2022-12-07 Nr. AB-31078-3-61-3-01485-2021-6 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. TA-523-502/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01485-2021-6

Procesinio sprendimo kategorija 20.5.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 7 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Malijauskienės ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo R. P. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Vilniaus pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas R. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Vilniaus pataisos namų (toliau – ir atsakovas, Vilniaus PN), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

2. Pareiškėjas skunde nurodė, kad jam 2020 m. lapkričio 24 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), todėl nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. su kitais sergančiais buvo patalpintas 2-ojo gyvenamojo korpuso kameroje Nr. 8. Teigė, kad visą minėtą laikotarpį jis nebuvo išvedamas pasivaikščioti gryname ore, tai sukėlė nepatogumus.

3. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad Seimo kontrolieriaus jam skirtoje pažymoje nurodoma, jog ir sergant jam turėtų būti sudaryta galimybė pasivaikščioti.

4. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

5. Atsakovas nurodė, kad Vilniaus PN atsiradus (duomenys neskelbtini) ir pradėjus plisti tarp nuteistųjų ir suimtųjų, (duomenys neskelbtini) užsikrėtę asmenys buvo izoliuojami ir laikomi atskirai nuo kitų asmenų rakinamose kamerose. Suimtieji (nuteistieji), kuriems yra nustatytas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) teigiamas testo rezultatas, bei suimtieji (nuteistieji), kurie turėjo kontaktą su sergančiais asmenimis, laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų (nuteistųjų), šie asmenys yra perkeliami iš gyvenamųjų patalpų į rakinamas gyvenamąsias patalpas. Kontakto su kitais suimtaisiais (nuteistaisiais) šie asmenys neturi. Siekiant suvaldyti (duomenys neskelbtini) plitimą bei perdavimą tiek pareigūnams, tiek kitiems įstaigoje laikomiems asmenims, izoliuojant susirgusius asmenis buvo imtasi visų (duomenys neskelbtini) užkardyti būtinų saugumo priemonių. Susirgę asmenys, kol jiems pasireiškia ligos simptomai, arba kol jie laikomi pasveikę po ligos, buvo izoliuojami kamerose, apribojant jų kontaktus su kitais asmenimis bei jų judėjimą už gyvenamosios kameros ribų. Vilniaus PN labiau nei būtina neriboja suimtųjų (nuteistųjų) teisių, o izoliuojant asmenis gyvenamose kamerose, rūpinasi kitų suimtųjų ir nuteistųjų sveikata, stengiasi, kad jie nesusirgtų (duomenys neskelbtini).

6. Atsakovas pažymėjo, kad Vilniaus PN užtikrina, jog izoliuoti dėl (duomenys neskelbtini) nuteistieji nepatirtų orumą žeminančių sąlygų, suteikia tinkamą pagalbą, kai ji reikalinga, užtikrina, kad suimtieji ir nuteistieji galėtų pasinaudoti įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pataisos įstaigų veiklą, nustatytomis teisėmis (jei tos teisės aktų nustatyta tvarka laikinai neapribotos dėl (duomenys neskelbtini) plitimo prevencijos).

7. Atsakovas paaiškino, kad pareiškėjui 2020 m. lapkričio 24 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) teigiamas testo rezultatas, todėl pareiškėjas buvo perkeltas į rakinamąją gyvenamąją kamerą Nr. 1, kurioje buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, kuriems buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) teigiamas testo rezultatas. Prasidėjus R. P. izoliacijai, jam trumpą laiką nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, siekiant apsaugoti pareiškėjo bei kitų 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose laikomų asmenų gyvybę bei sveikatą. Taip pat buvo apribotas visas judėjimas gyvenamajame korpuse.

8. Organizuojant tolimesnes prevencines priemones dėl (duomenys neskelbtini) sustabdymo, didinant apsauginių priemonių bei veiksmų spektrą, taip pat vykdant Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Sveikatos apsaugos ministro – Valstybės lygio ekstremalios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimus, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro, Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos priimtus sprendimus bei rekomendacijas, palaipsniui buvo atnaujintas ir vykdomas sergančių bei izoliuotų suimtųjų ir nuteistųjų Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatyme ir Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse (toliau – ir BVK) nustatytų kai kurių teisių įgyvendinimas.

9. Vykdant aukščiau nurodytų institucijų sprendimus bei rekomendacijas, po trumpo visiško izoliavimo laikotarpio R. P. buvo sudarytos galimybės pasivaikščioti gryname ore, taip pat buvo sudarytos galimybės pasinaudoti kitomis BVK nustatytomis teisėmis, kurios nėra apribotos valstybės lygiu paskelbtos ekstremalios situacijos bei karantino metu.

10. Atsakovas pažymėjo, kad tokia situacija susidarė siekiant užkirsti kelią (duomenys neskelbtini) plitimui bei siekiant apsaugoti tiek pareiškėjo R. P., tiek kitų asmenų gyvybę bei sveikatą. Vilniaus PN vertinimu, pareiškėjo skundo argumentai bei dėl to kilusi neturtinė žala yra grindžiami deklaratyvaus pobūdžio teiginiais ir tik subjektyvia jo paties nuomone, kurios nepatvirtina jokie objektyvūs ir neginčijami įrodymai. Vilniaus PN neatliko neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu, atvirkščiai, buvo laikomasi ginčo laikotarpiu galiojusių teisės aktų reikalavimų.

11. Atsakovas atkreipė dėmesį, kad įstaigos pareigūnai tarnybos metu su visais įstaigoje laikomais asmenimis bendrauja griežtai vadovaujantis Pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis etikos kodekso, patvirtinto Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2019 m. birželio 10 d. įsakymu „Dėl pataisos pareigūnų, kitų valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis, etikos kodekso patvirtinimo“, nuostatomis bei reikalavimais, stengiasi nepažeisti bendrųjų mandagumo ir etikos principų.

12. Pareiškėjas skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretumo. Nagrinėjamu atveju nėra būtinos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnyje nustatytos valstybės civilinės atsakomybės už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų, sąlygos.

II. 13. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. liepos 13 d. sprendimu pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

14. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad BVK 103 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog nuteistieji turi teisę kasdien pasivaikščioti gryname ore. Nuteistųjų pasivaikščiojimas vyksta dienos metu specialiai tam skirtoje pataisos įstaigos teritorijoje laikantis šio kodekso 70 straipsnio reikalavimų. Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 straipsnio 1 dalis nustato, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. BVK 119 straipsnio 2 dalies 3 punkte nustatyta, jog Lietuvos Respublikoje arba atskirose jos dalyse paskelbus valstybės lygio ekstremaliąją situaciją, karantiną arba įvedus nepaprastąją padėtį, Departamento direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, turi teisę, pranešęs Lietuvos Respublikos teisingumo ministrui, įsakymu laikinai, bet ne ilgiau kaip iki valstybės lygio ekstremaliosios situacijos, karantino arba nepaprastosios padėties atšaukimo, visose arba dalyje pataisos įstaigų sustabdyti arba apriboti kitų asmenų patekimą į pataisos įstaigas. Karantinas – specialus užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės priemonių taikymo režimas, nustatomas atskiriems objektams (toliau – riboto karantino objektai) ar apkrėstose teritorijose (toliau – teritorijų karantinas), kai registruojami nežinomos kilmės užkrečiamųjų ligų sukėlėjų paplitimai arba ypač pavojingų užkrečiamųjų ligų atvejai, taip pat pavojingų užkrečiamųjų ligų protrūkiai ar epidemijos (Lietuvos Respublikos žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 2 straipsnio 21 dalis). Karantino tikslas – nustatyti specialią asmenų darbo, gyvenimo, poilsio, kelionių tvarką, ūkinės ir kitokios veiklos sąlygas, produktų gamybos, jų realizavimo, geriamojo vandens tiekimo bei paslaugų teikimo tvarką ir tuo riboti užkrečiamųjų ligų plitimą (Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).

15. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. vasario 26 d. nutarimu Nr. 152 buvo paskelbtas karantinas. Kalėjimų departamento direktorius 2020 m. birželio 17 d. priėmė įsakymą Nr. V-167 „Dėl rekomendacijų Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos“ (toliau – ir Rekomendacijos), kuriose buvo nustatytas darbo organizavimas įkalinimo įstaigų darbuotojams ir administracijai, esant (duomenys neskelbtini) plitimo grėsmei, kurio 1 punkte nustatyta, kad organizuojant darbą Kalėjimų departamente ir jam pavaldžiose įstaigose turi būti vadovaujamasi Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro – valstybės lygio ekstremaliosios situacijos valstybės operacijų vadovo sprendimais ir rekomendacijomis. Darbas organizuojamas taip, kad tarp darbuotojų būtų kuo mažesnis kontaktas.

16. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministras 2020 m. kovo 12 d. įsakymu Nr. V-352 patvirtino Asmenų, sergančių (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini)), asmenų, įtariamų, kad serga (duomenys neskelbtini) liga ((duomenys neskelbtini)), ir asmenų, turėjusių sąlytį, izoliavimo namuose, kitoje gyvenamojoje vietoje ar savivaldybės administracijos numatytose patalpose taisykles, kuriose aptartos privalomos izoliacijos nuostatos, būtinos, kad būtų užkirstas kelias infekcijos plitimui visuomenėje, tame tarpe izoliacijos metu nepalikti izoliavimo vietos, negyventi su kitais sveikais asmenimis ir t. t.

17. Teismas pagal byloje esančius įrodymus nustatė, kad pareiškėjui 2020 m. lapkričio 24 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) teigiamas testo rezultatas, todėl jis buvo perkeltas į rakinamąją gyvenamąją kamerą Nr. 1, kurioje buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, kuriems buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) teigiamas testo rezultatas. Vilniaus PN neneigia, kad prasidėjus pareiškėjo izoliacijai, pastarajam trumpą laiką nebuvo sudaryta galimybė pasivaikščioti gryname ore, siekiant apsaugoti pareiškėjo bei kitų 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose laikomų asmenų gyvybę bei sveikatą. Atkreipė dėmesį, kad taip pat buvo apribotas visas judėjimas gyvenamajame korpuse.

18. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, ginčui aktualių teisės aktų nuostatas sprendė, kad esant šalyje paskelbtam karantinui, pareiškėjui, kaip ir kitiems Lietuvos gyventojams, esantiems izoliacijoje, pagrįstai nebuvo suteikta galimybė pasivaikščioti. Teismas akcentavo, kad ne tik pareiškėjui, bet ir visiems Lietuvos gyventojams izoliacijos metu buvo griežtai draudžiama palikti izoliacijos vietą, o nesilaikantiems šios taisyklės buvo taikoma administracinė atsakomybė.

19. Teismas konstatavo, kad Vilniaus PN administracija savo veiksmais pareiškėjo teisių nepažeidė ir jam žalos nepadarė, todėl nėra pagrindo svarstyti dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo.

20. Teismas dėl pareiškėjo argumentų, kad Seimo kontrolierius, išnagrinėjęs jo skundą dėl susidariusios situacijos, konstatavo, jog Vilniaus PN pažeidė jo teises izoliacijos metu nesuteikdami galimybės pasivaikščioti, nurodė, kad pareiškėjas nei su skundu, nei teismo posėdyje Seimo kontrolieriaus pažymos nepateikė. Teismas pažymėjo, kad Seimo kontrolieriaus atlikto tyrimo galutiniai aktai yra tik rekomendacinio pobūdžio, todėl nei pareiškėjui, nei viešojo administravimo subjektui, kurio sprendimai, veiksmai ar neveikimas buvo skundžiami, tiesiogiai nesukuria nei teisių, nei pareigų. Lietuvos Respublikos seimo kontrolierių įstatymo 3 straipsnis nustato, kad Seimo kontrolierių veiklos tikslas - ginti žmogaus teisę į gerą viešąjį administravimą, užtikrinantį žmogaus teises ir laisves, prižiūrėti, ar valdžios įstaigos vykdo pareigą tinkamai tarnauti žmonėms. Seimo kontrolierius gina žmogaus teises ir laisves, tiria pareiškėjų skundus dėl pareigūnų piktnaudžiavimo, biurokratizmo ar kitaip pažeidžiamų žmogaus teisių ir laisvių viešojo administravimo srityje. Seimo kontrolieriai, atlikę tyrimą, priima sprendimus: pripažinti skundą pagrįstu; atmesti skundą; nutraukti skundo tyrimą (22 str. 1 d.).

21. Teismas, nenustatęs atsakovo neteisėtų veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip žalą sukėlęs veiksnys, netenkino pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą.

III. 22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti (pakeisti) pirmosios instancijos teismo sprendimą ir skundą tenkinti. Pareiškėjas prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

23. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, vadovavosi Vilniaus PN pateikta melaginga informacija, jog visame 2-jam gyvenamajame korpuse buvo apribotas judėjimas. Pažymi, kad nuteistieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmę drausmės grupės sąlygomis bei suimtieji, galėjo pasivaikščioti. Šią aplinkybę gali patvirtinti suimtųjų ir nuteistųjų pasivaikščiojimo žurnalas, kuris pildomas kiekvieną dieną.

24. Pareiškėjas nurodo, kad nors Vilniaus PN teigia, kad jam laikinai buvo apribota teisė pasivaikščioti gryname ore, tačiau laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. jis nei karto nebuvo išvestas pasivaikščioti gryname ore. Šią aplinkybę gali patvirtinti kartu su pareiškėju buvę asmenys – M. P. ir S. G..

25. Pareiškėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybės, jog jis skunde pažymėjo, kad Seimo kontrolierius, atsakydamas į jo skundą, atsakė, jog kalinamiems asmenims turi būti suteikiama visa reikalinga medicininė pagalba (įskaitant ir psichologinę), kiek tai susiję su (duomenys neskelbtini), taip pat užtikrinta teisė palaikyti tinkamą asmens higieną ir teisė kiekvieną dieną išeiti į lauką (bent vienai valandai). Pareiškėjas pažymi, kad nors teismas nurodė, jog pareiškėjas Seimo kontrolieriaus atsakymo nebuvo pateikęs, dėl to teismas neturėjo galimybės su juo susipažinti, tačiau jis buvo nurodęs atsakymo numerį, todėl viešoje erdvėje su atsakymu buvo galima susipažinti. Vilniaus PN darbuotojai, neišvesdami pareiškėjo pasivaikščioti, pažeidė jo teises, pateikė teismui tikrovės neatitinkančią informaciją, pažeidė etikos principus. Pareiškėjas teigia, kad tai sukėlė jam emocinę depresiją, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pažeminimą, bendravimo galimybių sumažėjimą, baimę ir stresą, pareiškėjas patyrė neturtinę žalą, kurią vertina 2 000 Eur suma ir prašo ją priteisti iš atsakovo.

26. Atsakovas atsiliepime į pareiškėjo apeliacinį skundą su juo nesutinka ir prašo jį atmesti.

27. Atsakovas nurodo, kad Vilniaus PN vykdomos Rekomendacijos ir kitos su (duomenys neskelbtini) plitimo užkardymu susijusios priemonės. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“, priimtu 2020 m. lapkričio 4 d. Nr. 1226, Vilniaus PN administracija paskelbto karantino metu ėmėsi būtinų saugumo priemonių: aprūpino pareigūnus, darbuotojus, suimtuosius (nuteistuosius) apsauginėmis veido kaukėmis, įrengė skysto muilo dozatorius bendro naudojimo sanitariniuose mazguose, suimtieji (nuteistieji) aprūpinami sanitarinėmis priemonėmis, dezinfekcinės priemonės išdalintos pareigūnams bei darbuotojams. Tarnybą atliekantys pareigūnai nuolat dėvi apsaugines veido kaukes, reguliariai plauna ir dezinfekuoja rankas, dalis pareigūnų dirba nuotoliniu būdu (išskyrus atvejus, kai atitinkamas funkcijas būtina atlikti darbo vietoje), kratų ir apžiūrų metu dėvi vienkartines pirštines, taikomos kitos prevencinės priemonės bei užtikrinamos kitos valstybės lygio ekstremaliosios situacijos operacijų vadovo nustatytos asmenų srautų valdymo, saugaus atstumo laikymosi, būtinos sveikatos saugos, higienos, asmenų aprūpinimo būtinosiomis asmeninėmis apsaugos priemonėmis sąlygos. Vilniaus PN laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems) yra išduotos apsauginės veido kaukės (daugkartinės, vienkartinės kaukės bei respiratoriai), kas savaitę, o jei yra poreikis ir dažniau, veido kaukės jiems išduodamos papildomai, pareigūnai, išvedant suimtuosius (nuteistuosius) iš gyvenamųjų kamerų, nuolat reikalauja, kad jie dėvėtų apsaugines veido kaukes. 2-ojo gyvenamojo korpuso bendro naudojimo patalpos bei koridoriai yra periodiškai valomi, dezinfekuojami bei vėdinami. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Vilniaus PN darbuotojai nėra suinteresuoti užkrėsti suimtuosius (nutiestuosius) (duomenys neskelbtini) liga, kadangi saugo ne tik suimtųjų/nuteistųjų asmenų, bet ir savo sveikatą.

28. Vilniaus PN pareigūnai visada laikosi saugaus atstumo nuo suimtųjų (nuteistųjų), išskyrus atvejus, kuomet būti arčiau yra būtina tarnybinėms funkcijoms vykdyti (pvz.: atliekant kratą). Atkreipia dėmesį, kad siekiant mažinti (duomenys neskelbtini) plitimą bausmių vykdymo sistemos įstaigose bei atsižvelgiant į Sveikatos apsaugos ministerijos bei Nacionalinio visuomenės sveikatos centro pateiktas rekomendacijas, visose pataisos įstaigose, taip pat ir Vilniaus PN, buvo didinamos suimtųjų (nuteistųjų) testavimo apimtys, testai dėl (duomenys neskelbtini) atliekami ne tik tiems suimtiesiems (nuteistiesiems), kuriems pasireiškia simptomai ar po aukštos rizikos kontakto (sąlyčio) su sergančiuoju (duomenys neskelbtini), bet ir kitiems Vilniaus PN laikomiems suimtiesiems (nuteistiesiems).

29. Atsakovas pažymi, kad atsiradus (duomenys neskelbtini) Vilniaus PN ir pradėjus plisti tarp nuteistųjų ir suimtųjų, (duomenys neskelbtini) užsikrėtę asmenys buvo izoliuojami ir laikomi atskirai nuo kitų asmenų rakinamose kamerose. Suimtieji (nuteistieji), kuriems buvo nustatytas (duomenys neskelbtini) teigiamas testo rezultatas, bei suimtieji (nuteistieji), kurie turėjo kontaktą su sergančiais asmenimis, buvo laikomi atskirai nuo kitų suimtųjų (nuteistųjų), šie asmenys buvo perkeliami iš gyvenamųjų patalpų į rakinamas gyvenamąsias patalpas. Kontakto su kitais suimtaisiais (nuteistaisiais) šie asmenys neturėjo. Siekiant suvaldyti (duomenys neskelbtini) plitimą bei perdavimą tiek pareigūnams, tiek kitiems įstaigoje laikomiems asmenims, izoliuojant susirgusius asmenis buvo imtasi visų (duomenys neskelbtini) užkardyti būtinų saugumo priemonių. Susirgę asmenys, kol jiems pasireiškia ligos simptomai arba kol jie laikomi pasveikę po ligos, buvo izoliuojami kamerose, apribojant jų kontaktus su kitais asmenimis bei jų judėjimą už gyvenamosios kameros ribų. Vilniaus PN labiau nei būtina neribojo suimtųjų (nuteistųjų) teisių, o izoliuojant asmenis gyvenamose kamerose, rūpinosi kitų suimtųjų ir nuteistųjų sveikata, stengėsi, kad jie nesusirgtų (duomenys neskelbtini).

30. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad visus suimtųjų ir nuteistųjų sveikatos priežiūros klausimus sprendė Laisvės atėmimo vietų ligoninės arba Pirminės asmens sveikatos priežiūros skyriaus atsakingas personalas. Pataisos įstaigos darbuotojai vykdė Pirminės asmens sveikatos priežiūros padalinio įstaigos administratoriaus nurodymus dėl (duomenys neskelbtini) nustatymo testų atlikimo, dėl suimtųjų ir nuteistųjų izoliavimo, gydymo, jų priežiūros izoliacijos metu ir t. t.

31. Vilniaus PN užtikrino, kad izoliuoti dėl (duomenys neskelbtini) nuteistieji nepatirtų orumą žeminančių sąlygų, suteikė tinkamą pagalbą, kai ji buvo reikalinga, užtikrino, jog suimtieji ir nuteistieji galėtų pasinaudoti įstatymuose ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose pataisos įstaigų veiklą, nustatytomis teisėmis (jei jos teisės aktų nustatyta tvarka laikinai neapribotos dėl (duomenys neskelbtini) plitimo prevencijos).

32. Atsakovas pažymi, kad tam tikras suimtųjų (nuteistųjų) asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu, todėl pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Nagrinėjamu atveju byloje nėra nustatyta būtina civilinės atsakomybės atsiradimo sąlyga - valstybinės valdžios institucijos ar jos darbuotojų neteisėta veika arba neveikimas. Nenustačius neteisėtos veikos (neveikimo) ir pareiškėjo patirtos žalos, valstybei nekyla civilinė atsakomybė. Nėra jokio teisinio pagrindo pripažinti, kad pareiškėjas patyrė dvasinę skriaudą, neigiamus išgyvenimus, stresą, kitus dvasinius išgyvenimus arba kitus analogiškus nepatogumus. Pareiškėjas nepateikė konkrečių įrodymų dėl jo patirtos neturtinės žalos bei kodėl būtent jo nurodyta suma kompensuotų galbūt jam padarytą žalą. Taigi nėra jokio teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. 33. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos, kurią pareiškėjas kildina iš Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, neužtikrinant pareiškėjui teisės aktuose nustatytų kalinimo sąlygų (nesuteikiant teisės pasivaikščioti), atlyginimo.

34. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

35. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 141 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma. Aptartoje ABTĮ nuostatoje įtvirtintas teisinis reguliavimas reiškia, kad įstatymu nustatyta teismo diskrecijos teisė tiek savo, tiek proceso šalių iniciatyva nuspręsti dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka, tačiau ši teisė ribojama, nurodant, kad toks sprendimas galimas išimtiniais atvejais. Dėl to ir proceso šalys, teikdamos prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, turi jį pagrįsti, nurodydamos išimtines aplinkybes, dėl kurių būtinas žodinis bylos nagrinėjimas.

36. Teismų praktikoje, vadovaujantis EŽTT praktika, pažymima, kad žodinis bylos nagrinėjimas nėra būtinas, kai tinkamas procesas ir teisingo sprendimo priėmimas yra galimas remiantis turimais rašytiniais duomenimis, rašytinėmis šalių pastabomis ir nėra poreikio bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka; žodinio teismo posėdžio atsisakymas antrojoje instancijoje gali būti pateisinamas, jeigu pirmojoje instancijoje posėdis vyko žodinio nagrinėjimo forma (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. birželio 28 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-701-1062/2017; kt.).

37. Įvertinusi bylos medžiagą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija nenustatė išskirtinių aplinkybių dėl žodinio proceso būtinumo apeliacinės instancijos teisme. Proceso šalių pozicija nagrinėjamoje byloje yra aiškiai išdėstyta raštu pateiktuose procesiniuose dokumentuose, pirmosios instancijos teisme byla buvo nagrinėjama žodinio proceso tvarka, pareiškėjas dalyvavo nagrinėjant bylą teismo posėdyje, teikė paaiškinimus. Pareiškėjas kitų motyvų, dėl kurių ši byla apeliacinės instancijos teisme turėtų būti nagrinėjama žodinio proceso tvarka, nenurodė, todėl pareiškėjo prašymas netenkintinas ir byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

38. Pareiškėjas skunde pirmosios instancijos teismui teigė, kad Vilniaus PN laikotarpiu nuo 2020 m. lapkričio 24 d. iki 2020 m. gruodžio 22 d. neužtikrino pareiškėjo teisės pasivaikščioti, dėl to jis patyrė neturtinę žalą.

39. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, nenustatė Vilniaus PN neteisėtų veiksmų, todėl pareiškėjo skundą atmetė.

40. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde teigia, kad teismas vadovavosi tikrovės neatitinkančia Vilniaus PN informacija apie įstaigoje taikomą judėjimo apribojimą, nepagrįstai nevertino Seimo kontrolieriaus pažymoje nurodyta informacija. Pareiškėjas teigia, kad jis dėl neteisėtų Vilniaus PN veiksmų nesuteikiant jam teisės pasivaikščioti patyrė neturtinę žalą, kurią turi atlyginti atsakovas.

41. Teisėjų kolegija tikrindama skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą neperžengdamas pareiškėjo apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.).

42. Vadovaujantis ABTĮ 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, kad tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

43. Kai yra pagrindas pripažinti, kad, priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados, o kurie įrodymai atmetami, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nekartodama pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, pasisako tik dėl pareiškėjo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų (žr., pvz., LVAT 2017 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1301-502/2017 ir kt.).

44. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas vadovavosi tikrovės neatitinkančia Vilniaus PN informacija apie pasivaikščiojimą.

45. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodyto pareiškėjo argumento, pažymi, kad pagal ABTĮ 56 straipsnio 1 dalį įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Įrodymų vertinimas pagal ABTĮ 56 straipsnio 7 dalį reiškia, kad jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat, teisingumo ir protingumo kriterijais. Vertindamas įrodymų visetą, teismas turi įsitikinti, kad pakanka duomenų išvadai, jog tam tikri faktai egzistavo arba neegzistavo, kad nėra esminių prieštaravimų, paneigiančių tokias išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2017 m. liepos 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-728-415/2017).

46. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, atsakovo atsikirtimus į pareiškėjo skundą, kitą byloje esančią medžiagą, priėmė sprendimą, kuriame aiškiai nurodė nustatytas teisiškai reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, teisinį reglamentavimą, argumentus, dėl kurių pareiškėjo skundas buvo atmestas. Iš pirmosios instancijos teismo sprendimo turinio matyti, kad buvo atsakyta į pagrindinius (esminius) bylos faktinius ir teisinius aspektus, susijusius su pareiškėjo kalinimo sąlygomis, ir detaliai išnagrinėtos pareiškėjo pretenzijos dėl netinkamų jo (pareiškėjo) kalinimo sąlygų. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo nesivadovauti oficialiais atsakovo pateiktais duomenimis, leidžiančiais tinkamai įvertinti skundžiamas netinkamas kalinimo sąlygas, susijusias su pareiškėjo teise pasivaikščioti.

47. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjui 2020 m. lapkričio 24 d. buvo nustatytas (duomenys neskelbtini), dėl to jis buvo izoliuotas ir patalpintas į rakinamąją gyvenamąją kamerą Nr. 1, kurioje buvo laikomas kartu su kitais nuteistaisiais, kuriems buvo nustatytas (duomenys neskelbtini). Vilniaus PN neneigia, jog pareiškėjo izoliavimo laikotarpiu buvo apribota jo teisė pasivaikščioti, tačiau tokiu būdu buvo siekiama apsaugoti pareiškėjo bei kitų 2-ojo gyvenamojo korpuso kamerose laikomų asmenų gyvybę bei sveikatą. Taip pat buvo apribotas visas judėjimas gyvenamajame korpuse. Vilniaus PN vadovavosi aktualiais teisės aktais bei rekomendacijomis Kalėjimų departamentui prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos ir jam pavaldžioms įstaigoms, užtikrinant sklandžią šių įstaigų veiklą valstybės lygio ekstremalios situacijos laikotarpiu, todėl trumpai apribodama pareiškėjo teisę pasivaikščioti, kuomet jis dėl susirgimo (duomenys neskelbtini) buvo izoliuotas, jokių neteisėtų veiksmų pareiškėjo atžvilgiu neatliko.

48. Pasisakydama dėl pareiškėjo apeliacinio skundo argumentų, susijusių su Seimo kontrolieriaus pažyma, teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pagrįstai nurodė ir pirmosios instancijos teismas, ši pažyma nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nebuvo pateikta, be to, ji yra rekomendacinio pobūdžio, o Vilniaus PN neginčija aplinkybės, jog pareiškėjo teisė pasivaikščioti buvo ribojama dėl jo izoliavimo susirgus (duomenys neskelbtini). Taigi net ir esant byloje Seimo kontrolieriaus pažymai, tai neturėtų įtakos ir nepakeistų pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių vertinimo.

49. Teisėjų kolegija pažymi, kad aplinkybė, jog pirmosios instancijos teismas kitaip vertino pareiškėjo pateiktus argumentus ir bylos duomenis arba jiems nepritarė (su jais nesutiko), nesudaro pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso normas ir padarė bylos faktais ir galiojančiomis teisės aktų nuostatomis nepagrįstas išvadas. Pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinų sąlygų valstybės civilinei atsakomybei atsirasti – Vilniaus PN pareigūnų neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos, pagrįstai netenkino pareiškėjo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo.

50. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo santykius reglamentuojančias teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo sprendimo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, pirmosios instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 148 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo R. P. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. liepos 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė