2017-09-06 Nr. AB-16177-3-65-3-00405-2016-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-751-1062/2017

Teisminio proceso Nr. 3-65-3-00405-2016-5

Procesinio sprendimo kategorijos: 59.1.1; 59.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

2017 m. rugsėjo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Gintaro Kryževičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Ramutės Ruškytės (pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo I. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas I. G. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 2 100 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. vasario 23 d. sprendimu pareiškėjo I. G. skundą atmetė.

II. Pareiškėjas I. G. 2017 m. gegužės 25 d. padavė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per pirmosios instancijos teismą apeliacinį skundą dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo.

III. Panevėžio apygardos administracinis teismas 2017 m. birželio 1 d. nutartimi atsisakė priimti I. G. apeliacinį skundą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte nustatytu pagrindu.

Teismas nurodė, kad pagal ABTĮ 132 straipsnio 1 dalį, apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo. Panevėžio apygardos administracinis teismas sprendimą administracinėje byloje Nr. I-70-279/2017 paskelbė 2017 m. vasario 23 d. Pareiškėjas dalyvavo teismo posėdyje ir jam buvo žinoma, kad sprendimo priėmimas ir paskelbimas šioje byloje atidėtas 2017 m. vasario 23 d. Iš byloje esančio lydraščio matyti, kad teismo sprendimas išsiųstas pareiškėjui 2017 m. vasario 24 d. Pareiškėjas teismo sprendimą gavo 2017 m. kovo 1 d. I. G. apeliacinį skundą dėl minėto sprendimo išsiuntė 2017 m. gegužės 25 d. (pagal pašto žymą ant voko ), kai paskutinė diena apeliaciniam skundui paduoti buvo 2017 m. kovo 23 d. Teismas pabrėžė, kad vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 2 dalimi prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą numatytas kaip būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą, tačiau pareiškėjas prašymo atnaujinti praleistą terminą apeliaciniam skundui paduoti šiuo atveju nepareiškė.

IV. Pareiškėjas I. G. padavė atskirąjį skundą, kuriame prašo panaikinti Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį.

Pareiškėjas paaiškina, kad nedalyvavo Panevėžio apygardos administracinio teismo posėdyje, kuriame buvo paskelbtas teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimas, ir iki šiol nėra gavęs šio teismo procesinio dokumento kopijos, todėl, jo nuomone, Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimas negalėjo įsiteisėti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

V. Nustatyta, kad pareiškėjas I. G. siekia apeliacine tvarka apskųsti jam nepalankų Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimą.

ABTĮ 138 straipsnio 3 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad apeliacinis skundas nepriimamas ir grąžinamas apeliantui, jeigu apeliacinis skundas paduotas praleidus nustatytą apeliacinio skundo padavimo terminą ir šis terminas neatnaujinamas.

Paskutinė diena apeliaciniam skundui dėl Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo panaikinimo paduoti buvo 2017 m. kovo 23 d., nes vadovaujantis ABTĮ 132 straipsnio 1 dalimi apygardų administracinių teismų sprendimai, priimti nagrinėjant bylas pirmąja instancija, apeliacine tvarka per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo gali būti skundžiami Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, t. y. termino apeliaciniam skundui paduoti pradžia yra siejama ne su skundžiamo teismo sprendimo įteikimo proceso šaliai momentu, kaip teigia pareiškėjas, o su šio sprendimo paskelbimo momentu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-338-146/2016). Pareiškėjas I. G. apeliacinį skundą išsiuntė teismui 2017 m. gegužės 25 d., todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad šiuo atveju pareiškėjas teisminės gynybos kreipėsi praleidęs įstatymo nustatytą terminą.

Pagal ABTĮ 132 straipsnio 2 dalį, praleidus terminą apeliaciniam skundui paduoti, apelianto prašymu apeliacinis arba pirmosios instancijos teismas, jeigu per jį paduodamas apeliacinis skundas, apeliacinio skundo padavimo terminą gali atnaujinti, jeigu bus pripažinta, kad terminas praleistas dėl svarbios priežasties.

Pareiškėjas, apeliaciniame skunde neprašė atnaujinti apeliacinio skundo padavimo termino. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas skundžiama 2017 m. birželio 1 d. nutartimi apeliacinio skundo padavimo termino atnaujinimo klausimo nesprendė.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad ABTĮ 132 straipsnio 2 dalyje numatytas apelianto prašymas atnaujinti praleistą apeliacinio skundo padavimo terminą yra būtina sąlyga tam, kad teismas galėtų įstatymo nustatyta tvarka spręsti praleisto termino atnaujinimo klausimą (žr., 2015 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-1237-858/2015, 2016 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-767-858/2016, 2017 m. gegužės 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-456-415/2017, 2017 m. birželio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. S-493-575/2017, 2017 m. liepos 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-626-756/2017 ir kt.).

Pagal Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalį, teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose, o teismų praktika turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina.

Teisėjų kolegija pažymi, kad šios bylos aplinkybėmis nukrypti nuo pirmiau paminėtos ABTĮ 132 straipsnio 2 dalies aiškinimo taisyklės nėra teisinio ir faktinio pagrindo. Todėl pripažinus, jog pirmosios instancijos teismas teisingai skaičiavo teismo 2017 m. vasario 23 d. sprendimo apskundimo terminą ir atsisakydamas priimti pareiškėjo apeliacinį skundą tinkamai aiškino bei taikė proceso teisės normas, skundžiama Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartis paliekama nepakeista ir pareiškėjo atskirasis skundas netenkinamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo I. G. atskirąjį skundą atmesti.

Panevėžio apygardos administracinio teismo 2017 m. birželio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Gintaras Kryževičius

Ramutė Ruškytė