f9c33c96-4e13-46d9-9b37-d12aebd64791 · Plungės apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr. 2YT-1561-669/2019 Teisminio proceso Nr. 2-33-3-00394-2019-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.6.1; 3.4.5.19 (S) PLUNGĖSAPYLINKĖS TEISMAS SPRENDIMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Plungė Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mų teisėjas Vaidas GasiÅ«nas, sekretoriaujant Zinai Pranskietienei, dalyvaujant pareiÅ¡kėjos I. V. atstovui advokatui Audroniui Mažeikai, suinteresuoto asmens D. S. atstovui advokatui Pauliui Gutauskui, vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjos I.

V. patikslintÄ pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys D. S. ir R. A.. Teismas n u s t a t ė : pareiÅ¡kėja kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama atnaujinti pareiÅ¡kėjai terminÄ priimti palikimÄ atsiradusio po R. A. mirties. PareiÅ¡kime nurodo, kad jos tėvai E. S. ir R. A. iÅ¡situokė (duomenys neskelbtini) metais, kai pareiÅ¡kėjai buvo 3-4 metai. Po tėvų iÅ¡tuokos pareiÅ¡kėjos bendravimas su tėvu R. A. buvo epizodiÅ¡kas. PareiÅ¡kėjos tėvas buvo priklausomas nuo alkoholio, todėl pareiÅ¡kėja su juo susitikdavo retai.

Paskutinius metu pareiÅ¡kėja su tėvu bendraudavo tik telefonu, juolab, kad pareiÅ¡kėja nuo 2017 metų sausio mėnesio gyvena ir dirba Islandijoje. PareiÅ¡kėja 2017 metų pabaigoje grįžusi į LietuvÄ ketino susitikti su tėvu, tačiau dėl jo alkoholio vartojimo, jiems susitikti nepavyko. 2018 metų pradžioje susiskambint su tėvu nepavykdo, nes į jos skambučius niekas nebeatsiliepdavo, o vėliau telefonas bÅ«davo iÅ¡jungtas. Tačiau vienÄ kartÄ pareiÅ¡kėjos mamai pavyko priskambint į R.

A. telefonÄ , fone girdėjosi moteriÅ¡ki balsai, tačiau telefonu atsiliepęs asmuo iÅ¡girdęs pareiÅ¡kėjos mamos balsÄ nutraukė pokalbį. Po Å¡io įvykio pareiÅ¡kėja įsižeidė, kadangi pagalvojo, jog tėvui alkoholio vartojimas yra svarbiau už bendravimÄ su dukra, todėl nusprendė nebesikiÅ¡ti į jo gyvenimÄ , t. y. nebesiekė pati inicijuoti bendravimo su tėvu. Tik 2019 m. vasario 27 d. per socialinį tinklalapį „Facebook“ nepažįstamas asmuo jai pranešė, kad jos tėvas yra (duomenys neskelbtini) miręs, todėl nedelsiant kreipėsi į notarÄ dėl paveldėjimo bylos užvedimo, iÅ¡ kurio sužinojo, kad priimti tėvo palikimÄ yra iÅ¡reiÅ¡kusi jo sesuo D.

S.. Pažymi, kad tėvas nebuvo supažindinęs pareiÅ¡kėjos su savo artimaisiais draugais, giminaičiais, su kuriais jis palaikydavo ryÅ¡ius prieÅ¡ jo mirtį, todėl pareiÅ¡kėja nebendravo su tėvÄ prieÅ¡ mirtį supančiais asmenimis, todėl galimybės pati sužinoti per tėvo artimuosius apie jo mirti neturėjo galimybės. Suinteresuotas asmuo D. S. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti kaip visiÅ¡kai nepagrįstÄ . Nurodo, kad nepavykstant susisiekti su tėvu, pareiÅ¡kėja galėjo bÅ«nant Lietuvoje nuvažiuoti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba paklausti trečiųjų asmenų, kas nutiko tėvui, tačiau to nepadarė, todėl mano, kad tokia pareiÅ¡kėjos elgesio pozicija neatitinka sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartų.

Be to, pareiÅ¡kėja neturinti jokių artimų giminaičių Lietuvoje, iÅ¡ kurių ji bÅ«tų galėjusi sužinoti apie tėvo mirtį, tai galėjo sužinoti iÅ¡ valstybės įmonės Registrų centro. Mano, kad pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį žinojo dar 2018 metų sausio mėnesį. Teigia, kad pareiÅ¡kėja siekia suklaidinti teismÄ , kad nežinojo apie Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«muose nagrinėjamÄ civilinę bylÄ dėl asmeninio palikėjo testamento patvirtinimo, kurioje pareiÅ¡kėja buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, nes pareiÅ¡kėjai procesiniai dokumentai įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka.

J. V. žinutėje pareiÅ¡kėjai kalbama apie palikimo atsisakymÄ , bet ne apie palikėjo mirtį, todėl daro iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja jau anksčiau žinojo apie tėvo mirtį. Mano, kad pareiÅ¡kėja sÄ moningai neiÅ¡reiÅ¡kė valios per įstatymo numatytÄ terminÄ priimti palikimÄ atsiradusį po tėvo mirties, o tik inspiruota trečiųjų asmenų revanÅ¡istinių nuotaikų ir paskatinimų, pateikė visiÅ¡kai nepagrįstÄ ir formalų pareiÅ¡kimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.

Be to, nurodo, kad palikėjo kreditorės UAB „SB lizingas“ ieÅ¡kinio pagrindu buvo užvesta civilinė byla, kurioje suinteresuotas asmuo padengė palikėjo įsiskolinimÄ kreditorei, todėl tenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , suinteresuotam asmeniui turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamos kreditorės be pagrindo gautos piniginės sumos ir atliekama eilė kita eilė papildomų veiksmų. Tokia situacija neatitiktų paveldėjimo teisinių santykių dalyvių interesų pusiausvyros principo. Suinteresuotas asmuo R.

A. pateikė atsiliepimÄ Ä¯ pareiÅ¡kimÄ , kuriuo nesutinka su pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir praÅ¡o atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodė, jog jos žiniomis pareiÅ¡kėja dar 2018 metų sausio mėnesį sužinojo apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimÄ , tačiau jokių veiksmų tuo klausimu nesiėmė. Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjos atstovas advokatas Audronis Mažeika palaikė pareiÅ¡kime iÅ¡dėstytus reikalavimus jame nurodytais motyvais.

Papildomai paaiÅ¡kino, jog byloje nėra įrodymų paneigiančių pareiÅ¡kėjos nurodytas priežastis, dėl kurių ji praleido 3 mėnesių terminÄ kreiptis į notarÄ dėl palikėjo R. A. palikimo priėmimo. Taip pat nėra jokių įrodymų, jog pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį galėjo ir turėjo sužinoti anksčiau nei 2019 m. vasario 27 d. PareiÅ¡kėjos elgesys dėl palikėjo palikimo priėmimo yra sÄ Å¾iningas, atidus ir rÅ«pestingas, nes pareiÅ¡kėja sužinojusi apie tėvo mirtį, ėmėsi aktyvių veiksmų mirusio tėvo palikimui priimti.

Suinteresuotas asmuo D. S. bando apeliuoti, jog tariamai pareiÅ¡kėja buvo nesÄ Å¾ininga, neatidi ir nerÅ«pestinga, nes nesiekė bendrauti su dar gyvu esančiu tėvu. Pažymi, kad sÄ Å¾iningumo, atidumo ir rÅ«pestingumo kriterijai yra analizuojami per pareiÅ¡kėjos veiksmus po tėvo R. mirties, o ne iki jo mirties, nes įstatymas nenumato skirtingÄ teisę į palikimÄ pagal tai, kiek dažnai ir rÅ«pestingai bendrauja su palikėju iki jo mirties jo vaikai. Teismo posėdžio metu suinteresuoto asmens advokatas Paulius Gutauskas su pareiÅ¡kimu nesutiko atsiliepime iÅ¡dėstytais motyvais, praÅ¡o pareiÅ¡kimÄ atmesti bei priteisti suinteresuoto asmens patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodo, jog pareiÅ¡kėja ir jos mama palaikė ryšį su tėvu, todėl turėjo pasidomėsi apie tėvÄ . Å iuo atveju pareiÅ¡kėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji laiku negalėjo priimti atsiradusio palikimo po tėvo mirties. Nors pareiÅ¡kėja teigia, kad nuo 2017 m. sausio 13 d. gyvena Islandijoje, tačiau iÅ¡ byloje esančių duomenų matyti, jog pareiÅ¡kėja nuo 2017 m. gruodžio 27 d. iki 2018 m. sausio 9 d. bei 2018 metų vasarÄ buvo Lietuvoje, todėl turėjo galimybę sužinoti apie tėvo mirtį, o suinteresuoto asmens teigimu ir žinojo apie tėvo mirtį.

Pareiškėja dalyvavo kaip suinteresuotas asmuo civilinėje byloje dėl asmeninio palikėjo testamento patvirtinimo, dokumentai jai buvo įteikti tinkamai, tačiau jokių veiksmų dėl palikimo priėmimo nesiėmė. Nors pareiškėja teigia, kad nežinojo apie tėvo mirtį, tačiau gyvenimiška praktika rodo, kad tokiomis žiniomis kaip apie asmens mirtį yra aptariamos tarp artimųjų, be to, kad pareiškėja žinojo apie tėvo mirtį tvirtina ir suinteresuotas asmuo R. A., todėl šios aplinkybės patvirtina, kad pareiškėja žinojo apie tėvo mirtį.

PareiÅ¡kėja žinodama apie tėvo mirtį, valios priimti atsiradusį palikimÄ neiÅ¡reiÅ¡kė, o Å¡is pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymas atnaujinti terminÄ palikimui priimti yra inspiruotas trečiųjų asmenų, todėl yra nesÄ Å¾iningas ir turėtų bÅ«ti atmestas. Teismas k o n s t a t u o j a : PareiÅ¡kimas tenkinamas. Bylos duomenimis nustatyta, jog (duomenys neskelbtini) mirė pareiÅ¡kėjos I. V. tėvas R. A.. Po R. A. mirties per nustatytÄ Ä¯statymo trijų mėnesių terminÄ dėl palikimo priėmimo į TelÅ¡ių rajono 1-Ä jį notaro biurÄ kreipėsi velionio sesuo D.

S. bei asmeninio testamento pagrindu velionio sugyventinė E. V.. Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«muose iÅ¡nagrinėta civilinė byla Nr. e2SP-1728-225/2018 pagal E. V. praÅ¡ymÄ , suinteresuotiems asmenims TelÅ¡ių rajono 1-ojo notarų biurui, R. A., I. V. ir D. S., dėl asmeninio testamento patvirtinimo. 2018 m. rugsėjo 10 d. nutartimi E. V. praÅ¡ymas atmestas. Nutartis apskųsta apeliacinė tvarka, tačiau Klaipėdos apygardos teismas 2019 m. vasario 21 d. nutartimi pirmosios instancijos teismo nutartį paliko nepakeistÄ .

PareiÅ¡kėja I. V. kreipėsi į teismÄ praÅ¡ydama jai atnaujinti įstatymo nustatytÄ trijų mėnesių terminÄ palikimui priimti, teigdama, kad apie tėvo mirtį sužinojo tik 2019 m. vasario 27 d. Suinteresuotas asmuo D. S. su pareiÅ¡kimu nesutinka, teigdama, kad pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį dar žinojo 2018 metų sausio mėnesį. Taigi, iÅ¡ byloje esančių Å¡alių pozicijų ir argumentų matyti, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl momento, kada pareiÅ¡kėja sužinojo apie tėvo mirtį.

Dėl momento, kada pareiÅ¡kėja sužinojo apie tėvo mirtį PareiÅ¡kėja nurodo, kad apie tėvo mirtį sužinojo tik 2019 m. vasario 27 d. gavusi per socialinio tinklo „Facebook“ asmeninę žinutę iÅ¡ tuo metu nežinomo asmens J. V.. Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) metais jos tėvams iÅ¡siskyrus, ji liko gyventi su mama E. A., o bendravimas su tėvu buvo epizodiÅ¡kas. PareiÅ¡kėjos tėvas buvo priklausomas nuo alkoholio, todėl pareiÅ¡kėja su juo susitikdavo retai. Paskutinius metu pareiÅ¡kėja su tėvu bendraudavo tik telefonu, juolab, kad pareiÅ¡kėja nuo 2017 metų sausio mėnesio gyvena ir dirba Islandijoje. 2017 metų pabaigoje grįžusi į LietuvÄ ketino susitikti su tėvu, tačiau dėl jo alkoholio vartojimo, jiems susitikti nepavyko. 2018 metų pradžioje susiskambint su tėvu nepavyko, nes į jos skambučius niekas nebeatsiliepdavo, o vėliau telefonas bÅ«davo iÅ¡jungtas.

Po įvykio, kai pareiÅ¡kėjos mamai pavyko priskambint į R. A. telefonÄ , fone girdėjosi moteriÅ¡ki balsai, tačiau telefonu atsiliepęs asmuo iÅ¡girdęs pareiÅ¡kėjos mamos balsÄ nutraukė pokalbį, pareiÅ¡kėja įsižeidė, kadangi pagalvojo, jog tėvui alkoholio vartojimas yra svarbiau už bendravimÄ su dukra, todėl nusprendė nebesikiÅ¡ti į jo gyvenimÄ , t. y. nebesiekė pati inicijuoti bendravimo su tėvu. Suinteresuotas asmuo D. S. nesutinka su pareiÅ¡kimu dėl termino atnaujinimo ir teigia, kad pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį jau žinojo 2018 metų sausio mėnesį.

Å iÄ pozicijÄ iÅ¡ esmės grindžia tuo, jog Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«muose 2018 metais buvo nagrinėjama civilinė byla dėl asmeninio palikėjo testamento patvirtinimo, kurioje pareiÅ¡kėja buvo įtraukta suinteresuotu asmeniu, o pareiÅ¡kėjai procesiniai dokumentai buvo įteikti CPK 130 straipsnyje nustatyta tvarka bei suinteresuoto asmens R. A. atsiliepimu, kuriame nurodyta, kad pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį dar žinojo 2018 metų sausio mėnesį. Be to, hipotetiÅ¡kai svarsto, kad faktÄ apie tėvo mirtį, pareiÅ¡kėja turėjo žinoti iÅ¡ kitų asmenų.

Teismas įvertinęs byloje esančius duomenis, nesutinka su tokia suinteresuoto asmens pozicija dėl žemiau nurodytų motyvų. Visų pirma, iÅ¡ Plungės apylinkės teismo civilinės bylos Nr. e2SP-1728-225/2018 matyti, jog byloje buvo sprendžiamas klausimas dėl velionio R. A. asmeninio testamento patvirtinimo, be kitų asmenų suinteresuotu asmeniu į bylÄ buvo įtraukta pareiÅ¡kėja I. V.. Kadangi pareiÅ¡kėja buvo deklaravusi iÅ¡vykimÄ Ä¯ IslandijÄ , o byloje duomenų apie pareiÅ¡kėjos gyvenamÄ jÄ vietÄ nebuvo, todėl pareiÅ¡kėjai visi bylos dokumentai buvo įteikiami CPK 130 straipsnio nustatyta tvarka, t. y. vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du.

Å ios nustatytos aplinkybės rodo, kad pareiÅ¡kėjai dokumentai kitoje byloje buvo įteikti taikant teisine fikcija pagrįstÄ CPK 130 straipsnyje numatytÄ procesinių dokumentų įteikimo bÅ«dÄ , o duomenų, kad pareiÅ¡kėjai procesiniai dokumentai faktiÅ¡kai bÅ«tų įteikti byloje nėra. Taigi, akivaizdu, kad pareiÅ¡kėjai byloje Nr. e2SP-1728-225/2018 dokumentai faktiÅ¡kai įteikti nebuvo, todėl darytina iÅ¡vada, kad Å¡i suinteresuoto asmens aplinkybė nepatvirtina fakto, kad pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį galėjo žinoti 2018 metų sausio mėnesį.

Dar daugiau, tokiai iÅ¡vadai nėra prielaidų daryti ir dėl to, nes minėtoje byloje pareiÅ¡kėjai, kaip suinteresuotam asmeniui, procesiniai dokumentai vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du buvo įteikti tik 2018 m. balandžio 3 d., todėl akivaizdu, kad dokumentus įteikus tik 2018 m. balandžio 3 d., asmuo apie bylos procesÄ negalėjo žinoti dar 2018 metų sausio mėnesį. Antra, suinteresuotas asmuo teigia, jog aplinkybę, kad pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį žinojo dar 2018 metų sausio mėnesį, patvirtina ir suinteresuoto asmens R.

A. atsiliepimas, kuriame nurodyta, kad jos žiniomis pareiÅ¡kėja dar 2018 metų sausio mėnesį sužinojo apie tėvo mirtį ir palikimo atsiradimÄ , tačiau jokių veiksmų tuo klausimu nesiėmė. Pažymėtina, kad suinteresuotas asmuo R. A. teigdama, kad I. V. apie tėvo mirtį žinojo dar 2018 metų sausio mėnesį, nepridėjo prie atsiliepimo jokių tai patvirtinančių įrodymų bei apskritai nenurodė, kokiomis aplinkybėmis R. A. tapo žinoma Å¡i aplinkybė, todėl teismas šį suinteresuoto asmens teiginį vertina kaip deklaratyvų ir niekuo nepagrįsta.

Trečia, suinteresuotas asmuo interpretuoja, kad pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį turėjo žinoti, nes tokiomis naujienomis giminėje tarp artimųjų yra pasidalijama. Vertinant Å¡iÄ suinteresuoto asmens pozicijÄ akcentuotina, kad pareiÅ¡kėjos tėvai iÅ¡siskyrė dar 1983 metais. PareiÅ¡kėja, teigia, kad mama palaikydavo ryÅ¡ius su velioniu, tačiau jie nebuvo glaudÅ«s ir rÅ«pestingi, pati pareiÅ¡kėja dėl tėvo alkoholio vartojimo su juo bendravo epizodiÅ¡kai ir dažniausiai telefonu, velionis nebuvo supažindinęs pareiÅ¡kėjos su savo artimaisiais, draugais, giminaičiais, su kuriais palaikydavo ryÅ¡ius prieÅ¡ jo mirtį.

PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kinimams prieÅ¡taraujančių duomenų byloje nėra, to nekvestionavo ir nė vienas iÅ¡ suinteresuotų asmenų, todėl teismas neturi pagrindo netikėti Å¡iomis pareiÅ¡kėjos nurodomomis faktinėmis aplinkybėmis. Be to, pareiÅ¡kėja kreipdamasi į teismÄ , į bylÄ neįtraukė savo sesers, nurodydama, kad yra vienintelė velionio dukra, kas taip pat nesudaro prielaidos manyti kitaip nei nurodo pareiÅ¡kėja, kad velionis nebuvo supažindinęs pareiÅ¡kėjos su savo artimaisiais.

Kartu atkreiptinas dėmesys, kad velionio laidotuvių metu, pareiÅ¡kėja buvo grįžusi į LietuvÄ , tačiau jo laidotuvėse nedalyvavo, todėl Å¡i aplinkybė teismui sukelia abejonių, ar pareiÅ¡kėja žinodama apie tėvo mirtį, nebÅ«tų dalyvavusi jo laidotuvėse. Teismo nuomone, pareiÅ¡kėjos nurodomas aplinkybes patvirtina ir prie bylos pridėtas jos ir J. V. socialiniame tinkle „Facebook“ susiraÅ¡inėjimas, kuris neprieÅ¡tarauja kitiems byloje esantiems duomenims. Nors suinteresuotas asmuo nurodo, kad Å¡is susiraÅ¡inėjimas gali bÅ«ti imituotas, tačiau teismas su tokia nuomone nesutinka, kadangi susiraÅ¡inėjimo turinys atitinka pareiÅ¡kėjos nurodomas faktines aplinkybes ir pareiÅ¡kėjos atliktus veiksmus susijusius su palikimo termino atnaujinimu, kitų duomenų, kurios leistų abejoti susiraÅ¡inėjimo realumu iÅ¡ susiraÅ¡inėjimo turinio nenustatyta, todėl abejoti susiraÅ¡inėjimo turinio tikrumu, teismas neturi pagrindo.

Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms, darytina iÅ¡vada, kad pareiÅ¡kėja nebendravo su tėvÄ prieÅ¡ mirtį supančiais asmenimis, dėl ko neturėjo galimybės sužinoti apie jo mirtį iÅ¡ kitų jo artimųjų, todėl suinteresuoto asmens D. S. argumentai, kad pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį turėjo sužinoti, nes tokiomis naujienomis yra pasidalijama, atmetamas kaip nepagrįstas. Ä®rodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių Å¡alių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikÅ¡mės bylai teisingai iÅ¡spręsti, arba kad jų nėra (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 177 straipsnio 1 dalis).

Jokie įrodymai, iÅ¡skyrus oficialiuosius (CPK 197 straipsnio 2 dalis), teismui neturi iÅ¡ anksto nustatytos galios. Pagal kasacinio teismo jurisprudencijoje pateiktus įstatyme įtvirtintų įrodymų vertinimo taisyklių iÅ¡aiÅ¡kinimus, bet kokios ginčui iÅ¡spręsti reikÅ¡mingos informacijos įrodomÄ jÄ vertę nustato teismas. Byloje esančius įrodymus teismas įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, remdamasis įrodymų pakankamumo taisykle, vadovaudamasis įstatymais.

Ä®rodymų patikimumÄ patvirtina faktinių duomenų, gautų iÅ¡ keleto įrodinėjimo priemonių, tapatumas. Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo iÅ¡vados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, yra logiÅ¡kai pagrįstos bylos duomenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. liepos 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-269/2012; 2013 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2013; 2015 m. birželio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-386-469/2015; ir kt.).

Esant pirmiau aptartoms aplinkybėms ir įvertinus suinteresuoto asmens D. S. pateiktus motyvus, teismas remdamasis savo vidiniu įsitikinimu daro iÅ¡vadÄ , kad pareiÅ¡kėjos dalyvavimas suinteresuoto asmeniu kitoje byloje, kurioje jai dokumentai įteikti vieÅ¡o paskelbimo bÅ«du bei suinteresuoto asmens R. A. atsiliepimas neįrodo, kad pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį žinojo dar 2018 metų sausio mėnesį. Tokios iÅ¡vados nesuponuoja ir kitos byloje nustatytos faktinės aplinkybės, iÅ¡ kurių matyti, kad pareiÅ¡kėja su tėvu bendravo epizodiÅ¡kai ir artimų ryÅ¡ių nepalaikė nei su tėvu, nei su jį supančiais asmenimis, todėl suinteresuoto asmens D.

S. pozicija, kad pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį žinojo dar 2018 metų sausio mėnesį, atmetama kaip neįrodyta. Dėl svarbių priežasčių dėl kurių pareiÅ¡kėja praleido įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui priimti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnyje įtvirtinta, kad palikimo priėmimo veiksmai turi bÅ«ti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos, o jeigu Å¡is terminas praleistas, jis gali bÅ«ti atnaujinamas CK 5.57 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kasacinis teismas dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo yra nurodęs, kad tokiu atveju, kai įpėdinis praleidžia terminÄ palikimui priimti, CK 5.57 straipsnyje įtvirtinta galimybė įpėdiniui kreiptis į teismÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo ir įrodinėti, kad Å¡is terminas praleistas dėl svarbių priežasčių, pripažintinų pagrindu jam atnaujinti, t. y. kad tam tikros priežastys lėmė, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo įgyvendinti įstatyme nustatytų savo teisių.

Atsižvelgiant į tai, kad asmenų tam tikrų teisių ar pareigų, materialinių teisinių santykių atsiradimÄ , pasikeitimÄ ar pasibaigimÄ Ä¯statymas sieja su materialiosios teisės normomis nustatytų terminų pabaiga (CK 5.57 straipsnio 1 dalis), taip pat į tai, kad sprendimas atnaujinti terminÄ palikimui priimti gali turėti neigiamų padarinių tiek asmens, praÅ¡iusio atnaujinti terminÄ , tiek kitų asmenų teisių ir pareigų apimčiai, teismai, spręsdami klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, turi įvertinti ne tik objektyvias aplinkybes, dėl kurių terminas buvo praleistas, ir tai, kiek jis buvo praleistas, bet ir kitas teisinės reikÅ¡mės turinčias priežastis, trukdžiusias asmeniui laiku kreiptis dėl palikimo priėmimo.

KlausimÄ , ar konkrečios palikimui priimti priežastys pripažintinos svarbiomis, ar Å¡ios yra pagrindas jį atnaujinti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių Å¡alių elgesį, asmens, praÅ¡ančio atnaujinti terminÄ (arba kurio vardu praÅ¡oma priimti palikimÄ ), teisinį statusÄ , pareiÅ¡kėjo elgesį bei kitas reikÅ¡mingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sÄ Å¾iningumo bei teisingumo kriterijus (CK 1.5 straipsnis).

Vertinant pareiÅ¡kėjo elgesį, bÅ«tina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sÄ Å¾iningas ar, prieÅ¡ingai, savo teises įgyvendino nerÅ«pestingai, aplaidžiai. Å ia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualÅ«s sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011; 2017 m. gegužės 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-262-421/2017). PareiÅ¡kėja praÅ¡ydama atnaujinti terminÄ palikimui priimti, nurodo Å¡ias priežastis dėl kurių ji laiku nepriėmė palikimo:

1) nuo 2017 m. sausio 13 d. nuolat gyvena ir dirba Islandijoje;

2) velionis nesupažindino pareiÅ¡kėjos su savo artimaisiais, draugais, giminaičiais, su kuriais jis palaikydavo ryÅ¡ius prieÅ¡ mirtį, todėl pareiÅ¡kėja nebendravo su tėvÄ prieÅ¡ mirtį supančiais asmenimis, todėl galimybės pati sužinoti per tėvo artimuosius apie jo mirtį neturėjo galimybės; 3) 2017 metais per Å v. Kalėdų Å¡ventę PareiÅ¡kėja turėjo susitikti su tėvu R. A., tačiau susitikimas neįvyko dėl tėvo girtavimo, dėl to pareiÅ¡kėja pati nebeiniciavo tolimesnio bendravimo su tėvu, nes buvo tėvo įskaudinta, kad jis neiÅ¡siblaivė ir negalėjo susitikti su retai iÅ¡ užsienio į LietuvÄ grįžtančia dukra (pareiÅ¡kėja) bei savo anÅ«ke.

Suinteresuoto asmens nuomone, pareiÅ¡kėja nenurodė svarbių priežasčių, dėl kurių ji laiku negalėjo priimti atsiradusio palikimo po tėvo mirties. Nurodo, kad nepavykstant susisiekti telefonu su tėvu, pareiÅ¡kėja galėjo bÅ«nant Lietuvoje nuvažiuoti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ arba paklausti trečiųjų asmenų, kas nutiko tėvui, tačiau to nepadarė, todėl mano, kad tokia pareiÅ¡kėjos elgesio pozicija neatitinka sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartų.

Vertinant suinteresuoto asmens argumentÄ , kad pareiÅ¡kėjai nepavykstant susisiekti su tėvų, ji turėjo pasidomėti trečiųjų asmenų, kas nutiko tėvui, atkreiptinas dėmesys, jog, kaip jau byloje nustatyta, jog pareiÅ¡kėjos mamos ir tėvo ryÅ¡iai nebuvo glaudÅ«s ir rÅ«pestingi, pareiÅ¡kėja nepažinojo velionį supančius asmenimis ir su jais nebendravo, todėl natÅ«ralu, kad nepavykstant susisekti su tėvu, pareiÅ¡kėja neturėjo asmenų, kurių galėtų paklausti apie tėvÄ .

Be to pažymėtina ir tai, kad bylos duomenys patvirtina, kad tarp pareiÅ¡kėjos ir velionio tėvo nebuvo artimas ryÅ¡ys, iÅ¡siskyrus pareiÅ¡kėjos tėvams dukra gyvena su motina, jos bendravimas su tėvu buvo epizodiÅ¡kas, dėl velionio alkoholio vartojimo problemų su tėvu susitikdavo retai, taip pat pareiÅ¡kėjai su tėvu nepavyko susitikti ir 2017 metų gruodžio mėnesį, kai pareiÅ¡kėja buvo grįžusi į LietuvÄ . Esant susiklosčius tokioms gyvenimiÅ¡koms aplinkybėms, teismo nuomone, tai, kad pareiÅ¡kėjai nepavykus telefonu susisiekti su tėvu, ji nebandė nuvykti į jo gyvenamÄ jÄ vietÄ , neprasilenkia su sÄ Å¾iningo, atidaus bei rÅ«pestingo asmens elgesio standartu.

Pažymėtina, kad teismas spręsdamas įstatymų nustatyto termino tam tikriems veiksmams atlikti atnaujinimo klausimÄ , visais atvejais turi įvertinti, ar sprendimas atnaujinti asmens praleistÄ terminÄ nepažeis kitų suinteresuotų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Suinteresuotas asmuo D. S. nurodo, kad palikėjo kreditorės UAB „SB lizingas“ ieÅ¡kinio pagrindu Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«muose buvo užvesta civilinė byla dėl skolos priteisimo, kurioje suinteresuotas asmuo padengė palikėjo įsiskolinimÄ kreditorei, todėl tenkinus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , suinteresuotam asmeniui turėtų bÅ«ti grÄ Å¾inamos kreditorės be pagrindo gautos piniginės sumos ir atliekama eilė kita eilė papildomų veiksmų.

Todėl nagrinėjamu atveju tenkinus pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ bÅ«tų iÅ¡ esmės apžeistos suinteresuoto asmens teisės ir teisėti interesai. IÅ¡ Å iaulių apylinkės teismo Pakruojo rÅ«mų civilinės bylos Nr. e2-11440-284/2018, matyti, kad kreditorė UAB „SB lizingas“ kreipėsi su ieÅ¡kiniu į teismÄ dėl 203,02 Eur skolos, 5 procentų dydžio procesinių palÅ«kanų ir 15,00 Eur žyminio mokesčio priteisimo, tačiau civilinė byla nutraukta, ieÅ¡kovei atsisakius ieÅ¡kinio, nes atsakovė D.

S. ieÅ¡kovės reikalavimus įvykdė. Vertinant Å¡ias nustatytas aplinkybes bei suinteresuoto asmens pozicijÄ , sutiktina su pareiÅ¡kėjos nuomone, kad paveldėjimo teisės pagal įstatymÄ liudijimas suinteresuotam asmeniui nėra iÅ¡duotas, o suinteresuoto asmens sumokėta palikėjo 203,02 Eur skola UAB „SB lizingui“ ir 15,00 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidos, nedaro kliūčių Å¡ias sumÄ atgauti iÅ¡ pareiÅ¡kėjos, todėl netenkinti pareiÅ¡kėjos praÅ¡ymÄ , vien dėl to, kad suinteresuotas asmuo apmokėjo palikėjo skolÄ , kuri nėra didelė, nėra pagrindo.

Suinteresuotas asmuo taip pat nurodo, kad pareiÅ¡kėja pateikė praÅ¡ymÄ atnaujinti terminÄ palikimui priimti inspiruota trečiųjų asmenų revanÅ¡istinių nuotaikų ir paskatinimų. Å ios aplinkybės nėra teisiÅ¡kai svarbios sprendžiant klausimÄ dėl termino palikimui priimti atnaujinimo, todėl teismas dėl jų plačiau nepasisako. Taigi, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, teismas remdamasis savo vidiniu įsitikinimu ir vadovaujantis teisingumo, sÄ Å¾iningumo ir protingumo kriterijais, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog pareiÅ¡kėja apie tėvo mirtį sužinojo tik 2019 m. vasario 27 d. gavusi per socialinio tinklo „Facebook“ asmeninę žinutę iÅ¡ tuo metu nežinomo asmens, pareiÅ¡kėjos nurodytos aplinkybės dėl kurių ji praleido įstatymo numatytÄ terminÄ palikimui priimti pripažįstamos svarbiomis, todėl pareiÅ¡kimas tenkinamas ir terminas atnaujintinas (CK 5.57 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų Sprendžiant dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ypatingosios teisenos bylose galioja kitokia nei ginčo teisenos atveju taisyklė – kiekvienas byloje dalyvaujantis asmuo pats atsako už savo iÅ¡laidas ir jos nėra atlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). Ä®statyme nurodyta iÅ¡imtis, kad tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra prieÅ¡ingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas arba jų atlyginimÄ priteisti iÅ¡ dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiÅ¡kimas atmestas.

Nagrinėjamu atveju tenkinus pareiÅ¡kimÄ , iÅ¡ suinteresuoto asmens D. S. pareiÅ¡kėjai I. V. priteisiamos jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos, kurias patyrė dėl tarp pareiÅ¡kėjos ir suinteresuoto asmens D. S. kilusio ginčo, o suinteresuotam asmeniui D. S. jos patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis). PareiÅ¡kėja pateikė duomenis, jog jos bylinėjimosi iÅ¡laidas sudaro 100,00 Eur žyminis mokestis (50 Eur už pareiÅ¡kimÄ ir 50 Eur už praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ ), 230,00 Eur advokatei Vidai Leonovienei už pareiÅ¡kimo parengimÄ bei 500,00 Eur advokatui Audroniui Mažeikai už procesinių dokumentų rengimÄ ir atstovavimÄ teisme.

Kadangi įprastai ypatingosios teisenos bylose bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos, todėl šiuo atveju nesant ginčui tarp šalių, pareiškėja būtų patyrusi 330 Eur bylinėjimosi išlaidų. Vertinant tai, kad 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidos advokatui Audroniui Mažeikai susidarė būtent dėl kilusio ginčo tarp pareiškėjos ir suinteresuoto asmens D. S., todėl šios patirtos išlaidos priteisiamos pareiškėjai iš suinteresuoto asmens D. S.. Išlaidos advokato pagalbai apmokėti atitinka CPK 98 straipsnio reikalavimus bei 2004 m. balandžio 2 d.

Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro įsakymu Nr. IR-85 „Dėl rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeisto Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77, nustatytas ribas, todėl mažinti jų nėra pagrindo. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 259, 263, 265, 268, 270 straipsniais, n u s p r e n d ž i a : pareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Atnaujinti pareiÅ¡kėjai I. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), įstatymo nustatytÄ terminÄ palikimui, atsiradusiam po jos tėvo R. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirusio (duomenys neskelbtini), mirties, priimti. Sprendimui įsiteisėjus panaikinti Å¡ioje byloje 2019 m. balandžio 16 d. nutartimi taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones bei TelÅ¡ių rajono savivaldybės 1-ajam notaro biurui grÄ Å¾inti bylÄ Nr. 23A/2018. Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali bÅ«ti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės apylinkės teismo Plungės rÅ«mus.

Teisėjas Vaidas Gasiūnas