2024-02-14 Nr. AB-2830-3-61-3-03540-2021-0 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-584-1047/2024

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-03540-2021-0

Procesinio sprendimo kategorija 15.4

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2024 m. vasario 14 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Beatos Martišienės (pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų I. M. ir V. M. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjų I. M. ir V. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai (trečiasis suinteresuotas asmuo – Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos), dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjai I. M. ir V. M. (toliau – ir pareiškėjai) kreipėsi į teismą, prašydami panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. A51-89121/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. birželio 29 d. Pranešimą „Dėl servituto pasibaigimo“ (toliau – ir Pranešimas). Pareiškėjai taip pat prašė priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo Administracijos.

2. Pareiškėjai paaiškino, kad 2001 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu Nr. 4124-01 valstybės įmonės (toliau – ir VĮ) „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), paskirtis – žemės ūkio) (toliau – ir Žemės sklypas) buvo įregistruotas servitutas („kiti servitutai“ (tarnaujantis, 0,3726 ha ploto) – leisti statyti Gilužio gatvę ir inžinerinius tinklus (toliau – ir Servitutas). Įrašas galioja nuo 2001 m. gruodžio 28 d. Pareiškėjai Žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2013 m. gruodžio 31 d.

3. Pareiškėjai 2021 m. birželio 29 d. Pranešimu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę (toliau – ir Savivaldybė) dėl Servituto pabaigos suėjus senaties terminui. Pranešime pažymėjo apie galimybę paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, jeigu yra numatyta juo naudotis ir tenkinti visuomenės poreikius. Pareiškėjai gavo automatinį atsakymą apie gautą Pranešimą.

4. Savivaldybė 2021 m. liepos 26 d. rašte Nr. A51-65805/21(3.3.2.26E-ŽEM) „Dėl prašymo nagrinėjimo atidėjimo“ nurodė, jog prašymo nagrinėjimo terminas pratęsiamas 20 darbo dienų, kadangi turi būti surinkta išsami informacija iš kitų struktūrinių padalinių bei klausimas dėl Servituto pasibaigimo turi būti aptartas Vilniaus miesto savivaldybės administracijoje. Taip pat nurodė, kad apie Pranešimo nagrinėjimą pareiškėjai bus informuoti atskiru raštu. Pareiškėjai el. paštu 2021 m. rugpjūčio 25 d. pateikė užklausą dėl Pranešimo nagrinėjimo, skambino telefonu, tačiau nurodytu numeriu niekas neatsakė, todėl kreipėsi į teismą siekdami, kad Savivaldybė išnagrinėtų Pranešimą bei atsakytų į jį (administracinė byla Nr. eI3-4801-811/2021). Tik tuomet, kai teismas įpareigojo Savivaldybę pateikti atsiliepimą į jų skundą, kartu su atsiliepimu buvo atsakyta į Pranešimą.

5. Pareiškėjai Sprendimą gavo tik 2021 m. rugsėjo 21 d. Sprendime buvo nurodyta, kad Administracija nesutinka su Servituto pripažinimu pasibaigusiu, kadangi dalimi suteikiamų Servituto teisių yra naudojamasi ir nėra pagrindo taikyti sąlygas dėl senaties. Pareiškėjų vertinimu, yra visos Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 4.130, 4.135, 4.136 straipsniuose numatytos įregistruoto Servituto pasibaigimo sąlygos, todėl nesutiko su atsakovo Sprendimu.

6. Sprendimas buvo priimtas tik po 3 mėnesių nuo Pranešimo gavimo dienos. Priimant Sprendimą buvo pažeisti Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 31 straipsnyje numatyti procedūriniai terminai. Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas (VAĮ 10 str. 5 d. 5, 6 p.), neatitinka Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) formuojamos praktikos, kadangi atsakovas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikių tenkinimui.

7. Pareiškėjai nesutiko su Sprendimo motyvais dėl naudojimosi Servitutu per kitus asmenis. Servituto nustatymo pagrindas buvo leisti statyti Gilužio gatvę ir inžinerinius tinklus, naudotojas – Savivaldybė. Šiuo atveju, pasak pareiškėjų, atsakovas nei pats, nei per kitus asmenis nenutiesė Gilužio gatvės, nepastatė inžinerinių tinklų ir jokių kitų veiksmų neatliko. Sprendime nurodyti motyvai, jog neva Servitutu naudojamasi per kitus asmenis, dalyje Žemės sklypo įrengtas laikinas (iki kol bus įrengta Gilužio gatvė) įvažiuojamasis kelias į greta esantį gyvenamųjų namų kvartalą bei įrengti inžineriniai tinklai, pareiškėjų tvirtinimu, visiškai nepagrįsti, nes nurodyti inžineriniai tinklai įrengti buvusio Žemės sklypo savininko ir jo sutuoktinės. Bendrajame miesto plane ir Žemės sklypo plane nėra jokios suprojektuotos gatvės patekimui į greta esančius namus. Atsakovas nepateikė įgaliojimo kopijos ar kito dokumento, kurio pagrindu tretieji asmenys jo vardu turėtų teisę naudotis ir / ar naudotųsi Žemės sklypui nustatytu Servitutu.

8. Žemės sklypui nustatytas Servitutas yra neobjektyvus ir neracionalus, nes užima visą Žemės sklypo plotą; juo nesinaudojama daugiau kaip 10 metų; numatytas Gilužio gatvės tiesimas per patį Žemės sklypo vidurį – neracionalus ir labiausiai varžantis pareiškėjų nuosavybės teises; Servitutą nustačius per visą Žemės sklypą, pareiškėjai neturi galimybės naudotis jiems priklausančia Žemės sklypo dalimi, pats Servitutas nustatytas ne viešpataujančiam daiktu tinkamai funkcionuoti, o visos visuomenės poreikiams tenkinti – įrengus gatvę, Pilaitės mikrorajono gyventojams aptarnauti.

9. Numatyta Gilužio gatvės atkarpa, einanti per Žemės sklypą, neracionali ir nereikalinga, kadangi greta sklypo jau yra įrengta asfaltuota Padekaniškių gatvė. Gilužio gatvė jungiasi su Padekaniškių gatve sankryžoje prie Žemės sklypo, todėl dviejų išvažiavimų pro Padekaniškių gatvę ir Žemės sklypą į Čekoniškių gatvę nereikia.

10. Servitutas buvo nustatytas 2001 m. gruodžio 27 d. Vilniaus apskrities viršininko įsakymu, bet ne tarp Žemės sklypo savininko ir Savivaldybės sudaryto 2001 m. lapkričio 7 d. susitarimo dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų (toliau – ir Susitarimas) pagrindu. Tai, kad buvęs Žemės sklypo savininkas sudarė Susitarimą, nereiškia, jog Savivaldybei buvo suteikta neribota teisė pasinaudoti Servitutu bet kuriuo momentu, nesilaikant CK 4.136 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų senaties terminų, kurie yra naikinamieji.

11. Sprendime nurodytos aplinkybės, jog neva ateityje bus siekiama pasinaudoti Servitutu, pareiškėjų manymu, nekeičia fakto, jog suėjus senaties terminui, Servitutas pasibaigė. Tai, jog šiuo metu neva rengiamas projektas nieko nekeičia, dar nereiškia, jog koks nors kelias apskritai bus statomas. Pareiškėjai Pranešime nurodė, jog ateityje esant poreikiui vis tik statyti kelią, atsakovas galės įgyvendinti Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams procedūrą už Žemės sklypą tinkamai pareiškėjams atlyginant.

12. Vilniaus miesto savivaldybės administracija su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

13. Administracija atsiliepime nurodė, kad mažiau žalos sukeltų raštas, parengtas viršijus 20 darbo dienų terminą, nei raštas, kuris prieštarauja teisės aktams ar parengtas nesuderinus su visais kompetentingais specialistais.

14. Skunde nepagrįstai teigiama, jog Sprendimas nemotyvuotas ir nepagrįstas, neatitinka LVAT formuojamos praktikos, ar Savivaldybė nepasisakė dėl pareiškėjų Pranešime iškelto klausimo dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikių tenkinimui.

15. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 405 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Padekaniškių vs. detaliojo plano tvirtinimo“ (toliau – ir Savivaldybės tarybos Sprendimas) patvirtintas sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Padekaniškių vs. detalusis planas (toliau – ir Detalusis planas). Savivaldybės tarybos Sprendimo 1.1 punkte nuspręsta nustatyti „sklypo Nr. 1 paskirtį – žemės ūkio paskirties žemė, plotas – 3 726 kv. m, nustatant visam šiam plotui servitutą – Gilužio g. ir bendrų miesto inžinerinių tinklų statybai.“ 3 punktu nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo savininko susitarimą dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų. Susitarimo, pasirašyto 2001 m. lapkričio 7 d., 4 punkte įtvirtinta, kad statytojas (šiuo atveju – buvęs žemės sklypo savininkas) sklype Nr. 1 servitutu pažymėtoje teritorijoje prireikus leidžia tiesti Gilužio gatvės bei bendrus miesto inžinerinius tinklus. Žyma apie sudarytą Susitarimą registruota Nekilnojamojo turto registre. Nagrinėjamu atveju Servitutas, skirtas Gilužio gatvei ir bendrų miesto inžinerinių tinklų statybai, suprojektuotas Detaliojo plano sprendiniais ir nustatytas Vilniaus apskrities viršininko (šiuo metu Vilniaus apskrities viršininko teisių ir pareigų priėmėja – Nacionalinė žemės tarnyba) 2001 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 4124-01. Administraciniu aktu nustatytas servitutas, suteikiantis teisę statyti Gilužio gatvę ir bendrus miesto inžinerinius tinklus, yra nustatytas būtent dėl visuomenės poreikių tenkinimo. Administraciniu aktu nustatytas servitutas juos užtikrina, todėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų inicijavimas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymo (toliau – ir Žemės įstatymas) 45 straipsnio nuostatomis, būtų perteklinė procedūra. Nustatyto Servituto turinys – leisti statyti Gilužio gatvę ir inžinerinius tinklus, tiesiogiai nurodo Servituto paskirtį, t. y. visuomenės poreikių tenkinimą.

16. Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams šiuo metu netikslingas, nes Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta sutartis, parengtas Gilužio gatvės dalies projektas, kurį planuojama įgyvendinti 2022 metais ir rengiamas sankryžos projektas. Vykstant sparčiai aplinkinės teritorijos plėtrai Gilužio gatvė tampa svarbia susisiekimo tinklo dalimi. Administracija neturi teisinio pagrindo inicijuoti žemės paėmimą visuomenės poreikiams, kadangi pagal Žemės įstatymo 45 straipsnio nuostatas tai yra savivaldybės tarybos kompetencija.

17. Vadovaujantis Detaliojo plano sprendiniais dalyje Žemės sklypo, Servituto teritorijoje įrengtas laikinas įvažiuojamasis kelias į greta esantį gyvenamųjų namų kvartalą. Žemės sklype Servituto teritorijoje yra įrengti inžineriniai tinklai: nuotekų šalinimo tinklai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre, ir kiti inžineriniai tinklai (ryšių bei elektros tinklai), kurie Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neįregistruoti.

18. Žemės sklypo savininkai turėjo visas galimybes prieš įsigydami Žemės sklypą įvertinti nustatytus apribojimus, galimas rizikas ir kylančius įsipareigojimus, spręsti Žemės sklypo įsigijimo tikslingumo bei galimybės disponuoti juo klausimą. Prašymą dėl Servituto pripažinimo pasibaigusiu pareiškėjai Administracijai pateikė ne iš karto įsigiję Žemės sklypą, o tik po to, kai buvo paviešinta informacija apie visuomenės informavimą apie numatomą šviesoforais reguliuojamos Pilaitės pr. / Čekoniškių / Zujūnų / Gilužio gatvių sankryžos Vilniuje, projektavimą ir Gilužio gatvės atkarpos nuo Padekaniškių g. ties žemės sklypu (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) Vilniuje, projektavimą. Pareiškėjai galimai bando gauti finansinės naudos iš Vilniaus miesto savivaldybės.

19. Su nustatytu Servitutu pareiškėjai sutiko pirkdami Žemės sklypą iš buvusio savininko, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad atsakovas ar kiti tretieji asmenys Servitutu nesinaudojo 10 ar daugiau metų.

20. Skundžiamas Sprendimas ne tik neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, buvo priimtas kompetentingo subjekto, tačiau jo priėmimo metu nebuvo pažeistos ir jokios pagrindinės procedūros, kurios užtikrino objektyvų visų aplinkybių įvertinimą.

21. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime su pareiškėjų skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

22. Trečiasis suinteresuotas asmuo paaiškino, kad pareiškėjai Žemės sklypą įsigijo pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu su jau nustatytais Žemės sklypo suvaržymais. NŽT nuomone, nagrinėjamu atveju viešasis interesas užtikrinamas nustatytu Servitutu bei galimybe visame Žemės sklype įrengti inžinerinę infrastruktūrą, todėl kalbėti apie šio Žemės sklypo paėmimą visuomenės poreikiams nėra jokio teisinio pagrindo, nes tai sąlygotų nebūtinas valstybės biudžeto išlaidas. Servituto būtinumas neišnykęs. Sprendime nurodoma, kad dalyje Žemės sklypo įrengtas laikinas (iki bus įrengta Gilužio gatvė) įvažiuojamasis kelias į greta esantį gyvenamųjų namų kvartalą, todėl dalimi Servitutu suteikiamų teisių yra naudojamasi.

II. 23. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2023 m. gegužės 16 d. sprendimu pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą.

24. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

24.1 Vilniaus apskrities viršininko 2001 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 4124-01 VĮ „Registrų centras“ Nekilnojamojo turto registre Žemės sklypui buvo įregistruotas Servitutas – leisti statyti Gilužio gatvę ir inžinerinius tinklus. Įrašas galioja nuo 2001 m. gruodžio 28 d.

24.2 Pareiškėjai Žemės sklypą įsigijo bendrosios jungtinės nuosavybės teise 2013 m. gruodžio 31 d. Pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu jie buvo informuoti apie Servitutą.

24.3 Pareiškėjai 2021 m. birželio 29 d. Pranešimu kreipėsi į atsakovą dėl Servituto pabaigos suėjus senaties terminui. Pranešime pažymėjo apie galimybę paimti Žemės sklypą visuomenės poreikiams, jeigu yra numatyta juo naudotis ir tenkinti visuomenės poreikius.

24.4 Atsakovas 2021 m. liepos 26 d. pareiškėjus informavo apie tai, kad terminas atsakymui į pateiktą Pranešimą parengti pratęsiamas 20 darbo dienų. Terminas buvo pratęstas atsižvelgiant į tai, kad Pranešime išdėstytas klausimas dėl Servituto panaikinimo buvo kompleksinis, t. y. lietė skirtingų Administracijos struktūrinių padalinių (Infrastruktūros skyriaus, Žemės tvarkymo bei administravimo skyriaus ir Miesto vyriausiojo architekto skyriaus) kompetenciją. Pasibaigus pratęstam terminui, 2021 m. rugpjūčio 25 d., pareiškėjai el. paštu pateikė užklausą dėl Pranešimo nagrinėjimo. Nesulaukę atsakymo, kreipėsi į teismą siekdami, kad atsakovas išnagrinėtų Pranešimą bei atsakytų į jį. Teismui priėmus skundą administracinėje byloje Nr. eI3-4801-811/2021 ir įpareigojus atsakovą pateikti atsiliepimą, buvo atsakyta į pareiškėjų Pranešimą.

24.5 Atsakovas 2021 m. rugsėjo 21 d. priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo nepritarė Servituto pripažinimui negaliojančiu ar pasibaigusiu, kadangi dalimi suteikiamų Servituto teisių naudojamasi ir nėra pagrindo taikyti senaties terminą.

25. Teismo vertinimu, atsakovas pagrindė ir išsamiai paaiškino, kodėl pratęsė VAĮ nustatytą 20 darbo dienų terminą atsakymui pateikti. Paaiškino, kad Pranešime išdėstytas klausimas dėl Servituto panaikinimo buvo itin kompleksinis, t. y. lietė skirtingų Administracijos struktūrinių padalinių (Infrastruktūros skyriaus, Žemės tvarkymo bei administravimo skyriaus ir Miesto vyriausiojo architekto skyriaus) kompetenciją. Argumentavo, kad pratęsus terminą, vyko vidiniai pasitarimai. Buvo nutarta, kad dėl struktūriniuose padaliniuose priimtos pozicijos būtina papildomai pasitarti ir šią poziciją suderinti su Administracijos direktoriaus pavaduotoja, kompleksiškai kuruojančia miesto infrastruktūros bei žemės tvarkymo ir administravimo klausimus. Šis klausimas 2021 m. rugsėjo 14 d. pristatytas Vilniaus miesto mero pavaduotojui. Po to, Administracijoje dėl pareiškėjų prašymo buvo suformuluota galutinė pozicija nepritarti Servituto naikinimui. Teismo vertinimu, atsakovas praleido įstatyme numatytus terminus, tačiau tai padarė dėl pateisinamų priežasčių.

26. Teismas sutiko su atsakovo pozicija, kad procedūrinio termino praleidimas negali būti laikoma pakankama priežastimi panaikinti skundžiamą Sprendimą ir įpareigoti iš naujo išnagrinėti pateiktą Pranešimą.

27. Teismo vertinimu, atsakovas Sprendime išsamiai pasisakė dėl pareiškėjų Pranešimo. Sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, Sprendimas motyvuotas, jame išaiškinta apskundimo tvarka, todėl nėra pagrindo laikyti jį neteisėtu.

28. Teismas sprendė, kad Servitutas, skirtas Gilužio gatvei ir bendrų miesto inžinerinių tinklų statybai, suprojektuotas Detaliojo plano sprendiniais ir nustatytas administraciniu aktu – Vilniaus apskrities viršininko (šiuo metu Vilniaus apskrities viršininko teisių ir pareigų priėmėja yra Nacionalinė žemės tarnyba) 2001 m. gruodžio 27 d. įsakymu Nr. 4124-01. Pagal tuo metu galiojusią Žemės įstatymo redakciją, servitutai buvo nustatomi Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar apskrities viršininko sprendimu, atsižvelgiant į visuomenės poreikius (Servituto nustatymo metu galiojusi Žemės įstatymo 11 str. 2 p. redakcija). Taigi, administraciniu aktu nustatytas servitutas, suteikiantis teisę statyti Gilužio gatvę ir bendrus miesto inžinerinius tinklus, nustatytas būtent dėl visuomenės poreikių tenkinimo. Atsižvelgdami į tai, laikytina, kad administraciniu aktu nustatytas servitutas užtikrina visuomenės poreikius, todėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų inicijavimas, vadovaujantis Žemės įstatymo 45 straipsnio nuostatomis, būtų perteklinė procedūra.

29. Kaip liudytojas apklaustas V. A. detalųjį planą, pakeisti paskirtį, padalyti į atskirus sklypus ir juos parduoti. Nurodė, kad kai kreipėsi į Savivaldybę, paaiškėjo, jog sklypo dalis bus paimta visuomenės poreikiams. Buvo susiplanavęs, bet negalėjo vykdyti darbų, nes negaudavo informacijos iš Savivaldybės apie planuojamus atlikti darbus, vis sulaukdavo atsakymų, kad pasikeitus situacijai, bus informuotas. Liudytojas akcentavo, kad pareiškėjai buvo informuoti apie esamą padėtį.

30. Teismas nustatė, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta sutartis, parengtas Gilužio gatvės dalies projektas, kurį atsakovas planavo įgyvendinti 2022 metais, rengiamas sankryžos projektas. Nors darbai šiuo metu ir nevyksta dėl teisminių procesų, pripažintina, kad daromi ganėtinai aiškūs veiksmai dėl aplinkinės teritorijos plėtros. Gilužio gatvė tampa svarbia susisiekimo tinklo dalimi, todėl Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams šiuo metu yra netikslingas.

31. Teismas nurodė, kad iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog Detaliojo plano sprendiniais dalyje Žemės sklypo, Servituto teritorijoje yra įrengtas laikinas (iki bus įrengta Gilužio gatvė) įvažiuojamasis kelias į greta esantį gyvenamųjų namų kvartalą. Taip pat Žemės sklype Servituto teritorijoje įrengti inžineriniai tinklai: nuotekų šalinimo tinklai, kurie teisės aktų nustatyta tvarka įregistruoti Nekilnojamojo turto kadastre ir registre (registro Nr. (duomenys neskelbtini), ir kiti inžineriniai tinklai (ryšių bei elektros tinklai), kurie Nekilnojamojo turto kadastre ir registre neįregistruoti. Projektas parengtas ir įkeltas į IS „Infostatyba“, nors statybos leidimas neišduotas, nes projekto rengimo metu fizinis asmuo Nekilnojamojo turto registre įregistravo buitinių nuotekų tinklų įrenginius, tačiau matyti, kad buvo inicijuojami ir rengiami susitikimai su šių tinklų savininku dėl sąlygų sutikimui gavimo. Šiuo metu yra pastatyta Gilužio gatvės dalis nuo Smalinės gatvės ties žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini).

32. Juridiniai faktai apie Žemės sklypui taikomas daiktines teises ir kitus su sklypo naudojimu susijusius apribojimus Nekilnojamojo turto kadastre registruoti iki pareiškėjams įsigyjant Žemės sklypą, t. y. juridiniai faktai galioja nuo 2001 m. gruodžio 28 d., o pareiškėjai Žemės sklypą įsigijo 2013 m. gruodžio 31 d. Teismas sutiko su atsakovo nuomone, kad pareiškėjai, esami Žemės sklypo savininkai, turėjo visas galimybes prieš įsigydami Žemės sklypą įvertinti nustatytus apribojimus, galimas rizikas ir kylančius įsipareigojimus bei spręsti dėl Žemės sklypo įsigijimo tikslingumo bei galimybės disponuoti juo. Prašymą dėl Servituto pripažinimo pasibaigusiu pareiškėjai Administracijai pateikė ne iš karto įsigiję Žemės sklypą (pareiškėjams įsigijus Žemės sklypą jau buvo praėję 10 metų nuo Servituto nustatymo), o tik po to, kai buvo paviešinta apie numatomą šviesoforais reguliuojamos Pilaitės pr. / Čekoniškių / Zujūnų / Gilužio gatvių sankryžos Vilniuje projektavimą ir Gilužio gatvės atkarpos nuo Padekaniškių g. ir ties žemės sklypu, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), projektavimą. Iš to darytina išvada, kad pareiškėjai patys nerodė pakankamos iniciatyvos imtis visų priemonių Servituto panaikinimui iš karto suėjus senačiai.

33. Byloje surinkti rašytiniai įrodymai patvirtina, jog atsakovas naudojasi Servitutu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Žemės sklypui nustatytam Servitutui suėjo senaties terminas.

34. Teismas darė išvadą, kad atsakovas ginčijamą Sprendimą priėmė teisėtai ir pagrįstai, remdamasis objektyviais duomenimis. Sprendimas grindžiamas aktualiomis teisės aktų nuostatomis, jame aiškiai išdėstyti ir suformuluoti argumentai, kurių pagrindu pareiškėjų Pranešimas netenkintas. Esant šioms aplinkybėms, nėra pagrindo tenkinti pareiškėjų reikalavimo jį (Sprendimą) panaikinti. Konstatavus, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, išvestinis skundo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakartotinai išnagrinėti Pranešimą taip pat negali būti tenkinamas.

35. Teismas konstatavo, kad skundą atmetus, pareiškėjai neįgijo teisės į patirtų išlaidų atlyginimą.

III. 36. Pareiškėjai I. M. ir V. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą; pareiškėjų skundą tenkinti ir panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimą Nr. A51-89121/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini))“ ir įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų 2021 m. birželio 29 d. teiktą Pranešimą dėl servituto pasibaigimo. Pareiškėjai taip pat prašo priteisti patirtas bylinėjimosi išlaidas iš Vilniaus miesto savivaldybės administracijos.

37. Pareiškėjai nesutinka su teismo sprendimu, yra įsitikinę, jog teismas išėjo už savo kompetencijos ribų, nustatinėdamas aplinkybes ir pasisakydamas dėl pagrindo nebuvimo pripažinti Servitutą pasibaigusiu. Pareiškėjų įsitikinimu tai yra ne administracinio, o bendrosios kompetencijos teismo kompetencijai priskirtini klausimai. Pareiškėjai teismo prašė panaikinti Sprendimą ir įpareigoti Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjų Pranešimą dėl servituto pasibaigimo. Atitinkamai teismas priimdamas teismo sprendimą turėjo vadovautis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ), VAĮ nuostatomis ir pasisakyti ar Sprendimo turinys, motyvai yra pakankami ir atitinka šių įstatymų nuostatas, ar į visus pareiškėjų klausimus Sprendime buvo atsakyta. Tačiau teismas pasisakė dėl kitų klausimų, t. y. Servituto galiojimo, naudojimo.

38. Priimant Sprendimą buvo pažeisti VAĮ 31 straipsnyje numatyti procedūriniai terminai. Pareiškėjams realiai buvo atsakyta tik tuomet, kai jie patys ėmėsi teisinių priemonių ir kreipėsi į teismą (administracinės bylos Nr. eI2-4801-811/2021) dėl atsakovo neveikimo.

39. Nėra aišku, kuo remiantis teismas sprendė, jog atsakovas laikotarpiu nuo 2021 m. birželio 29 d. iki rugsėjo 21 d., t. y. 3 mėnesius, rinko informaciją iš kompetentingų skyrių (kokių konkrečiai skyrių ir kokia informacija buvo surinkta taip pat nėra aišku), kai atsakovas Sprendime nurodė, jog atsakymas nepateiktas laiku visai dėl kitų priežasčių – pareiškėjų vertinimu, netinkamo darbo organizavimo.

40. Sprendimas yra nemotyvuotas ir nepagrįstas (VAĮ 10 str. 5 d. 5, 6 p.), neatitinkantis LVAT formuojamos praktikos, kadangi Sprendimu atsakovas neišnagrinėjo ir nepasisakė dėl Pranešime iškelto antrojo klausimo – dėl Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikių tenkinimui. Šiuo atveju pareiškėjams nebuvo pateiktos ne tik jokios Savivaldybės kompetentingų skyrių išvados, organizuotų susirinkimų protokolai ir pan., nebuvo atsakyta ir į prašymą paimti Žemės sklypą visuomenės poreikių tenkinimui. Teismas pažeidė LVAT vieningai formuojamą praktiką, kadangi argumentų pateikimas atsiliepime į skundą nepanaikina viešojo administravimo subjekto pareigos tinkamai ir suprantamai motyvuoti administracinį sprendimą. Šiuo atveju, net ne atsakovas pateikė argumentus į neatsakytą Pranešimą, o teismas priimdamas teismo sprendimą. Teismas turėjo pasisakyti ne dėl galimybės paimti Žemės sklypą visuomenės poreikių tenkinimui (atsakyti už atsakovą į neatsakytą Pranešimą), o nustatyti ar atsakovas Sprendime į šį pareiškėjų prašymą atsakė, ar atsakymas yra aiškus ir suprantamas, motyvuotas bei pagrįstas, t. y. atitinkantis VAĮ nuostatas.

41. Pareiškėjai yra įsitikinę, jog nagrinėdamas bylą teismas išėjo už jam priskirtinos kompetencijos ribų ir pasisakė dėl bendrosios kompetencijos teismui priskiriamų klausimų, t. y. dėl Servituto galiojimo, naudojimosi juo ir kitais su Servitutu susijusiais klausimais, kurie nėra administracinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teismui manant, jog pareikštas skundas yra betarpiškai susijęs su aplinkybėmis, kurios reglamentuojamos CK nuostatomis (servituto pabaiga), ir kad dėl jų būtina pasisakyti, tuomet privalėjo skundo nepriimti ir / arba prašyti pareiškėjų patikslinti skundą arba ginčą perduoti nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui.

42. Teismas bylą išnagrinėjo ir teismo sprendimą priėmė remdamasis iš esmės tik atsakovo nurodytomis aplinkybėmis, perrašydamas jame išdėstytus argumentus, neatlikęs jokio savarankiško įrodymų tyrimo bei nevertinęs pareiškėjų, liudytojo argumentų, tuo pažeisdamas administracinio proceso teisės principus ir taisykles. Teismo sprendime taip pat neteisingai interpretuotos liudytojo V. A. nurodytos aplinkybės. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas ne kartą pakartojo, jog Savivaldybė, jam būnant Žemės sklypo savininku, pareikalavo per jo sklypą nustatyti Servitutą, nes priešingu atveju neduos sutikimo atidalinti žemės sklypus ir pakeisti jų paskirtį. Be to, liudytojas akcentavo, jog Savivaldybė buvo nurodžiusi, jog už Servitutą bus atlyginta tuomet, kai bus planuojami Žemės sklype gatvės tiesimo darbai. Papildomai teismui buvo pateiktas ir 2006 m. vasario 6 d. pranešimas Nr. A51-1993-(51-EKD-5), kuris patvirtino liudytojo liudijimą. Tačiau dėl šių aplinkybių teismas nepasisakė, jų netyrė ir nevertino, todėl pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

43. Tiek Sprendime, tiek teismo sprendime nurodyti motyvai, jog neva Servitutu yra naudojamasi per kitus asmenis, nes neva dalyje Žemės sklypo yra įrengtas laikinas (iki kol bus įrengta Gilužio gatvė) įvažiuojamasis kelias į greta esantį gyvenamųjų namų kvartalą, nepagrįsti.

44. Servituto būtinumas tiesti Gilužio gatvę per Žemės sklypą seniai išnyko, nes šia teise per 20 metų taip ir nebuvo pasinaudota, be to, numatyta Gilužio gatvės atkarpa, einanti per Žemės sklypą, yra visiškai neracionali ir nereikalinga, kadangi greta sklypo jau yra įrengta asfaltuota Padekaniškių gatvė. Gilužio gatvė jungiasi su Padekaniškių gatve sankryžoje prie Žemės sklypo, todėl akivaizdu, jog greta vienas kito, dviejų išvažiavimų (pro Padekaniškių gatvę ir Žemės sklypą) į Čekoniškių gatvę tikrai nereikia.

45. Atsakovas Administracija atsiliepime į pareiškėjų apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą, o Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.

46. Atsiliepime nurodo, kad Vilniaus apygardos administraciniame teisme buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. eI3-4801-811/2021 pagal pareiškėjų pateiktą skundą, kuriuo jie reikalavo Administraciją įpareigoti atsakyti pareiškėjams į Pranešimą. Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. gruodžio 21 d. nutartimi byla nutraukta, nes Administracija Sprendimu atsakė pareiškėjams, iš atsakovo buvo priteistos 302,50 Eur dydžio bylinėjimosi išlaidos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas jau atsakė už praleistą 20 darbo dienų terminą, sumokėjo priteistas bylinėjimo išlaidas, teismo sprendimas, Administracijos įsitikinimu, šiuo pagrindu negali būti panaikintas, kadangi atsakovas iš esmės būtų baudžiamas du kartus už tą patį praleistą terminą. Tuo labiau, net ir panaikinus Sprendimą VAĮ 31 straipsnio pagrindu (nors, manytina, tai mažų mažiausiai pažeistų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principus), naujo priimto rašto sudėtis nesikeistų, nes esminė pozicija dėl pareiškėjų iškeltų klausimų lieka ta pati, tuo labiau būtų pažeista jau seniai formuojama Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika.

47. Pareiškėjai Pranešime neprašė, kad būtų išnagrinėta situacija dėl aktualaus Žemės sklypo paėmimo visuomenės poreikiams, o būtent Pranešime buvo nurodyta: „Pažymime, jog jeigu Savivaldybė ateityje ketina naudotis Žemės sklypu, yra numačiusi įgyvendinti, mums nežinomus, infrastruktūros tiesimo (statybos) projektus, skirtus visos visuomenės tenkinimui, tuomet prašome šiuo atveju Savivaldybės pasinaudoti Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatomis ir Žemės sklypą paimti visuomenės poreikių tenkinimui už jį pareiškėjams tinkamai atlyginant“. Akivaizdu, kad pareiškėjai neišreiškė konkretaus prašymo nurodyti, ar Administracija siekia Žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams ir ateityje atlyginti, pateikė tik tai, kad „jeigu Savivaldybė ateityje ketina naudotis Žemės sklypu <...> prašome <...> Žemės sklypą paimti visuomenės poreikių tenkinimui už jį pareiškėjams tinkamai atlyginant“. Tačiau nėra jokių pagrįstų įrodymų, kad Administracija planavo ar planuoja Žemės sklypą paimti visuomenės poreikiams, nes aktualiame Žemės sklype yra nustatytas Servitutas, kuris yra galiojantis, patvirtintas laisva abiejų šalių valia ir įtvirtintas administraciniu sprendimu, tad objektyviai negali būti taikomos Lietuvos Respublikos žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas neplanavo Žemės sklypo paimti visuomenės poreikiams, tad pareiškėjų Pranešimas objektyviai ir nebuvo tenkintas – nebuvo atlyginta, tačiau to Sprendime atsakovas neprivalėjo nurodyti, nes nebuvo išreikštas prašymas Žemės sklypo nepaėmimo visuomenės poreikiams atveju pateikti argumentuotą poziciją. Sprendimo rengėjams net nebuvo suprantama, kad buvo pateiktas prašymas detalizuoti, ar Žemės sklypas gali būti paimtas visuomenės poreikiams. Pareiškėjams Pranešime neišreiškus konkrečių prašymų, neprašius detaliai išdėstyti informacijos, ar Žemės sklypas gali būti paimtas visuomenės poreikiams, Administracija net nebuvo įpareigota Sprendime pateikti savo pozicijos. Be kita ko, jei pareiškėjų netenkino Sprendimo išsamumas, jie turėjo teisę pakartotinai kreiptis į atsakovą su prašymu atsakyti į neva Pranešime pateiktą prašymą, tačiau toks prašymas nebuvo pateiktas.

48. Žemės sklypo paėmimas visuomenės poreikiams šiuo metu yra netikslingas, nes yra Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu patvirtinta sutartis, yra parengtas Gilužio gatvės dalies projektas, kurį buvo planuota įgyvendinti 2022 metais, rengiamas sankryžos projektas, tačiau visa procedūra strigo dėl šios ir Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamų bylų. Vykstant sparčiai aplinkinės teritorijos plėtrai, Gilužio gatvė tampa svarbia susisiekimo tinklo dalimi. Šiuo metu yra pastatyta Gilužio gatvės dalis (nuo Smalinės gatvės ir ties žemės sklypu (kad. Nr. (duomenys neskelbtini), kol kas tai yra laikinas kelias, tačiau turėtų būti įrengtas visus teisės aktus atitinkantis kelias su šaligatviu, papildoma infrastruktūra, kurios reikalauja teisės aktai. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai dėl Servituto panaikinimo kreipėsi į Administraciją tik po atsakovo paskelbto viešo svarstymo dėl planuotino rengti projekto Gilužio gatvėje, galimai būtų galima įžvelgti tam tikrą pareiškėjų mėginimą pasipelnyti, nes pareiškėjai, pirkdami Žemės sklypą, iš Nekilnojamojo turto registro išrašo žinojo, kad jame yra nustatytas Servitutas ir su tuo sutiko.

49. Servituto būtinumas nėra išnykęs, šiuo metu netgi yra išduotas statybos leidimas rengti infrastruktūrą Servituto ribose, taip pat nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-12320-1098/2022 pagal Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį, t. y. jei Servituto būtinybė būtų išnykusi, atsakovas nebūtų pateikęs ieškinio civilinėje byloje. Šiuo atveju patys pareiškėjai, pirkdami Žemės sklypą, laisva valia sutiko su žemės sklypui nustatytu Servitutu. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2001 m. rugsėjo 19 d. sprendimu Nr. 405 „Dėl sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Padekaniškių vs. detaliojo plano tvirtinimo“ buvo patvirtintas sklypų (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) Padekaniškių vs. detalusis planas, kurio 1.1 punkte, buvo numatyta, jog visas ginčo Žemės sklypas yra numatytas Gilužio gatvės ir bendrų miesto inžinerinių tinklų statybai, o 3 punktu buvo nuspręsta patvirtinti Vilniaus miesto savivaldybės ir žemės sklypo savininko susitarimą dėl infrastruktūros objektų plėtojimo sąlygų. Šio susitarimo 4 punkte įtvirtinta, kad statytojas (šiuo atveju – buvęs žemės sklypo savininkas) ginčo Žemės sklype Servitutu pažymėtoje teritorijoje esant poreikiui leidžia tiesti Gilužio gatvės bei bendrus miesto inžinerinius tinklus. 2001 m. Sprendimas dėl servituto sukūrimo nėra panaikintas, šiuo metu galiojantis, pareiškėjai, pirkdami Žemės sklypą, matė, kad jame nustatytas Servitutas ir su tokia sąlyga sutiko. Be to, daiktinė teisė seka paskui daiktą, tad pareiškėjai, nupirkę Žemės sklypą, kartu įsipareigojo ir laikytis Servituto nuostatų. Servitutas, skirtas Gilužio gatvei ir bendrų miesto inžinerinių tinklų statybai, suprojektuotas Detaliojo plano sprendiniais ir nustatytas administraciniu aktu – Nacionalinės žemės tarnybos įsakymu. Tiek Nacionalinės žemės tarnybos įsakymai, tiek detalieji planai laikytini teisės aktais, tad pareiškėjai jų privalo laikytis, kol jie (teisės aktai) nėra panaikinti, Servitutas yra galiojantis, o skundžiamas Sprendimas negali būti naikinamas.

50. Patys pareiškėjai skunde kėlė klausimus, jog Sprendimas turėtų būti panaikintas vien dėl to, kad Servituto būtinumas yra išnykęs, todėl teismas turėjo teisę pasisakyti dėl Sprendimo panaikinimo Servituto (ne)išnykimo ribose, būtent tai teismas ir padarė.

51. Trečiasis suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba atsiliepime į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais, nurodytais atsiliepime į pareiškėjų skundą pirmosios instancijos teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 52. Ginčas byloje kilo dėl atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2021 m. rugsėjo 21 d. sprendimo Nr. A51-89121/21(3.3.15.4E-AD24) „Dėl servituto pripažinimo pasibaigusiu žemės sklype (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)“ ir įpareigojimo atlikti veiksmus, teisėtumo ir pagrįstumo.

53. Bylą išnagrinėjęs pirmosios instancijos teismas sprendė, kad atsakovas naudojasi Servitutu, todėl nėra pagrindo laikyti, kad Žemės sklypui nustatytam Servitutui suėjo senaties terminas. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjų skundžiamame Sprendime išsamiai pasisakyta dėl Pranešimo, Sprendime nurodytas tiek teisinis, tiek faktinis pagrindas, jis motyvuotas, Sprendime išaiškinta apskundimo tvarka, todėl nėra teisinio pagrindo jo naikinti.

54. Pareiškėjai apeliaciniame skunde su teismo vertinimu nesutinka ir mano, kad teismas išėjo už savo kompetencijos ribų, neatliko savarankiško įrodymų vertinimo.

55. ABTĮ 140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas peržengia apeliacinio skundo ribas, kai to reikalauja viešasis interesas arba kai neperžengus apeliacinio skundo ribų būtų reikšmingai pažeistos valstybės, savivaldybės ir asmenų teisės bei įstatymų saugomi interesai. Teismas taip pat patikrina, ar nėra šio įstatymo 146 straipsnio 2 dalyje nurodytų sprendimo negaliojimo pagrindų.

56. ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytas sprendimo negaliojimo pagrindas – byla išnagrinėta neteisėtos sudėties teismo arba pažeidžiant funkcinio priskirtinumo atitinkamiems teismams taisykles arba bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles.

57. Administracinis teismas sprendžia viešojo administravimo srities ginčus (ABTĮ 3 str. 1 d.). Administracinių bylų dėl ginčų, kylančių iš administracinių teisinių santykių, nagrinėjimo tvarką nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas (ABTĮ 1 str. 1 d.). Administraciniai teismai nesprendžia bylų, priskirtų bendrosios kompetencijos teismams (ABTĮ 18 str. 1 d.).

58. Nagrinėjamoje byloje kreipdamiesi į teismą, pareiškėjai prašė panaikinti atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos administracinį aktą. Tačiau minėtame administraciniame akte iš esmės išreikšta Administracijos valia atsisakyti pripažinti pasibaigusiu administraciniu aktu nustatytą Servitutą. Nors ginčai dėl servitutų nustatymo administraciniu aktu priskirtini administracinių teismų kompetencijai (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2021 m. rugpjūčio 4 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2021), tačiau, kai santykiuose vyrauja civiliniai teisiniai santykiai dėl servituto pabaigos teismo sprendimu, ginčas pagal specialiosios teisėjų kolegijos bylos rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui klausimams spręsti praktiką yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2023, 2018 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-66/2018).

59. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija pabrėžia, kad tarp šalių kilusio ginčo esmė yra dėl Servituto pabaigos CK 4.130 straipsnio 1 dalies 5, 6 punktuose įvardintais pagrindais, kurie detalizuojami CK 4.135 straipsnyje ir CK 4.136 straipsnyje. Pareiškėjų Pranešimo pavadinimas „Dėl servituto pasibaigimo“, Pranešimo turinys, skundžiamo Administracijos Sprendimo turinys, pareiškėjų skundo teismui argumentai (esminiai trečiasis–šeštasis argumentai) ir kt. procesiniai dokumentai byloje patvirtina, kad ginčas tarp šalių kilo dėl Servituto, nustatyto pareiškėjų Žemės sklypui, pabaigos. Kadangi pareiškėjų skundo esmę sudaro jų siekis panaikinti administraciniu aktu nustatytą Servitutą teismo sprendimu, ginčui aktuali CK 4.136 straipsnio 6 dalis, kurioje nurodyta, kad sprendimą dėl servituto pabaigos suėjus senaties terminui priima teismas. Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje jokie Servitutą nustatę administraciniai aktai pareiškėjų nėra ginčijami. Taigi kompleksiškai vertinant pareiškėjų skundo reikalavimų pobūdį ir pagrindus, spręstina, kad šioje byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai dėl Servituto pabaigos teismo sprendimu, kurie lemia šio ginčo priskirtinumą bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., specialiosios teisėjų kolegijos 2018 m. liepos 3 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-66/2018, 2023 m. rugpjūčio 21 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-41/2023).

60. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad pareiškėjų Pranešimo 16 punkto turinys nekeičia teisėjų kolegijos vertinimo dėl nagrinėjamo ginčo esmės, nes pirmiausia byloje turi būti išspręstas ginčas dėl Servituto pabaigos.

61. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė bylų rūšinio teismingumo bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui taisykles ir todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas turi būti panaikintas dėl absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo, nurodyto ABTĮ 146 straipsnio 2 dalies 1 punkte.

62. Viena iš ABTĮ numatytų teisės kreiptis į teismą procesinių prielaidų yra ginčo priskirtinumas atitinkamos kompetencijos teismui (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.). Teisėjų kolegija pažymi, kad administracinis teismas imasi nagrinėti suinteresuoto asmens skundą tik tada, kai kilęs ginčas yra įstatymų leidėjo priskirtas jo kompetencijai ir šis ginčas nepatenka į administracinių teismų kompetenciją ribojančių išimčių taikymo sritį. Kompetencijos nebuvimas gali lemti skundo nepriėmimą (ABTĮ 33 str. 2 d. 1 p.) arba bylos perdavimą pagal rūšinį teismingumą, jei aplinkybė, jog ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui, paaiškėja jau po skundo priėmimo (ABTĮ 22 str. 1 d.). Byla negali būti nutraukta arba skundas (prašymas, pareiškimas) paliekamas nenagrinėtas vien dėl tos priežasties, kad ginčas teismingas bendrosios kompetencijos teismui. Įvertinus tai, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismui) pagal rūšinį teismingumą (ABTĮ 22 str. 1 d., 69 str. 1 d. 1 p.).

63. Įvertinus tai, kad ši byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir byla perduodama nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui (Vilniaus miesto apylinkės teismui) pagal rūšinį teismingumą (ABTĮ 22 str. 1 d., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 31 str.).

64. Perdavus bylą nagrinėti pagal rūšinį teismingumą, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas, paliekant tai spręsti baigiamąjį procesinį dokumentą priimančiam teismui.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22 straipsnio 1 dalimi, 69 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 144 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjų I. M. ir V. M. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2023 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti pagal teismingumą Vilniaus miesto apylinkės teismui.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Beata Martišienė

Skirgailė Žalimienė