f9c37fe1-3e4d-4cb0-bb17-e85333f0ebc5 · Lietuvos apeliacinis teismas

          Civilinė byla Nr. e2-895-370/2016Teisminio proceso Nr. 2-55-3-02496-2015-4Procesinio sprendimo kategorija 3.4.2.2. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. balandžio 28 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „ECO UNION“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-3268-781/2016, kuria UAB „ECO UNION“ iÅ¡kelta bankroto byla, pagal ieÅ¡kovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Vilniaus skyriaus pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo atsakovei UAB „ECO UNION“, trečiasis asmuo – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM).

Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė :I. Ginčo esmė VSDFV Vilniaus skyrius kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama UAB „ECO UNION” iÅ¡kelti bankroto bylÄ , nurodė, kad atsakovė nevykdo savo prievolių, VSDFV biudžetui yra skolinga 3 288,31 Eur (3 107,56 Eur valstybinio socialinio draudimo įmokų ir 180,75 Eur delspinigių). Antstoliui V. Č. vykdant skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ priverstine tvarka, nustatyta, kad areÅ¡tuotose skolininkės vardu atidarytose sÄ skaitose lėšų nėra, skolininkei priklausančio registruotino nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra, kitų skolininko pajamų, turtinių teisių ar pas trečiuosius asmenis esančio skolininkės turto nenustatyta.

Pagal Juridinių asmenų registrui paskutinį kartÄ teiktÄ 2013 m. balansÄ , įmonė yra nemoki (turto turėjo už 135 761 Lt, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai siekė 269 121 Lt, 2013 m. įmonė patyrė 1 161 Lt nuostolių).Trečiasis asmuo VMI prie FM atsiliepime į pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo prašė bylÄ nagrinėti teismo nuožiÅ«ra, nurodė, kad atsakovė UAB ,, ECO UNION“ valstybės (savivaldybės) biudžetui 2015 m. gruodžio 22 d. duomenimis nėra skolinga.

Atsakovė atsiliepime nesutiko su ieÅ¡kiniu dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Nurodė, kad įmonė yra moki. Pagal įmonės 2016-01-31 balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudaro 74 967 Eur, pradelsti įsipareigojimai sudaro 3 837,9 Eur. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2016 m. vasario 17 d. nutartimi iÅ¡kėlė bankroto bylÄ atsakovei UAB „ECO UNION“ (Ä®BÄ® 9 str. 7 d. 1 p., 2 str. 8 p.), bankroto administratore paskyrė UAB „Nemokių įmonių konsultavimas ir administravimas“.

Nurodė, kad atsakovė pateikė balansÄ tik už 2016-01-01 – 2016-01-31 ataskaitinį laikotarpį, iÅ¡ jo matyti, kad 2016 m. įmonė turėjo turto už 74 967 Eur, kurį visÄ sudarė trumpalaikis turtas (74 967 Eur), iÅ¡ jo per vienerius metus gautinos sumos – 74 966 Eur, pinigai ir pinigų ekvivalentai – 1 Eur, tačiau atsakovė į bylÄ nepateikė įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, kokiu pagrindu atsakovė turi reikalavimo teisę į debitorius, ar yra realių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti sumas.

Teismui patikrinus LITEKO duomenis nustatyta, kad atsakovė nėra pareiÅ¡kusi ieÅ¡kinių savo debitoriams dėl skolų priteisimo. Teismo vertinimu, atsakovės pateiktas pradelstų įsipareigojimų sÄ raÅ¡as abejotinas, o 2015-06-03 VÄ® Registrų centro ir VÄ® „Regitra“ duomenimis draudėjo vardu registruoto turto ir transporto priemonių nėra. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo argumentai Atsakovė UAB „ECO UNION“ atskirajame skunde praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį.

Atskirasis skundas grindžiamas tokiais pagrindiniais argumentais:Teismas netinkamai įvertino atsakovės mokumo bÅ«klę. Atsakovė yra moki, Å¡iuo metu turi sÄ lyginai nedidelę pradelstÄ skolÄ vienam kreditoriui (3 337,9 Eur). Remiantis 2016 m. sausio 31 d. balanso duomenimis, atsakovės į balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertė sudaro 74 967 Eur, pradelsti įsipareigojimai - tik 3 837,5 Eur, todėl akivaizdu, kad įmonės padėtis neatitinka Ä®BÄ® 2 str. 8 d. nustatytos nemokumo bÅ«senos. IÅ¡raÅ¡as iÅ¡ Turto areÅ¡to aktų registro patvirtina, kad įmonei nėra taikomi jokie kreditorių areÅ¡tai.

Atsakovė neneigia, kad buvo susidÅ«rusi su laikinais finansiniais sunkumais, tačiau įmonei aktyviai ieÅ¡kant naujų verslo partnerių, atsisakant nuostolingos veiklos, finansiniai sunkumai Å¡alinami ir jau 2016 m. pradžioje įmonė ėmė veikti pelningai. 2016-02-15 mokėjimas (500 Eur) VSDFV atliktas iÅ¡ lėšų, gautų iÅ¡ debitorių. Tai patvirtina, kad įmonės debitoriai yra realiai veikiančios ir veiklÄ vykdančios įmonės, kurios savo įsiskolinimus dengia dalimis. Debitoriai siekia sudaryti ir pasiraÅ¡yti taikos sutartis kartu suderinant mokėjimų grafikus ir atliekant pirminę įmokÄ .

Å ios aplinkybės paneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadas dėl debitorių įsiskolinimų iÅ¡ieÅ¡kojimo realumo.Pirmosios instancijos teismas neįvertino atsakovės skolos VSDFV skyriui dengimo. Atsakovės įsiskolinimas VSDFV, palyginus su įmonės turtu, sudaro tik 5 proc., be to, įmonė      2016-02-15 VSDFV sumokėjo 500 Eur visos skolos. UAB „ECO UNION“ ketina nedelsiant panaikinti įsiskolinimÄ VSDFV. VSDFV Vilniaus skyrius atsiliepime į atsakovės atskirÄ jį skundÄ teismo praÅ¡o skundÄ atmesti ir Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ .

Nurodo, kad pagal atsakovės Juridinių asmenų registrui pateiktus 2013 m. ir 2014 m. balansus, įmonės turtas nesikeitė (turėjo turto už 135 761 Lt, iÅ¡ jo ilgalaikio turto už 0 Lt, trumpalaikio už 135 761 Lt), įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai 2013 m. buvo 269 121 Lt, o 2014 m. 171 142 Lt, t. y. virÅ¡ijo įmonės balanse esantį turtÄ . Ä®monės įsipareigojimai kreditoriams ir 2016 m. virÅ¡ijo pusę į įmonės balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės. 2015 m. įmonė patyrė 18 233 Eur nuostolių, 2015-06-03 VÄ® Registrų centro ir VÄ® „Regitra“ duomenimis, draudėjo vardu registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių nėra.

Nuo 2007-08-27 UAB „ECO UNION“ dirba tik 1 apdraustasis. Atsakovė jokiais įrodymais nepagrindė 2016-01-01 – 2016-01-31 balanse įrašyto turto (74 967 Eur) ir gauto pelno (73 358 Eur) dydžio. VSDFV nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino apeliantės debitorių įsiskolinimus, nurodęs, kad byloje nėra įrodymų, leidžiančių spręsti apie tai, kokiu pagrindu atsakovė turi reikalavimo teisę į nurodytus debitorius, ar minėtos sumos gali būti laikomos realiu atsakovės turtu.

UAB „ECO UNION“ vengia vykdyti savo prievoles tiek valstybės biudžetui, tiek kitiems kreditoriams, banko sÄ skaitose lėšų judėjimas nevyksta. Pagal preliminariÄ jÄ valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų finansinę ataskaitÄ , suformuotÄ už 2016 m. 1 ketvirtį, įmonės skola VSDFV biudžetui 2016-03-09 siekia 3 337,9 Eur. VSDFV Vilniaus skyriaus taikytos priverstinio poveikio priemonės tikslo nepasiekė, UAB „ECO UNION“ įsiskolinimas VSDFV fondui neiÅ¡ieÅ¡kotas.

Lietuvos apeliaciniame teisme 2016 m. balandžio 6 d. gautame UAB „ECO UNION“ praÅ¡yme dėl teismo posėdžio atidėjimo nurodė, kad atsakovė tik 2016 m. balandžio 6 d. iÅ¡ savo skolininkų gavo skolos dengimo dalimis grafikus, todėl pateikia UAB „IT pardavimai“ ir UAB „Interno“ praÅ¡ymus dėl skolos apmokėjimo dalimis. Gavusi dalinius mokėjimus iÅ¡ minėtų asmenų visiÅ¡kai padengs skolÄ ieÅ¡kovei ne vėliau kaip iki 2016 m. balandžio 20 d. ir byla turės bÅ«ti nutraukta, todėl prašė atidėti 2016 m. balandžio 7 d. posėdį ir paskirti kitÄ teismo posėdį 2016 m. balandžio 27-30 dienomis.Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. balandžio 7 d. nutartimi padarė posėdžio pertraukÄ ir VSDFV Vilniaus skyriui pasiÅ«lė iki 2016 m. balandžio 14 d. 9 val. pateikti savo nuomonę dėl UAB „ECO UNION“ pareikÅ¡to praÅ¡ymo.

Iki paskirto teismo posėdžio pradžios atsakymo iÅ¡ VSDFV Vilniaus skyriaus negauta. Atsižvelgiant į tai, Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartimi bylos nagrinėjimas buvo atidėtas iki 2016 m. balandžio 28 d. 9 val. Lietuvos apeliaciniame teisme 2016-04-19 ir 2016-04-20 gautas VSDFV Vilniaus skyriaus atsiliepimas į UAB „ECO UNION“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2016-02-17 nutarties. Jos nuomone, nėra realių galimybių atsakovei atgauti skolas iÅ¡ UAB „IT pardavimai“ ir UAB „Interno“.

UAB „IT pardavimai“ turi tik vienÄ apdraustÄ jį, nuo 2015 m. spalio mėnesio VSD įmokų paskaičiavimų neteikia, todėl darytina prielaida, kad įmonė veiklos nevykdo ir sumokėti įsiskolinimo atsakovei negalės. UAB „Interno“ vieÅ¡ai skelbiamais duomenimis, yra skolinga VSDFV biudžetui 2 453,71 Eur, VMI nepateikė metinės A klasės iÅ¡mokų, nuo jų iÅ¡skaičiuoto ir sumokėto pajamų mokesčio deklaracijos, apdraustųjų neturi. Dėl to darytina iÅ¡vada, kad UAB „Interno“ veiklos nevykdo ir sumokėti skolas kreditoriams negalės.2016 m. balandžio 28 d. (iki posėdžio pradžios) gautas atsakovės praÅ¡ymas dėl teismo posėdžio atidėjimo.

Nurodo, kad atsakovė tik 2016-04-28 iÅ¡ savo skolininkės gavo praneÅ¡imÄ , kad skolos Å¡iuo metu grÄ Å¾inti negali, nes užtruko areÅ¡to skolininkės UAB „IT pardavimai“ sÄ skaitoje esančioms lėšoms panaikinimas. Skolininkė UAB „Interno“ 2016-04-27 telefonu pranešė, jog negalėjo atvykti į LietuvÄ ir sumokėti skolos grynaisiais pinigais, nes susirgo Å¡eimos narys ir planuojamas atvykimas į LietuvÄ nukeliamas 10-čiai dienų. Atsižvelgiant į tai, atsakovė teismo praÅ¡o atidėti 2016 m. balandžio 28 d. posėdį ir paskirti kitÄ teismo posėdį 2016 m. gegužės 13-16 dienomis.

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas netenkintinas, praÅ¡ymas atidėti bylos nagrinėjimÄ netenkintinas. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.).

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos tos pačios taisyklės, iÅ¡skyrus CPK XVI skyriaus II skirsnyje numatytas iÅ¡imtis.Å ioje byloje apeliacijos dalykÄ sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria iÅ¡kelta UAB „ECO UNION“ bankroto byla, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas, pagrindo peržengti atskirajame skunde nustatytų ribų nenustatyta. Dėl naujų įrodymųApeliacinės instancijos teismui apeliantė pateikė įrodymus, kurie nebuvo pateikti ir vertinti pirmosios instancijos teisme – 2016-02-29 Turto areÅ¡to aktų registro iÅ¡raÅ¡Ä , debitorių mokėjimus, taip pat debitorių UAB „IT pardavimai“ ir UAB „Interno“ praÅ¡ymus dėl skolos mokėjimo dalimis, o kartu su 2016-04-28 praÅ¡ymu – UAB „IT pardavimai“ praÅ¡ymÄ dėl skolos, o VSDVF Vilniaus skyrius - UAB „ECO UNION“ 2016 m.

I ketvirčio valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondų lėšų finansinė ataskaitÄ . CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus ir imtis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti bankroto bylos iÅ¡kėlimui kaip ultima ratio reikÅ¡mingas aplinkybes.

Tai apima ir teisę rinkti įrodymus (CPK 179 straipsnis, Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje sprendžiant dėl naujų įrodymų, pateiktų apeliacinės instancijos teismui, pridėjimo prie bylos yra atsižvelgiama į tai, kad teismo tikslas yra teisingumo vykdymas, o teismo pareiga – iÅ¡tirti visas bylai reikÅ¡mingas aplinkybes ir priimti byloje teisingÄ sprendimÄ bei vertinama ar pateikti nauji įrodymai gali turėti įtakos vertinant apeliacinės instancijos teisme įrodinėjamas aplinkybes (Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. lapkričio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-1014/2013).

Proceso reikalavimai yra nukreipti į kuo ankstesnį įrodymų byloje pateikimÄ , taip užtikrinant proceso koncentruotumo ir ekonomiÅ¡kumo principus, tačiau jie nereiÅ¡kia absoliutaus draudimo esant svarbioms priežastims pateikti įrodymus vėliau, t. y. apeliacinėje instancijoje. Atsižvelgiant į tai, apeliacinės instancijos teismo nuomone, Å¡ioje byloje nagrinėjamam klausimui tinkamai iÅ¡spręsti gali bÅ«ti reikÅ¡mingi pateikti nauji įrodymai, todėl jie pridėtini prie bylos ir vertintini kartu su kitais byloje esančiais duomenimis.

Dėl pagrindo iÅ¡kelti bankroto bylÄ ir atsakovės mokumoPagrindai bankroto bylai iÅ¡kelti numatyti Ä®BÄ® 9 straipsnio 7 dalyje. Taigi, bankroto byla iÅ¡keliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iÅ¡ Å¡ių sÄ lygų:

1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) darbo užmokestį ir su darbo santykiais susijusias išmokas;

2) įmonė negali arba negalės vykdyti įsipareigojimų. Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas, ar apeliantei UAB „ECO UNION“ keltina bankroto byla nemokumo pagrindu. Ä®monės nemokumas apibrėžiamas kaip įmonės bÅ«sena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iÅ¡ anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės (Ä®BÄ® 2 str. 8 d., 9 str. 7 d. 1 p.).

IÅ¡ Å¡ių teisinių nuostatų darytina iÅ¡vada, kad įmonės nemokumas nustatomas iÅ¡analizavus įmonės finansinius duomenis, iÅ¡ kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės Å«kinės - komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau iÅ¡likti aktyviu rinkos dalyviu. Taip pat sprendžiant klausimÄ dėl įmonės (ne)mokumo, bÅ«tina iÅ¡analizuoti tam reikÅ¡mingas bylos aplinkybes: ar įmonė tebevykdo veiklÄ , ar jos veikla pelninga, ar ji turi debitorinių skolų, kokio dydžio Å¡ios skolos lyginant jas su įmonės pradelstais įsipareigojimais kreditoriams, ar yra realių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti skolas ir pan. (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 19 d. nutartis c. b.

Nr. 2-1554/2011, Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. lapkričio 4 d. nutartis c. b. Nr. 2-1620/2010 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atskirojo skundo argumentai, taip pat kituose atsakovės pateiktuose dokumentuose su priedais nurodytos aplinkybės, nesudaro pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį. IÅ¡ skundžiamos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas apeliantei bankroto bylÄ iÅ¡kėlė įvertinęs visus turimus duomenis, Å¡alių nurodytas aplinkybes, vadovaudamasis ir tinkamai taikydamas Ä®BÄ® 2 straipsnio 8 punktÄ bei 9 straipsnio 7 dalies 1 punktÄ .IÅ¡ byloje esančio atsakovės balanso už laikotarpį nuo 2013-01-01 iki 2013-12-31 matyti, kad įmonė turėjo turto už 135 761 Lt, kurį sudarė trumpalaikis turtas (atsargos, iÅ¡ankstiniai apmokėjimai ir nebaigtos vykdyti sutartys – 48 073 Lt + kitas trumpalaikis turtas – 87 686 Lt + pinigai ir pinigų ekvivalentai – 2), mokėtinų sumų ir įsipareigojimų už 269 121 Lt (po vienerių metų mokėtinos sumos ir ilgalaikiai įsipareigojimai – 269 121 Lt + per vienerius metus mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 169 827 Lt). 2013 metais įmonė patyrė 1 161 Lt nuostolių.

IÅ¡ atsakovės teismui pateikto balanso už laikotarpį nuo 2016 m. sausio 31 d. iki 2016 m. sausio 31 d. matyti, kad įmonė turi turto už 74 967 Eur. Ilgalaikio turto įmonė neturi, t. y. visÄ Ä¯monės turtÄ sudaro trumpalaikis turtas, iÅ¡ kurio net 74 966 Eur sudaro per vienerius metus gautinos sumos. Å iÄ pateikto balanso eilutę patvirtina atsakovės pateiktas debitorių sÄ raÅ¡as, iÅ¡ jo matyti, kad atsakovės skolininkės yra trys įmonės – Maksforest su 1 148,8 Eur debitiniu įsiskolinimu, UAB „Interna“ (atskirajame skunde patikslintas įmonės pavadinimas į UAB „Interno“) – 52 146,8 Eur debitinis įsiskolinimas, UAB „IT pardavimas“ (atskirajame skunde patikslintas įmonės pavadinimas į UAB „IT pardavimai“) – 21 670,1 Eur.

Pirmosios instancijos teismas įvertinęs įmonės turimo turto sandarÄ , taip pat byloje esančius duomenis konstatavo, kad byloje trÅ«ksta įrodymų apie tai, kokiu pagrindu atsakovas turi reikalavimo teisę į jo nurodytus debitorius, ar iÅ¡ viso yra realių galimybių iÅ¡ieÅ¡koti nurodytas lėšas, t. y. ar jos gali bÅ«ti laikomos realiu atsakovės turtu. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, atsakovės atskirajame skunde nurodyti argumentai dėl debitorių skolų, taip pat pridėti įrodymai, nepaneigia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vados teisėtumo ir pagrįstumo.

Pažymėtina, jog teismų praktikoje vertinant trumpalaikio turto sudėtį preziumuotina, kad įmonė faktiÅ¡kai nedisponuoja iÅ¡ debitorių gautinomis sumomis, todėl debitorių skolos turėtų bÅ«ti vertinamos ne tik dydžio, bet ir galimybių jas realiai iÅ¡siieÅ¡koti ir grÄ Å¾inti įmonei aspektais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 19 d. nutartis c. b. Nr. e2-1312-464/2015). Be to, pripažįstama, kad skolų susigrÄ Å¾inimas iÅ¡ debitorių visa apimtimi praktikoje apskritai nėra dažnas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartis c. b.

Nr. 2-1938/2014, Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 23 d. nutartis c. b. Nr. 2-1473-407/2015). Apeliantė debitorių mokumÄ Ä¯rodinėja aplinkybe, jog 2016-02-15 500 Eur mokėjimas, VSDFV atliktas iÅ¡ lėšų, gautų iÅ¡ debitorių, tačiau iÅ¡ pridėtų kasos pajamų orderių, serija Eu Nr. 009 ir 008 (b. l. 57-58), matyti, jog pinigų sumos sumokėtos 2016-02-26, t. y. po VSDFV atlikto pavedimo. Be to, apeliantė nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė duomenų, kokiu pagrindu susidarė debitorių įsiskolinimai, iÅ¡ pateiktos debitorių lentelės neaiÅ¡ku, ar Å¡ie įsipareigojimai yra pradelsti ar ne, jei taip, kodėl atsakovė nesikreipė į teismÄ dėl skolų iÅ¡ieÅ¡kojimo (CPK 179 str. 3 d.).

Teismo vertinimu, vien tik 200 Eur ir 300 Eur sumokėjimas atsakovei, kai debitorių įsiskolinimų sumos siekia atitinkamai 21 670,1 Eur ir 52 146,8 Eur, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog atsakovės debitoriai yra mokÅ«s, o atsakovė atgaus savo skolas. Pažymėtina, kad apeliantė kartu su praÅ¡ymu dėl teismo posėdžio atidėjimo pateikė debitorių mokėjimo grafikus. Kaip matyti iÅ¡ UAB „Interno“ praÅ¡ymo dėl skolos mokėjimo dalimis (b. l. 90), Å¡i skolininkė apeliantei ne vėliau kaip iki 2016-04-10 turėjo sumokėti 1 000 Eur, tačiau apeliantė iki paskirto teismo posėdžio įrodymų, jog skolos dalis buvo sumokėta nepateikė (CPK 178 str.). 2016-04-28 praÅ¡yme dėl teismo posėdžio atidėjimo nurodė, kad UAB „Interno“ vadovė negalėjo atvykti į LietuvÄ ir sumokėti skolos grynaisiais dėl Å¡eimos nario ligos.

Teismo vertinimu, Å¡i aplinkybė nėra pakankamas ir rimtas pagrindas bylos nagrinėjimo atidėjimui, nes, kaip minėta, pirmÄ jÄ Ä¯mokÄ skolininkė turėjo sumokėti iki 2016-04-10, apie Å¡io įsipareigojimo neįvykdymÄ pranešė tik 2016-04-27. Be to, iÅ¡ vieÅ¡ai prieinamų duomenų matyti, kad UAB „Interno“ nuo 2015-06-06 nedirba nei vienas darbuotojas (apdraustasis), įmonė yra skolinga VSDFV 2 453,71Eur . Nurodytos aplinkybės tik dar kartÄ patvirtina, kad skolos iÅ¡ UAB „Interno“ atgavimas yra abejotinas.

Ta pati iÅ¡vada darytina ir su atsakovės skolininke UAB „IT pardavimai“. Pagal skolos mokėjimo grafikÄ (b. l.

89) ji atsakovei iki 2016-04-15 turėjo sumokėti 2 407 Eur, tačiau iÅ¡ teismui pateikti praÅ¡ymo matyti, kad ji negali atsiskaityti su kreditoriumi dėl taikomų areÅ¡tų sÄ skaitose esančioms lėšoms. Atsižvelgiant į tai, kad nei viena iÅ¡ atsakovės debitorių pagal sudarytus skolos mokėjimų grafikus neatsiskaitė su kreditore, taip pat į tai, kad UAB „Interno“ pati yra skolinga VSDFV, o UAB „IT pardavimai“ yra taikomas turto areÅ¡tas, darytina pagrįsta iÅ¡vada dėl abejotino skolų iÅ¡ debitorių iÅ¡ieÅ¡kojimo realumo.

Nesant byloje įrodymų, jog yra realių galimybių atgauti debitorių skolas, tokių skolų suma neįskaitoma į bendrovės turto realiÄ vertę (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d/. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1534-943/2015). Dėl nurodytų aplinkybių, nėra pagrindo tenkinti ir atsakovės praÅ¡ymo dėl bylos nagrinėjimo atidėjimo.Pažymėtina, kad atsakovė pateiktoje pelno (nuostolių) ataskaitoje už 2016 m. sausio mėnesį nurodo, kad įmonės pelnas yra 73 358 Eur, tačiau praÅ¡yme, skirtame VSDFV, skola, sudaranti 3 837,9 Eur, įvardijama kaip nemaža, praÅ¡oma jÄ iÅ¡dėstyti dalimis.

Byloje nesant pirminių finansinių dokumentų, nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl atsakovės pateiktų duomenų tikslumo, juolab, kad UAB „ECO UNION“ direktorius V. D. 2016 m. sausio 29 d. praÅ¡yme (b. l. 28-30) pats nurodė, kad įmonės veikla dėl apyvartinių lėšų stokos yra sustabdyta.Byloje nustačius, kad įmonės turtÄ sudaro iÅ¡ esmės tik debitorių įsiskolinimai, kurių iÅ¡ieÅ¡kojimo galimybės yra abejotinos, taip pat, kad įmonė neturi jokio registruoto nekilnojamojo turto ir transporto priemonių, o antstoliui nepavyko iÅ¡ieÅ¡koti skolų, taip pat, kad įmonė, per pirmÄ jį 2016 m. mėnesį gavo 73 358 Eur pelno, tačiau vis tiek neatsiskaitė su VSDFV, darytina iÅ¡vada dėl atsakovės nemokumo Ä®BÄ® 2 str. 8 p. prasme.

Atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, net sutinkant su atsakovės atskirojo skundo argumentais, kad jos pradelsti įsipareigojimai kreditoriams (VSDFV) sudaro 3 337,5 Eur (nors Å¡ios iÅ¡vados pagrįstumui trÅ«ksta objektyvių duomenų apie prievolės įvykdymo terminus), atsakovei neturint jokio kito turto, iÅ¡skyrus debitorių įsiskolinimus, kurių realaus atgavimo pagrįstumas neįrodytas, laikytina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai UAB „ECO UNION“ iÅ¡kėlė bankroto bylÄ . Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bankroto bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjus, jog įmonė pajėgi vykdyti prievoles, bankroto byla bet kurioje stadijoje gali bÅ«ti nutraukta Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalyje nurodytais pagrindais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. liepos 9 d. nutartis c. b.

Nr. e2-1312-464/2015). Taigi, atsakovei pavykus sėkmingai ir operatyviai iÅ¡siieÅ¡koti skolas iÅ¡ debitorių, galėtų bÅ«ti sprendžiamas klausimas dėl bankroto bylos nutraukimo Ä®BÄ® 27 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu. Remiantis tuo, kas iÅ¡dėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ nutartį, tinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes ir taikė Ä®BÄ® normas, todėl jos naikinti atskirajame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-338 straipsniais,              n u t a r i a: Vilniaus apygardos teismo 2016 m. vasario 17 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėja                                                                                                      Danguolė Martinavičienė