi buvo skirta kartomoji priemonė – suėmimas iki 2018 m. liepos 10 d., kuris Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2018 m. liepos 9 d. nutartimi buvo pratęstas iki 2018 m. rugpjūčio 10 d. Kardomoji priemonė 2018 m. liepos 31 d. buvo panaikinta, o kadangi Užsienietis Lietuvos Respublikoje buvo neteisėtai, buvo prašoma spręsti klausimą dėl jo teisinės padėties nustatymo.

20. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Užsienietis VSAT Vidaus pasienio rinktinės Sienos kontrolės skyriaus 2018 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu buvo sulaikytas 48 val. (URC byla, b. l. 9). Užsienietis 2018 m. rugpjūčio 1 d. apklausos metu nurodė, kad yra teistas dėl politinių įsitikinimų, po įkalinimo jam buvo pritaikyta kardomoji priemonė – neišvykti iš šalies, prokuratūra (duomenys neskelbtini) jam uždraudė išduoti pasą (URC byla, b. l. 11–12). Šios apklausos metu Užsienietis taip pat nurodė, kad į Lietuvos Respubliką atvyko kaip į tranzito valstybę vykstant į Šveicariją, kur Užsienietis turi giminių. Užsienietis, atsakydamas į klausimą, ar pageidauja grįžti į kilmės valstybę, atsakė – taip (nori). 2018 m. rugpjūčio 1 d. Užsienietis taip pat pateikė paaiškinimą, nurodydamas, kad 2018 m. birželio 6 d. Graikijos Respublikoje įsigijo netikrą asmens tapatybės kortelę S. B. vardu ir norėjo su ja per Lietuvos Respubliką nuvykti į Šveicariją. Šį kartą Užsienietis nurodė, kad Šveicarijoje gyvena jo draugai (URC byla, b. l. 13).

21. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimu, tenkindamas VSAT Vilniaus pasienio rinktinės 2018 m. rugpjūčio 2 d. teikimą, sulaikė Užsienietį VSAT Užsieniečių registracijos centre iki, kol jo atžvilgiu bus priimti sprendimai dėl jo teisinės padėties Lietuvos Respublikoje, bet ne ilgiau kaip iki 2018 m. lapkričio 3 d. (URC byla, b. l. 19–21). Užsienietis, svarstant teisme jo sulaikymo klausimą, nurodė, kad Lietuvos Respublikoje neturi nei lėšų pragyvenimui, nei pažįstamų, taip pat nurodė, kad prieglobsčio Lietuvos Respublikoje neprašys. Vilniaus miesto apylinkės teismas šiame sprendime konstatavo, kad Užsieniečio buvimas Lietuvoje yra neteisėtas ir yra didelė rizika, kad būdamas nesulaikytas Užsienietis pasislėps arba išvyks iš Lietuvos Respublikos. Be to, teismas nurodė, kad jo buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai.

22. Būdamas sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre, Užsienietis pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje ir Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2018 m. rugpjūčio 22 d. priėmė sprendimą Užsieniečio prašymą dėl prieglobsčio suteikimo nagrinėti iš esmės (URC byla, b. l. 24). Atsižvelgdamas į tai, VSAT URC pateikė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmams teikimą pakartotinai svarstyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendimą dėl Užsieniečio sulaikymo iki 2018 m. lapkričio 3 d. Išnagrinėję šį teikimą, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu minėtą Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimą paliko galioti (URC byla, b. l. 25–27). Šio teikimo nagrinėjimo metu teisme Užsienietis paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) jam yra skirta 12 metų laisvės atėmimo bausmė, Užsienietis bijojo susidorojimo, todėl pabėgo iš (duomenys neskelbtini) ir ketino vykti į Šveicariją, kur ketino prašyti prieglobsčio. Be to, Užsienietis teisme paaiškino, kad būdamas sulaikytas VSAT Užsieniečių registracijos centre, jis susisiekė su giminaičiais (duomenys neskelbtini), kurie jam patarė prašyti prieglobsčio ir į (duomenys neskelbtini) negrįžti. Užsienietis nurodė, kad Lietuvos Respublikoje giminių ar draugų, gyvenamosios vietos ir pragyvenimo šaltinio neturi. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai minėtame sprendime konstatavo, kad yra didelė tikimybė, jog netaikant sulaikymo, Užsienietis, pažeisdamas įstatymus, išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Nesutikdamas su šiuo teismo sprendimu, Užsienietis kreipėsi apeliaciniu skundu į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris 2018 m. spalio 10 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A-5378-624/2018 Užsieniečio apeliacinį skundą atmetė (URC byla, b. l. 33–36).

23. Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad VSAT URC kreipėsi į Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus su teikimu pratęsti Užsieniečio sulaikymą iki 2019 m. vasario 3 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai šį teikimą 2018 m. lapkričio 2 d. sprendimu patenkino iš dalies ir pratęsė Užsieniečio sulaikymą iki 2019 m. sausio 3 d. (URC byla, b. l. 37–38). Migracijos departamento Prieglobsčio skyrius 2018 m. lapkričio 22 d. sprendimu pratęsė Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo terminą iki 2019 m. vasario 22 d. (URC byla, b. l. 39).

24. VSAT URC Teikimu prašė Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmus pratęsti Užsieniečio sulaikymą iki 2019 m. vasario 3 d., nurodydamas, kad Užsieniečio prieglobsčio prašymas vis dar nagrinėjimo stadijoje, galutinis sprendimas nepriimtas, nustatinėjami motyvai, todėl Užsieniečio sulaikymo pagrindas nėra išnykęs (b. l. 1–2). Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu minėtas Teikimas buvo tenkintas ir Užsieniečio sulaikymo terminas buvo pratęstas iki 2019 m. vasario 3 d. (b. l. 12–13). Su tokiu teismo sprendimu Užsienietis nesutinka, apeliaciniame skunde nurodydamas, kad nėra aplinkybių, kurios leistų manyti, kad Užsienietis pasislėps (b. l. 15–18). Jei teismas manytų, kad sulaikymo pagrindai yra išlikę, Užsienietis nurodo, kad turėtų būti svarstoma dėl švelnesnių priemonių taikymo. VSAT URC atsiliepime nurodo, kad Užsieniečio sulaikymas yra būtinas siekiant išsiaiškinti prieglobsčio prašymo motyvus bei užtikrinti sprendimo dėl Užsieniečio išsiuntimo iš Lietuvos vykdymą (jei toks bus priimtas) (b. l. 30–33).

V. 25. Kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai skundžiamu sprendimu patenkino VSAT URC Teikimą pratęsti Užsieniečio sulaikymą, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties 113 straipsnio 4 dalies 2 punktu.

26. Įstatymo 113 straipsnio 4 dalies (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) 2 punkte nustatyta, kad prieglobsčio prašytojas gali būti sulaikytas siekiant išsiaiškinti motyvus, kuriais grindžiamas jo prašymas suteikti prieglobstį (kai informacija dėl motyvų negalėtų būti gauta prieglobsčio prašytojo nesulaikius), ir įvertinus šio straipsnio 5 dalies 6–10 punktuose nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, kad jis gali pasislėpti siekdamas išvengti grąžinimo į užsienio valstybę ar išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies (2014 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XII-1396 redakcija) 6 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis nevykdo teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 7 punkte (2016 m. rugsėjo 14 d. įstatymo Nr. XII-2609 redakcija) nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama aplinkybė, ar užsienietis, apgyvendintas VSAT netaikant judėjimo laisvės apribojimų, pažeidė laikino išvykimo iš VSAT tvarką. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 8 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsienietis, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės už neteisėtą valstybės sienos perėjimą, pateikė prašymą suteikti prieglobstį jo atžvilgiu pradėto ikiteisminio tyrimo laikotarpiu, o to paties straipsnio 5 dalies 9 punkte nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, jog užsienietis gali pasislėpti, įvertinama, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje gali kelti grėsmę viešajai tvarkai. Įstatymo 113 straipsnio 5 dalies 10 punkte (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080) nustatyta, kad sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad užsienietis gali pasislėpti, įvertinama tai, ar užsienietis prašymo suteikti prieglobstį nagrinėjimo metu nebendradarbiauja su kompetentingų institucijų valstybės tarnautojais ir darbuotojais.

27. Įstatymo 114 straipsnio (2015 m. lapkričio 26 d. įstatymo Nr. XII-2080 redakcija) 5 dalyje nustatyta, kad užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams, išskyrus atvejus, kai jis nebendradarbiauja siekiant jį išsiųsti iš Lietuvos Respublikos arba negaunami reikiami dokumentai tokio užsieniečio išsiuntimui iš valstybės teritorijos įvykdyti (šiais atvejais sulaikymo terminas gali būti pratęstas papildomam, ne ilgesniam kaip 12 mėnesių, laikotarpiui. To paties straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad prieglobsčio prašytojų sulaikymas turi trukti kuo trumpiau ir ne ilgiau, negu būtina pagal atitinkamą šio Įstatymo 113 straipsnio 4 dalyje nustatytą sulaikymo pagrindą.

28. Pagal Įstatymo 115 straipsnio 1 dalį, teismas, atsižvelgęs į tai, kad užsieniečio tapatybė nustatyta, jis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai, teikia pagalbą teismui nustatant jo teisinę padėti Lietuvos Respublikoje bei kitas aplinkybes, gali priimti sprendimą nesulaikyti užsieniečio ir skirti jam alternatyvią sulaikymui priemonę. Minėto straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu nevykdomos teismo sprendimu paskirtos alternatyvios sulaikymui priemonės, teritorinė policijos įstaiga kreipiasi į teismą su teikimu sulaikyti užsienietį.

29. Teismo sprendime sulaikyti užsienietį turi būti nurodytas sulaikymo pagrindas, taip pat sulaikymo terminas, apibrėžtas tikslia kalendorine data ir sulaikymo vieta.

VI. 30. Migracijos departamentas šioje byloje ginčijamo teismo sprendimo priėmimo metu dar nebuvo priėmęs sprendimo dėl Užsieniečio prašymo suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (sprendimas nėra priimtas iki šiol). Darytina išvada, kad Užsieniečio sulaikymo pagrindai, nurodyti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 3 d. sprendime (patvirtintame Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendimu) yra išlikę.

31. Kaip minėta, Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. rugsėjo 12 d. sprendime buvo konstatuota, kad, netaikant Užsieniečio sulaikymo, yra didelė tikimybė, jog Užsienietis išvyks iš Lietuvos Respublikos į kitas Europos Sąjungos šalis. Šiame teismo sprendime nurodyta, kad nors Užsienietis ir pateikė prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje, tačiau jo tikslas yra išvykti į Šveicariją. Tai, kad šioje byloje skundžiamame teismo sprendime, kuriuo iš esmės buvo tik pratęstas sulaikymo terminas, nebuvo pakartotos aplinkybės dėl galimo Užsieniečio piktnaudžiavimo prieglobsčio prašymo procedūromis, nereiškia, kad ankstesniais teismo sprendimais nustatyti Užsieniečio sulaikymo pagrindai yra išnykę. Tokias aplinkybes patvirtinančių argumentų nėra pateikta ir Užsieniečio apeliaciniame skunde.

32. Kaip minėta, užsienietis negali būti sulaikomas ilgiau kaip 6 mėnesiams. Užsienietis remiantis Įstatyme įtvirtintais pagrindais yra sulaikytas nuo 2018 m. rugpjūčio 1 d., todėl 6 mėnesių terminas nagrinėjamu atveju sueina 2019 m. vasario 1 d. VSAT URC Teikime neįrodinėjo aplinkybių, susijusių su tuo, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja Įstatymo 114 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos sąlygos pratęsti Užsieniečio sulaikymą papildomam laikotarpiui, todėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmai 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimu nepagrįstai ir neteisėtai pratęsė Užsieniečio sulaikymo terminą ne iki 2019 m. vasario 1 d., o iki 2019 m. vasario 3 d. Minėtų sąlygų dėl Užsieniečio sulaikymo pratęsimo papildomam laikotarpiui egzistavimo VSAT URC atstovė nenurodė ir teismo posėdžio metu.

33. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija Užsieniečio apeliacinį skundą tenkina iš dalies ir skundžiamą Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeičia, nustatydama, kad Užsieniečio sulaikymo VSAT Užsieniečių registracijos centre terminas yra pratęsiamas iki 2019 m. vasario 1 d.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

(duomenys neskelbtini) piliečio H. A. apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus regiono apylinkės teismo Švenčionių rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. sprendimą pakeisti, sprendimo rezoliucinę dalį išdėstant taip:

„Pratęsti (duomenys neskelbtini) piliečio H. A. sulaikymo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Užsieniečių registracijos centre terminą iki 2019 m. vasario 1 d.“.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Arūnas Dirvonas

Veslava Ruskan

Milda Vainienė