2020-08-05 Nr. AB-14426-3-62-3-01260-2020-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. AS-490-662/2020

Teisminio proceso Nr. 3-62-3-01260-2020-7

Procesinio sprendimo kategorija 43.5.1.2

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2020 m. rugpjūčio 5 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą dėl Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, ir trečiajam suinteresuotam asmeniui Jonavos rajono savivaldybės administracijai dėl išvados panaikinimo ir neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas A. B. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas: 1) pripažinti Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvadą Nr. 6M-8/2020 „Dėl vokiečio tautybės įrašymo“ neteisėta ir ją panaikinti; 2) įpareigoti Jonavos rajono savivaldybės administraciją įrašyti Lietuvos Respublikos gyventojų registre pareiškėjo tautybę „vokietis“ vietoje „lietuvis“; 3) pripažinti negaliojančiais pareiškėjo senelio ir tėvo (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gimimo liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini); 4) priteisti jam iš atsakovo Lietuvos valstybės 1 000 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

II. Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmai 2020 m. gegužės 27 d. nutartimi pareiškėjo skundą priimti atsisakė.

Teismas nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, o to paties įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams. Administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcijos atribojimo kriterijus yra ne tik vieno iš ginčijamojo teisinio santykio dalyvio ypatumai (t. y. viešojo administravimo subjektas), bet ir teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis.

Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuoja Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) XXXII skyriaus normos. CPK 514 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios registruoti civilinės būklės aktą, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismui. Iš to teismas padarė išvadą, kad ginčai dėl civilinės būklės aktų registravimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju ginčas iš esmės yra kilęs dėl atsisakymo pakeisti pareiškėjo tautybę civilinės būklės akto įraše. Pareiškėjo ginčijama Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus 2020 m. balandžio 9 d. išvada Nr. 6M-8/2020 „Dėl vokiečio tautybės įrašymo“ (toliau – ir Išvada), kuria siūloma netenkinti pareiškėjo prašymo pakeisti jo tautybę, buvo surašyta sprendžiant klausimą dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo, o ne Jonavos rajono savivaldybės administracijai vykdant viešąjį administravimą. Todėl keliamas ginčas dėl Išvados panaikinimo yra teismingas bendrosios kompetencijos teismui (žr., pvz., Specialiosios teisėjų kolegijos 2017 m. rugsėjo 18 d. nutartį teismingumo byloje Nr. T-57/2017).

Teismas pažymėjo, kad pareiškėjo skundo reikalavimas, susijęs su žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 straipsnis), taip pat reikalavimas įpareigoti pakeisti Gyventojų registro duomenis yra teismingi administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktai). Tačiau teismas, remdamasis ABTĮ 22 straipsnio 2 dalimi ir CPK 36 straipsnio 2 dalimi, sprendė, jog šiuo atveju byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl visų pareikštų reikalavimų pagrįstumas turi būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme.

III. Pareiškėjas atskirajame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoti bylą nagrinėti tam pačiam teismui iš esmės.

Pareiškėjas teigia, kad Kauno apylinkės teismo Jonavos rūmai yra šališki ir priklausomi nuo trečiojo suinteresuoto asmens Jonavos rajono savivaldybės administracijos. Nurodo, kad teismas negalėjo atsisakyti priimti jo skundą, o turėjo perduoti jį nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui pagal teismingumą. Rūšinio teismingumo klausimą sprendžia speciali teismingumo kolegija, o ne vienas teisėjas.

Pareiškėjas pažymi, kad buvo pakeistas jo skundo dalykas ir pagrindas, nes jis nereikalavo panaikinti Išvadą, o prašė pakeisti Gyventojų registro duomenis apie jo tautybę pateiktų dokumentų pagrindu, o toks ginčas yra teismingas administraciniam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Nagrinėjamos bylos dalykas – Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutarties, kuria teismas atsisakė priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.

Teisėjų kolegija iš pareiškėjo skundo pagrindo ir dalyko (b. l. 1) nustatė, kad pareiškėjas iš esmės nesutinka su Jonavos rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus atsisakymu jo gimimo įraše pakeisti įrašą apie jo tautybę, t. y. vietoje tautybės „lietuvis“ įrašyti tautybę „vokietis“.

ABTĮ 18 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad administraciniai teismai nesprendžia bylų, kurios, be kita ko, yra priskirtos bendrosios kompetencijos teismams.

Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymo (aktuali akto redakcija, galiojanti nuo 2019 m. rugsėjo 1 d.) 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vienas iš civilinės būklės aktų įrašų yra gimimo įrašas (1 punktas), kuriame tam tikrais atvejais įrašoma vaiko tautybė (12 straipsnio 1 dalis). Įstatymo 25 straipsnyje yra reglamentuota civilinės būklės aktų įrašų keitimo, taisymo, papildymo, atkūrimo ir anuliavimo tvarka ir pagrindai. Šio straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad civilinės metrikacijos įstaigos atsisakymas pakeisti, papildyti, ištaisyti, atkurti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka.

Bylų dėl civilinės būklės aktų registravimo, įrašų atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo nagrinėjimą reglamentuoja CPK XXXII skyriaus normos. CPK 514 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad pareiškimas dėl civilinės būklės akto registravimo, akto įrašo atkūrimo, pakeitimo, papildymo, ištaisymo ar anuliavimo paduodamas civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios registruoti civilinės būklės aktą, atkurti, papildyti, pakeisti, ištaisyti ar anuliuoti civilinės būklės akto įrašą, buveinės apylinkės teismui.

Iš to, kas buvo išdėstyta prieš tai, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje padarė teisėtą ir pagrįstą išvadą, kad ginčai dėl civilinės būklės akto įrašo pakeitimo yra teismingi bendrosios kompetencijos teismams, todėl pareiškėjas su atitinkamu pareiškimu turėtų kreiptis į civilinės metrikacijos įstaigos, atsisakiusios atlikti jo prašomus veiksmus, buveinės apylinkės teismą.

Pareiškėjo skundo reikalavimas, susijęs su žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjekto neteisėtų veiksmų, atlyginimu (CK 6.271 straipsnis), yra teismingas administraciniam teismui (ABTĮ 17 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Pagal nustatytą teisinį reguliavimą, bylos rūšinį teismingumą bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui lemia teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, pobūdis. Kai teisinis santykis yra mišrus, bylos rūšinis teismingumas priklauso nuo to, koks teisinis santykis (civilinis ar administracinis) byloje vyrauja (dominuojančio teisinio santykio taisyklė) (ABTĮ 22 straipsnio 2 dalis, CPK 36 straipsnio 2 dalis). Šiuo atveju pareikšti reikalavimai yra tarpusavyje susiję, taigi juos išskirti į atskiras bylas būtų netikslinga. Byloje vyrauja civiliniai teisiniai santykiai, todėl visų pareikštų reikalavimų pagrįstumas turėtų būti sprendžiamas ginčą nagrinėjant bendrosios kompetencijos teisme.

Pareiškėjas atskirajame skunde nepagrįstai teigia, jog pirmosios instancijos teismas turėjo perduoti jo skundą pagal kompetenciją nagrinėti bendrosios kompetencijos teismui, o ne atsisakyti jį priimti. Ši pareiškėjo pozicija prieštarauja ABTĮ 33 straipsnio 2 dalies 1 punktui, kuriame yra aiškiai įtvirtinta, jog administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą, pareiškimą), jeigu skundas (prašymas, pareiškimas) nenagrinėtinas teismų šio įstatymo nustatyta tvarka. Pareiškėjo nurodyta ABTĮ 22 straipsnio 1 dalies nuostata šiuo atveju netaikytina, nes pareiškėjo skundas teismo nebuvo priimtas.

Taip pat pažymėtina, kad ABTĮ 22 straipsnio 3 dalyje nustatyta, jog kai administraciniam teismui kyla abejonių, ar byla teisminga bendrosios kompetencijos ar administraciniam teismui, bylos rūšinio teismingumo klausimus rašytinio proceso tvarka išsprendžia speciali teisėjų kolegija <...>. Nagrinėjamu atveju tokių abejonių nekilo, pareiškėjo keliamo ginčo teismingumas bendrosios kompetencijos teismui aiškiai nustatytas įstatyme, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos kreiptis į specialią teisėjų kolegiją dėl bylos rūšinio teismingumo klausimo išsprendimo.

Pareiškėjo atskirojo skundo teiginiai apie bendrosios kompetencijos teismo šališkumą (priklausomumą nuo trečiojo suinteresuoto asmens) yra abstraktūs ir niekuo nepagrįsti, todėl dėl jų nepasisakoma.

Teisėjų kolegija apibendrina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl pagrįstai nepriėmė pareiškėjo skundo kaip nenagrinėtino teismų ABTĮ nustatyta tvarka. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a :

Pareiškėjo A. B. atskirąjį skundą atmesti.

Regionų apygardos administracinio teismo Kauno rūmų 2020 m. gegužės 27 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Audrius Bakaveckas

Artūras Drigotas

Dalia Višinskienė