f9c9df02-e690-4db5-a379-d28b02e75207 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr

Civilinė byla Nr. 2-1042/2010

Procesinio sprendimo kategorija 126.2 (S)

LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. liepos 15 d.

Vilnius

Â

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko, Konstantino Gurino, Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Serpantinas“, atsakovo uždarosios

akcinės bendrovės „Saprega“ ir trečiojo asmens uždarosios akcinės bendrovės „Vandlita“ atskiruosius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo

25 d. nutarties, kuria nutarta atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir paskirti bankroto administratorių, civilinėje byloje Nr. B2-1540-524/2010 pagal UAB „Saprega“ direktoriaus ArtÅ«ro Klemano, VSDFV Plungės skyriaus, E.T.L., S. B. , V. B. , D. J. ,

D. P., R. R., A. R., I. R., V. S., A. V., Z. V., UAB „Serpantinas“, A. A. , Q. A. , M. B. ,

S. B. , K. D., V. E. , R. J., A. J. , V. K., R. K., E. K. , V. K., P. L., E. L., Z. M., B. M., A. N., P. A. P., P. P., M. P., J. R. P., A. P., A. R.,

E. R., J. R., Z. R., K. S., R. S., A. S., A. Š., V. Š., A. Š., A. V., B. V., D. V., S. V., V. V., D. Z. ieškinius atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Saprega“, tretiesiems asmenims akcinei bendrovei SEB bankui, uždarajai akcinei bendrovei „Vandlita“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Baltexim“ dėl bankroto bylos iškėlimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskiruosius skundus, n u s t a t ė :

IeÅ¡kovo UAB „Saprega“ direktorius ArtÅ«ras Klemanas kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismÄ ir prašė iÅ¡kelti UAB „Saprega“ bankroto bylÄ . Nurodė, jog įmonė yra nemoki ir prašė administratoriumi skirti UAB „Jovita“

 Kitas UAB „Saprega“ administracijos vadovas Edgars Libietis pateikė atsisakymÄ nuo ieÅ¡kinio, kurio teismas 2010 m. kovo 19 d. nutartimi nepriėmė.

Ieškovas VSDFV Plungės sk. padavė ieškinį dėl bankroto bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, nurodydamas, kad įmonė 2010 m. kovo

16 d. jai yra skolinga 376 275, 72 Lt (civilinė byla Nr. B2-1629-524/2010) ir prašė administratoriumi skirti AntanÄ PelikÅ¡Ä .

IeÅ¡kovai E.T.L., S. B. , V. B. , D.J., D. P., R.R., A.R., I. R., V.S., A.V., Z.V. kreipėsi į teismÄ , praÅ¡ydami tai pačiai įmonei iÅ¡kelti bankroto bylÄ (civilinė byla Nr. B2-1653-524/2010) ir prašė administratoriumi skirti UAB „Jovita“. IeÅ¡kovų įgaliotu asmeniu Å¡ioje byloje 2010 m. kovo 24 d. nutartimi paskirtas E.T.L.

 Civilinėje byloje Nr. B2-1663-524/2010, iškeltoje pagal A. A. , Q. A. , M. B. , S. B. ,

K. D., V. E. ir kt. ieÅ¡kinį (ieÅ¡kovų atstovė paskirta R. J. ), ieÅ¡kovai prašė iÅ¡kelti atsakovui bankroto bylÄ ir

prašė administratoriumi skirti UAB „Jovita“.

UAB ,,Serpantinas“ prašė atsakovui iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir nurodė, kad atsakovas yra skolingas ieÅ¡kovui 15 193,83 Lt (civilinė byla Nr. B2-1661-524/2010) ir prašė skirti administratoriumi UAB „Bankrotų administravimas“.

AB SEB bankas pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯traukti trečiuoju asmeniu į bankroto bylos nagrinėjimÄ , nurodė, kad įmonė jai yra skolinga 250 182,32 Lt. 2010 m. kovo 16 d. nutartimi Å¡is kreditorius įtrauktas į bylos nagrinėjimÄ trečiuoju asmeniu su savarankiÅ¡kais reikalavimais. AB SEB bankas prašė administratoriumi skirti UAB „Valeksa“.

 UAB „Vandlita“ prašė įtraukti trečiuoju asmeniu į bankroto bylos nagrinėjimÄ , nurodė, kad jai atsakovas yra skolingas 35 160 Lt ir prašė atsakovo administratoriumi skirti UAB „Ius Positivum“.

UAB „Baltexim“ prašė įtraukti trečiuoju asmeniu į bankroto bylos nagrinėjimÄ ir nurodė, kad įmonė jam yra skolinga 65 853,89 Lt, prašė skirti administratoriumi UAB „Valeksa“.

Klaipėdos apygardos teismas 2010 m. kovo 25 d. nutartimi nutarė sujungti civilines bylas Nr. B2-1629-524/2010, B2-1663-524/2010, B2-1661-524/2010, B2-1653-524/2010 su civiline byla Nr. B2-1540/2010 bei iÅ¡kelti UAB „Saprega“ bankroto bylÄ , įmonės administratoriumi paskirtas UAB „Valeksa“.

Teismas nutartyje nurodė, kad įmonės turtas 2010 m. sausio 31 d. balanso sudarymo datai buvo 17 337 738 Lt vertės, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 744

476 Lt. Įmonės pateikta kreditinių įsiskolinimų pažyma įrodo, kad įmonė tik darbuotojams yra skolinga 3 693 484, 54 Lt. Pelno (nuostolių) ataskaita įrodo, kad įmonė dirbo nuostolingai. Atsakovas nesumoka skolos ieškovams ir pagal CPK

178 str. patvirtintas įrodinėjimo naÅ¡tos paskirstymo taisykles neįrodinėja, kad yra moki ir gali atsiskaityti su kreditoriais. Taigi paminėtais motyvais nustatyta, kad įmonė yra nemoki ir jai keltina bankroto byla. Pasak teismo, neskirtina įmonės administratoriumi įmonės administracijos vadovo pirminiame ieÅ¡kinyje bei įmonės darbuotojų pasiÅ«lyta kandidatÅ«ra UAB ,,Jovita“, o skirtinas ieÅ¡kovų AB SEB banko ir UAB „Baltexim“ pasiÅ«lytas administratorius, nes bankroto byloje bÅ«tina užtikrinti skaidrų ir objektyvų buvusio įmonės vadovo veiklos tyrimÄ , nustatyti įmonės privedimo prie bankroto priežastis. AB SEB bankas buvo pirmasis kreditorius, kuris kreipėsi į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei, kiti kreditoriai kreipėsi vėliau, jo kreditorinio reikalavimo dydis yra 250 182,32 Lt ir Å¡ie pagrindai yra teisiÅ¡kai reikÅ¡mingi, parenkant administratoriaus kandidatÅ«rÄ . VSDFV Plungės skyrius pasiÅ«lė administratoriumi fizinį asmenį, tačiau bankrutuojanti įmonė yra didelė ir administratorius juridinis asmuo Å¡iuo atveju galės geriau įgyvendinti bankroto įstatyme nustatytus tikslus.

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Saprega“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas nesuteikė atsakovui galimybės pateikti atsiliepimų į ieÅ¡kovų ir trečiųjų asmenų pareiÅ¡kimus, iÅ¡siuntė tik dalį atsakovui skirtų praneÅ¡imų (tik AB SEB banko pareiÅ¡kimÄ ). Nesulaukęs atsakovo pozicijos, teismas prijungė bylas ir iÅ¡sprendė klausimÄ iÅ¡ esmės. Pasikeitus atsakovo vadovui, buvo pateiktas pareiÅ¡kimas dėl atsisakymo nuo ieÅ¡kinio, kurio teismas 2010 m. kovo 19 d. netenkino. Å iÄ nutartį atsakovas gavo tik 2010 m. kovo 25 d., kai buvo priimta nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ , tad atsakovas neturėjo galimybės jÄ apskųsti. Teismas turėjo suteikti atsakovui galimybę pateikti nuomonę dėl ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimo ir prie jo pridėtų dokumentų esančių duomenų apie atsakovo finansinę padėtį tikrumo ir patikimumo. Atsakovui nebuvo iÅ¡siųstos visos nutartys dėl pareiÅ¡kėjų įtraukimo trečiaisiais asmenimis, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, ieÅ¡kovų atstovo paskyrimo. Teismas neužtikrino atsakovo teisių į gynybÄ (CPK 5 str., 42 str., 142 str., 329 str. 3 d. 1 p.), dėl ko jis neturėjo galimybės įrodyti teisiÅ¡kai svarbių aplinkybių.

2. Teismas tinkamai neištyrė

ir neįvertino visų bylai svarbių aplinkybių (CPK 179 str.,   185 str.), susijusių su A. Klemano

įvykdytais atsakovo akcininko teisių pažeidimais, akcininko sprendimais dėl galimybės tęsti įmonės veiklÄ , įvykusiu vadovo pakeitimu, naujo vadovo pateiktu atsisakymu nuo pareiÅ¡kimo ir kt. Teismas nesiaiÅ¡kino atsakovo, jo akcininko pozicijos dėl įmonės tolesnės veiklos tęstinumo, finansinės pagalbos įmonei akcininkų įnaÅ¡ais galimybių ir pan. Atsakovo valdyba nebuvo informuota apie atsakovo finansinę padėtį, ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Ä®monės nuosavas kapitalas net 10 kartų virÅ¡ija jos įstatinį kapitalÄ , t.y. įmonė turi pakankamai turto. Vadovas nesiėmė veiksmų iÅ¡spręsti finansinę situacijÄ .

3. Teismas rėmėsi tinkamai nepatvirtintais dokumentais, neturinčiais įrodomosios galios. IeÅ¡kovas pateikė 2009 m. balansÄ , kuris nėra privaloma tvarka audituotas ir patvirtintas akcininkų susirinkime. Balanso duomenys nėra patikimi. Lyginant 2009 m. gruodžio 31 d. ir 2010 m. sausio 31 d. balansus, nėra aiÅ¡ku, iÅ¡ kur per 1 mėnesį atsirado 3 mln. Lt skolos kreditoriams, o pelno (nuostolių) ataskaitoje

- 3 mln. Lt veiklos sÄ naudų. Å iuose balansuose nesutampa ataskaitinių ir praėjusių metų pelno (nuostolio) sumos. Ä® 2010 m. sausio 31 d. balansÄ buvo įraÅ¡yti klaidingi duomenys. Teismas negalėjo vadovautis Å¡iais duomenimis.

4. Teismas nepagrįstai rėmėsi per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio bei tenkančios skolos dalies 2010 metams. Å i informacija nepateikta nei balansuose, nei kreditorių sÄ raÅ¡e. Teismas neturėjo pagrindo įmonę pripažinti nemokia. IÅ¡taisius balanse įsivėlusias klaidas, pasikeis atsakovo turto ir per vienerius metus mokėtinų sumų santykis (17 mln. Lt ir 7 mln. Lt).

5. Atsakovo teigimu, darbuotojų praÅ¡omos priteisti sumos (3 mln. Lt) nėra priteistos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, byla yra nagrinėjama, tad Å¡ios sumos negalėjo bÅ«ti įtrauktos į atsakovo balansÄ . Su darbuotojų ieÅ¡kiniu atsakovas nesutinka, teigia, kad patys darbuotojai liko skolingi atsakovui, o atsakovo akcininkas ieÅ¡ko galimybių nedelsiant atsiskaityti su darbuotojais, kurie nagrinėjamojoje byloje kreipėsi dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo, bei su kitais darbuotojais, siekdamas tęsti įmonės veiklÄ .

Atskiruoju skundu trečiasis asmuo UAB „Vandlita“ prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties dalį dėl administratoriaus skyrimo, o atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Ius Positivum“.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas privalo nurodyti faktinius ir teisinius argumentus, kodėl atmeta kitas pasiÅ«lytas administratoriaus kandidatÅ«ras. Teismo nutartis yra neteisėta, nes jis nepasisakė dėl UAB „Ius Positivum“ kandidatÅ«ros, nenurodė motyvų, kodėl Å¡i kandidatÅ«ra yra netinkama (CPK 338 str., 291 str., 263 str.), neiÅ¡nagrinėjo ir nenurodė aplinkybių, kurios davė pagrindÄ spręsti dėl abiejų pretendentų kvalifikacijos, darbo krÅ«vio ir kt., nevertino trečiųjų asmenų pasiÅ«lymo ir nuomonės.

2. UAB „Valeksa“ ir UAB „Ius Positivum“ patirties ir kvalifikacijos kriterijai yra panaÅ¡Å«s, tad abiejų įmonių patirtis ir kvalifikacija administruoti atsakovÄ yra pakankama. Å iuo metu UAB „Ius Positivum“ administruoja trigubai mažiau įmonių nei UAB „Valeksa“. UAB „Ius Positivum“ darbo krÅ«vis yra mažesnis, tai leistų operatyviau vykdyti atsakovo bankroto procedÅ«rÄ . Nėra jokių aplinkybių, trukdančių UAB „Ius Positivum“ administruoti UAB „Saprega“.

Atskiruoju skundu UAB „Serpantinas“ praÅ¡o pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutarties dalį dėl administratoriaus skyrimo ir iÅ¡spręsti klausimÄ iÅ¡ esmės: atsakovo administratoriumi paskirti UAB „Bankrotų administravimas“.

AtskirÄ jį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:

1. Teismas nepagrįstai vertino tik 3 iÅ¡ 5 pasiÅ«lytų administratorių kandidatÅ«rų ir nevertino UAB „Ius Positivum“ bei UAB „Bankroto administravimas“, nenurodė jų nepriimtinumo ir tuo pažeidė Lietuvos apeliacinio teismo suformuotÄ praktikÄ . Teismas nevertino pasiÅ«lytų kandidatų kvalifikacijos, patirties, pajėgumo tinkamai organizuoti ir vykdyti atsakovo bankroto procedÅ«ras aspektais, dėl ko teismas netinkamai įgyvendino administratoriaus pasirinkimo teisę ir pažeidė administratoriaus skyrimui keliamus tikslus. Teismas nepagrįstai nurodė, kad UAB „Valeksa“ geriau atliks pavestas funkcijas tik todėl, kad jo kandidatÅ«rÄ pasiÅ«lė AB SEB bankas.

2. UAB „Valeksa“ buveinė yra Vilniuje, t.y. ne tik toliausiai nuo atsakovo buveinės, bet ir nuo bankroto bylÄ nagrinėjančio teismo, tad jam gali bÅ«ti sudėtinga užtikrinti tinkamÄ bankroto proceso eigÄ . Atstumas apsunkina administravimo procesÄ , didina administravimo iÅ¡laidas, neužtikrina efektyvaus ir spartaus funkcijų vykdymo. Kitos kandidatÅ«ros turi pranaÅ¡umÄ prieÅ¡ teismo paskirtÄ administratorių.

Atsiliepimu į apeliantų atskiruosius skundus AB SEB bankas praÅ¡o atskiruosius skundus atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad nutartis iÅ¡kelti bankroto bylÄ yra teisėta ir pagrįsta, o atsakovas net su atskiruoju skundu nepateikė įrodymų, patvirtinančių jo atsikirtimų teisėtumÄ ir pagrįstumÄ . Paskirtas administratorius turi pakankamai patirties, kvalifikuotų specialistų ir galės tinkamai atstovauti įmonės ir jos kreditorių interesus.

Atsiliepimais į UAB „Saprega“ atskirÄ jį skundÄ ieÅ¡kovų (darbuotojų) įgalioti asmenys R. J. ir E.T.L. praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti, o Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo 25 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Atsiliepime nurodo, kad tuometinis vadovas teisingai vadovavosi Ä®BÄ® 4 straipsniu, 5 straipsnio 3 dalimi. Atsakovas nemoka mokesčių valstybei, o jo sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos. UAB „Saprega“ nuolat suteikinėjo paskolas savo akcininkui, tačiau Å¡is nei karto paskolos negrÄ Å¾ino, tad akcininkas sÄ moningai siekė, kad įmonė taptų nemoki. Balanse mokėtinos sumos darbuotojams sudaro 3 693 485 Lt, o neiÅ¡mokėta atlyginimų suma yra iÅ¡augusi.

Atsiliepimu į UAB „Saprega“ atskirÄ jį skundÄ VSDFV Plungės skyrius praÅ¡o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepime nurodo, kad atsakovo įsiskolinimas VSDFV biudžetui nuolat didėja, įsiskolinimo atsakovas nesumokėjo, o jo turtas yra įkeistas arba areÅ¡tuotas. Atsakovas yra įsiskolinęs ir kitiems kreditoriams, tad vadovas turėjo kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Atsakovas nepateikė duomenų apie įmonės finansinę padėtį.

Atskirieji skundai tenkinti iÅ¡ dalies.Â

Pagal Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (2001 m. kovo 20 d. įstatymo Nr. X-1557 redakcija) 9 straipsnio penktosios dalies nuostatÄ , bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų: įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ , arba įmonė vieÅ¡ai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) ir (arba) neketina vykdyti savo įsipareigojimų. KlausimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo teismas turi spręsti, remdamasis duomenimis apie įmonės finansinę bÅ«klę, susiklosčiusiÄ Å¡io klausimo sprendimo momentu.

Ä®monės nemokumÄ apibrėžia Ä®monių bankroto įstatymo (toliau tekste Ä®BÄ®) 2 straipsnio aÅ¡tuntoji dalis. Å ioje teisės normoje nustatyta, jog įmonės nemokumas – įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės.

Ä®monės nemokumas gali bÅ«ti nustatytas tik iÅ¡analizavus jos Å«kinės finansinės veiklos rezultatus, atspindėtus finansinės atskaitomybės ir kituose dokumentuose, turinčiuose reikÅ¡mės įvertinant realiÄ Ä¯monės finansinę bÅ«klę. Spręsdamas klausimÄ apie įmonės pradelstų įsipareigojimų ir jos balansinio turto vertės santykį, teismas vadovaujasi tiek prie pareiÅ¡kimo dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo pridėtais dokumentais, tiek Ä®BÄ® 9 straipsnio antrojoje dalyje numatyta tvarka gautais finansiniais įmonės dokumentais ir duomenimis. Bankroto bylose teismas privalo aktyviai veikti ex officio, nes pagal įstatymÄ jam suteiktos didesnės galimybės veikti bylos aplinkybių nustatymÄ (Ä®BÄ® 9 str. 2 d., 10 str. 1 d., CPK 159 str. 1 d., 179 str. 2 d.).

Bankroto procesÄ reglamentuojančios teisės normos iÅ¡ esmės yra vieÅ¡osios teisės normos ir jų tikslas – paÅ¡alinti iÅ¡ apyvartos nemokius rinkos dalyvius. Tačiau pradedant šį procesÄ , t.y. iÅ¡keliant bankroto bylÄ , yra svarbu nuodugniai iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar bendrovė yra iÅ¡ tiesų nemoki ir nebegalės vykdyti veiklos, ar ji tik turi laikinų finansinių sunkumų, kurie gali bÅ«ti iÅ¡spręsti iÅ¡saugant bendrovę, kaip veikiantį rinkos dalyvį.

Teismas nustato įmonės nemokumÄ , iÅ¡analizavęs ieÅ¡kovo, atsakovo pateiktus ir kitus į bylÄ iÅ¡reikalautus dokumentus ir duomenis. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar pakanka įrodymų reikÅ¡mingoms bylos aplinkybėms nustatyti, ar įrodymai yra patikimi ir kt. Byloje nesant duomenų apie realiÄ atsakovo finansinę bÅ«klę, teismas turi iÅ¡naudoti visas galimybes, nurodytas Ä®BÄ® bei CPK, nustatyti atsakovo finansinę bÅ«klę bankroto bylos iÅ¡kėlimo dienai. Prireikus, teismas gali įmonei skirti auditÄ , ekspertizę įmonės turto vertei patikslinti.

Taigi, pagal Ä®BÄ® nuostatas, vertinant, ar įmonė yra nemoki, t.y. ar yra pagrindas jai iÅ¡kelti bankroto bylÄ , turi bÅ«ti nustatyti pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos) ir jos turimo turto vertė.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad, sprendžiant bankroto bylos iÅ¡kėlimo įmonei klausimÄ , svarbu nustatyti bendrÄ Ä¯monės pradelstų įsipareigojimų dydį ir jų santykį su įmonės balanse įraÅ¡yto turto verte, o ne tikslius visų įmonės įsiskolinimų dydžius. Tikslesnį pradelstų įsipareigojimų dydį svarbu nustatyti tik tada, kai tokių įsipareigojimų suma pagal bylos duomenis yra tik nežymiai didesnė arba nežymiai mažesnė negu pusė įmonės turto vertės. Tuo tarpu kiekvieno kreditoriaus finansinio reikalavimo pagrįstumo ir dydžio klausimai yra sprendžiami bankroto bylos nagrinėjimo metu, tokius reikalavimus teismo nutartimi tvirtinant, juos tikslinant (Lietuvos apeliacinio teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-601/2008, 2009 m. liepos 9 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-859/2009).

Tuomet, kai atsakovas ginčija ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytÄ skolÄ , Å¡i skola neįskaičiuojama į bendrÄ pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne)mokumÄ sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiÅ¡kia, kad atsakovui ginčijant ieÅ¡kovo ieÅ¡kinyje dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo nurodytÄ atsakovo skolÄ ieÅ¡kovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. Tuo atveju, jeigu iÅ¡ teismui pateikto įmonės balanso bei kitų finansinių ataskaitų rinkinį sudarančių dokumentų matyti, kad įmonės įsiskolinimas kreditoriams, kurių reikalavimų atsakovas neginčija, vis dėlto virÅ¡ija pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, įmonė laikoma nemokia ir jai turi bÅ«ti keliama bankroto byla. Tačiau visais atvejais klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo turi bÅ«ti sprendžiamas ne formaliai taikant Ä®BÄ® nuostatas dėl nemokumo, o atsižvelgiant į konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes. Tai itin aktualu tuomet, kai įmonės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams tik labai nežymiai virÅ¡ija pusę jos turimo turto. Tokiais atvejais turi bÅ«ti analizuojamos ir kitos nagrinėjamo klausimo teisingam iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingos aplinkybės: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos, lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡siieÅ¡koti skolas, ar įmonė turi leidimų bei licencijų, kurie didina įmonės vertę ir pan. Kitaip tariant, bankroto proceso pirmajame etape, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės (ne)mokumo, prioritetas turėtų bÅ«ti teikiamas reabilitaciniam tikslui. Todėl bankroto byla įmonei turi bÅ«ti keliama, kai, teismui iÅ¡analizavus visus įrodymus, nelieka abejonių dėl įmonės nemokumo (Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. sausio   Â

29 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-182/2009; 2009 m. birželio 11 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-754/2009; 2009 m. birželio 25 d. nutartis civ. byloje Nr. 2-759/2009).

Pirmosios instancijos teismas, skundžiamoje nutartyje padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovas yra nemokus, nurodęs, jog atsakovo

turtas 2010 m. sausio 31 d. balanso sudarymo datai buvo               17 337 738 Lt vertės, o per

vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai sudarė 9 744

476 Lt, kad įmonė tik darbuotojams yra skolinga 3 693 484, 54 Lt ir kad įmonė dirbo nuostolingai.

Atskiruoju skundu atsakovas UAB „Saprega“ teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi per vienerius metus mokėtinomis sumomis ir nenustatė pradelstų įsipareigojimų dydžio.

Ä® bylÄ yra pateiktas 2010 m. kovo 31 d. sudarytas atsakovo UAB „Saprega“ kreditorių sÄ raÅ¡as (t. 1, b.l. 56-60), kuris iÅ¡ esmės atitinka atsakovo balanse apskaitytus pradelstus įsipareigojimus (skolas), nes Å¡iame sÄ raÅ¡e nurodytos sumos sutampa su atsakovo 2010 m. sausio  31 d. balanso duomenimis.

 Atskiruoju skundu atsakovas nurodo, kad darbuotojų praÅ¡omos priteisti sumos (3 mln. Lt), jų nepriteisus teismo sprendimu, negalėjo bÅ«ti įtrauktos į atsakovo balansÄ .

IeÅ¡kovo administracijos vadovas į bylÄ yra pateikęs du 2010 m. vasario 12 d. sudarytus balansus: balansÄ 2009 m. gruodžio

31 dienai (t. 1, b.l. 47-48) ir balansÄ 2010 m. sausio 31 dienai (t. 1, b.l. 50-51). Lyginant Å¡ių balansų E.II.8 eilutę „kitos mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai“ matyti, kad sumos Å¡iose eilutėse nuo 1 656 264 Lt (2009 m. gruodžio 31 d.) iÅ¡augo iki 4 434 624 Lt (2010 m. sausio 31 d.).

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo UAB „Saprega“ 2010 m. sausio 31 d. kreditorių sÄ raÅ¡o duomenų apie kitas mokėtinas sumas (t. 1, b.l.

56-60) ir kreditorinių įsiskolinimų įmonės darbuotojams   2010 m. sausio 31 d. sÄ raÅ¡o (t. 1, b.l.

61-67), ieškovo administracijos vadovas A. Klemanas pripažino, kad įsiskolinimas darbuotojams, neskaičiuojant įsipareigojimų dėl atlyginimų mokėjimo, sudaro 3 251 104,91 Lt.

Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis, Klaipėdos apygardos teisme 2009 m. vasario 23 d. buvo gauta ir dabar yra nagrinėjama civilinė byla Nr. 2-357-123/2010 pagal ieškovų A.S., B.S.,

A. K. ir kt. ieÅ¡kinį atsakovui UAB „Saprega“ dėl kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų (dienpinigių) ir vidutinio darbo užmokesčio už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo. Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. sausio 13 d. nutartimi teismas nutarė padidinti Klaipėdos apygardos teismo 2009 m. vasario

25 d. nutartimi taikytų laikinųjų apsaugos priemonių areÅ¡to mastÄ nuo 579 248 Lt iki 3 163 092,38 Lt. Taigi, Å¡i nutartis patvirtina, kad ieÅ¡kovai atitinkamai padidino ieÅ¡kinio reikalavimus.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, darytina iÅ¡vada, kad į atsakovo 2010 m. sausio 31 d. balansÄ yra įtrauktos teisme darbuotojų praÅ¡omos priteisti sumos, dėl ko ir pasikeitė atsakovo balanso duomenys.

Aplinkybė, jog teisme yra pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys dėl kitų su darbo santykiais susijusių iÅ¡mokų ir vidutinio darbo užmokesčio už visÄ uždelstÄ atsiskaityti laikÄ priteisimo, gali turėti didelės įtakos atsakovo UAB „Saprega“ mokumo bÅ«senai nustatyti, kadangi tuo atveju, jeigu ieÅ¡kinys bÅ«tų atmestas, darbuotojai netektų teisės reikalauti atitinkamų sumų (virÅ¡ 3 mln. Lt). Dėl Å¡ios priežasties minėtas darbuotojų reikalavimas negali bÅ«ti pripažintas pradelstu atsakovo UAB „Saprega“ įsipareigojimu, sudarančiu pagrindÄ spręsti įmonės nemokumo faktÄ . Tad į Å¡iÄ sumÄ , jÄ minusuojant, reikia atsižvelgti, nustatant atsakovo pradelstų įsipareigojimų (skolų) sumÄ .

Kaip matyti iÅ¡ atsakovo atskirojo skundo, atsakovas pripažįsta dalį įsiskolinimų darbuotojams, tačiau pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino ir nenustatė, kokius darbuotojų reikalavimus ir kokiÄ jų sumÄ atsakovas pripažįsta. Å i aplinkybė turi esminės reikÅ¡mės, siekiant nustatyti įmonės pradelstų įsipareigojimų sumÄ .

Klausimo dėl bankroto bylos iškėlimo nagrinėjimo stadijoje taip pat yra svarbu nustatyti, kokia yra įmonės balanse apskaityto turto vertė.

Remiantis atsakovo UAB „Saprega“ 2010 m. sausio 31 d. balanso duomenimis, balanse apskaityto ilgalaikio turto vertė yra 11 868 888 Lt, trumpalaikio turto vertė – 5 468 850 Lt, kuriÄ sudaro atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 873 789 Lt, per vienerius metus gautinos sumos - 3 081 590 Lt, kitas trumpalaikis turtas – 1

516 353 Lt ir pinigai – 118 Lt.

Tačiau kaip matyti iš UAB „Saprega“ 2010 m. sausio

31 d. debitorių sÄ raÅ¡o (t. 1, b.l. 68-69), didžiausi atsakovo skolininkai yra atsakovo akcininkas UAB „Tartum“ (Juridinių asmenų registro iÅ¡raÅ¡as, t. 1, b.l. 144-149) – 1 016 456,19 Lt, tuo pačiu adresu, kaip ir atsakovas registruota bendrovė UAB „Saprega Constracting“ – 250 636,51 Lt, užsienio juridiniai asmenys SIA „Constructus“ – 297 036,07 Lt, NCC Construction AS – 179 252,31 Lt, Skanska Norge AS –      115 526,29 Lt it kt. Be to, atsakovo akcininkui UAB „Tartum“ buvo suteikta 1 303 952,53 Lt paskola (skiltis „Kitas trumpalaikis turtas“), kuriÄ atsakovas nurodo kaip negrÄ Å¾intÄ .

 Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas atsakovo turto vertės masę, nesiaiÅ¡kino dėl galimybės Å¡ias skolas ar jų dalį iÅ¡ieÅ¡koti, ar ir kokių buvo imtasi veiksmų iÅ¡ieÅ¡koti minėtas sumas. Be to, debitorių sÄ raÅ¡e nurodytos gautinos sumos – grÄ Å¾intinas PVM iÅ¡ TelÅ¡ių AVMI, Latvijos ir Norvegijos (iÅ¡ viso 1 087 513,10 Lt), tačiau į bylÄ nėra pateikti duomenys dėl tikimybės atgauti nurodytÄ sumÄ , taip pat ar yra kreiptasi dėl PVM grÄ Å¾inimo, ar priimti sprendimai dėl tokių sumų grÄ Å¾inimo ir pan. Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, pagal pateiktus į bylÄ duomenis negalima spręsti apie atsakovo turimo turto faktinę vertę, kas yra svarbu, sprendžiant klausimÄ dėl įmonės mokumo ar nemokumo.

Nors atsakovas UAB „Saprega“ atskirajame skunde nurodo, kad teismas neužtikrino atsakovo teisių į gynybÄ , kad teismas negalėjo vadovautis pateiktais 2009 m. balansu ir 2010 m. tarpiniu balansu, tačiau jis kartu su atskiruoju skundu jokių kitų dokumentų, kuriais turėtų vadovautis teismas ir/ar patvirtinančių kitokiÄ UAB „Saprega“ finansinę padėtį, nepateikė.

Pagal Ä®BÄ® 9 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatÄ , bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ . Taigi, situacijÄ , kai įmonė vėluoja iÅ¡mokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimÄ , įstatymas apibrėžia kaip savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ bankroto bylai iÅ¡kelti.

Nors į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo kreipėsi ir asmenys, kuriems atsakovas yra skolingas sumas, susijusias su darbo santykiais, tačiau vien tai, jog bendrovė yra skolinga darbuotojams, neleidžia spręsti apie Å¡io įsiskolinimo pobÅ«dį ir priežastis, neleidžia daryti iÅ¡vados, ar Å¡is įsiskolinimas yra laikino pobÅ«džio ir susidaręs dėl laikinų įmonės finansinių sunkumų, ar jis rodo ilgalaikes įmonės finansines problemas ir gresiantį nemokumÄ . Å ių aplinkybių pirmosios instancijos teismas nesiaiÅ¡kino. Teismas, kaip jau minėta, nenustatė pradelstų darbuotojams įsipareigojimų dydžio. Pažymėtina, kad atsakovas atskirajame skunde nurodo, kad jis ketina imtis priemonių padengti įsiskolinimÄ darbuotojams ir tęsti veiklÄ

Esant tokioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas uždarajai akcinei bendrovei „Saprega“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ , negali bÅ«ti laikoma teisėta ir pagrįsta, todėl naikinama, nes dėl aukščiau paminėtų proceso teisės normų pažeidimų, nenustačius visų aplinkybių, susijusių su įmonės nemokumu, liko neatskleista bylos esmė ir todėl klausimas dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo galėjo bÅ«ti iÅ¡spręstas neteisingai, o Å¡io pažeidimo apeliacinės instancijos teismas negali iÅ¡taisyti (CPK 327 str. 1 d. 2 p., 329 str. 1 d.).

Nustačius aplinkybę, jog pirmosios instancijos teismas galėjo neteisingai iÅ¡spręsti klausimÄ dėl atsakovo mokumo ar nemokumo ir panaikinus nutartį, kuria atsakovui iÅ¡kelta bankroto byla, panaikinama ir ta nutarties dalis, kuria buvo paskirtas atsakovo bankroto administratorius. Klausimas dėl bankroto administratoriaus skyrimo iÅ¡ naujo gali bÅ«ti sprendžiamas tik nustačius pagrindÄ iÅ¡kelti bankroto bylÄ atsakovui. Todėl dėl nutarties dalies, kuria buvo paskirtas atsakovo UAB „Saprega“ administratorius, pagrįstumo ir teisėtumo teisėjų kolegija nepasisako.

Pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties įžanginėje dalyje nurodė, kad, be kita ko, nagrinėjo ieÅ¡kovų UAB „Vandlita“, UAB „Baltexim“ ir AB SEB banko ieÅ¡kinius dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad UAB „Vandlita“, UAB „Baltexim“ ir AB SEB bankas pateikė tik praÅ¡ymus įtraukti juos į bylÄ trečiaisiais asmenimis ir teismas tokius jų praÅ¡ymus patenkino (t. 1, b.l. 142, 192, t. 2, b.l. 33), taip pat kad teismas nagrinėjo ir UAB „Saprega“ direktoriaus ArtÅ«ro Klemano ieÅ¡kinį dėl bankroto bylos atsakovui iÅ¡kėlimo, pirmosios instancijos teismas, iÅ¡ naujo spręsdamas bankroto bylos iÅ¡kėlimo klausimÄ , turėtų patikslinti Å¡alių procesinę padėtį ir nurodyti visus ieÅ¡kinį pareiÅ¡kusius asmenis.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio trečiuoju punktu, 338 straipsniu, n u t a r i a :

Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2010 m. kovo

25 d. nutartį ir bankroto bylos iÅ¡kėlimo uždarajai akcinei bendrovei „Saprega“ klausimÄ perduoti Klaipėdos apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

Teisėjai                                                                                  Artūras

Driukas

                                                                                              Konstantinas Gurinas

Donatas Å ernas