f9a6da2d-bfba-45b0-a775-e9985ed69d0a · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-1185-370/2018 Teisminio proceso Nr. 2-60-3-00089-2018-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.2.; 4.1 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS  N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU  2018 m. gruodžio 6 d. Vilnius  Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Kazio KailiÅ«no, Danguolės Martinavičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Egidijos TamoÅ¡iÅ«nienės, teismo posėdyje raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo pareiÅ¡kėjų M. S., A. N., E. N. ir V. M. skundÄ dėl ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo byloje Nr. a-2-002546/2018 pagal ieÅ¡kovų A. V. ir I. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V., tretieji asmenys – M. S., A. N., E. N. ir V. M., panaikinimo. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. Ad hoc arbitraže buvo nagrinėjamas ginčas pagal ieÅ¡kovų A. V. ir I. V. ieÅ¡kinį atsakovui A. V., tretieji asmenys – M. S., A. N., E. N. ir V. M..

2. IeÅ¡kovai A. V. ir I. V. ieÅ¡kininiame pareiÅ¡kime ad hoc arbitražo prašė: 2.1. pripažinti negaliojančiais 2002 m. spalio 5 d. žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir perdavimo–priėmimo aktÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini); 2.2. taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti A. V. ir I. V. žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), bei kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)).

3. IeÅ¡kovai teigė, kad nekilnojamÄ jį turtÄ , esantį adresu (duomenys neskelbtini), įsigijo 2000 m. balandžio 6 d., o savo sÅ«nui atsakovui A. V. 2002 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartimi perleido formaliai, t. y. tik todėl, kad pastarasis turėjo galimybę gauti palankesnes bÅ«sto finansavimo ir kredito grÄ Å¾inimo sÄ lygas. Nors Å¡io nekilnojamojo turto savininkas laikotarpiu nuo 2002 m. iki 2011 m. buvo A. V., tačiau paskolÄ už šį turtÄ faktiÅ¡kai mokėjo ieÅ¡kovai, turtu visÄ laikÄ naudojosi ir Å¡iuo metu naudojasi tik ieÅ¡kovai, kurie jį valdo kaip savo.

IeÅ¡kovams grÄ Å¾inus paskolÄ bankui, jie su atsakovu susitarė, kad nekilnojamasis turtas turi bÅ«ti perraÅ¡ytas atgal tikriesiems jo savininkams. Tuo pagrindu buvo sudaryta 2011 m. gegužės 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis. Tačiau laikotarpiu, kol minėtas nekilnojamasis turtas buvo A. V. nuosavybėje, Å¡is sugebėjo prisiimti asmeninių prievolių, kurių įvykdyti nesugebėjo, o 2011 m. gegužės 27 d. nekilnojamojo turto pirkimo–pardavimo sutartis buvo pripažinta negaliojančia, turtas grÄ Å¾intas A.

V.

4. IeÅ¡kovų teigimu, faktiÅ¡kai atsakovas neįgijo nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini), pirkėjo civilinių teisių ir pareigų, nes nekilnojamuoju turtu nesinaudojo, juo nesirÅ«pino ir jo neiÅ¡laikė. Tikroji Å¡alių valia buvo taupyti lėšas užbaigiant gyvenamojo namo statybÄ ir jo įrengimÄ teisėtai pasinaudojant tuo, kad atsakovas turėjo galimybę gauti paskolÄ palankesnėmis sÄ lygomis.

5. Atsakovas A. V. atsiliepime su ieÅ¡kovų nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis sutiko ir jas pripažino. PaaiÅ¡kino, kad 2011 m. turėjo finansinių įsipareigojimų tretiesiems asmenims, kurie atsirado Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimo už akių pagrindu. Trečiųjų asmenų ieÅ¡kinio pagrindu 2011 m. gegužės 27 d. nekilnojamojo turto perleidimo sutartį Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu pripažino negaliojančia ir taikė restitucijÄ â€“ atsakovas ir vėl tapo ginčo nekilnojamojo turto savininku, nors faktiÅ¡kai jis jam niekada nepriklausė. Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo teisinę kvalifikacijÄ palieka spręsti ad hoc arbitražo nuožiÅ«ra – jeigu arbitražas manys, jog byloje surinkti įrodymai sudaro pagrindÄ ginčo sutartį pripažinti negaliojančia kaip sudarytÄ tik dėl akių ir taikyti restitucijÄ , tokiam sprendimui neprieÅ¡taravo.

6. Tretieji asmenys atsiliepime nesutiko tiek su ieÅ¡kovų reikalavimais arbitražo byloje, tiek ir su ieÅ¡kovų reikalavimų nagrinėjimu arbitraže. Tretieji asmenys nurodė, kad ieÅ¡kovų reikalavimai yra visiÅ¡kai nepagrįsti, o ginčo nagrinėjimas ad hoc arbitraže yra neteisėtas. Nurodė, kad nors ieÅ¡kovai ieÅ¡kinyje nurodo, jog ginčijama sutartis buvo tariamas sandoris, tačiau pripažino, kad už ginčijama sutartimi ieÅ¡kovų atsakovui perleistÄ turtÄ buvo sumokėta visa ginčijamoje sutartyje nurodyta suma, o ginčijama sutartimi perleistas turtas buvo įregistruotas atsakovo vardu. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.50 straipsnio 1 dalis įtvirtina asmens teisę įvykdyti prievolę už trečiÄ jį asmenį, tad net ir pripažinus, kad ieÅ¡kovai už atsakovÄ dengė įsipareigojimus pagal kredito sutartį, tai neturi nieko bendra su ginčijamos sutarties negaliojimu, o tik suteikia teisę minėtų sumų reikalauti iÅ¡ atsakovo.

7. Tretieji asmenys taip pat nurodė, kad arbitražinis susitarimas yra niekinis sandoris, nes ieÅ¡kovų ir atsakovo susitarimas dėl iÅ¡ ginčijamos sutarties kylančių ginčų perdavimo spręsti arbitraže turėjo bÅ«ti notarinės, o ne paprastos raÅ¡ytinės formos. Formos nesilaikymas yra tiek arbitražinio susitarimo absoliutaus negaliojimo pagrindas, tiek ir pagrindas arbitražo kompetencijos nebuvimui konstatuoti. II. Arbitražo sprendimo esmė 8. Ad hoc arbitražas 2018 m. rugpjūčio 20 d. priėmė sprendimÄ , kuriuo ieÅ¡kininį pareiÅ¡kimÄ patenkino: 1) pripažino negaliojančia 2002 m. spalio 5 d. žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu pirkimo–pardavimo sutartį (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

2) pripažino negaliojančiu žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu perdavimo–priėmimo aktÄ (registro Nr. (duomenys neskelbtini));

3) taikė restitucijÄ â€“ grÄ Å¾ino A. V. ir I. V. žemės sklypÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)), pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)) bei kitus statinius (inžinerinius) – kiemo statinius (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini)); priteisė iÅ¡ atsakovo A. V. 2 000 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo ieÅ¡kovų A. V. ir I. V. naudai.

9. Ad hoc arbitražas nustatė, kad Å¡alys į bylÄ pateikė 2016 m. liepos 8 d. raÅ¡ytinį susitarimÄ dėl ginčo sprendimo arbitraže, kuriuo ieÅ¡kovai ir atsakovas susitarė visus ginčus, kylančius iÅ¡ 2002 m. spalio 5 d. žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu pirkimo–pardavimo sutarties, galutinai spręsti ad hoc arbitraže pagal UNCITRAL arbitražo taisykles; ginčo sprendimų tvarka – lietuvių kalba; ginčams nagrinėti taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teisė; arbitras – Å¡alių suderintas asmuo, turintis tinkamÄ kvalifikacijÄ tokiems ginčams nagrinėti.

10. Ad hoc arbitražas, atsižvelgęs į CK ir Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo (toliau – KAÄ®) normų lingvistinę, loginę bei sisteminę analizę, padarė iÅ¡vadÄ , kad trečiųjų asmenų atsiliepime nurodyti argumentai dėl privalomos notarinės formos arbitražinės iÅ¡lygos yra nepagrįsti, todėl konstatavo, jog ieÅ¡kovų ir atsakovo 2016 m. liepos 8 d. sudarytas susitarimas dėl ginčų sprendimo arbitražu yra galiojantis, o kilęs ginčas – arbitruotinas.

Arbitražo sprendimo motyvai dėl ginčo esmės plačiau nenurodytini, nes Lietuvos apeliacinis teismas, vykdantis anuliavimo, o ne apeliacijos procedÅ«rÄ arbitražo byloje, neturi įgaliojimų tikrinti, ar arbitražo teismas tinkamai taikė materialiosios teisės normas. III. Skundo ir atsiliepimų į skundÄ argumentai 11. PareiÅ¡kėjai M. S., A. N., E. N. ir V. M. (arbitražo byloje – tretieji asmenys) skunde praÅ¡o panaikinti ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ arbitražo byloje Nr. a-2-002546/2018 ir priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

Skundas grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 11.1. Ad hoc arbitražo procesas iÅ¡ esmės buvo proceso simuliacija (inscenizacija), nesiekiant iÅ¡spręsti ieÅ¡kovų ir atsakovo ginÄÄ . Procesas buvo skirtas tam, kad iÅ¡vengti Lietuvos Respublikos teismų jurisdikcijos, o atsakovas (trečiųjų asmenų skolininkas) turėtų teisinį pagrindÄ perleisti savo artimųjų giminaičių (tėvų) nuosavybėn gyvenamÄ jį namÄ , žemės sklypÄ , kitus statinius, o pareiÅ¡kėjai negalėtų nukreipti turimų reikalavimų atsakovui į vienintelį likvidų jo turtÄ . 11.2.

Arbitražinis susitarimas yra ne tik nesÄ Å¾iningo ieÅ¡kovų ir atsakovo elgesio pavyzdys, tačiau ir niekinis sandoris, kurio faktÄ konstatuoti turėtų teismas (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). Arbitražinis susitarimas, jį sudarius esamomis aplinkybėmis, yra niekinis sandoris remiantis tiek CK 1.80 straipsnio nuostatomis, tiek CK 1.81 straipsnio nuostatomis. 11.3. Arbitražinis susitarimas turėjo bÅ«ti sudarytas tik notarine tvarka; tai lemia arbitražinio susitarimo negaliojimÄ remiantis CK 1.93 straipsnio 3 dalies pagrindu. 11.4.

Arbitražinis susitarimas net nebuvo realiai sudarytas, t. y. ieškovai apskritai nesuprato minėto susitarimo esmės, t. y. dėl to, kad bus sprendžiamas ginčas ir tai bus daroma ne teisme. 11.5. Ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas akivaizdžiai prieštarauja Lietuvos Respublikos viešajai tvarkai, nes priimtas ignoruojant ankstesnius įsiteisėjusius Lietuvos Respublikos teismų galutinius sprendimus ir nutartis.

12. Atsiliepime į skundÄ suinteresuoti asmenys (arbitražo byloje – ieÅ¡kovai) A. V. ir I. V. teismo praÅ¡o pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ . Atsiliepimas į skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 12.1. PareiÅ¡kėjai po Lietuvos apeliacinio teismo 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimo taip ir nepradėjo iÅ¡ieÅ¡kojimo veiksmų, nes D. L. (su pareiÅ¡kėjais artimai susijęs asmuo) A. V. yra skolingas didesnę sumÄ (126 342,98 Lt arba 36 591,45 Eur), nei A.

V. skola (11 005,56 Eur) pareiÅ¡kėjams. Jų skunde dėstomi teiginiai, kad ad hoc arbitražui priėmus sprendimÄ pripažinti negaliojančia ginčo nekilnojamojo turto pirkimo – pardavimo sutartį ir taikyti restitucijÄ buvo apribota galimybė nukreipti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ skolininko A. V. nekilnojamÄ jį turtÄ , neatitinka tikrovės, nes Å¡ia galimybe jie sÄ moningai nesinaudojo beveik 5 metus. 12.2. Notarė atsisakė patvirtinti ginčo arbitražo susitarimÄ , todėl ieÅ¡kovai jos veiksmus apskundė teismui.

Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi skundÄ atmetė, o Panevėžio apygardos teismas 2015 m. balandžio 2 d. nutartyje, nors pirmosios instancijos teismo nutarties nepakeitė, tačiau nurodė, kad sutarties Å¡alys arbitražinį susitarimÄ sudaryti gali ne tik numatydami arbitražinę iÅ¡lygÄ 2002 m. sudarytoje sutartyje, tačiau ir sudarydami atskirÄ sutartį – kompromisÄ . Arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti sudarytas ne tik ginčams, kurie gali kilti ateityje, bet ir ad hoc, t. y. egzistuojantiems ginčams tarp Å¡alių.

Be to, atskirÄ arbitražinį susitarimÄ Å¡alys gali sudaryti ir notarine forma. 12.3. PareiÅ¡kėjų skunde nurodomi teiginiai pagal aktualiÄ teismų praktikÄ nesudaro pagrindo arbitražinio susitarimo pripažinti niekiniu ir negaliojančiu ex officio. Plačiau nagrinėti juos teismas neturi pagrindo, nes pareiÅ¡kėjų savarankiÅ¡kas reikalavimas dėl arbitražinio susitarimo neatitikimo įstatymui nėra pareikÅ¡tas. 12.4. Tai, kad arbitražinis susitarimas gali bÅ«ti sudaromas paprasta raÅ¡ytine forma numato ne tik CK, bet ir KAÄ®.

Taigi, net du atskiri teisės aktai numato, kad arbitražinis susitarimas sudaromas raÅ¡tu, paprasta raÅ¡ytine forma, o ne notarine forma. Arbitražinį susitarimÄ Å¡alys gali sudaryti arba pagrindinėje sutartyje numatydami arbitražinę iÅ¡lygÄ , kuri yra sudėtinė pagrindinės sutarties dalis, arba sudarydami atskirÄ arbitražinį susitarimÄ , kuris pagal visuotinai pripažintus arbitražo principus ir teismų praktikÄ yra laikomas atskira sutartimi, ir kuris nėra pagrindinės sutarties dalis. Å i galimybė yra įtvirtinta ir KAÄ®. 12.5.

Nė viena iÅ¡ pareiÅ¡kėjų nurodytų aplinkybių nei atskirai, nei vertinant jas kaip visetÄ , nesudaro pagrindo konstatuoti, kad arbitražinio susitarimo sudaryti nebuvo galima, ar pripažinti jį prieÅ¡taraujančiu vieÅ¡ajai tvarkai ar gerai moralei. Be praÅ¡omo panaikinti arbitražo sprendimo nebuvo nagrinėjamas joks kitas ginčas nei teisme, nei arbitraže, kuriame bÅ«tų pasisakyta dėl ginčo pirkimo – pardavimo sutarties teisėtumo. 12.6. PareiÅ¡kėjai nepateikė argumentų, kurie patvirtintų, kad arbitražo sprendimas pažeidžia imperatyvias teisės normas.

Arbitražo sprendimas taip pat nesudarė ir nesudaro prielaidų nevykdyti kitų teismo sprendimų. Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas buvo įvykdytas, t. y. ginčo nekilnojamasis turtas buvo grÄ Å¾intas A. V.. Arbitražo sprendimas taip pat nesudaro prielaidų nevykdyti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo sprendimo, kurio pagrindu pareiÅ¡kėjams iÅ¡ A. V. buvo priteista skola. Arbitražo sprendimu taikius restitucijÄ ginčo nekilnojamasis turtas buvo grÄ Å¾intas ieÅ¡kovams, kuriems jis visuomet ir priklausė.

13. Atsiliepime į skundÄ suinteresuotas asmuo (arbitražo byloje – atsakovas) A. V. teismo praÅ¡o nutraukti procesÄ arba pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti. Atsiliepimas į skundÄ grindžiamas Å¡iais pagrindiniais argumentais: 13.1. PareiÅ¡kėjai nėra arbitražinio susitarimo Å¡alys, todėl neturi teisės pateikti skundo dėl arbitražo sprendimo panaikinimo. Tokia teisė suteikiama tik arbitražo Å¡alims ir jų teisių perėmėjams (KAÄ® 50 straipsnio 3 dalis). 13.2. PareiÅ¡kėjai skunde nenurodo, kad arbitražinis susitarimas prieÅ¡tarautų konkrečioms imperatyvioms įstatymo normoms.

Tiek CK, tiek KAĮ numato, kad arbitražinis susitarimas gali būti sudaromas paprasta rašytine forma. 13.3. Suinteresuotas asmuo paaiškino, kad ginčo 2002 m. spalio 5 d. sandoris buvo finansuojamas iš skolintų lėšų, t. y. suinteresuoto asmens vardu iš banko pasiskolintomis lėšomis buvo refinansuota jo tėvų (ieškovų) paskola tam pačiam bankui, o jo vardu paimta paskola buvo padengta ne nuosavomis piniginėmis lėšomis, bet savo tėvo (ieškovo) pervedamomis piniginėmis lėšomis.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 14. Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančio arbitražo sprendimo apskundimo tvarka ir sÄ lygos įtvirtinti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) III dalies XVI skyriaus bei KAĮ VIII skyriaus normose. Pagal CPK 301 straipsnio 5 dalį skundai dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų, pateikti KAĮ nustatyta tvarka, yra pateikiami tiesiogiai Lietuvos apeliaciniam teismui ir nagrinėjami mutatis mutandis taikant Å¡iame skyriuje nustatytas taisykles.

Dėl 2018 m. lapkričio 7 d. pareiÅ¡kėjų pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų 15. CPK 323 straipsnyje nustatyta, kad pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirÄ jį) skundÄ yra draudžiama. Å ia įstatymo nuostata siekiama įgyvendinti proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principÄ (CPK 7 straipsnis). Å ie reikalavimai taikytini ir skundams dėl Lietuvos Respublikos teritorijoje veikiančių arbitražų sprendimų (CPK 301 straipsnio 5 dalis).

16. PareiÅ¡kėjai teismui papildomus paaiÅ¡kinimus ir įrodymus teismui pateikė 2018 m. lapkričio 7 d. 17.29 val., t. y. pasibaigus teismo darbo laikui ir prieÅ¡ pat 2018 m. lapkričio 8 d. 9.00 val. paskirtÄ teismo posėdį. PaaiÅ¡kinimuose nurodoma, kad jais siekiama atsikirsti į suinteresuoto asmens teismui pateiktÄ 2018 m. spalio 31 d. atsiliepimÄ .

17. Teisėjų kolegijos vertinimu, pareiÅ¡kėjų raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nenurodoma, kodėl jie pateikti likus tiek mažai laiko iki byloje paskirto teismo posėdžio, nepagrindžiama, kad paaiÅ¡kinimai ir kartu su jais teikiami įrodymai teismui negalėjo bÅ«ti pateikti anksčiau. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija sutinka su suinteresuotų asmenų A. V. ir I. V. argumentais, kad pareiÅ¡kėjų pateikti nauji paaiÅ¡kinimai dėl ginčo esmės yra pateikti pavėluotai, jų priėmimas užvilkintų bylos nagrinėjimÄ , kadangi priėmus pareiÅ¡kėjų raÅ¡ytinius paaiÅ¡kinimus bÅ«tų bÅ«tina atidėti teismo posėdį, o kitiems byloje dalyvaujantiems asmenims suteikta galimybė atsikirsti į pateiktuose raÅ¡ytiniuose paaiÅ¡kinimuose nurodytas aplinkybes.

Toks procesinis elgesys neatitinka proceso ekonomiÅ¡kumo bei koncentruotumo principų (CPK 7 straipsnis; taip pat žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. kovo 23 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-143-695/2017 34 punktÄ ).

18. Be to, pateiktas procesinis dokumentas, pagal Å¡io dokumento turinį yra skundo argumentų papildymas. Terminas, per kurį galima keisti (pildyti) apeliacinį skundÄ , Å¡io dokumento pateikimo teismui metu buvo pasibaigęs (CPK 75 straipsnio 1 dalis, 301 straipsnio 5 dalis, 323 straipsnis).

19. Atsižvelgdama į iÅ¡dėstytus argumentus teisėjų kolegija 2018 m. lapkričio 7 d. pareiÅ¡kėjų teismui pateiktų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų, tiek, kiek jie susiję su ginčo dalyku, nepriima ir jų nevertina (CPK 314 straipsnis ir 181 straipsnio 2 dalis). Kita raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų dalis dėl procesinio praÅ¡ymo priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas ir su jais susiję raÅ¡ytiniai įrodymai pridėtini prie bylos, nes jiems anksčiau nurodyti ribojimai nėra taikomi (CPK 98 straipsnis). Dėl faktinių bylos aplinkybių 20. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į kilusio ginčo pobÅ«dį, daro iÅ¡vadÄ , kad tikslinga glaustai iÅ¡dėstyti pagrindines ginčo aplinkybes bei su tuo susijusius byloje dalyvaujančių asmenų teisminius ginčus.

21. A. V. (pirkėjas) su savo tėvais, A. V. bei I. V. (pardavėjai) 2002 m. spalio 5 d. sudarė notarinę žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pardavėjai (A. V. ir I. V.) perleido, o pirkėjas (A. V.) įgijo nuosavybę į žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , kitus statinius už 132 000 Lt. Kartu buvo sudarytas ir 2002 m. spalio 5 d. žemės sklypo su nebaigtu statyti gyvenamuoju namu perdavimo–priėmimo aktas, kuriuo pardavėjai (A. V. ir I. V.) perdavė, o pirkėjas (A. V.) priėmė: žemės sklypÄ , gyvenamÄ jį namÄ , kitus statinius.

22. A. V. 2011 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartimi turtÄ perleido savo tėvams: I. V. ir A. V.

23. Remiantis Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. spalio 6 d. sprendimu už akių tretieji asmenys M. S., A. N., E. N. ir V. M. įgijo galiojantį reikalavimÄ A. V. (38 000 Lt skolos, 1 343,01 Lt palÅ«kanų, 5 procentų dydžio metines palÅ«kanas). Å is reikalavimas iki Å¡iol nepatenkintas.

24. Tretieji asmenys, sužinoję apie 2011 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį, pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį, kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2011 m. gegužės 27 d. sudarytÄ pirkimo– pardavimo sutartį Nr. 2527-7, taikyti restitucijÄ natÅ«ra.

25. Kauno apygardos teismas 2011 m. lapkričio 11 d. nutartimi ieÅ¡kovų reikalavimams užtikrinti taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – įraÅ¡Ä vieÅ¡ame registre apie draudimÄ atsakovams A. V. ir I. V. perleisti nuosavybės teises į jiems priklausančius nekilnojamuosius daiktus: žemės sklypÄ , pastatÄ â€“ gyvenamÄ jį namÄ , kitus statinius, esančius (duomenys neskelbtini). Å i laikinoji apsaugos priemonė galioja iki Å¡iol.

26. Kauno apygardos teismas 2012 m. gegužės 31 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybės patvirtina, jog Å¡io sandorio Å¡alys buvo sÄ Å¾iningos, kad jos privalėjo sandorį sudaryti. Teismas pritarė atsakovų pozicijai, jog ginčo turtas faktiÅ¡kai priklausė atsakovams A. V. ir I. V., o ginčijamu sandoriu buvo sutvarkyti tik formalumai, susiję su Å¡io turto nuosavybe.

27. Lietuvos apeliacinis teismas 2013 m. gruodžio 19 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2A-1155/2013 panaikino Kauno apygardos teismo 2012 m. gegužės 31 d. sprendimÄ ir priėmė naujÄ sprendimÄ â€“ sutartį pripažino negaliojančia ir taikė restitucijÄ .

28. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad atsakovai tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismams pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodė, jog ieÅ¡kovų interesai nebuvo pažeisti, kadangi, ginčo turtas buvo perleistas už rinkos kainÄ , o sudarius ginčijamÄ sandorį, esÄ pasikeitė tik skolininko turėto turto sudėtis (vietoje nekilnojamojo turto skolininkas įgijo lėšas). Visgi kitose procesinių dokumentų dalyse atsakovai iÅ¡reiÅ¡kė visiÅ¡kai prieÅ¡ingÄ pozicijÄ , teigdami, jog turto perleidimas buvo vien formalus, kadangi skolininkas ginčo turto savininku buvo tik de jure, o tikrieji (faktiniai) turto savininkai dar nuo 2000 metų buvo skolininko tėvai, kurie dengė ginčo turto įsigijimui suteiktÄ banko kreditÄ .

Teisėjų kolegija pažymėjo, kad toks akivaizdus atsakovų pozicijos prieÅ¡taringumas dėl ginčijamo sandorio sudarymo aplinkybių vienu atveju įgalintų prieiti iÅ¡vados, jog sandoris buvo atlygintinis (esÄ buvo gautos ginčijamoje sutartyje nurodytos lėšos – sutarties kaina), kitu atveju – jog neatlygintinis (turto perleidimÄ pripažįstant tik formaliu veiksmu, kuriuo įformintas sÅ«naus vardu registruoto daikto perdavimas jo tėvams – to daikto faktiniams savininkams). Teisėjų kolegija, įvertinusi atsakovų nurodytas aplinkybes, priėjo iÅ¡vados, kad ginčijamu sandoriu iÅ¡ tiesų buvo tik formaliai perleidžiamas turtas.

Å iuo sandoriu skolininkas perleido vienintelį jam priklausiusį vertingÄ ir likvidų turtÄ , tokiu bÅ«du iÅ¡ esmės apsunkindamas kreditorių reikalavimų patenkinimÄ . Teisėjų kolegija pripažino ginčijamÄ sandorį negaliojančiu pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį, taikė restitucijÄ natÅ«ra, nuginčyta sutartimi neatlygintinai perleistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ grÄ Å¾inant atsakovo nuosavybėn.

29. A. V. 2013 m. gruodžio 16 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui A. V., kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2002 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį, registro Nr. (duomenys neskelbtini), bei 2002 m. spalio 5 d. perdavimo–priėmimo aktÄ , registro Nr. (duomenys neskelbtini). 2013 m. gruodžio 23 d. į bylÄ trečiaisiais asmenimis įtraukti ieÅ¡kovo sutuoktinė I. V., kuri yra praÅ¡omo pripažinti negaliojančiu sandorio Å¡alis, ir atsakovo A. V. kreditoriai – M. S., E. N., A.

N. ir V. M. 2014 m. vasario 4 d. gauti trečiojo asmens M. S. raÅ¡ytiniai paaiÅ¡kinimai. 2014 m. vasario 12 d. teisme gautas ieÅ¡kovo pareiÅ¡kimas dėl ieÅ¡kinio atsiėmimo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartimi ieÅ¡kinys paliktas nenagrinėtas. 30. 2014 m. rugpjūčio 14 d. A. V. kreipėsi į Alytaus m. 3-iÄ jį notarų biurÄ , praÅ¡ydamas notarę papildyti 2002 m. spalio 5 d. sutartį, įtraukiant į jÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ . Notarė atsisakė atlikti praÅ¡omÄ notarinį veiksmÄ , A.

V. notarės veiksmus apskundė teismui. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4771-470/2014 A. V. skundas buvo atmestas. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-232-280/2015 Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis palikta nepakeista.

31. Nepavykus notarine tvarka papildyti 2002 m. spalio 5 d. sutartį, įtraukiant į jÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ , 2016 m. liepos 8 d. A. V. ir A. V. bei I. V. paprasta raÅ¡ytine forma sudarė atskirÄ arbitražinį susitarimÄ , kuriame nenurodyta, koks konkretus ginčas kilęs. 32. 2018 m. gegužės 7 d. ad hoc arbitražui A. V. bei I. V. pateikė ieÅ¡kinį pareiÅ¡kimÄ , kuriame prašė pripažinti negaliojančia 2002 m. spalio 5 d. sutartį ir taikyti restitucijÄ â€“ žemės sklypÄ su gyvenamuoju namu grÄ Å¾inti ieÅ¡kovams. Dėl pareiÅ¡kėjų teisės skųsti arbitražo sprendimÄ 33. PrieÅ¡ pasisakydama dėl pareiÅ¡kėjų skundo argumentų, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad suinteresuotas asmuo A. V. atsiliepime kvestionuoja pareiÅ¡kėjų teisę skųsti arbitražo sprendimÄ , nes jie nėra arbitražinio susitarimo Å¡alys.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad, kaip pripažino ir arbitražo teismas, arbitražo sprendimas pagal pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį galėjo turėti įtakos pareiÅ¡kėjų (arbitražo byloje – trečiųjų asmenų) teisėms ir pareigoms, nes ieÅ¡kinį patenkinus, atsakovo kreditorių (trečiųjų asmenų) teisinė padėtis pablogėtų, o ginčo nekilnojamÄ jį turtÄ grÄ Å¾inus, atsakovo turto masė sumažėtų (žr. ad hoc arbitražo 2018 m. birželio 11 d. nutartį). Dėl Å¡ios arbitražo iÅ¡vados byloje ginčo nėra. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia dėmesį, kad tretieji asmenys į arbitražo procesÄ buvo įtraukti anksčiau nurodyta arbitražo nutartimi pagal ieÅ¡kovų praÅ¡ymÄ .

35. Nors teisėjų kolegija sutinka, kad pareiÅ¡kėjai nėra suinteresuotų asmenų sudaryto arbitražinio susitarimo Å¡alimis, tačiau, kaip matyti iÅ¡ jų procesinių dokumentų arbitraže, jų pozicija ad hoc arbitraže buvo dvilypė – viena vertus jie neigė arbitražo teisę spręsti ginÄÄ pagal pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ , kita vertus – iÅ¡samiai pasisakė dėl ieÅ¡kovų pareikÅ¡to reikalavimo pagrįstumo.

36. Trečiųjų asmenų, nesančių arbitražo Å¡alimi, įtraukimas į arbitražo procesÄ yra pripažinimas, kad arbitražo sprendimas jiems sukels teisines pasekmes. Pastariesiems ginčijant arbitražinį susitarimÄ ir nepripažįstant arbitražo kompetencijos jau prasidėjus arbitražo procesui buvo savaime apribotos jų galimybės ginti savo teises ir teisėtus interesus teisme, nes prasidėjus arbitražiniam nagrinėjimui arbitražinio susitarimo negaliojimo klausimas sprendžiamas tik KAĮ 19 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. pats arbitražas turi spręsti dėl savo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ (KAĮ 11 straipsnio 2 dalis).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2010 m. kovo 16 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010, yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog tuo atveju, kai yra pradėtas arbitražo procesas, kuriame, be kita ko, ginčijama arbitražo jurisdikcija, kvestionuojant arbitražinio susitarimo galiojimÄ , teismas, kuriam vėliau pateikiamas ieÅ¡kinys dėl Å¡io arbitražinio susitarimo pripažinimo negaliojančiu, turi atsisakyti priimti tokį ieÅ¡kinį, o jeigu nurodyta aplinkybė paaiÅ¡kėja po ieÅ¡kinio priėmimo – palikti ieÅ¡kinį nenagrinėtÄ .

Tokiu atveju teisminė arbitražo kompetencijos kontrolė gali bÅ«ti įgyvendinta vėliau, kreipiantis į teismÄ dėl arbitražo sprendimo panaikinimo arba dėl užsienio arbitražo sprendimų pripažinimo ir vykdymo.

37. Kaip matyti iš suinteresuotų asmenų sudaryto arbitražinio susitarimo, ginčas arbitraže turėjo būti sprendžiamas pagal UNCITRAL arbitražo taisykles. Teisėjų kolegija pastebi, kad nei arbitražiniame susitarime, nei ad hoc arbitražo sprendime nėra aiškiai apibrėžta, kokios UNCITRAL arbitražo taisyklės taikomos. Kaip žinoma, UNCITRAL arbitražo taisyklės priimtos Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 1976 m. gruodžio 15 d. rezoliucija Nr. 31/98, jos vėliau buvo pakeistos 2010 m. gruodžio 6 d. rezoliucija Nr. 65/22, o aktualiausia UNCITRAL arbitražo taisyklių redakcija yra patvirtinta Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2013 m. gruodžio 16 d. rezoliucija Nr. 68/109.

Pagal arbitražinio susitarimo sudarymo laikÄ (2016 m. liepos 8 d.) ir ad hoc arbitražo taikytas UNCITRAL arbitražo taisyklių nuostatas (žr. ad hoc arbitražo 2018 m. balandžio 28 d. praneÅ¡imÄ dėl ieÅ¡kininio pareiÅ¡kimo pateikimo, kuriame taikomos UNCITRAL arbitražo taisyklių 20 straipsnio 3 ir 4 dalys) preziumuotina, kad ginčas buvo nagrinėjamas pagal UNCITRAL arbitražo taisykles, patvirtintas Jungtinių Tautų Generalinės Asamblėjos 2013 m. gruodžio 16 d. rezoliucija Nr. 68/109 (toliau – UNCITRAL arbitražo taisyklės).

TokiÄ iÅ¡vadÄ teisėjų kolegija daro atsižvelgusi ir į tai, kad UNCITRAL arbitražo taisyklių 1 straipsnio 2 dalis numato naujausių taisyklių taikymo prezumpcijÄ .

38. Kaip nurodyta anksčiau, tretieji asmenys į arbitražo procesÄ buvo įtraukti ad hoc arbitražo 2018 m. birželio 11 d. nutartimi, tačiau UNCITRAL arbitražo taisyklių 17 straipsnio 5 dalis nustato, kad tretieji asmenys į arbitražo procesÄ Ä¯traukiami tik tuo atveju, jeigu jie yra arbitražinio susitarimo Å¡alis (angl. provided such person is a party to the arbitration agreement). Ad hoc arbitražo 2018 m. birželio 11 d. nutartyje nurodyti UNCITRAL arbitražo taisyklių 24 ir 25 straipsniai iÅ¡ viso nėra susiję su trečiųjų asmenų įtraukimo į arbitražo procesÄ klausimu: UNCITRAL arbitražo taisyklių 24 straipsnis nustato papildomų raÅ¡ytinių paaiÅ¡kinimų pateikimo galimybę (angl. further written statements), o 25 straipsnis nustato terminus jų pateikimui.

39. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija, nors ir sutinka su suinteresuoto asmens argumentais, kad KAÄ® 50 straipsnis yra taikomas ginčo Å¡alims, kurios arbitražo praktikoje turi bÅ«ti ir arbitražinio susitarimo Å¡alimis, tačiau pažymi, jog Å¡ioje byloje susidarė ekstraordinarios aplinkybės, dėl kurių nebÅ«tų tikslinga riboti trečiųjų asmenų teisės skųsti arbitražo sprendimÄ .

40. Teisėjų kolegijos vertinimu, ad hoc arbitražui pripažinus kompetencijÄ nagrinėti ginÄÄ , nustačius, kad jis susijęs su trečiųjų asmenų, nesudariusių arbitražinio susitarimo, teisėmis ir pareigomis, įtraukus trečiuosius asmenis į arbitražo procesÄ , tretieji asmenys Å¡iuo atveju vadovaujantis teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo ir teisės į gynybÄ užtikrinimo principais laikytini arbitražo ginčo Å¡alimi KAÄ® 50 straipsnio prasme ir įgyja teisę skųsti arbitražo sprendimÄ Å¡iame įstatyme nustatytais pagrindais, nes tik tokiu bÅ«du gali bÅ«ti paÅ¡alintas potencialus jų teisių pažeidimas (KAÄ® 4 straipsnio 6–7 dalys). Dėl pagrindų panaikinti arbitražo sprendimÄ 41. KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose įtvirtintas baigtinis sÄ raÅ¡as pagrindų, kuriais remiantis Lietuvos apeliacinis teismas gali iÅ¡imtiniais atvejais panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ .

42. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad minėti vidaus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai, taip pat ir jų patikrinimo tvarka yra skirtingi – sprendimo suderinamumas su vieÅ¡osios tvarkos reikalavimais ir ginčo arbitruotinumas (KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinami ex officio (KAÄ® 50 straipsnio 4 dalis), o visi kiti arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai – nustatyti KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1, 2, 3 ir 4 punktuose – analizuojami tik esant vienos iÅ¡ Å¡alių reikalavimui. Taigi, teismas, spręsdamas arbitražo teismo sprendimo panaikinimo klausimÄ , KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktuose nustatytų pagrindų (ne)buvimÄ privalo tikrinti savo iniciatyva. Arbitražo sprendimo atitiktį Å¡iems pagrindams teismas patikrina nepriklausomai nuo to, ar Å¡alis, praÅ¡anti panaikinti arbitražo sprendimÄ , jais remiasi.

43. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme teismui suteikti įgalinimai vieÅ¡osios tvarkos ir ginčo arbitruotinumo pagrindus tikrinti ex officio sietini su tuo, kad minėtus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus sudarantys faktoriai yra nukreipti ne tik į privačių arbitražo Å¡alių interesų pažeidimÄ , bet ir į reikÅ¡mingų visos visuomenės ir valstybės interesų pažeidimÄ . Pavyzdžiui, arbitruotinumo taisyklių pažeidimas kartu lemia ir neteisėtÄ tam tikro ginčo paÅ¡alinimÄ iÅ¡ valstybės teismų jurisdikcijos sferos, taip pažeidžiant vienos iÅ¡ Å¡alių teisę į teisminę gynybÄ .

VieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lyga savo ruožtu saugo fundamentaliausias vertybes, sudarančias valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindÄ . Todėl Å¡ios vertybės saugomos – aptariami arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai tikrinami ir nesant atitinkamo Å¡alių reikalavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016).

44. Å iuo atveju pareiÅ¡kėjų skundas dėl ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo grindžiamas iÅ¡ esmės trimis pagrindinėmis argumentų grupėmis: 44.1. ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas remiantis KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu, nes arbitražinis susitarimas negalioja nesilaikius privalomos notarinės jo formos, juo buvo iÅ¡ esmės pakeista notarine forma sudaryta sutartis; 44.2. ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas remiantis KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 3 punktu, nes arbitražiniu susitarimu buvo siekiama nesÄ Å¾iningai paneigti įsiteisėjusius teismų sprendimus; 44.3. ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimas turėtų bÅ«ti panaikintas remiantis KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 6 punktu, nes arbitraže nagrinėta sutartis net vertinant hipotetiÅ¡kai negalėjo bÅ«ti pripažinta negaliojančia neva dėl jos fiktyvumo, kadangi įsiteisėjusiais teismo sprendimais ji pripažinta įvykdyta, be to, arbitražas ginčijamu sprendimu apskritai ignoravo trečiųjų asmenų praÅ¡ymÄ taikyti ieÅ¡kinio senatį, todėl pažeidė imperatyvias CK 1.124–1.135 straipsnių nuostatas.

45. Taigi pareiÅ¡kėjai Å¡ios nutarties 44.1–44.2 papunkčiuose nurodytais pagrindais ginčija arbitražinio susitarimo galiojimÄ , o nutarties 44.3 papunktyje nurodytais pagrindais – arbitražo sprendimo teisėtumÄ . PrieÅ¡ vertinant pastarÄ jÄ pareiÅ¡kėjų argumentų grupę, teisėjų kolegija pirmiausia pasisako dėl arbitražinio susitarimo atitikties formos reikalavimams ir ginčo arbitruotinumo. Dėl arbitražinio susitarimo formos 46. Vertinant pirmÄ jÄ pareiÅ¡kėjų argumentų grupę, matyti, kad, pareiÅ¡kėjų vertinimu, suinteresuotų asmenų sudarytas arbitražinis susitarimas turėjo bÅ«ti ne paprastos raÅ¡ytinės formos, o notarinės formos. Teisėjų kolegija su Å¡iuo argumentu sutinka.

47. Iš dalies sutiktina su suinteresuotais asmenimis, kad paprastai arbitražiniam susitarimui sudaryti pakanka paprastos rašytinės formos. KAĮ 10 straipsnio 2 dalis nustato, arbitražinis susitarimas sudaromas raštu ir laikomas galiojančiu, jeigu:

1) įformintas bendru Å¡alių pasiraÅ¡ytu dokumentu arba 2) sudarytas Å¡alims apsikeičiant raÅ¡tais (kurie gali bÅ«ti siunčiami elektroninių ryÅ¡ių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiÅ¡kumas) ar kitais dokumentais, kuriuose fiksuojamas tokio susitarimo sudarymo faktas; arba 3) sudarytas naudojantis elektroninių ryÅ¡ių galiniais įrenginiais, jeigu yra užtikrintas perduodamos informacijos vientisumas ir autentiÅ¡kumas ir juose esanti informacija yra prieinama toliau naudoti; arba 4) Å¡alys apsikeičia ieÅ¡kiniu ir atsiliepimu į ieÅ¡kinį, kuriuose viena Å¡alis tvirtina, o kita Å¡alis neneigia, kad jos sudarė arbitražinį susitarimÄ ; arba 5) yra kitokių raÅ¡ytinių įrodymų, kad Å¡alys yra sudariusios ar pripažįsta arbitražinį susitarimÄ .

Atitinkamai, paprasta raÅ¡ytinė arbitražinio susitarimo forma yra nustatyta ir CK 1.73 straipsnio 1 dalies 5 punkte. Teismų praktikoje taip pat ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad arbitražinis susitarimas yra atskiras, autonomiÅ¡kas ir nepriklausomas nuo pagrindinės sutarties (autonomiÅ¡kumo principas) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2013 m. spalio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2013).

48. Teisėjų kolegijos vertinimu, vertinant arbitražinio susitarimo formos atitiktį įstatymų reikalavimams, visų pirma turi bÅ«ti įvertinta, kokia buvo Å¡alių valia dėl pasirinkto ginčų sprendimo bÅ«do, t. y. ar Å¡alys sutartyje aptarė ginčų sprendimo bÅ«dÄ , ar aptarė sutarties pakeitimo sÄ lygas. Teisėjų kolegija Å¡iuo atveju atkreipia dėmesį, kad Å¡alys 2002 m. spalio 5 d. sudarė notarinę žemės sklypo, gyvenamojo namo ir kitų statinių pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje aptarė ir ginčų sprendimo tvarkÄ . O konkrečiai, sutarties 8.10 punktu Å¡alys susitarė ginčus spręsti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka. Å i nuostata laikytina visų ginčų perdavimu teismui, kadangi kitokie ginčų sprendimo bÅ«dai (kaip Å¡iuo atveju – arbitražas) reikalauja atskiro Å¡alių susitarimo ir valios.

49. Taigi teisėjų kolegija visiÅ¡kai pritaria pareiÅ¡kėjų argumentams, kad nagrinėjamu atveju Å¡alių sudarytas arbitražinis susitarimas yra ne kas kita, kaip 2002 m. spalio 5 d. sutarties 8.10 punkto pakeitimas, nes juo pakeičiama ir apribojama Å¡alies galimybė ginÄÄ spręsti teisme. Kaip žinoma, arbitražinio susitarimo tikslas yra atsisakyti bet kurios valstybės teismų jurisdikcijos ir perduoti ginÄÄ spręsti arbitražui, taigi arbitražinio susitarimo sudarymas kartu reiÅ¡kia, kad Å¡alys atsisako nagrinėti tarpusavio ginčus teisme (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007; kt.).

50. Å iuo atveju paprasta raÅ¡ytine forma Å¡alių sudarytas arbitražinis susitarimas prieÅ¡tarauja 2002 m. spalio 5 d. sutarties 8.11 punktui, kuriame nustatyta, kad sÄ lygos, susijusios su Å¡ios sutarties pakeitimu nustatomos vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisės aktais. Sutarties sudarymo metu galiojusioje ir tebegaliojančioje CK 6.183 straipsnio 3 dalyje yra nustatytas imperatyvus reikalavimas, kad notarinės formos sutartis gali bÅ«ti pakeista ar papildyta tik notarine forma. Tuo labiau, Å¡is imperatyvus įstato reikalavimas pakartotas ir sutarties 8.7 punkte, kuriame nustatyta, kad jokie Å¡ios sutarties pakeitimai negalioja, jeigu jie nėra padaryti raÅ¡tu ir pasiraÅ¡yti abiejų Å¡alių ar jų vardu bei notaro patvirtinti; terminas „pakeitimai“ apima bet kokius pakeitimus, papildymus, iÅ¡braukimus, nesvarbu, kaip jie bÅ«tų atlikti.

51. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad ir pačios sutarties Å¡alys savo veiksmais patvirtina minėtų nuostatų aktualumÄ . Kaip matyti iÅ¡ bylos duomenų, A. V. 2013 m. gruodžio 16 d. pareiÅ¡kė ieÅ¡kinį atsakovui A. V., kuriame prašė pripažinti negaliojančiais 2002 m. spalio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei perdavimo–priėmimo aktÄ , o 2014 m. rugpjūčio 14 d. A. V. kreipėsi į Alytaus m. 3-iÄ jį notarų biurÄ , praÅ¡ydamas notarę papildyti 2002 m. spalio 5 d. sutartį, įtraukiant į jÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ . Su Å¡iuo sutarties papildymu sutiko abi sutarties Å¡alys. 2014 m. rugsėjo 5 d. raÅ¡tu notarė atsisakė tenkinti praÅ¡ymÄ dėl sutarties sÄ lygų papildymo, motyvuodama tuo, kad sutartis yra įvykdyta.

52. A. V. pateikė skundÄ teismui, kuriame prašė įpareigoti notarę atlikti notarinį veiksmÄ â€“ notariÅ¡kai patvirtinti 2002 m. spalio 5 d. nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties, registro Nr. (duomenys neskelbtini), papildymÄ , sutartyje numatant tokiÄ arbitražinę iÅ¡lygÄ : „Kiekvienas ginčas, kylantis iÅ¡ Å¡ios sutarties ar su ja susijęs, galutinai sprendžiamas ad hoc arbitraže pagal UNCITRAL arbitražo taisykles (angl. UNCITRAL Arbitration Rules) ar kitas Å¡alių ad hoc suderintas taisykles.

Ginčo (-ų) sprendimų kalba – lietuvių kalba. Arbitras, kuris bus vienas, Å alių suderintas asmuo, turintis tinkamÄ kvalifikacijÄ tokiems ginčams nagrinėti. Arbitražo vieta – Vilnius, Lietuva. Ginčui taikytina Lietuvos Respublikos materialinė teise.“ 53. Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-4771-470/2014 A. V. skundas buvo atmestas, nes notarė pagrįstai nekeitė ir nepildė jau įvykdytos nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutarties.

Teismas nurodė, kad Å¡alys bendru susitarimu gali susitarti ir pakeisti jau sudarytÄ sutartį, tačiau tik tokiÄ , kuri dar nėra įvykdyta. Jeigu sutartis įvykdyta, t. y. pasibaigusi, tokios sutarties pakeisti negalima. Teismas taip pat nurodė, kad arbitražinį susitarimÄ Å¡alys gali sudaryti ne tik įtraukdami iÅ¡lygÄ Ä¯ pirkimo–pardavimo sutartį, bet ir sudarydami atskirÄ sutartį, kurioje susitariama ginčus spręsti teisme. PareiÅ¡kėjo reikalavimas sudaryti šį susitarimÄ notarine forma, kaip pirkimo–pardavimo sutarties, papildymÄ , neturi jokio teisinio pagrindo ir yra perteklinis.

54. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-232-280/2015 Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartis palikta nepakeista. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad sutarties Å¡alys arbitražinį susitarimÄ sudaryti ne tik numatydami arbitražinę iÅ¡lygÄ 2002 m. spalio 5 d. sudarytoje sutartyje, tačiau ir sudarydami atskirÄ sutartį – kompromisÄ . Teismas taip pat įvertino tÄ aplinkybę, kad sutartis sudaryta 2002 metais, todėl bet kokiems ginčams iÅ¡ jos jau yra pasibaigęs 10 metų senaties terminas, taigi neaiÅ¡ku, dėl kokių prievolių gali kilti ginčai, kad bÅ«tų sudarytas arbitražinis susitarimas.

55. Nagrinėjamu atveju bylos suinteresuoti asmenys remiasi Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. balandžio 2 d. nutartimi ir Alytaus rajono apylinkės teismo 2014 m. gruodžio 9 d. nutartimi ir teigia, kad nutartimis buvo patvirtinta, jog sutarties Å¡alys arbitražinį susitarimÄ sudaryti gali ne tik numatydami arbitražinę iÅ¡lygÄ 2002 m. spalio 5 d. sudarytoje sutartyje, tačiau ir sudarydami atskirÄ sutartį – kompromisÄ .

56. Teisėjų kolegijos vertinimu, nurodytose nutartyse buvo sprendžiamas konkretus klausimas, t. y. notarės atsisakymo atlikti notarinius veiksmus, konstatavus, kad sutartis yra įvykdyta, teisėtumas ir pagrįstumas. Atsižvelgiant į tai, kad jokie reikalavimai, susiję su Å¡iuo klausimu (ar atitinkamomis anksčiau minėtomis sutarties nuostatomis), nebuvo pareikÅ¡ti, teismų nurodytos aplinkybės dėl galimybės sudaryti atskirÄ arbitražinį susitarimÄ , laikytinos obiter dictum (lot. atsitiktine pastaba), t. y. teisėjų nuomone, neturinčia prejudicinės galios kitose bylose ar, tuo labiau sudarančiomis pagrindÄ nukrypti nuo sutartyje nustatytos jos nuostatų pakeitimo / papildymo tvarkos (CK 6.189 straipsnio 1 dalis). Kaip matyti iÅ¡ anksčiau iÅ¡dėstyto, 2002 m. spalio 5 d. sutarties sÄ lygos nesudaro galimybės keisti jos nuostatų paprasta raÅ¡ytine forma.

57. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡ioje byloje nagrinėjamo atskiro paprasta raÅ¡ytine forma sudaryto arbitražinio susitarimo forma yra netinkama, o reikalaujamos notarinės formos nesilaikymas arbitražinį susitarimÄ daro negaliojantį (CK 1.93 straipsnio 3 dalis, 6.183 straipsnio 3 dalis). Nustačius Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes yra pagrindas ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ panaikinti remiantis KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu.

Dėl ginčo pagal Å¡alių sudarytÄ arbitražinį susitarimÄ arbitruotinumo 58. Kaip nurodyta anksčiau, ginčo arbitruotinumas (KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 ir 6 punktai) tikrinamas ex officio. Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatyme teismui suteikti įgalinimai vieÅ¡osios tvarkos ir ginčo arbitruotinumo pagrindus tikrinti ex officio sietini su tuo, kad minėtus arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindus sudarantys faktoriai yra nukreipti ne tik į privačių arbitražo Å¡alių interesų pažeidimÄ , bet ir į reikÅ¡mingų visos visuomenės ir valstybės interesų pažeidimÄ .

Pavyzdžiui, arbitruotinumo taisyklių pažeidimas kartu lemia ir neteisėtÄ tam tikro ginčo paÅ¡alinimÄ iÅ¡ valstybės teismų jurisdikcijos sferos, taip pažeidžiant vienos iÅ¡ Å¡alių teisę į teisminę gynybÄ . VieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lyga savo ruožtu saugo fundamentaliausias vertybes, sudarančias valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindÄ . Todėl Å¡ios vertybės saugomos – aptariami arbitražo sprendimo panaikinimo pagrindai tikrinami ir nesant atitinkamo Å¡alių reikalavimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016 26 punktÄ ).

59. Pagal KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punktÄ arbitražo teismo sprendimas gali bÅ«ti panaikintas, jei ginčas pagal Lietuvos Respublikos įstatymus negali bÅ«ti perduotas arbitražui.

60. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paminėtoje civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016 yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad arbitruotinumo teisinė kategorija yra susijusi su klausimu, kokių subjektų ir kokie ginčai pagal atitinkamos valstybės teisės aktus gali arba negali bÅ«ti perduodami nagrinėti arbitraže. Pagal tai iÅ¡skirtinos dvi sÄ vokos – subjektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione personae) ir objektinis arbitruotinumas (arba arbitruotinumas ratione materiae).

61. Objektinio arbitruotinumo esmė ta, kad tam tikrų kategorijų ginčai negali bÅ«ti nagrinėjami arbitraže dėl paties nagrinėtinų klausimų pobÅ«džio (pvz., fizinių asmenų teisinio statuso klausimai, ginčai dėl patentų, prekių ženklų, darbo ginčai, Å¡eimos ginčai, bankroto bylos iÅ¡kėlimas, administraciniai ginčai, baudžiamosios ir konstitucinės teisės klausimai ir kt.). Å iuo atveju laikoma, kad tokio pobÅ«džio klausimai yra tiek svarbÅ«s, jog yra rezervuojami valstybės teismų jurisdikcijai (pavyzdžiui, vieÅ¡osios teisės reguliavimo sričiai priskirtini klausimai), arba dėl bylos esmės atitinkamų ginčų nagrinėjimas arbitraže nebÅ«tų efektyvus, pavyzdžiui, tais atvejais, kai ginčas susijęs su trečiųjų asmenų, nesudariusių arbitražinio susitarimo, teisėmis ir pareigomis (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. liepos 8 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-365-969/2016 33 punktÄ ).

62. Teisėjų kolegija, nepriklausomai nuo anksčiau padarytų iÅ¡vadų, atsižvelgusi į Å¡ios nutarties 33–40 punktuose nustatytas aplinkybes, taip pat ex officio konstatuoja, kad ieÅ¡kovų ieÅ¡kininis pareiÅ¡kimas ad hoc arbitraže negalėjo bÅ«ti nagrinėjamas. Kaip minėta, byloje ginčo nekilo, kad ginčas susijęs su trečiųjų asmenų, nesudariusių arbitražinio susitarimo, teisėmis ir pareigomis. Å i teisiÅ¡kai reikÅ¡minga aplinkybė sudarė pagrindÄ pagal anksčiau nurodytÄ teismų praktikÄ arbitrui ne įtraukti trečiuosius asmenis į arbitražo procesÄ (be kita ko, pažeidžiant taikytinas procesines taisykles, nustatytas UNCITRAL arbitražo taisyklių 17 straipsnio 5 dalyje; žr. plačiau nutarties 37–38 punktus), o atsisakyti savo kompetencijos nagrinėti ginÄÄ (KAÄ® 19 straipsnio 1 dalis).

63. Atsižvelgusi į tai, kas iÅ¡dėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ad hoc arbitraže spręstas ginčas yra susijęs su trečiųjų asmenų, nesudariusių arbitražinio susitarimo, teisėmis ir pareigomis, todėl nearbitruotinas. Nustačius Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes yra pagrindas ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ panaikinti ir remiantis KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 5 punktu. Dėl arbitražinio susitarimo ir arbitražo sprendimo prieÅ¡taravimo vieÅ¡ajai tvarkai 64. PareiÅ¡kėjai Lietuvos apeliacinio teismo praÅ¡o panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kaip prieÅ¡taraujantį Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai.

65. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjų argumentai yra nukreipti tik į ad hoc arbitražo netinkamai taikytas teisės normas dėl ieÅ¡kinio senaties ir tariamo sandorio požymių. Teisėjų kolegija pažymi, kad sprendžiant, ar arbitražo teismo sprendimas neprieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai, netikrina ir nevertina tinkamo proceso ir materialiosios teisės normų taikymų ir aiÅ¡kinimo, kadangi pagal kasacinio teismo praktikÄ arbitražo teismo sprendimo turinio vertinimas nepatenka į vieÅ¡osios tvarkos iÅ¡lygÄ (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. liepos 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-370/2012). Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad sÄ voka „vieÅ¡oji tvarka“ komercinio arbitražo doktrinoje ir praktikoje aiÅ¡kinama kaip tarptautinė vieÅ¡oji tvarka, apimanti fundamentalius sÄ Å¾iningo proceso principus, taip pat imperatyviÄ sias teisės normas, įtvirtinančias pagrindinius ir visuotinai pripažintus teisės principus (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta byloje Nr. 3K-3-443/2008).

Į viešosios tvarkos išlygos ribas paprastai nepatenka arbitražo teismo sprendimo patikrinimas imperatyviųjų teisės normų tinkamo taikymo aspektu. Viešosios tvarkos išlygos taikymas galimas tik tokiu atveju, kai imperatyviųjų įstatymų normų pažeidimas yra absoliučiai akivaizdus ir juo paminamos ne bet kokios, o pačios fundamentaliausios ir reikšmingiausios valstybės ir visuomenės vertybės, pripažintos tarptautiniu lygmeniu (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta byloje Nr. 2A-469/2014).

66. Atsižvelgiant į tai, pareiÅ¡kėjų argumentai dėl netinkamo proceso ir materialiosios teisės normų taikymo ir aiÅ¡kinimo nesudaro pagrindo panaikinti arbitražo teismo sprendimÄ , kaip prieÅ¡taraujantį Lietuvos Respublikos vieÅ¡ajai tvarkai.

67. Kita vertus, teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau Å¡ios nutarties 20–32 punktuose iÅ¡dėstytų faktinių aplinkybių visumÄ , daro iÅ¡vadÄ , kad 2016 m. liepos 8 d. suinteresuotų asmenų sudarytas arbitražinis susitarimas akivaizdžiai prieÅ¡tarauja vieÅ¡ajai tvarkai.

68. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, jog arbitražinis susitarimas gali būti laikomas negaliojančiu ir teismas gali ex officio jo nepripažinti tik tokiu atveju, kai niekinis arbitražinio susitarimo pobūdis yra akivaizdus, t. y. kai nėra jokių abejonių dėl atitinkamo susitarimo prieštaravimo viešajai tvarkai ar imperatyvioms įstatymo normoms, ir tam, kad būtų padaryta tokia išvada, nereikia papildomai aiškintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2012; 2010 m. kovo 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2010; 2009 m. vasario 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-42/2009; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2007 ir kt.).

69. Kaip ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta teismų praktikoje, vieÅ¡oji tvarka apima pagrindinius principus, kuriais grindžiama valstybės teisinė sistema, o principai įtvirtinti Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose. Sandorio turinys geros moralės požiÅ«riu vertintinas pagal moralės vertybių (gėrio ir blogio, sÄ Å¾iningumo ir nesÄ Å¾iningumo) sampratÄ (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. balandžio 19 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-187-421/2017 43 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

70. Tarptautinio komercinio arbitražo doktrinoje taip pat pripažįstama, kad negaliojantys ir niekiniai (angl. null and void) arbitražiniai susitarimai, sprendžiant su jurisdikcija susijusius klausimus, sudaro pagrindÄ Å¡aliai gintis kitos Å¡alies nesÄ Å¾iningumu, apgaule, klaida, kompetencijos stoka ir neteisėtumu (Born. G. B. International arbitration: Law and Practice. Wolters Kluwer Law and Business, 2012, p. 77-81).

71. Teisėjų kolegija pažymi, kad arbitražiniams susitarimams, kaip ir bet kokiems kitiems sandoriams yra CK 1.137 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta bendroji nuostata, kurioje nustatyta, jog įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sÄ Å¾iningai, laikytis protingumo ir teisingumo principų.

72. Teisėjų kolegijos vertinimu nagrinėjamo atvejo faktinės aplinkybės sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad 2016 m. liepos 8 d. arbitražinis susitarimas buvo sudarytas bloga valia, siekiant ne iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ , o iÅ¡ esmės ne ginčo tvarka pakeisti nekilnojamojo turto savininkÄ , vėliau šį faktÄ panaudojant prieÅ¡ sÄ Å¾iningus trečiuosius asmenis.

73. PagrindÄ tokiai iÅ¡vadai sudaro visų pirma tai, kad Å¡iame kontekste, kuris yra tiesiogiai susijęs ir su A. V. kreditorių (pareiÅ¡kėjų) interesais, arbitražinis susitarimas sudarytas tiesiogiai susijusių asmenų – sÅ«naus ir jo tėvų. Nors civilinėje teisėje galioja sÄ Å¾iningumo prezumpcija, tačiau kasacinio teismo praktikoje yra spręsta, jog sandorio sudarymas su artimais giminaičiais, jų bendravimas ar gyvenimas netoliese yra aplinkybės, kuriomis gali bÅ«ti paneigta sÄ Å¾iningumo prezumpcija (žr. pagal analogijÄ Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2008 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-617/2008; 2018 m. birželio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-226-248/2018).

74. Visų antra, sÄ Å¾iningumo prezumpcijÄ Å¡iuo atveju paneigia ir tai, kad arbitražiniu susitarimu Å¡alys nesiekė iÅ¡spręsti jokio ginčo. Arbitražo proceso esmė ir tikslas yra iÅ¡spręsti bet kokį Å¡alių nesutarimÄ dėl fakto ar (ir) teisės klausimų, kilusį iÅ¡ sutartinių ar nesutartinių teisinių santykių (KAÄ® 3 straipsnio 5 ir 11 dalys). Kaip matyti iÅ¡ arbitražo proceso, atsakovas 2018 m. gegužės 21 d. atsiliepimu pripažino ieÅ¡kovų ieÅ¡kinį pareiÅ¡kimÄ . Taigi jau Å¡i aplinkybė leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad Å¡alys sudarė arbitražinį susitarimÄ ir kreipėsi į ad hoc arbitraÅ¾Ä nesiekiant iÅ¡spręsti ginÄÄ , nes jo tarp Å¡alių ir nebuvo. Tokia pati iÅ¡vada darytina ir iÅ¡ pareiÅ¡kėjų akcentuojamų ieÅ¡kovų paaiÅ¡kinimų ad hoc arbitražo posėdyje. Taigi akivaizdu, kad pagrindinis arbitražinio susitarimo Å¡alių ketinimas nebuvo iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ .

75. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarp suinteresuotų asmenų nesant ginčo dėl nekilnojamojo turto perdavimo, tokius teisinius santykius Å¡alys paprastai sprendžia sudarydamos sutartį (CK 6.156 straipsnio 1 dalis). Tačiau bylos duomenys patvirtina, kad 2002 m. spalio 5 d. sutarties Å¡alys, nors ir sutaria, kad nekilnojamojo turto nuosavybės teisė turi tekti A. V. bei I. V., tačiau jie negali nuosavybės perdavimo santykių sureguliuoti sutartimi, nes tokiu bÅ«du jau buvo bandyta sugrÄ Å¾inti nekilnojamÄ jį turtÄ , sudarant 2011 m. gegužės 27 d. pirkimo–pardavimo sutartį. Pastaroji teismo buvo panaikinta, kaip pažeidžianti turto savininko kreditorių interesus. Å ios aplinkybės nepakitusios. Be to, turtas negali bÅ«ti perleistas ir bet kokiu kitokiu sutartiniu bÅ«du ir dėl to, kad tebegalioja draudimas perleisti nuosavybės teisę (nutarties 25 punktas).

76. Esant Å¡ioms teisiÅ¡kai reikÅ¡mingoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Å¡alių sudarytas arbitražinis susitarimas, kurio vienintelis tikslas buvo arbitraže be ginčo pakeisti nekilnojamojo turto savininkÄ , šį faktÄ vėliau panaudojant prieÅ¡ trečiuosius asmenis, laikytinas tiek piktnaudžiavimu KAÄ® suteiktomis teisėmis (CK 1.137 straipsnio 3 dalis), tiek akivaizdžiai prieÅ¡taraujantis vieÅ¡ajai tvarkai ir gerai moralei (CK 1.81 straipsnis). Atsižvelgiant į tai, kad niekinis arbitražinio susitarimo požymis yra akivaizdus ir nereikia papildomai aiÅ¡kintis bylos aplinkybių ir rinkti bei tirti papildomų įrodymų, todėl suinteresuotų asmenų sudarytas 2016 m. liepos 8 d. arbitražinis susitarimas ex officio naikintinas (CK 1.78 straipsnio 5 dalis, 1.81 straipsnis).

77. Nustačiusi Å¡ias teisiÅ¡kai reikÅ¡mingas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad tai sudaro savarankiÅ¡kÄ pagrindÄ ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ panaikinti remiantis KAÄ® 50 straipsnio 3 dalies 1 punktu. Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo 78. PareiÅ¡kėjai praÅ¡o atlyginti 1 275 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų skundžiant ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ . PareiÅ¡kėjai kartu su praÅ¡ymu pateikė Å¡ias iÅ¡laidas patvirtinančius įrodymus.

79. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 93, 98 straipsniais ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 bei Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu (aktuali redakcija, galioja nuo 2015 m. kovo 20 d.) patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ maksimalaus dydžio 8.11 papunkčiu, kuriame nustatyta, kad užmokesčio už apeliacinį skundÄ parengimÄ (kuriam prilygintinas pareiÅ¡kėjų skundas dėl arbitražo sprendimo) maksimalus dydis neturėtų virÅ¡yti 1,3 skelbiamo užpraėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio Å¡alies Å«kyje (be individualių įmonių), konstatuoja, jog iÅ¡ suinteresuotų asmenų lygiomis dalimis priteistina 1 275 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidoms už skundo parengimÄ atlyginti.

80. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad sÄ skaita–faktÅ«ra už suteiktas teisines paslaugas buvo iÅ¡raÅ¡yta tik vienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų, už suteiktas teisines paslaugas taip pat atsiskaitė tik vienas iÅ¡ pareiÅ¡kėjų – M. S., pareiÅ¡kėjams priteistinas 1 275 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų už skundo parengimÄ atlyginimas mokėtinas M. S. Dėl laikinųjų apsaugos priemonių 81. Teisėjų kolegija 2018 m. spalio 4 d. nutartimi Å¡ioje byloje taikė laikinÄ jÄ apsaugos priemonę – sustabdė ad hoc arbitražo teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimo byloje Nr. a-2-002546/2018 vykdymÄ .

Ad hoc arbitražo teismo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ panaikinus, taikyta laikinoji apsaugos priemonė panaikintina (KAÄ® 50 straipsnio 2 dalis; mutatis mutandis CPK 150 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 301 straipsnio 5 dalimi, Lietuvos Respublikos komercinio arbitražo įstatymo 50 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti ad hoc arbitražo 2018 m. rugpjūčio 20 d. sprendimÄ byloje Nr. a-2-002546/2018.

Priteisti pareiÅ¡kėjams M. S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), E. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir V. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) iÅ¡ suinteresuotų asmenų A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini), A. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir I. V. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis 1 275 Eur (vienÄ tÅ«kstantį du Å¡imtus septyniasdeÅ¡imt penkis eurus) bylinėjimosi iÅ¡laidoms už skundo parengimÄ atlyginti, priteistÄ sumÄ sumokant vienam iÅ¡ pareiÅ¡kėjų – M.

S. (asmens kodas (duomenys neskelbtini). Panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. spalio 4 d. nutartimi taikytÄ laikinÄ jÄ apsaugos priemonę. Arbitražo bylÄ grÄ Å¾inti ad hoc arbitražui. Teisėjai Kazys KailiÅ«nas Danguolė Martinavičienė Egidija TamoÅ¡iÅ«nienė