f99e403c-5187-4a0f-841e-2ca7cb24ace2 · Å iaulių apylinkės teismas

?BaudžBaudžiamosios bylos Nr. 1-205-1079/2019 Teisminio proceso Nr. 1-05-2-00169-2018-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.3; 1.1.8.1.2; 1.1.8.6.2; 1.1.8.7.9; 1.1.8.12; 1.1.9.1; 1.1.9.10; 1.2.4.6.2.2; 2.1.14; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.6.4.1; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.12.2.3. (S) ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMAS NUOSPRENDIS LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. balandžio 10 d. Joniškis Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Sigita Rozgaitė, sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Jovitai Mikalajūnienei, dalyvaujant Šiaulių apygardos prokuratūros Šiaulių apylinkės prokuratūros prokurorui Helvijui Keturakiui, kaltinamajai L.

G., jos gynėjui advokatui Algirdui Zakrasui, nukentėjusiųjų M. M. ir D. P. atstovei pagal įstatymÄ ir civilinei ieÅ¡kovei Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiajai specialistei Genovaitei Eidukienei ir įgaliotai atstovei advokatei Lionei Musteikienei, vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje L. G., gimusi (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, netekėjusi, pagrindinio iÅ¡silavinimo, gyvenanti (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), bedarbė, registruota užimtumo tarnyboje, bausta administracine tvarka, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje.

Teismas n u s t a t ė : L. G. laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių bet ne mažiau 10 kartų (atvejų) į įvairias kÅ«no vietas mažamečiam sÅ«nui M. M., gimusiam (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais mažamečiam nukentėjusiajam M. M. sukėlė fizinį skausmÄ .

Baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ L. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra numatyta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje. Be to, L. G. laikotarpyje nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. rugsėjo mėnesio, tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, bÅ«dama apsvaigusi nuo alkoholio, namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tyčia ranka smogė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytÄ kiekį smÅ«gių bet ne mažiau 7 kartų (atvejų) į įvairias kÅ«no vietas mažamečiam sÅ«nui D.

P., gimusiam (duomenys neskelbtini), tokiais savo veiksmais mažamečiam nukentėjusiajam D. P. sukėlė fizinį skausmÄ . Baudžiamoji atsakomybė už Å¡iÄ L. G. padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ yra numatyta BK 140 straipsnio 3 dalyje. Kaltinamoji L. G., apklausta teisiamajame posėdyje, dėl abiejų jai inkriminuojamų nusikalstamų veikų kalta prisipažino visiÅ¡kai ir parodė, kad jos sÅ«nus M. M. grįžo pas jÄ gyventi 2017 m. rugsėjo 23 d., prieÅ¡ tai jai buvo apribota motinos valdžia. SÅ«nus grįžęs po pusės metų pradėjo jos nebeklausyti.

Pripažįsta, kad M. M. elgesiui galėjo turėti įtakos tai, kad ji pradėjo vartoti alkoholį. Vaikas namuose nupjovė interneto laidus, sudaužė kompiuterį, todėl ji jam užplojo per nugarÄ . Jis neklausydavo ne tik jos, bet ir mokytojų, grįžęs iÅ¡ mokyklos erzindavo maÅ¾Ä jį brolį, abu susimuÅ¡davo, todėl nurodytu laikotarpiu sudavė M. M. apie deÅ¡imt kartų per nugarÄ . PliaukÅ¡telėdavo po vienÄ kartÄ , ranka. Gavęs jis atsikalbinėdavo, sakydavo, kad nori grįžti atgal į globos namus.

Ji jam suduodavo per nugaros viršų, taip pat su ranka suduodavo per nagus. Per galvÄ smÅ«gių nėra sudavusi, per užpakalį taip pat nėra M. muÅ¡usi. GuzÄ ant galvos jam įtaisė brolis, mesdamas į jį telefonÄ . Globos namuose taip pat su sÅ«numi yra problemų. Namuose jis nieko niekada nenorėjo dirbti, jo negalėjo priversti, už tai jo nemušė. SÅ«nui yra sudavusi ir blaivi, pati yra nervinga, geria vaistus. M. jos nebijodavo, viskÄ meluodavo. Jis mokykloje yra nedrausmingas, bet mokosi gerai.

M. pažadėdavo, kad mokytojai dėl jo elgesio nebesiskųs, bet vėl darydavo tÄ patį. Kitam sÅ«nui D. P. yra sudavusi mažiau nei septynis kartus, nes jis taip pat neklausydavo, pykdavosi su broliu, neidavo laiku miegoti, todėl suduodavo per užpakalį, neskaudžiai, nes sÅ«nus net neverkdavo. Suduodavo tiek iÅ¡gėrusi, tiek bÅ«dama blaivi. Paskutinį kartÄ vaikus matė 2018 m. gruodžio 4 d., nes dabar dėl kardomosios priemonės negali su jais matytis. Su ieÅ¡kiniu sutinka iÅ¡ dalies, galėtų sumokėti 200-300 Eur, nes niekur nedirba, gauna 255 Eur iÅ¡ Sodros.

Vyras, gaudamas minimalų darbo užmokestį, jÄ iÅ¡laiko. Å iuo metu alkoholio nevartoja, lankosi pas psichologÄ , vartoja vaistus nuo alkoholio ir nuo nervų, lanko socialinių įgÅ«džių tobulinimo kursus ir nori susigrÄ Å¾inti vaikus, daugiau smurto prieÅ¡ juos nevartos. Gailisi dėl padarytų nusikalstamų veikų. Nukentėjusiųjų M. M. ir D. P. atstovė pagal įstatymÄ ir civilinė ieÅ¡kovė Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausioji specialistė Genovaitė Eidukienė palaikė savo civilinį ieÅ¡kinį dėl 400 Eur neturtinės žalos priteisimo M.

M.. Atstovė paaiÅ¡kino, kad kaltinamajai 2013 m. neterminuotai buvo apribota motinos valdžia, tačiau ji pakeitė savo gyvenimo bÅ«dÄ ir vaikas M. M. jai buvo grÄ Å¾intas. Kaltinamoji vėl pradėjo vartoti alkoholį, kuris jai iÅ¡Å¡aukdavo agresijos priepuolius. Dėl to M. M. labai iÅ¡gyveno. Atvykus policijos pareigÅ«nams, kai vaikai buvo paimti iÅ¡ Å¡eimos, M. M. nurodė, kad nebenori grįžti į Å¡eimÄ , nes mama iÅ¡gėrusi tampa agresyvi. PareikÅ¡to ieÅ¡kinio suma yra 400 Eur, bet dėl galutinės sumos priteisimo palieka spręsti teismui.

Kaltinamajai nurodyta lankyti pozityvios tėvystės kursus, lankytis pas psichiatrÄ , nuo alkoholizmo ji gydėsi ligoninėje. M. M. taip pat lankosi pas psichologÄ , jam pasireiÅ¡kia epizodiniai depresiniai sindromai, nes yra patyręs smurtÄ , labai iÅ¡gyveno, kai pirmÄ kartÄ buvo paimtas iÅ¡ Å¡eimos. Vaikas nurodė, kad nenori grįžti namo, nes Å¡eimoje buvo geriama ir mama vėl gers. Kadangi kaltinamoji kalta prisipažino visiÅ¡kai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebÅ«tų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamoji nebuvo kaltinama labai sunkių nusikaltimų padarymu, nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas ir prokuroras.

Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu. Kaltinamosios L. G. kaltė, padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalyje, be jos pačios visiško prisipažinimo grindžiama ir kitais įrodymais: vaikų M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijimais, iš kurių matyti, kad kaltinamoji L.

G. yra jų motina (t. 1, b. l. 5, 6); Joniškio rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 12 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1188-457/2017, kuriuo L. G. panaikintas 2013 m. lapkričio 22 d. Joniškio rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-931-874/2013 taikytas neterminuotas motinos valdžios apribojimas vaiko M. M., gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu (t. 1, b. l. 9-12); Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiųjų specialistų (budėtojų) J.

J. ir D. J. 2018 m. lapkričio 10 d. tarnybiniu praneÅ¡imu dėl M. M. ir D. P. paėmimo iÅ¡ jiems nesaugios aplinkos, kuriame nurodyta, kad dėl pavojaus vaikų saugumui 2018 m. lapkričio 10 d. paimant vaikus D. P. ir M. M. iÅ¡ kaltinamosios Å¡eimos, M. M. papasakojo, kad gana dažnai patiria smurtÄ iÅ¡ savo mamos L. G., kai ji bÅ«na neblaivi (t. 1, b. l. 13-14); Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus 2018 m. lapkričio 10 d.

Vaiko paėmimo iš jam nesaugios aplinkos aktais Nr. 6NA-278 ir Nr. 6NA-279, iš kurių matyti, kad vaikai M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D. P., gim. (duomenys neskelbtini), paimti iš jiems nesaugios aplinkos (duomenys neskelbtini), ir apgyvendinti Vaiko ir šeimos gerovės centre, esančiame Parko g. 9, Žagarė, Joniškio r. (t. 1, b. l. 18-21); Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus Joniškio savivaldybėje 2018 m. lapkričio 12 d.

Grėsmės vaikui lygio nustatymo anketomis, iÅ¡ kurių matyti, kad atlikus grėsmės vaikui lygio vertinimÄ , nustatytas antrasis grėsmės vaikui lygis dėl to, kad vaikai auga aplinkoje, kurioje galimai smurtaujama, bei M. P. dažnai patiria smurtÄ iÅ¡ mamos, ji mušė jį delnu per galvÄ po 2-3 kartus (t. 1, b. l. 22-53); Å iaulių apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 15 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-16213-457/2018, kuria teismas leido paimti nepilnamečius vaikus M. M., gim. (duomenys neskelbtini), ir D.

P., gim. (duomenys neskelbtini), iÅ¡ jų motinos L. G. ir iÅ¡ D. P. tėvo V. P. (t. 1, b. l. 82-84); ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečio nukentėjusiojo M. M. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ 2018 m. gruodžio 3 d. duotais parodymais, kad jam yra 13 metų, mokosi (duomenys neskelbtini), 7 klasėje. Anksčiau gyveno su mama (duomenys neskelbtini). Juos iÅ¡ Å¡eimos atėmė, nes buvo mamos gimtadienis, mama su patėviu prisigėrė ir kažkas iÅ¡kvietė policijÄ . Mama verkė, kai juos atėmė. Neprisimena tiksliai, kada mama jį skriaudė, bet tai buvo 2018 m. rudenį.

Mama iÅ¡eidavo pas kaimynÄ , o jis prižiÅ«rėdavo maÅ¾Ä jį broliukÄ . Mama prisigerdavo ir muÅ¡davo jį delnu į galvÄ ir į nugarÄ . Galvoje buvo iÅ¡kilęs guzas. Jį muÅ¡davo miegamajame, patėvis matydavo, patraukdavo mamÄ nuo jo, jie net tarpusavyje susimuÅ¡davo. Mama jį yra muÅ¡usi apie 10 kartų, suduodavo jam keturis kartus, kartais du, įvairiai. Niekam nepasakojo, kas vyksta. Jam buvo 12 metų, kai jį pradėjo muÅ¡ti. Su patėviu sutaria gerai, jis jo neskriaudė, tik bardavo, jei kÄ nors padarydavo.

Turi maÅ¾Ä dvejų metų brolį. Kai brolis neklausydavo, mama ir jam suduodavo per nagus arba per užpakalį. Pradėdavo delnu daužyti per užpakalį, brolis verkdavo. Kitaip mama nėra muÅ¡usi brolio. Matė, kaip mušė brolį kokius 7 kartus. Žymių, mėlynių ant brolio nėra matęs. Brolis lankė (duomenys neskelbtini) darželį. Jam buvo 12 metų, kai pamatė, kad mama muÅ¡a brolį, paskutinį kartÄ mušė nesenai, jam buvo 13 metų. Tėtis Vytautas yra matęs, kad mama muÅ¡a brolį, sakydavo jai, kad taip negalima.

Pats tėtis neskriausdavo, to nėra matęs. Mama jį ir brolį muÅ¡davo iÅ¡gėrusi alkoholio, blaiva – ne. Po to, kai mama jį muÅ¡davo, jautėsi blogai, blogi prisiminimai. Norėtų gyventi kažkur kitur, ne mamos namuose, nes ji geria ir muÅ¡asi (t. 1, b. l. 72-73); ikiteisminio tyrimo metu liudytojo V. P. duotais parodymais, kad su L. G. (duomenys neskelbtini), kartu gyvena apie penkerius metus laiko. Turi bendrÄ vaikÄ D. P.. L. G. turi dar vienÄ mažametį vaikÄ M. M., kuris su jais kartu pradėjo gyventi 2017 metų rudenį.

PrieÅ¡ tai jis buvo paimtas iÅ¡ L. G. dėl girtavimo. Buvo situacija, kai L. G. buvo iÅ¡gėrusi ir D. buvo paimtas iÅ¡ jų, jis tuo metu nežino, kur buvo, gal darbavosi. Niekada nėra skriaudęs nei savo, nei L. G. vaiko ar prieÅ¡ kÄ smurtavęs. Jis asmeniÅ¡kai pats nėra matęs, kad L. G. muÅ¡tų bent vienÄ vaikÄ , tačiau jei taip yra buvę, tai nemano, kad ji turėjo tikslÄ sužaloti vaikus, ji gal taip juos auklėjo. D. P. yra mažas ir geras vaikas, tačiau M. yra labai pasiutęs ir dažnai neklauso, daužo nupirktus daiktus, atsikalbinėja.

M. dėl jo neklausymo jis paimdavo televizoriaus pultelį ar iÅ¡vis neleisdavo žiÅ«rėti televizoriaus. Jis yra dirbantis, namo grįžta vakarais. Paskutinį kartÄ , kai paėmė iÅ¡ jų vaikus, jie Å¡ventė L. G. gimtadienį, buvo užsukę svečių, jie ramiai sėdėjo, truputį vartojo alkoholį, pas juos atvažiavo „vaikų teisės“, nustatė jiems girtumÄ ir paėmė vaikus. Kas pranešė apie tÄ Ä¯vykį, jie nežino. Kiek įmanoma stengiasi prižiÅ«rėti vaikus ir gyventi tvarkingai.

Jis sutinka, kad daro negerai kartais vartodamas alkoholį, žada keistis ir daugiau to nebebus (t. 1, b. l. 99); ikiteisminio tyrimo metu liudytojos D. L. duotais parodymais, kad ji yra budinti globėja ir pas jÄ atsiduria vaikai, kurie bÅ«na dėl įvairių priežasčių paimti iÅ¡ Å¡eimos. 2018 m. lapkričio 27 d. pas jÄ Ä¯ laikinÄ globÄ pateko M. M. ir D. P.. Vaikai buvo tvarkingi. D. labiau pareigingesnis ir tvarkingesnis, labai savarankiÅ¡kas, M. nėra toks savarankiÅ¡kas, jam reikia viskÄ pasakyti, kÄ daryti.

D. nuolat kalba, kad nori pas mamÄ . Jis nieko nėra jai sakęs, kad jį bÅ«tų mama ar tėtis mušęs ar skriaudęs. Buvo su D. susitikime su jo mama L. G. ir tėčiu V. P., vaikas rėkė, žviegė ir cypė iÅ¡ džiaugsmo, labai norėjo bÅ«ti su tėvais. M. nėra nei karto pasakęs, kad nori atgal pas motinÄ , jis ir pas jÄ nenori bÅ«ti, jis nori bÅ«ti Žagarės globos namuose, priežasčių nežino. M. yra jai sakęs, kad jam mama yra sudavusi du kartus: vienÄ kartÄ Ä¯ nugarÄ , kitÄ kartÄ Ä¯ pakaušį, kada tai buvo, jis jai nesakė.

Apie skausmo klausimÄ M. nieko nekomentavo. Paklausus, dėl ko jis dažniausiai pykstasi su mama ir su patėviu, suprato, kad viskas dėl namų ruoÅ¡os darbų, jei jo papraÅ¡o malkų atneÅ¡ti ar kitokių darbų, tada prasideda tarp jų nesutarimai. Taip pat M. sakė, kad D. mama uždavė per užpakalį, kiek kartų ir kada, jis nepasakė. D. turi bjauriÄ madÄ , kad jei kažko jam neduodi ar negauna, ko nori, tada jis krenta ant žemės ir „ožiuojasi“. Tokiais atvejais jį pasodina ant kėdutės, kad jis nusiramintų.

M. mokosi (duomenys neskelbtini), jam nustatyti specialieji poreikiai. Jos manymu, jis pas mamÄ nenori, nes ten reikia dirbti. Kai pas jÄ atsidÅ«rė vaikai, nei pas vienÄ iÅ¡ berniukų ji nematė jokių smurto žymių ar mėlynių (t. 1, b. l. 105 -106); JoniÅ¡kio rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2018 m. lapkričio 21 d. įsakymu Nr. A-1046 „Dėl laikinosios globos M. M. ir D. P. nustatymo“, iÅ¡ kurio matyti, kad likusiems be tėvų globos M. M. ir D. P. nuo 2018 m. lapkričio 16 d. nustatyta laikinoji globa ir laikinuoju globėju paskirtas JoniÅ¡kio rajono vaiko ir Å¡eimos gerovės centras, esantis Parko g. 9, Žagarė, JoniÅ¡kio r. (t. 1, b. l. 111);

Å iaulių apylinkės teismo vyriausiosios specialistės (psichologės) Vaidos Å arauskienės 2018 m. gruodžio 20 d. raÅ¡tu Nr. 1105, kuriame nurodyta, kad nepilnamečio M. M. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ metu duoti parodymai tikėtinai yra teisingi (t. 2, b. l. 25); (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 8 d. M. M. charakteristika, iÅ¡ kurios matyti, kad M. M. mokymosi pasiekimai yra geri, bet trÅ«ksta motyvacijos, kartais pasiÅ¡alina iÅ¡ mokyklos neįspėjęs, pasitaiko atvejų, kad nesilaiko elgesio taisyklių, atsikalbinėja, neklauso mokytojų, pasiduoda neigiamai draugų įtakai, trÅ«kta savarankiÅ¡kumo, reikalinga nuolatinė kontrolė (t. 2, b. l. 46);

JoniÅ¡kio rajono vaiko ir Å¡eimos gervės centro 2019 m. kovo 19 d. raÅ¡tu Nr. (1.10)S-291 „Dėl M. M.“, iÅ¡ kurio matyti, kad globos įstaiga dėl M. M. elgesio gauna nusiskundimų iÅ¡ (duomenys neskelbtini) pedagogų, jis tiek mokykloje, tiek globos įstaigoje mėgsta atsikalbinėti, nesilaiko taisyklių, nepripažįsta, kad jo elgesys netinkamas, nesitvarko, reikalinga nuolatinė kontrolė, raginimai tvarkytis, praustis, konsultuotas psichiatro, įpareigotas lankytis pas psichologÄ , pas jį eina nenoriai, sanatorinio gydymo atsisako (t. 2, b. l. 47).

BK 140 straipsnio 3 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas muÅ¡damas ar kitaip smurtaudamas sukėlė mažamečiui fizinį skausmÄ arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tai baudžiama bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡tyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma patvirtina kaltinamosios L. G. kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje.

L. G. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 3 dalį, kadangi L. G., smurtaudama prieÅ¡ savo mažamečius vaikus, nukentėjusiuosius M. M. ir D. P., sukėlė jiems fizinį skausmÄ . Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad L. G. gyvendama Å¡eimoje su dviem mažamečiais vaikais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytÄ kiekį kartų sudavė smÅ«gius savo mažamečiams vaikams. Nors kaltinamoji nurodė, kad jos suduoti smÅ«giai vaikams buvo nestiprÅ«s ir juos sudavė norėdama sudrausminti vaikus bei tokiu bÅ«du juos auklėdama, teismo nuomone bylos nagrinėjimo metu nustatyti visi objektyvieji nusikalstamos veikos požymiai: t. y. mažamečiams vaikams buvo suduoti smÅ«giai, vaikai dėl suduotų smÅ«gių patyrė fizinį skausmÄ , kÄ patvirtina byloje duoti mažamečio M.

M. parodymai. Kaltinamoji veikė netiesiogine tyčia, t. y. suduodama smÅ«gius savo mažamečiams vaikams ji suvokė pavojingos nusikalstamos veikos pobÅ«dį, numatė, kad dėl jos suduotų smÅ«gių vaikams gali bÅ«ti sukeltas fizinis skausmas ir nors to nesiekė, bet sÄ moningai leido Å¡iems padariniams kilti. Paprastai kiekvienas suaugęs pakaltinamas žmogus, kuris suduoda mažamečiui vaikui smÅ«gį, suvokia, jog tuo sukels pasekmes – mažų mažiausia nukentėjusysis patirs fizinį skausmÄ arba nukentėjusiajam bus padarytas kÅ«no sužalojimas.

Å iuo atveju motina, bÅ«damas suaugusi ir pakaltinamas asmuo, suduodama į skausmingas žmogaus (vaiko) kÅ«no vietas – nugarÄ , galvÄ , užpakalį, suvokia, kad taip sukels padarinius – bent jau fizinį skausmÄ , ir nors Å¡ių padarinių nenori, bet sÄ moningai leidžia tokiems padariniams atsirasti. Teismas, atsižvelgdamas į tai, jog M. M. į L. G. Å¡eimÄ buvo grÄ Å¾intas 2017 m. rugsėjo 23 d., patikslina nusikalstamos veikos padarymo laikÄ , kad nusikalstama veika buvo padaryta laikotarpiu nuo 2017 m. rugsėjo 23 d. iki 2018 m. rugsėjo mėnesio.

Å is patikslinimas iÅ¡ esmės nekeičia L. G. inkriminuotų nusikalstamų veiksmų esmės, kaltinamosios teisinės padėties nepasunkina ir nepažeidžia jos teisės į gynybÄ . Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , apribojant nuteistojo teises ir laisves. Ä®gyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį yra svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet taip pat ir skirti baudžiamojo įstatymo reikalavimus atitinkančias, individualizuotas, adekvačias padarytai nusikalstamai veikai, teisingas bausmes.

BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų padarymo, nubausti nusikalstamÄ veikÄ padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimÄ . Bausmė turi bÅ«ti adekvati nusikalstamai veikai, už kuriÄ ji nustatyta, negalima nustatyti tokios bausmės ir tokio jos dydžio, kuris bÅ«tų akivaizdžiai neadekvatus nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iÅ¡ svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadijÄ , kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Ä®vertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobÅ«dį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka Å¡velnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir dydį.

Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokiÄ bausmę, kuri yra numatyta BK specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytÄ nusikalstamÄ veikÄ , sankcijoje. Tik iÅ¡imtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų, esant BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnio numatytiems pagrindams. BK 140 straipsnio 3 dalyje yra numatytos trys alternatyvios bausmės rÅ«Å¡ys – bauda, areÅ¡tas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

Tiek prokuroras, tiek kaltinamosios gynėjas, atsižvelgdami į sunkiÄ kaltinamosios materialinę padėtį ir į tai, kad baudos ar areÅ¡to paskyrimas kaltinamajai bÅ«tų per griežta bausmė, prašė skirti jai laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ atidedant vieneriems metams. Pažymėtina, kad pagal BK 55 straipsnį asmeniui, pirmÄ kartÄ teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimÄ , teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimÄ .

Kaltinamosios L. G. padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 3 dalyje, priskirtinos nesunkiems nusikaltimams (BK 11 straipsnio 3 dalis). Teismas vertina, kad nors kaltinamoji nusikalstamas veikas įvykdė būdama apsvaigusi nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, kas laikytina jos atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas), tačiau ji visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailėjosi, kas pripažintina kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Kaltinamoji neteista (t. 1, b. l. 115), tris kartus bausta administracine tvarka, už tėvų valdžios panaudojimÄ prieÅ¡ingai vaikų interesams, turinti galiojančių nuobaudų (t. 1, b. l. 116-121), nedirbanti (t.1, b. l. 123), registruota užimtumo tarnyboje. Ji dėl padarytų veikų labai gailisi, nebevartoja alkoholio ir gydosi nuo alkoholizmo, lankosi pas psichologÄ , vartoja raminančius vaistus ir vaistus nuo alkoholizmo, lanko pozityvios tėvystės kursus, stengiasi keisti savo gyvenimo bÅ«dÄ ir vykdo visus nurodymus, kad galėtų susigrÄ Å¾inti savo vaikus, todėl teismas daro iÅ¡vadÄ , kad Å¡iuo atveju nėra pagrindo pirmÄ kartÄ teisiamai kaltinamajai L.

G. skirti įstatymo sankcijoje numatytÄ griežčiausiÄ bausmės rūšį – laisvės atėmimÄ . Kitos BK 140 straipsnio 3 dalyje numatytos bausmės rÅ«Å¡ys yra bauda ir areÅ¡tas. BK 49 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad areÅ¡to bausmė paprastai neskiriama asmenims, auginantiems vaikÄ iki trejų metų, atsižvelgiant į vaiko interesus. AreÅ¡tas kaip trumpalaikis laisvės atėmimas (BK 49 straipsnio 2 dalis) aptariamu atveju bÅ«tų per griežta bausmė pirmÄ kartÄ teisiamai kaltinamajai, siekiančiai susigrÄ Å¾inti vaikus.

Kaltinamosios Å¡eimos materialinė padėtis yra sunki, ji niekur nedirba, gauna 255 Eur iÅ¡ Sodros, jÄ iÅ¡laiko minimalų darbo užmokestį gaunantis sugyventinis, todėl už nusikalstamas veikas jai paskyrus net ir minimaliÄ baudÄ , kaltinamoji neturėtų realių galimybių tokiÄ bausmę įvykdyti. Be to, vaikams grįžus gyventi į Å¡eimÄ , baudos paskyrimas iÅ¡ esmės pažeistų jų interesus, nes bauda turėtų bÅ«ti mokama iÅ¡ nedidelių Å¡eimos pajamų, kurios galėtų bÅ«ti skiriamos vaikų iÅ¡laikymui.

Ä®vertinęs aptartas bausmių skyrimo galimybes, teismas vertino nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes – ar nagrinėjamu atveju yra BK 62 straipsnio ar BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyti pagrindai, leidžiantys iÅ¡eiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytos sÄ lygos, kurioms esant, teismas atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvienÄ nusikalstamÄ veikÄ gali paskirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamÄ veikÄ padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie Å¡iÄ veikÄ , prisipažino jÄ padaręs ir nuoÅ¡irdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui iÅ¡aiÅ¡kinti nusikalstamÄ veikÄ , ir visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies atlygino arba paÅ¡alino padarytÄ turtinę žalÄ .

Taigi, tik nustačius bent dvi BK 62 straipsnio 1 dalyje numatytas atsakomybę lengvinančias aplinkybes, teismas gali taikyti BK 62 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas, t. y. skirti Å¡velnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Taikyti Å¡io straipsnio 2 dalies normÄ , teismas gali tik tuo atveju, kai yra ne mažiau kaip dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iÅ¡ dalies atlyginta ar paÅ¡alinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, taip pat nustatyta viena iÅ¡ alternatyvių savarankiÅ¡kÄ teisinę reikÅ¡mę turinčių aplinkybių, numatytų BK 62 straipsnio 2 dalies 1-6 punktuose.

Kaip matyti, BK 62 straipsnio taikymas siejamas su konkrečiomis Å¡iame straipsnyje nurodytomis aplinkybėmis, tuo tarpu Å¡ioje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnyje nustatytų Å¡velnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sÄ lygų. BK 54 straipsnio 3 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti Å¡velnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali bÅ«ti paskiriama, kai yra iÅ¡imtinių aplinkybių ir jei nėra pagrindo paskirti Å¡velnesnę negu įstatymo numatytÄ bausmę pagal BK 62 straipsnį, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas bÅ«tų aiÅ¡kiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms.

Taigi Å¡is bausmės Å¡velninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamos veikos pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, visumos vertinimu bei iÅ¡vada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015). IÅ¡ esmės turi bÅ«ti nustatyta tokia visuma aplinkybių, dėl kurių bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali bÅ«ti ir sankcijos minimumas), tačiau nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba atvirkščiai – pasiekia iÅ¡ esmės tik vienÄ â€“ nubaudimÄ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-340-648/2017, 2K-64-303/2018).

Kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad teismas, Å¡velnindamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu, turi nurodyti, kokios yra iÅ¡imtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Taigi, Å¡velnesnės bausmės paskyrimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu iÅ¡ esmės yra iÅ¡imtinis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę paÅ¡alinti prieÅ¡taravimÄ teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia Å¡io principo apibrėžimo.

Turint omenyje teisingumÄ teisingos bausmės paskyrimo prasme, tai, visų pirma, teisingumas reiÅ¡kia įstatymo nustatytÄ optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingÄ bausmės dydį. Teisingumo principui prieÅ¡tarauja tiek aiÅ¡kiai per griežtos, tiek ir aiÅ¡kiai per Å¡velnios bausmės paskyrimas. BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas negali bÅ«ti suprastas kaip iÅ¡imtis, kuriai negalioja BK 41 straipsnio 2 dalies ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų iÅ¡vadÄ , jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimÄ , padarytÄ byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas.

BÅ«tent Å¡ių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti iÅ¡vadÄ dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013). Be to, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisingumo principo reikÅ¡mę skiriant bausmes, ne vienoje nutartyje yra pasisakęs, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumÄ . Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad kaltinamoji į įvairias kÅ«no vietas sudavė ranka savo mažamečiams vaikams, sukeldama jiems fizinį skausmÄ .

Nukentėjusiesiems sveikatos sutrikdymo nustatyta nebuvo, vaikams atvykus pas budintį globėjÄ , jokių smurto žymių nepastebėta. Pažymėtina, jog ir nukentėjusiajam sukeliamas fizinis skausmas ne visuomet yra vienodai stiprus ar intensyvus. Nors apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nukentėjusysis M. M. nurodė, jog jam skaudėdavo galvÄ ir nugarÄ , tuo metu, kai mama atlikdavo fizinius veiksmus, tačiau akivaizdu, jog minėtais motinos veiksmais 13 metų sÅ«nui sukeliamas skausmas buvo labiau momentinis ir truko neilgÄ laiko tarpÄ .

Vaiko nurodytos guzo galvoje atsiradimo aplinkybės yra abejotinos ir jokiais byloje esančiais duomenimis nepatvirtintos. Nukentėjusiajam D. P. sukeltas fizinis skausmas taip pat buvo momentinis ir trumpalaikis, jokios papildomos priemonės fiziniam skausmui sukelti nebuvo naudotos. Pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ apklaustas M. M. nurodė, kad po sudavimo broliui per užpakalį ar nagus, ant pastarojo nėra pastebėjęs jokių žymių ar mėlynių. Be to, byloje nėra duomenų, jog dėl mamos prieÅ¡ D.

P. pavartoto smurto mažamečiui bÅ«tų padaryti ilgalaikiai neigiami psichologiniai padariniai, nes kaip ikiteisminio tyrimo metu nurodė liudytoja budinti globėja D. L., D. nuolat kalbėdavo, kad nori pas mamÄ , susitikęs su mama vaikas rėkė ir cypė iÅ¡ džiaugsmo, nieko nėra sakęs, kad mama ar tėtis jį bÅ«tų mušęs ar skriaudęs, aplankius tėvams, vaikas buvo labai laimingas, labai norėjo bÅ«ti su tėvais. Teismas vertina, kad aptartos aplinkybės mažina kaltinamosios L. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , kas leidžia teismui spręsti dėl Å¡velnesnės bausmės skyrimo BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

Vertinant kaltinamosios L. G. asmenybę, nėra abejonės, kad jos nusikalstamiems veiksmams lemiamos įtakos turėjo pakankamų auklėjimo ir tėvų valdžios įgyvendinimo žinių neturėjimas ir tai, kad kaltinamoji pradėjo piktnaudžiauti alkoholiu. Å eima buvusi įraÅ¡yta į socialinės rizikos Å¡eimų, auginančių vaikus, apskaitÄ , iki 2018 m. balandžio 12 d. Å¡eimai buvo teikiamos socialinės paslaugos: socialinių įgÅ«džių ugdymas ir palaikymas. Kaip nurodė vaikų įstatyminė atstovė, panaikinus motinos valdžios apribojimÄ ir grÄ Å¾inus vaikÄ M.

M. į Å¡eimÄ , pastarasis labai iÅ¡gyveno, kai kaltinamoji vėl pradėjo vartoti alkoholį. Akivaizdu, kad tai suprieÅ¡ino vaikus su motina, sukėlė vyresniajam sÅ«nui pyktį, nusivylimÄ bei jai pačiai iÅ¡Å¡aukdavo agresijos priepuolius. M. M. pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ nurodė, kad kai jį mama muÅ¡davo, jis jautėsi blogai, blogi prisiminimai, nenori su ja gyventi, nes ji geria ir muÅ¡asi. Tačiau byloje esanti medžiaga patvirtina, kad fizinį smurtÄ kaltinamoji vaikų atžvilgiu naudojo, kai pastarieji jos neklausė.

Kaltinamoji pripažino, kad vaikas M. M. jos neklausyti pradėjo maždaug po pusės metų nuo grįžimo pas jÄ gyventi ir tai galėjo lemti tai, jog ji pradėjo vartoti alkoholį. Kita vertus, iÅ¡ mokyklos charakteristikos matyti, kad M. M. mokykloje nelinkęs laikytis elgesio taisyklių, atsikalbinėja, neklauso mokytojų, reikalinga nuolatinė kontrolė. Budinti globėja liudytoja D. L., apklausta ikiteisminio tyrimo metu, taip pat nurodė, kad M. M. su mama ir patėviu dažniausiai pykdavosi dėl namų ruoÅ¡os darbų, jei jo papraÅ¡ydavo malkų atneÅ¡ti ar kitokių darbų, tada prasidėdavo tarp jų nesutarimai.

Jos manymu, jis pas mamÄ nenori grįžti, nes ten reikia dirbti. Kaltinamoji nurodė, kad vaikas namuose nupjovė interneto laidus, sudaužė kompiuterį, neklausydavo ne tik jos, bet ir mokytojų, grįžęs iÅ¡ mokyklos erzindavo maÅ¾Ä jį brolį, abu susimuÅ¡davo, todėl ji jam sudavė per nugarÄ ir per nagus. Kaip nurodė kaltinamoji, namuose M. nieko niekada nenorėjo dirbti, jo negalėjo priversti. MaÅ¾Ä jį D. P. kaltinamoji mušė, nes jis neklausydavo, pykdavosi su broliu, neidavo laiku miegoti.

Nukentėjusysis M. M., apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėjÄ , nurodė, kad mama suduodavo broliui per nagus ir per užpakalį, kai Å¡is neklausydavo. Taigi, aptarti nusikalstamų veikų padarymo motyvai ir tikslai atskleidžia, jog mama vartojo fizinį smurtÄ prieÅ¡ vaikus ne specialiai tam, jog jiems bÅ«tų sukeliamas fizinis skausmas, o fizinį skausmÄ sukėlė, pasirinkusi netinkamÄ bÅ«dÄ auklėti sÅ«nus ir mėginti keisti jų elgesį. Akivaizdu, jog nukentėjusiųjų mama naudojo fizinę jėgÄ tuomet, kai žodinėmis pastabomis nebesugebėjo auklėti savo sÅ«nų, t. y. kai, jos supratimu, iÅ¡naudojo visas nesmurtines priemones sudrausminti vaikus.

Nėra abejonės, jog prie tokių mamos veiksmų prisidėjo pavartotas alkoholis, auklėjimo žinių stoka bei tai, kad pati yra labilios psichologinės bÅ«senos, nervinga (Å¡iuo metu geria raminančius vaistus). Matyti, kad kaltinamoji savo veiksmus suvokė kaip pastangas auklėti ir ugdyti savo sÅ«nus, siekdama, kad jie bÅ«tų disciplinuoti, atsakingi, drausmingi, vykdytų savo pareigas. Å iuo metu kaltinamoji nebevartoja alkoholio, gydosi nuo alkoholizmo, lanko pozityvios tėvystės kursus, domisi globos įstaigoje esančiais vaikais, stengiasi vykdyti visus nurodymus, kad vaikai bÅ«tų grÄ Å¾inti į Å¡eimÄ .

Visos aukščiau aptartos aplinkybės iÅ¡ dalies sumažina kaltinamosios L. G. kaip asmenybės pavojingumÄ . Pažymėtina, kad kaltinamosios vartotos fizinės jėgos tikslas nebuvo skausmo sukėlimas sÅ«nums, o susiklosčiusių gyvenimiÅ¡kų aplinkybių nulemtų konkrečių asmens elgesio formų pasekmė. Teismas, įvertinęs visumÄ byloje nustatytų aplinkybių, apibÅ«dinančių nusikalstamų veikų pavojingumÄ ir Å¡iÄ veikÄ padariusį asmenį, sprendžia, jog BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas už nusikaltimus, padarytus byloje nustatytomis aplinkybėmis, nebÅ«tų teisingas.

Å ioje byloje akivaizdžios iÅ¡imtinės aplinkybės, mažinančios kaltinamosios L. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumÄ , bei iÅ¡imtinės aplinkybės, susijusios su jos asmenybe, kurių pagrindu bÅ«tų galima daryti iÅ¡vadÄ , kad BK 140 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytų bausmių paskyrimas L. G. už jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymÄ aiÅ¡kiai prieÅ¡tarautų teisingumo principui. Teismas remdamasis tuo, kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje yra teisinis pagrindas kaltinamajai L.

G. taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir už padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 3 dalyje, paskirti kitas, BK 140 straipsnio 3 dalyje nenumatytas bausmes – laisvės apribojimÄ , jo trukmę nustatant tarp įstatymo numatyto bausmės minimumo ir vidurkio (BK 48 straipsnio 2 dalis). Laisvės apribojimo laikotarpiu, vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 3 ir 5 punktais, L. G. skirtini įpareigojimai – per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba toliau, visÄ bausmės atlikimo laikÄ , bÅ«ti registruotai užimtumo tarnyboje; per 2 (du) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Teismo įsitikinimu, jų visuma leis pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus ir užtikrins teisingo nubaudimo principo įgyvendinimÄ . Baudžiamoji byla iÅ¡nagrinėta sutrumpintu įrodymų tyrimu (BPK 273 straipsnis), kaltinamoji L. G. prisipažino kalta, todėl vadovaujantis BK 641 straipsnio nuostatomis, jai paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, dalimis, paskirtos bausmės subendrintinos dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę.

Pagal BK 67 straipsnį pilnamečiui asmeniui, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, kartu su bausme gali bÅ«ti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės, turinčios padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. Ä®vertinus visas Å¡ioje byloje nagrinėjamų nusikalstamų veikų aplinkybes, atsižvelgiant į tai, jog kaltinamoji ne vienÄ kartÄ smurtavo prieÅ¡ savo vaikus, siekiant keisti jos smurtinį elgesį, L. G. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje nustatant, jog įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos (BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktas, 722 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajai L. G. paskirta kardomoji priemonė – raÅ¡ytinis pasižadėjimas neiÅ¡vykti paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Byloje yra pareikÅ¡tas civilinis ieÅ¡kinys dėl nusikalstama veika padarytos 400 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. M., nes, kaip nurodyta ieÅ¡kinyje, jis dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos patyrė dvasinius iÅ¡gyvenimus, emocinę depresijÄ , patirdamas smurtÄ iÅ¡ neblaivios motinos, verkdavo, labai iÅ¡gyvendavo, blogai jausdavosi, niekam apie tai nepasakojo, nes bijojo, lankosi pas psichologÄ , jam iÅ¡sivystė depresinis sindromas, tikėtina, kad Å¡is padarytas nusikaltimas turės įtakos ir tolesnei nepilnamečio vaiko raidai ir gyvenimui (t. 1, 78-79).

Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, Å¡iÄ Å¾alÄ padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikÅ¡mės bylai aplinkybes, taip pat į sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). CK 6.250 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai iÅ¡gyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Neabejotina, kad nusikalstamos veikos, padarytos Å¡eimoje, sukelia daug didesnes neigiamas pasekmes ir iÅ¡gyvenimus. Nukentėjusysis M. M. dėl jo atžvilgiu neblaivios motinos prieÅ¡ jį panaudoto smurto patyrė fizinį skausmÄ , stresÄ , liÅ«desį, pyktį. Ne vienkartiniai motinos veiksmai jo atžvilgiu jį veikė psichotraumuojančiai, tai gali turėti įtakos jo gyvenimui ir ateityje. Tačiau atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pobÅ«dį, kilusias pasekmes, tai, jog pas psichologÄ nukentėjusysis M.

M. turi lankytis ne tik dėl jo atžvilgiu naudoto smurto, bet ir dėl kitų jam nustatytų elgesio sutrikimų, į teisingumo ir protingumo kriterijus, kaltinamosios turtinę padėtį, teismas sprendžia, kad protingas ir teisingas, atitinkantis abiejų Å¡alių interesų pusiausvyrÄ , neturtinės žalos dydis, atlygintinas nukentėjusiajam, yra 100 Eur, todėl civilinės ieÅ¡kovės ieÅ¡kinys tenkintinas iÅ¡ dalies priteisiant iÅ¡ L. G. jos mažamečiam sÅ«nui M. M. 100, 00 Eur neturtinės žalos atlyginimo.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamÄ jį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iÅ¡ kaltinamojo iÅ¡ieÅ¡koti nukentėjusiojo ir civilinio ieÅ¡kovo turėtas iÅ¡laidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieÅ¡kovo atstovo, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali Å¡ių iÅ¡laidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. vasario 4 d. pažyma Nr. (2.19)NTP-7-794, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamÄ antrinę teisinę pagalbÄ nukentėjusiesiems M.

M. ir D. P., valstybės patyrė 147,07 Eur antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų (t. 2, b. l. 24). Teismui pateiktoje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Å iaulių skyriaus 2019 m. kovo 27 d. pažymoje Nr. (2.19)NTP-7-2018 nurodyta, kad valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidų suma yra 101,40 Eur (t. 2, b. l. 48). Atsižvelgiant į tai, jog nurodytos iÅ¡laidos pagal dvi byloje esančias pažymas susidarė dėl advokato ligos pakeitus kitÄ Ä¯galiotÄ atstovÄ mažamečiams, įgaliotas atstovas mažamečiams kaltinamiesiems buvo paskirtas teismo nutartimi, byla iÅ¡ esmės iÅ¡nagrinėta viename teisiamajame posėdyje, į kaltinamosios turtinę padėtį, tai, jog ji turės atlyginti priteistÄ neturtinę žalÄ pagal civilinį ieÅ¡kinį, todėl aukščiau paminėtos nukentėjusiesiems suteiktos antrinės teisinės pagalbos iÅ¡laidos iÅ¡ L.

G. nepriteistinos. Kaltinamajai L. G. iÅ¡aiÅ¡kintina laisvės apribojimo bausmės vykdymo tvarka ir jos neatlikimo pasekmės, numatytos BK 48 straipsnio 9 ir 10 dalyse. Kaltinamajam L. G. taip pat iÅ¡aiÅ¡kintina, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal BK 243 straipsnį. Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 418-422 straipsniais, n u s p r e n d ž i a: L. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sÅ«nui M. M.) ir paskirti 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba, visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, bÅ«ti registruotai užimtumo tarnyboje; per 2 (du) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, L. G. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 6 (Å¡eÅ¡iems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba, visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, bÅ«ti registruotai užimtumo tarnyboje; per 2 (du) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

L. G. pripažinti kalta padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje (fizinio skausmo sukėlimas sÅ«nui D. P.) ir paskirti 6 (Å¡eÅ¡ių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba, visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, bÅ«ti registruotai užimtumo tarnyboje; per 2 (du) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, L. G. paskirtÄ bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti laisvės apribojimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba, visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, bÅ«ti registruotai užimtumo tarnyboje; per 2 (du) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 dalimis, L. G. paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bÅ«du, prie griežtesnės bausmės iÅ¡ dalies pridedant Å¡velnesnę bausmę, ir paskirti L. G. galutinę subendrintÄ bausmę – 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant per 4 (keturis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dirbti arba, visÄ bausmės atlikimo laikotarpį, bÅ«ti registruotai užimtumo tarnyboje; per 2 (du) mėnesius nuo bausmės atlikimo pradžios neatlygintinai iÅ¡dirbti 60 valandų sveikatos priežiÅ«ros, globos ir rÅ«pybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rÅ«pinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Bausmės pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 3 dalimi, 722 straipsniu, L. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimÄ dalyvauti smurtinį elgesį keičiančioje programoje nustatant, jog įpareigojimas turi bÅ«ti įvykdytas per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo L. G. palikti nepakeistÄ kardomÄ jÄ priemonę – raÅ¡ytinį pasižadėjimÄ neiÅ¡vykti.

Nukentėjusiųjų M. M. ir D. P. atstovės pagal įstatymÄ ir civilinės ieÅ¡kovės Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Å iaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiosios specialistės Genovaitės Eidukienės civilinį ieÅ¡kinį tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti iÅ¡ kaltinamosios L. G. 100,00 Eur (vienÄ Å¡imtÄ eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam M. M., a. k. (duomenys neskelbtini) IÅ¡aiÅ¡kinti L.

G., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatytų įpareigojimų, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės, vietoj jos paskirdamas Å¡io kodekso IX skyriuje numatytÄ baudžiamojo poveikio priemonę. IÅ¡aiÅ¡kinti L. G., kad jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, Å¡i bausmė jam keičiama areÅ¡tu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles. IÅ¡aiÅ¡kinti L. G., kad asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę (iÅ¡skyrus turto konfiskavimÄ ), gali bÅ«ti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį.

Å iuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtÄ baudžiamojo poveikio priemonę. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Å iaulių apygardos teismui per Å iaulių apylinkės teismo JoniÅ¡kio rÅ«mus. Teisėja Sigita Rozgaitė