f9b7c2c3-62a8-4d99-ac32-dfaf4e35b563 · Regionų administracinis teismas

 Administracinė byla Nr. eI2-7694-554/2021

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01614-2021-1

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.3; 14.15;

(S)

41; 51.1.1

REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2021 m. rugsėjo 30 d.

Kaunas

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rimanto Giedraičio, Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Nataljos Zelionkienės,

sekretoriaujant Neringai Musinienei,

dalyvaujant pareiškėjui V. Ž.,

atsakovo - Valstybinės miškų tarnybos atstovams: R. Š., R. L.,

vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo V. Ž. skundÄ atsakovui Valstybinei miÅ¡kų tarnybai dėl sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teismas

n u s t a t ė :

Pareiškėjas 2021 m. birželio 25 d. skundu kreipėsi į Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmus ir prašė:

- panaikinti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimÄ Nr. (39.8)-R2-1515 „Dėl praÅ¡ymo iÅ¡mokėti kompensacijÄ â€œ;

- įpareigoti Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ atlikti veiksmus - priimti naujÄ sprendimÄ dėl kompensacijos paskaičiavimo.

PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, taip pat paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad jis 2006 m. balandžio 3 d. dovanojimo sutartimi Nr. 2110 (toliau – Sutartis) iÅ¡ savo motinos įgijo žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ) su jame augančiu miÅ¡ku (toliau – ir MiÅ¡ko valda). PareiÅ¡kėjas 2021 m. vasario 19 d. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu įvardinti galiojančius ribojimus, taikomus MiÅ¡ko valdoje esančiam miÅ¡kui. Atsakovas 2021 m. kovo 19 d. raÅ¡tu Nr. (39.8)-R2-716 pripažino, kad privataus miÅ¡ko ribojimams taikomi: MiÅ¡kų įstatymas (1994 m. lapkričio 22 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. I-671), Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatai (1997 m. liepos 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimas Nr. 799), MiÅ¡ko kirtimų taisyklės (2010 m. sausio 27 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-79), Leidimų kirsti miÅ¡kÄ iÅ¡davimo tvarkos apraÅ¡as (2010 m. gruodžio 30 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-1055), Biržių atrėžimo ir įvertinimo taisyklės (2004 m. lapkričio 10 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-577), MiÅ¡ko sanitarinės apsaugos taisyklės (2007 m. balandžio 11 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-204), MiÅ¡kų tvarkymo schemų ir vidinės miÅ¡kotvarkos projektų rengimo taisyklės (2006 m. rugsėjo 1 d. Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymas Nr. D1-406), Specialiosios žemės naudojimo sÄ lygos (2019 m. birželio 6 d. Lietuvos Respublikos įstatymas Nr. XIII-2166).

Nurodė, kad pateikė atsakovui praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ (toliau – PraÅ¡ymas), vadovaujantis Kompensacijų privataus miÅ¡ko savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡u, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578 ,,Dėl kompensacijų privataus miÅ¡ko savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ (toliau – ir ApraÅ¡as). PareiÅ¡kėjas kartu su PraÅ¡ymu pateikė ir MiÅ¡kotvarkos projektÄ Nr. 52113k1. Atsakovas 2021 m. gegužės 25 d. priėmė ginčijamÄ sprendimÄ Nr. (39.8)-R2-1515 ,,Dėl praÅ¡ymo iÅ¡mokėti kompensacijÄ â€œ (toliau – ir Sprendimas), kuriuo nusprendė nemokėti kompensacijos. Atsakovas, pagrįsdamas savo SprendimÄ , rėmėsi Lietuvos Respublikos saugomų teritorijų įstatymo (toliau – STÄ®) 321 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 3 dalies 1 punktu, taip pat per siaurai aiÅ¡kino STÄ® ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. rugsėjo 10 d. nutarimo Nr. 971 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. spalio 21 d. nutarimo Nr. 1651 „Dėl Alytaus, Klaipėdos, Marijampolės, Å iaulių, Tauragės, TelÅ¡ių, Utenos Ir Vilniaus apskričių miÅ¡kų priskyrimo miÅ¡kų grupėms“ pakeitimo (toliau – Nutarimas), kuriuo pakeista miÅ¡kų grupė iÅ¡ IV į III, taikymÄ . t. y. – aktualiame STÄ® ir Nutarime neradus žodžių ,,draudžiama“, ,,atidedama“ ir ,,reikalaujama“, - nusprendė, kad neatsirado naujų veiklos apribojimų, dėl kurių bÅ«tų draudžiami ar atidedami kirtimai ar reikalaujama palikti dalį medžių nekirstų. Atsakovas visiÅ¡kai nelygino pirmiau nurodytų teisės aktų turinio Sutarties sudarymo metu ir vėlesniu laikotarpiu.

Pabrėžė, kad Sutarties sudarymo momentu galiojo Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimas Nr. I-1244 ,,Dėl DzÅ«kijos, KurÅ¡ių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir VieÅ¡vilės valstybinio rezervato įsteigimo“, tačiau jokie ribojimai bÅ«tent Å¡iuo dokumentu Žemaitijos nacionaliniam parkui (toliau – ir Parkas) nenustatyti. Sutarties sudarymo momentu pareiÅ¡kėjo MiÅ¡ko valdos miÅ¡kai buvo priskirti IV miÅ¡kų grupei pagal MiÅ¡kų įstatymo 6 straipsnio 5 dalį, galiojusiÄ nuo 2006 m. vasario 15 d. iki 2006 m. rugpjūčio 8 d.

Å iuose IV grupės (Å«kiniai miÅ¡kai) miÅ¡kuose buvo galima (Å«kininkavimo tikslu) nepertraukiamai tiekti medienÄ , buvo galima kirsti visÄ miÅ¡kÄ plynu kirtimu. 2015 m. rugsėjo 16 d., jau įsigaliojus Nutarimui ir juo pareiÅ¡kėjo MiÅ¡kų valdos miÅ¡kÄ priskyrus iÅ¡ IV į III miÅ¡kų grupę, atsirado draudimai: draudžiami plyni kirtimai, o leidžiami tik atvejinis ir atrankinis kirtimai ir tai yra naujas papildomas apribojimas (atidėjimas paliekant neiÅ¡kirstų medžių) – kas atitinka STÄ® 321 straipsnio 2 dalies 1 punktÄ , 3 dalies 1 punktÄ .

Sutarties sudarymo momentu pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2003 m. gruodžio 19 d. įsakymu Nr. 670 patvirtintų Pagrindinių miÅ¡ko kirtimų taisyklių (toliau – ir Pagrindinių miÅ¡ko kirtimų taisyklės) 6 punktÄ IV grupei nustatyti didesni kirtimo plotai nei III grupei, o 10 punktu buvo leidžiamas maksimalus iÅ¡kertamos plynų kirtimų biržės (sklypo) plotas IV grupės miÅ¡kuose – 8 ha, III grupės miÅ¡kuose – 5 ha. To pagal naujas MiÅ¡ko kirtimų taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2021 m. sausio 27 d.

įsakymu Nr. D1-79 (toliau - MiÅ¡ko kirtimų taisyklės) (pagal MiÅ¡ko kirtimų taisyklių 10 punktÄ privaloma palikti biologinei įvairovei iÅ¡saugoti – taip sumažėjo galimas iÅ¡kirsti plotas), daryti nebegalima, t. y. tuo padidinami kirtimų veiklos apribojimai ir todėl galima teigti, jog atsirado papildomi veiklos apribojimai pagal STÄ® 321 straipsnį. Nutarimo įsigaliojimo laikotarpiu MiÅ¡ko kirtimo taisyklių (redakcija, galiojusi nuo 2024 m. rugpjūčio 12 d. iki 2015 m. rugsėjo 30 d.) 5 punktas paaiÅ¡kina STÄ® 321 straipsnio ir MiÅ¡kų įstatymo sÄ vokas: ,,pagrindinis miÅ¡ko kirtimas –brandžių, bręstančių (retų, besiribojančių ar įsiterpusių į kertamus brandžius medynus) medynų ar brandžių medžių kirtimas; plynasis pagrindinis miÅ¡ko kirtimas – pagrindinis miÅ¡ko kirtimas, kai biržėje iÅ¡kertami visi medžiai, iÅ¡skyrus sėklinius, biologinei įvairovei svarbius medžius, saugomÄ pomiÅ¡kį.

Po kirtimo likusio medyno skalsumas yra mažesnis kaip 0,2“.

Akcentavo, kad pasikeitus teisės aktams ir nebeleidžiant vykdyti pagrindinių plynų kirtimų, vykdomi rečiau ir mažesni atvejiniai kirtimai: ,,atvejinis pagrindinis miÅ¡ko kirtimas – pagrindinis miÅ¡ko kirtimas, kai brandus medynas iÅ¡kertamas per kelis kartus kas 5–10 metų.“ Å iuo metu esant III miÅ¡ko grupei ir teisės aktams užraudus plynus kirtimus, pagal dabar galiojančių MiÅ¡ko kirtimų taisyklių 28.4 punktÄ grupiniais atvejiniais pagrindiniais miÅ¡ko kirtimais medynai iÅ¡kertami per ne ilgesnį kaip 20 metų laikotarpį (t. y. vietoje buvusių 10 metų), biržėje iÅ¡kertant iki 0,1 ha ploto medžių grupes.

Nurodė, kad nauji veiklos apribojimai nustatyti ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 22 d. nutarimu Nr. 1148 ,,Dėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“, 3 priede – kai sklypas patenka į ekologinės apsaugos prioriteto zonÄ , draudžiama sodinti bet kokius daugiamečius augalus, draudžiama sodinti miÅ¡kus – ko nebuvo ankstesniame plane – sklypas patenka į Babrungo kraÅ¡tovaizdžio draustinį. PasiraÅ¡ant Sutartį teritorijoje nebuvo NatÅ«ra 2000. Dabar dėl NatÅ«ra 2000 reikalavimų taikomi ribojimai miÅ¡ko kirtimams, jų atlikimo laikui. Dabar visas sklypas patenka į NatÅ«ra 2000, jam taikomi ribojimai, o iÅ¡mokos taikomos tik už dalį NatÅ«ra 2000. Taigi, po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija: NatÅ«ra 2000, Babrungo kraÅ¡tovaizdžio draustinis, ekologinės apsaugos prioriteto zona.

Pabrėžė, kad ginčijamas sprendimas yra neteisėtas, nepagrįstas, neiÅ¡samus ir pažeidžia Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo (toliau – VAÄ®) iÅ¡samumo principÄ , pagal kurį vieÅ¡ojo administravimo subjektas į skundÄ turi atsakyti aiÅ¡kiai ir argumentuotai, nurodydamas visas praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas praÅ¡ymo ar skundo turinį, pareiÅ¡kėjo teisę į objektyvų ir iÅ¡samų PraÅ¡ymo vertinimÄ , pareiÅ¡kėjo teisę į proporcingÄ atlygį už turto naudojimo suvaržymus.

Atsakovas - Valstybinė miÅ¡kų tarnyba ir jos atstovai teismo prašė pareiÅ¡kėjo skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ .

Atsakovas atsiliepime į skundÄ nurodė, taip pat atsakovo atstovai paaiÅ¡kino teismo posėdžio metu, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise nuo 2006 m. gegužės 9 d. priklauso 27,6900 ha žemės sklypas (kurio pagrindinė naudojimo paskirtis - žemės Å«kio), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini) PareiÅ¡kėjo MiÅ¡ko valdai 2015 m. gegužės 24 d. buvo parengtas ir 2015 m. birželio 3 d. patvirtintas Valstybinėje miÅ¡kų tarnyboje MiÅ¡kotvarkos projektas Nr. 52113. Å is MiÅ¡kotvarkos projektas 2019 m. balandžio 18 d. buvo pakeistas. 2019 metais buvo parengtas ir Å¡iuo metu galioja Vidinės miÅ¡kotvarkos projektas Nr. 52113 k1, kuris Valstybinėje miÅ¡kų tarnyboje užregistruotas 2019 m. balandžio 18 d. PareiÅ¡kėjo MiÅ¡ko valda patenka į Parko teritorijÄ , kuri įsteigta Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. balandžio 23 d. nutarimu Nr. I-1244 „Dėl DzÅ«kijos, KurÅ¡ių nerijos, Žemaitijos nacionalinių parkų, Trakų istorinio nacionalinio parko ir VieÅ¡vilės valstybinio rezervato įsteigimo“. Parko ribos patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. balandžio 28 d. nutarimu Nr. 415 „Dėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos“ (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014 m. spalio 11 d. nutarimu Nr. 1148 „Dėl Žemaitijos nacionalinio parko planavimo schemos (ribų ir tvarkymo planų) patvirtinimo“ koreguotos parko ribos). PareiÅ¡kėjo MiÅ¡ko valdoje Parko ribos niekada nesikeitė. Nutarimu Parko, taip pat ir MiÅ¡ko valdos teritorijoje buvo pakeistos miÅ¡kų grupės - iÅ¡ IV į III miÅ¡kų grupę. PareiÅ¡kėjas pateikė atsakovui PraÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ , vadovaujantis ApraÅ¡u. PareiÅ¡kėjas kartu su PraÅ¡ymu pateikė ir MiÅ¡kotvarkos projektÄ Nr. 52113k1. Valstybinė miÅ¡kų tarnyba 2021 m. gegužės 25 d. priėmė ginčijamÄ sprendimÄ Nr. (39.8)-R2-1515 ,,Dėl praÅ¡ymo iÅ¡mokėti kompensacijÄ â€œ, kuriuo nutarė pareiÅ¡kėjui nemokėti kompensacijos. Nagrinėjant PraÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ jo vertinimas atliekamas pagal pridėtus Vidinės miÅ¡kotvarkos projekto duomenis.

Pabrėžė, kad Miškų įstatymo 14 straipsnyje numatyta, kad Miškotvarkos projektas – tai dokumentas, pagal kurį organizuojama miškų ūkio veikla ir atliekami visi miškų atkūrimo, naudojimo ir miško žemių tvarkymo darbai, o vidinės miškotvarkos projektai - tai miškų ūkio veiklos planai, rengiami visoms valstybinių miškų valdytojų ir privačioms miškų valdoms arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei ir skiriami konkrečių tvarkymo priemonių sistemai jose nustatyti.

Vidinės miÅ¡kotvarkos projektai rengiami vadovaujantis MiÅ¡kų tvarkymo schemų ir vidinės miÅ¡kotvarkos projektų rengimo taisyklėmis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2006 m. rugsėjo 1 d. įsakymu Nr. D1-406 (toliau – Taisyklės), MiÅ¡kų įstatymu, Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 patvirtintais Privačių miÅ¡kų tvarkymo ir naudojimo nuostatais, miÅ¡kų tvarkymo schemomis, miÅ¡kų priskyrimo miÅ¡kų grupėms planais ir sÄ raÅ¡ais bei kitais miÅ¡kotvarkos darbus, miÅ¡kų atkÅ«rimÄ , apsaugÄ ir naudojimÄ reglamentuojančiais teisės aktais.

Taisyklėse numatyta, kad privačioms miško valdoms ar ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančiai miško žemei gali būti rengiami vidinės miškotvarkos projektai, skirti kompensacijai būtiniems duomenims apskaičiuoti. Privačių miškų tvarkymo ir naudojimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. liepos 24 d. nutarimu Nr. 799 (toliau – Nuostatai), 13 punkte numatyta, jeigu miškotvarkos projekto nėra, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose arba ne miškų ūkio paskirties žemės sklype esančioje miško žemėje draudžiami, išskyrus:

III-IV A miÅ¡kų grupių miÅ¡kuose inventorizuotų grynųjų baltalksnynų, drebulynų, gluosnynų ir blindynų ar miÅ¡riuose medynuose, kuriuose baltalksniai, drebulės, gluosniai ir (ar) blindės sudaro 76 procentus ir daugiau pirmojo ardo medynų tÅ«rio, visų rÅ«Å¡ių pagrindinius kirtimus; III-IV A miÅ¡kų grupių miÅ¡kų miÅ¡riuose medynuose baltalksnių, drebulių, gluosnių ir blindžių iÅ¡kirtimÄ atrankiniais ir atvejiniais pagrindiniais kirtimais; pagrindinius kirtimus žemės sklypuose, kuriuose miÅ¡ko žemė užima iki 3 hektarų ploto; kirtimus IV B grupės miÅ¡kuose.

Atsižvelgiant į paminėtÄ teisinį reglamentavimÄ , norint vykdyti kirtimus, pareiÅ¡kėjui buvo privalomas MiÅ¡kotvarkos projektas, kadangi jo valda didesnė negu 3 hektarai. Prie pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo iÅ¡mokėti kompensacijÄ pridėtas MiÅ¡kotvarkos projektas Nr. 52113 k1 neatitinka ApraÅ¡o 3 punkto reikalavimų, t. y. MiÅ¡ko valdai galiojančiame miÅ¡kotvarkos projekte nėra informacijos apie medienÄ , kuri yra paliekama visam laikui arba tÅ«ris, laikinai neiÅ¡kirstos medienos brandžiame medyne, medyno rÅ«Å¡inė sudėtis bei keliems metams atidedamas brandaus medyno kirtimas, jeigu visa brandžiame medyne sukaupta mediena ar jos dalis bus tik laikinai neiÅ¡kirsta, todėl galimas tik abstraktus vertinimas dėl vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos priklausymo pareiÅ¡kėjui.

Nurodė, kad Aprašo 1 punkte numatyta, jog vienkartinių ir kasmetinių kompensacijų apskaičiavimas ir išmokėjimas privataus miško savininkams reglamentuojamas STĮ 321 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte numatytais atvejais. Vienkartinės arba kasmetinės kompensacijos išmokamos privataus miško savininkams, kurių miško valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas ar atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiškirstų.

PareiÅ¡kėjui STÄ® 321 straipsnio 3 dalyje numatyta kasmetinė kompensacija nepriklauso, nes situacija neatitinka STÄ® 321 straipsnio 3 dalies 1 punkte bei Nuostatų 32.6. punkte nustatytų sÄ lygų. PareiÅ¡kėjo MiÅ¡ko valda patenka į saugomÄ teritorijÄ , kuri buvo įsteigta iki nuosavybės teisių į MiÅ¡ko valdÄ Ä¯gijimo. MiÅ¡ko valdoje Parko ribos nesikeitė. Pagal galiojantį MiÅ¡kotvarkos projektÄ Nr. 52113 k1 nustatyta, kad MiÅ¡ko valdoje yra galimas brandžių medynų kirtimas pagal minimalų pagrindinių miÅ¡ko kirtimų amžių ir miÅ¡kų grupes, kaip yra nustatyta MiÅ¡ko kirtimų taisyklių (Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2015 m. rugsėjo 30 d.

įsakymo Nr. D1-690 redakcija) 8 punkto 1 lentelėje. Be to, nustatyta, kad medynai Miško valdos 14, 19, 21, 24, 26, 35 taksaciniuose sklypuose minimalų pagrindinių miško kirtimų amžių, atsižvelgiant į miškų grupes, jau buvo pasiekę nuosavybės teisės atsiradimo metu, todėl pareiškėjas turėjo galimybę vykdyti plynus kirtimus iki 2008 m. sausio 1 d. įsigaliojusio Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 3 straipsnio 6 dalies pakeitimo, tačiau šia galimybe nepasinaudojo. Nuo 2008 m. sausio 1 d.

įsigaliojęs MiÅ¡kų įstatymo 3 straipsnio 6 dalies pakeitimas, kad nacionaliniuose parkuose esančiuose III ir IV grupių miÅ¡kuose pagrindiniai plyni kirtimai draudžiami, realiai nesumažino pareiÅ¡kėjui gaunamos naudos, kadangi pagal Nuostatų 13 punktÄ , nesant miÅ¡kotvarkos projekto, pagrindiniai kirtimai privačiose valdose ir taip buvo draudžiami (PareiÅ¡kėjo MiÅ¡ko valdai miÅ¡kotvarkos projektas pirmÄ kartÄ patvirtintas tik 2015 m. birželio 3 d.). Taip pat pagal Nuostatų 16 punktÄ aktuali iÅ¡lyga, kad privačių miÅ¡kų savininkai, nepažeisdami miÅ¡ko kirtimo taisyklių, gali nukrypti nuo metinės pagrindinių kirtimų normos, bet privalo laikytis pagrindinių kirtimų deÅ¡imtmečio normos.

Pagal nustatytÄ pagrindinių kirtimų deÅ¡imtmečio normÄ medynai gali bÅ«ti kertami kasmet po deÅ¡imtadalį Å¡ios normos arba nagrinėjamu atveju privaloma laikytis 16.3 punkto reikalavimų, kur nustatyta, kad turi bÅ«ti kertama ne mažiau kaip per 3 kartus, per pirmuosius 5 metus turi bÅ«ti iÅ¡kertama ne daugiau kaip pusė pagrindinių kirtimų deÅ¡imtmečio kirtimo normos. Taip pat įsigaliojus Nutarimui ir pasikeitus miÅ¡kų grupei iÅ¡ IV į III pareiÅ¡kėjo valdoje neatsirado papildomų naujų veiklos apribojimų, dėl kurių uždraudžiamas ar atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiÅ¡kirstų.

Be to, MiÅ¡ko kirtimų taisyklių 15 punkto nuostatos draudžia statesniuose kaip 45° Å¡laituose plynuosius pagrindinius miÅ¡ko kirtimus (pagal MiÅ¡kotvarkos projektÄ Nr. 52113 k1 MiÅ¡ko valdos 15a, 25 ir 27a taksaciniai sklypai yra Å¡laituose).

Pareiškėjo skundas patenkintinas visiškai.

Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, kad pareiÅ¡kėjui nuosavybės teise priklauso žemės sklypas, kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). PareiÅ¡kėjas Valstybinei miÅ¡kų tarnybai pateikė praÅ¡ymÄ apskaičiuoti ir iÅ¡mokėti kompensacijÄ už veiklos apribojimus, nustatytus jam nuosavybės teise priklausančioje MiÅ¡ko valdoje. Valstybinė miÅ¡kų tarnyba, iÅ¡nagrinėjusi pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymÄ , priėmė Å¡ioje administracinėje byloje ginčijamÄ 2021 m. gegužės 25 d. sprendimÄ Nr. (39.8)R2-1515, kuriuo PraÅ¡ymo nepatenkino.

Administracinėje byloje kilo ginčas dėl Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimo Nr. (39.8)R2-1515, kuriuo netenkintas pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymas iÅ¡mokėti kompensacijÄ už veiklos apribojimus, nustatytus jam nuosavybės teise priklausančioje MiÅ¡ko valdoje, teisėtumo ir pagrįstumo.

Vadovaujantis STÄ® 321 straipsnio 2 dalies 1 punktu vienkartinės kompensacijos iÅ¡mokamos privataus miÅ¡ko savininkams, kurių miÅ¡ko valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių uždraudžiamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiÅ¡kirstų, kompensuojamos pajamos, kurios galėjo bÅ«ti gautos pardavus medienÄ rinkoje, atimant iÅ¡ jų vidutines medienos ruoÅ¡os sÄ naudas.

Pagal to paties straipsnio 3 dalies 1 punktÄ kasmetinės kompensacijos iÅ¡mokamos privataus miÅ¡ko savininkams, kurių miÅ¡ko valdose po nuosavybės teisių įgijimo įsteigiama nauja saugoma teritorija, pakeičiamos esamų saugomų teritorijų ribos arba nustatomi nauji veiklos apribojimai, dėl kurių atidedamas vėlesniam laikui brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiÅ¡kirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui, kompensuojami pajamų netekimo nuostoliai, kurie apskaičiuojami kaip vidutinės metinės palÅ«kanos, mokamos einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose už ilgalaikius (nuo 2 metų) terminuotus indėlius, naujai priimtus iÅ¡ ne finansų bendrovių ir namų Å«kių (jeigu nurodytos rÅ«Å¡ies indėlių palÅ«kanų norma einamaisiais metais Lietuvos komerciniuose bankuose yra neigiama, kompensacija nemokama).

Vienkartinių ir kasmetinių kompensacijų apskaičiavimÄ ir iÅ¡mokėjimÄ privataus miÅ¡ko savininkams STÄ® 321 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte numatytais atvejais reglamentuoja Kompensacijų privataus miÅ¡ko savininkams už saugomose teritorijose nustatytus veiklos apribojimus apskaičiavimo ir iÅ¡mokėjimo tvarkos apraÅ¡as, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gruodžio 3 d. nutarimu Nr. 1578. Pagal ApraÅ¡o 4.1. punktÄ privataus miÅ¡ko savininkas, norintis gauti kompensacijÄ , Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritoriniam padaliniui pagal miÅ¡ko valdos buvimo vietÄ pateikia nustatytos formos praÅ¡ymÄ (ApraÅ¡o priedas).

ApraÅ¡o 8 punktas nustato, kad Valstybinės miÅ¡kų tarnybos teritorinis padalinys per 5 darbo dienas nuo praÅ¡ymo gavimo dienos raÅ¡tu ar elektroniniu paÅ¡tu informuoja privataus miÅ¡ko savininkÄ apie praÅ¡ymo gavimÄ nurodydamas terminÄ , per kiek laiko bus priimtas sprendimas dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo, arba praÅ¡o privataus miÅ¡ko savininkÄ per 10 darbo dienų patikslinti praÅ¡ymo duomenis ar pateikti trÅ«kstamus dokumentus ar informacijÄ , jeigu miÅ¡ko savininkas pateikė neiÅ¡samų ar netinkamai užpildytÄ praÅ¡ymÄ arba pateikė ne visus dokumentus.

Pagal ApraÅ¡o 9 punktÄ Valstybinės miÅ¡kų tarnybos direktorius sprendimÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ arba praÅ¡ymÄ atmesti kaip nepagrįstÄ pagal praÅ¡ymus, gautus nuo einamųjų metų sausio 1 d. iki einamųjų metų balandžio 1 d., priima ne vėliau kaip iki einamųjų metų gegužės 1 d., pagal praÅ¡ymus, gautus po einamųjų metų balandžio 1 d., – ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų nuo praÅ¡ymo gavimo.

Teisminio reglamentavimo analizė duoda pagrindÄ iÅ¡vadai, kad ApraÅ¡e nenustatyti reikalavimai sprendimo, kuriuo atmetamas praÅ¡ymas dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo, turiniui, tačiau Sprendimas visada turi atitikti imperatyvius individualiam administraciniam aktui keliamus bendruosius reikalavimus.

VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies 1–8 punktuose nustatyta, kad administraciniame sprendime turi bÅ«ti nurodyta: administracinį sprendimÄ priėmusio vieÅ¡ojo administravimo subjekto pavadinimas; administracinio sprendimo data; administraciniam sprendimui suteiktas registracijos numeris; atliekamas tvarkomasis veiksmas arba asmenims nustatytos teisės ir (ar) pareigos; administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas ar kitos administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečiÄ skundÄ nagrinėjančiÄ institucijÄ ar įstaigÄ , skundo padavimo terminÄ ir teisės aktÄ , reglamentuojantį apskundimo tvarkÄ ; administracinį sprendimÄ priėmusio asmens vardas, pavardė ir pareigos.

Paminėtos VAÄ® nuostatos nustato, jog individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi bÅ«ti motyvuotos. VAÄ® įtvirtinta individualaus administracinio akto turiniui keliamų reikalavimų taisyklė yra bendroji taisyklė, kurios paprastai turi laikytis visi vieÅ¡ojo administravimo subjektai, priimdami individualius administracinius aktus pagal savo kompetencijÄ (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 26 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A556-2134/2012, 2018 m. liepos 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1150-502/2018), visose vieÅ¡ojo administravimo srityse (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. liepos 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-1334/2013, 2019 m. vasario 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-46-624/2019).

Ar konkretus administracinis aktas atitinka Å¡iuos reikalavimus, kiekvienu atveju nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku, iÅ¡samiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais, vertindamas byloje surinktus įrodymus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau - ir ABTÄ®) 56 straipsnio 6 dalis). Todėl ginčijamo administracinio akto atitiktis VAÄ® nuostatoms kiekvienu atveju yra vertinimo dalykas.

AiÅ¡kindamas ankstesnės redakcijos VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnį, reglamentuojantį individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas.

Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų, jog jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės aktų reikalavimus (žr., pvz., 2011 m. birželio 27 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. nutartį, priimtÄ administracinėje byloje Nr. A-756-997/2014; 2014 m. gruodžio 18 d. sprendimÄ , priimtÄ administracinėje byloje Nr. A822-1440/2014 ir kt.).

PareiÅ¡kėjas PraÅ¡yme iÅ¡mokėti kompensacijÄ nurodė, jog veiklos apribojimai nustatyti pakeitus esamos saugomos teritorijos ribas bei nustačius naujus veiklos apribojimus esamoje saugomoje teritorijoje. PareiÅ¡kėjas prašė kompensuoti už Å¡iuos veiklos draudimus ir apribojimus: brandžių medžių kirtimų uždraudimÄ ; nustatytÄ reikalavimÄ dalį kirstinų medžių palikti neiÅ¡kirstų; brandžių medelynų kirtimų atidėjimÄ vėlesniam laikui; reikalavimÄ dalį kirstinų medžių palikti neiÅ¡kirstų kirtimų atidėjimo laikotarpiui. PraÅ¡yme papildomai paaiÅ¡kino atsakovui, kad dirbtinai nustatyti veiklos apribojimai - miÅ¡kas buvo IV grupės, LRV nutarimu pervestas į III grupę ir tuo pačiu įsigaliojo apribojimai kirsti miÅ¡kÄ plynai. Uždrausti pagrindiniai miÅ¡ko kirtimai, o leidžiami tik nedidelio intensyvumo kirtimai. Kirtimų atidėjimas numatytas 5 metams. MiÅ¡ko valda yra NatÅ«ra 2000 miÅ¡kuose.

Teismui pateiktų duomenų analizė ir vertinimas patvirtina, kad atsakovo Sprendimu, priimtu iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ , buvo konstatuota, jog pareiÅ¡kėjui nepriklauso kompensacija už veiklos apribojimus MiÅ¡ko valdoje, kadangi, kai pareiÅ¡kėjas tapo MiÅ¡ko valdos savininku, ji jau buvo Parko teritorijoje, o pasikeitus miÅ¡kų grupei iÅ¡ IV į III MiÅ¡ko valdoje neatsirado papildomų naujų veiklos apribojimų dėl kurių uždraudžiamas ar atidedamas brandžių medynų kirtimas, arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiÅ¡kirstų. Sprendime taip pat nurodoma, jog vadovaujantis ApraÅ¡o 10.1. punktu patenkinti pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ nėra teisinio pagrindo.

ApraÅ¡o 10.1 punktas nustato, kas praÅ¡ymas iÅ¡mokėti kompensacijÄ laikomas pagrįstu, jeigu apribojimai, už kurių nustatymÄ praÅ¡oma kompensuoti, atitinka nurodytuosius Saugomų teritorijų įstatymo 321 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte. Ä®vertinus skundžiamo individualaus administracinio akto turinį matyti, jog atsakovas pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymo netenkino dėl to, jog apribojimai, už kurių nustatymÄ praÅ¡oma kompensuoti, neatitinka STÄ® 321 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalies 1 punkte nurodytų apribojimų. Teismas pažymi, kad paminėta iÅ¡vada atsakovo Sprendime nepagrįsta jokiomis faktinėmis aplinkybėmis ir teisės aktais bei jų analize laiko kontekste. Sprendime tik konstatuota, jog pasikeitus miÅ¡kų grupei iÅ¡ IV į III pareiÅ¡kėjo valdoje neatsirado papildomų naujų veiklos apribojimų dėl kurių uždraudžiamas ar atidedamas brandžių medynų kirtimas arba reikalaujama dalį kirstinų medžių palikti neiÅ¡kirstų. Teismo vertinimu skundžiamame Sprendime nurodyta paminėta aplinkybė negali bÅ«ti vertinama kaip tinkamas individualaus administracinio akto motyvavimas VAÄ® normų kontekste. Pažymėtina, kad skundžiamame Sprendime nenurodyta dėl kokių priežasčių ir kokiais teisės aktais remiantis yra konstatuota, jog pasikeitus miÅ¡kų grupei iÅ¡ IV į III pareiÅ¡kėjo valdoje neatsirado papildomų naujų veiklos apribojimų. Taip pat Sprendime nėra pasisakyta dėl pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymo argumentų, jog MiÅ¡ko valda patenka į „Natura 2000“ teritorijÄ â€œ. Faktines aplinkybes bei teisės aktus, kuriais rėmėsi atsakovas galima numanyti iÅ¡nagrinėjus atsakovo atsiliepimo į pareiÅ¡kėjo skundÄ argumentus, tačiau tai neatleidžia atsakovo nuo pareigos ginčijamÄ teisės aktÄ pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes konstatuotina, jog ginčijamas Sprendimas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, nepakankamai motyvuotas (prieÅ¡ingai negu atsiliepimas į skundÄ ). Tai yra esminis VAÄ® 10 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimas, sudarantis savarankiÅ¡kÄ ir pakankamÄ pagrindÄ ginčijamam individualiam administraciniam aktui panaikinti (ABTÄ® 91 str. 1 d. 1 p.).

Svarbu ir tai, kad VAÄ® 3 straipsnio 4 punkte įtvirtintas imperatyvus įstatymo virÅ¡enybės principas. Å is principas reiÅ¡kia, kad įgaliojimai atlikti vieÅ¡Ä jį administravimÄ vieÅ¡ojo administravimo subjektams turi bÅ«ti nustatyti laikantis Å¡io įstatymo nustatytų reikalavimų, o vieÅ¡ojo administravimo subjektų veikla turi atitikti Å¡iame įstatyme iÅ¡dėstytus teisinius pagrindus. Administraciniai sprendimai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi bÅ«ti pagrįsti įstatymais. VAÄ® 3 straipsnio 5 punkte įtvirtintas vieÅ¡ojo administravimo iÅ¡samumo principas. Å is principas reiÅ¡kia, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektas į praÅ¡ymÄ ar skundÄ turi atsakyti aiÅ¡kiai ir argumentuotai, nurodydamas visas praÅ¡ymo ar skundo nagrinėjimui įtakos turėjusias aplinkybes ir konkrečias teisės aktų nuostatas, kuriomis rėmėsi vertindamas praÅ¡ymo ar skundo turinį. Paminėtais principais atsakovas ginčo situacijoje privalėjo besÄ lygiÅ¡kai vadovautis.

Konstatavus, jog Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (39.8)-R2-1515 „Dėl praÅ¡ymo iÅ¡mokėti kompensacijÄ â€œ nemotyvuotas, neatitinkantis VAÄ® 3, 10 straipsnių reikalavimų, atsakovas įpareigotinas iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėti pareiÅ¡kėjo PraÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ . Pažymėtina, jog administracinio akto priėmimas yra vieÅ¡ojo administravimo subjekto prerogatyva, akto priėmimo motyvai pagal įstatymÄ privalo bÅ«ti nurodomi pačiame administraciniame akte. Atsakovui iÅ¡ naujo iÅ¡nagrinėjus pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymÄ dėl kompensacijos iÅ¡mokėjimo, pareiÅ¡kėjui neužkertamas kelias vėl kreiptis į teismÄ , jeigu jo netenkins atsakovo priimtas sprendimas (ABTÄ® 12 str.). Dėl paminėtų argumentų nėra jokio pagrindo inicijuoti procesÄ dėl norminio administracinio teisėtumo iÅ¡tyrimo.

Likusieji tiek pareiÅ¡kėjo, tiek ir atsakovo bei jo atstovų argumentai laikytini pertekliniais, neturintys lemiamos juridinės reikÅ¡mės kilusio ginčo iÅ¡sprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, LVAT ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktikÄ , kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi bÅ«ti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V, de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G.R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiÅ¡kinant ABTÄ® normas (ABTÄ® 13 str. 1 d., 20 str.) taip pat ne kartÄ buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimÄ nereiÅ¡kia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvienÄ proceso dalyvio argumentÄ (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84 - 87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo V. Ž. skundÄ patenkinti visiÅ¡kai.

Panaikinti Valstybinės miÅ¡kų tarnybos 2021 m. gegužės 25 d. sprendimÄ Nr. (39.8)-R2-1515 „Dėl praÅ¡ymo iÅ¡mokėti kompensacijÄ â€œ.

Ä®pareigoti Valstybinę miÅ¡kų tarnybÄ pareiÅ¡kėjo V. Ž. 2021 metų praÅ¡ymÄ iÅ¡mokėti kompensacijÄ , atsakant į kurį buvo priimtas 2021 m. gegužės 25 d. sprendimas Nr. (39.8)-R2-1515, iÅ¡nagrinėti iÅ¡ naujo.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rÅ«mus.

Teisėjai

Rimantas Giedraitis

Algis Markevičius

Natalja Zelionkienė