f9ca4e52-c855-43b3-aaf8-c48bc60835b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

?Administracinė byla Nr. eI-746-331/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03218-2018-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 36, 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. sausio 23 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Jolantos Malijauskienės, RÅ«tos Miliuvienės ir Henriko Sadausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), dalyvaujant pareiÅ¡kėjui E. V. (E. V.), jo atstovui advokatui Vaitiekui Novikevičiui, atsakovo atstovei J. Z., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo E. V. skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo. Teismas nustatė:

1. PareiÅ¡kėjas kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2018 m. rugpjūčio 24 d. sprendimÄ Nr. 18-IL-10-03133-e „Dėl E. V. (E. V.) leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus ir neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo“ (toliau – Sprendimas). 1.1. PaaiÅ¡kino, kad pačiame Sprendime, ikiteisminiai tyrimai, atitinkamai pradėti 2017 m. rugpjūčio 17 d. ir 2017 m. vasario 5 d. dėl pareiÅ¡kėjo galimai nusikalstamos veikos (vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo), buvo nutraukti.

Vadinasi, pareiÅ¡kėjas nebuvo nubaustas baudžiamÄ ja tvarka. Priėmus skundžiamÄ SprendimÄ buvo pažeista nekaltumo prezumpcija, nes pareiÅ¡kėjas netiesiogiai pripažįstamas kaltu nusikalstamų veikų padarymu, dėl kurių, kaip matyti, nubausta baudžiamÄ ja tvarka nebuvo. 1.2. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatytas nei jo neblaivumo bei smurto prieÅ¡ J. V. faktai, ikiteisminiai tyrimai nėra pakankamas pagrindas pripažinti pareiÅ¡kėjÄ keliančiu grėsmę saugomoms vertybėms. 1.3. Sprendime nurodytas administracinis pažeidimas buvo padarytas daugiau nei prieÅ¡ 3 metus dar prieÅ¡ pareiÅ¡kėjui gaunant leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus ir neterminuotÄ leidimÄ Ä¯sigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.

IÅ¡duodant aptariamÄ leidimÄ pareiÅ¡kėjui, aplinkybių, dėl kurių nebuvo galima iÅ¡duoti leidimus nustatyta tvarka, nebuvo nustatyta. Vadinasi, kad, jeigu pareiÅ¡kėjas po aptarto administracinio pažeidimo bÅ«tų kėlęs grėsmę aplinkiniam, bÅ«tų buvęs pagrindas pripažinti jį keliančiu grėsme ir neiÅ¡duoti aptariamų leidimų. Tačiau leidimai pareiÅ¡kėjui buvo iÅ¡duoti. PareiÅ¡kėjas, po aptariamų leidimų gavimo, nėra pažeidęs jokių ginklų laikymo reikalavimų.

Aplinkybės, kad pareiÅ¡kėjui buvo pasiÅ«lyta eiti aukÅ¡tesnes pareigas, jam suteikta teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija bei patvirtintas vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas patvirtina, kad pareiÅ¡kėjas nekelia grėsmės nei visuomenei, nei jos saugomoms vertybėms. Todėl Å¡iuo atveju neegzistuoja nei vienas pagrindas ir akivaizdžių bei informatyvių duomenų, dėl kurio pareiÅ¡kėjui iÅ¡duoti aptariami leidimai bÅ«tų panaikinti. 1.5. Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas advokatas palaikė skunde iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė skundÄ tenkinti visiÅ¡kai.

2. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į pareiÅ¡kėjo skundÄ su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . 2.1. PaaiÅ¡kino, kad pareiÅ¡kėjas, kaip ginklų turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus nustatytus pareiÅ¡kėjo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes. Jo elgesys savaime laikytinas keliančiu grėsmę žmonių gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ar vieÅ¡ajai tvarkai.

Teisės aktuose nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobÅ«džio, skirti užtikrinti jais siekiamų tikslų įgyvendinimÄ . Tokiu atveju asmens veiksmai vertinami nepriklausomai nuo jo kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo. Priimtas skundžiamas Sprendimas yra teisėtas, pagrįstas teisės normomis, o pareiÅ¡kėjo pateikta informacija dėl jo skyrimo į Vilniaus AVPK Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjo pareigas, sprendžiant leidimų laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo teisėtumÄ bei pagrįstumÄ nėra vertinama. 2.2.

Teismo posėdyje Vilniaus AVPK atstovė palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Teismas konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilęs dėl Sprendimo, kuriuo pareiškėjui panaikintas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus ir neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (nešiotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. IÅ¡ teismui pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nustatyta, kad: 4.1. PareiÅ¡kėjui 2013 m. sausio 28 d. iÅ¡duotas neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. 0001592 ir 2016 m. gegužės 25 d. iÅ¡duotas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklu (savigynai (lygiavamzdžiai Å¡aunamieji ginklai), savigynai (pistoletai, revolveriai)) Nr. L1-0013747. 2018 m. balandžio 3 d. duomenimis pareiÅ¡kėjas turi asmeninius ginklus: pistoletÄ AKB9237 ir lygiavamzdį Å¡autuvÄ MV86901C. 4.2. Vilniaus AVPK, atlikęs patikrinimus, nustatė, kad pareiÅ¡kėjas panaudojo fizinį smurtÄ vieÅ¡oje vietoje prieÅ¡ asmenį, dėl ko buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, taip pat bÅ«damas neblaivus padarė administracinį teisės pažeidimÄ .

Todėl atsakovas padarė iÅ¡vadÄ , kad Å¡ie nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti asmens elgesį, jo polinkį nesilaikyti teisinio reglamentavimo, nustatytų vieÅ¡ojo elgesio taisyklių, charakterizuoja jį kaip negerbiantį valstybėje galiojančių įstatymų, nepaklÅ«stantį jų reikalavimams, linkusį kelti grėsmę kitų asmenų sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Atsižvelgęs į Å¡ias aplinkybes, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ginklų ir Å¡audmenų įstatymo (toliau – ir Ä®statymas) 40 straipsnio 1 dalies 10 punktu, 17 straipsnio 1 dalies 11 punktu ir Lietuvos policijos generalinio komisaro 2003 m. birželio 23 d.

įsakymu Nr. V-362 patvirtintų Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių (toliau – ir Taisyklės) 93 punktu ir 59.3 papunkčiu, skundžiamu Sprendimu nusprendė panaikinti pareiÅ¡kėjui leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. L1-0013747 ir neterminuotÄ leidimÄ Ä¯sigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. 0001592. Apie skundžiamÄ SprendimÄ pareiÅ¡kėjas informuotas atsakovo raÅ¡tu.

5. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Ä®statymas (2017 m. birželio 29 d. redakcija), kurio tikslas – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ (1 straipsnio 1 dalis), o paskirtis, be kita ko, nustatyti ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartos ir apyvartos kontrolės teisinius pagrindus (1 straipsnio 2 dalis), bei Taisyklės (2017 m. rugpjūčio 31 d. redakcija), kurios nustato Ä®statyme iÅ¡vardytų ginklų iÅ¡davimo ir kontrolės tvarkÄ , turimų ginklų civilinės apyvartos ir jos kontrolės tvarkÄ . 5.1.

Įstatymo 5–7 straipsniuose įtvirtinti A, B, C, D kategorijos ginklai, kurių laikymui ir įsigijimui (nešiojimui) yra išduodami šio Įstatymo nustatyta tvarka leidimai (leidimai įsigyti ginklus, leidimai laikyti ir leidimai nešiotis ginklus, bendras neterminuotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus) (Įstatymo 12 straipsnis). Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte nustatyta, kad: „B ir C kategorijų ginklų, jų šaudmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo, apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Å iuo atveju policija nurodo atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ (panaikinti leidimÄ ) motyvus.“ Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punkte nustatyta, kad: „leidimai neÅ¡iotis ir leidimai laikyti B, C kategorijų ginklus ir Å¡audmenis panaikinami, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Tokiu atveju policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus.“ To paties straipsnio 7 dalyje įtvirtinta, kad: „SprendimÄ panaikinti leidimÄ neÅ¡iotis ar leidimÄ laikyti ginklus arba sprendimÄ nepratęsti leidimo galiojimo priima leidimÄ iÅ¡davusios policijos įstaigos vadovas.

Sprendimas turi bÅ«ti motyvuotas Å¡io straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais. Asmuo turi teisę ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų apskųsti sprendimÄ teismui.“ 5.2. Taisyklių 59.3 papunktyje nustatyta, kad: „Neterminuotas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinamas atsiradus Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 4, 5, 9 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡skyrus 18 straipsnio 2 dalies 8 punktÄ , nurodytoms sÄ lygoms.“ Pagal Taisyklių 60 punktÄ : „Neterminuoto leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali bÅ«ti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga.

Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo. Sprendimas turi būti įkeltas į LVP.“ Taisyklių 93 punkte nustatyta, kad: „Leidimo laikyti (nešiotis) ginklus panaikinimo pagrindas yra aplinkybes, dėl kurių gali būti panaikinamas leidimas, patvirtinanti medžiaga. Ja remiantis ir priimamas sprendimas. Sprendimas dėl leidimo panaikinimo surašomas laisva forma, jį tvirtina teritorinės policijos įstaigos vadovas ar jo įgaliotas asmuo.

Sprendimas turi bÅ«ti įkeltas į LVP.“ 6. Sisteminė Å¡ių teisės nuostatų analizė nustatytų faktinių aplinkybių kontekste leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Vilniaus AVPK suteikti įgaliojimai panaikinti jau iÅ¡duotus Å¡iuo atveju leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus ir neterminuotÄ leidimÄ Ä¯sigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Ä®statyme ir Taisyklėse nustatyta tvarka. Todėl pareiÅ¡kėjo argumentai, kad leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus ir neterminuoto leidimo įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus iÅ¡davimo metu nenustačius Å¡iuo atveju skundžiamame Sprendime konstatuotų aplinkybių iÅ¡ esmės nėra galimas jų panaikinimas, atmestini kaip nepagrįsti.

Kaip matyti, nagrinėjamu atveju pareiÅ¡kėjas yra nepatenkintas skundžiamu Sprendimu, kuriuo panaikinti jam iÅ¡duoti leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus ir neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus. PareiÅ¡kėjas neneigia Vilniaus AVPK nustatytų faktinių aplinkybių, tačiau nesutinka su jų teisiniu vertinimu. PareiÅ¡kėjas laikosi pozicijos, kad pradėti, tačiau nutraukti ikiteisminiai tyrimai, bei administracinis pažeidimas, padarytas dar iki jam iÅ¡duodant aptartus leidimus nėra tos aplinkybės, kurių pagrindu bÅ«tų galima panaikinti jam iÅ¡duotus leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus ir neterminuotÄ leidimÄ Ä¯sigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus.

7. Sprendžiant dėl skundžiamo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo aptartų pagrindinių pareiškėjo skundo argumentų pagrindu, pirmiausia apkreiptinas dėmesys į tai, kad Įstatyme nėra nurodyti konkretūs kriterijai, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja pasikėsinimo į minėtus teisinius gėrius tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai. Tokia praktika vadovaujasi ir Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (žr. 2016 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016, 2017 m. gegužės 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1362-502/2017 ir kt.).

Å iuo aspektu taip pat akcentuotina, kad Ä®statyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobÅ«džio, skirti užtikrinti Å¡io įstatymo tikslų įgyvendinimÄ . Sprendžiant dėl specialios teisės atėmimo, pareiga įrodyti, kad asmuo atitinka teisės aktų reikalavimus (jų nepažeidė), tenka pačiam asmeniui, siekiančiam tokiÄ teisę įgyti, tuo pačiu jam tenka ir pareiga paneigti abejones, kylančias vertinant vienus ar kitus faktus, reikÅ¡mingus specialios teisės turėjimui (žr.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gruodžio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1355-438/2018 ir kt.). Nustačius, kad Å¡iuo nagrinėjamu atveju, Sprendimas priimtas Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto ir 40 straipsnio 1 dalies 10 punkto, kurie yra identiÅ¡ki, pagrindais, pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs Å¡ių teisės nuostatų lingvistinio ir teologinio (įstatymo tikslo) turinio iÅ¡aiÅ¡kinimÄ . Be to, kad Å¡ios teisės nuostatos yra imperatyvios normos, nesuteikiančios Å¡iuo atveju Vilniaus AVPK diskrecijos teisės pasirinkti kokį nors kitÄ elgesio variantÄ , iÅ¡skyrus Å¡ioje normoje nurodytÄ leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinamÄ , jei yra nustatomas kuris nors iÅ¡ jose iÅ¡vardytų atvejų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs ir tai, kad Å¡iose teisės nuostatose kalbama apie tokius duomenis, kurie leistų daryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad toks asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui.

Tai reiÅ¡kia, kad Å¡ioje teisės normoje nurodyti duomenys apie asmenį turi bÅ«ti pakankamai akivaizdÅ«s ir informatyvÅ«s tam, kad bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ apie tokio asmens keliamÄ grėsmę Å¡ioje normoje nurodytoms vertybėms. Todėl tokio pobÅ«džio duomenys apie asmenį kiekvienu konkrečiu atveju turi bÅ«ti įvertinami tam tikru kokybiniu aspektu. Tai taip pat reiÅ¡kia, kad tokie duomenys neturi prarasti savo aktualumo, vertinant asmens galimÄ elgesį ir ateityje.

8. Remiantis byloje pateiktais raÅ¡ytiniais duomenimis nustatyta, kad 2015 m. liepos 24 d. pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas neblaivus (1,77 prom.) kliudė piliečiams, tuo pažeisdamas žmogaus orumÄ ir visuomeninę dorovę, pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas administracinių pažeidimų protokolas su administraciniu nurodymu – sumokėti 4,00 Eur baudÄ . 2017 m. vasario 5 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-05623-17 dėl pareiÅ¡kėjo galimai padaryto vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas vieÅ¡oje vietoje sukėlė J.

V. fizinį skausmÄ (du smÅ«giai į galvos sritį), tačiau nesurinkus pakankamai duomenų dėl pareiÅ¡kėjo nusikalstamų veiksmų Å¡is ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, surinktÄ medžiagÄ perduodant spręsti klausimÄ dėl pareiÅ¡kėjo patraukimo administracinėn atsakomybėn dėl to, kad galimai nevykdė teisėtų pareigÅ«nų reikalavimų, lauke prie kavinės vartojo necenzÅ«rinius žodžius, iÅ¡vadino policijos pareigÅ«nus „mentais“ ir pan.). 2017 m. rugpjūčio 17 d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-42091-17 dėl pareiÅ¡kėjo galimai padaryto vieÅ¡osios tvarkos pažeidimo, kuris pasireiÅ¡kė tuo, kad pareiÅ¡kėjas vieÅ¡oje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, demonstruojant nepagarbÄ aplinkiniams, sukėlė žodinį konfliktÄ su G.

P., tyčia uždraudė jo automobilio duris, tokiu bÅ«du sulaužydamas jas, pareiÅ¡kėjas sudavė vienÄ smÅ«gį minėtam asmeniui į kaklo sritį, sukeldamas jam fizinį skausmÄ , provokavo muÅ¡tynes, vartojo necenzÅ«rinius žodžius, grasino „Žaibo pica“ darbuotojai, piktybiÅ¡kai tyčiojosi ir demonstravo nepagarbÄ aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarkÄ . PareiÅ¡kėjas savo kaltę pripažino, gailėjosi padaręs nusikalstamÄ veikÄ , atsiprašė nukentėjusiojo.

Šis ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas susitaikius su nukentėjusiuoju.

9. Ä®vertinęs Å¡ių aplinkybių visumÄ , atsižvelgęs į aptartus pareiÅ¡kėjo veiksmus, kurių jis nekvestionuoja, jų pobÅ«dį bei padarymo laikÄ , teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo argumentais, kad neegzistuoja nė vienas pagrindas, kuris leistų daryti iÅ¡vadÄ , kad jis sukelia kokia nors grėsmę Ä®statymo saugomoms vertybėms. PrieÅ¡ingai, teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės pakankamai įrodo pareiÅ¡kėjo polinkį nesilaikyti vieÅ¡osios tvarkos ir savo elgesiu kelti grėsmę kitiems asmenims, jų sveikatai, vieÅ¡ajai tvarkai ir visuotiniam saugumui.

PareiÅ¡kėjo pateikti raÅ¡ytiniai duomenys, patvirtinantys jo skunde iÅ¡dėstytas aplinkybes apie tai, kad jis buvo paskirtas eiti aukÅ¡tesnes pareigas, jam suteikta teisė dirbti ir susipažinti su įslaptinta informacija bei patvirtintas vidaus tarnybos ir tarnybos Lietuvos valstybei stažas, neturi tiesioginės teisinės reikÅ¡mės sprendžiant dėl jo atitikimo Ä®statymo reikalavimams. Nors Å¡ios aplinkybės teigiamai charakterizuoja pareiÅ¡kėjo asmenybę, tačiau nepaneigia Å¡iuo atveju nustatytų faktinių aplinkybių, kurių, kaip minėta, pats pareiÅ¡kėjas nekvestionuoja ir kurios sudaro pagrindÄ taikyti Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ ir 40 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ .

Teismas sutinka su Vilniaus AVPK atsiliepimo argumentu, kad Å¡iuo atveju, priimant skundžiamÄ SprendimÄ , vertinami pareiÅ¡kėjo veiksmai. Å iuo atveju Vilniaus AVPK tinkamai identifikavo pareiÅ¡kėjo veiksmus ir įvertino juos ir jų pobÅ«dį nepriklausomai nuo pareiÅ¡kėjo kaltės ir teisinių pasekmių dėl tokių veiksmų buvimo ar nebuvimo. Vilniaus AVPK surinkta medžiaga patvirtina Sprendime iÅ¡dėstytas aplinkybes, dėl kurių panaikinti pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. L1-0013747 ir neterminuotas leidimas įsigyti ir laikyti (neÅ¡iotis) ginklus Nr. 0001592.

Atkreiptinas dėmesys, kad tokio pobÅ«džio bylose asmens interesas naudotis ginklu nėra svarbesnis už vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ , ribojant ginklų prieinamumÄ asmenims, kurie neatitinka Ä®statymo keliamų reikalavimų (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1091-575/2017).

10. Teismas pažymi, jog Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 56 straipsnio 1 dalis nustato, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, priimti bylÄ nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybės, pagrindžiančios proceso Å¡alių reikalavimus bei paaiÅ¡kinimus, ir kitokios aplinkybės, turinčios reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra.

Minėto straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad Å¡ie faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso Å¡alių ir jų atstovų paaiÅ¡kinimais, liudytojų paaiÅ¡kinimais, specialistų paaiÅ¡kinimais ir ekspertų iÅ¡vadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais raÅ¡ytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais. ABTÄ® 56 straipsnio 6 dalis nustato, kad jokie įrodymai teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėje byloje A-560-602/2016).

11. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, jog vienas iÅ¡ pagrindinių teisinės valstybės principų, be kita ko, taikomas ir įgyvendinant vieÅ¡Ä jį administravimÄ (Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAÄ®) 3 str. 1 p.) – įstatymo virÅ¡enybės principas – inter alia reikalauja, jog administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais bÅ«tų pagrįsti įstatymais. VAÄ® 8 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad VAĮ 8 straipsnio nuostatos reiÅ¡kia, jog akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi, priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

PareiÅ¡kėja ginčijamÄ sprendimÄ gavo laiku, nes šį sprendimÄ apskundė nepasibaigus skundo padavimo terminui, t. y. pasinaudojo teisę apskųsti priimtÄ sprendimÄ (Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse bylose Nr. A-3061-858/2015, Nr. eA-3706-756/2016). Ä®vertinusi ginčijamo sprendimo turinį, teismas laiko, kad ginčijamas sprendimas atitinka VAÄ® 8 straipsnio reikalavimus, nes pagrįstas objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, taikomos priemonės motyvuotos, sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis.

12. Ä®vertinus bylos aplinkybes, ginčo klausimÄ reglamentuojančius teisės aktus, darytina iÅ¡vada, kad Vilniaus AVPK iÅ¡samiai iÅ¡tyrė visas aplinkybes, tinkamai įvertino surinktų duomenų visumÄ , priėmė pagrįstÄ SprendimÄ , kurį panaikinti pareiÅ¡kėjo skunde nurodytais argumentais nėra jokio pagrindo, Sprendime aiÅ¡kiai atskleistas pareiÅ¡kėjo padarytų pažeidimų pobÅ«dis bei aplinkybės, pareiÅ¡kėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTÄ® 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 56 straipsnis).

13. Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartÄ pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994-04-19 sprendimas Van de Hurkr prieÅ¡ Nyderlandai; 1997-12-19 sprendimas Helle prieÅ¡ Suomija; Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A261-3555/2011). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84 straipsniu, 86–88 straipsniais, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu, nusprendžia:

PareiÅ¡kėjo E. V. (E. V.) skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 (trisdeÅ¡imt) kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Teisėjai Jolanta Malijauskienė RÅ«ta Miliuvienė Henrikas Sadauskas