f9c8fdff-7d6d-4eb6-af9c-33ba052ca27b · Panevėžio apygardos teismas

                                                                              Civiline byla Nr. 2-311-544/2011 Proceso Nr. 2-59-3-00300-2010-5Procesinio sprendimo kategorija: 21.4.1.2; 21.4.2.1; 27.3.2.1; 27.8.1; (S) 44.5.2.17; 99.5; 114.4; 126.8; PANEVEŽIO APYGARDOS TEISMAS                          LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDUS P R E N D I M A S2011 m. sausio 21 d.

Panevežys Panevežio apygardos teismo teiseja Ramune Cekniene, sekretoriaujant Loretai Talžunienei, dalyvaujant ieškoves atstovui Valdui Kvederiui, atsakovui B. J., atsakovu atstovui advokatui Algimantui Kolpertui, viešame teismo posedyje žodinio proceso tvarka išnagrinejo civiline byla Nr. 2-311-544/2011 pagal ieškoves BUAB „Autojana“ ieškini atsakovams B. J., UAB „Averta“ del pagal atskyrimo salygas atliko 497 353 Lt turto perdavimo sandorio panaikinimo ir to turto priteisimo, 497 353 Lt žalos atlyginimo priteisimo subsidiariai iš atsakovo B.

J. ir NUSTATE: Ieškove BUAB Autojana“, patikslinusi ieškinio reikalavimus, LR CK 6.1 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.66 str., 6.67 str., IBI 10 str. 7 d. 3 p. pagrindais prašo panaikinti UAB „Autojana“ reorganizavimo metu atlikta turto perdavimo sandori pagal atskyrimo salygu 17 str. 2 d. ir UAB „Averta“ iš UAB „Autojana“ gauta turta 497 353 Lt vertes gražinti ieškovui kreditoriniu reikalavimu padengimui taikant restitucija, taip pat subsidiariai iš atsakovo B. J., kaip juridinio asmens dalyvio ir administracijos vadovo, priteisti 497 353 Lt žalos atlyginima bei procesines palukanas už priteista suma.

Nurode, kad ieškovei iškelta bankroto byla. Ieškoves administratorius patikrino imones sandorius ir nustate, kad UAB „Autojana“ vienintelio akcininko B. J. 2009-03-02 sprendimu Nr. 3 buvo padalinta i dvi savarankiškas imones UAB „Autojana“ ir UAB „Averta“. Mano, kad šis sandoris kenke imones mokumui ir ji panaikinus galima gauti lešu kreditoriniu reikalavimu tenkinimui. Pagal imoniu atskyrimo salygas UAB „Averta“ po atskyrimo perejo 497 353 Lt vertes turtas, o isipareigojimu neperejo visai.

UAB „Autojana“ iki atskyrimo turejo 2 848 710 Lt vertes turta, o isipareigojimu - už 2 610 272 Lt. Po reorganizacijos UAB „Autojana“ liko 2 351 357 Lt vertes turtas ir 2 610 272 Lt vertes isipareigojimai. Tai reiškia, kad reorganizacijos metu pas ieškove buvo bankroto padetis, imone buvo nemoki ir jos dalinimas nebuvo galimas, o atsakovas turejo kreiptis i teisma del bankroto bylos iškelimo. Po atskyrimo UAB „Averta“ gavo turto ir tesia veikla, o UAB „Autojana“ 2010-02-08 teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla.

Pagal imones balanso duomenis imone turto turejo 915 740 Lt sumai, o isipareigojimu 1 833 184 Lt sumai. Per metus laiko nuo imoniu padalinimo iki UAB „Autojana“ turtas sumažejo 1 435 617 Lt, o isipareigojimai sumažejo 777 088 Lt suma. Pagal ieškovo turimus duomenis UAB „Avetra“ buvo perduotas turtas išvardintas dviejuose turto perdavimo aktuose: „Automobiliai skirti perpardavimui“ ir „Ilgalaikis turtas“. Jais perduotas turtas buvo ivertintas pagal jo rinkos ar likutine verte ir joks kitas dokumentas nesurašytas.

Pagal bylos duomenis perduoto turto UAB „Averta“ naturoje nebera, nes atsakovas nurode, kad jis nurašytas arba parduotas. Todel prašo priteisti už turta pinigus. Nurodo, jog prašoma priteisti ieškinio suma paimta pagal UAB „Autojana“ atskyrimo salygu 17 str. 2 d., kurioje nurodyta UAB „Averta“ perduodamo turto verte. Nurode, kad su UAB Autojana“ padalinimo sandoriu nesutinka toje dalyje, kuri susijusi su turto perdavimu UAB „Averta“. Mano, kad tai yra sandoris, kuris prieštaravo imones veiklos tikslams, teisei ir gerai moralei, nes turto perdavimo neatlygintina sandori atsakovas sudare pats su savimi siekdamas išvengti skolos sumokejimo UAB „Autojana“ kreditoriams.

Nurodo, jog paties bendroves padalijimo negincija, todel nesivadovauja CK 2.102 str. nuostatomis. UAB „Autojana“ buves turtas ir prekes buvo ikeistos bankui, todel imones padalinimas turejo buti suderintas su banku, ko padaryta nebuvo. Naujai isteigta imone vykde tokia pacia veikla kaip ir steigeja, todel mano, kad nebuvo priežasties ja reorganizuoti. Taciau tokia reorganizacija, kokia buvo atlikta, išsaugojo atsakovei perduota turto dali, nes turtas nebuvo panaudotas ieškoves kreditoriu reikalavimu tenkinimui. Atsakovas B.

J. žinojo apie mineta situacija, nes pats buvo abieju imoniu savininkas ir ieškoves direktorius. Teigia, kad minetas turto perdavimo sandoris yra apsimestinis, nes sudarytas siekiant išsaugoti dali imones turto perkeliant ji kitam asmeniui, jis sudarytas su paciu savimi ir jo atsakovas sudaryti neprivalejo (CK 6.66 str., 6.67 str.). Be to, atsakovas B. J. su AB Banku „Hansabankas“ buvo pasirašes kredito linijos sutarti Nr. 07-109399-KL, pagal kurios 10 str. reikalavimus isipareigojo neperleisti tretiesiems asmenims turto ikeisto bankui, nedaryti investiciju i kitas imones, nemažinti istatinio kapitalo ir t. t.

Bankas nebuvo informuotas apie ikeisto turto perleidima, todel atsakovas B. J. neivykde savo kaip administracijos vadovo pareigu. Padalinus imone ir perdavus dali turto buvo pažeisti šios sutarties reikalavimai, bankas pareiške kreditorini reikalavima bankroto byloje butent vadovaudamasis nurodyta kredito linijos sutartimi. Atsakovas buvo nesažiningas, kadangi sandori sudare su bendrove, kurios direktoriumi ir vieninteliu akcininku buvo pats. Ieškovas mano, kad atsakovas B. J. minetos reorganizacijos atliktu veiksmu ir sprendimu pasekoje kaip juridinio asmens dalyvis ir administracijos vadovas padare ieškovei 497 353 Lt turtine žala, kuria turetu atlyginti subsidiariai CK 2.50 str., 3 d., 2.83 str. 3 d., 2.98 str. 2 d., 2.104 str., 6.245-6.249 str. numatytais pagrindais, ir jo civilines atsakomybes salygos visiškai irodytos pagal 6.245 str. 6.249 str., jis pripažintinas kaltu asmeniu del nuostoliu ir žalos atsiradimo pertvarkant imone ir turetu subsidiariai atsakyti savo turtu (b. l. 11-14, 117-121).Atsakovai UAB „Avetra“ ir B.

J. praše ieškini atmesti, nes jis nepagristas. Nurode, kad nesutinka su ieškovo teiginiu, kad turto perdavimo sandoris yra negaliojantis, nes sudarytas asmens su savimi. Mano, jog tokiu pagrindu imones padalijimo ir turto perdavimo naujai steigiamai imonei pripažinti negaliojanciu negalima. Vienintelis akcininkas, kuris turejo teise priimti sprendima del reorganizacijos, patvirtino UAB „Autojana“ atskyrimo salygas ir šios salygos numate turto perdavimo naujai isteigtai imonei UAB „Avetra“. Turtas perduotas vykdant šias atskyrimo salygas.

Todel nepripažinus visu atskyrimo salygu negaliojanciomis negalima pripažinti negaliojanciu turto perdavimo isteigtai imonei, nes turto perdavimas esmine ir privaloma naujai isteigtos imones veiklos ir iregistravimo salyga. Mano, jog UAB „Autojana“ reorganizacija yra atlikta laikantis CK ir ABI 71 str. ir kitu straipsniu reikalavimu. Minetos teises normos numato galimybe atskirti vienos imones turto dali ir isteigti atskirtos imones dalies pagrindu kita imone (juridini asmeni). Todel po atskyrimo ivykusi reorganizacijos dalis - turto perdavimas - nera laikytinas sandoriu, kuris sudarytas asmens su paciu savimi.

CK ir ABI nuostatos numato specialia bendroves reorganizavimo eiga, gincijimo tvarka bei kreditoriu teisiu apsauga. Ieškovo reikalavimas gražinti turta, kuris perduotas atsakovei UAB „Avetra“, reikštu šios imones kreditoriu pažeidima, nes netekusi turto bendrove nebegaletu atsiskaityti su kreditoriais, vykdyti komercines – ukines veiklos. Pažymi, kad atskirtos dalies imones turto perdavimas pagal gincijama perdavimo akta naujai steigiamai imonei buvo butinas, ir todel turto perdavimo aktas negali buti laikomas pažeidusiu kreditoriu interesus, nes kreditorius pagal CK 6.66 str. turi teise gincyti skolininko sudarytus sandorius, kuriu jis sudaryti neprivalejo, jei tie sandoriai pažeidžia kreditoriaus interesus.

Ieškove negincija istatinio kapitalo suformavimo, reorganizavimo kaip sandorio, bet prašo pripažinti niekiniu tik po to atlikta turto perdavima. Mano, kad nepripažinus reorganizavimo sandorio negaliojanciu negalima pripažinti negaliojanciu tik dalies reorganizavimo salygu, be kuriu ir pats reorganizavimas nebutu galimas. Ieškovas tokio reikalavimo nereiškia, o teismas negali išeiti už reikalavimo ribu. CK 2.102 str. numatytas išsamus sarašas aplinkybiu, kurioms esant reorganizavimas gali buti pripažintas negaliojanciu.

Ieškovo kreditoriai reorganizuojant imone, turejo teise užtikrinti savo reikalavimu patenkinima CK 2.101 str., ABI 66 str. numatyta tvarka. Reorganizuojant imone jos kreditoriai turejo aktyviai elgtis siekdami užsitikrinti savo reikalavimu patenkinima, o kreditoriai, kurie nesieme veiksmu del savo reikalavimu patenkinimo, netenka teises gincyti imones reorganizavimo. Nurodo, kad administratorius, gincydamas sandorius, negali tureti daugiau teisiu negu ju turejo patys kreditoriai reorganizavimo metu. Jeigu reorganizavimo metu kreditoriai reorganizavimui neprieštaravo, laikytina, kad ir administratorius turi tam pritarti.

ABI 69 str. 6 d. nustato, kad reorganizuotos ir dalyvavusios reorganizavime bendroves valdymo organu nariai, renge ir igyvendine reorganizavimo salygas, bei pagal bendroves sutarti su audito imone reorganizavimo salygas vertine ekspertai istatymu nustatyta tvarka turi atlyginti del ju kaltes padaryta žala tu bendroviu akcininkams. Atsakovas B. J. nurodo, kad jam, kaip bendroves akcininkui, reorganizavimu žala nepadaryta. Teigia, kad žala ieškovei taip pat nepadaryta, nes ieškoves turto dalis atskirta ir ikurta nauja bendrove laikantis istatymo reikalavimu.

Žala gali buti priteista atlyginti tik tokiai žalai esant padarytai, esant neteisetiems veiksmams, kaltei ir priežastiniam ryšiui del pasekmiu ir neteisetu veiksmu. Šiu elementu ieškove neirodineja. Teisetai atlikta reorganizacija negali buti pagrindu reikšti ieškovei subsidiaru reikalavima akcininkui atlyginti bendrovei žala, kurios dydis tiesiogiai susietas su parduoto naujai imonei turto verte. Ieškove reiškia atsakovui B. J. subsidiaru reikalavima, todel nepriteisus 497 353 Lt turto iš pagrindinio skolininko UAB „Avetra“, negalima ir subsidiarine atsakomybe (b. l. 78-79, 132-134).

Ieškinys atsakovo B. J. atžvilgiu tenkintinas visiškai, o atsakoves UAB „Avetra“ atžvilgiu atmestinas. Ši išvada daroma vadovaujantis šia irodymu visuma ir del šiu motyvu.Byloje nustatyta, kad UAB „Autojana“ vienintelis akcininkas ir administracijos vadovas buvo B. J. (b. l. 27). Po bendroviu atskyrimo ikurtos bendroves UAB „Avetra“ vieninteliu akcininku taip pat tapo atsakovas B. J. (b. l. 28). Jis 2009-01-18 prieme sprendima, prilygstanti visuotinio akcininku susirinkimu nutarimui, kuriuo konstatavo, kad yra parengtos UAB „Autojana“ atskyrimo salygos ir nutare joms pritarti (b. l. 25).

Šio sprendimo pagrindu VI Registru centre 2009-01-28 iregistruotas UAB „Autojana“ statusas – „dalyvaujantis atsiskyrime“ (b. l. 24). 2009-01-09 dienai UAB „Autojana“ i balansa irašyto turto verte buvo 2 548 010 Lt, o neivykdyti isipareigojimai sudare 2 610 272 Lt (b. l. 37). UAB „Autojana“ atskyrimo salygu matyti, kad UAB „Autojana“ buvo nutarta padalyti i toliau veikla tesiancia UAB „Autojana“ ir i naujai sukuriama UAB „Avetra“ (1 p.), kuriai buvo perduotas 497 385 Lt vertes BUAB „Autojana“ turtas be jokiu neivykdytu prievoliu, nors BUAB „Autojana“ liko 2 610 272 Lt vertes neivykdytu prievoliu ir 2 351 357 Lt vertes turtas (17 p., 30 p.) (b. l. 27-32).

Atsakovo 2009-03-02 sprendimu Nr. 3  iš tesiancios veikla UAB „Autojana“ buvo atskirta dalis turto, teisiu ir pareigu ir šiuo pagrindu ikurtas naujas juridinis asmuo UAB „Avetra“ (b. l. 26). Iš 2009-03-09 perdavimo-priemimo akto matyti, kad minetu sprendimu ir atskyrimo salygu pagrindu UAB „Autojana“ perdave UAB „Avetra“ 25 punktuose nurodytus automobilius, skirtus perpardavimui, bendros 235 283,59 Lt vertes ir ilgalaiki turta 262 204,98 Lt likutines vertes, viso - 497 487 Lt (b. l. 35-36, 64-65).

Pagal atskyrimo salygas UAB „Autojana‘ istatinis kapitalas sudare 10 000 Lt, o UAB „Avetra“ istatinis kapitalas 497 400 Lt. Ieškinys reiškiamas IBI 11 str. 3 d. 8 p., 23 p., ipareigojanciu bankroto administratoriu patikrinti bankrutuojancios imones sandorius, sudarytus per ne mažesni kaip 36 menesiu laikotarpi iki bankroto bylos iškelimo, ir pareikšti ieškinius imones bankroto byla nagrinejanciame teisme del sandoriu, priešingu imones veiklos tikslams ir (arba) galejusiu tureti itakos tam, kad imone negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojanciais bei išieškoti skolas iš skolininku ir kaltu asmenu.Del ieškinio atsakovo B.

J. atžvilgiu.Ieškove prašo iš atsakovo B. J. priteisti 497 353 Lt žala, patirta ieškovo del šio atsakovo, kaip juridinio asmens dalyvio ir vadovo, veiksmu. Taigi, ieškinys del žalos atlyginimo priteisimo grindžiamas deliktines atsakomybes pagrindu. Taikant deliktine atsakomybe butina nustatyti visas butinas jos salygas: neteisetus atsakovo veiksmus, žalos padarymo fakta, priežastini ryši tarp neteisetos veikos ir atsiradusios žalos ir kalte (CK 6.246-6.249 str.). Šalys turi irodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus, išskyrus atvejus, kai remiamasi aplinkybemis, kuriu nereikia irodineti (CPK 178 str.).

Teismo nuomone, ieškove turejo irodyti ir irode neteisetus atsakovo veiksmus, žalos padarymo fakta, priežastini ryši tarp neteisetos veikos ir padarytos 497 353 Lt žalos. Irodžius šias salygas, atsakovo civilines atsakomybes salyga – kalte - yra preziumuojama, t. y. ieškovas, pareiškes ieškini atsakovui, neprivalo irodineti, kad atsakovas yra kaltas (CK 6.248 str.). Atsakovas, siekdamas išvengti civilines atsakomybes, turejo irodyti, kad mineta žala atsirado ne del jo kaltes, taciau šios kaltes prezumpcijos ji nepaneige (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2003-11-26 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-1130/2003).

Byloje nustatyta, kad UAB „Autojana“ vienintelis akcininkas ir administracijos vadovas buvo B. J. (b. l. 27). Po UAB „Autojana“ turto dalies atskyrimo ir ikurus bendrove UAB „Avetra“ vieninteliu akcininku taip pat tapo atsakovas B. J. (b. l. 27-33, 66-67). Šis atsakovas, kaip vienintelis UAB „Autojana“ akcininkas, 2009-01-18 prieme sprendima Nr. 2, kuriuo pritare bendroves atskyrimo salygoms ir veliau 2009-03-02 sprendimu Nr. 3 jau kaip imones administracijos vadovas igyvendino bendroves atskyrimo salygas ir pagal 2009-03-09 mineta perleidimo akta perleido bendrovei UAB „Avetra“ 497 353 Lt vertes turta, kuris tapo pagrindu suformuoti jos istatini kapitala.

Taciau pagal minetas atskyrimo salygas UAB „Avetra“ proporcingai nebuvo perduoti jokie neivykdyti finansiniai isipareigojimai kreditoriams ar kitos neivykdytos prievoles, nors UAB „Autojana“ ju turejo už 2 610 272 Lt (b. l. 27-30). Iki atskyrimo salygu igyvendinimo UAB „Autojana“ turejo turto už 2 848 710 Lt, o neivykdyti isipareigojimai sudare 2 610 272 Lt (b. l. 27-30). Po atskyrimo salygu igyvendinimo UAB „Autojana“ liko 2 351 357 Lt vertes turtas ir tie patys neivykdyti isipareigojimai. Iš šiu duomenu matyti, kad atsakovas, priimdamas minetus sprendimus ir kaip juridinio asmens dalyvis, ir juos igyvendindamas kaip administracijos vadovas atliko veiksmus, kurie iš esmes pablogino ieškoves turtine padeti, sumažino bendroves, kaip juridinio asmens, verte ir padidinimo nemokuma, imone neteko ženklios vertes turto dalies, kuria buvo galima panaudoti kreditoriu reikalavimu tenkinimui ar imones ukinei komercinei veiklai.

Iš virš aptartu balanso duomenu matyti, kad sprendimu priemimo metu UAB „Autojana“ pagal IBI 2 str. 8 d. nuostatas jau buvo nemoki, todel jos pertvarkymas neatitiko istatymo reikalavimu ir buvo negalimas, atsakovas, kaip imones savininkas ar kaip administracijos vadovas turejo svarstyti klausima del kreipimosi i teisma del bankroto bylos iškelimo, o ne atskyrimo procesu dar labiau didinti imones nemokuma (IBI 8 str.). Po mineto proceso UAB „Autojana“ toliau liko nemoki ir netrukus jai buvo iškelta bankroto byla, kurioje patvirtinti virš 923 tukst.

Lt vertes nepatenkinti kreditoriu reikalavimai (byla Nr. B2-425-544/2010(b. l. 114-115, 121, 127). Todel, teismo nuomone, virš aptarti atsakovo veiksmai buvo neteiseti, del ju atliko bendrovei padaryta žala, kuria turi atlyginti atsakovas, nes jis neirode, kad ši žala atsirado ne del jo kaltes. Atsakovui B. J., kaip uždarosios akcines bendroves vadovui, kuris padare bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas bendroves „išoriniuose“ santykiuose, taikytina civiline atsakomybe pagal civilinius istatymus (Lietuvos Aukšciausiojo teismo Civiliniu bylu skyriaus išplestines teiseju kolegijos 2009-11-29 nutartis Nr. 3K-7-444/2009).

Uždarosios akcines bendroves administracijos vadovas yra bendroves valdymo organas (ABI 19 str. 1 d., 37 str. 1 d.). Pagal ABI 37 str. 9 d. 1 p., bendroves vadovas atsako už bendroves veiklos organizavima bei jos tikslu igyvendinima, taip pat už kitu šiame ir kituose istatymuose bei teises aktuose, bendroves istatuose nustatytu pareigu vykdyma (9 p.).. Atitinkamai šiu teisiniu pareigu nevykdymas, padares žalos, sukelia bendroves vadovo, kaip darbuotojo, materialine atsakomybe. Pagal CK 2.87 str. 7 d., juridinio asmens organo nariui nustatyta visiška atsakomybe už padaryta žala juridiniam asmeniui, išskyrus atvejus jei istatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip, ir jie šiuo atveju kitaip nenumato (DK 255 str. 5 p.).

Bendroves vadovui materialine atsakomybe atsiranda pagal salygas, kurios nustatytos DK 246 straipsnyje, ABI 38 straipsnyje, CK 2.87 str. ABI 19 str. 8 dalyje nustatyta, kad bendroves valdymo organai privalo veikti tik bendroves ir jos akcininku naudai, laikytis istatymu bei kitu teises aktu ir vadovautis bendroves istatais. Todel bendroves vadovas neturi teises priimti sprendimu ar atlikti veiksmu, kurie pažeidžia bendroves istatus ar yra priešingi istatuose nurodytiems bendroves tikslams, akivaizdžiai viršija normalia gamybine–ukine rizika, yra akivaizdžiai nuostolingi (bendroves turto švaistymas, nepagristas nurašymas, kitoks praradimas ir kt.) ar akivaizdžiai ekonomiškai nenaudingi.

Teismo nuomone, bylos duomenys patvirtina, kad minetas atsakovas šiu norminiu aktu reikalavimu nesilaike, neveike taip ir atskyrimo salygu neigyvendino tokiu budu, kad nekiltu abejoniu del priimtu sprendimu minetu klausimu teisetumo ir pagristumo. Todel virš aptarti veiksmai pripažintini neatitinkanciais bendroves vadovui keliamu aukštesnes veiklos ir atsakomybes standartu reikalavimu bei vertintini kaip sprendimai, kurie nebuvo priimti veikiant išimtinai UAB „Autojana“ interesais.Kaip jau mineta, priimant minetus sprendimus, kurie leme žalos padaryma ieškovei, atsakovas B.

J. buvo ir UAB „Autojana“ vienintelis akcininkas (juridinio asmens dalyvis). CK numatyta ne tik juridinio asmens valdymo organo atsakomybe (CK 2.87 str. 7 d.), bet ir juridinio asmens dalyvio atsakomybe (CK 2.50 str. 3 d.). Ieškove šiam atsakovui reiške ieškini del minetos žalos priteisimo ir kaip juridinio asmens dalyviui, ir tai yra ieškoves teise (CPK 13 str.). Teismu praktikoje juridinio asmens dalyvio (CK 2.45 str.) ir valdymo organo nario (CK 2.87str.) priimtu sprendimu teisinis vertinimas yra skirtingas. Juridinio asmens valdymo organo nariai turi fiduciarines pareigas juridiniam asmeniui, t. y. pareigas veikti išimtinai juridinio asmens interesais (CK 2.87 straipsnis), ir šiu pareigu nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybe pagal CK 2.87 str. 7 d.

Tuo tarpu juridinio asmens dalyvio interesai ne visada gali sutapti su paties juridinio asmens interesais, todel juridinio asmens dalyvio veiksmu vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis. Skirtingas dalyviu ir valdymo organu nariu statusas lemia ir ju civiline atsakomybe skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dali ir 2.87 straipsnio 7 dali (Lietuvos Aukšciausiojo Teismo Civiliniu bylu skyriaus teiseju kolegijos 2008-10-22 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Nagrinejamu atveju ieškinys pareikštas del turto perleidimo bendroves atskyrimo salygu igyvendinimo metu.

LR CK 2.95 str. nustatyta, kad sprendima reorganizuoti juridini asmeni priima juridinio asmens dalyviai arba teismas istatymu nustatytais atvejais. 2009-03-02 sprendimas Nr. 3, kuriuo UAB „Autojana“ buvo padalinta i dvi savarankiškas bendroves ir pritarta bendroves atskyrimo salygoms, tame tarpe – ir salygai del turto dalies perdavimo naujai bendrovei, nors perduodanti turta bendrove jau buvo nemoki, priimtas B. J., kaip imones vienintelio akcininko ir juridinio asmens dalyvio (b. l. 25). Todel atsakovo civiline atsakomybe kyla kaip juridinio asmens dalyviui.

Atsakovas, priimdamas sprendimus, privalejo atsižvelgti i istatymuose itvirtinta viešaji interesa ir užtikrinti, kad sprendimai butu protingi, o taip pat elgtis taip, kad del jos veikimo ar neveikimo imone nesukeltu žalos kitiems asmenims. Ši pareiga atitinka CK 6.246 str. d. itvirtinta nuostata. Lietuvos Aukšciausiasis Teismas išaiškino, kad civiline atsakomybe juridinio asmens dalyviui pagal CK 2.50 str. 3 d. atsiranda del jo nesažiningu veiksmu (neveikimo). Ši norma nustato papildoma atsakomybe juridinio asmens dalyviams, kad jie negaletu piktnaudžiauti galimybe išvengti turtines atsakomybes, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai ju veiksmai lemia, kad juridinis asmuo negali iki galo ivykdyti prievoles kreditoriui ir jos siekia išvengti nesažiningais veiksmais (pvz., LAT 2004-02-18 d. nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-124/2004, 2009-07-09 nutartis civilineje byloje Nr. 3K-3-329/2009).

Atsakovo sažiningumas vertinamas atsižvelgiant i tai, kokioje situacijoje buvo priimti sprendimai atskirti ir perduoti naujai ikuriamai bendrovei ieškoves turto dali. Nagrinejamu atveju neabejotinai nustatyta, kad atsakovas, kaip UAB „Autojana“ vienintelis akcininkas ir imones vadovas, žinojo apie ieškoves finansine padeti, finansinius sunkumus, pradelstus isiskolinimu kreditoriams sprendimo pertvarkyti ieškove priemimo metu bei anksciau. Tai, jog atsakovas buvo nesažiningas, patvirtina ir ta aplinkybe, kad turto perleidimas ivykdytas bendrovei esant nemokiai pagal IBI nuostatas, taip pat 600 000 Lt vertes turtui esant ikeistam bankui kredito linijos gražinimui užtikrinti ir nesant banko sutikimo turta perleisti (b. l. 122-129, 145-152) bei esant negražintai didelei kredito daliai, del ko veliau bankas inicijavo bankroto bylos iškelima ieškovei (bankroto byla Nr. B2-425-198/2010).

CK 1.5 straipsnyje itvirtinti teisingumo ir sažiningumo imperatyvai reikalauja iš civiliniu teisiniu santykiu subjektu, tarp ju ir bendroves akcininku, elgtis sažiningai, protingai. Teismo nuomone, šioje byloje yra nustatyti atsakovo nesažiningi veiksmai, kurie leme 497 353 Lt vertes UAB “Autojana“ turto, kuris galejo buti panaudotas kreditoriu reikalavimams tenkinti, praradima. Nustacius atsakovo B. J. nesažiningus veiksmus, pripažintina, kad visi elementai civilinei atsakomybei atsirasti. Mineti duomenys leidžia konstatuoti, kad atsakovus B.

J., žinodamas bendroves apie bendroves sunkia finansine padeti, perleisdamas dali imones turto, elgesi nesažiningai. Kai juridinis asmuo negali ivykdyti prievoles del juridinio asmens dalyvio nesažiningu veiksmu, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievole savo turtu subsidiariai (CK 2.50 str. 3 d.).Iš 2009-03-09 perdavimo-priemimo akto matyti, kad minetu sprendimu ir atskyrimo salygu pagrindu UAB „Autojana“ perdave UAB „Avetra“ 25 punktuose nurodytus automobilius, skirtus perpardavimui, bendros 235 283,59 Lt vertes ir ilgalaiki turta 262 204,98 Lt likutines vertes, viso - 497 487 Lt (b. l. 35-36). Todel perduoto turto verte 497 353 Lt yra  bendrovei ir kreditoriams padarytos žalos dydis, nes minetos vertes turtas galejo buti panaudotas kreditoriniu reikalavimu tenkinimui ir šia suma sumažejo bendroves turto verte (CK 6.249 str.).

CK 6.251 str. numatyta, kad nuostoliai turi buti atlyginami visiškai, taciau teismas, atsižvelgdamas i atsakomybes prigimti, šaliu turine padeti ir ju tarpusavio santykius, gali sumažinti nuostoliu dydi, jeigu del visiško nuostoliu atlyginimo atsirastu nepriimtinu ir sunkiu pasekmiu. CK 6.282 str. numatyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydi, atsižvelgdamas i žala padariusio asmens sunkia turine padeti, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tycia. Atsakovas nepraše sumažinti nuostoliu dydžio, neteike irodymu tokioms aplinkybems pagristi, ir tokiu aplinkybiu byloje nenustatyta.

Turto verte irodo balansu, turto perdavimo aktu, turto isigijimo dokumentu, ilgalaikio turto apskaitos korteliu duomenys (b. l. 39-63). Byloje šalys negincijo ir neirodinejo, kad turto verte nurodyta neteisingai ir turto perdavimo metu buvo nereali.Del ieškinio UAB „Avetra“ atžvilgiu.Iš ieškoves ieškinio turinio matyti, kad ji CK 6.1 str., 6.4 str., 6.38 str., 6.66 str., 6.67 str., IBI 10 str. 7 d. 3 p. pagrindais gincija UAB „Autojana“ atskyrimo salygu igyvendinimo metu atlikta 497 353 Lt vertes turto perdavima pagal atskyrimo salygu 17 str. 2 d. naujai ikurtai imonei UAB „Averta“ ir prašo turta priteisti ieškovei restitucijos pagrindu.

Ieškove CK 2.102 str. pagrindais negincija visu UAB „Autojana“ atskyrimo salygu, kaip atskiro proceso, kurio metu buvo atskirta dalis bendroves turto ir jis perduotas naujai ikurtai bendrovei UAB „Avetra“.Atskyrimo savoka faktiškai prilygsta imones reorganizavimo savokai, nes atskyrimas pagal Akciniu bendroviu istatyma reiškia bendroves dalies turto, teisiu ir pareigu atskyrima ir perdavima naujai kuriamai bendrovei, ir atskyrimui taikomos tos pacios taisykles kaip ir reorganizavimui padalijimo budu. UAB „Autojana“ atskyrimo salygu 6 p. nurodyta, kad atskyrimui pagal ABI 71 str. 2 d. taikomos CK ir ABI nuostatos, reglamentuojancios reorganizavima padalijimo budu (b. l. 27).

Šiuo atveju atskyrime dalyvaujancios „Autojana“ 497 400 Lt istatinio kapitalo dalimi suformuotas UAB „Avetra“ istatinis kapitalas (b. l. 28). Imones istatinio kapitalo suformavimas yra butina naujos imones isteigimo salyga. Nepripažinus atskyrimo salygu negaliojanciomis, negalima pripažinti negaliojanciu tik vienos iš salygu dalies del turto perdavimo isteigtai imonei, kadangi atskirtos dalies imones turto perdavimas yra butina pertvarkymo (reorganizavimo) salyga. Istatymai griežtai reglamentuoja juridiniu asmenu reorganizavimo budus ir reorganizavimo procedura.

Pagrindinis tokio reglamentavimo tikslas – apsaugoti treciuju asmenu (kreditoriu, darbuotoju) interesus, todel šiu reikalavimu ir proceduros turi buti griežtai laikomasi. Ieškoves kreditoriai reorganizuojant imone pagal atskyrimo salygas turejo teise užtikrinti savo reikalavimu patenkinima, taciau pagal bylos duomenis jie šia teise nesinaudojo ir atskyrimo salygu igyvendinimui neprieštaravo. CK 2. 102 str. numatyta, kad reorganizavima pripažinti negaliojanciu gali tik teismas ir tik tuo atveju, jeigu yra šio straipsnio 1 d. konkreciai nurodytos aplinkybes.

Tokiu aplinkybiu buvimo ieškove ieškinio pagrindu nenurode, ju neirodinejo. CK 2.102 str. 2 d. nustatyta, kad reorganizavimo pripažinti negaliojanciu negalima, jei nuo juridinio asmens pasibaigimo iki kreipimosi i teisma praejo daugiau nei šeši menesiai. Atskyrimo salygu 21 punkte nustatyta, kad teises ir pareigos naujai sukuriamai UAB „Averta“ pereis nuo kito menesio po pakeistu UAB „Autojana“ istatu ir naujai sukuriamos UAB „Avetra“ ir jos istatu iregistravimo juridiniu asmenu registre, pirmos dienos (b. l. 29).

Nagrinejamu atveju nuo UAB „Avetra“ iregistravimo juridiniu asmenu registre 2009-03-03 iki ieškinio pateikimo (2010-05-24) praejo daugiau nei metai, todel UAB „Autojana“ reorganizavimo pripažinti negaliojancia nebebutu pagrindo (CK 2.102 str. 2 d.). Teismo nuomone, reorganizavimui pripažinti negaliojancia CK 2.102 str. numatyti specialus tokio proceso negaliojimo pagrindai, tai nera sandoris, todel reorganizavimas ar jo sudetines dalys (atskyrimo salygu 17 str.) negali buti pripažistami negaliojanciais CK 1.81 str., 1.82 str., 6.66 str. numatytais sandoriu negaliojimo pagrindais, ir del to išsamiau nepasisakoma.

CPK 13 str. itvirtintas dispozityviškumo principas reiškia, kad ieškovas gali pasirinkti pažeistos teises gynimo buda ir, suformuluodamas ieškinio pagrinda ir dalyka, nustatyti bylos nagrinejimo ribas. Teismas negali peržengti byloje pareikštu reikalavimu, išskyrus CPK numatytas išimtis (CPK 265 str. 2 d.). Nors šios kategorijos bylose yra viešas interesas, nes ieškini pareiške bankrutuojanti imone gindama visu kreditoriu ir bendroves interesus, taciau teismas vis tiek turi vadovautis besikreipiancio i teisma asmens pasirinktu ir ieškinyje nurodytu faktiniu jo pagrindu ir dalyku, ir tik pagal ši faktini ieškinio pagrinda atlikti teisine ginco kvalifikacija, teises normu aiškinima ir taikyma, kuriu nesaisto ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas (CPK 265 str. 1 d., 270 str. 4 d. 4 p.).

Todel daroma išvada, kad pagal ieškinio faktini pagrinda ieškinys dalyje del UAB „Autojana“ reorganizavimo metu pagal atskyrimo salygu 17 str. atlikto 497 353 Lt turto perdavimo UAB „Avetra“ pagal akta ir to turto priteisimo taikant restitucija UAB „Avetra“ atžvilgiu atmestinas.  Ieškove nuo žyminio mokescio mokejimo atleistas pagal istatyma. Ieškini patenkinus atsakovo B. J. atžvilgiu, iš jo i valstybes biudžeta priteisiamas istatyme numatyto dydžio žyminis mokestis (8974 Lt) ir išlaidos, susije su procesiniu dokumentu iteikimu (35 Lt) proporcingai patenkintu reikalavimu daliai (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 83 str. 8 p., 88 str. 1 d. 3 p., 93 str. 2 d., 96 str., b. l. 2).Vadovaujantis išdestytu ir CPK 259, 260, 263, 268 straipsniais, NUSPRENDE:

Ieškini tenkinti iš dalies. Priteisti iš B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)-BUAB „Autojana“ (i. k. 248072310) - 497 353 (keturis šimtus devyniasdešimt septynis tukstancius tris šimtus penkiasdešimt tris) Lt žalai atlyginti, 5 procentus metiniu palukanu už priteista suma (497 353 Lt) nuo bylos iškelimo teisme (2010-07-07) iki teismo sprendimo visiško ivykdymo. Likusioje dalyje ieškini atmesti. Priteisti iš B. J. (a. k. (duomenys neskelbtini) i valstybes biudžeta 9009 (devynis tukstancius devynis) Lt bylinejimosi išlaidu.

Sprendimas per 30 dienu nuo jo priemimo dienos gali buti apskustas Lietuvos Apeliaciniam teismui apeliacini skunda paduodant per ši teisma. Teiseja                                                                 Ramune Cekniene