f9b43d5a-a42b-4e87-abe1-80c7ce5cfdfd · Kauno apygardos teismas

                Byla Nr. 1S-1043-658/2016                                           Teisminio proceso Nr. 1-59-1-00302-2013-7                               Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.14; 2.5.19 (S) KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugpjūčio 10 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Danutės Giačaitės, Daivos Jankauskienės ir Nerijaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),sekretoriaujant Gintarei NorkeliÅ«naitei,nedalyvaujant prokurorei Eglei Kirpienei,teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Eglės Kirpienės skundÄ dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutarties, kuria patvirtintas Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2016 m. birželio 22 d. nutarimas Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A.

P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos namų. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : A. P. nuteistas Ignalinos rajono apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 23 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 ir paskirta galutinė bausmė – 1 metai laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis Å¡i bausmė subendrinta su 2013 m. spalio 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta 3 metų 7 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Užskaityti 3 mėnesiai 8 dienos. Bausmės pradžia – 2013 m. spalio 3 d., o pabaiga – 2017 m. sausio 25 d. Neatlikta bausmės dalis – 7 mėnesiai 3 dienos (skaičiuojant Komisijos nutarimo, priimto 2016 m. birželio 22 d., dienai).Komisija 2016 m. birželio 22 d. nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarė taikyti nuteistajam A. P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktÄ .Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorė Marijampolės rajono apylinkės teismui pateikė skundÄ dėl Komisijos nutarimo, praÅ¡ydama nepatvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 22 d. nutarimo.Marijampolės rajono apylinkės teismas 2016 m. liepos 22 d. nutartimi Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės skundÄ atmetė ir patvirtino Komisijos 2016 m. birželio 22 d. nutarimÄ taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam A.

P..Prokurorė skunde praÅ¡o panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ atsisakyti tvirtinti Komisijos 2016 m. birželio 22 d. nutarimÄ .Skunde nurodoma, kad apylinkės teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta. Anot skundo autorės, teismas, spręsdamas dėl nuteistojo A. P. lygtinio paleidimo, netinkamai įvertino nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikÄ ir (ar) pažangÄ jÄ mažinant, nuteistojo elgesį pataisos namuose. Vadovaujantis BVK 157 straipsnio 1 dalimi, sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertintina nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant.

Tvirtinama, jog iÅ¡ Å¡io straipsnio lingvistinio aiÅ¡kinimo taip pat seka, kad bÅ«tent nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, ar vidutinė arba aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals. Pabrėžiama, jog nors nagrinėjamu atveju yra formalus pagrindas svarstyti A. P. lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ , tačiau bÅ«tinas ir materialusis pagrindas, t. y. pagrįstas manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Apie tai, apeliantės teigimu, galima spręsti įvertinus ir konstatavus žemÄ nusikalstamo elgesio rizikÄ ir (ar) pažangÄ jÄ mažinant.Skunde pažymima, kad A. P. priklauso ne žemos, o vidutinės pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos grupei (nustatyti 83 balai pagal OASys metodikÄ ), kuri yra artima aukÅ¡tai, o lyginant su ankstesniais vertinimais, Å¡i rizika visiÅ¡kai nepakito. Be to, didžiÄ jÄ rizikos įvertinimo dalį (43 balus) sudaro dinaminiai (kintami) veiksniai, kas, apeliantės manymu, reiÅ¡kia, jog nuteistasis savo tinkamu elgesiu gali dabartinę pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ Å¾enkliai sumažinti.

Taip pat, akcentuojama, jog nuteistojo pažanga, mažinant Å¡iÄ rizikÄ , turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, kad nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis. Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nurodoma, kad nuteistasis padarė tik minimaliÄ pažangÄ mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri sudaro pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, tačiau tai kaip nuteistasis elgsis išėjęs iÅ¡ pataisos namų, priklausys nuo susidariusių aplinkybių bei nuteistojo asmenybinių savybių.Skunde nesutinkama ir su apylinkės teismo iÅ¡vada, kad Komisisjos nustatyti A.

P. nusikalstamo elgesio rizikos mažinimÄ rodantys veiksniai atitinka teismų praktikÄ . Atkreipiamas dėmesys, kad cituota Kauno apygardos teismo nutartis neatitinka nagrinėjamu atveju nustatytų aplinkybių. Be to, anot skundo autorės, remiantis teismų praktika, vien nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimas kaip vidutinės, yra pagrindas atsisakyti taikyti lygtinį paleidimÄ .Apeliantė taip pat atkreipia dėmesį, kad nuteistojo pastangų koreguoti savo elgesį nepatvirtina nustatytos aplinkybės apie jo ankstesnius teistumus, padarytų nusikalstamų veikų pobÅ«dis ir sitemingumas, taip pat už Å¡iuos nusikaltimus paskirtų laisvės atėmimo bausmių atidėjimo sÄ lygų pažeidimai, A.

P. įdarbinimo, paleidus jį lygtininai, užtikrinimo nebuvimas. Abejonių pakankama nuteistojo elgesio korekcija, skundo autorės teigimu, kelia ir jo mÄ stymas, kurį atspindi socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatytos aplinkybės, taip pat nurodyti kriminogeniniai veiksniai. Tuo tarpu, apylinkės teismo sureikÅ¡minti nuteistajam paskirti 3 paskatinimai, anot apeliantės, tik patvirtina, jog nuteistasis jam sudarytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ , kuriame, be viso ko, įtvirtinta ir pareiga nepažeidinėti vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų, vykdo, tačiau tai, įvertinus aukščiau aptartas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, vis tik nesudaro pakankamo pagrindo manyti, jog ir bÅ«damas laisvėje A.

P. laikysis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių ir savo tikslų laisvėje sieks tik teisėtomis priemonėmis. Akcentuojama ir tai, kad nuteistasis bausmę pataisos namuose atlieka nuo 2013 m. spalio 25 d., tačiau pataisos namuose suaugusiųjų mokymo centre nesimokė, nedirbo, neįgijo specialybės, padengė tik nedidelę dalį priteistų ieškinių. Nesant duomenų apie aktyvius A. P. veiksmus, siekiant šalinti kriminogeninį veiksnį – galimybę įsidarbinti, pataisos namuose, abejojama, kad jis ir laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, dirbti, užsitikrinti legalias pajamas bei ateityje daugiau nenusikalsti.Nuteistasis A.

P. pateikė atsiliepimÄ , kuriame nesutinka su prokurorės skundu. Nurodė, jog buvo skatintas tris kartus, turi įstatymo nustatytÄ teisę į lygtinį paleidimÄ .Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Eglės Kirpienės skundas tenkinamas.BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tačiau įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymÄ Ä¯tvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimÄ jį taikyti kiekvienam nuteistajam, vykdančiam individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones ir atlikusiam minimaliÄ BVK 157 straipsnio 2 dalyje numatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, o tik kaip galimybę nuteistajam bÅ«ti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals.BVK 164 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisija apsvarsto nuteistojo praÅ¡ymÄ ir socialinio tyrimo iÅ¡vadÄ , nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, BVK 157 straipsnio 8 dalyje nurodytÄ nukentėjusiojo atsiliepimÄ , jeigu jis buvo gautas, ir priima motyvuotÄ nutarimÄ taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos arba jo netaikyti.

Tuo tarpu klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos nutarimo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ patvirtinimo sprendžiantis teismas vertina, ar komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados atitinka faktines aplinkybes, ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygos (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 360 straipsnio 2 dalis).Nagrinėjamu atveju byloje esantys duomenys patvirtina, kad A. P. laisvės atėmimo bausmės atlikimo metu vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra atlikęs įstatymo nustatytÄ paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kas leidžia svarstyti sprendimo dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos klausimÄ .

Tačiau, kaip minėta, lygtinio paleidimo taikymui taip pat bÅ«tina sÄ lyga – manymas, jog nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, kurį sÄ lygoja žema nusikalstamo elgesio rizika ir (ar) pažanga jÄ mažinant. Atlikus nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimÄ pagal „OASys“ metodikÄ , nustatyta, kad A. P. priskirtinas ne prie žemos, bet prie vidutinės rizikos grupės (83 balai), todėl turi bÅ«ti nustatyta jo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , kuri Å¡iuo atveju turi bÅ«ti akivaizdi ir įtikinanti, jog nuteistasis jau yra pasiruošęs gyvenimo tikslų siekti tik teisėtomis priemonėmis.Vertindamas prokurorės skundo bei nuteistojo atsiliepimo argumentus ir analizuodamas pirmosios instancijos teismo nutarties motyvus, aukÅ¡tesnysis teismas konstatuoja, jog apylinkės teismas, taikydamas nuteistajam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos, netinkamai pritaikė aukščiau aptartas BVK 157 straipsnio 1 dalies nuostatas ir padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jis, bÅ«damas laisvėje lygtinio paleidimo laikotarpiu, laikysis įstatymų ir nenusikals.Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis dalyvavo įvairiose nuteistųjų adaptacijos ir socialinės reabilitacijos programose („Naujai atvykusių į pataisos įstaigÄ nuteistųjų adaptacijos programa“, „Relaksacija“, „Elgesys–pokalbis–pasikeitimas“, „Integracijos į visuomenę programa“, „Mano kelias 2“), taip pat lankė motyvacinius pokalbius apie ankstesnius padarytus nusikaltimus, jų padarymo priežastis ir pasekmes, tačiau vien tik dalyvavimas minėtoje veikloje Å¡iuo konkrečiu atveju nerodo akivaizdžios nuteistojo pažangos mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ .

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje, įvertinus A. P. dalyvavimÄ socialinės reabilitacijos pataisos programoje, nustatyta tik minimali jo pažanga, pažymint, kad pagal „OASys“ vertinimo metodikÄ jo vidutinės rizikos vertinimÄ statiniai veiksniai sudaro 40 balų, o likusieji 43 balai yra dinaminiai, kurie gali keistis įvykus tam tikriems nuteistojo gyvenimo pokyčiams. Tačiau Å¡iuo atveju teismui pateikti duomenys leidžia daryti vienintelę iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis savo veiksmais nesistengia mažinti jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtakos nusikalstamo elgesio rizikai.

Kolegija pažymi, kad nepaisant to, jog A. P. iki jam paskirtos bausmės pabaigos liko nedaug laiko, nuteistajam vis dar nustatomi net 4 kriminogeniniai veiksniai – ankstesni nusikalstami veiksmai (anksčiau teistas vienuolika kartų, nuteistajam tris kartus buvo taikytas bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau jo sÄ lygos pažeistos), gyvenimo sÄ lygos (pastovios gyvenamosios vietos neturėjimas), iÅ¡silavinimas ir galimybė įsidarbinti (neturi specialybės, darbinės motyvacijos, įgÅ«džių), taip pat gyvenimo stilius ir draugai (nerÅ«pestingas, rizikingas elgesys).Å iuo aspektu analizuojant skundo nagrinėjimui pateiktÄ medžiagÄ , matyti, kad nors nuteistasis, išėjęs iÅ¡ įkalinimo įstaigos, galės gyventi pas tėvus, kas priskirta prie apsauginių veiksnių, įvertintina tai, jog A.

P. iki bausmės pradžios yra gyvenęs pas juos, ir bÅ«tent nurodyta aplinka yra susijusi su nuteistojo asocialaus elgesio nuostatomis, susiformavusiomis paauglystėje, ir pagrindinėmis problemomis, kurios gali paskatinti nusikalsti (manipuliacinio elgesio patirtis, nerÅ«pestingas ir rizikingas elgesys). Todėl manytina, kad tai, jog jis turi kur gyventi laisvėje, Å¡iuo atveju neveiks kaip apsauginis veiksnys. Kaip rizikÄ nusikalsti mažinantis veiksnys iÅ¡skirtas A. P. alkoholio vartojimo problemų neturėjimas pataisos įstaigoje, teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡iuo atveju nėra pakankamas užtikrinti sklandžiÄ jo integracijÄ Ä¯ visuomenę ir sėkmingÄ jam nustatytų kriminogeninių veiksnių valdymÄ .Vertinant nuteistojo atžvilgiu iÅ¡skirtų kitų kriminogeninių veiksnių įtakÄ tolimesnei jo elgesio korekcijai, atkreiptinas dėmesys ir į jo iÅ¡silavinimÄ bei įsidarbinimo galimybes.

Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje nustatyta, kad A. P. nėra įgijęs specialybės, taip pat byloje nėra jokių duomenų, kad jis bÅ«tų siekęs įsidarbinti pataisos įstaigoje ir tokiu bÅ«du siekęs bent kiek padidinti galimybes laisvėje užsitikrinti legalias pajamas. Abejonių pakankama A. P. elgesio korekcija ir jo pažanga mažinant pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikÄ kelia ir jo lėšų tvarkymo specifika. Nuteistojo atžvilgiu yra priteisti civiliniai ieÅ¡kiniai, tačiau jis atlygino tik nedidelę jų dalį (iÅ¡ vykdomųjų raÅ¡tų 2101,48 Eur sumai, atlyginti 204,81 Eur).

Be to, apmokėti gautus vykdomuosius raÅ¡tus neturint nuolatinio pajamų Å¡altinio bus problematiÅ¡ka, ir nors nuteistasis teigia, jog turi tikslÄ Ä¯sidarbinti išėjus į laisvę, tačiau duomenų, patvirtinančių, kad jis bus įdarbintas, bylos medžiagoje nėra. Todėl, nesant duomenų apie aktyvius A. P. veiksmus siekiant Å¡alinti minėtÄ kriminogeninį veiksnį pataisos namuose, abejotina, kad jis ir laisvėje sugebės sėkmingai įsilieti į visuomenę, užsiimti prasminga veikla, atlyginti priteistÄ civilinį ieÅ¡kinį ir ateityje daugiau nenusikalsti.Ä®vertinus Å¡ias aplinkybes, konstatuotina, kad apylinkės teismo iÅ¡vada, jog A.

P. vertas teismo pasitikėjimo, nėra pagrįsta. Apygardos teismo vertinimu, nuteistojo A. P. asmenybė neleidžia pagrįstai manyti, kad nuteistasis nedarys naujų nusikaltimų ar teisės pažeidimų. Beje pažymėtina ir tai, jog Komisija nesiÅ«lė, o pirmosios instancijos teismas nesvarstė apie baudžiamojo poveikio priemones, kurios realiai nuteistajam ugdytų darbinius įgÅ«džius, ir mažintų pakartotinio nusikalstamumo rizikÄ (pvz. pradėti dirbti; atlikti tam tikrÄ kiekį nemokamų darbų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose).Konstatuotina, jog Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartis yra nepagrįsta, todėl panaikintina ir tenkinant prokurorės skundÄ priimtinas naujas sprendimas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 2 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a: Kauno apygardos prokuratÅ«ros Marijampolės apylinkės prokuratÅ«ros prokurorės Eglės Kirpienės skundÄ tenkinti.Panaikinti Marijampolės rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 22 d. nutartį, ir priimti dėl skundo naujÄ sprendimÄ â€“nepatvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos 2016 m. birželio 22 d. nutarimo Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti nuteistajam A.

P. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos.Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos. Teisėjai                                                                               Danutė Giačiatė Daiva Jankauskienė                                                                               Nerijus Meilutis