f9caaa34-fa20-4646-883e-93ff49ef8da4 · Marijampolės apylinkės teismas

?NUORAÅ ASCivilinė byla Nr. e2-180-630/2022 Teisminio proceso Nr. 2-40-3-00676-2021-3 Procesinio sprendimo kategorija 2.3.2.4.3 (S) MARIJAMPOLĖS APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. vasario 18 d. Å akiai Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«mų teisėja Lina Antanaitienė, sekretoriaujant Gintarei Duobienei, dalyvaujant nuotoliniu bÅ«du ieÅ¡kovui A. V., jo atstovei V. P., atsakovei R. V., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo A. V. ieÅ¡kinį dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei, turto pripažinimo asmenine nuosavybe, pareikÅ¡tÄ atsakovei R.

V. Teismas nustatė: 2021 m. spalio 13 d. teisme iÅ¡kelta civilinė byla pagal ieÅ¡kovo A. V. (toliau – ieÅ¡kovas) ieÅ¡kinį atsakovei R. V. (toliau – atsakovė) dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei bei turto pripažinimo asmenine nuosavybe. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje prašė: nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1994 m. rugsėjo 24 d., Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje tarp ieÅ¡kovo A. V. ir atsakovės R. V., įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), dėl atsakovės R. V. kaltės ir priteisti lengvÄ jį automobilį „Opel Astra“, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini), identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini) ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise. IeÅ¡kovas pateiktame ieÅ¡kinyje nurodė, jog 1994 m. rugsėjo 24 d. įregistravo santuokÄ su atsakove Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o eilės Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini). gimė dukra L. V. ir (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus E. V.. Kiek paaugus vaikams, atsakovė įniko į alkoholį, iÅ¡eidavo iÅ¡ namų ir negrįždavo po kelias dienas ar savaites.

Jo prašymai taip nedaryti jos gyvenimo būdo nekeitė. Po atsakovės daugiadienių negrįžimų į namus, sužinodavo, kad ji lankydavosi įvairiuose lūšnose. Kai vaikams buvo 4 ir 6 metai, atsakovė išėjo iš namų ir daugiau į juos niekada negrįžo bei nesidomėjo jo ir vaikų gyvenimu. Pirmaisiais ir antraisiais metais po išėjimo kartais atsakovė, dažniausiai būdami neblaivi, paskambindavo ir pasidomėdavo, kaip auga vaikai ir tuo jos rūpestis pasibaigdavo. 2002 m. atsakovė dingo – nei karto neaplankė vaikų, jiems nepaskambino, neteikė jokio materialinio išlaikymo.

Vaikus užaugino jis vienas. Nei vaikai, nei jis nieko nežino apie atsakovę. Tik girdėjo, kad ji iÅ¡sikraustė į Å akių rajonÄ , tačiau tikslaus jos gyvenamosios vietos adreso nežino. Kadangi nežinojo atsakovės tikslaus gyvenamosios vietos adreso, dėl to delsė kreiptis į teismÄ dėl santuokos nutraukimo. Savo noru ir vaikų paragintas kreipiasi į teismÄ dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinės kaltei. Å iuo metu nepilnamečių vaikų neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto taip pat neturi. Jis turi paveldėto iÅ¡ tėvų nekilnojamojo turto, kuris yra jo asmeninė nuosavybė. Be to, jis 2021 m. balandžio 12 d. iÅ¡ savo asmeninių lėšų nusipirko lengvÄ jį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini). TeisiÅ¡kai automobilis yra įgytas santuokos metu, tačiau kadangi jis įgytas iÅ¡ ieÅ¡kovo asmeninių lėšų, dėl to praÅ¡o automobilį pripažinto jo asmenine nuosavybe.

Dėl sutuoktinės pavardės po santuokos nutraukimo nuomonės neturi. Jam nereikalinga sutuoktinės materialinė parama po santuokos nutraukimo (b. l. 1, 2). IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu paaiÅ¡kino, kad 1994 m. rugsėjo 24 d. įregistravo santuokÄ su atsakove. Susilaukė dviejų vaikų, kurie Å¡iuo metu yra pilnamečiai. Atsakovė išėjo iÅ¡ namų, kai vaikai buvo maži ir jais nesirÅ«pino, jiems neteikė jokio materialinio iÅ¡laikymo. Jis vaikus užaugino vienas. Su atsakove kartu negyvena jau dvideÅ¡imt metų. 2005 m. iÅ¡ savo asmeninių lėšų įsigijo automobilį „Opel Astra“.

Tuo metu, kai pirko automobilį, jį pirko sau, o ne šeimos poreikiams tenkinti (2022 m. vasario 2 d. tesimo posėdžio garso įrašas nuo 4 min. 20 sek. iki 15 min. 54 sek.). Atsakovei procesiniai dokumentai ir teismo šaukimas įteikti tinkamai – asmeniškai jai. Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nustatytu terminu nepateikė. Atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad su ieškiniu sutinka visiškai ir papildomų paaiškinimų neturi (2022 m. vasario 2 d. tesimo posėdžio garso įrašas nuo 6 min. 45 sek. iki 7 min. 1 sek.). 2022 m. vasario 2 d. teisme gautas atsakovės pareiškimas dėl ieškinio pripažinimo, kuriame atsakovė nurodė, kad pripažįsta ieškovo ieškinį dėl santuokos nutraukimo, esant sutuoktinio kaltei bei turto pripažinimo asmenine nuosavybe, jai yra žinomos ir suprantamos ieškinio pripažinimo teisinės pasekmės. Ieškinys tenkintinas visiškai.

Kadangi atsakovė, pradžioje atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, vėliau bylos nagrinėjimo metu pareiÅ¡kė, kad ieÅ¡kinį pripažįsta, o toks ieÅ¡kinio pripažinimas neprieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms ar vieÅ¡ajam interesui (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 42 straipsnio 2 dalis), todėl teismas CPK 140 straipsnio 2 dalies pagrindu nusprendė baigti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. Dėl Å¡ių priežasčių suraÅ¡omi sutrumpinti teismo sprendimo motyvai ir teismas sprendime nenurodo argumentų, dėl kurių atmeta kuriuos nors įrodymus (CPK 268 straipsnio 5 dalis).

IÅ¡ byloje esančių duomenų nustatyta, kad 1994 m. rugsėjo 24 d. ieÅ¡kovas įregistravo santuokÄ su atsakove Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, akto įraÅ¡o eilės Nr. (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) jiems gimė dukra, o (duomenys neskelbtini) gimė sÅ«nus. Kiek paaugus vaikams, atsakovė įnyko į alkoholį, iÅ¡eidavo iÅ¡ namų ir negrįždavo po kelias dienas ar savaites. IeÅ¡kovo praÅ¡ymai taip nedaryti atsakovės gyvenimo bÅ«do nekeitė. Po atsakovės daugiadienių negrįžimų į namus, sužinodavo, kad ji lankydavosi įvairiuose lÅ«Å¡nose.

Kai vaikams buvo 4 ir 6 metai, atsakovė išėjo iš namų ir daugiau į juos niekada negrįžo bei nesidomėjo jo ir vaikų gyvenimu. Pirmaisiais ir antraisiais metais po išėjimo kartais atsakovė, dažniausiai būdami neblaivi, paskambindavo ir pasidomėdavo, kaip auga vaikai. Nuo 2002 m. atsakovė dingo – nei karto neaplankė vaikų, jiems nepaskambino, neteikė jokio materialinio išlaikymo. Vaikus užaugino ieškovas vienas. Šiuo metu nepilnamečių vaikų neturi, kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Bendrosios jungtinės nuosavybės teise įgyto nekilnojamojo turto taip pat neturi. 2021 m. balandžio 12 d. iÅ¡ savo asmeninių nusipirko lengvÄ jį automobilį „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), kuris buvo įgytas jo asmeniniams poreikiams tenkinti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau ­ CK) 3.60 ir 3.61 straipsniuose nustatytos santuokos nutraukimo dėl vieno ar dėl abiejų sutuoktinių kaltės sÄ lygos. Sutuoktinio kaltės samprata, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobÅ«dį, yra savita.

CK 3.60 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad sutuoktinis pripažįstamas kaltu dėl santuokos iširimo, jeigu jis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas ir dėl to bendras gyvenimas tapo negalimas. Sutuoktinio pareigos numatytos daugelyje CK straipsnių (3.26-3.30, 3.35-3.36 ir kt.); tai – lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir šeima ir kt. Taigi, pagal CK 3.60 straipsnio 2 dalies normos prasme esminiu santuokinių pareigų pažeidimu laikytinas elgesys, nepriimtinas ne tik teisės, bet ir moralės požiūriu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningÄ teismų praktikÄ santuokos nutraukimo bylose, yra nurodęs, kad sutuoktinio kaltė dėl santuokos nutraukimo yra specifinė, palyginus su kitais asmens kaltės civiliniuose santykiuose atvejais. Santuokos nutraukimui dėl sutuoktinio kaltės teisinį pagrindÄ turi sutuoktinio pareigų, numatytų Civilinio kodekso III knygoje, pažeidimo faktas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. sausio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008) bei tai, kad jis padarė esminių sutuoktinio pareigų pažeidimų.

Pažymėtina, kad sutuoktinių pareigos – tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiÅ¡ko rÅ«pinimosi vaikais ir visa Å¡eima bei kitos pareigos, įtvirtintos įstatyme (CK 3.26-3.30 ir kiti str.). Å ių pareigų pažeidimas iÅ¡ esmės gali bÅ«ti laikomas kaltu sutuoktinio elgesiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teisino 2007 m. vasario 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-6/2007). CK 3.60 straipsnio 3 dalyje numatyta, jog preziumuojama, kad santuoka iÅ¡iro dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu jis yra nuteisiamas už tyčinį nusikaltimÄ arba yra neiÅ¡tikimas, arba žiauriai elgiasi su kitu sutuoktiniu ar Å¡eimos nariais, arba paliko Å¡eimÄ ir daugiau kaip vienerius metus visiÅ¡kai ja nesirÅ«pina.

Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog jau dvidešimt metų šalys negyvena šeimyninio gyvenimo, nepalaiko santuokinių ryšių, neveda bendro ūkio, todėl laikytina, jog santuoka yra faktiškai iširusi ir jos išsaugoti galimybės nėra. Nustatyta, jog dar šalims kartu gyvenant tarp šalių kildavo konfliktų, kadangi atsakovė turėjo priklausomybę alkoholiui, išeidavo iš namų ir negrįždavo po kelias dienas ar savaites. Kai šalių vaikams buvo 4 ir 6 metai, atsakovė išėjo iš namų ir daugiau į juos niekada negrįžo, nesirūpino šeima, neteikė materialinio išlaikymo vaikams.

Pirmaisiais ir antraisiais metais po išėjimo kartais atsakovė, dažniausiai būdami neblaivi, paskambindavo ir pasidomėdavo, kaip auga vaikai, tačiau nuo 2002 m. atsakovė dingo – nei karto neaplankė vaikų, jiems neskambino, neteikė jokio materialinio išlaikymo. Ieškovas vaikus užaugino vienas. Nors atsakovė atsiliepimo į ieškinį neteikė, tačiau teismo posėdyje ieškovo nurodytų aplinkybių neginčijo, jų nepaneigė ir pripažino savo kaltę dėl santuokos nutraukimo.

Tuo tarpu duomenų apie tai, jog ieÅ¡kovas bÅ«tų netinkamai vykdęs savo, kaip sutuoktinio, pareigas nėra. PrieÅ¡ingai ieÅ¡kovas vienas pats užaugino du mažamečius vaikus, teikė jiems pilnavertį materialinį iÅ¡laikymÄ . Teismo posėdžio metu atsakovė taip pat nenurodė nei vienos aplinkybės, pagrindžiančios ieÅ¡kovo santuokinių pareigų nevykdymÄ . PrieÅ¡ingai – visiÅ¡kai pripažino ieÅ¡kinį, todėl ieÅ¡kovo reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl atsakovės kaltės yra pagrįstas ir tenkintinas.

Spręsdamas nutraukti santuokÄ , teismas privalo iÅ¡spręsti ir santuokos nutraukimo padarinius, tarp jų ir padalyti bendrÄ santuokinį turtÄ , nes santuokos nutraukimas yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaiga. CK 3.118 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pirmiausia nustatomas bendras sutuoktinių turtas ir vieno ir kito asmeninis turtas, t. y. turi bÅ«ti sudarytas turto balansas. Esant abejonių prie kurios kategorijos priskirti konkretų turtÄ , teismas turi taikyti turto bendrumo prezumpcijÄ , įtvirtintÄ CK 3.88 straipsnio 2 dalyje – preziumuojama, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Dalijant sutuoktinių bendrÄ jÄ jungtinę nuosavybę, pagal byloje esančiÄ medžiagÄ sudaromas ir teismo sprendimo motyvuojamojoje dalyje iÅ¡dėstomas sutuoktinių turto balansas, t. y. teismas pirmiausia nustato bendrÄ sutuoktinių turtÄ ir kiekvieno iÅ¡ jų asmeninį turtÄ (CK 3.118 straipsnio 1 dalis). Koks turtas sutuoktiniams priklauso asmeninės, o koks – bendrosios jungtinės nuosavybės teise, spręstina pagal CK 3.88, 3.89 ir kt. sutuoktinių turtinius teisinius santykius reglamentuojančių CK straipsnių normas.

CK 3.87 ir 3.88 straipsniuose įtvirtinta prezumpcija, kad santuokos metu įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, nepriklausomai nuo to, įgytas jis vieno ar abiejų sutuoktinių vardu, kol nėra įrodyta, jog jis asmeninė vieno sutuoktinio nuosavybė. Rašytiniais bylos įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad gyvendami santuokoje ieškovas ir atsakovė nuosavybės teise neįgijo nekilnojamojo turto, šalys kreditorinių įsipareigojimų neturi.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovui asmeninės nuosavybės teise priklauso nekilnojamojo turto: 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo su statiniais, esančių (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini); 1/3 žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini). Rašytiniais bylos įrodymais, šalių paaiškinimais nustatyta, kad tarp šalių nėra ginčo taip pat dėl transporto priemonės pripažinimo atsakovo asmenine nuosavybe.

IeÅ¡kovas teismo posėdžio metu nurodė, kad su atsakove kartu negyvena jau dvideÅ¡imt metų, ji paliko Å¡eimÄ , kai vaikai buvo maži ir nuo tada jokių Å¡eimyninių ryÅ¡ių su ja nepalaikė. 2005 m. ieÅ¡kovas iÅ¡ savo asmeninių lėšų įsigijo automobilį „Opel Astra“ savo poreikių tenkinimui. Atsakovė visiÅ¡kai pripažino ieÅ¡kinį ir sutiko, kad ieÅ¡kovui asmeninės nuosavybės teise priklauso automobilis „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini).

Pagal CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punktÄ , santuokos metu vieno iÅ¡ sutuoktinių įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtÄ , jeigu to turto įgijimo metu buvo aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ta sutuoktinio valia įgyti turtÄ asmeninėn nuosavybėn, laikytinas to sutuoktinio asmenine nuosavybe. Nesant pareikÅ¡tų reikalavimų dėl iÅ¡laikymo iÅ¡ kito sutuoktinio, iÅ¡laikymas Å¡alims vienas iÅ¡ kito nepriteisiamas (CK 3.72 straipsnis). Sutuoktinis po santuokos nutraukimo gali pasilikti savo santuokinę arba iki santuokos turėtÄ pavardę (CK 3.69 straipsnio 1 dalis).

IeÅ¡kovas paliko teismo nuožiÅ«ra spręsti dėl atsakovės pavardės po santuokos nutraukimo. Nesant ginčo tarp Å¡alių, po santuokos nutraukimo atsakovei paliktina santuokoje įgyta pavardė – „V.“, ieÅ¡kovui paliktina jo pavardė – „V.“ (CK 3.69 straipsnio 1 dalis). Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalimi Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ .

Jeigu ieÅ¡kinys patenkintas iÅ¡ dalies, bylinėjimosi iÅ¡laidos priteisiamos ieÅ¡kovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2021 m. birželio 30 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. (8.4 Mr) TP-21-t-1507-5882, pagrindu Å¡ioje byloje ieÅ¡kovui A. V. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieÅ¡kovÄ 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, su bylos nagrinėjimu susijusių iÅ¡laidų ir proceso iÅ¡laidų (b. l. 9–11).

Pagal CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamÄ teisinę pagalbÄ organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos iÅ¡laidų apskaičiavimÄ . Ä® bylÄ pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2022 m. sausio 3 d. patikslinta pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų Nr. (12.33 Mr) PT-26, pagal kuriÄ teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ ieÅ¡kovui A.

V. valstybės patirtas iÅ¡laidas sudaro – 304,63 Eur advokato užmokestis ir kitos su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusios iÅ¡laidos. Vadovaujantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, bylinėjimosi iÅ¡laidos, nuo kurių mokėjimo ieÅ¡kovas dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleistas, iÅ¡ieÅ¡komos iÅ¡ atsakovės į valstybės biudžetÄ proporcingai patenkintų ieÅ¡kinio reikalavimų daliai. Pagal CPK 96 straipsnio 5 dalį, teismas gali nukrypti nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar Å¡alių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi iÅ¡laidos.

Å iuo sprendimu yra tenkinami visi ieÅ¡kovo pareikÅ¡ti ieÅ¡kinio reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovė ieÅ¡kinį pripažino visiÅ¡kai, todėl savo veiksmais prisidėjo prie greito bylos iÅ¡nagrinėjimo ir mažesnių bylinėjimosi iÅ¡laidų ir į tai, kad atsakovės itin sunki materialinė padėtis, todėl valstybės naudai iÅ¡ atsakovės priteistina 50 procentų, t. y. 152,32 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Å ioje byloje už neturtinį reikalavimÄ dėl santuokos nutraukimo yra paskaičiuotas 75 Eur (100 Eur x 75 proc.) žyminis mokestis valstybei (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 7 dalis), už turtinį reikalavimÄ dėl pripažinimo automobilio „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe, atsakovė žyminio mokesčio mokėti neturi, nes Å¡itas turtas tenka ieÅ¡kovo naudai, o jis yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų, taigi iÅ¡ atsakovės priteistinas 75 Eur žyminis mokestis valstybei.

Pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymÄ Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi iÅ¡laidų sumos nustatymo“ (nauja redakcija galiojanti nuo 2020 m. sausio 23 d.), minimali valstybei priteistina bylinėjimosi iÅ¡laidų suma yra 5 Eur. Å iuo nagrinėjamu atveju, procesinių dokumentų iÅ¡laidos – 7,84 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai, procesinių dokumentų įteikimo iÅ¡laidos priteistinos iÅ¡ atsakovės į valstybės pajamas.

Vadovaujantis tuo, kas iÅ¡dėstyta ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 – 260, 268 – 270 straipsniais, teismas nusprendžia: IeÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai. Nutraukti santuokÄ , sudarytÄ 1994 m. rugsėjo 24 d., Kelmės rajono civilinės metrikacijos skyriuje, įraÅ¡o Nr. (duomenys neskelbtini), tarp ieÅ¡kovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažįstant, jog santuoka iÅ¡iro dėl atsakovės kaltės. Po santuokos nutraukimo ieÅ¡kovui A.

V. – palikti pavardę „V.“, atsakovei R. V. – „V.“. Pripažinti, kad transporto priemonė „Opel Astra“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) identifikavimo Nr. (duomenys neskelbtini), yra ieÅ¡kovo A. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) asmeninė nuosavybė. Nustatyti, kad Å¡alims viena iÅ¡ kitos iÅ¡laikymas nepriteisiamas. Priteisti iÅ¡ atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) vienÄ Å¡imtÄ penkiasdeÅ¡imt du eurus trisdeÅ¡imt du centus (152,32 Eur) už advokato teisinės pagalbos teikimÄ ieÅ¡kovui.

Antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ sias sÄ skaitas nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktÄ antrinę teisinę pagalbÄ . Surenkamosios sÄ skaitos: akcinė bendrovė „Swedbank“, sÄ skaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, akcinė bendrovė „Citadele“, sÄ skaita Nr. LT78 7290 0000 0013 0151, akcinė bendrovė „Luminor“ bankas, sÄ skaita Nr. LT74 4010 0510 0132 4763, akcinė bendrovė SEB bankas, sÄ skaita Nr. LT05 7044 0600 0788 7175, akcinė bendrovė Å iaulių bankas, sÄ skaita Nr. LT32 7180 0000 0014 1038, „Danske Bank A/S“, Lietuvos filialas, sÄ skaita Nr. LT74 7400 0000 0872 3870, uždaroji akcinė bendrovė Medicinos bankas, sÄ skaita Nr. LT42 7230 0000 0012 0025.

Priteisti iÅ¡ atsakovės R. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) septyniasdeÅ¡imt penkių eurų (75,00 Eur) žyminio mokesčio ir septynių eurų aÅ¡tuoniasdeÅ¡imt keturių centų (7,84 Eur) už procesinių dokumentų įteikimÄ valstybei. Å ios sumos turi bÅ«ti sumokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamÄ jÄ sÄ skaitÄ (nurodytos aukščiau) nurodant juridinio asmens kodÄ â€“ 188659752, įmokos kodÄ â€“ 5660 (žyminiam mokesčiui), 5662 (už procesinių dokumentų įteikimÄ ).

Sprendimas per 30 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Marijampolės apylinkės teismo Å akių rÅ«muose. Teisėja Lina Antanaitienė