f9b0f613-e0bc-479a-ada6-d4e70a588728 · Lietuvos apeliacinis teismas

             Civilinės bylos Nr. 2-95-370/2015             Teisminio proceso Nr. 2-55-3-01305-2014-1             Procesinio sprendimo kategorija 110.1 LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2015 m. sausio 23 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danguolė Martinavičienė teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo Danske Bank A/S, atstovaujamo Danske Bank A/S Lietuvos filialo, atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutarties, kuria tenkintas praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, civilinėje byloje Nr. 2-4887-653/2014, nagrinėjant ieÅ¡kovės L.

K. ieÅ¡kinį atsakovui Danske Bank A/S, atstovaujamam Danske Bank A/S Lietuvos filialo, dėl nuostolių priteisimo ir įskaitymo, trečiasis asmuo I. K.. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs atskirÄ jį skundÄ , n u s t a t ė : I. Ginčo esmė IeÅ¡kovė L. K. 2014-06-14 teismui paduotu ieÅ¡kiniu prašė priteisti iÅ¡ atsakovo 985 737 Lt (285 489 Eur) negautų pajamų, ½ dalį palÅ«kanų, priskaičiuotų pagal kredito sutartis Nr. BR3023050010, Nr. KKT3003060483 už laikotarpį nuo 2008-09-01 iki teismo sprendimo Å¡ioje byloje įsiteisėjimo, 365 699,68 Lt (105 913,95 Eur) delspinigių, priskaičiuotų pagal minėtas kredito sutartis bei bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Nurodė, kad 2008-06-19 trečiasis asmuo I. K. kreipėsi į atsakovÄ su praÅ¡ymu leisti parduoti atsakovės ir trečiojo asmens bendrosios jungtinės nuosavybės teise valdomus žemės sklypus, kurie buvo suformuoti turint tikslÄ juos parduoti ir situacija žemės sklypų pardavimo rinkoje buvo palanki, ir kurie buvo įkeisti atsakovui užtikrinant trečiojo asmens prievoles bankui pagal 2006-10-09 kredito sutartį Nr. KKT3003060483. Atsakovas 2008-06-26 raÅ¡tu informavo trečiÄ jį asmenį, jog sutinka su įkeistų sklypų pardavimu, tačiau su sÄ lyga, kad bus iÅ¡pildyti tokie reikalavimai:

„ 1. Už parduotus 10 pirmųjų iÅ¡ aukščiau Å¡iame raÅ¡te iÅ¡vardintų žemės sklypų gauta ne mažesnė nei 70 proc. pardavimo sandorio sumos, bet skaičiuojant ne mažiau kaip po 6 000 Lt už kiekvienÄ parduotÄ arÄ , suma bus nukreipta iÅ¡ankstiniam kredito pagal 2006 m. spalio mėn. 9 d. kredito sutartį Nr. KKT3003060 grÄ Å¾inimui.

2. Už parduodamus likusius Å¡iame raÅ¡te iÅ¡vardintus žemės sklypus gauta ne mažesnė kaip 60 proc. pardavimo sandorio sumos, bet skaičiuojant ne mažiau kaip 5 000 Lt už kiekvienÄ parduotÄ arÄ , suma bus nukreipta iÅ¡ankstiniam kredito pagal 2006 m. spalio 9 d. kredito sutartį Nr. KKT3003060 grÄ Å¾inimui.“ Kaip paaiÅ¡kėjo vėliau, banko sÄ lygų iÅ¡pildyti buvo neįmanoma, sÄ lygos buvo neįgyvendinamos bei neprotingos, nors atsakovas negalėjo nenumatyti neigiamų tendencijų, todėl dėl atsakovo kaltės žemės sklypai 2008 m. vasarÄ nebuvo parduoti, trečiojo asmens projektas (verslo planas) tapo neįgyvendinamas dėl kritusios žemės sklypų rinkos vertės, o ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo neteko galimybės gauti 1 971 474 Lt pajamų, kurias galėjo realiai uždirbti iki 2008-09-01 pardavus atsakovui įkeistus žemės sklypus.

Be to, minėtos įplaukos turėjo bÅ«ti panaudotos trečiojo asmens paskoloms pagal jau nurodytas kredito sutartis dengti, todėl trečiasis asmuo neįvykdė 2005 m. sausio 12 d. ir 2006 m. spalio mėn. 9 d. kredito sutarčių bei dėl atsakovo kaltės trečiajam asmeniui ir ieÅ¡kovei teko papildoma finansinė naÅ¡ta – pareiga mokėti palÅ«kanas ir delspinigius pagal kredito sutartis Nr. BR3023050010, Nr. KKT3003060483. IeÅ¡kovės nuomone, patirti nuostoliai turėtų bÅ«ti įskaityti į skolÄ bankui, kuris yra pradėjęs priverstinį skolų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal kredito sutartis.Kartu ieÅ¡kiniui užtikrinti ieÅ¡kovė prašė teismo taikyti atsakovui laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – sustabdyti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjos L.

R. 2012-10-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1592-892/2012 ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjo S. Z. 2012-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2121-639/2012. PraÅ¡ymÄ grindė iÅ¡ esmės tuo, kad, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, atsižvelgiant į tai, kad ieÅ¡kovė siekia priteistinų nuostolių dalinio įskaitymo į skolÄ bankui, kilusiÄ iÅ¡ kredito Nr. BR3023050010 ir Nr. KKT3003060483, tikėtina, jog, nesustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso, skola bus padengta pardavus ieÅ¡kovės turtÄ ir praÅ¡omas įskaitymas taps nebeįmanomas.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartimi ieÅ¡kovo praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tenkino ir sustabdė iÅ¡ieÅ¡kojimÄ vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/22767 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-10-01 nutartį civilinėje byloje Nr. 1592-892/2012 bei vykdomojoje byloje Nr. 0074/13/22768 pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-11-08 nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2121-639/2012. Teismas, remdamasis CPK 144 straipsnio 1 dalies turinio aiÅ¡kinimu bei atsižvelgdamas į bylos medžiagÄ , padarė iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju nėra akivaizdžių duomenų, jog pagal ieÅ¡kovės pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ negalėtų bÅ«ti priimtas jai palankus sprendimas.

Be to, vertindamas laikinųjų apsaugos priemonių tikslÄ ir prielaidas dėl grėsmės teismo sprendimui įvykdyti, pritarė ieÅ¡kovės argumentams, kad, nesustabdžius iÅ¡ieÅ¡kojimo proceso vykdomosiose bylose, ieÅ¡kovei galbÅ«t palankaus sprendimo įvykdymas tikėtinai pasunkėtų. Teismas nurodė, kad CPK 145 straipsnio 1 dalyje 10 punkte numatyta laikinoji apsaugos priemonė – iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymo procese sustabdymas – paprastai taikoma tais atvejais, kai paduodamas skundas dėl antstolių veiksmų ar sprendžiamas klausimas dėl proceso atnaujinimo, tačiau nagrinėjamu atveju ieÅ¡kovė siekia įskaityti Å¡ioje byloje priteistinÄ sumÄ kaip dalinį skolos atsakovui sumokėjimÄ , todėl tikėtina, jei skola bus padengta pardavus ieÅ¡kovės turtÄ , praÅ¡omas įskaitymas gali tapti neįmanomas.

III. Atskirojo skundo argumentai Atskiruoju skundu atsakovas praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti kaip neteisėtÄ ir nepagrįstÄ . Atskirasis skundas grindžiamas tuo, kad teismas skundžiama nutartimi pažeidė teisingumo, ekonomiÅ¡kumo ir proporcingumo principus, banko teises ir interesus. Teismas tinkamai neįvertino ieÅ¡kinyje pareikÅ¡tų materialinių teisinių reikalavimų. Nors ieÅ¡kovė savo reikalavimÄ dėl negautų pajamų ir įskaitymo grindė kredito sutartimis Nr. BR302050010 ir Nr. KKT3003060483, motyvuojant tuo, kad bankas neleido parduoti įkeistų bankui žemės sklypų, tačiau ginčo sklypai bankui įkeisti tik pagal vienÄ sandorį – 2006-10-09 kredito sutartį Nr. KKT3003060483.

Pagal Å¡iÄ sutartį skola bankui yra apie 2 090 000 Lt. Pagal kitÄ â€“ 2005-01-12 kredito sutartį Nr. BR3023050010, pagal kuriÄ taip pat sustabdytas iÅ¡ieÅ¡kojimo vykdymas, skola bankui yra apie 2 370 000 Lt. Todėl net patenkinus ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį pagal vienÄ sutartį, skola pagal Å¡iÄ sutartį liktų apie 1 100 000 Lt. Tuo metu, kai ieÅ¡kovės reikalavimas yra dėl 985 737 Lt negautų pajamų priteisimo ir įskaitymo, nutartimi teismas sustabdė vykdymo veiksmus dėl bendros apie 4 460 000 Lt sumos iÅ¡ieÅ¡kojimo, taip neatsižvelgdamas į ieÅ¡kinio reikalavimo dydį ir banko reikalavimo trečiajam asmeniui dydį.

Teismas nevertino galimų padarinių ieÅ¡kinio atmetimo atveju ir Å¡alių interesų pusiausvyros. Bankas skolos iÅ¡ieÅ¡kojimÄ yra pradėjęs dar 2010 metais, tačiau skola dar nėra nei iÅ¡ dalies iÅ¡ieÅ¡kota. Sustabdžius vykdomÄ sias bylas, Å¡ios civilinės bylos iÅ¡nagrinėjimo laikotarpiui banko interesai bus pažeisti, kadangi bankas dar 1–2 metus neatgaus skolos, procesinės palÅ«kanos bus skaičiuojamos, o bankas po įkeisto turto pardavimo neatgaus nė dalies skolos, nes turto vertė yra mažesnė negu trečiojo asmens skola bankui, todėl bankas praÅ¡o įpareigoti ieÅ¡kovę pateikti banko 376 697,21 Lt nuostolių, priskaičiuotų kaip procesinės palÅ«kanos už 1 metų laikotarpį (3 424 520 Lt skola x 11 proc. metinės procesinės palÅ«kanos), galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimÄ .Atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ negauta.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vadosAtskirasis skundas iÅ¡ esmės tenkintinas.Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria taikytos laikinosios apsaugos priemonės, yra teisėta pagrįsta. Pagal CPK 144 straipsnio 1 dalį teismas byloje dalyvaujančių ar kitų suinteresuotų asmenų praÅ¡ymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu Å¡ie asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ ir, nesiėmus Å¡ių priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.

CPK 145 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad laikinosios apsaugos priemonės turi bÅ«ti parenkamos vadovaujantis ekonomiÅ¡kumo principu, kuris reiÅ¡kia, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones tais atvejais arba taikyti tokias ir tiek laikinųjų apsaugos priemonių, kiek tai bÅ«tina ir pakanka užtikrinti įvykdymÄ bÅ«simo teismo sprendimo, kuris gali bÅ«ti palankus ieÅ¡kovui.Nors procesiniame įstatyme nurodyta, kad teismas gali taikyti laikinÄ sias apsaugos priemones, jeigu praÅ¡ymÄ pateikę asmenys tikėtinai pagrindžia ieÅ¡kinio reikalavimÄ , tačiau tai nereiÅ¡kia, kad teismas, taikydamas laikinÄ sias apsaugos priemones, nagrinėja ieÅ¡kinio pagrįstumo klausimÄ , kadangi teismas tik preliminariai nustato, ar yra tikimybė, jog pagal pareikÅ¡tus reikalavimus ir pateiktus įrodymus gali bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovui palankus teismo sprendimas, kurio įvykdymas gali pasunkėti, nepritaikius praÅ¡omų priemonių (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugpjūčio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1601/2012, 2012 m. balandžio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-364/2012).

Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmiausia nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, jog bylos medžiagoje (apeliacinės instancijos teismo papildomai iÅ¡reikalauta civilinė byla Nr.2-26-653/2015 (2-4887-653/2014), nes atskirojo skundo medžiaga nebuvo pakankamai informatyvi), buvusioje nutarties priėmimo dienÄ , nebuvo duomenų, kurie sudarytų prielaidas vertinti, kad pagal pareikÅ¡tus reikalavimus negalėtų bÅ«ti priimtas ieÅ¡kovei palankus sprendimas. Pažymėtina, kad ieÅ¡kovės praÅ¡ymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iÅ¡spręstas tuo metu, kai byloje jau buvo atsakovo 2014-08-06 teisme registruotas atsiliepimas į ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį su priedais – įrodymais.

Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamÄ 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį raÅ¡ytinio proceso tvarka, visiÅ¡kai nutartyje nenurodė jau teismui pateiktos atsakovo nuomonės dėl ieÅ¡kinio pagrįstumo bei kitų ieÅ¡kinyje nurodytų aplinkybių, todėl pripažintina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimÄ , tik formaliai vertino bylos medžiagÄ , nors turėjo galimybę iÅ¡samiai vertinti ieÅ¡kinio pagrįstumo tikimybę, o juo labiau iÅ¡samiau pagrįsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymÄ .

Å iuo atveju teismas iÅ¡ esmės vertino bÅ«simo sprendimo įvykdymo užtikrinimo galimybes, visiÅ¡kai neatsižvelgdamas į ieÅ¡kinio sumos dydį bei ieÅ¡kovės reikalavimus ir į banko nurodytas atsiliepime aplinkybes dėl skolos sumos. Teismas neatsižvelgė į CPK 145 straipsnio 2 dalies reikalavimus dėl laikinųjų apsaugos priemonių rÅ«Å¡ies bei ekonomiÅ¡kumo santykio ir į CPK 147 straipsnio 5 dalies 8 punkto reikalavimÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo masto. Todėl kartu atsižvelgęs ir į atskirojo skundo argumentus, apeliacinės instancijos teismas sutinka (CPK 12 str., 144 str. 1 d., 178 str.), kad pirmosios instancijos teismo nutartis yra nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos vertinimu, bylos medžiagos duomenys leidžia padaryti prielaidÄ , jog nėra pagrįstos tikimybės, kad ieÅ¡kovės ieÅ¡kinio materialiniai reikalavimai turėtų bÅ«ti tenkinami. Kaip matyti iÅ¡ ieÅ¡kovės dėstomo ieÅ¡kinio turinio, ieÅ¡kovė teigia, jog dėl atsakovo kaltės atsirado ieÅ¡kovei nuostoliai, tačiau nenurodo, iÅ¡ kur ji kildina savo reikalavimo teisę ir įskaitymo galimybę, nors nebuvo kredito sutarties Å¡alimi. Be to, atsakovo atsiliepime nurodytos aplinkybės bei pateikta įrodomoji medžiaga, jog atsakovas ieÅ¡kovės ginčijamas sÄ lygas įkeistam turtui parduoti nustatė atsižvelgdamas į tuo metu sutarties Å¡alies pateiktÄ turto vertinimo medžiagÄ , taip pat leidžia abejoti ieÅ¡kinio pagrįstumu (CPK 144 str. 1 d., 185 str.).

Byloje nėra ir konkrečių duomenų apie turto, kurio realizavimo sustabdymo siekia ieÅ¡kovė, vertę, todėl ir dėl Å¡ios priežasties nėra pagrindo prielaidai, kad ieÅ¡kinys tikėtinai pagrįstas ir dėl to galėtų bÅ«ti taikomi atsakovo turtinių interesų apribojimai iki bylos iÅ¡nagrinėjimo iÅ¡ esmės.Atsakovas atskirajame skunde taip pat kelia klausimÄ dėl jų nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo. Pažymėtina, kad Å¡is klausimas nėra skundžiamos nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo dalykas, nes praÅ¡ymas dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo buvo suformuluotas tik atskirajame skunde, tačiau jis nebuvo pateiktas ir nagrinėjamas pirmosios instancijos teisme, todėl apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas atskirojo skundo ribų (CPK 320 str.), dėl minėto praÅ¡ymo nepasisako.Esant nurodytiems argumentams, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina dėl netinkamai taikytų teisės normų, reglamentuojančių laikinųjų apsaugos priemonių klausimo sprendimÄ , ir klausimas iÅ¡spręstinas iÅ¡ esmės – praÅ¡ymas taikyti laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – iÅ¡ieÅ¡kojimo sustabdymÄ â€“ atmestinas (CPK 329 str. 1 d., 337 str. 2 d., 338 str.).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336-339 straipsniais, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2014 m. rugsėjo 11 d. nutartį panaikinti ir klausimÄ iÅ¡spręsti iÅ¡ esmės – atmesti ieÅ¡kovės L. K. praÅ¡ymÄ dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teisėja                                                                                                                                               Danguolė Martinavičienė