AS-525-655-12 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS525-655/2012

Teisminio proceso Nr. 3-63-3-00335-2012-1

Procesinio sprendimo kategorija 63.3.1.

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2012 m. spalio 31 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (pranešėjas), Artūro Drigoto ir Dalios Višinskienės (kolegijos pirmininkė) teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutarties administracinėje byloje dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. prašymo atsakovui Klaipėdos miesto savivaldybės merui dėl potvarkio panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys N. P. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi prašymu į teismą, prašydamas:

1) panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2012 m. birželio 14 d. potvarkį Nr. M-22 dėl darbo grupės sudarymo (toliau – ir Potvarkis), kuriuo sudaryta darbo grupė sporto sistemos pertvarkos metmenims parengti;

2) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą organizuoti Klaipėdos miesto sporto mokyklų, centrų, klubų trenerių, fizinio lavinimo mokytojų, sportuojančių moksleivių tėvų, kitų bendruomenės narių apklausą, siekiant sužinoti miesto bendruomenės nuomonę apie miesto sporto organizacijų veiklą;

3) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą parengti išsamią dabartinės Klaipėdos miesto sporto sistemos veiklos analizę, paremtą ir pagrįstą ne politikų pasamprotavimais jų parengtuose metmenyse „sporto sistemos pertvarka – seniai prinokęs vaisius reikalingas ne kosmetinio pudravimo“, o statistikos duomenims, sociologų atliktų analizių bei sporto srities specialistų išvadomis;

4) įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą laikytis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) 20 straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų, sudaryti ne politikų ir ne vietos savivaldybės tarnautojų darbo grupę sporto sistemos metmenims parengti, o sporto specialistų ir miesto sporto organizacijų pasiūlytų atstovų.

Pareiškėjas taip pat prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones – sustabdyti ginčijamo akto galiojimą iki teismo sprendimo įsiteisėjimo.

Pareiškėjas prašyme nurodo iš 2012 m. liepos 12 d. dienraščio „Klaipėda“ straipsnio „Po sporto sistemos reformos Klaipėda gali likti be čempionų“ sužinojęs apie paslaptingai rengiamą Klaipėdos sporto sistemos pertvarką. Pradėjęs plačiau domėtis straipsnyje minimos Klaipėdos miesto sporto sistemos reformos inicijavimo aplinkybėmis sužinojo, kad Klaipėdos miesto savivaldybės meras 2012 m. birželio 14 d. potvarkiu Nr. M-22 dėl darbo grupės sudarymo išreiškė savo vienasmenišką valią ir paskyrė darbo grupės narius sporto sistemos pertvarkos metmenims parengti.

Tai padarė nepasitaręs su Klaipėdos miesto sporto atstovais (sporto organizacijų, klubų, centrų, būrelių vadovais bei treneriais, fizinio lavinimo mokytojais, sporto srities specialistais ir kt.) ir kitais Klaipėdos miesto bendruomenės nariais, visuomenės atstovais (moksleivių, lankančių sporto centrus, būrelius, klubus, tėvais ir kt.). Teigia, kad skundžiamas administracinis aktas nėra pagrįstas teisės aktų normomis, nes Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje nėra apibrėžti įgaliojimai, suteikiantys merui teisę vienasmeniškai priimti sprendimą sudaryti darbo grupę sporto sistemos metmenims parengti, kiti Lietuvos Respublikos teisės aktai nesuteikia merui teisės vienasmeniškai spręsti sporto sistemos reformos.

Taip pat nurodo, kad minėtas administracinis aktas nėra pagrįstas objektyviais duomenimis, o taikomos poveikio priemonės nėra motyvuotos, nes nėra nurodyti konkretūs duomenys ir faktai, kurie patvirtintų ir pagrįstų Klaipėdos miesto sporto sistemos pertvarkos būtinumą. Pažymi, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras ir jo potvarkiu sudarytos darbo grupės pirmininkas pažeidė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir Viešojo administravimo įstatymas) 7 straipsnio 1 dalies nuostatas, nes nesilaikė nustatytos pareigos konsultuotis su visuomenės interesams tam tikroje srityje atstovaujančiomis organizacijomis.

Klaipėdos miesto savivaldybės meras, neturėdamas nei kūno kultūros ir sporto specialybės išsilavinimo, nei darbo patirties sporto sityje, nepasikonsultavęs su Klaipėdos miesto visuomenės sporto atstovais, neišsiaiškino dėl darbo grupės sudarymo būtinumo, grupės narių skaičiaus ir jų kompetencijos sporto srityje, skundžiamu 2012 m. birželio 14 d. potvarkiu M-22 užkirto Klaipėdos miesto bendruomenės nariams galimybę būti įtrauktiems į vietos reikalų tvarkymą. Pareiškėjas teigia, jog meras tuo viršijo savo kompetenciją ir įgaliojimus, pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punktą bei Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalį.

II. Klaipėdos apygardos administracinis teismas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartimi pareiškėjo prašymą atsisakė priimti.

Pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pareiškėjo reikalavimus, konstatavo, kad jis kreipėsi su prašymu ginti viešąjį interesą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 5 straipsnio 2 dalies 3 punktu ir 56 straipsnio 1 dalimi, 101 straipsnio 1 dalimi ir remdamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika (2011 m. vasario 19 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. AS143 – 129/2011) konstatavo, jog įstatymas nenumato Lietuvos Respublikos Seimo nario teisės kreiptis į teismą ginant viešąjį interesą dėl potvarkio, kuriuo sudaryta darbo grupė sporto sistemos metmenims parengti, panaikinimo bei įpareigojimo atsakovą atlikti pareiškėjo nurodytus veiksmus, todėl toks prašymas nenagrinėtinas teismų ir jis atsisakytinas priimti vadovaujantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punktu.

III. Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys N. P. atskiruoju skundu (b. l. 27–29) prašo panaikinti Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį ir išspręsti pareiškėjo prašymą iš esmės arba perduoti bylą nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Nurodo, jog Klaipėdos miesto savivaldybės meras nesikonsultavę ir neįtraukę į darbo grupę Klaipėdos miesto sporto atstovų ir kitų vietos bendruomenės narių, viršijo savo kompetencijos ribas ir pažeidė Vietos savivaldos įstatymo 20 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir Viešojo administravimo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies nuostatas. Pažymėjo, kad tokie ginčai nagrinėtini administracinių teismo vadovaujantis ABTĮ 3 straipsniu.

Remiasi Lietuvos Respublikos teismų įstatymo 4 straipsniu ir ABTĮ 3 dalimi, bei teigia, jog ginčijamu potvarkiu buvo pažeista jo, kaip Klaipėdos miesto bendruomenės nario teisė būti įtrauktam į vietos reikalų tvarkymą.

Teigia, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas priimdamas 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, kadangi nenurodė, į kokią instituciją reikia kreiptis, jeigu byla nenagrinėtina teismo, arba, kaip pašalinti aplinkybes, trukdančias priimti skundą.

Atsakovas Klaipėdos miesto savivaldybės meras atsiliepimu į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad ginčijamas Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2012 m. birželio 14 d. potvarkis Nr. M-22 „Dėl darbo grupės sudarymo“ negali būti laikomas norminiu administraciniu teisės aktu. Remdamasis pirmosios instancijos teismo argumentais nurodo, jog sutinka su jo nutartimi.

IV. Atskirasis skundas netenkintinas.

Pareiškėjas Lietuvos Respublikos Seimo narys N. P. kreipėsi į Klaipėdos apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Klaipėdos miesto savivaldybės mero 2012 m. birželio 14 d. potvarkį Nr. M-22 ir įpareigoti Klaipėdos miesto savivaldybės merą atlikti veiksmus.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pripažįstama, kad pagrindiniai kriterijai, siekiant nustatyti, ar asmuo gina viešąjį interesą, ar savo subjektinę teisę, ar įstatymų saugomą interesą, yra teisiniai argumentai, aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimus. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija administracinėje byloje Nr. A3-11/2004, sistemiškai vertindama ABTĮ 5 straipsnio 1 dalį, 3 dalies 1 punktą ir 3 punktą, 56 straipsnio 1 dalį, nusprendė, kad tada, kai pareiškėjas savo reikalavimą grindžia privačių subjektyvių teisių ar interesų pažeidimu, vertintina, jog pareiškėjas kreipėsi ABTĮ 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, gindamas savo paties pažeistą ar ginčijamą teisę arba įstatymų saugomą interesą. O tais atvejais, kai pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga, vertinga visuomenei ar jos daliai, vertintina, kad pareiškėjas kreipėsi į teismą ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkto ir 56 straipsnio 1 dalies pagrindu gindamas viešąjį interesą (žr. pvz. 2004 m. sausio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-11/2004; 2007 m. kovo 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A17-316/2007; 2007 m. sausio 19 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A3-64/2007; 2008 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-857/2008). Teisėjų kolegija, įvertinusi pareiškėjo reikalavimus (pvz. įpareigoti atlikti apklausą, parengti išsamią dabartinės Klaipėdos miesto sporto sistemos veiklos analizę ir pan.) ir pareiškėjo skundo argumentus sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad pareiškėjas savo skundą grindžia tuo, kas yra reikšminga, reikalinga visuomenei ar jos daliai, todėl akivaizdu, kad jis kreipėsi dėl viešojo intereso gynimo.

ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 3 punkte nustatyta, kad teismas imasi nagrinėti administracinę bylą pagal prokuroro, administravimo subjektų, valstybės kontrolės pareigūnų, kitų valstybės institucijų, įstaigų, organizacijų, tarnybų ar fizinių asmenų kreipimąsi įstatymų nustatytais atvejais dėl valstybės ar kitų viešųjų interesų gynimo. To paties įstatymo 56 straipsnio 1 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais prokuroras, administravimo subjektai, valstybės institucijos, įstaigos, organizacijos, tarnybos ar fiziniai asmenys gali kreiptis į teismą su pareiškimu, kad būtų apgintas viešasis interesas arba apgintos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Taigi viešieji interesai yra ginami tik įstatymų nustatytais atvejais ir tik įstatymuose numatytiems subjektams kreipiantis į teismą, o bylą nagrinėjantis teismas, spręsdamas dėl viešojo intereso pažeidimo, kiekvienu atveju patikrina, ar subjektas, kuris kreipiasi į teismą, turi įstatyme numatytus įgaliojimus ginti viešąjį interesą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Seimo nario statusą reglamentuojantys Lietuvos Respublikos Konstitucijos V skirsnis, Lietuvos Respublikos Seimo statuto I dalis nesuteikia Seimo nariui teisės kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo. (žr. pvz. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. AS143 – 129/2011, AS143-379/2007). Nagrinėjamoje byloje tokios teisės nesuteikia ir pareiškėjo nurodomas Vietos savivaldos įstatymas ir Viešojo administravimo įstatymas.

Atskirajame skunde nurodytas pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ABTĮ 37 straipsnio 3 dalies nuostatas, neišaiškindamas jam, į kokią instituciją pareiškėjas gali kreiptis dėl minėto rašto apskundimo, laikytinas nepagrįstu. Tai, kad Lietuvos Respublikos Seimo narys negali tiesiogiai ginčyti teisme skundžiamo sprendimo, neužkerta kelio kitiems kompetentingiems subjektams ginti viešąjį interesą.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybes bei padarytas išvadas, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos administracinis teismas skundžiama nutartimi teisėtai atsisakė priimti pareiškėjo skundą ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu. Tenkinti pareiškėjo atskirąjį skundą ir naikinti šią teismo nutartį nėra teisinio pagrindo.

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a

Pareiškėjo Lietuvos Respublikos Seimo nario N. P. atskirojo skundo netenkinti.

Klaipėdos apygardos administracinio teismo 2012 m. rugpjūčio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Laimutis Alechnavičius

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė