2017-03-06 Nr. AB-5381-3-62-3-01349-2015-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-798-442/2017

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01349-2015-9

Procesinio sprendimo kategorija 20.2.3.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2017 m. kovo 6 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Dainiaus Raižio (pranešėjas) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje rašytine apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal Marijampolės pataisos namų apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. A. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas padavė teismui skundą, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų (toliau – ir Marijampolės PN), 12 500 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad laisvės atėmimo bausmę Marijampolės PN atlieka nuo 2010 m. balandžio 1 d. Buvo paskirtas į 4 lokalinio sektoriaus 9 būrio gyvenamąją patalpą Nr. 3, kurios plotas apytiksliai 20–25 kv. m, joje kalėjo apie 15 nuteistųjų. Lokalinio sektoriaus Nr. 4 pasivaikščiojimo kiemelio teritorija apytiksliai 250 kv. m ir juo vienu metu galėjo naudotis 300 nuteistųjų. Pareiškėjo teigimu, gyvenamosiose patalpose bei koridoriuose beveik visi asmenys rūkė. Vienas asmuo galimai per dieną surūkydavo apie 10–15 cigarečių.

Atskirai nuo gyvenamųjų patalpų įrengtas tualetas buvo apytiksliai 12 kv. m, jame buvo įrengti trys tupimi klozetai, trys prausimosi kranai, šiuo inventoriumi galėjo naudotis 50 nuteistųjų. Tualete nebuvo ventiliacijos. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas sienele, todėl nebuvo galima užsirakinti – taip pareiškėjui nebuvo užtikrinamas privatumas naudojantis tualetu. Dušo patalpa buvo apytiksliai 60 kv. m, galimybė pasinaudoti šiltu vandeniu buvo suteikiama vieną kartą per savaitę. Vienam mėnesiui pareiškėjui buvo suteikiamas tualetinio popieriaus rulonas, kurio ilgis 15 m, todėl jo užtekdavo vos keturioms dienoms.

Gyvenamosiose patalpose buvo drėgna (apie 80 proc. drėgmės), todėl pelijo rūbai. Taip pat patalpose buvo tarakonų, graužikų, todėl neįmanoma naktimis buvo miegoti. Čiužinių pasikeisti nebuvo galimybės, dėl to pareiškėjui jautėsi nemalonus kvapas. Nebuvo leidžiama turėti nuosavus pledus. Duodamo maisto energinė vertė buvo tik nuo 1 300 iki 1 500 kcal. Teigė, kad nuolatos jautė alkį, o draugai ir artimieji maisto jam negalėjo perduoti. Pataisos namuose nebuvo vykdoma jokių socialinių programų, jokių papildomų užsiėmimų, išskyrus du kartus per savaitę buvo išleidžiama sportuoti ir vieną kartą nueiti į biblioteką.

Pareiškėjo vertinimu, beveik visi pareigūnai turėjo sadistinį polinkį, tačiau nebuvo reguliariai tikrinami dėl jų sadistinio asmenybės sutrikimo. Apibendrindamas pareiškėjas pažymėjo, kad jo gyvenimas Marijampolės PN buvo ir yra nežmoniškas, pažeidžiantis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnį. Dėl netinkamų kalinimo sąlygų jam pablogėjo sveikata, patyrė didžiulį psichologinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, sumažėjo pasitikėjimas savimi, negalėjo ramiai miegoti, pasidarė dirglus, sumažėjo bendravimo galimybės, nuolatos jaučia baimę ir apatiją.

Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai padavė atsiliepimą į pareiškėjo skundą, kuriuo prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Marijampolės PN pažymėjo, kad pareiškėjas nuo 2014 m. spalio 27 d. buvo paskirtas į 9 būrio 91 brigadą, gyvenamąją patalpą Nr.

3. Gyvenamoji patalpa suremontuota, pakeisti langai. 9 būrio sanitarinis mazgas suremontuotas, jame įrengti trys klozetai ir vienas pisuaras, tarp klozetų įrengtos pertvaros, prausykloje įrengtas dušas, pastatyta skalbimo mašina, įrengti keturi šalto vandens čiaupai. Sanitariniai mazgai turi atskirą nuo gyvenamųjų patalpų oro šalinimo sistemą, todėl užtikrinama tinkama ventiliacija, nesikaupia drėgmė. Esant būtinumui lokaliniame sektoriuje yra dar trys sanitariniai ir higienos mazgai, todėl sanitariniai reikalavimai užtikrinami.

Vadovaujantis galiojančiais teisės aktais nuteistieji kartą per savaitę naudojasi karštu dušu. Marijampolės PN nėra gavę nuteistųjų skundų dėl negalėjimo pasinaudoti dušu, gedimų apskaitos žurnale nėra įrašų apie neveikiančias dušines. Marijampolės PN taip pat pažymėjo, kad nuteistieji turi galimybę visą dieną vaikščioti gryname ore (lauko kiemas apie 470 kv. m ploto), sportuoti ir kitaip leisti laisvalaikį, pataisos įstaigos direktoriaus nustatyta tvarka lankyti vidurinę ar profesinę mokyklas, biblioteką, koplyčią, sportuoti futbolo stadione, krepšinio aikštelėje, treniruoklių salėje, gali dirbti Valstybės įmonėje „Mūsų amatai“, gali lankyti vieną iš daugiau kaip dešimt socialinės reabilitacijos programų.

Teisės aktai nenumato būriuose skirstyti nuteistuosius į rūkančius ir nerūkančius, tačiau visų būrių kiemeliuose įrengtos ir pažymėtos rūkymo vietos, o būriuose iškabinti draudžiantys patalpose rūkyti ženklai ir užrašai. Pareiškėjas dėl kitų asmenų rūkymo gyvenamosiose patalpose į Marijampolės PN administraciją nesikreipė. Teisės aktai numato, kad vienam nuteistajam mėnesiui turi būti išduotas vienas rulonas tualetinio popieriaus ir šis reikalavimas nebuvo pažeistas. Dėl papildomo tualetinio popieriaus rulono išdavimo pareiškėjas į pataisos namų administraciją nesikreipė.

Nurodė, kad nuteistųjų maitinimas organizuojamas pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus patvirtintus valgiaraščius. Marijampolės PN administracija nėra užfiksavusi sadistinių pareigūnų veiksmų. Pagal Socialinės reabilitacijos skyriaus būrio viršininko pažymą, pareiškėjo kalinimo laikotarpiu 9 būryje vienam nuteistajam teko 3,110 kv. m gyvenamojo ploto, todėl minimalus ploto reikalavimas pareiškėjui buvo užtikrinamas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos atidarius langus, tai nepažeidžia teisės aktų reikalavimų.

Dėl patalpų dezinsekcijos ir deratizacijos Marijampolės pataisos namai yra sudarę sutartį su uždarąja akcine bendrove „Dezinfa“, todėl vabzdžių ir graužikų kontrolė ir naikinimas yra vykdomi. Susidėvėję, sugadinti, suplyšę, netinkami naudojimui čiužiniai yra nurašomi ir keičiami į tvarkingus, švarius čiužinius. Minkštojo inventoriaus naudojimo terminai yra ilgi, todėl jų stovis priklauso nuo visų nuteistųjų geranoriškumo ir saugojimo. Į Sveikatos priežiūros tarnybą pareiškėjas kreipėsi 4 kartus, tačiau dėl sveikatos sutrikimų, kuriems galėjo turėti įtakos blogos gyvenimo sąlygos, nesikreipė.

Pataisos namai neturėjo jokių duomenų dėl pareiškėjo moralinių išgyvenimų bausmės atlikimo metu, galimų kančių ar pažeminimų, į Psichologinę tarnybą dėl problemų, susijusių su kalinimo sąlygomis, pareiškėjas nebuvo kreipęsis. Kadangi Marijampolės PN jokių teisės aktų reikalavimų nepažeidė, todėl, nesant neteisėtų veiksmų, atsakovui negali kilti deliktinė atsakomybė ir prievolė atlyginti neturtinę žalą. Marijampolės PN šioje byloje taip prašė taikyti ieškinio senatį.

II. Kauno apygardos administracinis teismas 2016 m. vasario 22 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – pareiškėjui priteisė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 475 Eur neturtinei žalai atlyginti. Kitos skundo dalies netenkino.

Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog pareiškėjui būtų buvusios suvaržytos teisės susipažinti su teisės aktais, gauti iš Marijampolės PN ar kitų institucijų reikiamą informaciją. Todėl pareiškėjas apie savo teisių pažeidimą turėjo sužinoti nuo kalinimo pradžios, t. y. 2010 m. balandžio 7 d., tačiau į teismą kreipėsi tik 2015 m. liepos 17 d. Pareiškėjas nepateikė teismui jokių įrodymų, kad galimų bausmės atlikimo sąlygų pažeidimų metu jis nežinojo ir negalėjo žinoti apie šiuos pažeidimus. Nenurodė ieškinio senaties termino praleidimo aplinkybių ar priežasčių. Todėl, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes, teismas pripažino, kad nėra pagrindo atnaujinti praleistą ieškinio senaties terminą ir pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos priteisimo dėl kalinimo laikotarpiu iki 2012 m. liepos 17 d. buvo atmestas kaip nepagrįstas. Pritaikęs ieškinio senatį, teismas konstatavo, kad vertinant skundo reikalavimų pagrįstumą bei teisėtumą, yra reikšmingos ir analizuotinos aplinkybės dėl pareiškėjo kalinimo sąlygų laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 17 d. iki 2015 m. liepos 17 d.

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjas prašomą priteisti neturtinės žalos atlyginimą kildina iš Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – ir Vidaus tvarkos taisyklės) 111.1 punkte nustatyto minimalaus vienam asmeniui tenkančio gyvenamųjų patalpų ploto, kuris negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m pataisos įstaigų bendrabučių tipo patalpose, pažeidimo. Teismas nustatė, kad pareiškėjo kalinimo Marijampolės PN metu, iki kreipimosi į teismą dienos (apie devynis mėnesius), gyvenamojoje patalpoje Nr. 3 nebuvo užtikrinama Vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkte nustatyta vienam asmeniui tenkančio 3,1 kv. m minimalaus gyvenamojo ploto norma (trūko 0,20 kv. m). Tačiau, įvertinęs bylos duomenis, kitų pažeidimų, padarytų pareiškėjui, teismas nenustatė. Atsižvelgęs į nustatyto pažeidimo pobūdį, mastą ir trukmę, teismas pažymėjo, kad nagrinėjamu atveju negalima konstatuoti, kad pareiškėjo kalinimo sąlygos buvo nežmoniškos ar pažeidžiančios pareiškėjo orumą, jo sveikatą ir gerovę, todėl nagrinėjamu atveju Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnis nebuvo pažeistas. Tačiau teismas konstatavo, kad už padarytą pažeidimą, t. y. apie devynis mėnesius pareiškėjui tekusį per mažą kalinimo plotą, priteistinas neturtinės žalos atlyginimas.

III. Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjui neturtinės žalos nepriteisti.

Marijampolės PN pažymi, kad pareiškėjas bausmę atlikinėjo pataisos namų bendrabučio tipo patalpose, po kurias (ir lauke esantį lokalinio sektoriaus kiemą) galėjo laisvai judėti nuo 6:30 val. ryto iki 22:30 val. vakaro, o kitose įkalinimo įstaigos teritorijose ir erdvėse – pataisos namų direktoriaus nustatytu laiku ir tvarka. Todėl šiam kalinimo tipui Europos Žmogaus Teisių Teismas yra suformavęs visiškai kitokią jurisprudenciją. Pavyzdžiui, Europos Žmogaus Teisių Teismo 2001 m. liepos 24 d. sprendimu byloje Valašinas prieš Lietuvą (pareiškimo Nr. 44558/98) miegamųjų patalpų perpildymu Pravieniškių pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje besiskundusio pareiškėjo skundas šiuo aspektu nebuvo patenkintas būtent dėl tos priežasties, kad nors miegojimo patalpa pagal nustatytus parametrus ir buvo perpildyta, bet kadangi nuteistasis joje privalėjo būti tik miego metu, to, teismo vertinimu, nebuvo negalima pripažinti kankinančiomis, žeminančiomis ar kitokiomis žmogaus teises pažeidžiančiomis sąlygomis. Nurodo, kad pareiškėjo sveikatos sutrikimai būtent dėl kalinimo sąlygų laisvės atėmimo įstaigoje nenustatyti ir byloje nėra jokių dokumentų, jog pareiškėjas dėl byloje nustatytų pažeidimų ginčo laikotarpiu būtų kreipęsis dėl medicininės ir (ar) psichologinės pagalbos, kad tokia pagalba jam nebuvo suteikta ar buvo netinkamai suteikta. Jokių kitų duomenų apie savo sveikatos būklę, kitas fizines ar psichines savybes, kurios galėjo būti reikšmingos sprendžiant dėl kalinimo sąlygų neigiamo poveikio mąsto, intensyvumo, pobūdžio ir laipsnio, pareiškėjas nepateikė. Byloje taip pat nenustatyta, kad Marijampolės PN būtų sąmoningai siekę pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, o tam tikras kalinamųjų privatumo, jų judėjimo laisvės apribojimas ir su tuo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Byla apeliacine instancija Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo pradėta nagrinėti iki 2016 m. liepos 1 d., todėl, vadovaujantis 2016 m. birželio 2 d. Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2399 8 straipsnio 2 dalimi, ši administracinė byla nagrinėtina pagal procesines normas, galiojusias iki 2016 m. liepos 1 d.

Nagrinėjamu atveju ginčas kilo dėl pareiškėjo reikalavimo priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – priteisė pareiškėjui 475 Eur neturtinės žalos atlyginimą už pareiškėjo laikymą Marijampolės PN miegamosiose bendrabučių tipo patalpose per mažo ploto sąlygomis.

Apeliaciniu skundu Marijampolės PN nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu teigdamas, kad pareiškėjui nagrinėjamu atveju nebuvo padaryta žala, todėl prašo neturtinės žalos atlyginimo jam nepriteisti.

Civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnio 1 dalis nustato, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.

CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo pareiga.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Marijampolės PN nepateikė duomenų, kiek asmenų kartu su pareiškėju buvo laikoma 9 nuteistųjų būrio patalpoje Nr. 3 2014 metais, tačiau iš bylos duomenų matyti, jog aptariamoje patalpoje buvo įrengtos 8 miegamosios vietos. Marijampolės PN nepateikus tikslių duomenų dėl pareiškėjui tekusio ploto 2014 metais ir atsižvelgus į tai, kad pareiškėjui dėl jo laikymo laisvės atėmimo įstaigoje surinkti įrodymus šioje byloje pačiam būtų sudėtinga, minėti duomenys vertinti pareiškėjo naudai. Todėl, įvertinus patalpos Nr. 3 plotą ir joje įrengtų miegamųjų vietų skaičių, konstatuotina, kad pareiškėjas minėtoje patalpoje 2014 metais (iš viso – 65 paras) buvo laikomas sąlygomis, neatitinkančiomis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintų Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punkto nuostatos, jog vienam asmeniui tenkantis gyvenamųjų patalpų plotas bendrabučių tipo patalpose negali būti mažesnis kaip 3,1 kv. m.

Marijampolės PN 2015 m. gruodžio 12 d. pažymoje (b. l. 79) patvirtino, kad 2015 metais patalpoje Nr. 3 buvo laikomi 7 asmenys. Taigi, įvertinus minėtos patalpos plotą ir joje laikytų asmenų skaičių, būtų galima konstatuoti, kad pareiškėjas 2015 metais buvo laikomas tinkamomis ploto sąlygomis. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad Marijampolės PN apeliaciniame skunde nurodė, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu iš viso 197 paras buvo laikomas per mažo ploto sąlygomis – jam teko 2.9 kv. m ploto. Marijampolės PN apeliaciniame skunde patvirtinus, kad pareiškėjui 197 paras teko 2,9 kv. m ploto ir nustačius, kad 2014 metais pareiškėjas 65 paras buvo kalinamas per mažo ploto sąlygomis, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas išvadai, jog pareiškėjas ginčo laikotarpiu 197 paras buvo laikomas pažeidžiant Vidaus tvarkos taisyklių 3.1 punkte nustatytą minimalią ploto normą, turinčią tekti bendrabučio tipo patalpose vienam asmeniui, t. y. patalpoje Nr. 3 jam teko 2,9 kv.m ploto.

Teisėjų kolegijos nuomone, pripažinus, kad pareiškėjas buvo kalinamas pažeidžiant Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių 111.1 punktą, t. y. 197 paras buvo laikomas mažesnėmis nei 3,1 kv. m ploto sąlygomis bendrabučio tipo patalpose, konstatuotina, jog Marijampolės PN neveikė taip, kaip pagal įstatymus (teisės aktus) privalėjo veikti, o pareiškėjas dėl to patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus – neturtinę žalą CK 6.250 straipsnio 1 dalies prasme.

Marijampolės PN nurodytos aplinkybės, kad pareiškėjas turėjo judėjimo laisvę visame lokaliniame sektoriuje ir lauke esančioje kiemo teritorijoje, galėjo sportuoti pagal sportinių užsiėmimų, vykstančių sporto aikštyne, grafiką, dalyvauti socialinės reabilitacijos programose, užsiimti kita leistina veikla, o būti gyvenamojoje patalpoje pareiškėjui buvo privaloma tik pagal dienotvarkę miegui skirtu laiku, teisėjų kolegijos nuomone, tik patvirtina, kad pareiškėjui padarytas pažeidimas nebuvo sunkaus pobūdžio, tačiau nepaneigia, jog pareiškėjas neturtinės žalos visiškai nepatyrė. Įvertinusi pareiškėjui padaryto pažeidimo pobūdį, trukmę ir mastą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai priteisė pareiškėjui kompensaciją už patirtą neturtinę žalą, o priteista 475 Eur suma yra proporcinga jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą, kurį keisti ar naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Todėl Kauno apygardos administracinio teismo sprendimas paliekamas nepakeistas, o atsakovo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, apeliacinį skundą atmesti.

Kauno apygardos administracinio teismo 2016 m. vasario 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai

Artūras Drigotas

Dainius Raižys

Skirgailė Žalimienė