2019-03-28 Nr. AB-7713-3-61-3-04698-2016-9 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-351-756/2019

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04698-2016-9

Procesinio sprendimo kategorija 41

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. kovo 28 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ryčio Krasausko, Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Skirgailės Žalimienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimo administracinėje byloje pagal asociacijos „Barzdų seniūnijos bendruomenės centras“ skundą atsakovams Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijai ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas asociacija „Barzdų seniūnijos bendruomenės centras“ (toliau – ir pareiškėjas, Bendruomenės centras) kreipėsi į teismą su skundu, prašė: 1) sustabdyti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sudarymą kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo, kilusio dėl projekto „Barzdų bendruomenės centro veiklos stiprinimas“ (toliau – ir Projektas) finansavimo; 2) panaikinti Vyriausiosios administracinių ginčų komisijos (toliau – ir VAGK) 2016 m. spalio 27 d. sprendimą Nr. 3R-374(AG-304/01-2016); 2) panaikinti projektų atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. protokole Nr. D5-279 priimtą sprendimą siūlyti Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Ministerija) kancleriui Projektui įgyvendinti skirti 2 269 Eur ir Ministerijos kanclerio 2016 m. rugsėjo 5 d. potvarkį Nr. A3-142 „Dėl lėšų skyrimo“ (toliau – ir Potvarkis); įpareigoti Ministeriją pripažinti, kad Projektas yra tinkamas finansuoti bei jam įgyvendinti skirti visą prašomą sumą, t. y. 11 998,50 Eur.

2. Skunde pareiškėjas nurodė, kad projektų atrankos komisijos sprendimas yra sudėtinė Ministerijos kanclerio Potvarkio dalis, todėl nesutiko su VAGK išvada, kad Projektų atrankos komisijos protokolinis sprendimas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių ir negali būti skundžiamas. Pareiškėjas taip pat pažymėjo, jog Projektų atrankos komisijai ir Socialinių paslaugų priežiūros departamentui prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – ir Departamentas) nesuteikta teisė be ekspertų atlikti Projekto vertinimą. Be to, nei projektų atrankos komisijai, nei Ministerijai teisės aktuose nesuteikta teisė mažinti projekte prašomas lėšas, atsižvelgiant į projekto įgyvendinimo trukmę. Nagrinėjamu atveju būtent dėl pačios Ministerijos ir Departamento veiksmų likus keturiems mėnesiams iki Projekto įgyvendinimo termino pabaigos buvo atliktas pakartotinis Projekto vertinimas. Pareiškėjas už skirtą finansavimą neturi galimybių įgyvendinti numatytas veikas. Teisės aktai nenustato pareigos pareiškėjui pateikti patikslintą Projektą tuo atveju, jei pirmasis sprendimas buvo panaikintas. Departamentas turėjo kreiptis į pareiškėją ir pasiūlyti patikslinti Projektą. Pareiškėjas nebuvo informuotas apie Projekto svarstymo posėdį. VAGK nenagrinėjo pareiškėjo skundo argumentų dėl kiekvienos Projekte nurodytos sąmatos eilutės ir joje nurodytų išlaidų dydžių mažinimo. Pareiškėjo teigimu, būtent protokoliniame sprendime buvo pateikta esminė informacija, tačiau VAGK protokolinio sprendimo nelaikė galutinio sprendimo sudėtine dalimi. Projektas turi būti finansuojamas visa apimtimi, nes atsakovai nepagrindė prašomų finansuoti išlaidų dydžio mažinimo.

3. Atsakovas Departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

4. Departamentas atsiliepime nurodė, kad VAGK sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas. VAGK objektyviai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes. Departamento kompetencija paraiškų vertinimo metu yra formali, susijusi tik su dokumentų patikrinimu ar duomenų apibendrinimu. Pakartotinio projekto vertinimo metu Departamentas nedalyvavo, nes pirminį paraiškos vertinimą buvo atlikęs pirmojo vertinimo metu, o naujos paraiškos ar kitų dokumentų pareiškėjas nepateikė. Teisės aktai nenustato pareigos pranešti apie projektų atrankos komisijos posėdžius. Be to, Departamentas neturi duomenų apie tokius posėdžius. Teisės aktuose nereglamentuota pakartotinio projektų vertinimo tvarka. Projektą ekspertai jau buvo įvertinę, todėl projektų atrankos komisija į ekspertus nesikreipė ir sprendimą iš dalies finansuoti Projektą, priėmė maksimaliai atsižvelgusi į pareiškėjo interesus.

5. Atsakovas Ministerija atsiliepime į pareiškėjo skundą prašė jį atmesti.

6. Ministerija atsiliepime nurodė, kad projektų atrankos komisijos potvarkis priimtas laikantis teisės aktų reikalavimų, tinkamai įvertinus ir nustačius aplinkybes, buvo laikomasi procedūrinių reikalavimų. Projektų atrankos komisija yra tik patariamoji Ministerijos institucija, jos sprendimai yra rekomendacinio pobūdžio. Ministerija atkreipė dėmesį, jog pareiškėjas neginčijo aplinkybės, kad Projektas buvo įvertintas 62 balais. Ministerija nesutiko su pareiškėjo argumentais, kad projektų atrankos komisija turėjo pasitelkti ekspertus. Projektų atrankos komisijos nariai yra kompetentingi atlikti projektų vertinimą. Su ekspertais sudarytos sutartys buvo pasibaigusios, o naujų sutarčių sudarymas, atliekant viešuosius pirkimus, užtruktų, todėl siekdama kuo greičiau pareiškėjui skirti finansavimą, projektų atrankos komisija priėmė sprendimą pati atlikti Projekto vertinimą. Pareiškėjas netinkamai interpretuoja Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2015 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-805 patvirtintų Bendruomenės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso organizavimo nuostatų (toliau – ir Nuostatai) 44.6 papunktį, kadangi Nuostatai taikomi tik 2016 metais pateiktoms paraiškoms, o 2017 metais tokie nuostatai dar nepatvirtinti. Projektui įgyvendinti skirta lėšų suma buvo sumažinta proporcingai likusiam Projekto įgyvendinimo laikotarpiui. Ministerijos teigimu, Projektas negali būti įgyvendinamas 2017 metais, Ministerija negali pareiškėjui sudaryti galimybės Projektą įgyvendinti per ilgesnį laikotarpį, nes tai pažeistų Nuostatų 5 punktą bei lygiateisiškumo principą. Sprendimą dėl lėšų skyrimo priima Ministerijos kancleris, todėl teismas tokio pareiškėjo reikalavimo negali tenkinti.

II. 7. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2017 m. balandžio 20 d. sprendimu pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – panaikino Potvarkį ir įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti Projekto tinkamumą finansuoti, panaikino VAGK 2016 m. spalio 27 d. sprendimo Nr. 3R-374(AG-304/01-2016) dalį, kuria Potvarkiu pareiškėjui skirta 2 269 Eur suma Projektui finansuoti, likusią pareiškėjo skundo dalį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad:

8.1. Bendruomenės centras 2016 m. sausio 27 d. Ministerijai pateikė Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso paraišką (toliau – ir Paraiška), kurioje nurodė, kad Projekto įgyvendinimo metu organizuos vietos gyventojų užimtumą skatinančius mokymus, bendruomenės valdymo komandos mokymus, skatins socialinius bendruomenės narių įgūdžius, stiprins institucinį bendradarbiavimą, gerins viešąją erdvę ir aplinką. Projekto įgyvendinimo laikotarpis: nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d., bendra vertė – 13 330,55 Eur, Projektui įgyvendinti pareiškėjas prašė skirti 11 997,50 Eur.

8.2. Ekspertas (doc. dr. E. B.) 2016 m. vasario 18 d. sudarė Projekto rekomendacinio pobūdžio vertinimo anketą, skyrė 61 balą (maksimaliai galima skirti 80 balų) ir rekomendavo Projektą finansuoti iš dalies, t. y. skirti 1 049 Eur finansavimą.

8.3. Ministerija 2016 m. vasario 29 d. elektroniniu laišku kreipėsi į pareiškėją, prašė iki 2016 m. kovo 2 d. patikslinti Paraišką, siekiant atsakyti į nepriklausomiems ekspertams iškilusius klausimus, detalizuoti ir pagrįsti Projekto vadovo darbo užmokesčio, buhalterinių paslaugų teikimo, mokymų ir su jais susijusių paslaugų išlaidas, ilgalaikio turto įsigijimo išlaidas.

8.4. Ekspertė (V. G.) 2016 m. kovo 1 d. sudarė Projekto rekomendacinio pobūdžio vertinimo anketą, skyrė 63 balus ir rekomendavo Projektą finansuoti iš dalies, t. y. skirti 7 124,9 Eur finansavimą.

8.5. Pareiškėjas 2016 m. kovo 2 d. elektroniniu laišku pateikė Ministerijai patikslintus paraiškos duomenis, detalizavo Projekto administravimo ir įgyvendinimo išlaidas, nurodė jų pagrindimą.

8.6. Ministerijos Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso projektų atrankos komisijos (toliau – ir Atrankos komisija) posėdžio 2016 m. balandžio 4 d. protokole (2016 m. kovo 30 d. įvyko Atrankos komisijos posėdis) užfiksuota, kad buvo svarstytas klausimas dėl projektų finansavimo, remiantis mažesnėmis ir didesnėmis ekspertų siūlomomis skirti sumomis. Nuspręsta projektams skirti finansavimą vadovaujantis minimalia siūloma skirti ekspertų suma, nes taip bus paremtas didesnis organizacijų skaičius. Šio protokolo priede eilės Nr. 227 (suteiktas numeris 670) pareiškėjui siūloma skirti 1 049 Eur sumą.

8.7. Ministerijos kancleris 2016 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. A3-53 patvirtino 2016 m. finansuojamų Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkurso projektų sąrašą (toliau – ir Sąrašas), kuriame nurodyta, kad pareiškėjo paraiškai suteikti 62 balai, skiriama paramos suma – 1 049 Eur.

8.8. Departamentas 2016 m. birželio 3 d. raštu atsakė Ministerijai į jos 2016 m. gegužės 25 d. persiųstą pareiškėjo 2016 m. gegužės 17 d. skundą dėl nepagrįstai sumažintos paramos Projektui ir siūlė svarstyti galimybę leisti pareiškėjui išimties tvarka iš dalies keisti išlaidų sąmatą neviršijant Projektui įgyvendinti skirtos sumos (1 049 Eur), tačiau nepažeidžiant Nuostatų reikalavimų.

8.9. Ministerija 2016 m. birželio 14 d. raštu pareiškėjui persiuntė Departamento 2016 m. birželio 3 d. atsakymą ir prašė pareiškėją susisiekti su Departamentu dėl sutarties sudarymo Projektui finansuoti.

8.10. Pareiškėjas 2016 m. liepos 1 d. pateikė skundą VAGK, prašė panaikinti Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkio Nr. A3-53 dalį dėl Projekto finansavimo iš dalies.

8.11. VAGK 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 3R-269(AG-201/01-2016) panaikino Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkiu Nr. A3-53 patvirtinto Sąrašo 227 eilutę dėl 1 049 Eur finansavimo Projektui įgyvendinti ir įpareigojo Ministeriją iš naujo atlikti Projekto vertinimą bei priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą.

8.12. Atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje iš naujo buvo svarstomas pareiškėjo Projekto finansavimo klausimas. Išanalizavusi Projektą vertinusių ekspertų anketose pateiktus siūlymus dėl Projekto atitikties Nuostatų 47 punkto reikalavimams, Atrankos komisija pritarė, kad Projekto įvertinimo balų vidurkis – 62 balai, bendru sutarimu nusprendė siūlyti Ministerijos kancleriui Projektui įgyvendinti skirti 2 269 Eur.

8.13. Ministerijos kancleris 2016 m. rugsėjo 5 d. Potvarkiu „Dėl lėšų skyrimo“ Nr. A3-142, vykdydamas VAGK 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą, vadovaudamasis Nuostatų 50 punktu ir atsižvelgdamas į Atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. protokolą Nr. D5-279, nusprendė skirti 2 269 Eur Projektui 2016 metais įgyvendinti.

8.14. Ministerija 2016 m. rugsėjo 8 d. rašte Nr. (31.4-44)SD-5447 informavo pareiškėją apie priimtą Potvarkį, prašė kreiptis į Departamentą dėl Projekto įgyvendinimo sąmatos ir Projekto veiklų įgyvendinimo plano patikslinimo bei sutarties sudarymo.

8.15. Departamentas 2016 m. rugsėjo 20 d. raštu Nr. (10.204)SI-1249 „Dėl valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sudarymo“ pareiškėjui priminė apie 2016 m. rugsėjo 5 d. priimtą Potvarkį ir apie būtinybę sudaryti sutartį, prašė iki 2016 m. spalio 13 d. pateikti Departamentui dokumentus ir informaciją, būtiną valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarčiai sudaryti. Nurodė, kad nepateikus nurodytos informacijos, vadovaujantis Nuostatų 58 punktu, dėl laiku nesudarytos valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties, teiks Ministerijos kancleriui siūlymą panaikinti sprendimą skirti lėšas Projektui įgyvendinti.

8.16. Pareiškėjas 2016 m. rugsėjo 30 d. pateikė skundą VAGK, prašė: sustabdyti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sudarymą kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo, kilusio dėl Projekto finansavimo; panaikinti Atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. protokole Nr. D5-279 priimtą sprendimą siūlyti Ministerijos kancleriui Projektui įgyvendinti skirti 2 269 Eur ir Ministerijos kanclerio Potvarkį; įpareigoti Ministeriją pripažinti, kad Projektas yra tinkamas finansuoti bei skirti jam įgyvendinti visą prašomą sumą, t. y. 11 998,50 Eur. VAGK 2016 m. spalio 27 d. sprendimu Nr. 3R-374 (AG-304/01-20416) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

9. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog Atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 d. posėdžio protokolinis sprendimas yra sudedamoji Potvarkio dalis, todėl kaip savarankiškas ginčo dalykas negali būti nagrinėjamas byloje. Vertindamas Potvarkio teisėtumą ir pagrįstumą, teismas analizavo Atrankos komisijos posėdžio protokole nustatytas aplinkybes, susijusias su Projekto finansavimu. Pirmosios instancijos teismas sutiko su VAGK išvadomis, kad Atrankos komisijos protokolinis sprendimas negali būti laikomas individualiu administraciniu aktu Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo prasme.

10. Įvertinęs VAGK byloje esančią medžiagą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad Atrankos komisijos sudėtis buvo teisėta, patvirtinta Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu, 2016 m. rugpjūčio 30 d. posėdyje dalyvavo keturi jos nariai. Teismas nurodė neturintis pagrindo abejoti sudarytos komisijos teisėtumu, jos narių kompetencija ir nešališkumu. Nuostatuose nėra nustatyta sudarytos komisijos keitimo galimybė, o pareiškėjas skunde nenurodė konkrečių aplinkybių, dėl kurių Atrankos komisijos nariai turėjo nusišalinti. Vien tik aplinkybė, jog tos pačios sudėties komisija pakartotinai vertino Paraišką, nėra pagrindas abejoti komisijos nešališkumu ar kompetencija. Atrankos komisijos 2016 m. rugpjūčio 30 protokolas buvo tinkamai įformintas.

11. Pareiškėjo argumentus dėl būtinybės pasitelkti ekspertus pirmosios instancijos teismas pripažino pagrįstais. Teismas šioje byloje nustatė, kad Ministerija pareiškėjui 2016 m. vasario 29 d. raštu iki 2016 m. kovo 2 d. siūlė patikslinti Paraišką, siekiant atsakyti į nepriklausomiems ekspertams iškilusius klausimus. Pareiškėjas 2016 m. kovo 2 d. pateikė patikslintus duomenis, kurių ekspertai nevertino, todėl pateiktos ekspertų anketos negali būti laikomos tinkamu ekspertų vertinimu, pakartotinai nagrinėjant pareiškėjo Projekto finansavimo klausimą. Administracinė procedūra yra ydinga, nes Atrankos komisija pervertino pareiškėjo pateiktus papildomus duomenis, kurie nebuvo pateikti ir įvertinti nepriklausomų ekspertų. Pagal Nuostatų 45 punktą, vertintinas paraiškas Departamentas perduoda ekspertams, kurie užpildo rekomendacinio pobūdžio projektų vertinimo anketą (Nuostatų 2 priedas), vadovaudamiesi anketoje nurodytais vertinimo kriterijais. Taigi tik ekspertams suteikta teisė vertinti projektą pagal Nuostatų 45 punkte nustatytus kriterijus. Pagal Nuostatų 30 punktą Atrankos komisija turi teisę vertinti projektus, tačiau nagrinėjamu atveju pareiškėjui pateikus papildomus duomenis dėl ekspertams kilusių neaiškumų, pati Atrankos komisija neturėjo teisės šių dokumentų vertinti ir priimti protokolinį sprendimą. Atsižvelgęs į nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Atrankos komisija, viršydama jai suteiktus įgaliojimus, atliko pakartotinį Projekto vertinimą, nepasitelkdama nepriklausomų ekspertų. Teismo vertinimu, aplinkybė, kad buvo pasibaigusios su ekspertais sudarytos sutartys ir kad dėl naujų sutarčių sudarymo užsitęstų procedūra, nėra pagrindas Atrankos komisijos protokolinį sprendimą pripažinti teisėtu. Be to, ekspertų vertinimai, siūlant skirti pareiškėjui dalį finansavimo, yra labai skirtingi (pirmasis ekspertas siūlė finansuoti 1 049 Eur, antrasis – 7 124,9 Eur). Šie neaiškumai taip pat nebuvo pašalinti, Atrankos komisija tinkamai nepagrindė pareiškėjui siūlomos finansuoti sumos 2 269 Eur.

12. Teismas atkreipė dėmesį, kad Nuostatuose nereglamentuota pakartotinė vertinimo procedūra, tačiau tokio reglamentavimo nebuvimas negali paneigti Ministerijai, kaip viešojo administravimo subjektui nustatytų pareigų tinkamai įgyvendinti administracinę procedūrą. Formalus Nuostatų vykdymas ir apsiribojimas abstrakčiais teiginiais dėl tinkamo Projekto pakartotinio vertinimo nepatvirtina objektyvaus ir visapusiško aplinkybių ištyrimo. Nuostatuose pareiškėjui nėra nustatyta pareiga teikti patikslintą paraišką. Atrankos komisija apie tokią galimybę pareiškėjo neinformavo. Todėl teismas VAGK argumentus, kad pareiškėjas nepateikė patikslintos paraiškos, vertino kritiškai. Tokios paraiškos pareiškėjas neturėjo teisės teikti, o Ministerija nesudarė galimybės tinkamai dalyvauti pakartotiniame administracinės procedūros nagrinėjime. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui neturėjo būti sukuriamos kliūtys dalyvauti konkurse vien dėl to, kad Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2016 m. gruodžio 31 d. Būtent dėl atsakovo netinkamai atliktų veiksmų, o ne dėl pareiškėjo kaltės, susidarė tokia situacija, kad iš naujo nagrinėti perduota Paraiška vėl buvo netinkamai įvertinta. Tokios aplinkybės negali paneigti pareiškėjo teisės ginčyti sprendimus, kurie varžo jo teises, ir negali tapti kliūtimi Projektui finansuoti.

13. Pirmosios instancijos teismas taip pat pripažino pagrįstais pareiškėjo argumentus, kad Atrankos komisija neteisėtai sumažino skirtą finansavimą, remdamasi aplinkybe, kad Projektas turi būti įgyvendintas iki 2016 m. gruodžio 31 d. ir finansavimą skirdama likusiems 4 mėnesiams. Remiantis Nuostatais, tokia finansavimo mažinimo tvarka negalima. Atrankos komisija pati negali spręsti, kokia apimtimi mažinti finansavimą proporcingai Projektui įgyvendinti likusiam terminui.

14. Pirmosios instancijos teismas atkreipė dėmesį, kad Atrankos komisijos siūlymas Ministerijos kancleriui Projektui įgyvendinti skirti 2 269 Eur, vertinant kiekvieną Projekto išlaidų eilutę, nėra tinkamai motyvuotas ir pagrįstas. Projekte prašomas skirti finansavimas yra pagrįstas komerciniais pasiūlymais. Pareiškėjo teigimu, Projekto vadovo darbo trukmė priklauso ne nuo Projekto trukmės, o nuo jame nurodytos veikos laiko. Buhalterinės apskaitos paslaugas pareiškėjui įsipareigojo suteikti viešoji įstaiga „Versmus“, šios paslaugos taip pat nepriklauso nuo Projekto įgyvendinimo trukmės.

15. Dėl sąmatos eilutės 3.1 „Mokymo, skatinančių vietos gyventojų užimtumą ir saviugdą, Bendruomenės valdymo mokymų, socialinių įgūdžių tobulinimo, supervizijų paslaugos“ Atrankos komisija konstatavo, kad socialinių įgūdžių stovykla ir institucinio bendradarbiavimo stiprinimas – supervizija netinkamai pagrįsta ir detalizuota, todėl nefinansuojama. VAGK 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendime pripažino, kad šios išlaidos, įvertinus pateiktus pasiūlymus, yra konkretizuotos, galima nustatyti jų pobūdį. Nepaisant to VAGK pritarė Atrankos komisijos išvadai tokių išlaidų nefinansuoti. Teismo vertinimu, tokios VAGK išvados yra nepagrįstos. Atsakovas, esant neaiškumams, vadovaudamasis Nuostatų 47 punktu, turėjo sudaryti sąlygas pareiškėjui papildomai paaiškinti ir patikslinti minėtą sąmatos eilutę. Teismas pažymėjo, kad siūlymas skirti finansavimą 8 valandoms yra nepagrįstas, taip pat nepagrįsta išvada dėl lektoriams nustatyto per didelio įkainio, nes pareiškėjas komerciniais pasiūlymais išlaidas pagrindė. Atrankos komisijos sprendimas siūlyti skirti 888 Eur mokymams finansuoti nėra tinkamai pagrįstas ir detalizuotas. Atrankos komisija netinkamai vertino šias išlaidas, jų pobūdį ir nesudarė pareiškėjui galimybės jų tikslinti.

16. Sąmatos išlaidų eilutėje 6.1 „Daugiamečiai augalai“ pareiškėjas prašė finansuoti aštuoniolikos dviejų metrų aukščio tujų įsigijimą. Atrankos komisija siūlė įsigyti mažesnius ir pigesnius augalus. Teismo vertinimu, Atrankos komisijos siekis taupyti nėra pagrindas mažinti finansavimą. Šiuo atveju Atrankos komisija apskritai galėjo tokių išlaidų nepripažinti būtinomis ir neskirti finansavimo. Teismo vertinimu, šių išlaidų mažinimas irgi yra nepagrįstas. VAGK sprendime formaliai pritarė Atrankos komisijos išvadai.

17. Pareiškėjas sąmatos 7.1 eilutėje „Projekto viešinimo paslaugos“ prašė skirti 531 Eur, tačiau Atrankos komisija siūlė skirti 250 Eur. Iš Atrankos komisijos protokolinio sprendimo neaišku, kodėl tinkama pripažįstama 250 Eur suma. Atsakovas jokio šių išlaidų mažinimo pagrindimo nepateikė.

18. Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad išlaidos, skirtos ilgalaikiam turtui įsigyti, gali sudaryti ne daugiau kaip 20 proc. projektui įgyvendinti Ministerijos skirtų lėšų. Atitinkamai sumažinus Projektui skirti finansuojamas išlaidas (Projektui paskyrus 1 891 Eur), ilgalaikiam turtui siūloma skirti 378 Eur. Kadangi išlaidų mažinimas pripažintas neteisėtu, tokia suma taip pat sumažinta nepagrįstai. Teismo vertinimu, VAGK išvada, kad toks vertinimas atitinka Nuostatų reikalavimus, laikytinas formaliu skundo nagrinėjimu. Akivaizdu, kad šių išlaidų dydis tiesiogiai priklauso nuo siūlytinos skirti išlaidų sumos. Teismas pažymėjo, kad kaip ilgalaikį turtą pagal komercinius pasiūlymus pareiškėjas ketino įsigyti treniruoklius. Atrankos komisija šių aplinkybių nevertino. Cemento pareiškėjas siekė įsigyti treniruokliams tvirtinti. Taigi šiuo atveju tokios išlaidos, vertinant jų pobūdį, turėjo būti pripažįstamos tinkamomis arba ne. Pareiškėjui cemento įsigijimas nesant galimybės įsigyti ir įrengti treniruoklius yra nereikalingas ir neatitinka siekiamo įgyvendinti Projekto esmės. Atrankos komisija išlaidų nevertino pareiškėjo siekiamo įgyvendinti Projekto kontekste.

19. Pagal Nuostatų 15.1 papunktį, tinkamomis finansuoti pripažįstamos projekto administravimo (ne daugiau kaip 10 proc. projektui įgyvendinti Ministerijos skirtų lėšų) išlaidos. Įvertinus siūlomos finansuoti sumos dydį, nagrinėjamu atveju šios išlaidos sudaro 226,9 Eur. Prie administravimo išlaidų priskiriamos ir projekto vadovo, finansininko darbo užmokestis, įskaitant socialinio draudimo įmokas ir įmokas į Garantinį fondą. Įvertinęs Atrankos komisijos protokolinį sprendimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad šios išlaidos buvo vertintos du kartus ir neaišku, kokio dydžio šios išlaidos yra tinkamos. VAGK sprendime šių aplinkybių netyrė.

20. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad Ministerija netinkamai įgyvendino VAGK 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą ir netinkamai atliko pakartotinį Projekto vertinimą, t. y. nepasitelkusi ekspertų pareiškėjo pateiktiems papildomiems duomenims vertinti, pati vertino patikslintus Paraiškos duomenis, taip viršydama jai suteiktus įgaliojimus; taip pat pažeidė administracinės procedūros reikalavimus (nepranešė apie procedūrą, nereikalavo papildomų duomenų ar paaiškinimų, neinformavo apie posėdį), gero administravimo principą, neteisėtai ir nepagrįstai sumažino finansuotinas išlaidas. Teismas taip pat akcentavo, kad nagrinėjamu atveju nėra pareiškėjo kaltės. Projekto įgyvendinimo trukmė negali pateisinti Atrankos komisijos netinkamai pagrįstų siūlytinų išlaidų dydžių. Šiuo atveju būtent Atrankos komisija pakartotinai turėjo įvertinti Projektą ir priimti sprendimą, atitinkantį Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio reikalavimus. Atsakovas neveikė taip, kaip privalėjo veikti pagal Nuostatų bei administracinę procedūrą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus. Atrankos komisija negali prisiimti nepriklausomiems ekspertams suteiktų įgaliojimų. Šiuo atveju esminė aplinkybė – tinkamai neištirti ir neįvertinti pareiškėjo pateikti papildomi dokumentai, kurie buvo teikti dėl ekspertams kilusių neaiškumų. Taigi, tik pasitelkusi nepriklausomus ekspertus, Atrankos komisija galėjo tinkamai įvertinti Projekto finansavimą ir finansavimą skirti nustačiusi, ar sąmatoje nurodytos išlaidos yra tiesiogiai susijusios su Projekte numatytomis veiklomis bei būtinos Projektui vykdyti, pagrįstos Projekto įgyvendinimo eiga ir planu, išlaidų pobūdžiu ir kiekiu. Atsakovo argumentai, kad Projekto finansavimas baigėsi 2016 m. gruodžio 31 d. ir kad 2017 metais finansavimas nėra numatytas, negali varžyti pareiškėjo teisių dalyvauti konkurse siekiant baigti pradėtą įgyvendinti Projektą ir gauti atitinkamą finansavimą. Šiuo atveju svarbus ir socialinis ginčo aspektas – Paraiškoje nurodyta, kad Projekto įgyvendinimas padės sumažinti kaimų tuštėjimą, užtikrinti miestelio gyventojų užimtumą ir sustabdyti miestelio senėjimą, akcentuojama Projekto svarba miestelio jaunimui, bendruomenės nariams.

21. Teismas netenkino pareiškėjo prašymo sustabdyti valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties sudarymą kol nebus priimtas galutinis sprendimas dėl ginčo, nes teismui tokia kompetencija, nesuteikta. Teismas negali įpareigoti Ministerijos pripažinti, kad Projektas yra tinkamas finansuoti bei skirti jo įgyvendinimui visą pareiškėjo prašomą sumą, kadangi Nuostatuose tokia teisė suteikta Ministerijos kancleriui. Tik Ministerija, kaip viešo administravimo subjektas, turi teisę priimti tokius sprendimus, todėl teismas šiuo aspektu sutiko su Komisijos išvadomis.

III. 22. Atsakovas Ministerija apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir pareiškėjo skundą atmesti.

23. Ministerija apeliacinį skundą grindžia argumentais:

23.1. Atrankos komisijos nariais gali būti skiriami tik atitinkamų gebėjimų, t. y. specialiųjų žinių ir patirties, projektų vertinime turintys asmenys. Visos projektų vertinimo komisijos narės turi ne vienų metų projektų vertinimo patirtį, specialiųjų žinių taikant su projektų vertinimu, bendruomeninių organizacijų veikla susijusius teisės aktus, todėl buvo kompetentingos atlikti pakartotinį Projekto vertinimą. Ne ekspertai, o Atrankos komisija atlieka paraiškų bei kartu su jomis pateiktų dokumentų vertinimą. Ekspertų pasitelkimas vertinant projektus nėra privalomas. Nuostatai aiškiai nurodo, kad veiksmus, susijusius su projektų vertinimu, atlieka Atrankos komisija, o ekspertų vertinimas yra tik rekomendacinio pobūdžio. Nuostatuose nenustatytos imperatyvaus pobūdžio normos, susijusios su ekspertų pasitelkimu bei jų pateiktų išvadų privalomumu Atrankos komisijai ir (ar) Ministerijos kancleriui. Netgi Atrankos komisijos siūlymai Ministerijos kancleriui yra rekomendacinio pobūdžio, nes būtent Ministerijos kancleris, o ne ekspertai ar Atrankos komisija, priima galutinį sprendimą dėl projektų finansavimo. Ministerijos kancleris, nusprendęs neatsižvelgti į Atrankos komisijos pateiktus siūlymus dėl projektų finansavimo pats gali atlikti visus Nuostatuose nurodytus projektų vertinimo veiksmus.

23.2. Vilniaus apygardos administracinis teismas išėjo už ginčo ribų, nes vertino ne su priimtu Potvarkiu susijusius dokumentus, bet dokumentus ir aplinkybes, dėl kurių jau nebėra ginčo, kadangi VAGK sprendime, priimtame išnagrinėjus pirmąjį Bendruomenės centro skundą, buvo konstatuota, kad skirtingas ekspertų vertinimas (ir šio trūkumo nepašalinimas) lėmė, kad pirminis Projekto vertinimas buvo atliktas pažeidžiant Nuostatus. Ministerija VAGK 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimo Nr. 3R-269(AG-201/01-2016) neskundė, jį įvykdė ir atliko pakartotinį Projekto vertinimą, todėl nagrinėjant ginčą Vilniaus apygardos administraciniame teisme turėjo būti apsiribota tik Atrankos komisijos atlikto vertinimo procedūros analize ir įvertinimu, t. y. nenagrinėjami ekspertų siūlyti finansavimo dydžiai ir jų atlikto vertinimo pagrįstumas. Be to, vykdant VAGK 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimą Nr. 3R-269(AG- 201/01-2016), buvo vertinta tik viena (Bendruomenės centro) Paraiška, taigi dėl nedidelės vertinimo apimties Atrankos komisija pati galėto atlikti su Projekto vertinimu susijusius veiksmus ir vienbalsiai priėmė sprendimą pati atlikti projekto vertinimą.

23.3. Atrankos komisija vertina projektą, o ne jį įgyvendina, todėl ir neatlieka projekto tikslinimo ir (ar) parengimo veiksmų, priskirtų pareiškėjų veiklai, atliekamai iki pateikiant projektą. Konkursui paraiškas pateikę pareiškėjai konkuruoja tarpusavyje, siekdami surinkti kuo aukštesnį balą, nuo kurio priklauso, ar projektas bus finansuojamas. Sudarius sąlygas tobulinti pareiškėjų projektus, kad jie, iki pradedant projekto vertinimo procedūrą, ištaisytų nustatytus netikslumus, siekiant užtikrinti, kad jie atitiktų visus Nuostatuose keliamus reikalavimus, būtų sudarytos nevienodos sąlygos kitų konkurse dalyvaujančių pareiškėjų atžvilgiu ir būtų pažeistas lygiateisiškumo principas, kai nekokybišką projektą pateikęs pareiškėjas po patikslinimų surinktų aukštesnį balą negu pareiškėjas, iškart pateikęs projektą be esminių trūkumų.

23.4. Nuostatuose nustatyta teisė Atrankos komisijos posėdžiuose dalyvauti ir pareiškėjo atstovams, tačiau tai nereiškia pareigos apie kiekvieną šios komisijos posėdį pranešti pareiškėjams (pirminiame paraiškų vertinimo etape, kurio metu buvo gautos 843 paraiškos, tai nebūtų įmanoma). Nuostatų 34 punkte nustatyta, kad apie posėdį pranešama tik Atrankos komisijos nariams ir Departamento atstovui. Nagrinėjamu atveju Atrankos komisija atliko visapusišką Projekto vertinimą ir padarė išvadą, kad turimos informacijos pakanka įvertinti Projektą, todėl nesikreipė į pareiškėją prašydama pateikti papildomus duomenis ir nekvietė Bendruomenės centro atstovų į Atrankos komisijos posėdį.

23.5. Vilniaus apygardos administracinis teismas, nagrinėdamas ginčą, viršijo jam suteiktus įgaliojimus, nes vertino ne Ministerijos veiksmų atitiktį Nuostatų laikymosi kontekste (t. y., ar atliekant pakartotinį Paraiškos vertinimą nebuvo pažeistos procedūros, turėjusios užtikrinti priimto sprendimo teisėtumą), o pats atliko Bendruomenės centro paraiškos vertinimą (pvz., nagrinėjo kiekvienai išlaidų rūšiai siūlomo skirti lėšų dydį), pasisakė dėl Atrankos komisijos pateiktų siūlymų turinio, Projekto svarbos (kas iš dalies lėmė pareiškėjui palankaus sprendimo priėmimą), nors tokio vertinimo atlikti negalėjo. Priešingai nei nurodyta pirmosios instancijos teismo sprendime, šiame apeliaciniame skunde bei Atrankos komisijos protokole, kuris yra Potvarkio motyvuojamoji dalis, pateikti argumentai pagrindžia, kad Projektui pagrįstai skirta mažesnė negu pareiškėjo prašyta lėšų suma, protokole nurodyti motyvai dėl lėšų skyrimo Projektui ir jų išdėstymas yra adekvatūs, aiškūs ir pakankami.

23.6. Atrankos komisija, įvertinusi Projektui prašomų lėšų tinkamumą, turėjo teisę siūlyti skirti mažesnę negu Bendruomenės centro prašoma Projektui įgyvendinti suma. Nuostatuose nenustatyti apribojimai projektą vertinti atsižvelgiant į suplanuotų veiklų vykdymą bei, atsižvelgiant į tai, siūlyti didinti ar mažinti suplanuotas išlaidas atitinkamoms projekto veikloms vykdyti. Sutrumpėjus Projekto įgyvendinimo terminui, sumažėja pareiškėjo kas mėnesį patiriamos išlaidos (pvz., buhalterinės apskaitos išlaidos, nes darbo užmokestis ir kiti mokesčiai apskaičiuojami už trumpesnį laikotarpį), dalį pareiškėjo išlaidų pripažinus netinkamomis finansuoti, sumažėja ir Projekto apimtis (pvz., sumažėja Projekto veiklų skaičius, o dėl to ir Projekto vadovo darbo laikas). Dėl šių priežasčių Projektui įgyvendinti nustatyta lėšų suma buvo sumažinta proporcingai likusiam jo įgyvendinimo laikotarpiui. Atsižvelgiant į sumažėjusį finansavimo dydį ir pareiškėjui nepageidaujant savo lėšomis padengti Projekto veiklų, kurioms vykdyti neužtenka Ministerijos skiriamų lėšų, dalies planuotų veiklų pareiškėjas gali atsisakyti arba numatyti kitokią jų apimtį.

23.7. Bendruomenės centro su Projektu pateiktos Paslaugų sutarties Nr. 20160120/01 1 punkto antrojoje pastraipoje nurodyta, kad buhalterinės apskaitos paslaugos pareiškėjui preliminariai bus teikiamos Projekto įgyvendinimo laikotarpiu, t. y. nuo 2016 m. balandžio 1 d. iki 2016 m. gruodžio 31 d. Tikslus paslaugų terminas Paraiškoje nebuvo nustatytas, todėl paslaugų, teikiamų kiekvieną mėnesį (sąskaitų, banko ir kt. dokumentų rengimo), kaina patikslinta atsižvelgiant į realų Projekto vykdymo terminą. Ministerija nusprendė, kad buhalterinių paslaugų teikimo kaina turi būti nustatyta atsižvelgiant į likusį Projekto vykdymo laikotarpį – 4 mėnesius. Atitinkamai sumažintos ir išlaidos Projekto vadovo darbo užmokesčiui.

23.8. Bendruomenės centras kartu su Paraiška bei vėliau Ministerijai ir Departamentui teiktuose dokumentuose nedetalizavo ir nepagrindė išlaidų, reikalingų Projekto veikloms (socialinių įgūdžių skatinimo stovyklos institucinio bendradarbiavimo stiprinimo – supervizijos organizavimo) įgyvendinti, todėl Atrankos komisija pagrįstai nusprendė šių veiklų nefinansuoti. Sprendimas dėl nurodytos sąmatos eilutės lėšų tinkamumo finansuoti priimtas vertinant informaciją, pateiktą Paraiškos formoje, nes prie Projekto pridėti trys komerciniai pasiūlymai, nepaaiškinant, kurio tiekėjo pasiūlymas įtrauktas į biudžetą, kuriuo pasiūlymu bus (ir ar iš viso) pasinaudota. Be to, Projekto sąmatoje nurodyta tik bendra mokymams prašoma skirti suma ir valandų skaičius. Įvertinus planuojamų mokymų valandų skaičių, nustatyta, kad valandinis įkainis lektoriams viršija Nuostatų 15.2.3 papunktyje nustatytą įkainį – 25 Eur/val. Ekspertai, atlikę pirminį Paraiškos vertinimą, ir Atrankos komisijos nariai nurodė, kad pateiktoje sąmatoje neaprašyta, kas bus finansuojama, nurodyta tik bendra suma, todėl neaišku, kas įeina į mokymų paketą (nepaminėta nei patalpų nuoma, nei maitinimas, nei dalomoji medžiaga ar kt.).

23.9. Daugiamečių augalų (tujų) pasirinkimo pagrįstumas ir kaina (prie Projekto pridėtame išraše nurodyta 190 cm dydžio tujos kaina – 30 Eur/vnt.) kelia abejonių, nes Atrankos komisijos nariams internete patikrinus kitų tiekėjų siūlomas analogiško dydžio tujų kainas, nustatyta, kad jas galima įsigyti žymiai pigiau – po 18 Eur/vnt. Be to, pareiškėjas nepagrindė, kodėl jam reikalingos būtent tokios aukštos ir jau susiformavusios tujos, t. y. nėra aiškios sąsajos tarp atitinkamo dydžio tujų įsigijimo ir numatomų vykdyti veiklų.

23.10. Atminimo lenta nėra būtina Projektui įgyvendinti, nes Projektas nėra finansuojamas Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis, o plakatų siūloma įsigyti mažiau dėl mažesnės Projekto apimties. Atrankos komisija pagrįstai konstatavo, kad tam užtektų 50 Eur, todėl Projekto viešinimo paslaugoms skirta ši suma. Atrankos komisija savo skiriamą sumą šiame papunktyje nurodytoms išlaidoms pagrindė tinkamai, motyvuodama sumažėjusią Projekto įgyvendinimo trukme, nes laikas, kurį turėtų būti vykdomas viešinimas, sutrumpėjo.

23.11. Pareiškėjas prie Projekto pridėjo septynių įrenginių kainas, tačiau nenurodė, kokius konkrečius treniruoklius vykdydamas Projektą planuoja įsigyti. Bendruomenės centro pateiktuose komerciniuose pasiūlymuose nurodyta planuojamo įsigyti ilgalaikio materialiojo turto suma ir skaičius neatitinka Paraiškos sąmatoje nurodytų duomenų.

23.12. Atrankos komisija tinkamai patikrino, ar skirtina lėšų suma Projektui administruoti atitinka Nuostatų 15.1 papunkčio reikalavimus, t. y. ar Projekto administravimo išlaidos neviršija 10 proc. Projektui įgyvendinti skirtų lėšų, ir nusprendė Projekto administravimui siūlyti skirti didžiausią galimą lėšų sumą, t. y. 226,90 Eur.

23.13. 2016 metai buvo paskelbti bendruomenių metais, todėl buvo vykdoma daug projektų (veiklų), skirtų bendruomeninių organizacijų stiprinimui, šis konkursas – viena iš jų. Projektų įgyvendinimo trukmė – nuo valstybės biudžeto lėšų naudojimo sutarties pasirašymo iki 2016 m. gruodžio 31 d., tačiau ne trumpesnė kaip 4 mėnesiai. Projektai turi būti įgyvendinti nepažeidžiant atitinkamo konkurso nuostatuose nustatytos tvarkos. 2016 metų konkursui pateiktą projektą įgyvendinant 2018 metais, nebūtų pasiektas planavimo dokumentuose nustatytas tikslas ar uždavinys. Jei Projektas būtų įgyvendinamas neatsižvelgiant į Nuostatų reikalavimus, susiklostytų ydinga praktika, kai siekdama įvykdyti teismo sprendimą, Ministerija turėtų pažeisti Nuostatų 5 punkto reikalavimus dėl galutinio projektų veiklų termino, o Projekto tikslas nebūtų pasiektas, nes Projekto veiklos būtų įgyvendinamos kitu negu suplanuota metu. Bendruomenės centro Projektas nėra pradėtas įgyvendinti, kadangi iki šiol nėra sudaryta valstybės biudžeto naudojimo sutartis.

24. Pareiškėjas Bendruomenės centras atsiliepime į Ministerijos apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

25. Bendruomenės centras atsiliepimą į apeliacinį skundą grindžia argumentais:

25.1. Apeliacinis skundas paduotas 2017 m. birželio 30 d., t. y. praleidus teisės aktuose nustatytą terminą.

25.2. Nuostatai aiškiai įvardija subjektus, kurie turi dalyvauti administracinėje procedūroje atliekant projektų vertinimą, bei nustato jų kompetenciją. Pagal Nuostatuose reglamentuotą projektų vertinimo tvarką pateiktus projektus pirmiausiai įvertina Departamentas, tuomet Atrankos komisija, atsižvelgdama į ekspertų vertinimus, išvadas bei siūlymus dėl projektų finansavimo bei vadovaudamasi Departamento projektų vertinimo suvestinėje pateiktais apibendrintais duomenimis, svarsto projektus ir priima protokolinį sprendimą, kuriuo Ministerijos kancleriui pateikia siūlymą dėl lėšų skirstymo, o Ministerijos kancleris, atsižvelgdamas į Atrankos komisijos siūlymus, priima galutinį sprendimą dėl lėšų skirstymo. Taigi siekiant priimti galutinį sprendimą, t. y. Ministerijos kanclerio potvarkį, kuriuo skiriamas finansavimas, Nuostatuose nurodyti subjektai turi priimti tarpinio pobūdžio dokumentus, kurie yra galutinio sprendimo pagrindas. Administracinė procedūra turi būti atlieka taip, kaip ji reglamentuota atitinkamuose teisės aktuose. Administracinės procedūros metu turi būti priimami visi teisės aktuose nurodyti dokumentai, įskaitant tarpinio pobūdžio dokumentus, kurie yra pagrindas priimti galutinį sprendimą, darantį įtaką asmens teisėms ir pareigoms. Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendime pagrįstai konstatuota, jog ekspertų pasitelkimas atliekant pareiškėjo Projekto vertinimą yra būtinas.

25.3. VAGK aiškiai nurodė, jog pirminis vertinimas iki galo nepasitelkiant ekspertų buvo neteisėtas. Organizuodama pakartotinį projekto vertinimą Ministerija privalėjo ištaisyti klaidas, kurios buvo padarytos pirminio vertinimo metu, t. y. klaidas, susijusias būtent su ekspertiniu Projekto vertinimu. Jei Projekto vertinimas tam tikroje stadijoje buvo atliktas netinkamai ir dėl to visa tolesnė procedūra bei galutinis sprendimas buvo pripažintas neteisėtais, tai akivaizdu, kad šiuos trūkumus ištaisyti yra įmanoma tik iš naujo atliekant tas procedūras, kurios buvo atliktos netinkamai. Nuostatuose ekspertų dalyvavimas yra nustatytas tam, kad užtikrintų, jog Atrankos komisija turėtų reikiamą kompetenciją tinkamam Projekto įvertinimui, kad Projekto vertinimas būtų atliktas nešališkai ir profesionaliai. Nuostatų 45 punktas labai aiškiai ir konkrečiai nurodo perduoti Projektą vertinti ekspertams, jame nenustatyta jokių išlygų, leidžiančių nepasitelkti ekspertų.

25.4. Ministerijos ir Departamento neteisėti veiksmai netinkamai vertinant Projektą buvo pagrindinė priežastis, nulėmusi pakartotinį Projekto vertinimą tuomet, kai pagal Projekte nurodytą terminą iki Projekto įgyvendinimo termino pabaigos liko tik 4 mėnesiai. Todėl Ministerija, priimdama sprendimą mažinti Projekto finansavimą atsižvelgiant į likusį Projekto įgyvendinimo laiką, iš esmės už savo netinkamus ir neteisėtus veiksmus, atliktus vertinant Projektą, baudžia pareiškėją. Nuostatuose Ministerijai nesuteikta teisė mažinti Projektui vykdyti prašomas lėšas atsižvelgiant į Projekto įgyvendinimo trukmę. Atrankos komisija atlikdama Projekto vertinimą Projektui finansuoti prašomas sumas galėjo mažinti tik nustačiusi, kad išlaidos nepagrįstos ir nereikalingos ar nesusietos su Projekte nurodytomis ketinamomis vykdyti veiklomis. Nagrinėjamu atveju Projekte nurodytos išlaidos atitinka Nuostatų 45.5 punkto reikalavimus, o Atrankos komisijos atliktas finansavimo mažinimas yra neteisėtas, nes komisija tam neturėjo teisinio pagrindo. Pareiškėjui turi būti suteikta galimybė įgyvendinti Projektą per likusį laiką ir tik tuo atveju, jei pareiškėjas nespėja įgyvendinti tam tikrų veiklų, jam kyla teisinės pasekmės, t. y. neįgyvendintoms veikloms skirtos išlaidos laikomos netinkamomis. Pareiškėjo Projekto atveju, Atrankos komisija ir Ministerija pasielgė priešingai – iš anksto priėmė sprendimą sumažinti prašomą finansavimą proporcingai likusiam Projekto įgyvendinimo laikui. Projekto apimtis nėra didelė, todėl pareiškėjas padidinęs Projekto įgyvendinimo intensyvumą, įgyvendintų visas jo veiklas, o tos veiklos, kurios nebūtų įgyvendintos, tiesiog nebūtų finansuojamos.

25.5. Rengiant Projektą jo vadovo darbo užmokestis buvo skaičiuojamas ne pagal Projekto įgyvendinimo laikotarpį, o pagal jo apimtį (įgyvendinamas veiklas), todėl vien tai, kad Projekto įgyvendinimo trukmė sumažėja, nereiškia, kad sutrumpėja jame nurodytoms veikloms įgyvendinti reikalingas Projekto vadovo darbo laikas. Nepriklausomai nuo Projekto įgyvendinimo trukmės, jo vadovas turės dirbti tiek pat darbo laiko, kad visos Projekte nurodytos veiklos būtų įgyvendintos. Be to, iš Projekte pateiktos sutarties akivaizdu, kad buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos buvo skirtos ne Projekto įgyvendinimo laikotarpiui, o Projektui, t. y. nepriklausomai nuo Projekto įgyvendinimo laikotarpio yra reikalingos tos pačios buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos, kurių apimtis priklauso nuo veiklų kiekio ir apimties, o ne nuo Projekto įgyvendinimo trukmės.

25.6. Apeliaciniame skunde nurodyta, kad buvo vertinami lektorių įkainiai, tačiau plačiau nepakomentuota ir nepagrįsta, kokiais objektyviais duomenimis buvo vadovaujamasi. Nuostatų 15.2.3 papunktyje nurodytas 25 Eur valandinis įkainis neapima mokymams reikalingų patalpų nuomos išlaidų, reikalingos įrangos nuomos išlaidų, mokymų dalyviams reikalingos dalomosios medžiagos parengimo išlaidų, maitinimo išlaidų. Todėl Atrankos komisija šiuos dalykus turėjo įvertinti ir, tik išsiaiškinusi visą prašomų finansuoti išlaidų sudėtį, teigti, kad konkrečios išlaidos yra per didelės. Projekte buvo pateikti visų ketinamų vykdyti mokymų komerciniai pasiūlymai, kuriuose yra aiškiai nurodyta, kas yra įskaičiuota į nurodytas mokymų kainas.

25.7. Vienas iš Projekto tikslų yra viešosios erdvės ir aplinkos gerinimas. Būtent tam pareiškėjas ketino įsigyti daugiamečius augalus, kurie yra pakankamai suaugę ir viešosioms erdvėms suteiktų atitinkamą vaizdą. Apeliaciniame skunde lyginamos 2 metrų ir 70 centimetrų aukščio tujų kainos, todėl toks vertinimas negali būti laikomas pagrįstu.

25.8. Nei Nuostatuose, nei jokiame kitame teisės akte nėra nurodyti reikalavimai, kaip turi būti atliekamas Projekto viešinimas, kai Projektas finansuojamas valstybės biudžeto lėšomis. Teisės aktuose yra nustatomi viešinimo reikalavimai tik Europos Sąjungos struktūrinės paramos lėšomis finansuojamiems projektams. Nesant valstybės lėšomis finansuojamų projektų viešinimo reikalavimų, pareiškėjas pagrįstai taikė analogiją ir vadovavosi reikalavimais, kurie yra taikomi Europos Sąjungos struktūrinėmis lėšomis finansuojamiems projektams. Atrankos komisijos protokoliniame sprendime siūloma įsigyti mažiau plakatų dėl mažesnės Projekto apimties, tačiau nepateikiami argumentai ir objektyvūs duomenys, iš kur gaunama ir kaip apskaičiuojama plakatams siūloma suma (50 Eur).

25.9. Kaip ilgalaikį turtą pareiškėjas ketino įsigyti treniruoklius, kurie būtų pastatyti viešosiose erdvėse. Treniruoklių kainai pagrįsti Projekte buvo pateikti ūkio subjektų komerciniai pasiūlymai. Už Atrankos komisijos siūlymą neįmanoma įsigyti jokių treniruoklių ir akivaizdu, kad šios veiklos įgyvendinimas yra neįmanomas.

25.10. Atrankos komisijos protokolinio sprendimo dėstomosios dalies 1 ir 2 punktuose komisija pateikė siūlymus mažinti Projekto vadovo darbo užmokestį ir buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugų išlaidas, tačiau šias išlaidas Atrankos komisija dar kartą sumažino protokolinio sprendimo dėstomosios dalies 8 punkte. Nagrinėjamu atveju neaišku, kokia suma yra finansuojamas Projekto vadovo darbo užmokestis ir buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugos, nes to paties dokumento keliose vietose kalbama apie skirtingas sumas.

26. Atsakovas Departamentas atsiliepime į Ministerijos apeliacinį skundą palaiko Ministerijos poziciją, apeliacinį skundą prašo tenkinti.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 27. Ginčas šioje byloje kilo dėl Potvarkio, kuriuo Bendruomenės centro Projektui finansuoti vietoje 11 998,50 Eur skirta 2 269 Eur suma, teisėtumo ir pagrįstumo.

28. Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo skundą tenkino iš dalies – nustatęs, kad Paraiškos vertinimui privalėjo būti pasitelkti ekspertai, kad pareiškėjui neturėjo būti sukuriamos kliūtys dalyvauti konkurse vien dėl to, kad Projektas turėjo būti įgyvendintas iki 2016 m. gruodžio 31 d., kad Atrankos komisija pati negali spręsti, kokia apimtimi mažinti finansavimą proporcingai Projektui įgyvendinti likusiam terminui, taip pat kad Projekte prašomas skirti finansavimas yra pagrįstas komerciniais pasiūlymais, o Potvarkyje Projektui skirta paramos suma niekaip nepagrįsta, panaikino Potvarkį ir įpareigojo Ministeriją iš naujo išnagrinėti Projekto tinkamumą finansuoti.

29. Atsakovas Ministerija su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu nesutinka, pažymi, kad Vilniaus apygardos administracinis teismas viršijo įgaliojimus, nes pats įvertino Paraišką, t. y. pasisakė dėl Atrankos komisijos siūlymų turinio ir Projekto svarbos, taip pat peržengė pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribas, nes nagrinėjo ekspertų siūlytus finansavimo dydžius ir jų atlikto vertinimo pagrįstumą. Ministerijos teigimu, galutinį sprendimą dėl projektų tinkamumo finansuoti priima Ministerijos kancleris, kuris neprivalo vadovautis rekomendacinio pobūdžio ekspertų ir Atrankos komisijos išvadomis. Nagrinėjamu atveju Projektui skirta suma pagrįstai buvo sumažinta proporcingai sutrumpėjusiai jo trukmei.

30. Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – ir EŽTT) ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (žr., pvz., EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą byloje Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą byloje Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011 ir kt.). Taip pat akcentuotina, jog vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 142 straipsnio 3 dalimi, pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai apeliacinėje instancijoje gali būti pakartotinai arba papildomai tiriami tik tuomet, jeigu teismas pripažino, jog tai būtina. Taigi apeliacija administraciniame procese yra ne pakartotinis bylos nagrinėjimas, o jau priimto teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo tikrinimas, remiantis jau byloje esančia medžiaga. Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas paprastai bylą gali tikrinti tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. rugsėjo 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A556-747/2007, 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013 ir kt.).

31. Teisėjų kolegija, patikrinusi bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektu, iš esmės sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Priimdamas ginčijamą sprendimą, pirmosios instancijos teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais, sprendime nuosekliai ir išsamiai išdėstė, kuriais įrodymais grindžiamos teismo išvados. Apeliaciniame skunde nėra argumentų, kuriais remiantis reikėtų pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus vertinti iš naujo, apeliantas naujų aplinkybių, kurių nebūtų įvertinęs pirmosios instancijos teismas, iš esmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija papildomai patikrinusi bylą sutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams ir jų nebekartoja, tačiau atsižvelgdama į apeliaciniame skunde nurodytus argumentus, juos papildo.

32. Kaip minėta, Ministerija teigia, kad pirmosios instancijos teismas viršijo įgaliojimus, nes pats įvertino Paraišką, t. y. pasisakė dėl Atrankos komisijos siūlymų turinio ir Projekto svarbos, taip pat peržengė pareiškėjo skundo nagrinėjimo ribas, nes nagrinėjo ekspertų siūlytus finansavimo dydžius ir jų atlikto vertinimo pagrįstumą, nors turėjo apsiriboti tik Atrankos komisijos atlikto vertinimo procedūros analize ir vertinimu. Šie Ministerijos argumentai atmestini kaip nepagrįsti, kadangi iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad teismas ne tik nevertino ekonominių Projekto įgyvendinimo aspektų, bet ir atskirai pažymėjo, jog teisė skirti tam tikrą sumą Projektui finansuoti yra suteikta tik Ministerijos kancleriui, todėl tik Ministerija, kaip viešojo administravimo subjektas, turi teisę tokius sprendimus priimti. Pažymėtina, kad pirminio Paraiškos vertinimo metu pateiktomis ekspertų išvadomis pirmosios instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir objektyviai ištirti visas bylai svarbias aplinkybes, rėmėsi vertindamas Atrankos komisijos protokolinio sprendimo bei Ministerijos kanclerio priimto potvarkio pagrįstumą, t. y. jo atitiktį teisės aktų normoms ir faktinėms bylos aplinkybėms, nes minėtomis išvadomis, priimdamas skundžiamą sprendimą, iš dalies rėmėsi pats atsakovas.

33. Kritiškai vertintini ir kaip nepagrįsti atmestini ir Ministerijos skundo argumentai, esą galutinį sprendimą dėl projektų tinkamumo finansuoti priimdamas Ministerijos kancleris apskritai neprivalo vadovautis rekomendacinio pobūdžio ekspertų ir Atrankos komisijos išvadomis, todėl ekspertų vertinimas nagrinėjamu atveju nebuvo būtinas.

34. Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Nuostatai, kuriuose įtvirtinta, jog projektus vertina Atrankos komisija, sudaroma Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro įsakymu. Atrankos komisijos nariais gali būti ministerijos, kitų ministerijų, įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės ir savivaldybės įstaigų ir organizacijų atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, turintys atitinkamo pobūdžio projektų vertinimui reikalingų gebėjimų. Atrankos komisijai patarti pasitelkiama nepriklausomų ekspertų, atrenkamų Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymu nustatyta tvarka (30 p.).

Atrankos komisijos sprendimai įforminami protokolu, kurį pasirašo komisijos pirmininkas ir komisijos sekretorius. Atrankos komisijos posėdžius protokoluoja komisijos sekretorius (40 p.). Atrankos komisijos narys turi teisę pareikšti atskirąją nuomonę, kuri pridedama prie protokolo (42 p.). Vertintinas paraiškas Departamentas perduoda ekspertams, kurie užpildo rekomendacinio pobūdžio projektų vertinimo anketą (Nuostatų 2 priedas), vadovaudamiesi šioje anketoje nurodytais vertinimo kriterijais: projekto atitiktis prioritetams; projekto tikslo ir uždavinių konkretumas ir aiškumas, atitiktis konkurso tikslui; projekto įgyvendinimo plane numatytų veiklų nuoseklumas, pagrįstumas ir tinkamumas projekto tikslui ir uždaviniams pasiekti; projekte suplanuotų laiko ir žmogiškųjų išteklių pakankamumas ir realumas projektui sėkmingai įgyvendinti; projektui įgyvendinti numatytų išlaidų pagrįstumas ir reikalingumas, sąsaja su veiklomis, sąmatos aiškumas ir detalumas; projekto vertinimo rodiklių ir planuojamų rezultatų aiškumas ir konkretumas; projekto sklaidos ir viešinimo aktualumas ir efektyvumas (45.1–45.7 p.).

Jeigu vertinant gautą paraišką ir dokumentus kyla neaiškumų, trūksta informacijos, galinčios turėti esminę įtaką projekto vertinimui, Departamentas turi teisę raštu paprašyti pareiškėją paaiškinti arba patikslinti pateiktą informaciją per 3 darbo dienas nuo prašymo gavimo dienos (47 p.). Departamentas, gavęs rekomendacinio pobūdžio ekspertų siūlymus dėl projektų finansavimo, apibendrina gautus duomenis, parengia paraiškų vertinimo suvestinę (Nuostatų 3 priedas) ir ją kartu su užpildytomis rekomendacinio pobūdžio ekspertų vertinimo anketomis bei projektų paraiškomis (po 1 egzempliorių) perduoda Atrankos komisijos sekretoriui (48 p.).

Atrankos komisijos sekretorius ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo Nuostatų 48 punkte nurodytų dokumentų gavimo dienos organizuoja Atrankos komisijos posėdį, kurio metu Departamento atstovas supažindina Atrankos komisiją su rekomendacinio pobūdžio ekspertų siūlymais, atsako į Atrankos komisijos narių ir (ar) kitų posėdyje dalyvaujančių asmenų klausimus (49 p.). Posėdžio metu Atrankos komisija, atsižvelgdama į ekspertų rekomendacinio pobūdžio vertinimus, išvadas bei siūlymus dėl projektų finansavimo bei vadovaudamasi Departamento projektų vertinimo suvestinėje pateiktais apibendrintais duomenis, svarsto projektus ir priėmusi protokolinį sprendimą pateikia Ministerijos kancleriui pasiūlymus dėl lėšų paskirstymo.

Ministerijos kancleris ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo Atrankos komisijos pasiūlymų gavimo dienos priima sprendimą dėl lėšų skyrimo projektams, kuris įforminamas Ministerijos kanclerio potvarkiu (50 p.).

35. Pateiktą teisinį reguliavimą įvertinus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, akivaizdu, kad Nuostatuose yra įtvirtinta konkreti Bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo 2016 metais atrankos konkursui teiktų paraiškų administravimo tvarka, sudaryta iš atskirų vertinimo procedūrų, kuriose dalyvauja Departamentas, nepriklausomi ekspertai, Atrankos komisija ir Ministerijos kancleris. Visiems paraiškų vertinimo procedūroje dalyvaujantiems subjektams yra nustatytos konkrečios jų kompetenciją atitinkančios funkcijos: Departamentas priima, užregistruoja gautas paraiškas ir, patikrinęs jų atitiktį Nuostatuose įtvirtintiems techniniams (administraciniams) reikalavimams, perduoda paraiškas ekspertams; ekspertai, vadovaudamiesi Nuostatuose įtvirtintais vertinimo kriterijais, užpildo nustatytos formos projektų vertinimo anketą; gavęs ekspertų siūlymus dėl projektų finansavimo, Departamentas apibendrina gautus duomenis, parengia paraiškų vertinimo suvestinę ir ją kartu su užpildytomis ekspertų vertinimo anketomis bei projektų paraiškomis perduoda Atrankos komisijai; Atrankos komisija, apsvarsčiusi ekspertų vertinimus bei paraiškų duomenis, priima protokolinį sprendimą, kuriuo Ministerijos kancleriui teikia pasiūlymus dėl lėšų paskirstymo; Ministerijos kancleris, gavęs Atrankos komisijos siūlymus, priima sprendimą dėl lėšų skyrimo. Pažymėtina, jog aptartos paraiškų vertinimo procedūros nėra fakultatyvios, t. y. Nuostatuose neįtvirtinta galimybė praleisti kurį nors vieną (ar kelis) vertinimo etapus ar į juos neįtraukti kurių nors iš vertinimo procedūrose dalyvaujančių subjektų. Visų nurodytų subjektų dalyvavimas užtikrina objektyvų ir visapusišką pateiktų paraiškų įvertinimą, todėl yra privalomas, nepaisant to, kad galutinį sprendimą dėl lėšų skyrimo projektams priima Ministerijos kancleris, o ekspertų išvados ir Atrankos komisijos siūlymai yra tik rekomendacinio pobūdžio. Iš Nuostatuose įtvirtintos paraiškų vertinimo procedūros akivaizdu, jog priimdamas galutinį sprendimą dėl lėšų skyrimo Ministerijos kancleris vadovaujasi tiek ekspertų išvadomis, tiek Atrankos komisijos siūlymais, todėl šių subjektų dalyvavimas paraiškų vertinimo procese nėra savitikslis.

36. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad Bendruomenės centro pateikta Paraiška buvo vertinama du kartus – anksčiau priimtas Ministerijos kanclerio 2016 m. balandžio 11 d. potvarkis Nr. A3-53 tiek, kiek juo pareiškėjo Projektą nuspręsta finansuoti iš dalies, buvo panaikintas VAGK 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendimu Nr. 3R-269(AG-201/01-2016), o Ministerija įpareigota iš naujo atlikti Projekto vertinimą ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Pakartotinai vertinant Paraišką, Atrankos komisija 2016 m. rugpjūčio 30 d. protokolu Nr. D5-279 nusprendė siūlyti Ministerijos kancleriui Projektui įgyvendinti skirti 2 269 Eur, Ministerijos kancleris šioje byloje skundžiamu Potvarkiu Projektui įgyvendinti ir skyrė 2 269 Eur. Iš bylos medžiagos matyti, kad Paraiška su Bendruomenės centro pateiktais patikslintais dokumentais, kurie buvo pateikti po pirminio ekspertų vertinimo, pakartotiniam ekspertų vertinimui pateikta nebuvo, atitinkamai, nebuvo užpildyta Nuostatų 2 priede įvirtinta vertinimo anketos forma, o Departamentas neapibendrino Paraiškos vertinimo duomenų. Taigi nagrinėjamu atveju VAGK įpareigojus Ministeriją atlikti pakartotinį Paraiškos vertinimą nebuvo įvykdyta pirmiau aptarta (žr. šios Nutarties 35 pastraipą) teisės aktuose nustatyta tokios paraiškos vertinimo procedūra, nes joje dalyvavo ir savo vertinimus pateikė ne visi subjektai. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad jau VAGK 2016 m. rugpjūčio 1 d. sprendime Nr. 3R-269(AG-201/01-2016), kuris šalių nebuvo apskųstas ir yra įsiteisėjęs, buvo pažymėta, jog pirminis Paraiškos vertinimas, be kita ko, buvo neteisėtas bei nepagrįstas ir dėl tos priežasties, kad ekspertams vertinti nebuvo perduoti pareiškėjo po Paraiškos pateikimo pagal Nuostatų 47 punkto reikalavimus papildomai pateikti paaiškinimai ir Paraiškos duomenų patikslinimai, tačiau, kaip matyti, atliekant pakartotinį Paraiškos vertinimą į tai nebuvo atsižvelgta.

37. Iš Nuostatų 45.1–45.7 punktuose įtvirtintų vertinimo kriterijų, kuriais remdamiesi nepriklausomi ekspertai vertina projektus ir pildo Nuostatų 2 priede nustatytos formos anketas, matyti, kad ekspertų vertinimas nėra formalus (kaip, pavyzdžiui, Departamento atliekamas pirminis paraiškų vertinimas (Nuostatų 43 p.)), nes juo yra įvertinamas pateikto projekto turinys – atitiktis prioritetams ir konkurso tikslui, nuoseklumas, reali įgyvendinimo galimybė, sklaida, viešinimas, rezultatų aiškumas, taip pat finansinis projekto pagrindimas. Taigi Nuostatuose būtent nepriklausomiems ekspertams yra suteikti įgaliojimai, vadovaujantis nustatytais kriterijais, įvertinti pateikto projekto išlaidų pagrįstumą ir reikalingumą, sąsają su veiklomis, taip pat sąmatos aiškumą ir detalumą. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje tarp pareiškėjo ir atsakovo kaip tik ir kilo dėl Paraiškoje nurodytų Projektui finansuoti prašomų skirti sumų dydžio (t. y. išlaidų pagrįstumo), todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime pagrįstai konstatavo, jog ekspertų vertinimas buvo būtinas. Tai, kad ekspertų išvados yra rekomendacinio pobūdžio, nesuteikia Atrankos komisijai diskrecijos tokio vertinimo atsisakyti ir (ar) jį atlikti pačiai, nes įgalinimai pildyti Nuostatų 2 priede nustatytos formos anketas yra suteikti nepriklausomiems ekspertams, o ne Atrankos komisijai. Aplinkybė, kad vertinant Bendruomenės centro Paraiškos tinkamumą finansuoti nebuvo atlikta viena iš pagrindinių objektyvų ir visapusišką Projekto įvertinimą turėjusių užtikrinti procedūrų, kurios pagrindu Atrankos komisija vėliau galėtų Ministerijos kancleriui teikti su tuo susijusius pasiūlymus, yra pakankama Ministerijos kanclerio Potvarkį dėl Projektui skiriamo finansavimo pripažinti neteisėtu ir nepagrįstu. Tik nepriklausomam ekspertui (-ams) pateikus išvadas dėl Paraiškoje nurodytų veiklų finansavimo (įskaitant mokymų organizavimą, daugiamečių augalų ir treniruoklių įsigijimą, Projekto viešinimo ir administravimo išlaidas) Projekto įgyvendinimo laikotarpiu, Atrankos komisija galės pateikti savo siūlymus dėl Projekto finansavimo, o Ministerijos kancleris – priimti dėl to galutinį sprendimą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu sprendimu įpareigojo Ministeriją iš naujo, t. y. laikantis Nuostatuose įtvirtintos procedūros, išnagrinėti Projekto tinkamumą finansuoti.

38. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje nustatytas aplinkybes ir surinktų įrodymų visumą, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Tenkinti apeliacinį skundą remiantis jame išdėstytais motyvais nėra faktinio ir teisinio pagrindo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o Ministerijos apeliacinis skundas atmetamas.

Remdamasi išdėstytais argumentais ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. balandžio 20 d. sprendimą palikti nepakeistą, o atsakovo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apeliacinį skundą atmesti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rytis Krasauskas

Vaida Urmonaitė-Maculevičienė

Skirgailė Žalimienė