f9c38cf3-6afe-43a2-a2ca-982cb899daeb · Klaipėdos apygardos teismas

c.b.Pranešėja AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė                                                    Civilinė byla Nr. 2A-77-460/2013Teisėjas Vaclovas Paulikas.                                                                 (Proceso Nr. 2-06-3-08654-2010-7)Procesinio sprendimo kategorija 44.2.; 44.2.4.; 44.5.2.; 44.8.; 99.5; 121.21 (S) KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASN U T A R T I S 2013 m. sausio 11 d.Klaipėda Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ kolegijos pirmininkės AuÅ¡ros MaÅ¡kevičienės, kolegijos teisėjų ŽydrÅ«no BertaÅ¡iaus, Broniaus Valiaus, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ Nr. 2-1365-794/2012 pagal ieÅ¡kovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus ieÅ¡kinį atsakovui R.

L., trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras dėl žalos regreso tvarka atlyginimo bei atsakovo (apelianto) R. L. apeliacinį skundÄ dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimo.Teisėjų kolegija n u s t a t ė : ieÅ¡kovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyrius 2010-06-28 Klaipėdos miesto apylinkės teismui pateikė ieÅ¡kinį atsakovui R. L. dėl 13 310,35 Lt žalos atlyginimo regreso tvarka.

Ieškovė ieškinyje nurodė, jog atsakovas R. L. neapsidraudęs transporto priemonių valdytojų privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu, 2005-09-21 vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) partrenkė ir sužalojo R. K.. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2007-08-17 pažyma Nr. 0007688 patvirtino, jog R. K. dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe neterminuotai neteko 90 procentų darbingumo, dėl to VSDFV Vilniaus skyrius 2007-09-03 sprendimu Nr. 6-18-1921 nuo 2007-07-26 neterminuotai paskyrė R.

K. netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ . Per laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31 VSDFV Vilniaus skyrius R. K. iÅ¡mokėjo 13 310,35 Lt dydžio netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ . IeÅ¡kovė, remdamasi Valstybinio socialinio draudimo įstatymo 18 str. 1 d., nustatančia, kad juridiniai arba fiziniai asmenys, dėl kurių kaltės Fondo administravimo įstaigos neteisėtai iÅ¡mokėjo apdraustiesiems tam tikras iÅ¡mokas arba kurių neteisėtais veiksmais buvo padaryta kitokia turtinė žala Fondui, privalo tÄ Å¾alÄ atlyginti įstatymų nustatyta tvarka;

Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 31 str., pagal kurį tais atvejais, jei iÅ¡tyrus nelaimingÄ atsitikimÄ darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo nustatoma, kad jis įvyko dėl trečiojo asmens kaltės, tai VSDFV teritorinis skyrius atgręžtinio reikalavimo teise iÅ¡reikalauja iÅ¡mokėtas iÅ¡mokų sumas iÅ¡ kalto asmens Civilinio kodekso nustatyta tvarka bei CK 6.290 str. 3 d., kurioje nustatyta, kad draudimo iÅ¡mokas iÅ¡mokėjusios socialinio draudimo įstaigos įgyja regreso teisę į žalÄ padariusį asmenį, iÅ¡skyrus atvejus, kai draudimo įmokas už nukentėjusį asmenį mokėjo žalÄ padaręs asmuo, prašė teismo priteisti iÅ¡ atsakovo R.

L. 13 310,35 Lt R. K. iÅ¡mokėtų periodinių netekto darbingumo iÅ¡mokų.Atsakovas su ieÅ¡kiniu nesutiko ir prašė jį atmesti, kadangi ieÅ¡kinys yra pareikÅ¡tas netinkamam atsakovui, nes vadovaujantis Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 17 str. 3 d. ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti pareikÅ¡tas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biurui. Be to, atsakovas nurodo jog CK nenustato, kokia apimtimi yra realizuojama Å¡i atgręžtinio reikalavimo regreso teisė į žalÄ padariusį asmenį.

Nenustačius regreso teisės įgyvendinimo apimties ir ribų yra pažeidžiamas Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas teisingos žalos (materialinės ir moralinės) atlyginimo principas, taip pat žalÄ padariusiam asmeniui perkeliama konstitucinė valstybės pareiga teikti socialinę paramÄ , o tai prieÅ¡tarauja Konstitucijos 52 straipsnio nuostatai. Analizuojant socialinio draudimo ir deliktinės atsakomybės normas, darė iÅ¡vadÄ , kad asmeniui, padariusiam žalÄ , kyla pareiga ne tik atlyginti konkrečiÄ pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas apskaičiuotÄ Å¾alÄ , bet ir valstybės suteiktÄ socialinę paramÄ .Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras su ieÅ¡kiniu sutiko, prašė jį tenkinti.

Nurodė, kad, remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika ir    2005-09-21 įvykusio eismo įvykio metu galiojusių Draudimo įstatymo 135 straipsnio 1 dalies bei Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 19 straipsnio 10 dalies nuostatomis, ieškovė VSDFV Vilniaus skyrius pareiškė ieškinį tinkamam atsakovui.Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2012-07-27 sprendimu ieškinį tenkino visiškai; nusprendė priteisti iš atsakovo R.

L. 13 310,35 Lt periodinės draudimo išmokos už laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31 ieškovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui; priteisti valstybei iš atsakovo R. L. 399 Lt žyminį mokestį ir 15,75 išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Nurodė, jog ieškovė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba ieškinį pareiškė tinkamam atsakovui. Rėmėsi tuo, kad dėl R. K., apdraustos valstybiniu socialiniu draudimu, nedarbingumo, dėl kurio buvo išmokėtos valstybinio socialinio draudimo išmokos, priežastis yra atsakovo R.

L. neteisėta veika, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetui padarytÄ 13 310,35 Lt materialinę žalÄ turi atlyginti atsakovas. Konstatavo, kad ieÅ¡kovė įrodė kompensacijos dydį, jÄ pagrindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais, kompensacijÄ apskaičiavo ir iÅ¡mokėjo pagal Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo 20 straipsnyje įtvirtintas nustatymo taisykles.Apeliaciniame skunde apeliantas praÅ¡o panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo        2012-07-27 sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kinį atmesti; priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovės apeliantui patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal teismui pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus (žyminį mokestį ir iÅ¡laidas advokato teisinei pagalbai apmokėti).

Nurodo, jog apeliantas nesutinka su teismo argumentu, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, jog nukentėjusioji R. K. nepatyrė tokio dydžio turtinės žalos, kiek ieškovė R. K. išmokėjo netekto darbingumo kompensacijos – 13 310,35 Lt. Ieškovė regreso tvarka gali reikalauti iš atsakovo tik tos nukentėjusiai R. K. išmokėtos netekto darbingumo išmokos periodinės kompensacijos dalies, kuria nukentėjusiajai R. K. buvo atlyginta padaryta turtinė žala, atsiradusi dėl atsakovo neteisėtų veiksmų, t. y. dėl delikto.

IeÅ¡kovė turėjo įrodyti, kuri iÅ¡mokėtos netekto darbingumo kompensacijos dalis nuo 13 310,35 Lt yra skirta atlyginti nukentėjusiajai R. K. padarytÄ turtinę žalÄ dėl 2005-09-21 įvykusio eismo įvykio, t. y. delikto. Pabrėžė, kad ieÅ¡kovė jokiu duomenų, kurie objektyviai patvirtintų, kad visa 13 310,35 Lt dydžio ieÅ¡kovės iÅ¡mokėta periodinė netekto darbingumo kompensacija yra skirta atlyginti R. K. patirta turtinę žalÄ ir kad ieÅ¡kovė turi atgręžtinio reikalavimo teisę į atsakovÄ dėl visos Å¡ios sumos, nepateikė.

Tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė neįrodė aplinkybių, kuriomis remdamasi grindė savo reikalavimÄ , todėl ieÅ¡kinys turėjo bÅ«ti atmestas. PaaiÅ¡kino, kad R. K., atstovaujama savo atstovės pagal įstatymÄ L. K., 2009-05-18 pasirašė taikos sutartį su atsakovu, ja buvo užbaigtas ginčas dėl turtinės ir neturtinės žalos, atsiradusios dėl 2005-09-21 įvykusio eismo įvykio, atlyginimo. Taikos sutartimi buvo susitarta, kad atsakovas R. K. atlygina 15 000 Lt neturtinę žalÄ , o R. K. atsisako savo reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo.

Tokiu bÅ«du R. K. patvirtino, kad jokios turtinės žalos atsakovas jai neturi atlyginti. Mano, kad R. K. patvirtinus, kad atsakovas jai neturi atlyginti jokios turtinės žalos, jokie tretieji asmenys, įskaitant ir ieÅ¡kovÄ , negali teigti, jog už atsakovÄ kompensuoja R. K. patirtÄ turtinę žalÄ . Å iuo atveju akivaizdu, kad ieÅ¡kovė, mokanti R. K. netekto darbingumo kompensacijÄ , neturi teisės regreso tvarka reikalauti iÅ¡ atsakovo sumokėtų sumų, kaip neva R. K. atlygintos turtinės žalos, nes pati R.

K. patvirtino, kad jokios turtinės žalos ji iÅ¡ atsakovo nereikalauja. Atsižvelgiant į tai, kad nukentėjusioji R. K. taikos sutartimi patvirtino, jog atsakovas jai neprivalo ir neturi atlyginti jokios turtinės žalos, mano, kad ieÅ¡kovės sumokėta netekto darbingumo kompensacija R. K. (13 310,35 Lt) yra valstybės socialinė parama neįgaliam asmeniui, dėl jos iÅ¡mokėjimo ieÅ¡kovė neįgijo regreso teisės i atsakovÄ . Kadangi ieÅ¡kovės sumokėta netekto darbingumo kompensacija yra socialinė parama, o ne turtinės žalos atlyginimas, mano, kad apylinkės teismas sprendime klaidingai konstatavo, kad nagrinėjamu atveju susidarė subrogacijos situacija, t. y. atsirado trinariai santykiai tarp tarpusavyje susijusių trijų asmenų: nukentėjusiojo, žalÄ padariusio asmens ir asmens, kompensavusio nukentėjusiajam žalÄ .

Pabrėžė, kad tarp atsakovo ir nukentėjusiosios R. K. pasiraÅ¡yta taikos sutartis buvo patvirtinta Klaipėdos apygardos teisme. Teismo patvirtinta taikos sutartis įgyja res judicata galiÄ , o tai reiÅ¡kia, kad Å¡ios taikos sutarties sÄ lygos yra privalomos visiems, t. y. tiek valstybės ir savivaldybių institucijoms, tiek fiziniams bei juridiniams asmenims. Esant nurodytoms aplinkybėms, mano, kad Å¡ios taikos sutarties sÄ lygos, įskaitant ir tÄ , kuria R. K. patvirtino, kad atsakovas jai neturi atlyginti turtinės žalos, yra privalomos ir teismui, nagrinėjusiam Å¡iÄ bylÄ .

Teigia, kad teismas, priimdamas sprendimÄ turėjo vertinti Å¡iÄ taikos sutartį ir jos įtakÄ pareikÅ¡to ieÅ¡kinio kontekste. Tačiau teismas sprendime apie Å¡iÄ taikos sutartį net neužsiminė ir jos sÄ lygų nevertino ir tik apsiribojo vienu abstrakčiu argumentu, jog atsakovas neįrodė, kad R. K. nepatyrė tokio dydžio žalos, kiek netekto darbingumo kompensacijos iÅ¡mokėjo ieÅ¡kovė. Teigia, kad apylinkės teismas, priimdamas sprendimÄ , visiÅ¡kai nevertino bylai reikÅ¡mingų aplinkybių, priėmė nepagrįstÄ ir nemotyvuotÄ sprendimÄ , kuris turi bÅ«ti panaikintas.

IeÅ¡kovė teismui pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Juo praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-07-27 sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Nurodo, jog socialinio draudimo iÅ¡mokos pagal savo esmę yra laikomos socialinio draudimo iÅ¡mokomis. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė VSDFV Vilniaus skyrius įrodė kompensacijos dydį, jÄ grindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais.

Teigė, jog R. K. bei atsakovo R. L. sudaryta taikos sutartis negali pakeisti įstatyme įtvirtintos socialinio draudimo iÅ¡mokos paskirties. Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovės pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio. Teigia, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame 2012-07-27 sprendime motyvuotai pagrindė nustatytas iÅ¡nagrinėto ginčo faktines aplinkybes, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė teisės nuostatas, kuriomis vadovavosi priimdamas sprendimÄ , o iÅ¡ bylos medžiagos galima daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimÄ .

Trečiasis asmuo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras pateikė atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ . Nurodo, jog kadangi nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismų sprendimai negali daryti įtakos draudikų biuro teisėms ir pareigoms nagrinėjamoje byloje, todėl draudikų biuras neturi teisinio suinteresuotumo Å¡ios bylos baigtimi. Prašė apeliacinio skundo pagrįstumo klausimÄ spręsti teismo nuožiÅ«ra. Apeliacinis skundas netenkintinas.Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu.

Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi bylÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nėra.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog atsakovas R. L. vairuodamas automobilį Volkswagen Passat, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Taikos pr., ties Nr. 22 namu,      2005-09-21, apie 10.00 val., partrenkė per pėsčiųjų perėjÄ Ä—jusiÄ R. K., kuriai buvo nustatytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Remiantis VSDFV Vilniaus skyriaus gautu 2008-09-19 BDUAB „Ingo Baltic“ administratoriaus UAB „Jupoga“ raÅ¡tu Nr. 166, automobilis Volkswagen Passat, valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) šioje draudimo bendrovėje buvo apdraustas privalomuoju civilinės atsakomybės draudimu nuo 2004-12-08 iki 2005-12-07, tačiau kadangi Vilniaus apygardos teismo 2005-08-18 nutartimi DUAB „Ingo Baltic“ buvo iškelta bankroto byla, vadovaujantis Draudimo įstatymo 135 straipsnio nuostatomis, įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo, visos draudimo sutartys pasibaigia. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2006-12-20 nuosprendžiu R. L. buvo nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 3 dalį.

R. K. dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų buvo nedarbinga nuo 2005-09-21 iki 2006-01-22. Jai už šį laikotarpį buvo iÅ¡duotas nedarbingumo pažymėjimas Nr. 1422550. VSDFV Vilniaus skyrius R. K. 2005-09-21 nelaimingÄ atsitikimÄ darbe 2005-12-31 sprendimu Nr. D1571 pripažino draudžiamuoju įvykiu ir tuo pagrindu jai už 2005-09-21–2006-01-22 nedarbingumo laikotarpį paskyrė 4 017,92 Lt ligos paÅ¡alpÄ iÅ¡ valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-01-27 pažyma Nr. 0003735 nustatė, jog dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe R.

K. nuo 2006-01-23 neteko 95 procentų darbingumo, todėl VSDFV Vilniaus skyrius 2006-03-01 sprendimu Nr. 367 paskyrė jai nuo 2006-01-23 netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ netekus 95 procentų darbingumo. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 2006-07-25 pažyma Nr. 0007530 R. K. laikotarpiu nuo 2006-07-25 iki 2007-07-25 nustatė 90 procentų netektÄ darbingumÄ ir VSDFV Vilniaus skyrius 2006-08-24 sprendimu Nr. 6-18-519 R. K. nuo 2006-07-25 paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ netekus 90 procentų darbingumo. 2007-08-17 pažyma Nr. 0007688 Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos pavirtino, kad R.

K. dėl 2005-09-21 nelaimingo atsitikimo darbe neterminuotai neteko 90 procentų darbingumo, dėl to VSDFV Vilniaus skyrius 2007-09-03 sprendimu Nr.6-18-1921 jai nuo 2007-07-26 neterminuotai paskyrė netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ . 2009-04-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu ieÅ¡kovei VSDFV iÅ¡ atsakovo R. L. priteista 24 022,76 Lt netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ už laikotarpį iki 2008-09-30, sprendimas įsiteisėjęs. Kadangi R. K. netekto darbingumo periodinė kompensacija paskirta neterminuotai, todėl per laikotarpį nuo 2008-10-01 iki 2010-05-31 VSDFV R.

K. iÅ¡mokėjo 13 310,35 Lt netekto darbingumo kompensacijÄ , kuriÄ praÅ¡o priteisti iÅ¡ įvykio kaltininko R. L. ( t. 1, b. l. 6–24).Teisėjų kolegija pažymi, jog CK 6.249 straipsnio 1 dalyje žala apibrėžta kaip asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos iÅ¡laidos, taip pat negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų buvę neteisėtų veiksmų. Taigi visÄ asmens dėl sveikatos sužalojimo patirtÄ Å¾alÄ sudaro su sveikatos sužalojimu susijusios iÅ¡laidos ir negautos pajamos, kurias asmuo bÅ«tų gavęs, jei nebÅ«tų sužalota jo sveikata.

Vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo (2003-11-11 Nr. VIII-1819, toliau – Nelaimingų atsitikimų įstatymas) 2 straipsniu, nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas Å¡io įstatymo numatytais atvejais kompensuoja dėl draudžiamųjų įvykių (nelaimingų atsitikimų darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo ar profesinių ligų) negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims. Tai reiÅ¡kia, jog nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas nukentėjusiam asmeniui kompensuoja bÅ«tent tÄ Å¾alos dalį, kuriÄ sudaro negautos pajamos.VSDFV Vilniaus skyrius ieÅ¡kinyje yra nurodęs, kad vadovaujantis Nelaimingų atsitikimų įstatymo 20 straipsnio 2 dalimi, netekto darbingumo periodinė kompensacija mokama kas mėnesį ir apskaičiuojama kaip darbingumo netekimo koeficiento (d), kompensavimo koeficiento (k) ir mokėjimo mėnesį galiojančių einamųjų metų draudžiamųjų pajamų (D) sandaugos pusė pagal formulę 0,5 x d x k x D.

Kolegija atkreipia dėmesį, jog VSDFV Vilniaus skyrius 2012-07-02 pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose Klaipėdos miesto apylinkės teismui paaiÅ¡kino, jog apskaičiuojant mokėtinÄ nukentėjusiam nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui iÅ¡ darbo ar į darbÄ metu asmeniui netekto darbingumo periodinę kompensacijÄ yra atsižvelgiama į jo turėtas draudžiamÄ sias pajamas, darbingumo netekimo procentÄ , t. y. įvertinamos tokios objektyvios aplinkybės kaip nukentėjusiojo iki nelaimingo atsitikimo turėtos pajamos bei galimybės dirbti ir gauti pajamas po nelaimingo atsitikimo.

Nelaimingų atsitikimų įstatymo 3 straipsnio 9 dalis nustato, kad kompensavimo koeficientas (k) – tai asmens vidutinių mėnesinių draudžiamųjų pajamų per paskutinius paeiliui einančius 12 mėnesių, skaičiuojant atgal nuo užpraeito kalendorinio ketvirčio, buvusio prieÅ¡ nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo mėnesį, santykis su nelaimingo atsitikimo metu galiojančiomis einamųjų metų draudžiamosiomis pajamomis. Vadovaujantis 3 straipsnio 4 dalimi, darbingumo netekimo koeficientas (d) – vieneto dalimis iÅ¡reikÅ¡tas dydis, apskaičiuojamas netekto darbingumo procentÄ dalijant iÅ¡ 100.

Taigi nagrinėjamu atveju socialinio draudimo išmokos pagal savo esmę yra laikomos socialinio draudimo išmokomis, mokamomis asmens sveikatos sužalojimo atvejais, bet ne valstybės teikiama socialine parama, kaip nepagrįstai nurodo apeliantas.VSDFV Vilniaus skyrius pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, kurie pagrindžia, jog iki nelaimingo atsitikimo R. K. draudžiamosios pajamos viršijo jai VSDFV Vilniaus skyriaus mokamos netekto darbingumo vienkartinės kompensacijos dydį. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog R.

K. po įvykio neterminuotai neteko 90 procentų darbingumo, t. y. faktiÅ¡kai tapo visiÅ¡kai nedarbinga, nes, kaip VSDFV Vilniaus skyrius nurodė pirmosios instancijos teismui pateiktuose paaiÅ¡kinimuose, vadovaujantis iÅ¡mokų dėl nelaimingų atsitikimų darbe skyrimÄ reglamentuojančiais teisės aktais, laikoma, kad 100 procentų darbingumo neteko miręs asmuo (Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo iÅ¡mokų nuostatų 78 punktas) (CPK 12 straipsnis, CPK 178 straipsnis, CPK 197 straipsnis).Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame sprendime pagrįstai, atsižvelgdamas į bylos medžiagÄ , konstatavo, jog ieÅ¡kovė VSDFV Vilniaus skyrius įrodė kompensacijos dydį, jÄ grindė įstatymų nustatyta tvarka gautais dokumentais, kompensacija apskaičiuota ir iÅ¡mokėta pagal Nelaimingų atsitikimų įstatyme įtvirtintas taisykles.

Teismas pagrįstai nurodė, kad iÅ¡mokėtos kompensacijos dydis, jos nepaneigus, savaime nereiÅ¡kia, kad sužalotas asmuo nepatyrė tokio dydžio žalos. Atsakovas nepaneigė ieÅ¡kovo pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio, t. y. neįrodė, kad iÅ¡mokėta kompensacija yra didesnė už R. K. patirtÄ Å¾alÄ . TokiÄ pirmosios instancijos teismo pozicijÄ pagrindžia ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2008-11-17 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-496/2008 yra pažymėjęs, jog yra įvairių žalos apskaičiavimo metodų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nurodė, kad tiek privataus, tiek socialinio draudimo atvejais taikomas abstraktus kriterijus – iÅ¡mokėtina draudimo iÅ¡moka (kompensacija) apskaičiuojama pagal tam tikrus standartizuotus kriterijus. Dėl to turėtų bÅ«ti preziumuojama, kad iÅ¡mokėtas draudimo atlyginimas (kompensacija) visiÅ¡kai kompensuoja žalÄ . Tai atitinka teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo principus (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Å i prezumpcija yra nuginčijama, bet pareigÄ jÄ paneigti turi tas asmuo, kuris teigia, kad iÅ¡mokėta draudimo iÅ¡moka (kompensacija) nepadengia visos žalos arba, prieÅ¡ingai, – jÄ virÅ¡ija.

Å iuo atveju VSDFV Vilniaus skyrius R. K. iÅ¡mokėtos netekto darbingumo periodinės kompensacijos apskaičiavimÄ paaiÅ¡kino teisės aktų nustatyta tvarka, tai, vadovaujantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika, atitinka CK 1.5 straipsnio 4 dalyje įtvirtintÄ Ä¯pareigojimÄ teismams aiÅ¡kinant ir taikant įstatymus vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais.Teisėjų kolegijos nuomone, atmestinas yra apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas pateikė teismui įrodymus, patvirtinančius, kad ieÅ¡kovo R.

K. iÅ¡mokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija yra valstybės socialinė parama, dėl kurios ieÅ¡kovas neturi regreso teisės į atsakovÄ . TokiÄ pozicijÄ apeliantas grindžia tuo, jog Konstitucinis Teismas iÅ¡aiÅ¡kino, jog socialinio draudimo įstaigos regreso teisę į asmenį įgyja tokia apimtimi, kiek iÅ¡mokėta socialinio draudimo iÅ¡moka atlygina nukentėjusiajam padarytÄ turtinę žalÄ . R. K., atstovaujama savo atstovės pagal įstatymÄ L. K., su atsakovu 2009-05-18 pasirašė taikos sutartį, kuria buvo susitarta, jog R.

K. atsisako savo reikalavimų dėl turtinės žalos atlyginimo. Tokiu pagrindu atsakovas laikosi pozicijos, kad VSDFV Vilniaus skyriaus iÅ¡mokėta netekto darbingumo periodinė kompensacija nebuvo skirta atlyginti R. K. jos patirtÄ turtinę žalÄ . Teisėjų kolegija, vadovaudamasi nurodytu Konstitucinio Teismo aiÅ¡kinimu bei Nelaimingų atsitikimų įstatyme pateikiama nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo paskirtimi, nesutinka su apeliacinio skundo argumentu, jog VSDFV Vilniaus skyriaus R. K. iÅ¡mokėta netekto darbingumo kompensacija yra valstybės socialinė parama, dėl kurios atsakovas neįgijo regreso teisės. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas 2012-04-18 nutarime „Dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.290 straipsnio 1, 3 dalių, 6.105 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (2004 m. kovo 5 d. redakcija) 19 straipsnio 10 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1991 m. gruodžio 5 d. nutarimu Nr. 530 „Dėl asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų“ patvirtintų Asmenų draudimo valstybės lėšomis ir kompensacijų mokėjimo juos sužeidus arba jiems žuvus ryÅ¡ium su tarnyba sÄ lygų 26 punkto (2002 m. gruodžio 23 d. redakcija), Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. birželio 23 nutarimu Nr. 795 „Dėl eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių patvirtinimo" patvirtintų Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir iÅ¡mokos mokėjimo taisyklių 49 punkto atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ patvirtino, kad CK 6.290 straipsnio 1 dalyje nurodytos „socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais“, yra socialinio draudimo santykius reguliuojančiuose įstatymuose (inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatyme, Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme, Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatyme) numatytos iÅ¡mokos, mokamos apdraustajam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams apdraustojo Å¡eimos asmens sužalojimo ar jo gyvybės atėmimo atvejais, inter alia ligos dėl nelaimingo atsitikimo darbe, pakeliui į darbÄ ar iÅ¡ darbo arba profesinės ligos paÅ¡alpa, netekto darbingumo vienkartinė kompensacija, netekto darbingumo periodinė kompensacija ir kt.

Konstitucinis Teismas konstatavo ir tai, jog CK 6.290 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas aiÅ¡kinamas kitų CK normų, reguliuojančių civilinę atsakomybę ir socialinio draudimo santykius reguliuojančių įstatymų, inter alia Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo, nuostatų kontekste, reiÅ¡kia, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju, yra įskaitomos į turtinės žalos, kuriÄ dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo patyrė nukentėjęs asmuo ar jo Å¡eimos nariai, dydį, o atsakingas asmuo – žalÄ padaręs ar įstatymų nustatytais atvejais dėl kito asmens veiksmų atsiradusiÄ Å¾alÄ privalantis atlyginti asmuo –nukentėjusiajam ar jo Å¡eimos nariams turi atlyginti tÄ turtinės žalos dalį, kuri virÅ¡ija nukentėjusiam asmeniui ar jo Å¡eimos nariams iÅ¡mokėtų socialinių iÅ¡mokų dydį.Aktualu pažymėti, kad iÅ¡ Nelaimingų atsitikimų įstatymo 2 straipsnio matyti, kad nelaimingų atsitikimų darbe socialinis draudimas kompensuoja negautas pajamas Å¡ios rÅ«Å¡ies draudimu apdraustiems asmenims, kurie to paties įstatymo 3 straipsnyje apibrėžiami kaip asmenys, privalomai draudžiami nelaimingų atsitikimų darbe draudimu, už kuriuos draudėjas mokėjo ar privalėjo mokėti nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokas.

Įvykus Nelaimingų atsitikimų įstatymo 6 straipsnyje nustatytam draudžiamajam įvykiui apdraustieji asmenys įgyja teisę gauti šiame įstatyme nustatytas socialinio draudimo išmokas. Taigi asmuo, nedraustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, už kurį nebuvo ar neturėjo būti mokamos nelaimingų atsitikimų darbe socialinio draudimo įmokos, neturi teisės gauti Nelaimingų atsitikimų įstatyme nustatytų išmokų, todėl pagal savo esmę VSDFV Vilniaus skyriaus remiantis Nelaimingų atsitikimų įstatymu R.

K. paskirta netekto darbingumo kompensacija yra priskirtina socialinio draudimo iÅ¡mokai, mokamai įvykus Nelaimingų atsitikimų įstatyme nustatytam draudžiamajam įvykiui. Todėl Å¡iuo atveju teisėjų kolegijos nuomone, R. K. bei atsakovo R. L. sudaryta taikos sutartis negali pakeisti įstatyme įtvirtintos socialinio draudimo iÅ¡mokos paskirties.Apeliacinio skundo motyvas, jog ieÅ¡kovė R. K. turtinės žalos nekompensavo, o suteikė socialinę paramÄ , atmestinas kaip nepagrįstas ir atsižvelgiant į Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , kad socialinio draudimo iÅ¡mokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, įskaitomos į turtinės žalos, kuriÄ patyrė nukentėjęs asmuo, dydį, o žalÄ padaręs asmuo turi atlyginti tÄ turtinės žalos dalį, kuri virÅ¡ija nukentėjusiajam iÅ¡mokėtų socialinio draudimo iÅ¡mokų dydį.

Kaip matyti, Konstitucinis Teismas nedviprasmiÅ¡kai pasisakė, kad socialinio draudimo iÅ¡mokos yra nukentėjusio asmens patirtos turtinės žalos dalis.CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, jog žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, privalo visiÅ¡kai atlyginti kaltas asmuo. Pagal Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimÄ CK 6.290 straipsnis yra aiÅ¡kintinas kitų CK normų, nustatančių žalos atlyginimo pagrindus, kontekste, todėl teisėjų kolegija mano, kad nukentėjęs asmuo, draustas nelaimingų atsitikimų darbe socialiniu draudimu, neturi savarankiÅ¡kos teisės reikalauti iÅ¡ kalto asmens tos turtinės žalos (negautų pajamų) dalies, kuriÄ jam kompensuoja socialinio draudimo įstaigos socialinio draudimo iÅ¡mokų forma.

SistemiÅ¡kai įvertinus žalos atlyginimÄ reglamentuojančias teisės nuostatas, jog už sužalojimÄ atsakingas asmuo nukentėjusiam asmeniui privalo atlyginti tik socialinio draudimo iÅ¡mokas virÅ¡ijančiÄ negautų pajamų dalį, atsakovo apeliaciniame skunde nurodoma 2009-05-18 taikos sutartis, kuria R. K. atsisako turtinės žalos atlyginimo, galėjo bÅ«ti sudaryta tik dėl tos negautų pajamų dalies, kuri virÅ¡ijo socialinio draudimo iÅ¡mokų dydį ir negali turėti įtakos VSDFV Vilniaus skyriaus nukentėjusiajai mokamos netekto darbingumo kompensacijos, kaip socialinio draudimo iÅ¡mokos, prigimčiai bei VSDFV Vilniaus skyriaus teisei susigrÄ Å¾inti Å¡ias iÅ¡mokas atgręžtinio reikalavimo tvarka, todėl apeliacinio skundo argumentas, kad VSDFV Vilniaus skyrius R.

L. negali reikÅ¡ti reikalavimo regreso tvarka ir pirmosios instancijos teismo sprendimas yra naikintinas, yra atmestinas kaip nepagrįstas (CPK 178 straipsnis).Atkreiptinas dėmesys, jog nagrinėjamu atveju VSDFV Vilniaus skyrius pirmosios instancijos teismui pateikė įrodymus, pagrindžiančius R. K. iÅ¡mokėtos netekto darbingumo kompensacijos dydį, t. y. jog minėta kompensacija buvo apskaičiuota vadovaujantis objektyviais negautas pajamas pagrindžiančiais kriterijais, taip pat įrodymus apie iki nelaimingo atsitikimo darbe jos turėtas draudžiamÄ sias pajamas, todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, kad byloje nebuvo jokių įrodymų, kurie patvirtintų VSDFV Vilniaus skyriaus teisę reikalauti iÅ¡ atsakovo R.

K. iÅ¡mokėtos netekto darbingumo kompensacijos (t. 1, b. l. 6–25) (CPK 197 straipsnis).Teisėjų kolegija nesutinka su apeliantu, jog teismo iÅ¡vados prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams ir skundžiamas sprendimas turi bÅ«ti panaikintas, kadangi pirmosios instancijos teismas nevertino atsakovo pateiktos raÅ¡ytinės taikos sutarties. Kolegijos nuomone, kadangi taikos sutartis gali apimti tik tÄ nukentėjusiojo patirtos žalos (netektų pajamų) dalį, kuri virÅ¡ija socialinio draudimo iÅ¡mokų dydį, Klaipėdos miesto apylinkės teismas pagrįstai padarė iÅ¡vadÄ , jog atsakovas nepaneigė VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktų įrodymų dėl žalos dydžio, t. y. neįrodė, kad iÅ¡mokėta kompensacija yra didesnė už R.

K. patirtÄ Å¾alÄ . Teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, kad pirmosios instancijos teismas sprendimÄ priėmė atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į ieÅ¡kovės VSDFV Vilniaus skyriaus pateiktus įrodymus ir tuo pažeidė CPK 12 straipsnyje bei 17 straipsnyje įtvirtintus rungimosi ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principus. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime kaip tik pažymėjo, kad pagal CPK 178 straipsnį Å¡alys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ir atsikirtimus, kitaip bÅ«tų pažeisti rungimosi, dispozityvumo ir Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo principai, t. y. teismas, vadovaudamasis minėtais CPK įtvirtintais principais, konstatavo, kad atsakovas nepateikė įrodymų, jog VSDFV Vilniaus skyrius neįrodė žalos dydžio.Vadovaudamasis CPK 185 straipsnio 1 dalimi teismas vertina byloje surinktus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamas proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais.

Kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas byloje surinktus įrodymus vertino nepažeisdamas CPK nustatytų įrodymų vertinimo bei civilinio proceso taisyklių ir sprendimÄ priėmė įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumÄ jų pakankamumÄ nustatyti byloje įrodinėjamas aplinkybes, t. y. susipažinęs su byloje pateiktais įrodymais, vadovaudamasis savo vidiniu įsitikinimu, konstatavo, kad atsakovas neįrodė aplinkybių, kurios paneigtų ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011-09-26 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-356/2011, nurodė, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktikÄ dėl CPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ ir įrodymų vertinimÄ aiÅ¡kinimo ir taikymo, ne kartÄ yra pažymėjęs, jog įrodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo.

Minėtoje nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pažymėjo, kad įstatyme įtvirtinta teismo pareiga tinkamai motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia, jog teismas turi detaliai atsakyti į kiekvienÄ byloje pateiktÄ argumentÄ tačiau teismo sprendime nurodyti motyvai turi pagrįsti, kad byla buvo nagrinėjama rÅ«pestingai ir atsakingai. Svarbu tai, jog Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pasisakydamas dėl teismo pareigos motyvuoti procesinį sprendimÄ pažymėjo, kad, jeigu visa bylos medžiaga leidžia daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas atmetė apeliacinį skundÄ ir nenustatoma kitų pagrindų, tai apeliacinės instancijos teismo nutartis nėra naikinama vien dėl to, kad jos motyvai neiÅ¡samÅ«s (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-05-12 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-213/2012).

Teisėjų kolegija mano, kad nors anksčiau nurodyta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika kalba apie apeliacinės instancijos teismo procesinio sprendimo pagrindimÄ , minėtas iÅ¡aiÅ¡kinimas neprieÅ¡tarauja ir CPK 270 straipsnyje įtvirtintiems reikalavimams pirmosios instancijos teismo sprendimo, jo motyvuojamosios dalies turiniui. Klaipėdos miesto apylinkės teismas skundžiamame 2012-07-27 sprendime motyvuotai pagrindė nustatytas iÅ¡nagrinėto ginčo faktines aplinkybes, aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė teisės nuostatas, kuriomis vadovavosi priimdamas sprendimÄ , o iÅ¡ bylos medžiagos galima daryti iÅ¡vadÄ apie tai, kokiais teisiniais argumentais vadovaudamasis teismas priėmė sprendimÄ , todėl nėra pagrindo teigti, jog buvo pažeisti CPK nustatyti principai, o teismas sprendimÄ priėmė atsižvelgdamas iÅ¡imtinai į ieÅ¡kovo pateiktus įrodymus, bet nevertino atsakovo pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų.

Atsižvelgdama į anksčiau iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija mano, kad apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo pripažinti, jog Å¡iÄ bylÄ nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas pažeidė materialiosios ir procesinės teisės normas, nukrypo nuo teisės aiÅ¡kinimo ir taikymo praktikos. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamÄ teismo procesinį sprendimÄ , konstatuoja, kad jį pakeisti ar panaikinti apeliacinio skundo argumentais nėra teisinio pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkintinas, pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).Kolegija, vadovaudamasi CPK 325–333 straipsniais, n u t a r i a :

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. liepos 27 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Kolegijos pirmininkė                                                                                               AuÅ¡ra MaÅ¡kevičienė Kolegijos teisėjai                                                                                                                         ŽydrÅ«nas BertaÅ¡ius Bronius Valius