f9b52727-e274-4e10-8f05-c1c43e3784f2 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eI-4163-208/2017Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02077-2017-9Procesinio sprendimo kategorija 36; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. spalio 26 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Donato Vansevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Liudmilos Zaborovskos ir Mefodijos Povilaitienės, dalyvaujant pareiÅ¡kėjo atstovui K. V. ir atsakovo atstovei N. S., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo R.

Å . skundÄ atsakovui Vilniaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl sprendimo panaikinimo. Teismas n u s t a t ė: PareiÅ¡kėjas R. Å . kreipėsi į teismÄ su skundu, praÅ¡ydamas panaikinti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) 2017 m. gegužės 24 d. sprendimÄ Nr. 17-12-10-02168-e „Dėl R. Å . leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimo ir ginklų paėmimo“ (toliau – ir Sprendimas). Nesutinka su skundžiamu Sprendimu, nes jis nepagrįstas.

Pasak pareiÅ¡kėjo, Sprendimas buvo priimtas dėl to, kad pareiÅ¡kėjui buvo suraÅ¡ytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis 2017 m. vasario 25 d., važiuodamas savo automobiliu, gabeno teisėtai įgytÄ ir jam priklausantį lygiavamzdį medžioklinį Å¡autuvÄ , tačiau nepateikė policijos pareigÅ«nams leidimo turėti ir neÅ¡iotis Å¡aunamÄ jį ginklÄ , nors tokį leidimÄ turėjo. Be to, protokole nurodyta, kad pareiÅ¡kėjas ginklÄ gabeno galimai neblaivus ir pasitikrinti blaivumÄ atsisakė.

PareiÅ¡kėjo teigimu, toks Sprendimas naikintinas, nes Å¡iuo atveju nekonstatuotos Fizinių asmenų ginklų ir Å¡audmenų civilinės apyvartos ir jos kontrolės taisyklių, patvirtintų Lietuvos policijos generalinio komisaro 2011 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. V-362 (toliau – Taisyklės), 92.3 papunktyje įtvirtintos sÄ lygos. PareiÅ¡kėjas gabeno jam teisėtai priklausantį Å¡autuvÄ , užtikrindamas jo saugumÄ . Be to, nors leidimas turėti ir neÅ¡iotis tokį ginklÄ nebuvo pateiktas, tačiau tokį leidimÄ pareiÅ¡kėjas turi.

Jokios grėsmės kitų asmenų ar savo gyvybei bei sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui nekėlė. Mano, kad Å¡iuo atveju atsakovas nesurinko pakankamai akivaizdžių įrodymų, kurie leistų spręsti, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę visuomenei, asmenų saugumui, jų sveikatai ir gyvybei. PareiÅ¡kėjas turi nepriekaiÅ¡tingÄ reputacijÄ , kaip to reikalauja Ginklų ir Å¡audmenų kontrolės įstatymo 18 straipsnio 2 dalies nuostatos.Teismo posėdžio metu pareiÅ¡kėjo atstovas skundÄ palaikė jame nurodytais argumentais.

PaaiÅ¡kino, kad pats pareiÅ¡kėjas nevairavo. Tai, kad jis atsisakė tikrintis blaivumÄ , nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, jog kėlė grėsmę. Niekada nebuvo baustas už panaÅ¡ius pažeidimus. Atsakovas Vilniaus AVPK atsiliepime į skundÄ su juo nesutinka, praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Nurodo, kad pareiÅ¡kėjas 2017 m. vasario 25 d. transporto priemone važiavo su vairuotoju, kuris taip pat įtariama buvo neblaivus (girtas) ir su savimi turėjo Å¡aunamÄ jį ginklÄ , pareiÅ¡kėjas vengė patikrinimo dėl neblaivumo (girtumo), taip pat nepateikė leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus bei vairuotojo pažymėjimo.

Toks pažeidimas ir nustatyti faktai leidžia neigiamai vertinti pareiÅ¡kėjo elgesį, jo polinkį nesilaikyti įstatymų, taip pat charakterizuoja pareiÅ¡kėjÄ neigiamai. Atsakovo vertinimu, pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui, taip, kaip tai numatyta Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatose. PareiÅ¡kėjas kaip ginklo turėtojas, privalėjo ir galėjo įvertinti galimus savo neteisėto elgesio žalingus padarinius ir atsižvelgti į tai, kad tokiais savo veiksmais sukels neigiamas pasekmes.

Pabrėžė, kad Ä®statyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobÅ«džio, skirti užtikrinti Ä®statymo tikslų įgyvendinimÄ , todėl turi bÅ«ti Å¡iuo konkrečiu atveju vertinama kaip kilusi grėsmė nepriklausomai nuo asmens kaltės ir pasekmių buvimo ar nebuvimo. Atsakovas, priimdamas skundžiamÄ SprendimÄ , tinkamai įvertino Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 10 punktÄ . Teismo posėdžio metu atsakovo atstovė su skundu nesutiko, prašė jį atmesti atsiliepime nurodytais argumentais.

PaaiÅ¡kino, kad kaip papildoma aplinkybė buvo nustatyta, kad kartu su pareiÅ¡kėju automobilyje taip pat buvo neblaivus asmuo, kuris Å¡alia savęs turėjo ginklÄ , iÅ¡duotÄ savigynai. Taip pat automobilyje buvo gabenamas pareiÅ¡kėjo medžioklinis Å¡autuvas. Taigi atsakovas pagrįstai nustatė, kad tokia situacija kelia grėsmę. Teismas k o n s t a t u o j a:  Byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais nustatyta, kad 2017 m. vasario 25 d. Alytaus apskrities VPK Varėnos rajono policijos komisariate buvo registruotas praneÅ¡imas ROIK 0117000100484 apie tai, kad buvo sustabdytas automobilis ir jame buvo galimai yra neblaivÅ«s ir vairuotojas, ir keleivis.

Automobilyje buvo rasti Å¡aunamieji ginklai. Patikrinimo metu buvo nustatyta, kad paminėtu laiku bÅ«tent R. Å . jam priklausančioje transporto priemonėje – automobilyje gabeno teisėtai įgytÄ ir jam priklausantį lygiavamzdį Å¡autuvÄ Merkei Suhl Nr. 32038, kaip įtariama neblaivus (girtas), vengė bÅ«ti patikrintas policijos pareigÅ«nų dėl neblaivumo (girtumo), ginklÄ gabeno (neÅ¡iojosi) su savimi neturėdamas leidimo jį laikyti (neÅ¡iotis), leidimo nepateikė. R. Å . buvo suraÅ¡ytas administracinio nusižengimo protokolas už nusižengimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 227 straipsnio 3 dalyje (ginklo, Å¡audmenų neÅ¡iojimas, gabenimas, kai tai daro neblaivus (nuo 2,51 promilės ir daugiau) asmuo arba apsvaigęs nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmuo, patikrinimo dėl neblaivumo ar apsvaigimo vengimas, taip pat alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų vartojimas panaudojus ginklÄ , iki bus patikrintas neblaivumas ar apsvaigimas arba bus atsisakyta tai atlikti) ir 229 straipsnio 2 dalyje (teisėtai įgytų ginklo, Å¡audmenų, kuriems įsigyti, laikyti ar neÅ¡ioti reikalingas leidimas, saugojimo, laikymo, neÅ¡iojimo ar gabenimo taisyklių pažeidimas).Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenimis, Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu R.

Å . buvo pripažintas padaręs administracinius nusižengimus, numatytus LR ANK 227 straipsnio 3 dalyje ir 229 straipsnio 2 dalyje ir jam paskirta nuobauda – bauda 225 Eur. Minėtas nutarimas įsiteisėjo 2017 m. gegužės 5 d. Ä®vertinęs tai, kad pareiÅ¡kėjas kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui taip, kaip tai numatyta Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkte, Vilniaus AVPK Sprendimu panaikino pareiÅ¡kėjui iÅ¡duotÄ leidimÄ laikyti (neÅ¡iotis) ginklus ir nusprendė paimti R.

Å . priklausančius ginklus. Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Vilniaus AVPK priimto Sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjui R. Å . panaikintas leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus, teisėtumo ir pagrįstumo. Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad ginklai bei Å¡audmenys gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, todėl įstatymų leidėjas, atsižvelgdamas į bÅ«tinumÄ užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves, turi įgaliojimus nustatyti ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygas ir tvarkÄ (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 12 d. nutarimas).Ginklų ir Å¡audmenų apyvarta, siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ , klasifikavimo į kategorijas nuostatos, ginklų ir Å¡audmenų apyvartos bei jos kontrolės teisiniai pagrindai, taip pat subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir Å¡audmenimis, teisės ir pareigos yra reglamentuotos pagrinde Ä®statyme.

Å io įstatymo tikslas – įtvirtinti ginklų ir Å¡audmenų klasifikavimo į kategorijas nuostatas, ginklų ir Å¡audmenų apyvartos bei jos kontrolės teisinius pagrindus, taip pat nustatyti subjektų, kurių veikla susijusi su ginklais ir Å¡audmenimis, teises ir pareigas (Ä®statymo 1 straipsnio 2 dalis). Ä®statymų leidėjas, atsižvelgdamas į tai, kad ginklai ir jų Å¡audmenys gali kelti pavojų vieÅ¡ajai tvarkai ir visuomenės saugumui, žmonių gyvybei ar sveikatai, siekdamas užtikrinti visuomenės saugumÄ ir vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ , ginti žmogaus teises ir laisves, turi aiÅ¡kius įgaliojimus nustatyti ginklų ir Å¡audmenų patekimo į civilinę apyvartÄ , jų laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo sÄ lygas ir tvarkÄ , todėl policijai yra deleguotos funkcijos užtikrinti, kad ginklų bei jų Å¡audmenų įsigijimo, laikymo, naudojimo, leidimų įsigyti ginklÄ iÅ¡davimo bei panaikinimo sÄ lygų ir tvarkos bÅ«tų tinkamai laikomasi.Ä®statymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklÄ gabenti neturint su savimi leidimo jį neÅ¡iotis ir ginklo pažymėjimo (jeigu leidime neįraÅ¡yti ginklo identifikaciniai duomenys) ar leidimo laikyti ginklus ir ginklo pažymėjimo (jeigu leidime neįraÅ¡yti ginklo identifikaciniai duomenys).

Ä®statymo 30 straipsnio 1 dalies 4 punktas numato, kad A, B, C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų savininkas, valdytojas, naudotojas privalo teisėsaugos institucijų pareigÅ«nų reikalavimu pateikti ginklus, Å¡audmenis ir leidimÄ juos neÅ¡iotis ar leidimÄ laikyti, tai pat ginklo pažymėjimÄ . A, B, C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų savininkui, naudotojui draudžiama ginklÄ neÅ¡iotis, gabenti apsvaigusiam nuo alkoholio (0,4 promilės ir daugiau) narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų.

Tokiais atvejais ginklÄ iki ginklo laikymo vietos gali gabenti (jeigu ginklas gabenamas transporto priemone, ginklas gabenamas ne transporto priemonės salone) ginklo savininkÄ , naudotojÄ lydintis neapsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichikÄ veikiančių medžiagų asmuo, turintis teisę naudotis tokios kategorijos ginklu (Ä®statymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Atsakovas skundžiamo Sprendimo vienu iÅ¡ priėmimo teisiniu pagrindu nurodo Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ .

Įstatymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas teigia, jog leidimas nešiotis ir leidimas laikyti B, C kategorijų ginklus ir šaudmenis panaikinamas, kai policija turi duomenų, kad asmuo kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, viešajai tvarkai ir visuomenės saugumui. Tokiu atveju, policija nurodo leidimo panaikinimo motyvus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo jurisprudencijoje nurodyta, jog Įstatymas nepateikia konkrečių kriterijų, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar egzistuoja didelė pasikėsinimo į tuos teisinis gėrius, kuriuos saugo Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymas, tikimybė, todėl toks pavojus kiekvienu atveju turi būti nustatomas individualiai (2014 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-624-1319/2014; nutartis administracinėje byloje Nr. A-858-525/2016).

Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad faktinė aplinkybė, jog pareiÅ¡kėjas anksčiau minėtÄ ginklÄ 2017 m. vasario 25 d. vakare važiuodamas automobiliu gabeno bÅ«damas neblaivus įrodyta įsiteisėjusiu Varėnos rajono apylinkės teismo 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu. Teismas Å¡ioje byloje konstatavo, kad R. Å . neblaivumas įrodytas byloje surinktų duomenų visuma, o jo paaiÅ¡kinimas, kad jam nebuvo siÅ«loma pasitikrinti neblaivumÄ , laikomas pasirinkta gynybine taktika, siekiant iÅ¡vengti administracinės atsakomybės. Analizuojant įstatymo leidėjo numatytus ginklų apyvartai keliamus reikalavimus ir siekiamus tikslus, atsižvelgiant į tai, kad ginklai priskiriami prie pavojingų įrenginių, pritaikytų gyviesiems ar kitiems objektams naikinti, žaloti ar kitaip juos paveikti ir reikalauja ypatingos valstybės kontrolės, teismo vertinimu, darytina iÅ¡vada, kad nagrinėjamu atveju atsakovo pateikti duomenys patvirtina teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes bei sudarė teisėtÄ bei pakankamÄ pagrindÄ atsakovui pagrįstai pripažinti, kad pareiÅ¡kėjas tokiu savo elgesiu kelia (gali kelti ateityje) grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui (Ä®statymo 40 straipsnio 1 dalies 11 punktas).

Kaip teisingai pastebėjo atsakovas – Ä®statyme nustatyti draudimai savo prigimtimi yra prevencinio pobÅ«džio, skirti siekiant užtikrinti Ä®statymo tikslų įgyvendinimÄ . Pažymėtina, jog skundžiamas sprendimas yra grindžiamas ir kitu teisiniu pagrindu, kurį ginčija pareiÅ¡kėjas, t. y., Taisyklių 92.3 papunkčiu, kuris numato, kad leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinamas, atsiradus Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 3, 4, 5, 8, 10 ir 11 punktuose ir 18 straipsnio 2 dalyje, iÅ¡skyrus 8 punktÄ , nurodytoms sÄ lygoms.

Pagal Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalį B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo: sergantis kai kuriomis ligomis ar turintis fizinių trÅ«kumų, trukdančių tinkamai elgtis su ginklu (3 punktas); įraÅ¡ytas į sveikatos priežiÅ«ros įstaigos įskaitÄ dėl alkoholizmo, narkomanijos ar esantis sveikatos priežiÅ«ros įstaigos priežiÅ«roje dėl psichikos ligos ar sutrikimo (4 punktas); nenurodęs gyvenamosios vietos (5 punktas); neturintis tinkamų sÄ lygų laikyti ginklÄ (8 punktas); gyvenantis kartu su kitais asmenimis, kurie atitinka Å¡io įstatymo 18 straipsnio 2 dalies 1–12 punktų nuostatas.

Å is punktas netaikomas, jeigu asmuo, norintis įsigyti ginklÄ ar jį turintis, ginklÄ Ä¯sipareigoja laikyti ar laiko ne savo bÅ«ste, o kitose tam pritaikytose vietose (10 punktas); apie kurį policija turi duomenų, kad jis kelia grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Å iuo atveju policija nurodo atsisakymo iÅ¡duoti leidimÄ (panaikinti leidimÄ ) motyvus (11 punktas). Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 2 punktas nustato, kad B ir C kategorijų ginklų, jų Å¡audmenų negali įsigyti ir turėti fizinis asmuo nesantis nepriekaiÅ¡tingos reputacijos.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus aukščiau paminėtas teisės normas, akivaizdu, jog atsakovas turėjo pakankamÄ pagrindÄ konstatuoti, jog R. Å . kelia grėsmę kitų asmenų sveikatai ir gyvybei, nuosavybei, vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui, t. y. taikyti pareiÅ¡kėjo atžvilgiu Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatÄ . IÅ¡ nustatytų bylos faktinių aplinkybių matyti, kad pareiÅ¡kėjas, bÅ«damas neblaivus, gabeno Å¡aunamÄ jį ginklÄ , o tai savaime suprantama, jog negali bÅ«ti vertinama kitaip kaip galima grėsmė, nesvarbu, ar kilusios pasekmės, ar ne.

Be to, toks aiÅ¡kinimas yra neatsiejamas nuo Ä®statymo 1 straipsnio 1 dalies numatyto jo tikslo – reglamentuoti ginklų, ginklų priedėlių ir Å¡audmenų apyvartÄ siekiant užtikrinti žmogaus, visuomenės ir valstybės saugumÄ . Ä®statymo nuostatos (17, 18 ir 30 straipsniai) numato, kad asmenims kurie nori įsigyti arba turi ginklus ir Å¡audmenis, jų elgesiui keliami itin aukÅ¡ti reputacijos, rÅ«pestingumo ir atidumo reikalavimai. Nesutiktina su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad jam leidimas laikytis (neÅ¡iotis) ginklÄ galėjo bÅ«ti panaikintas tuo atveju, jeigu egzistuotų abi Taisyklių 92.3 papunktyje įtvirtintos sÄ lygos, nes minėtoje Taisyklių nuostatoje iÅ¡vardintas sÄ lygų sÄ raÅ¡as ir pakanka tenkinti nors vienÄ sÄ lygÄ , kad leidimas laikyti (neÅ¡iotis) ginklÄ yra panaikinamas, Å¡iuo atveju – Ä®statymo 17 straipsnio 1 dalies 11 punktÄ .

Atsižvelgiant į nustatytÄ teisinį reguliavimÄ ir administracines bylos faktines aplinkybes konstatuotina, kad atsakovas turėjo pagrįstų duomenų apie R. Å . grėsmę kitų asmenų ar savo gyvybei ar sveikatai, nuosavybei ar vieÅ¡ajai tvarkai ar visuomenės saugumui. Analizuojant Vilniaus AVPK 2017 m. gegužės 24 d. sprendimÄ Nr. 17-12-10-02168-e teisėtumo aspektu, pabrėžtina, jog jis turi atitikti Lietuvos Respublikos vieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnyje individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Å io straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi bÅ«ti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, t. y. jis turi bÅ«ti motyvuotas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, formuojantis teisės taikymo praktikÄ , yra pažymėjęs, kad vieÅ¡ojo administravimo sistemai priklausančių kompetentingų institucijų sprendimai turi bÅ«ti aiÅ¡kÅ«s, tikslÅ«s, nedviprasmiÅ¡ki, leidžiantys suinteresuotam subjektui suvokti, kokios priežastys lėmė vienokį ar kitokį valdžios institucijos sprendimÄ (sprendimas administracinėje byloje Nr. A-556-1395/2008).

Pagal VieÅ¡ojo administravimo įstatymo 8 straipsnio nuostatas individualiame administraciniame akte turi bÅ«ti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo vieÅ¡ojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktÄ ; motyvų iÅ¡dėstymas turi bÅ«ti adekvatus, aiÅ¡kus ir pakankamas. Å i teisės norma siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad vieÅ¡ojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai bÅ«tų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus (nutartys administracinėse bylose Nr. A756-700/2008 ir Nr. A756-422/2009).Vilniaus AVPK skundžiame Sprendime nurodytos konkrečios teisės normos bei faktinės aplinkybės, kuriomis atsakovas grindžia leidimo laikyti (neÅ¡iotis) ginklus panaikinimÄ .

Nustatytų faktinių bei teisinių aplinkybių pagrindu, teismas konstatuoja, kad individualus administracinis aktas, kuriuo pareiškėjui panaikintas išduotas leidimas laikyti (nešiotis) ginklus yra teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas dėl skundžiamo Sprendimo panaikinimo netenkinamas.Pastebėtina, kad Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, jog tarp asmens teisių ir laisvių iš vienos pusės ir visuomenės interesų – iš kitos neretai kyla konfliktų, o kartais atsiranda ir prieštaravimų, kurie demokratinėje visuomenėje sprendžiami derinant skirtingus interesus ir siekiant nepažeisti jų pusiausvyros.

Vienas iÅ¡ interesų derinimo bÅ«dų yra asmens teisių ir laisvių ribojimas. Beje, tokiÄ galimybę numato ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencija. Pagal Å¡iÄ KonvencijÄ ir susiformavusiÄ Europos žmogaus teisių teismo praktikÄ tokie apribojimai galimi, t. y. laikomi pagrįstais, jeigu atitinka dvi sÄ lygas:

1) yra teisėti ir 2) bÅ«tinai reikalingi demokratinėje visuomenėje. Teisėtumo reikalavimas reiÅ¡kia, kad apribojimai turi bÅ«ti nustatomi tik įstatymu, kuris vieÅ¡ai paskelbiamas, o jo normos suformuluojamos pakankamai aiÅ¡kiai (Konstitucinio Teismo 1997 m. vasario 13 d. nutarimas).Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir ginčo situacijos teisinį reglamentavimÄ , teismas konstatuoja, kad ginčijamas sprendimas yra pagrįstas bei teisėtas, jo panaikinti jokio pagrindo nėra. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, n u s p r e n d ž i a :

PareiÅ¡kėjo R. Å . skundÄ atmesti.Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundÄ paduodant Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ . Teisėjai                                                     Mefodija Povilaitienė                                                                  Liudmila Zaborovska                                                                  Donatas Vansevičius