f9a23110-e2e0-4fa2-866f-e5d13bd83344 · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr Civilinė byla Nr. 2A-754-381/2016Teisminio proceso Nr. 2-57-3-00379-2015-4Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1.; 2.1.2.4.2.1. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. lapkričio 3 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Godos Ambrasaitės – Balynienės, Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo) ir Romualdos Janovičienės, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „Eurosportas LT“ ir uždarosios akcinės bendrovės „GINOTA“ apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr.2-610-524/2016 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Meliovesta“, atstovaujamos bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“, ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Eurosportas LT“ ir uždarajai akcinei bendrovei „GINOTA“ dėl reikalavimo teisės perleidimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, trečiasis asmuo – uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“.

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, iÅ¡nagrinėjusi apeliacinius skundus, n u s t a t ė: I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė bankrutavusi uždaroji akcinė bendrovė „Meliovesta“, atstovaujama bankroto administratorės uždarosios akcinės bendrovės „Restrus“ (toliau – BUAB „Meliovesta“ arba ieÅ¡kovė), kreipėsi į teismÄ su patikslintu ieÅ¡kiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „Eurosportas LT“ (toliau - UAB „Eurosportas LT“) ir uždarajai akcinei bendrovei „GINOTA“ (toliau - UAB „GINOTA“), kuriame prašė:pripažinti negaliojančia BUAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2014-12-05-01;pripažinti negaliojančia BUAB „Meliovesta“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. GIN-2014/12/05;taikyti restitucijÄ â€“ grÄ Å¾inti BUAB „Meliovesta“ reikalavimo teisę į UAB „LitCon“.2.

Patikslintame ieškinyje ir kituose procesiniuose dokumentuose ieškovė nurodė šiuos argumentus:Perėmusi BUAB „Meliovesta“ buhalterinės apskaitos dokumentus, administratorė nustatė, kad ieškovė su atsakovėmis UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014-12-05-01 ir GIN-2014/12/05, kurių pagrindu perleido atsakovėms reikalavimo teises į UAB „LitCon“, atitinkamai UAB „Eurosportas LT“ į 105 982,55 Eur dydžio, UAB „GINOTA“ į 30 532,98 Eur dydžio.Po ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo, t. y. 2014 m. gruodžio 9 d., ieškovės kreditoriai S. K., K.

P., E. P., I. U., UAB „Žemera“ ir kiti pateikė Klaipėdos apygardos teismui pareiÅ¡kimÄ dėl bankroto bylos UAB „Meliovesta“ iÅ¡kėlimo. Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Meliovesta“ buvo iÅ¡kelta bankroto byla. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ atitiko nemokios bendrovės sampratÄ Ä®BÄ® prasme, todėl nurodytų sandorių sudarymas sukėlė neigiamÄ poveikį įmonės Å«kinei komercinei veiklai. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ turėjo ir kitų pradelstų ir vykdytinų įsipareigojimų kreditoriams.

Tokiu bÅ«du atsakovėms nepagrįstai buvo suteikta pirmenybės teisė į skolų atgavimÄ , kai tuo tarpu kitų kreditorių reikalavimai turėjo bÅ«ti tenkinami bankroto byloje pagal patvirtintÄ kreditorių finansinių reikalavimų sÄ raÅ¡Ä . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad ginčijami sandoriai pažeidė CK 6.9301 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, nes nebuvo laikomasi atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo tvarkos.Ginčijamų sandorių ieÅ¡kovė neprivalėjo sudaryti nei pagal įstatymÄ , nei pagal teismo sprendimÄ .

Juos sudarydama ieÅ¡kovė elgėsi nesÄ Å¾iningai kitų kreditorių atžvilgiu, nes žinojo, jog nebus pajėgi atsiskaityti su visais kreditoriais.Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė ir atsakovės privalėjo žinoti apie įmonės sunkiÄ finansinę padėtį ir kreditorių ketinimÄ iÅ¡kelti UAB „Meliovesta“ bankroto bylÄ , kadangi vadovaujantis Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 6 straipsnio 2 dalimi kreditoriai ne mažiau kaip prieÅ¡ 30 dienų apie tokį ketinimÄ buvo pranešę UAB „Meliovesta“.Nagrinėjamu atveju yra visos sÄ lygos CK 6.66 straipsnio taikymui.Atsakovė UAB „Eurosportas LT“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė atmesti ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma pripažinti negaliojančia UAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2014-12-05-01.Atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė:

UAB „Meliovesta“ ir atsakovė UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gegužės 14 d. buvo sudarę rangos sutartį, pagal kuriÄ atsakovė atliko ieÅ¡kovei lauko aikÅ¡telės sportinės dangos įrengimo darbus, o ieÅ¡kovė įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus sumokėdama jai 105 982,55 Eur. Kadangi ieÅ¡kovė vėlavo atsiskaityti su atsakove, UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2014-12-05-01, kurios pagrindu ieÅ¡kovė perleido atsakovei reikalavimo teisę į UAB „LitCon“ 365 936,56 Lt sumai.

Tokiu bÅ«du buvo padengtas UAB „Meliovesta“ įsiskolinimas atsakovei pagal rangos sutartį. IeÅ¡kovės nurodytos aplinkybės ir pateikti įrodymai nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad ginčo sandorio sudarymo metu UAB „Meliovesta“ buvo nemoki. Vien tai, kad Klaipėdos apygardos teismas 2015 m. sausio 12 d. iÅ¡kėlė UAB „Meliovesta“ bankroto bylÄ , nėra pakankamas pagrindas iÅ¡vadai, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ buvo nemoki. UAB „Meliovesta“ atsakovei UAB „Eurosportas LT“ perleisto reikalavimo suma ir ieÅ¡kovės įsiskolinimo UAB „Eurosportas LT“ už atliktus rangos darbus suma sutampa, todėl sudarius ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovės mokumas nepasikeitė.

IeÅ¡kovė privalėjo atsiskaityti su atsakove pagal rangos sutartį, todėl ginčijamas sandoris galėjo bÅ«ti sudarytas. Atsakovei buvo žinoma apie UAB „Meliovesta“ laikinus atsiskaitymo su kreditoriais sutrikimus, bet nebuvo žinoma apie tariamÄ ieÅ¡kovės nemokumÄ . UAB „Meliovesta“ direktorius laikinus įmonės atsiskaitymo su kreditoriais sutrikimus aiÅ¡kino užsitęsusiu teisminiu procesu su BUAB „Dovirma“ bankroto administratoriumi ir Å¡ioje byloje nepagrįstai pritaikytu turto areÅ¡tu.

Atsakovė neturėjo pagrindo abejoti tokiais UAB „Meliovesta“ direktoriaus paaiÅ¡kinimais, kadangi kiekviena įmonė, kurios atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės, patiria laikinus sunkumus atsiskaitant su kreditoriais. UAB „Meliovesta“ iki bankroto bylos jai iÅ¡kėlimo buvo sudariusi ne vienÄ reikalavimų perleidimo sutartį su kitomis įmonėmis, kurios nebuvo ginčijamos bankroto administratoriaus. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad atsakovė UAB „Eurosportas LT“, sudarydama su UAB „Meliovesta“ ginčijamÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį, buvo sÄ Å¾ininga, kadangi atsiskaitymas su kreditoriais perleidžiant bendrovės reikalavimo teises buvo įprasta bendrovės praktika.

Atsakovė UAB „GINOTA“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė atmesti ieÅ¡kinio dalį, kuria praÅ¡oma pripažinti negaliojančia UAB „Meliovesta“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. GIN-2014/12/05.Atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė Å¡iuos argumentus: UAB „Meliovesta“ ir atsakovė UAB „GINOTA“ 2014 m. balandžio 11 d. buvo sudarę darbų vykdymo sutartį, pagal kuriÄ atsakovė atliko elektros, Å¡ildymo, vėdinimo ir kitus įrengimo darbus, o UAB „Meliovesta“ įsipareigojo atsiskaityti su atsakove už atliktus darbus.

Pradžioje UAB „Meliovesta“ savo sutartinius įsipareigojimus vykdė tinkamai, vėliau atsiskaitymai pradėjo vėluoti, dėl ko minėta sutartis 2014 m. lapkričio 18 d. abipusiu susitarimu buvo nutraukta. Siekiant iÅ¡spręsti kilusį ginÄÄ taikiai, UAB „GINOTA“ atsisakė nuo sutartyje numatytų delspinigių už mokėjimų vėlavimÄ , o UAB „Meliovesta“ perleido teises į sumÄ , kuriÄ buvo skolinga už atliktus darbus. 2014 m. gruodžio 5 d. Å¡alys sudarė Reikalavimo teisės perleidimo sutartį 30 532,98 Eur sumai.

IeÅ¡kovė neįrodė visų actio Pauliana bÅ«tinųjų sÄ lygų. IeÅ¡kovės atsakovei perleisto reikalavimo suma ir ieÅ¡kovės įsiskolinimo atsakovei už atliktus darbus suma sutampa, todėl sudarius ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovės mokumas nepasikeitė. Ginčijamo sandorio sudarymo metu atsakovė negalėjo žinoti apie galimÄ UAB „Meliovesta“ nemokumÄ , nes tuo metu vieÅ¡ai prieinama informacija bylojo apie gerÄ UAB „Meliovesta“ finansinę padėtį.Trečiasis asmuo UAB „LitCon“ atsiliepime į patikslintÄ ieÅ¡kinį prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Trečiasis asmuo atsiliepime ir kituose procesiniuose dokumentuose nurodė: Pagal UAB „LitCon“ ir UAB „Meliovesta“ 2012 m. balandžio 11 d. sudarytÄ Tiekimo ir statybos rangos sutartį ir jos papildomÄ susitarimÄ bei 2012 m. lapkričio 6 d. Tiekimo ir statybos rangos sutartį ieÅ¡kovė, atlikusi atitinkamus minėtose sutartyse nurodytus darbus, įgijo reikalavimo teisę į 156 797,56 Eur atlygį. Kadangi UAB „Meliovesta“ ginčijamus sandorius sudarė turėdama galiojantį reikalavimÄ Ä¯ UAB „LitCon“, nėra pagrindo ginčyti Å¡ių sandorių teisėtumo ir pagrįstumo.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. vasario 29 d. sprendimu ieÅ¡kinį patenkino: pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. 2014-12-05-01, taikė restitucijÄ â€“ iÅ¡ UAB „Eurosportas LT“ grÄ Å¾ino BUAB „Meliovesta“ 365 936,56 Lt (105 982,55 Eur) dydžio reikalavimo teisę į UAB „LitCon“; pripažino negaliojančia nuo sudarymo momento UAB „Meliovesta“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį Nr. GIN-2014/12/05, taikė restitucijÄ â€“ iÅ¡ UAB „GINOTA“ grÄ Å¾ino BUAB „Meliovesta“ 105 424,28 Lt (30 532,98 Eur) dydžio reikalavimo teisę į UAB „LitCon“; priteisė iÅ¡ UAB „GINOTA“ 1 261,65 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 853,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei BUAB „Meliovesta“; priteisė iÅ¡ UAB „Eurosportas LT“ 1 261,65 Eur žyminio mokesčio valstybei ir 853,13 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei BUAB „Meliovesta“.Teismas nustatė, kad tarp Å¡alių kilo ginčas dėl ieÅ¡kovės ir atsakovių UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudarytų reikalavimų teisės perleidimo sutarčių Nr. 2014-12-05-01 ir GIN-2014/12/05, kurių pagrindu UAB „Meliovesta“ perleido atsakovėms reikalavimo teises į UAB „LitCon“, atitinkamai į 105 982,55 Eur ir 30 532,98 Eur sumas, teisėtumo.

Teismas konstatavo, kad atsakovės pripažįsta aplinkybę, jog, siekdamos įgyvendinti savo reikalavimus ieškovei UAB „Meliovesta“, reikalavimo teisių perleidimo sutarčių pagrindu atliko ginčijamus reikalavimų įskaitymus. Tuo pagrindu atsakovės įgijo reikalavimo teises į UAB „LitCon“, atitinkamai į 105 982,55 Eur ir 30 532,98 Eur sumas, o ieškovė šias reikalavimo teises prarado. Teismas nustatė, kad Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi UAB „Meliovesta“ iškelta bankroto byla.

Minėtoje nutartyje teismas nustatė aplinkybes, kad kreditoriai, kurių pagrindu ieÅ¡kovei minėtoje byloje buvo iÅ¡kelta bankroto byla, buvo įspėję ieÅ¡kovę apie ketinimÄ kreiptis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Remiantis minėta nutartimi ir Å¡ioje byloje nustatyta ginčijamų sandorių sudarymo data, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovė dar iki ginčijamų sandorių sudarymo žinojo apie savo sunkiÄ finansinę bÅ«klę. Teismas sprendė, kad minėtÄ iÅ¡vadÄ taip pat pagrindžia aplinkybė, jog kreditoriai dėl bankroto bylos ieÅ¡kovei iÅ¡kėlimo į teismÄ kreipėsi praėjus vos kelioms dienoms po ginčijamų sandorių sudarymo.Teismas taip pat nustatė, kad Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi ieÅ¡kovei BUAB „Meliovesta“ buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – nekilnojamojo ir kilnojamojo turto, piniginių lėšų ir turtinių teisių areÅ¡tas (civilinėje byloje Nr. 2-897-267/2014).

IÅ¡nagrinėjus bylÄ , 2015 m. vasario 6 d. teismo sprendimu minėtosios laikinosios apsaugos priemonės buvo paliktos galioti iki priimto teismo sprendimo įsiteisėjimo, t. y. iki 2015 m. lapkričio 17 d.Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad tiek BUAB „Meliovesta“, tiek atsakovės, sudarydamos ginčijamus sandorius, nebuvo sÄ Å¾iningos. Žinodamos ir turėdamos žinoti, kad UAB „Meliovesta“ finansinė padėtis yra kritiÅ¡ka, jai taikytos laikinosios apsaugos priemonės, Å¡alys neprivalėjo sudaryti ginčijamų sandorių, turėjo numatyti, kad sudarant nurodytus sandorius bus pažeistos kitų UAB „Meliovesta“ kreditorių teisės. Teismas sprendė, kad atitinkamas iÅ¡vadas apie ieÅ¡kovės finansines galimybes atsakovės galėjo padaryti įvertinusios Centrinės hipotekos įstaigos duomenis, tačiau tokių veiksmų nesiėmė.

Teismas nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad atsakovės ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamos sudaryti sandorius, nepažeidžiančius kitų kreditorių interesų, buvo pakankamai atidžios ir domėjosi UAB „Meliovesta“, kaip ginčijamų sandorių Å¡alimi.Teismas konstatavo, kad ieÅ¡kovė ginčijamus sandorius – reikalavimo perleidimo sutartis – sudarė tuo metu, kai jai buvo apribota teisė disponuoti tokia teise, t. y. pažeidžiant imperatyviÄ sias Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatas.

Dėl to ginčijami sandoriai laikytini niekiniais dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymų normoms (CK 1.80 straipsnio 1 dalis).Nurodytų argumentų pagrindu teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad ginčo sandoriai prieÅ¡tarauja imperatyvioms įstatymo normoms – Ä®BÄ® 9 straipsnio 2 dalies 5 punktui, CPK 145 straipsnio 6 ir 8 dalims, pažeidžia kitų ieÅ¡kovės kreditorių interesus – CK 6.66 straipsnio 1 dalis, todėl pripažintini negaliojančiais nuo jų sudarymo momento (CK 1.95 straipsnis).Pripažinęs ginčijamus sandorius negaliojančiais, teismas taikė restitucijÄ â€“ sandorio Å¡alis grÄ Å¾ino į padėtį, buvusiÄ iki ginčijamų sandorių sudarymo.

Teismas sprendė, kad toks restitucijos bÅ«das nepažeis atsakovių teisėtų interesų, nes jos perimtomis reikalavimo teisėmis nepasinaudojo, jokių lėšų iÅ¡ trečiojo asmens negavo. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į apeliacinius skundus argumentai Atsakovė UAB „Eurosportas LT“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia UAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014-12-05-01, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nurodytÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti.Atsakovė apeliacinį skundÄ grindžia Å¡iais argumentais:Pirmosios instancijos teismas nenustatė visų aplinkybių (sÄ lygų), bÅ«tinų CK 6.66 straipsnio taikymui ir ginčijamo sandorio pripažinimui negaliojančiu.

Skundžiamame teismo sprendime pasisakyta tik dėl galimo UAB „Meliovesta“ ir atsakovių nesÄ Å¾iningumo, tačiau dėl kitų bÅ«tinųjų sÄ lygų visiÅ¡kai nepasisakyta.Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aplinkybes, kad nagrinėjamu atveju UAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ perleisto reikalavimo suma ir UAB „Meliovesta“ įsiskolinimo UAB „Eurosportas LT“ už atliktus rangos darbus suma sutampa, todėl sudarius ginčijamÄ sandorį ieÅ¡kovės mokumas nepasikeitė.

Taip pat teismas neįvertino aplinkybių, ar sudarius ginčijamÄ sandorį UAB „Meliovesta“ turėjo pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti. Pirmosios instancijos teismas neteisingai sprendė, kad UAB „Meliovesta“ neturėjo pareigos sudaryti ginčijamÄ sandorį. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad UAB „Eurosportas LT“ tinkamai atliko ieÅ¡kovei rangos darbus, todėl ieÅ¡kovė sutartyje nustatyta tvarka ir terminais turėjo atsiskaityti su atsakove. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „Meliovesta“ turėjo pareigÄ atsiskaityti su UAB „Eurosportas LT“.

Nepagrįsta pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad vien tai, jog UAB „Eurosportas LT“ nepatikrino Centrinės hipotekos įstaigos duomenų apie ieÅ¡kovės turto areÅ¡tus, sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad UAB „Eurosportas LT“ buvo neatidi ir nesÄ Å¾ininga. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje iÅ¡aiÅ¡kinta, kad vien faktas, kad asmuo nepatikrino visų viešųjų duomenų, nėra pakankamas asmens nesÄ Å¾iningumui konstatuoti (2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-508/2012).

Vertindamas ginčo sandorį sudariusių asmenų (ne)sÄ Å¾iningumÄ , pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad remiantis vieÅ¡ai prieinama informacija apie UAB „Meliovesta“ finansinę padėtį, buvusiÄ iki ginčijamo sandorio sudarymo (2013 m. dirbo pelningai, pajamos virÅ¡ijo 9,6 mln. Lt, vykdė Europos SÄ jungos projektus), atsakovė neturėjo pagrindo vienareikÅ¡miÅ¡kai spręsti, jog UAB „Meliovesta“ yra nemoki, o ginčijamas sandoris pažeis kitų įmonės kreditorių interesus.Pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, kad UAB „Meliovesta“ taikytų laikinųjų apsaugos priemonių dydis sudarė 400 721,28 Lt, t. y. mažiau kaip 5 proc.

įmonės nuosavybės teise valdomo turto. Todėl net ir tuo atveju, jeigu UAB „Eurosportas LT“ bÅ«tų žinojęs, kad ieÅ¡kovės atžvilgiu pritaikytos nurodyto masto laikinosios apsaugos priemonės, tai nebÅ«tų pagrindas atsisakyti sudaryti ginčijamÄ sandorį. Be to, apie UAB „Meliovesta“ atžvilgiu pritaikytas laikinÄ sias apsaugos priemones įmonės vadovas nepranešė atsakovei, kas sudaro pagrindÄ bankroto administratoriui kelti klausimÄ dėl UAB „Meliovesta“ vadovo atsakomybės.Atsakovė UAB „GINOTA“ apeliaciniame skunde praÅ¡o panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimo dalį, kuria pripažinta negaliojančia UAB „Meliovesta“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. gruodžio 5 d. sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. GIN-2014/12/05, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ â€“ nurodytÄ ieÅ¡kinio reikalavimÄ atmesti.Atsakovės apeliacinis skundas grindžiamas analogiÅ¡kais argumentais, kaip ir nurodyti atsakovės UAB „Eurosportas LT“ apeliaciniame skunde.

IeÅ¡kovė BUAB „Meliovesta“ bankroto administratorė atsiliepimuose į atsakovės UAB „GINOTA“ ir UAB „Eurosportas LT“ apeliacinius skundus prašė pirmosios instancijos teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ . IeÅ¡kovės atsiliepimai į atsakovių UAB „GINOTA“ ir UAB „Eurosportas LT“ apeliacinius skundus grindžiami Å¡iais argumentais: Pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad dar iki ginčijamų sandorių sudarymo UAB „Meliovesta“ žinojo apie savo sunkiÄ finansinę bÅ«klę bei turimus įsipareigojimus kitiems kreditoriams.

Jeigu, ginčijamų sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovės finansinė padėtis bÅ«tų buvusi gera, Å¡alys apskritai nebÅ«tų sudariusios ginčo sutarčių. Ginčijamų sandorių sudarymo metu nepagrįstai suteikus atsakovėms pirmenybės teisę į pinigines lėšas, buvo pažeisti ne tik kitų juridinių asmenų, tačiau ir valstybės biudžeto bei įmonės darbuotojų interesai.Nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad vien faktas, jog atsakovės nepatikrino visų viešųjų registrų duomenų, nėra pakankamas pagrindas atsakovių nesÄ Å¾iningumui konstatuoti.

IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo metu pateikė pirmosios instancijos teismui duomenis apie Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Meliovesta“ taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, kurios galiojo ginčijamų sandorių sudarymo metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai Å¡iuos duomenis vertino ir padarė teisingÄ iÅ¡vadÄ , jog ginčijamų sandorių sudarymo metu buvo pažeistos imperatyvios Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies nuostatos.Atsakovė UAB „Eurosportas LT“ atsiliepimo į atsakovės UAB „GINOTA“ apeliacinį skundÄ nepateikė.Atsakovė UAB „GINOTA“ atsiliepimo į atsakovės UAB „Eurosportas LT“ apeliacinį skundÄ nepateikė.

Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ , neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, iÅ¡skyrus atvejus, kai to reikalauja vieÅ¡asis interesas ir neperžengus skundo ribų bÅ«tų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai.

Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka iÅ¡nagrinėjusi civilinę bylÄ , sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių Å¡io sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos ribas. Dėl faktinių bylos aplinkybių ir apeliacijos nagrinėjimo ribų Byloje nustatyta, kad ieÅ¡kovė UAB „Meliovesta“ (rangovė) ir UAB „LitCon“ (užsakovė) 2012 m. balandžio 11 d. sudarė Tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 809S-120411/3, pagal kuriÄ rangovė įsipareigojo pagal užsakovės jai pateiktÄ techninį projektÄ savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti tinklų tiesimo, bendrastatybinius darbus objekte „Nuotekų Å¡alinimo tinklai, Pagėgių sav., VilkyÅ¡kių sen., VilkyÅ¡kiai“, o užsakovė - atsiskaityti su rangove sutartyje nustatyta tvarka ir terminais. 2014 m. spalio 29 d.

UAB „Meliovesta“ ir UAB „LitCon“ pasirašė darbų perdavimo – priėmimo aktÄ (t. 1, b. l. 138). 2012 m. liepos 10 d. Å¡alys sudarė papildomÄ susitarimÄ prie 2012 m. balandžio 11 d. Tiekimo ir statybos rangos sutarties (t. 1, b. l. 86 -94, 96). UAB „Meliovesta“ iÅ¡rašė UAB „LitCon“ sÄ skaitas – faktÅ«ras: 2013 m. vasario 28 d. 134 844,58 Lt sumai (t. 1, b. l. 106), 2013 m. liepos 31 d. – 145 507,46 Lt sumai (t. 1, b. l. 109), 2014 m. spalio 29 d. – 292 424,14 Lt sumai (t. 1, b. l. 116).

IeÅ¡kovė UAB „Meliovesta“ (rangovė) ir UAB „LitCon“ (užsakovė) 2012 m. lapkričio 6 d. sudarė Tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 832S-121106/2, pagal kuriÄ rangovė įsipareigojo pagal užsakovės jai pateiktÄ techninį projektÄ savo jėgomis, rizika ir atsakomybe atlikti tinklų tiesimo, bendrastatybinius darbus objekte „Apžvalgos bokÅ¡tų ir lauko informacinių sistemų ir minimalios infrastruktÅ«ros elementų lankytojams įrengimas Lietuvos saugomose teritorijose“, o užsakovė - atsiskaityti su rangove sutartyje nustatyta tvarka ir terminais (t. 1, b. l. 97 – 105). 2014 m. kovo 20 d.

UAB „Meliovesta“ ir UAB „LitCon“ pasirašė baigiamÄ jį darbų perdavimo – priėmimo aktÄ (t. 1, b. l. 193). UAB „Meliovesta“ iÅ¡rašė UAB „LitCon“ PVM sÄ skaitas – faktÅ«ras: 2013 m. kovo 29 d. 168 645,07 Lt sumai (t. 1, b. l. 108), 2014 m. vasario 21 d. – 239 999,99 Lt sumai (t. 1, b. l. 111). UAB „LitCon“ pagal abi rangos sutartis atliko UAB „Meliovesta“ mokėjimo pavedimus: 2013 m. gegužės 7 d. 30 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 107), 2013 m. lapkričio 29 d.

– 5 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 110), 2014 m. liepos 31 d. – 40 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 112), 2014 m. rugpjūčio 6 d. – 20 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 113), 2014 m. rugpjūčio 11 d. – 20 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 114), 2014 m. rugpjūčio 26 d. – 20 000 Lt sumai (t. 1, b. l. 115).UAB „LitCon“ 2015 m. rugpjūčio 10 d. pažymos duomenimis, 2014 m. gruodžio 5 d. Å¡i įmonė buvo skolinga UAB „Meliovesta“ 541 390,74 Lt (156 797,56 Eur) (t. 1, b. l. 117). Bylos nagrinėjimo metu UAB „LitCon“ neginčijo aplinkybių, kad ginčijamų reikalavimo teisių perleidimo sutarčių sudarymo metu buvo skolingas UAB „Meliovesta“ 541 390,74 Lt (156 797,56 Eur), prašė patikslintÄ ieÅ¡kinį nagrinėti teismo nuožiÅ«ra.

Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2-897-267/2014 (2-395-267/2015), ieÅ¡kovės BUAB „Dovirma“ pareikÅ¡tų reikalavimų įvykdymo užtikrinimui buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės – areÅ¡tuoti 400 721,28 Lt sumai UAB „Meliovesta“ priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, uždraudžiant šį turtÄ iÅ¡nuomoti, perduoti panaudai, parduoti ar kitaip perleisti nuosavybės teisę į jį bei įkeisti, o jų nesant, ar esant nepakankamai, nutarta areÅ¡tuoti atsakovei priklausančias pinigines lėšas ir turtines teises, esančias pas atsakovę ar trečiuosius asmenis (t. 2, b. l. 61).

Vykdant Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartį, kitÄ dienÄ Centrinėje hipotekos įstaigoje buvo įregistruotas UAB „Meliovesta“ turto areÅ¡to aktas. A. S. S. UAB „Meliovesta“ turto aprašų pagrindu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. buvo įregistruoti įmonės turto areÅ¡to akto pakeitimai, areÅ¡tuojant ne tik įmonei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, bet ir turtines teises į mokestinę permokÄ , į bÅ«simas mokėtinas pinigines lėšas, esančias ir (ar) bÅ«siančias pas trečiuosius asmenis UAB „Pagėgių komunalinis Å«kis“ (pagal rangos sutartį Nr. 13-22), Pagėgių savivaldybės administracijÄ (pagal rangos sutartis 2014 m. birželio 16 d.

Nr.A3-215, 2014 m. balandžio 15 d. Nr. A3-79, 2014 m. sausio 28 d. Nr. 6P, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 5P, 2013 m. rugsėjo 5 d. Nr. 311P, 2013 m. liepos 18 d. Nr. 271P), UAB „Kauno keliai“ (pagal 2013 m. liepos 26 d. nuomos sutartį Nr. N-313), UAB „LitCon“ (pagal tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 809S-120411/3) (t. 2, b. l. 47-60).Ieškovė UAB „Meliovesta“ 2014 m. gruodžio 5 d. su atsakovėmis UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „GINOTA“ sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014-12-05-01 ir GIN-2014/12/05, kurių pagrindu perleido atsakovėms reikalavimo teises į UAB „LitCon“, atitinkamai UAB „Eurosportas LT“ į 105 982,55 Eur (365 936,56 Lt) dydžio, UAB „GINOTA“ į 30 532,98 Eur (105 424,28 Lt) dydžio.Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. sausio 12 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. B2-884-163/2015 (dabartinis Nr. B2-421-163/2016), UAB „Meliovesta“ iškelta bankroto byla.

Nutartis įsiteisėjo 2016 m. sausio 23 d. Nurodytoje nutartyje teismas nustatė, kad ieÅ¡kovai S. K., K. P., E. P. ir I. U. 2014 m. lapkričio 4 d. raÅ¡tu kreipėsi į įmonės vadovÄ Ä¯spėdami jį, kad per 30 dienų nuo praneÅ¡imo įteikimo dienos nesumokėjus jiems priklausančio darbo užmokesčio, kreipsis į teismÄ dėl bankroto bylos iÅ¡kėlimo. Teismas, įvertinęs įmonės finansinius dokumentus, padarė iÅ¡vadÄ , kad įmonės pradelsti įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) virÅ¡ija pusę į jos balansÄ Ä¯raÅ¡yto turto vertės, t. y.

įmonė yra nemoki. Dėl patikslinto ieÅ¡kinio dalyko ir pagrindo Teisės kreiptis į teismÄ tinkamas įgyvendinimas siejamas su ieÅ¡kovo pareiga tiksliai suformuluoti ieÅ¡kinio pagrindÄ ir dalykÄ , t. y. suformuluoti juos taip, kad bÅ«tų aiÅ¡ku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iÅ¡keliant bylÄ , kokios faktinės aplinkybės nustatinėtinos nagrinėjant bylÄ . Tinkamas ieÅ¡kinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindÄ Ä¯statymo nustatytu ir ieÅ¡kovo pasirinktu bÅ«du iÅ¡spręsti ginÄÄ ir apginti pažeistas teises.

Be to, aiÅ¡kus ieÅ¡kinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo iÅ¡dėstymas yra Å¡alių lygiateisiÅ¡kumo ir rungimosi principų tinkamo įgyvendinimo prielaida – nuo to priklauso atsikirtimų į ieÅ¡kinį turinys, nustatinėtinoms aplinkybėms patvirtinti teiktini įrodymai. Teismas, vykdydamas savo pareigÄ teisingai iÅ¡spręsti bylÄ , nustatyti subjektinės teisės pažeidimÄ ir jÄ ginti (CPK 2 straipsnis), privalo, neperžengdamas asmens ieÅ¡kiniu nustatytų ribų, iÅ¡skyrus įstatymų nustatytas iÅ¡imtis, iÅ¡samiai, visapusiÅ¡kai ir objektyviai iÅ¡tirti ir įvertinti konkrečios bylos faktus, atskleisti bylos esmę ir sprendimu nustatyti, ar pareiÅ¡kusio ieÅ¡kinį asmens teisės, įstatymu saugomi interesai pažeisti ir kokiu teisiniu bÅ«du jie gintini.

Teisminio nagrinėjimo dalykas nustatomas atsižvelgiant į pareikÅ¡to ieÅ¡kinio dalykÄ ir faktinį pagrindÄ , taip pat į atsakovo atsikirtimų pagrindu nurodytas aplinkybes. IeÅ¡kinio pagrindas, kurį pagal CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ privalo suformuluoti ieÅ¡kovas, – tai faktinio pobÅ«džio aplinkybės, kurių pagrindu jis grindžia ir formuluoja ieÅ¡kinio dalykÄ â€“ materialųjį teisinį reikalavimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-152/2009; 2013 m. gegužės 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-299/2013; kt.).

Kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartÄ iÅ¡aiÅ¡kinta, kad teisinė ieÅ¡kinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiÅ¡kinimas ir taikymas ginčo santykiui yra iÅ¡skirtinai bylÄ nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010; 2011 m. lapkričio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-457/2011; kt.).

Kai ieÅ¡kovas, ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstęs faktinį ieÅ¡kinio pagrindÄ , netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieÅ¡kovo nuomonės. Tokie teismo veiksmai nevertinami kaip ieÅ¡kinio ribų peržengimas, nes nei ieÅ¡kinio dalykas, nei ieÅ¡kinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013; kt.).Bankroto administratorius, siekdamas ginti visų kreditorių, taip pat bankrutuojančios įmonės teises ir interesus, organizuoja ir atlieka bÅ«tinus veiksmus bankroto procese (Ä®BÄ® 11 straipsnio 3 dalies 14 punktas).

Vykdydamas jam pavestas funkcijas, be kitų įprastai atliekamų darbų, bankroto administratorius ne vėliau kaip per Å¡eÅ¡is mėnesius nuo dokumentų apie įmonės sandorių sudarymÄ gavimo dienos patikrina bankrutuojančios įmonės sandorius ir pareiÅ¡kia ieÅ¡kinius teisme dėl sandorių, prieÅ¡ingų įmonės veiklos tikslams ir (arba) galėjusių turėti įtakos tam, kad įmonė negali atsiskaityti su kreditoriais, pripažinimo negaliojančiais (Ä®BÄ® 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas), imasi priemonių skoloms iÅ¡ įmonės skolininkų iÅ¡ieÅ¡koti (to paties straipsnio 5 dalies 23 punktas).

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorė, vykdydama savo funkcijas, pateikė pirmosios instancijos teismui ieÅ¡kinį ir jo patikslinimus, kuriame ginčijo ieÅ¡kovės UAB „Meliovesta“ 2014 m. gruodžio 5 d. su atsakovėmis UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „GINOTA“ sudarytas reikalavimo teisės perleidimo sutartis Nr. 2014-12-05-01 ir GIN-2014/12/05. Tiek pirminio, tiek patikslinto ieÅ¡kinio pagrindas buvo grindžiamas faktinėmis aplinkybėmis, susijusiomis su CK 6.66 straipsnyje numatyto Actio Pauliana ieÅ¡kinio bÅ«tinosiomis sÄ lygomis, įskaitant atsiskaitymo su kreditoriais eiliÅ¡kumo tvarkos pažeidimu (CK 6.9301 straipsnis).

Jokių faktinių aplinkybių, kad ginčijamais sandoriais galimai buvo pažeistos Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo 11 straipsnio 1 dalies imperatyvios nuostatos, nei ieÅ¡kinyje, nei jo patikslinimo dokumentuose ieÅ¡kovė nebuvo nurodžiusi. Patikslinto ieÅ¡kinio reikalavimus ieÅ¡kovė grindė CK 6.66 straipsnio 1 dalimi, 6.9301 straipsnio 1 ir 2 dalimis, o reikalavimÄ dėl restitucijos taikymo – CK 1.82 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis. Aplinkybės apie Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartimi UAB „Meliovesta“ taikytas laikinÄ sias apsaugos priemones, pirmosios instancijos teismui tapo žinomos ieÅ¡kovei 2015 m. gruodžio 1 d. pateikus teismui papildomus dokumentus.

PaaiÅ¡kėjus Å¡ioms aplinkybėms, ieÅ¡kinio faktinis ir teisinis pagrindas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo keičiami, tačiau 2016 m. vasario 8 d. teismo posėdžio metu ieÅ¡kovės atstovas prašė įvertinti ginčijamų sandorių teisėtumÄ ir CK 1.80 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu, t. y. pripažinti, jog jie neatitinka imperatyvių įstatymo normų ir dėl to yra niekiniai. Dėl ginčijamų sandorių atitikimo imperatyvioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis) CK 1.78 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad niekinio sandorio teisines pasekmes ir niekinio sandorio faktÄ teismas konstatuoja savo iniciatyva (ex officio).

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl pagrindo sandorį ex officio pripažinti negaliojančiu, yra nurodęs, kad savo iniciatyva, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio teisinius padarinius tik tada, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį niekiniu tampa akivaizdus. Tuo atveju, kai sandoris nėra akivaizdžiai niekinis, teismas imtis nagrinėti ir spręsti proceso Å¡alių ginÄÄ dėl aplinkybių, suponuojančių kokio nors sandorio negaliojimÄ , bei tirti su tuo susijusius įrodymus gali tik esant Å¡alies reikalavimui pripažinti tokį sandorį negaliojančiu, pareikÅ¡tam ieÅ¡kinio ar prieÅ¡ieÅ¡kinio forma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-531/2012).Nagrinėjamu atveju, kaip jau buvo minėta, reikalavimas pripažinti ginčijamus sandorius niekiniais CK 1.80 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu nebuvo atskirai pareikÅ¡tas, tačiau toks praÅ¡ymas buvo pareikÅ¡tas žodžiu bylos nagrinėjimo metu.

Taigi, bylos nagrinėjimo metu Å¡alims buvo žinomos faktinės aplinkybės, susijusios su ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ atžvilgiu pritaikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis; Å¡alys turėjo galimybę susipažinti su Å¡ias aplinkybes pagrindžiančiais įrodymais bei pateikti savo pozicijas dėl ginčijamų sandorių atitikimo Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo nuostatoms. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas turėjo pakankamÄ pagrindÄ nagrinėti ginčijamų sandorių teisėtumo CK 1.80 straipsnyje numatytu teisiniu pagrindu klausimÄ bei spręsti dėl Å¡ių sandorių pripažinimo niekiniais.

Tačiau, pripažinęs Å¡iuos sandorius niekiniais dėl imperatyvių Turto areÅ¡to aktų registro normų pažeidimo, teismas papildomai neturėjo tirti ir vertinti Å¡ių sandorių teisėtumo pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas, kadangi, sandorius pripažinus niekiniais, neliko teisinio pagrindo ir poreikio juos ginčyti actio Pauliana pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2013).Pagal CK 1.80 straipsnio 1 dalyje įtvirtintÄ teisės normÄ sandorio negaliojimas yra siejamas su jo prieÅ¡taravimu imperatyvioms teisės normoms, t.y. su vienareikÅ¡miÅ¡kai įstatyme įtvirtintomis nuostatomis, kuriomis siekiama apsaugoti visos visuomenės interesus, vieÅ¡Ä jÄ tvarkÄ .

Imperatyvi įstatymo nuostata reiškia, kad teisės subjektas pats negali pasirinkti kitokio elgesio varianto (skirtingai nei esant dispozityviai teisės normai), o privalo elgtis taip, kaip yra nustatyta imperatyvioje teisės normoje (Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2009). Sandorio pripažinimas negaliojančiu šiuo pagrindu yra sutarties laisvės principo išimtis. Privatinėje teisėje dominuoja dispozityvus, bet ne imperatyvus teisinio reguliavimo metodas.

Todėl sprendžiant dėl sandorio negaliojimo aptariamu pagrindu, būtina nustatyti, ar yra atitinkamas visuomenės interesas, kuris reikalautų įsikišti į šalių privačius santykius, t.y. ar yra pakankamas pagrindas teigti, kad pamatinis visuomenės interesas reikalauja visuotinai pripažinti tokius sandorius negaliojančiais, nesiejant jo su konkrečiomis šalimis ar konkrečia situacija. Imperatyvios teisės normos yra privalomos ir jų savo valia sandorio subjektai negali keisti, todėl sandoriai, pažeidžiantys tokias normas, yra niekiniai.

Pripažįstant sandorius negaliojančiais pagal komentuojamÄ straipsnį, bÅ«tina nurodyti ir konkrečiÄ imperatyviÄ normÄ , kuriai sandoris prieÅ¡tarauja.Kad konkreti teisės nuostata yra imperatyvi, lemia tai, kad ji griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia jo suprasti dviprasmiÅ¡kai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartÄ pasisakyta, kad, nustatant, ar teisės norma yra įsakmi, vienodai svarbÅ«s tiek doktrininis imperatyvo suvokimas kaip tam tikra abstrakcija, tiek turiningasis konkrečios byloje taikytinos normos vertinimas, taikant bendruosius teisės normų aiÅ¡kinimo principus.

ImperatyviÄ sias teisės normas identifikuoja tokie požymiai: jos griežtai formuluoja paliepimÄ ir neleidžia paliepimo suprasti dviprasmiÅ¡kai; sprendžiant, ar elgesio taisyklė yra kategoriÅ¡ka ir teisinių santykių subjektai nuo jos nukrypti negali, lingvistinės iÅ¡raiÅ¡kos priemonės – žodžiai „draudžiama“, „neturi teisės“, „privalo bÅ«ti“ ir pan., aiÅ¡kiausiai parodo teisės normos imperatyvųjį pobÅ«dį. Tačiau, kai teisės normoje nėra taip aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, sprendžiant dėl normos imperatyvumo, įvertinami jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos ta teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryÅ¡iai su kitomis normomis ir t. t. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-432/2008; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-480/2010, 2011 m. kovo 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2011).Skolininko turto areÅ¡tas pagal CPK 675 straipsnio 1 dalyje, Turto areÅ¡to aktų registro įstatymo (toliau – TAARÄ®) 2 straipsnyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ yra įstatymų nustatyta tvarka ir sÄ lygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtÄ arba atskirų Å¡ios teisės sudėtinių dalių – valdymo, naudojimosi ar disponavimo – laikinas apribojimas, siekiant užtikrinti įrodymus, civilinį ieÅ¡kinį, galimÄ turto konfiskavimÄ , taip pat baudų bei nesumokėtų įmokų iÅ¡ieÅ¡kojimÄ , kreditorių reikalavimų patenkinimÄ , kitų reikalavimų ir įsipareigojimų įvykdymÄ .TAARÄ® 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad disponavimo teisės apribojimas – tai teisės turtÄ parduoti, kitaip perleisti, taip pat iÅ¡nuomoti, įkeisti arba kitokiu bÅ«du keisti jo teisinę bÅ«klę priverstinis laikinas apribojimas.

Tai reiÅ¡kia, kad, areÅ¡tavus turtÄ ir uždraudus juo disponuoti, yra negalimi jokie susitarimai dėl areÅ¡tuoto turto pardavimo, o jei tokie sudaromi, jie yra niekiniai ir negaliojantys (CK 1.80 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-175/2013).Turto areÅ¡tas sukelia teisinius padarinius asmeniui, kurio turtas areÅ¡tuotas, nuo turto areÅ¡to akto paskelbimo jam momento, o nesant galimybės paskelbti – nuo turto areÅ¡to akto įregistravimo turto areÅ¡to aktų registre momento, jei kiti įstatymai nenustato kitaip.

Tretiesiems asmenims turto areÅ¡tas sukelia teisinius padarinius nuo turto areÅ¡to akto įregistravimo Turto areÅ¡to aktų registre (TAARÄ® 4 straipsnio 1 dalis).TAARÄ® 11 straipsnio 1 ir 2 dalyse įtvirtintas teisinis reglamentavimas sudaro darniÄ teisinių instrumentų turto areÅ¡to tikslams pasiekti sistemÄ . Pirma, tais atvejais, kai turto areÅ¡to akto priėmimo dienÄ nėra žinoma asmens, kurio turtas areÅ¡tuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta ir dėl to turto areÅ¡to akte nenurodyti visÄ areÅ¡tuojamÄ turtÄ ar jo dalį identifikuojantys duomenys, Å¡is aktas įregistruojamas turto areÅ¡to aktų registre laikinai, nenurodant iÅ¡samių duomenų apie visÄ areÅ¡tuojamÄ turtÄ ar jo dalį.

Antra, pateikus Turto areÅ¡to aktų registrui turto areÅ¡to akto pakeitimÄ arba papildomÄ turto areÅ¡to aktÄ , kuriame nurodyti visi areÅ¡tuotÄ turtÄ identifikuojantys duomenys, turto areÅ¡to aktų registre daromi atitinkami pakeitimai ir turto areÅ¡to akto laikino įregistravimo žyma panaikinama. Teismo (teisėjo) nutarties areÅ¡tuoti turtÄ , kurioje nenurodyti iÅ¡samÅ«s duomenys apie visÄ areÅ¡tuojamÄ turtÄ ar jo dalį, laikino įregistravimo žyma panaikinama, kai antstolis pateikia areÅ¡tuoto turto apyraÅ¡Ä , sudarytÄ vykdant teismo (teisėjo) nutartį.

Tuo remiantis darytina iÅ¡vada, kad laikinasis areÅ¡tas reiÅ¡kia, jog yra areÅ¡tuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto apraÅ¡as ir identifikuotas konkretus areÅ¡tuojamas turtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013; 2013 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-451/2013).TAARÄ® 11 straipsnio 1 dalyje normoje nėra tiesiogiai iÅ¡reikÅ¡to imperatyvo, tačiau, kaip jau minėta ankščiau, sprendžiant dėl normos imperatyvumo taikytini bendrieji teisės normų aiÅ¡kinimo metodai, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (CK1.5 straipsnio 4 dalis), įvertintini jos tikslai, objektas ir interesai, kuriuos Å¡i teisės norma gina, taip pat jos sisteminiai ryÅ¡iai su kitomis normomis.

Akivaizdu, jog Å¡ios normos tikslas – uždrausti ar apriboti asmeniui, kurio tam tikram turtui taikytas areÅ¡tas, galimybę tuo turtu disponuoti, siekiant užtikrinti turto areÅ¡to akte nurodytų tam tikrų konkrečių asmenų interesus arba vieÅ¡Ä jį interesÄ . Taigi, TAARÄ® 11 straipsnio 1 dalyje numatyta norma yra imperatyvi ir įpareigojanti teisinių santykių subjektus.Pagal CPK 18 straipsnį įsiteisėję teismo sprendimas, nutartis, įsakymas ar nutarimas yra privalomi valstybės ar savivaldybių institucijoms, tarnautojams ar pareigÅ«nams, fiziniams bei juridiniams asmenims ir turi bÅ«ti vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje.

CPK 18 straipsnyje yra įtvirtintas vienas iÅ¡ bendrųjų civilinio proceso teisės principų – įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties privalomumo principas. Å i norma įtvirtina bendrÄ principinę nuostatÄ , kad įsiteisėjusio teismo sprendimo ar nutarties negali nepaisyti asmenys, dalyvaujantys teisiniuose santykiuose. Taigi, CPK 18 straipsnyje įtvirtinta norma taip pat yra imperatyvi.Pirmosios instancijos teismas ginčijamus sandorius pripažino negaliojančiais dėl jų prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis), konstatavęs, kad Å¡ių sandorių sudarymo metu ieÅ¡kovė neturėjo teisės disponuoti sandorio dalyku dėl jai taikytų apribojimų ir Å¡alims apie juos objektyviai negalėjo bÅ«ti nežinoma.

Atsakovės laikosi pozicijos, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ atžvilgiu buvo taikytas areštas ne visam įmonės turtui, todėl likusiu neareštuotu turtu įmonė galėjo laisvai disponuoti. Be to, atsakovių teigimu, ginčijamų sandorių sudarymo metu joms nebuvo žinoma apie UAB „Meliovesta“ turtui ir turtinėms teisėms taikytus apribojimus. Teisėjų kolegija sprendžia, jog nėra pagrindo sutikti su šiais apeliančių argumentais.Kaip jau minėta ankščiau, teismų praktikoje suformuota pozicija, kad laikinas areštas reiškia, jog yra areštuojamas visas turtas, kol nebus sudarytas turto aprašas ir identifikuotas konkretus areštuojamas turtas tokiu mastu, koks turto arešto mastas buvo numatytas turto arešto akte (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gruodžio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-549/2010, 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-130/2013).

Nagrinėjamu atveju Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartyje nebuvo nurodytas UAB „Meliovesta“ areÅ¡tuojamas turtas ir jį identifikuojantys duomenys, Å¡io turto sudėtis ir jo buvimo vieta, todėl vykdant Å¡iÄ teismo nutartį 2014 m. birželio 5 d. buvo įregistruotas laikinas areÅ¡tas visam įmonės turtui. A. S. S. UAB „Meliovesta“ turto aprašų pagrindu laikotarpiu nuo 2014 m. birželio 13 d. iki 2014 m. lapkričio 5 d. buvo įregistruoti įmonės turto areÅ¡to akto pakeitimai, areÅ¡tuojant ne tik antstolės apraÅ¡ytus įmonei priklausančius nekilnojamuosius ir kilnojamuosius daiktus, pinigines lėšas, bet ir turtines teises į mokestinę permokÄ , į bÅ«simas mokėtinas pinigines lėšas, esančias ir (ar) bÅ«siančias pas trečiuosius asmenis UAB „Pagėgių komunalinis Å«kis“ (pagal rangos sutartį Nr. 13-22), Pagėgių savivaldybės administracijÄ (pagal rangos sutartis 2014 m. birželio 16 d.

Nr.A3-215, 2014 m. balandžio 15 d. Nr. A3-79, 2014 m. sausio 28 d. Nr. 6P, 2014 m. sausio 22 d. Nr. 5P, 2013 m. rugsėjo 5 d. Nr. 311P, 2013 m. liepos 18 d. Nr. 271P), UAB „Kauno keliai“ (pagal 2013 m. liepos 26 d. nuomos sutartį Nr. N-313), UAB „LitCon“ (pagal tiekimo ir statybos rangos sutartį Nr. 809S-120411/3) (t. 2, b. l. 47-60). Duomenų, kad laikotarpiu nuo 2014 m. lapkričio 5 d. iki ginčijamų sandorių sudarymo momento buvo pakeistas UAB „Meliovesta“ turto areÅ¡to mastas arba taikytos laikinosios apsaugos priemonės buvo panaikintos, taip pat kad areÅ¡tuoto turto apraÅ¡uose nurodyto areÅ¡tuoto turto bendra vertė pasiekė turto areÅ¡to akte (Å iaulių apygardos teismo 2014 m. birželio 4 d. nutartyje) nurodytÄ areÅ¡to mastÄ (400 721,28 Lt sumÄ ), byloje nėra.

Taigi, faktiškai ginčijamų sandorių sudarymo metu (2014 m. gruodžio 5 d.) buvo areštuoti ne tik antstolio atliktuose areštuojamo turto aprašuose nurodyti visi UAB „Meliovesta“ priklausantys kilnojamieji ir nekilnojamieji daiktai, įmonei priklausančios piniginės lėšos ir turtinės teisės, esančios pas atsakovę ar trečiuosius asmenis (t. 2, b. l. 61), tačiau ir visas likęs įmonės turtas. Nei antstolio patvarkymu, nei suinteresuotų asmenų (pvz., skolininko UAB „Meliovesta“, kurio turtas buvo areštuotas) prašymu UAB „Meliovesta“ turto arešto akto laikino įregistravimo žyma dėl arešto uždėjimo visam turtui nebuvo panaikinta (TAARĮ 10 straipsnis).

Å ios iÅ¡vados nepaneigia apeliacinių skundų argumentai, kad laikinųjų apsaugos priemonių taikymo metu ieÅ¡kovė galimai turėjo turto daugiau, nei buvo areÅ¡tuota, kadangi, vykdant teismo nutartį, tokių duomenų antstolei pateikta nebuvo.Atsakovių teigimu, vien tai, kad ginčijamų sandorių sudarymo metu jos nepatikrino Turto areÅ¡to registro duomenų, nesudaro pagrindo iÅ¡vadai, kad jos veikė nesÄ Å¾iningai. Teisėjų kolegijos nuomone, Å¡ie argumentai taip pat nesudaro pagrindo daryti kitokiÄ iÅ¡vadÄ dėl ginčijamų sandorių prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms.

Vadovaujantis TAARÄ® 5 straipsnio 1 dalimi turto areÅ¡to aktų registro duomenys yra vieÅ¡i. Su Å¡iais duomenimis Turto areÅ¡to aktų registro nuostatų nustatyta tvarka gali susipažinti kiekvienas asmuo ir iÅ¡siaiÅ¡kinti, ar nesuvaržytos kitos sandorio Å¡alies daiktinės teisės. Laikoma, kad turto areÅ¡to akto duomenys yra žinomi, jeigu turto areÅ¡to aktas yra įregistruotas Turto areÅ¡to aktų registre. Apdairaus ir rÅ«pestingo kvalifikuoto subjekto elgesio standartas reikalauja domėtis kitos sandorio Å¡alies patikimumu: jos turtine padėtimi, turimus kreditorius, skolų mastÄ , atsiskaitymus su kreditoriais, ginčus teisme, daiktinių teisių suvaržymus ir pan.

Ginčo sandorį sudarė verslininkai, kuriems įstatyme keliami didesni reikalavimai domėtis kita sudaromo sandorio Å¡alimi ir jos turtine padėtimi, siekiant, kad sandoriu nebÅ«tų pažeisti įstatymai, kitų asmenų teisės ir interesai, kad sandoris užtikrintų stabilius santykius. Atsakovės nepaisė Å¡ių kvalifikuotiems subjektams taikomų atidumo ir rÅ«pestingumo standartų. Todėl atsakovių apdairaus ir rÅ«pestingo elgesio stoka vertinama kaip sÄ Å¾iningumo imperatyvo sutartiniuose santykiuose nepaisymas.

Kita vertus, sprendžiant dėl imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujančio sandorio teisėtumo, teisinės reikÅ¡mės apskritai neturi sandorį sudariusio asmens sÄ Å¾iningumo kriterijus.Kadangi ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Meliovesta“ visam turtui buvo pritaikytas areÅ¡tas, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ieÅ¡kovė, pažeisdama imperatyviÄ sias TAARÄ® 11 straipsnio 1 dalies nuostatas, neteisėtai perleido atsakovėms reikalavimo teises į UAB „LitCon“, nes disponuoti Å¡iomis teisėmis jai buvo uždrausta.

Kai sandoris negalioja dėl jo prieÅ¡taravimo imperatyviosioms įstatymo normoms, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (CK 1.80 straipsnio 2 dalis). IÅ¡imtiniais atvejais teismas gali pakeisti restitucijos bÅ«dÄ arba apskritai jos netaikyti, jeigu dėl jos taikymo vienos iÅ¡ Å¡alių padėtis nepagrįstai ir nesÄ Å¾iningai pablogėtų, o kitos - atitinkamai pagerėtų (CK 6.145 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju atsakovės ginčijamų sandorių pagrindu negavo iÅ¡ trečiojo asmens UAB „LitCon“ jokių piniginių lėšų, atsakovių finansiniai reikalavimai nebuvo patvirtinti BUAB „Meliovesta“ bankroto byloje.

Taigi, byloje nenustatyta jokių faktinių pagrindų, leidžiančių pripažinti esant CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatytas restitucijos netaikymo sÄ lygas. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai taikė niekinių sandorių padarinius, pritaikė vienaÅ¡alę restitucijÄ , priteisdamas iÅ¡ atsakovių ieÅ¡kovei jos reikalavimo teises į trečiÄ jį asmenį UAB „LitCon“.Pripažinus ginčijamus reikalavimo teisių perleidimo sandorius niekiniais, tokiais per se tampa ir vienarÅ«Å¡ių prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo tarp ieÅ¡kovės ir atsakovių sandoriai (CK 1.80 straipsnio 1 dalis, 1.78 straipsnio 5 dalis).

IeÅ¡kovei BUAB „Meliovesta“ restitucijos taikymo bÅ«du sugrÄ Å¾inus reikalavimo teises į UAB „LitCon“, iÅ¡nyko ieÅ¡kovės ir atsakovių tarpusavio prieÅ¡prieÅ¡inių reikalavimų įskaitymo pagrindas, nes ieÅ¡kovė neteko prieÅ¡prieÅ¡inio reikalavimo atsakovių atžvilgiu už perleistas reikalavimo teises į UAB „LitCon“ (CK 6.130 straipsnio 1 dalis). Todėl atsakovės UAB „Eurosportas LT“ ir UAB „GINOTA“, manydamos, jog turi reikalavimo teises į BUAB „Meliovesta“ atitinkamai pagal UAB „Meliovesta“ ir UAB „Eurosportas LT“ 2014 m. gegužės 14 d. rangos sutartį bei UAB „Meliovesta“ ir UAB „GINOTA“ 2014 m. balandžio 11 d. darbų vykdymo sutartį, turi teisę kreditorinius reikalavimus pareikÅ¡ti BUAB „Meliovesta“ atžvilgiu pastarosios bankroto byloje Ä®BÄ® nustatyta tvarka.Nustačius, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai pripažino ginčijamus sandorius niekiniais dėl imperatyvių Turto areÅ¡to aktų registro normų pažeidimo, kaip minėta, nėra teisinio pagrindo spręsti dėl niekinių sandorių pripažinimo negaliojančiais pagal CK 6.66 straipsnio nuostatas.

Kita vertus, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytoms iÅ¡vadoms, jog, nenustačius byloje aptariamų sandorių prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, bÅ«tų faktinis ir teisinis pagrindas Å¡iuos sandorius pripažinti negaliojančiais pagal kreditorių teises ginančiÄ specialiÄ normÄ - CK 6.66 straipsnį, kadangi byloje yra nustatytos visos sÄ lygos Å¡ios teisės normos taikymui. IÅ¡nykus teisiniam poreikiui, t. y. teismui ex officio pripažinus sandorius niekiniais, teisėjų kolegija atskirai Å¡iuo klausimu nepasisako ir pirmosios instancijos teismo argumentų nekartoja.

Dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į priimamÄ procesinį sprendimÄ , sprendžia, kad bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimas apeliantėms nepriteisiamas (CPK 93 straipsnis).IeÅ¡kovė bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme turėjo 600,00 Eur advokato teisinės pagalbos iÅ¡laidų, kurias sudaro iÅ¡laidos už dviejų atsiliepimų į UAB „GINOTA“ ir UAB „Eurosportas LT“ apeliacinius skundus parengimÄ .

IeÅ¡kovė pateikė Å¡ias iÅ¡laidas ir jų apmokėjimÄ pagrindžiančius įrodymus – sÄ skaitas- faktÅ«ras bei mokėjimo nurodymus. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad Å¡alies iÅ¡laidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumÄ ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sÄ naudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

IeÅ¡kovės teismui deklaruotos iÅ¡laidos už parengtus procesinius dokumentus (du atsiliepimus į apeliacinius skundus) nevirÅ¡ija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio, todėl priteisiamos iÅ¡ atsakovių, t. y. po 300,00 Eur iÅ¡ kiekvienos (CPK 98 straipsnio 2 dalis). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu n u t a r i a: Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. vasario 29 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Meliovesta“ (juridinio asmens kodas 177152922) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „GINOTA“ (juridinio asmens kodas 302872979) 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.Priteisti ieÅ¡kovei bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Meliovesta“ (juridinio asmens kodas 177152922) iÅ¡ atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Eurosportas LT“ (juridinio asmens kodas 302872598) 300,00 Eur (tris Å¡imtus eurų) bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjai                                                                                    Goda Ambrasaitė-Balynienė Artūras Driukas Romualda Janovičienė