A-756-193-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Apeliacinės instancijos teismo

Administracinė byla Nr. A756-193/2012

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-00524-2010-7

Procesinio sprendimo kategorija 38.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2012 m. gegužės 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Stasio Gagio, Arūno Sutkevičiaus (kolegijos pirmininkas) ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (pranešėja),

sekretoriaujant Alinai Dokutovičienei,

teismo posėdyje rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų A. B., V. K., A. K. M., A. P., O. R., atsakovų Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies priteisimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Pareiškėjai A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. kreipėsi su skundu į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami: 1) įpareigoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą į pareiškėjų stažą, suteikiantį teisę gauti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje numatytą priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, įskaityti pareiškėjų advokatų darbo stažą ir priteisti iš atsakovo nesumokėtą priedą: A. B. nuo 1990 m. kovo 11 d. – 13 727,31 Lt; V. K. nuo 1990 m. kovo 11 d. – 15 497,96 Lt; A. K. M. nuo 1996 m. lapkričio 20 d. – 10 333,27 Lt; A. P. nuo 1998 m. sausio 27 d. – 7 467,28 Lt; O. R. nuo 1990 m. kovo 11 d. – 15 622,27 Lt; 2) priteisti iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pareiškėjams nesumokėtą atlyginimo dalį už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis: A. B. – 4 133,22 Lt; V. K. – 7 366,50 Lt; A. K. M. – 6 936,02 Lt; A. P. – 2 897,49 Lt; O. R. – 1 571,52 Lt.

Pareiškėjai skunde nurodė, kad yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėjai. A. B. yra Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo teisėja nuo 2005 m. balandžio 28 d., V. K. – nuo 2004 m. balandžio 26 d., A. K. M. – nuo 2004 m. birželio 3 d., A. P. – nuo 2005 m. liepos 20 d., O. R. – nuo 2002 m. rugsėjo 18 d. Pareiškėjai, iki paskyrimo eiti teisėjų pareigas, dirbo advokatais. Vadovaujantis 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymu Nr. X-1771, įsigaliojusiu nuo 2008 m. lapkričio 15 d., pareiškėjų atlyginimas apskaičiuojamas pagal tokią formulę:

PAK × BD + PIM, kur PAK – pareiginės algos koeficientas, nustatytas Teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio II lentelėje, BD – bazinis dydis, patvirtintas Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio įstatymu, PIM – priedas už ištarnautus valstybei metus, numatytas Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalyje. Iki 2008 m. lapkričio 15 d., vadovaujantis 2002 m. kovo 14 d. Lietuvos Respublikos teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-788 8 straipsnio 3 dalimi ir 1994 m. gegužės 31 d.

Lietuvos Respublikos teismų įstatymo Nr. I-480 97 straipsniu, į teisėjų darbo stažą atlyginimo priedams apskaičiuoti, buvo įskaitomas advokato darbo stažas. Tačiau nuo 2008 m. lapkričio 15 d., įsigaliojus 2008 m. lapkričio 6 d. Teisėjų atlyginimų įstatymui Nr. X-1771 ir 2008 m. lapkričio 6 d. Teismų įstatymo 96, 97 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. X-1772, advokato darbo stažas nebeįskaitomas į teisėjų darbo stažą. Dėl to pareiškėjai neteko iki tol turėtų socialinių garantijų. Vadovaujantis Teismų įstatymo 96 straipsnio 2 dalies nuostatomis ir Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2001 m. liepos 12 d. pateiktu išaiškinimu, draudžiama mažinti pagal anksčiau galiojusias teisės normas teisėjų įgytas socialines garantijas, kurios daugelį advokatų (iš jų – ir pareiškėjus) paskatino tapti teisėjais.

Todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910 patvirtintų Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių 8 punktu (2007 m. rugsėjo 11 d. nutarimo Nr. 962 redakcija), Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas įpareigotinas įskaityti į pareiškėjų stažą, suteikiantį teisę gauti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje numatytą priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, advokatų darbo stažą. Pareiškėjų darbo advokatais stažas, už kurį turėtų būti mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus yra toks:

A. B. – nuo 1990 m. kovo 11 d., V. K. – nuo 1990 m. kovo 11 d., A. K. M. – nuo 1996 m. lapkričio 20 d., A. P. – nuo 1998 m. sausio 27 d., O. R. – nuo 1990 m. kovo 11 d.

Pareiškėjai skunde taip pat nurodė, kad, esant dideliam darbo krūviui Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme ir būtinybei eiti teisėjo pareigas savaitgaliais, pareiškėjai 2009 metais dirbo viršvalandžius ir švenčių bei poilsio dienomis. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis numato atlyginimą už tokį darbą. Tačiau šis teisinis reglamentavimas leidžia teisėjams, dirbusiems viršvalandžius ir poilsio bei švenčių dienomis, iš viso nemokėti už darbą jei atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui nepakanka lėšų teismui nustatytuose asignavimuose, skirtuose darbo užmokesčiui mokėti. Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme teisėjų viršvalandinis darbas ir darbas poilsio bei švenčių dienomis yra apskaitomas. Tačiau pareiškėjai už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis 2009 ir paskesniais metais negavo jokio atlyginimo. Padėtis, kai už faktiškai dirbtą darbą nesumokamas atlyginimas, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsniui, numatančiam teisę gauti teisingą apmokėjimą už darbą. Todėl pareiškėjams už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis 2009 ir paskesniais metais turi būti sumokėtas atlyginimas. Nesant kitokios teisėtos Teisėjų atlyginimų įstatyme nustatytos užmokesčio už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis tvarkos ir laikantis Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtinto asmenų lygybės prieš įstatymą principo, už tokį teisėjų darbą turi būti sumokėtas atlyginimas, ne mažesnis nei Lietuvos Respublikos darbo kodekso 193 straipsnyje ir 194 straipsnio 1 dalyje numatytą darbo užmokestį: už viršvalandinį darbą turi būti sumokėtas 1,5 karto didesnis atlyginimas, o už darbą poilsio ir švenčių dienomis turi būti sumokėtas du kartus didesnis atlyginimas už pareiškėjams faktiškai mokėtą atlyginimą.

Pareiškėjai pažymėjo, kad jie, vadovaudamiesi Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisyklių 9 punktu, 2010 m. sausio 29 d. kreipėsi į Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininką, prašydami teisingai skaičiuoti ir mokėti atlyginimus (mokėti priedus už ištarnautus valstybei metus, įskaitant į šiuos metus advokatų darbo stažą). Tačiau Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininko 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-13 sudaryta komisija 2010 m. vasario 3 d. sprendimu Nr. 1 atmetė pareiškėjų skundą.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašė atmesti pareiškėjų skundą. Atsakovas nurodė, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teisėjų atlyginimas susideda iš:

1) pareiginės algos;

2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Teisėjo darbo stažas ir ištarnautas Lietuvos valstybei laikas nėra analogiški laikotarpiai. Ištarnautas Lietuvos valstybei laikas yra apskaičiuojamas pagal minėto įstatymo 5 straipsnį: bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 5 dalies 1-4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais).

Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Nei viename iš nurodytų Valstybės tarnybos įstatymo punktų nėra numatyta, kad advokato darbo stažas gali būti įskaičiuojamas į ištarnautą Lietuvos valstybei laiką. Pareiškėjų teigimu, anksčiau galioję teisės aktai numatė, kad į teisėjo darbo stažą buvo įskaitomas ir advokato darbo stažas, tačiau pareiškėjai skunde nepateikė jokių teisiškai pagrįstų argumentų, kodėl jų atžvilgiu turėtų būti taikomi nebegaliojantys teisės aktai.

Šiuo metu priedo už ištarnautus valstybei metus skaičiavimo tvarką nustato Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnis. Šis įstatymas yra galiojantis, todėl turi būti taikomas tol, kol jis nėra pripažintas netekusiu galios, panaikintas ar pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai. Be to, remiantis Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 22 d. nutarimu, priedas prie pareiginės algos už ištarnautus Lietuvos valstybei metus negali būti laikomas atskira socialine garantija. Atsižvelgiant į tai, kad sąvoka „teisėjo atlyginimas“ apima ir priedą už stažą kiekvienu konkrečiu atveju reikėtų vertinti, ar pasikeitus minėtam priedui faktiškai sumažėjo visas teisėjo gaunamas atlyginimas.

Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnis nustato, jog bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė išmoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui.

Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininkės D. K. 2010 m. vasario 3 d. rašte nurodyta, kad sumokėti vienkartines priemokas už 2009 metais dirtą viršvalandinį darbą ir darbą poilsio ir švenčių dienomis nėra galimybės, kadangi Vilniaus miesto 2 apylinkės teismui skirti 2009 metų biudžeto asignavimai darbo užmokesčiui, nustatyti 2009 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme, yra nepakankami. Todėl, vadovaujantis minėtomis Teisėjų atlyginimo įstatymo nuostatomis, nesant pakankamai lėšų, tokios išmokos negalimos.

Atsakovas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas prašė priimti sprendimą teismo nuožiūra. Atsakovas nurodė, kad teisėjų atlyginimai yra finansuojami iš Valstybės biudžeto lėšų pagal Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto darbo užmokesčiui patvirtintus asignavimus. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas, apskaičiuodamas ir išmokėdamas teisėjams atlyginimus, vadovaujasi galiojančiais teisės aktais. Teisėjams atlyginimai yra skaičiuojami vadovaujantis 2008 m. lapkričio 6 d. priimtu Teisėjų atlyginimų įstatymu Nr. X-1771, kuriuo nustatyta nauja teisėjų atlyginimų apskaičiavimo ir mokėjimo tvarka. Šio įstatymo 5 straipsnyje nustatyta, kad priedai už ištarnautus valstybei metus mokami tiems teisėjams, kurie nuo 1990 m. kovo 11 d. ėjo pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 5 dalies 1-4 punktuose. Šiose Valstybės tarnybos įstatymo nuostatose nėra numatyta, kad advokato stažas turi būti įtraukiamas į stažą apskaičiuojant priedus už ištarnautus Lietuvos valstybei metus. Įstatymų leidėjas nėra priėmęs kitų teisės aktų, kuriuose būtų nustatytos teisėjų darbo užmokesčio paskaičiavimo taisyklės, todėl Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme dirbantiems teisėjams darbo užmokestis apskaičiuojamas ir mokamas vadovaujantis aukščiau nurodytų teisės aktų nuostatomis.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2011 m. balandžio 22 d. sprendimu pareiškėjų skundą patenkino iš dalies: priteisė iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pareiškėjams neišmokėtą teisėjų atlyginimo dalį už darbą poilsio metu 2009-2010 metais: A. B. – 1 594,56 Lt, V. K. – 1 650,72 Lt, A. K. M. – 2 783,84 Lt, A. P. – 1 588,00 Lt, O. R. – 1 614,08 Lt, o likusią skundo dalį atmetė. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjams priteisiamos sumos atskaičiavus mokesčius, kuriuos privalo sumokėti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas.

Teismas sprendime nurodė, kad šioje byloje teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartimi (b. l. 65-70) buvo kreiptasi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu ištirti: 1) ar Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnis (Žin., 2008, Nr. 131-5022), Lietuvos Respublikos valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio, taikomo 2009 metais, įstatymo 3 straipsnio pakeitimo įstatymo 1 straipsnio nuostata, kad valstybės politikų, teisėjų, valstybės pareigūnų ir valstybės tarnautojų pareiginės algos (atlyginimo) bazinis dydis nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. gruodžio 31 d. – 450 litų (Žin., 2009, Nr. 91-3915), Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis (Žin., 2009, Nr. 49-1940) ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo priedėlio pakeitimo įstatymo 1 straipsnis (Žin., 2009, Nr. 91-3917) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui; 2) ar Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnis (Žin., 2008, Nr. 131-5022) neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsniui ir 48 straipsnio nuostatai, kad „kiekvienas žmogus gali <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. priėmė nutarimą (b. l. 92-101), kuriame, be kita ko, pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek darbo advokatu laikotarpis nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Konstitucinio Teismo aktai yra „gyvoji“ konstitucija, saistanti teismus. Teisės aiškinimo procese negalima teikti pirmenybės ordinarinio Teismų įstatymo nuostatoms prieš Konstitucijos galią turinčius Konstitucinio Teismo išaiškinimus. Todėl pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą į pareiškėjų stažą, suteikiantį teisę gauti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje nustatytą priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, įskaityti pareiškėjų advokatų darbo stažą ir priteisti iš šio teismo nesumokėtus priedus atmestini kaip nepagrįsti.

Pareiškėjai 2011 m. balandžio 14 d. pareiškime (b. l. 176) pripažino, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo finansininko informacija apie pareiškėjų vienos valandos ir vienos dienos atlyginimą 2009 m. gegužės mėn. – 2011 m. vasario mėn. (b. l. 162-163) ir 2011 m. balandžio 4 d. pažymoje Nr. VDT-151 (b. l. 161) esantys duomenys apie jų viršvalandinį darbą, darbą poilsio bei švenčių dienomis yra tikslesni negu pareiškėjų skunde pateikti duomenys. Todėl, priimant sprendimą šioje administracinėje byloje, remiamasi tikslesne informacija.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime (b. l. 92-101), be kita ko, pripažino, jog Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Kartu Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų negalima traktuoti kaip teisėjo darbo vykdant funkcijas, kurios turėtų būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, apmokėjimo tvarkai reguliuoti skirtų teisės normų. Iš Konstitucijos ir įstatymų kyla ir tokios teisėjų funkcijos, kurias vykdydamas teisėjas turi dirbti viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis: pagal Konstitucijos 20 straipsnio 3 dalį nusikaltimo vietoje sulaikytas asmuo per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas į teismą, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas; apklausiant suimtą asmenį Baudžiamojo proceso kodekso 123 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka, skiriant suėmimą Baudžiamojo proceso kodekso 124 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka toks asmuo per keturiasdešimt aštuonias valandas turi būti pristatytas ikiteisminio tyrimo teisėjui, kuris jį apklausia dėl suėmimo pagrįstumo ir priima dėl to atitinkamą sprendimą; pagal Civilinio proceso kodekso 148 straipsnį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas išsprendžia ne vėliau kaip per tris dienas nuo jo gavimo.

Iš Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimų, Lietuvos Respublikos Seimo rinkimų, Lietuvos Respublikos rinkimų į Europos Parlamentą, Lietuvos Respublikos savivaldybių tarybų rinkimų, Lietuvos Respublikos referendumo įstatymų teismams kyla pareiga kai kuriuos skundus, susijusius su rinkimų ir referendumų teisiniais santykiais, išnagrinėti per keturiasdešimt aštuonias valandas. Atsižvelgiant į minėtas Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo doktrinines nuostatas ir įvertinus Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. pažymą Nr. VDT-151 (b. l. 161), darytina išvada, kad kairėje šios pažymos pusėje nurodytos funkcijos, t. y. procesinių sprendimų surašymas, yra tokios funkcijos, kurios turi būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku.

Todėl nėra jokio teisinio pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimus dėl minėtos pažymos (b. l. 161) kairėje lentelėje nurodytų funkcijų apmokėjimo.

Kitaip vertintinas pareiškėjų budėjimas sekmadieniais, kuris nurodytas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. pažymos Nr. VDT-151 (b. l. 161) dešinėje lentelėje – jis turi būti atlygintas. A. B. poilsio dienomis dirbo iš viso 24 valandas (8 valandas 2009 metais, 16 valandų 2010 metais), V. K. – 24 valandas (16 valandų 2009 metais, 8 valandas 2010 metais), A. K. M. – 40 valandų (16 valandų 2009 metais, 24 valandas 2010 metais), A. P. – 24 valandas (8 valandas 2009 metais, 16 valandų 2010 metais), O. R. – 24 valandas (8 valandas 2009 metais, 16 valandų 2010 metais). Pagal Darbo kodekso 194 straipsnį, už darbą poilsio dienomis mokama ne mažiau dviejų darbuotojo užmokesčių. Todėl, atsižvelgiant į pateiktą Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo finansininko informaciją apie pareiškėjų vienos valandos ir vienos dienos atlyginimą (b. l. 162-163) bei pareiškėjų poilsio dienomis dirbtą laiką, iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, privalančio teisingai apmokėti už darbą poilsio dienomis, pareiškėjams priteistina: A. B. – 1 594,56 Lt, V. K. – 1 650,72 Lt, A. K. M. – 2 783, 84 Lt, A. P. – 1 588,00 Lt, O. R. – 1 614,08 Lt.

III. Apeliaciniu skundu pareiškėjai A. B., V. K., A. K. M., A. P. prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą į pareiškėjų stažą, suteikiantį teisę gauti Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje numatytą priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, įskaityti pareiškėjų advokatų darbo stažą ir priteisti iš atsakovo nesumokėtą priedą, taip pat reikalavimai priteisti iš Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pareiškėjams nesumokėtą atlyginimo dalį už viršvalandinį darbą, ir priimti šioje dalyje naują sprendimą: 1) priteisti pareiškėjams atlyginimo priedus, įvertinus advokato stažą: A. B. – 13 727,31 Lt, V. K. – 15 497,96 Lt, A. K. M. – 10 333,27 Lt, A. P. – 7 467,28 Lt; 2) priteisti pareiškėjams atlyginimą už viršvalandžius, dirbtus nuo 2009 metų iki 2011 metų vasario mėnesio: A. B. – 3 807,60 Lt, V. K. – 5 967,00 Lt, A. K. M. – 4 485,60 Lt, A. P. – 1 555,61 Lt. Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį pareiškėjai prašo palikti nepakeistą.

Pareiškėjas O. R. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pareiškimą dėl prisidėjimo prie pareiškėjų A. B., V. K., A. K. M. ir A. P. apeliacinio skundo, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmesti pareiškėjų reikalavimai įpareigoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą į pareiškėjų stažą, suteikiantį teisę gauti Teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje numatytą priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, įskaityti advokato darbo stažą, ir priteisti pareiškėjui iš atsakovo nesumokėtą teisėjo atlyginimo priedą – 14 408,17 Lt, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria priteistas atlyginimas už darbą švenčių ir poilsio dienomis, palikti nepakeistą.

Pareiškėjai apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, atmesdamas jų reikalavimą įpareigoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą į pareiškėjų stažą, suteikiantį teisę gauti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje numatytą priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, įskaityti pareiškėjų advokatų darbo stažą, rėmėsi Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu. Tačiau šiame Konstitucinio Teismo nutarime yra pasisakyta tik dėl Teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 5 straipsnio 1 dalies nuostatų konstitucingumo ir nėra nurodyta, kaip šiuo metu yra sureguliuotas teisėjų – buvusių advokatų atlyginimų mokėjimas, anksčiau šį klausimą reguliavusias teisės normas pakeitus naujomis ir priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą.

Pareiškėjų nuomone, skaičiuojant teisėjų, buvusių advokatų, kurie tapo teisėjais iki 2002 m. kovo 14 d. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-788 priėmimo ar jo galiojimo metu, darbo stažą, suteikiantį teisę į atlyginimo priedą, neturi būti taikomos vien Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatos. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-788 8 straipsnio 3 dalyje buvo nustatyta, kad į Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje bei 100 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisėjo darbo stažą įskaitomas ir advokato darbo stažas.

Ši teisės norma teisėjams, įgijusiems teisę į priedą prie atlyginimo už advokato darbo stažą, tebegalioja ir šiuo metu, nors šio klausimo teisinis reguliavimas kelis kartus keitėsi. Įsigaliojus 2008 m. lapkričio 6 d. Teismų įstatymo 96, 97 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymui Nr. X-1772, Teismų įstatymo 97 straipsnyje nebeliko nuostatų apie laikotarpius, įskaitomus į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti. Minėtas 2002 m. kovo 14 d. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas Nr. IX-788 buvo pripažintas netekusiu galios priėmus 2008 m. liepos 3 d.

Teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 551, 57, 61, 63, 64, 691, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98, 101, 103 straipsnių, XII skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo, 106, 107, 108, 119, 120, 122, 124, 127, 128, 129 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 53-1, 53-2 straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymą Nr. X-1685. Tačiau šio įstatymo, t. y. 2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685, 46 straipsnio 14 dalyje nustatyta, kad teisėjams, iki šio įstatymo įsigaliojimo turėjusiems didesnes socialines garantijas, šios garantijos nemažinamos.

Todėl teisėjams, turintiems advokato darbo stažą, advokato darbo stažas nuo 1990 m. kovo 11 d. (taikant Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatas) turi būti įskaitomas į darbo stažą priedams už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti ir mokėti. Vadovaujantis Teismų įstatymo 96 straipsnio nuostatomis, taip pat principais lex retro non agit ir lex specialis derogat legi generali, minėtos Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. IX-788 8 straipsnio 3 dalies nuostatos turi būti taikomos ir priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą Nr. X-1771.

Pareiškėjų nuomone, teismas nepagrįstai atmetė ir jų reikalavimą priteisti nesumokėtą atlyginimo dalį už viršvalandinį darbą. Esant dideliam darbo krūviui Vilniaus miesto 2 apylinkės teisme, pareiškėjai nuo 2009 metų iki 2011 metų vasario mėnesio dirbo viršvalandžius. Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnyje numatytas atlyginimas už tokį darbą. Tačiau šis teisinis reglamentavimas leidžia teisėjams, dirbusiems viršvalandžius, iš viso nemokėti už darbą, jei atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme šiam tikslui nepakanka lėšų teismui nustatytuose asignavimuose, skirtuose darbo užmokesčiui mokėti. Pareiškėjai už viršvalandinį darbą minėtu laikotarpiu negavo jokio atlyginimo. Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažino, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjų reikalavimą priteisti atlyginimą už dirbtus viršvalandžius, rėmėsi Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime padaryta išlyga, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų negalima traktuoti kaip teisėjo darbo vykdant funkcijas, kurios turėtų būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, apmokėjimo tvarkai reguliuoti skirtų teisės normų. Tačiau šią išlygą pirmosios instancijos teismas neteisingai interpretavo. Bet kuris teisėjo darbas neturėtų būti dirbamas ne darbo dienomis arba pasibaigus įprastiniam teisėjo darbo laikui, jeigu visos institucijos tinkamai vykdytų savo funkcijas, jeigu teisėjui būtų skirta išnagrinėti tiek bylų, kiek objektyviai per atitinkamą laiką (neviršijant įprastinio teisėjo darbo laiko) būtų galima išnagrinėti. Pareiškėjų viršvalandinis darbas ne pagal iš anksto sudarytą grafiką buvo objektyviai neišvengiamas, siekiant susidoroti su viršijančiu galimybes darbo krūviu. Šis darbas nepriskirtinas Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime padarytai išlygai.

Apeliaciniu skundu atsakovas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundo dalį dėl neišmokėto darbo užmokesčio už darbą poilsio ir (ar) švenčių dienomis atmesti arba perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atsakovas nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimo dalimi dėl neišmokėtos darbo užmokesčio dalies už teisėjų dirbtą darbą poilsio metu 2009 - 2010 metais. Kita teismo sprendimo dalis, kuria pareiškėjų reikalavimai yra atmesti, pareiškėjo nuomone, yra teisėta ir pagrįsta. Atsakovas nurodo, kad teismas, priimdamas skundžiamą sprendimo dalį, netinkamai vertino pateiktus rašytinius įrodymus ir netaikė būtinų taikyti teisės normų. Teismas taip pat netinkamai interpretavo Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimą, kuriuo pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Teisėjams už darbą poilsio ir (ar) švenčių dienomis turi būti protingai atlyginta, tačiau minėtame Konstitucinio Teismo nutarime nėra nurodoma, kaip turėtų būti teisingai skaičiuojamas teisėjų darbo užmokestis už darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant būtinas (nutarime nurodytas) teisėjo funkcijas. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi Darbo kodekso 194 straipsniu. Tačiau Teisėjų atlyginimų įstatymas yra specialus teisės aktas, kuris reglamentuoja teisėjų darbo užmokesčio skaičiavimo ir mokėjimo klausimus. Todėl Darbo kodekso normos šiuo atveju neturėjo būti taikomos ir pareiškėjams neturėjo būti priteistas dvigubas darbo užmokestis už budėjimą poilsio ir (ar) švenčių dienomis.

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria pareiškėjų reikalavimai patenkinti iš dalies, ir priimti naują sprendimą – pareiškėjų skundą atmesti. Atsakovo nuomone, teismas, apskaičiuodamas pareiškėjams darbo užmokestį už darbą švenčių ir poilsio dienomis, rėmėsi netinkamais faktiniais duomenimis. Pareiškėjų 2011 m. balandžio 14 d. prašyme yra prašoma remtis 2011 m. balandžio 4 d. pažymoje Nr. VDT-151 ir 2011 m. balandžio 1 d. pažymos Nr. DU-9 priede nurodytais duomenimis. Pažymoje Nr. VDT-151 yra nurodytos konkrečios dienos, kuriomis pareiškėjai budėjo sekmadieniais, o pažymos Nr. DU-9 priede yra nurodytas kiekvieno pareiškėjo vidutinis valandinis bei dieninis atlyginimas kiekvieną mėnesį nuo 2009 m. gegužės mėnesio iki 2011 metų vasario mėnesio bei vidutinis valandinis bei dieninis atlyginimas už visus metus. Teismas, paskaičiuodamas priteistiną sumą, rėmėsi ne konkretaus mėnesio, o metiniu vidutiniu atlyginimu. Atsakovo nuomone, toks skaičiavimo būdas yra netinkamas. Atsakovas taip pat pažymi, jog Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažinta, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Konstitucijos 48 straipsnio 1 daliai ir konstituciniam teisinės valstybės principui. Tačiau pati priemokų už viršvalandinį darbą bei darbą poilsio ir švenčių dienomis tvarka nebuvo pripažinta antikonstitucine. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo nurodyti sprendime, jog priteistos sumos turi būti išmokėtos metų pabaigoje iš biudžetinių asignavimų, skirtų darbo užmokesčiui. Tačiau skundžiamame sprendime yra nurodyta, kad sumos yra priteistinos iš atsakovo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo, kuris taip pat privalo sumokėti mokesčius. Įsiteisėjus tokiam sprendimui, pareiškėjai įgytų teisę reikalauti priteistų sumų išmokėjimo nelaukdami metų pabaigos, o tai pažeistų Teisėjų atlyginimų įstatymo nuostatas.

Atsiliepimais į pareiškėjų apeliacinį skundą ir atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą atsakovas Vilniaus miesto 2 apylinkės teismas prašo atmesti pareiškėjų apeliacinį skundą, o atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinį skundą patenkinti.

Atsiliepimais į atsakovų Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo ir Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, apeliacinius skundus pareiškėjai A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. prašo atmesti atsakovų apeliacinius skundus.

Atsiliepimais į pareiškėjų apeliacinį skundą ir atsakovo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo apeliacinį skundą atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, prašo pareiškėjų apeliacinį skundą atmesti, o atsakovo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo apeliacinį skundą patenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Dėl advokato darbo stažo įskaitymo į pareiškėjų stažą, suteikiantį teisę gauti priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, ir nesumokėto priedo priteisimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo pirmininko 2010 m. vasario 2 d. įsakymu Nr. V-13 sudaryta komisija, išnagrinėjusi teisėjų A. B., V. K., A. K. M., A. P. ir O. R. 2010 m. sausio 29 d. prašymą nuo 2008 m. lapkričio 15 d. mokėti jiems priedą už ištarnautus valstybei metus, į jį įskaičiuojant advokatų darbo stažą, jį atmetė (I t., b. l. 14-15). Pareiškėjai šio įsakymo neginčijo, tačiau pirmosios instancijos teismui pateiktu skundu prašė įpareigoti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismą į pareiškėjų stažą, suteikiantį teisę gauti Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimo įstatymo 5 straipsnyje numatytą priedą už ištarnautus Lietuvos valstybei metus, įskaityti pareiškėjų advokatų darbo stažą ir mokėti už jį priedą: A. B., V. K. ir O. R. nuo 1990 m. kovo 11 d.; A. K. M. nuo 1996 m. lapkričio 20 d.; A. P. nuo 1998 m. sausio 27 d. ir priteisti iš atsakovo Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nesumokėtą priedą.

Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo (įsigaliojusio nuo 2008 m. lapkričio 15 d.) 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 5 dalies 1-4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles.

Ištarnautų Lietuvos valstybei metų kriterijus buvo numatytas ir Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatyme (2000 m. rugpjūčio 29 d. įstatymas Nr. VIII-1904), kurio nuostatos galiojo teisėjų darbo užmokesčio struktūros nustatymui iki Teisėjų atlyginimų įstatymo įsigaliojimo (t. y. iki 2008 m. lapkričio 15 d.). Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 3 straipsnio 2 dalis nustatė, kad teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo užmokestis susideda iš: 1) pareiginės algos; 2) priedo už ištarnautus Lietuvos valstybei metus; 3) vienkartinės priemokos (2002 m. liepos 5 d. redakcijos šio įstatymo pakeitimu buvo panaikintas teisinis reguliavimas, numatęs vienkartines priemokas). Šio įstatymo 5 straipsnio 1 dalis reglamentavo, kad valstybės politikams, teisėjams ir valstybės pareigūnams mokamas priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. valstybės ir savivaldybių institucijose bei įstaigose einant viešojo administravimo valstybės tarnautojų bei A ir B lygio paslaugų valstybės tarnautojų, taip pat Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nurodytas pareigas. Pagal Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo nuostatas darbo advokatu laikotarpio įskaitymas į ištarnautus Lietuvos valstybei metus pareiginės algos priedui apskaičiuoti nebuvo numatytas.

Pareiškėjai į teisėjų pareigas buvo paskirti iki Teisėjų atlyginimo įstatymo įsigaliojimo: A. B. nuo 2005 m. balandžio 28 d., V. K. nuo 2002 m. rugsėjo 18 d., O. R. nuo 2002 m. rugsėjo 18 d., A. K. M. nuo 2004 m. birželio 3 d., A. P. nuo 2004 m. sausio 8 d. (I t., b. l. 18-23). Taigi ištarnautų Lietuvos valstybei metų kriterijus dėl darbo stažo priedui prie pareiginės algos nustatyti galiojo nuo pareiškėjų paskyrimo į teisėjų pareigas dienos ir pagal šį teisinį reguliavimą darbo advokatu laikotarpių įskaitymas į ištarnautus Lietuvos valstybei metus pareiginės algos priedui apskaičiuoti nebuvo numatytas.

Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo (2002 m. kovo 14 d. įstatymas Nr. IX-788) 8 straipsnio 3 dalis numatė, kad į Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalyje bei 100 straipsnio 1 dalyje nurodytą teisėjo darbo stažą įskaitomas ir advokato darbo stažas. Šio įstatymo priėmimo metu galiojusios Teismų įstatymo redakcijos 97 straipsnio 2 dalis nustatė, kad į teisėjo darbo stažą priedams apskaičiuoti, atostogų trukmei ir teisėjo pensijai nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymas neteko galios 2008 m. liepos 3 d. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymu Nr. X-1685 (47 str. 1 d. 5 p.). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas analogiško pobūdžio administracines bylas, yra išaiškinęs, jog skaičiuojant stažą priedui prie teisėjo pareiginės algos advokato darbo stažas galėjo būti įskaitytas remiantis Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymu šio įstatymo galiojimo laikotarpiu (nuo 2002 m. kovo 14 d. įstatymo Nr. IX-788 įsigaliojimo iki pripažinimo netekusiu galios 2008 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. X-1685), tačiau šis skaičiavimas nėra tapatus ištarnautų Lietuvos valstybei metų sampratai Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies bei Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio prasme (žr. pvz., 2012 m. kovo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-260/2012).

Tuo pačiu metu, kai buvo priimtas 2008 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymas X-1771 (įsigaliojo nuo 2008 m. lapkričio 15 d.), 2008 m. lapkričio 6 d. įstatymu Nr. X-1772 buvo pakeista ir Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalis nustatant, kad į teisėjo darbo stažą atostogų trukmei nustatyti įskaitomas ir darbo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju, prokuroru, prokuroro pavaduotoju, prokuratūros tardytoju, ikiteisminio tyrimo pareigūnu (tardytoju), valstybiniu arbitru stažas, darbo valstybės tarnyboje stažas, taip pat asmenų, turinčių teisės krypties socialinių mokslų daktaro ar habilituoto daktaro laipsnį, pedagoginis darbo stažas. Šios redakcijos Teismų įstatymo 97 straipsnio 2 dalies pakeitimo normos, lyginant ją su ankstesnės redakcijos norma (2003 m. balandžio 3 d. įstatymo Nr. IX-1450 redakcija), esmė yra ta, kad minėtoje Teismų įstatymo normoje liko tik atostogų trukmės skaičiavimo tvarka, nes priedų prie pareiginės algos apskaičiavimo tvarką nuo 2008 m. lapkričio 15 d. pradėjo reguliuoti specialusis Teisėjų atlyginimų įstatymas.

Vadovaujantis Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatomis, priedas už ištarnautus valstybei metus bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams mokamas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus nuo 1990 m. kovo 11 d. einant pareigas, nurodytas Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 1-4 dalyse ir 5 dalies 1-4 punktuose (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo merais ir mero pavaduotojais). Į ištarnautus metus įskaitomi laikotarpiai, nurodyti minėto įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje, apskaičiuoti pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintas Tarnybos Lietuvos valstybei stažo skaičiavimo taisykles. Šioje įstatymo normoje minimos Taisyklės patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 17 d. nutarimu Nr. 910.

Valstybės tarnybos įstatymo 42 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad pagal šį įstatymą tarnybos stažą sudaro Lietuvos valstybei ištarnautų nuo 1990 m. kovo 11 d. einant valstybės tarnautojo pareigas, įskaitant šio įstatymo 4 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 5 dalies 1-4 punktuose nurodytas pareigas (išskyrus savivaldybės tarybos narius, kurie nebuvo meru ir mero pavaduotoju), metų skaičius. Tarnybos stažas skaičiuojamas nuo valstybės tarnautojo tarnybos (darbo) valstybės ir savivaldybių institucijose ir įstaigose pradžios arba nuo paskyrimo (išrinkimo) į pareigas valstybės tarnyboje šio ir kitų įstatymų nustatyta tvarka dienos. Pagal šį teisinį reguliavimą darbo advokatu laikotarpis nepatenka į pareigas, įskaitomas nustatant ištarnautus Lietuvos valstybei metus, kurie skaičiuojami teisėjų pareiginės algos priedui nustatyti.

Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarimu pripažino, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 5 straipsnio 1 dalis (Žin., 2008, Nr. 131-5022) tiek, kiek darbo advokatu laikotarpis nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus apskaičiuoti, neprieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 29 straipsnio 1 daliai, 109 straipsnio 2 daliai, konstituciniam teisinės valstybės principui. Konstitucinis Teismas šiame nutarime išaiškino, kad priedas už ištarnautus Lietuvos valstybei metus yra susijęs su valstybės tarnybos institutu, priklausomas nuo jo ypatumų. Šis priedas yra apskaičiuojamas ir mokamas ne tik tiems teisėjams, kurie tam tikrą laikotarpį dirbo teisėjais teismuose, bet ir tiems, kurie ėjo valstybės tarnautojo, pareigūno pareigas kitose atitinkamose valstybės ar savivaldybių institucijose. Advokatų veikla yra tam tikra asmens savarankiška profesinė veikla, susijusi su atitinkamų teisinių paslaugų teikimu, kuri negali būti tapatinama su valstybės tarnautojo ar pareigūno pareigų ėjimu valstybės ar savivaldybių institucijose, inter alia su valstybės tarnyba. Tarp advokatų ir asmenų, dirbančių valstybės ar savivaldybių institucijose, yra tokių skirtumų, kurie objektyviai pateisina teisinį reguliavimą, nustatantį, kad darbo advokatu laikotarpis, kitaip nei asmenų, dirbusių valstybės ar savivaldybių institucijose, darbo stažas, nėra įskaitomas į stažą priedui už ištarnautus Lietuvos valstybei metus gauti.

Konstitucinis Teismas 2011 m. vasario 14 d. nutarime taip pat konstatavo, jog yra pažymėjęs, kad sąvoka „teisėjo atlyginimas“ apima visas išmokas, mokamas teisėjui iš valstybės biudžeto. Šiame Konstitucinio Teismo nutarime išaiškinta, kad įstatymų leidėjas, reguliuodamas santykius, susijusius su teisėjų atlyginimų nustatymu, gali įtvirtinti, jog atlyginimas - teisėjo socialinė (materialinė) garantija - susideda ne iš vienos, o iš kelių sudedamųjų dalių, inter alia pareiginės algos, priedų, priemokų, taip pat kad pagal Konstituciją kurios nors teisėjo atlyginimo sudedamosios dalies mažinimas didinant kitą teisėjo atlyginimo sudedamąją dalį, kai pats teisėjo atlyginimas nemažėja, nereiškia teisėjo atlyginimo, kaip teisėjo socialinės (materialinės) garantijos, mažinimo. Minėti Konstitucinio Teismo išaiškinimai pateikti išnagrinėjus visą teisinio reguliavimo raidą teisėjų atlyginimų nustatymo klausimais, tarp jų ir 2008 m. liepos 3 d. Teismų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. X-1685 46 straipsnio 14 dalimi nustatytą teisinį reguliavimą.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliaciniuose skunduose išdėstyta pareiškėjų nuomonė dėl nagrinėjamai bylai reikšmingo Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimo nuostatų negali būti pagrindas tenkinti pareiškėjų apeliacinį skundą ir naikinti pirmosios instancijos teismo priimtą sprendimą šioje dalyje. Minėtame Konstitucinio Teismo nutarime pateikti išaiškinimai, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalis atitinka Konstitucijos nuostatas ir joje įtvirtintą teisėjo socialinės (materialinės) garantijos apsaugos principą, yra pagrindas atmesti su tuo nesutinkančių apeliantų argumentus. Tai, kad priėmus Teisėjų atlyginimų įstatymą keitėsi teisėjų atlyginimo sudedamųjų dalių santykis (padidėjo pareiginės algos koeficientas ir sumažėjo priedas prie pareiginės algos) akivaizdu iš pirmiau aptartų įstatymų nuostatų. Teisėjų atlyginimų įstatymo (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija) priedėlyje nustatytas apylinkių teismų teisėjų pareiginės algos koeficientas – 14,2. Iki šio įstatymo priėmimo galiojusios redakcijos Valstybės politikų, teisėjų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1688 redakcija) priedėlyje apylinkės teismo teisėjo pareiginės algos koeficientas buvo - 8.5.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas iš esmės analogiškoje administracinėje byloje dėl Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 33, 34, 36, 38, 39, 42, 43, 47, 51, 55, 57, 61, 63, 64, 691, 81 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo, 83, 84, 85, 86, 90, 98,101,103 straipsnių pakeitimo ir papildymo, 89, 109, 110, 111, 112, 125 straipsnių pripažinimo netekusiais galios ir įstatymo papildymo 531, 532 straipsniais ir IX skyriaus trečiuoju skirsniu įstatymo 46 straipsnio 14 punkto (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X-1685 redakcija), kuriame nurodyta, kad teisėjams, kuriems iki šio įstatymo įsigaliojimo buvo nustatytos ilgesnės atostogos ir (arba), atsižvelgiant į jų stažą, didesnis pareiginės algos priedas, ir (arba) kitos socialinės garantijos, šios garantijos nemažinamos, ir Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies, kuria nustatyta, kad ištarnauti Lietuvos valstybei metai priedui prie pareiginės algos nustatyti skaičiuojami nuo 1990 m. kovo 11 d., kartu atsižvelgdamas į Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarime pateiktus išaiškinimus, yra konstatavęs, kad vertinant minėtas šių teisės normų nuostatas, kiek tai susiję su priedo už teisėjo darbo stažą ar tarnybos Lietuvos valstybei metus skaičiavimo tvarka, darytina išvada, kad jos skirtingai reguliuoja vieną ir tą patį teisinį santykį. Tokia teisinė situacija teisės teorijoje vadinama teisės aktų kolizija, kurios vienas iš sprendimų būdų yra taikymas taisyklės – lex posterior derogat legi priori (lot. taikomas vėliau priimtas įstatymas). Kadangi minėta Teismų įstatymo nuostata buvo priimta 2008 m. liepos 3 d., o įsigaliojo 2008 m. rugsėjo 1 d. (2008 m. liepos 3 d. įstatymo Nr. X – 1685 redakcija), kai tuo tarpu Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos buvo priimtos 2008 m. lapkričio 6 d., o įsigaliojo 2008 m. lapkričio 15 d. (2008 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. X-1771 redakcija), byloje nagrinėjamiems santykiams spręsti yra taikomos Teisėjų atlyginimų įstatymo 5 straipsnio 1 dalies nuostatos (žr. Lietuvos vyriausio administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį Nr.A438-13/2011).

Iš Konstitucijoje įtvirtintų teisinės valstybės, teisingumo, asmenų lygybės teismui principų seka, kad tokios pat (analogiškos) bylos turi būti sprendžiamos taip pat (Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Teismų įstatymo 33 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismai, priimdami sprendimus atitinkamų kategorijų bylose, yra saistomi savo pačių sukurtų teisės aiškinimo taisyklių, suformuluotų analogiškose ar iš esmės panašiose bylose. Teismų praktika atitinkamų kategorijų bylose turi būti keičiama ir naujos teisės aiškinimo taisyklės analogiškose ar iš esmės panašiose bylose gali būti kuriamos tik tais atvejais, kai tai yra neišvengiama ar objektyviai būtina. Teisėjų kolegija nagrinėjamoje byloje nenustatė nei teisinio, nei faktinio pagrindo, leidžiančio daryti išvadą, kad nagrinėjamoje byloje yra sąlygos kurti naują precedentą ar nukrypti nuo pirmiau minėtos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis aptariamu klausimu yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pareiškėjų apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Dėl nesumokėto atlyginimo dalies už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis

Pirmosios instancijos teismas patenkino pareiškėjų reikalavimą dėl apmokėjimo už darbą poilsio bei švenčių dienomis, o reikalavimą dėl apmokėjimo už viršvalandinį darbą atmetė.

Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad bendrosios kompetencijos ir specializuotų teismų teisėjams metų pabaigoje už viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis atliekant teisėjo funkcijas, nurodytas Baudžiamojo proceso kodekse, Civilinio proceso kodekse bei kituose įstatymuose, išmokama ne didesnė kaip pareiginės algos dydžio vienkartinė priemoka. Ji mokama neviršijant atitinkamų metų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme teismui nustatytų asignavimų darbo užmokesčiui. Jeigu šių lėšų nepakanka, taip pat jei teisėjas institucijoje nėra išdirbęs visų metų, priemokos dydis perskaičiuojamas proporcingai esamoms darbo užmokesčio lėšoms ir tais metais dirbtam laikui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų priemokų dydžių nustatymo ir išmokėjimo sąlygas ir tvarką nustato Teisėjų taryba (2 d.).

Konstitucinio Teismo 2011 m. vasario 14 d. nutarimu buvo pripažinta, kad Lietuvos Respublikos teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalis tiek, kiek ribojama teisėjų teisė gauti teisingą atlyginimą už viršvalandinį darbą, už darbą švenčių ir poilsio dienomis, prieštarauja Lietuvos Respublikos Konstitucijos 48 straipsnio 1 dalies nuostatai „Kiekvienas žmogus <...> turi teisę <...> gauti teisingą apmokėjimą už darbą <...>“, konstituciniam teisinės valstybės principui.

Teisėjų taryba 2011 m. rugsėjo 9 d. posėdyje yra priėmusi nutarimą rekomenduoti teismams taikyti Darbo kodekso reikalavimus apmokant teisėjų viršvalandinį darbą, darbą poilsio ir švenčių dienomis (Teisėjų tarybos posėdžio protokolas Nr. 38P-10-(7.1.1).

Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. pažymoje Nr. VDT-151 (I t., b. l. 161) nurodytos pareiškėjų vykdytos funkcijos – sprendimų surašymas yra tokios, kurios turi būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, ir už jas papildomai neatlyginama; o pažymoje nurodytas pareiškėjų budėjimas sekmadieniais turi būti atlygintas, vadovaujantis Darbo kodekso 194 straipsnio nuostatomis.

Konstitucinis Teismas, minėtame 2011 m. vasario 14 d. nutarime pažymėjęs, kad Teisėjų atlyginimų įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų nuostatų negalima traktuoti kaip teisėjo darbo vykdant funkcijas, kurios turėtų būti atliekamos darbo dienomis įprastiniu teisėjo darbo laiku, apmokėjimo tvarkai reguliuoti skirtų teisės normų, tuo pačiu pabrėžė, jog iš Konstitucijos ir įstatymų kyla ir tokios teisėjų funkcijos, kurias vykdydamas teisėjas turi dirbti viršvalandžius, poilsio bei švenčių dienomis. Tokias teisėjo funkcijas Konstitucinis Teismas sieja su teisės normomis, reglamentuojančiomis nusikaltimo vietoje sulaikyto asmens pristatymą į teismą per keturiasdešimt aštuonias valandas, kur sulaikytajam dalyvaujant sprendžiamas sulaikymo pagrįstumas, suimto asmens apklausimą pas ikiteisminio tyrimo teisėją pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas; prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo išsprendimą pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas ir pan. T. y. iš esmės su tokiomis funkcijomis, kurias įvykdyti (išspręsti teisėjams (teismams) pavestus klausimus) įstatymuose yra nustatyti gana trumpi terminai.

Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 136 str.), konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas pareiškėjų reikalavimus dėl atlyginimo už viršvalandinį darbą ir darbą poilsio bei švenčių dienomis, neatliko pareigos aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatyti visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištirti (ABTĮ 81 str.) pagal įrodymų vertinimo taisykles (ABTĮ 57 str.) nagrinėjamam ginčui aktualiu aspektu (Teisėjų atlyginimo įstatymo 6 str. 1 d.). Byloje esanti Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. balandžio 4 d. pažyma, kuria remiantis buvo išspręsti aptariami pareiškėjų reikalavimai, visiškai neinformatyvi. Tuo tarpu daugiau jokių įrodymų apie pažymoje nurodytomis dienomis pareiškėjų – apylinkės teismo teisėjų – atliktas konkrečias funkcijas, realią tų funkcijų atlikimo trukmę, pareiškėjų nurodomo viršvalandinio darbo priežastis, viršvalandinio darbo registracijos žurnalo, darbo laiko apskaitos žiniaraščių ir pan., byloje nėra ir teismas jų nereikalavo. Pirmosios instancijos teismas neišreikalavo ir neištyrė netgi pirminių duomenų apie pareiškėjų darbą sekmadieniais pagal iš anksto sudarytą grafiką (teismo pirmininko įsakymo, paties grafiko).

Konstatavus, kad nenustatytos visos teisingam šių pareiškėjų reikalavimų išsprendimui reikšmingos aplinkybės, jų visapusiškam ir išsamiam ištyrimui turi būti surinkti ir įvertinti nauji įrodymai. Todėl pareiškėjų ir atsakovų apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikinama perduodant bylą šioje dalyje pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (ABTĮ 141 str. 1 d. 2 p., 142 str. 1 d.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

apeliacinius skundus patenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį, kuria atmestas pareiškėjų A. B., V. K., A. K. M., A. P., O. R. reikalavimas priteisti nesumokėtą atlyginimo dalį už viršvalandinį darbą ir sprendimo dalį, kuria patenkintas pareiškėjų A. B., V. K., A. K. M., A. P., O. R. reikalavimas priteisti nesumokėtą atlyginimo dalį už darbą poilsio ir švenčių dienomis, ir šiose dalyse perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Kitą Vilniaus apygardos administracinio teismo 2011 m. balandžio 22 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Stasys Gagys

Arūnas Sutkevičius

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė