f99dcdf9-3226-4e0f-9138-e4a6d19233b5 · Vilniaus apygardos administracinis teismas

Administracinė byla Nr. I-8597-473/2016Proceso Nr. 3-61-3-03151-2016-2Procesinio sprendimo kategorija 1.15.2.3.2; 3.21 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2016 m. rugsėjo 7 d.Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Violeta Balčytienė, vieÅ¡ame teismo posėdyje, dalyvaujant pareiÅ¡kėjui D. K. ir pareiÅ¡kėjo atstovės Nevyriausybinės organizacijos „Iustitia est fundamentum“ atstovui Ričardui Mironovui, iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo D.

K. skundÄ atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl žalos atlyginimo.n u s t a t ė:PareiÅ¡kėjas D. K. kreipėsi į teismÄ su skundu (b. l. l–22), praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodė, kad nuo 2014-11-26 iki 2015-11-10 buvo kalinamas LukiÅ¡kių TI-K. Kalinimo sÄ lygos neatitiko galiojančių teisės aktų reikalavimų, pareiÅ¡kėjas patyrė kankinimÄ , žiaurų elgesį, buvo sudaryti dideli nepatogumai, pažemintas pareiÅ¡kėjo orumas, sutrikdyta sveikata, galimos sveikatos sutrikdymo pasekmės ateityje.

Pareiškėjas Lukiškių TI-K nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis. Pagrindinė problema buvo gyvenamojo ploto trūkumas, buvo per didelis kalinamųjų skaičius kamerose. Sanitarinio mazgo su klozetu bei dviaukštės lovos, kuri, anot pareiškėjo yra perteklinis baldas, užimamas plotas sudaro 1,89 m2 ir yra neteisėtai atimamas iš bendro kameros ploto. Sanitarinis mazgas įrengtas netinkamai, nes nėra izoliuotas nuo likusio kameros ploto, neturi papildomos oro šalinimo sistemos bei yra įrengtas prie kameros durų.

Dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo, nebuvo užtikrintas pareiÅ¡kėjo privatumas, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ , jautė diskomfortÄ . Kamerose buvo virÅ¡ijamas drėgmės lygis, sienos buvo drėgnos, buvo pelėsis, nes nebuvo įrengta papildoma vėdinimo sistema. Sienų pelėsis, grybelis ir drėgmė tiesiogiai veikė pareiÅ¡kėjo sveikatÄ (kosulys, dusulys, gerklės perÅ¡tėjimas, odos raukÅ¡lėjimasis, nagų žydėjimas). Žiemos metu kameros nebuvo tinkamai Å¡ildomos, sienos prie lango buvo apÅ¡erkÅ¡nijusios.

Kamerose nuo sienų byrėjo tinkas. Netinkamos sÄ lygos drabužių skalbimui ir jų džiovinimui. Asmeninei higienai palaikyti kamerose nebuvo tiekimas Å¡iltas vanduo, o pasinaudoti duÅ¡u buvo galima tik vienÄ kartÄ per savaitę. Dėl nevedimo į duÅ¡Ä pareiÅ¡kėjas nuolat turėjo jausti prakaito ir kitus nemalonius kvapus, iÅ¡berdavo kÅ«nÄ . Vietos rÅ«kymui ir evakuaciniai išėjimai įrengti netinkamai, nesilaikoma prieÅ¡gaisrinės saugos reikalavimų, nesirÅ«pinama elektros instaliacijos tvarkingumu.

Kalinamieji rÅ«kė kamerose, dėl ko kamerose trÅ«ko oro, graužė akis. Laikinojo sulaikymo kamerose pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas iki 4-5 val., nors pagal galiojusius teisės aktus tokiose kamerose kalinamieji galėjo bÅ«ti laikomi ne ilgiau kaip 2 valandas. Gyvenamojoje zonoje yra laikomas draudžiamas naudoti asbestas. Buvo tiekiamas netinkamas valdiÅ¡kas maistas. PareiÅ¡kėjas buvo perkeliamas vis į kitÄ kamerÄ po du kartus per mėnesį, o kartais ir dažniau. Nuolatinis kilnojimas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ pareiÅ¡kėjui sukėlė nepatogumų, sunkumų, nuolatinį stresÄ ir baimę.Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjas ir jo atstovas skundÄ palaikė ir prašė jį tenkinti.             Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama LukiÅ¡kių TI-K, su pareiÅ¡kėjo skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ bei priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,78 Eur iÅ¡laidų, susijusių su bylos nagrinėjimu (b. l. 48–58).

Nurodo, kad maksimalus leistinas LukiÅ¡kių TI-K laikomų asmenų skaičius yra 954, tačiau jis nuolat virÅ¡ijamas, kadangi čia laikomi ir suimtieji, nuteistieji iki gyvos galvos bei nuteistieji, palikti atlikti Å«kio darbus. LukiÅ¡kių TI-K administracija negali įtakoti suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes prieÅ¡ingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai. Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ .

Pažymėjo, kad į LukiÅ¡kių TI-K atvykę suimtieji ir nuteistieji yra tinkamai supažindinami su įstatymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais bei įspėjami už minėtų teisės aktų nesilaikymÄ . Tai, kad suimtasis ar nuteistasis yra supažindintas su minėtais teisės aktais, patvirtina jo raÅ¡ytinis įsipareigojimas. Remontas kamerose yra atliekamas pagal iÅ¡ anksto sudarytÄ planÄ , pagal esamus materialinis, finansinius ir darbo resursus bei gavus tam skirtas lėšas iÅ¡ valstybės biudžeto.

Atkreipė dėmesį, kad kalinamieji neretai piktybiÅ¡kai niokoja valstybės turtÄ , dėl ko neretai pilnai suremontuotose kamerose vėl tenka daryti remontÄ . Pagal Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymo Nr. V-176 „Dėl tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių patvirtinimo“ 14.6 punktÄ kameroje turi bÅ«ti pritvirtinamos prie grindų metalinės lovos kiekvienam asmeniui. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 76:2010) 21 punkte nustatyta, kad pataisos namų kamerų tipo, karantino (izoliavimo)patalpų, baudos ir drausmės izoliatorių, kalėjimo, tardymo izoliatoriaus, areÅ¡tinių kamerų, ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų kambarių atskirose patalpose turi bÅ«ti įrengtas sanitarinis mazgas.

Sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Tualetas nuo likusio kameros ploto yra atskirtas sienele, kuri yra ne žemesnė nei 1,5 metro aukščio. Nurodytas sanitarinio mazgo įrengimas atitinka teisės aktų reikalavimus. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 „Laisvės atėmimo vietų ir teritorinių policijos įstaigų areštinių sveikatos saugos reikalavimai“ (toliau – ir Lietuvos higienos norma HN 134:2015) 17 punkte nustatyta, kad gyvenamosios patalpos turi būti vėdinamos per langus, išskyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Lukiškių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natūraliu būdu per langus.

Kalinamieji, kurie reguliariai vėdina kameras, neturi problemų dėl drėgmės gyvenamosiose patalpose. Pažymėjo kad Lietuvos higienos normos HN:134:2015 18 nustatyta, kad karÅ¡tas vanduo turi bÅ«ti tiekiamas į duÅ¡o, skalbyklos, kirpyklos, ilgalaikių pasimatymų kambarių patalpas. Pagal LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus įsakymÄ Â â€žDėl LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo laikomų asmenų iÅ¡vedimo į duÅ¡Ä tvarkos apraÅ¡o patvirtinimo“ LukiÅ¡kių TI-K laikomiems asmenims vienÄ kartÄ per savaitę iki 15 minučių suteikiama teisė nusiprausti duÅ¡e. Pagal Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009-04-01 įsakymu Nr. 1R-172, 11 punktÄ Ä¯ įstaigÄ atvykę suimtieji (nuteistieji), kol atliekama visuminė asmens ir jo daiktų krata ir įforminami asmens atvykimo registravimui bÅ«tini dokumentai, ne ilgiau kaip dviem valandom uždaromi į trumpalaikio laikymo kameras. Pažymėjo, kad tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas, tačiau laikymo trukmė yra ne ilgesnė nei dvi valandos.

LukiÅ¡kių TI-K nėra specialiai įrengtų atskirų kamerų rÅ«kantiems asmenims, kadangi tokių kamerų įrengimo nenumato Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklės, patvirtintos kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2009-07-10 įsakymu Nr. V-176. LukiÅ¡kių TI-K dirbantys pareigÅ«nai, priimdami ir paskirstydami asmenis į gyvenamÄ sias kameras, privalo užtikrinti nerÅ«kančiųjų teises ir laikyti juos atskirai nuo rÅ«kančių asmenų.

KitÄ dienÄ po atvykimo į LukiÅ¡kių TI-K, iÅ¡nagrinėję visus žodinius ir raÅ¡ytinius suimtųjų (nuteistųjų) praÅ¡ymus, Vidaus tyrimų skyriaus (Kriminalinės žvalgybos skyrius) pareigÅ«nai, atsižvelgę į Socialinės reabilitacijos skyriaus bei Psichologinės tarnybos pareigÅ«nų rekomendacijas bei pastabas dėl atskirų asmenų, skirias suimtuosius (nuteistuosius) į gyvenamÄ sias kameras. Pagal tvarkos apraÅ¡Ä suimtieji (nuteistieji) skirstomi į kameras taip pat atsižvelgiant į įstaigos užpildymÄ , kriminogeninę bÅ«klę įstaigoje bei į suimtojo (nuteistojo) praÅ¡ymÄ laikyti jį atskirai nuo rÅ«kančių asmenų.

Nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K gofruoti ir kiti lakÅ¡tai iÅ¡ asbesto, panelės, plytelės ir panaÅ¡Å«s dirbiniai nenaudojami.             Sprendžiant pareiÅ¡kėjo skundo pagrįstumo klausimÄ , nepakanka nustatyti, kad LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nai (deliktinę atsakomybė reglamentuojančių normų prasme) neteisėtai veikė arba neveikė, bet taip pat bÅ«tina nustatyti, ar toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sÄ lygojo nurodytos žalos atsiradimÄ .PareiÅ¡kėjo skundas tenkinamas dalyje.Ginčas Å¡ioje byloje kilo dėl pareiÅ¡kėjo teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ dėl jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K kamerose netinkamomis sÄ lygomis.Pažymėtina, kad reikalavimas dėl žalos (tiek turtinės, tiek neturtinės), kuri kildinama iÅ¡ valdžios institucijų neteisėtų veiksmų (CK 6.271 straipsnis), atlyginimo gali bÅ«ti tenkinamas esant trims sÄ lygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryÅ¡iui (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – ir LVAT) iÅ¡plėstinės teisėjų kolegijos 2008-04-16 sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A444-619/2008).

Siekiant nustatyti neteisėtumÄ pagal CK 6.271 straipsnį, reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė Å¡ias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobÅ«džio pareigÄ elgtis atidžiai ir rÅ«pestingai; kiekvienu atveju bÅ«tina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklÄ , buvo pažeistos, kaip bÅ«tent Å¡ie pažeidimai pasireiÅ¡kė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalÄ , atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.

Å iame kontekste paminėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2006-08-19 nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigÅ«nų veiksmais, atlyginimÄ atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigÅ«nai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado bÅ«tent dėl tų valstybės institucijų, pareigÅ«nų neteisėtų veiksmų.LVAT praktikoje nuosekliai laikomasi pozicijos, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sÄ lygomis, patiria neturtinę žalÄ , kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009).

Å i aplinkybė taip pat konstatuota ir EŽTT praktikoje (žr., pvz., 2008-11-18 sprendimÄ byloje Savenkovas prieÅ¡ LietuvÄ , 871/02).Atlygintinos neturtinės žalos dydžio nustatymas yra teismo prerogatyva, teismo funkcija yra patikrinti reikalavimo pagrįstumÄ ir, jei jis pripažįstamas pagrįstu, nuspręsti, kokia suma pinigais gali bÅ«ti teisinga ir protinga satisfakcija padarytai žalai atlyginti, jei asmens teisės pažeidimo pripažinimas teismo sprendimu nėra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtÄ skriaudÄ .

Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (žr., pvz., EŽTT 2003-11-06 sprendimÄ byloje Meilus prieÅ¡ LietuvÄ , 53161/99). AnalogiÅ¡kÄ praktikÄ nuosekliai formuoja ir LVAT (žr., pvz., administracinės bylos Nr. A444-619/2008, Nr. A146-1240/2011, Nr. A756-143/2012 ir kt.).Nagrinėjamoje byloje remiamasi proceso Å¡alių paaiÅ¡kinimais, pateiktais dokumentais, kitais raÅ¡ytiniais įrodymais.Å ioje byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas 2014-11-26 atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 125, kurios plotas – 6,48 m2, kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2014-11-26 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 357, kurios plotas – 6,52 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2016-11-27 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 292, kurios plotas – 7,80 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2014-11-28 kameroje Nr. 292 buvo kalinami 3 asmenys; nuo 2014-11-29 iki 2014-12-01 kameroje Nr. 292 buvo kalinami 2 asmenys; 2014-12-02 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę; 2014-12-09 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m2, ir kurioje buvo kalinami 4 asmenys; 2014-12-10 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 281, kurios plotas – 7,87 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2014-12-11 iki 2014-12-15 kameroje Nr. 281 buvo kalinami 3 asmenys; 2014-12-16 ir 2014-12-17 kameroje Nr. 281 buvo kalinami 2 asmenys; 2014-12-18 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 344, kurios plotas – 7,84 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2014-12-19 iki 2014-12-22 kameroje Nr. 344 buvo kalinami 3 asmenys; nuo 2014-12-23 iki 2014-12-29 kameroje Nr. 344 buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2014-12-30 iki 2015-01-05 kameroje Nr. 344buvo kalinami 3 asmenys; 2015-01-06 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 281, kurios plotas – 7,87 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-01-07 iki 2015-01-11 kameroje Nr. 281 buvo kalinami 3 asmenys; 2015-01-12 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 325, kurios plotas – 7,64 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2015-01-13 kameroje Nr. 325 buvo kalinami 3 asmenys; 2015-01-14 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 190, kurios plotas – 7,94 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-01-15 iki 2015-01-19 kameroje Nr. 190 buvo kalinami 3 asmenys; 2015-01-20 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę; 2015-02-03 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių areÅ¡tinę ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 108, kurios plotas – 7,38 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2015-02-04 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 340, kurios plotas – 8,17 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-02-05 iki 2015-02-10 kameroje Nr. 340 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-02-11 kameroje Nr. 340 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-02-12 iki 2015-02-14 kameroje Nr. 340 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-02-15 ir 2015-02-16 kameroje Nr. 340 buvo kalinami 3 asmenys; 2015-02-17 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę; 2015-02-24 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 119, kurios plotas – 7,31 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; 2015-02-25 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 340, kurios plotas – 8,17 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-02-16 iki 2015-03-02 kameroje Nr. 340 buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-03-03 iki 2015-03-05 kameroje Nr. 340 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-03-06 iki 2015-03-08 kameroje Nr. 340 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-03-09 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 330, kurios plotas- 7,52 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-03-10 iki 2015-03-12 kameroje Nr. 330 buvo kalinami 3 asmenys; nuo 2015-03-13 iki 2015-03-26 kameroje Nr. 330 buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-03-27 iki 2015-03-30 kameroje Nr. 330 buvo kalinami 3 asmenys; nuo 2015-03-31 iki 2015-04-10 kameroje Nr. 330 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-04-11 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 306, kurios plotas – 8,09 m2, ir kurioje buvo kalinami asmenys; 2015-04-12 ir 2015-04-13 kameroje Nr. 306 buvo kalinami 3 asmenys; 2015-04-14 kameroje Nr. 306 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-04-15 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 299, kurios plotas – 7,87 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2015-04-16 ir 2016-04-17 kameroje Nr. 299 buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-04-18 iki 2015-04-23 kameroje Nr. 299 buvo kalinami 3 asmenys; nuo 2015-04-24 iki 2015-04-28 kameroje Nr. 299 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-02-29 kameroje Nr. 299 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-04-30 iki 2015-05-04 kameroje Nr. 299 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-05-05 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę; 2015-05-15 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 116, kurios plotas – 7,49 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2015-05-16 ir 2015-05-17 kameroje Nr. 116 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 201505-18 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 151, kurios plotas – 7,48 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-05-19 iki 2015-06-18 kameroje Nr. 151 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-06-19 kameroje Nr. 151 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-06-20 iki 2015-07-06 kameroje Nr. 151 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-07-07 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę; 2015-07-21 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 112, kurios plotas 7,28 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2015-07-22 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 151, kurios plotas 7,48 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-07-23 iki 2015-07-30 kameroje Nr. 151 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-07-31 pareiÅ¡kėjas perkeltas į kamerÄ Nr. 325, kurios plotas – 7,64 m2, ir kurioje buvo kalinami 2 asmenys; nuo 2015-08-01 iki 2015-08-05 kameroje Nr. 325 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-08-06 kameroje Nr. 325 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-08-07 iki 2015-08-17 kameroje Nr. 325 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-08-18 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę; 2015-08-25 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 111, kurios plotas – 7,45 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2015-08-26 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 315, kurios plotas – 7,30 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-08-27 iki 2015-09-02 kameroje Nr. 315 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-09-03 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 328, kurios plotas – 7,57 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2015-09-04 kameroje Nr. 328 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2015-09-05 ir 2015-09-06 kameroje Nr. 328 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-09-07 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 131, kurios plotas – 7,94 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-09-08 iki 2015-09-20 kameroje Nr. 131 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-09-21 kameroje Nr. 131 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2015-09-22 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 196, kurios plotas – 7,94 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-09-23 iki 2015-09-27 kameroje Nr. 196 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-09-28 kameroje Nr. 196 pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-09-29 iki 2015-10-12 kameroje Nr. 196 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-10-13 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę; 2015-10-20 pareiÅ¡kėjas atvyko į LukiÅ¡kių TI-K ir buvo uždarytas į kamerÄ Nr. 109, kurios plotas – 7,31 m2, ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; 2015-10-21 pareiÅ¡kėjas buvo perkeltas į kamerÄ Nr. 182, kurios plotas – 7,94 m2,ir kurioje pareiÅ¡kėjas buvo kalinamas vienas; nuo 2015-10-22 iki 2015-11-09 kameroje Nr. 182 buvo kalinami 2 asmenys; 2015-11-10 pareiÅ¡kėjas iÅ¡vyko į Alytaus areÅ¡tinę (atsiliepimo duomenys, b. l. 48-50).Taigi pareiÅ¡kėjas nuo 2014-11-26 iki 2015-11-10 su pertraukom LukiÅ¡kių TI-K buvo kalinamas 283 dienas.Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymo Nr. V-124 „Dėl didžiausio tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinėje leidžiamų laikyti asmenų skaičiaus ir minimalaus ploto, tenkančio vienam asmeniui, tardymo izoliatoriuje ir areÅ¡tinės kameroje nustatymo“ 1.3.1 punkte nustatyta, kad vienam asmeniui tenkantis minimalus plotas tardymo izoliatoriaus kameroje negali bÅ«ti mažesnis nei 3,6 m2.

Bausmių vykdymo kodekso įtvirtintas bausmės humanizmo principas, kuris, inter alia, reiÅ¡kia, kad, vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumÄ . Dalį ginčo laikotarpio galiojusios Lietuvos higienos normos HN 76:2010 6 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka.Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui minimalus plotas bÅ«nant LukiÅ¡kių TI-K buvo užtikrintas ­­­­­­­­237 dienas.

PareiÅ¡kėjas 46 dienas LukiÅ¡kių TI-K kamerose praleido pažeidžiant jo teisę į minimalų 3,6 m2 gyvenamÄ jį plotÄ . Kadangi pareiÅ¡kėjas neturtinę žalÄ kildina iÅ¡ to, kad bausmės atlikimo įstaigoje jam, inter alia, nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, aktualus Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencija) 3 straipsnis, kuris nustato, kad niekas negali bÅ«ti kankinamas, patirti nežmoniÅ¡kÄ ar žeminantį jo orumÄ elgesį arba bÅ«ti taip baudžiamas.

EŽTT savo jurisprudencijoje ne kartÄ yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sÄ lygos nepažeistų jo žmogiÅ¡kojo orumo, kad Å¡ios priemonės vykdymo bÅ«das ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas virÅ¡ytų neiÅ¡vengiamai kalinimui bÅ«dingÄ kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, bÅ«tų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys bÅ«tų laikomi sÄ lygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas bÅ«tų gerbiamas, o bausmių vykdymo bÅ«dai ir metodai nesukeltų Å¡iems asmenims didesnių ir intensyvesnių iÅ¡gyvenimų už tuos, kurie yra neiÅ¡vengiami asmeniui bÅ«nant kalinamam (žr., pvz., EŽTT 2000-10-26 sprendimÄ byloje Kudła prieÅ¡ LenkijÄ , 30210/96, 2001-07-24 sprendimÄ ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , 44558/98).

Pagal EŽTT suformuotÄ praktikÄ tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Å io minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei sveikatos bÅ«klė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumÄ , teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu bÅ«du (žr., pvz., EŽTT 2001-04-21 sprendimÄ byloje Peers prieÅ¡ GraikijÄ , 28524/95).Remiantis EŽTT praktika, vien tik mažesnio ploto suteikimas ne visada savaime suponuoja iÅ¡vadÄ , kad buvo pažeistas Konvencijos 3 straipsnis.

Pavyzdžiui, EŽTT minėtoje byloje ValaÅ¡inas prieÅ¡ LietuvÄ , įvertinęs bendrÄ sias kalinimo pagal įprastinį režimÄ sÄ lygas, konstatavo, kad santykinai maÅ¾Ä plotÄ , tekusį vienam asmeniui, kompensavo absoliučiais skaičiais vertinti nemaži miegamųjų iÅ¡matavimai, kuriuose netrÅ«ko nei Å¡viesos, nei oro ir suteikta judėjimo laisvė.PareiÅ¡kėjas teigia, kad dėl nežmoniÅ¡kų kalinimo sÄ lygų patyrė neturtinę žalÄ . Byloje nustatytų aplinkybių visuma suteikia pagrindÄ konstatuoti, kad pareiÅ¡kėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumÄ Å¾eminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sÄ lygomis.

Tokia išvada darytina įvertinus tai, kad mažesnis kameros plotas nebuvo kompensuotas kitais būdais, pareiškėjo patirtų pažeidimų trukmė ir jų mastas neleidžia jų vertinti kaip vienkartinių ar trumpalaikių. Vadinasi, valstybė 46 dienas neužtikrino pareiškėjui minimalios gyvenamojo ploto normos, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.Atsakovas nurodo, kad Lukiškių TI-K administracija negali daryti įtakos suimtųjų ir nuteistųjų, atvykstančių bei esančių įstaigoje, skaičiui, o jų nepriimti įstaiga tiesiog neturi teisinio pagrindo, nes priešingu atveju nebus vykdomos teismų nutartys bei sprendimai.

Dėl Å¡ių aplinkybių kai kurios kameros gali bÅ«ti perpildytos ir vienam asmeniui tenkantis gyvenamosios patalpos plotas ne visada siekia teisės aktuose nustatytÄ ribÄ . Teismo nuomone, Å¡ios aplinkybės nėra reikÅ¡mingos sprendžiant civilinės atsakomybės klausimÄ , nes remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi žalÄ , atsiradusiÄ dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iÅ¡ valstybės biudžeto, nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. LukiÅ¡kių TI-K administracijos kaltė nesudaro bÅ«tinos valstybės atsakomybės sÄ lygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiÅ¡kėjui.Atsižvelgiant į pareiÅ¡kėjo skundo pagrindÄ , dalykÄ ir į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų jo bausmės atlikimo sÄ lygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastÄ , galima teigti, kad pareiÅ¡kėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių iÅ¡gyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomÄ diskomfortÄ , teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimÄ , kurių nebÅ«tų patyręs, jei bÅ«tų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sÄ lygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, kad asmuo tam tikrÄ laiko tarpÄ buvo laikomas nepriimtinomis sÄ lygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalÄ . Byloje neginčijamai nustatyta, kad pareiÅ¡kėjui nebuvo užtikrinta teisė į tinkamÄ gyvenamÄ jÄ aplinkÄ , dėl to jis neabejotinai patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus ir turi teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ . PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad sanitarinis mazgas nuo kameros neizoliuotas, o atskirtas tik sienele, kad sanitariniame mazge nėra atskiros oro kondicionavimo sistemos, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė neigiamus iÅ¡gyvenimus, garbės ir orumo pažeminimÄ .

Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 14.5 punkte numatyta, jog tardymo izoliatoriaus kameroje turi bÅ«ti sanitarinio mazgo patalpa. Å i patalpa turi bÅ«ti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara ir padengta lengvai valoma, drėgmei ir dezinfekcijos medžiagoms atsparia danga. Teisės aktai nenumato imperatyvaus reikalavimo pilnai atitverti sanitarinį mazgÄ nuo gyvenamosios patalpos. Tačiau, EŽTT yra nustatęs, kad nors sanitarinis mazgas buvo sumontuotas už pertvaros, tačiau pertvara neužtikrino suimtojo privatumo, kadangi jis vis dėlto galėjo bÅ«ti matomas kitų kameroje kalinamų asmenų ir sargybinių (2012-05-10 sprendimas Glotov prieÅ¡ RusijÄ ; 2009-03-12 sprendimas Aleksandr Makarov prieÅ¡ RusijÄ ).

Taigi, teismas pažymi, kad byloje nustatyta faktinė aplinkybė, jog kamerose esantis sanitarinis mazgas nuo bendros kameros patalpos atitvertas tik 1,5 m aukščio sienele, akivaizdžiai nėra pakankama užtikrinti sanitariniame mazge esančio asmens privatumÄ , todėl pareiÅ¡kėjas aukščiau aptartoje dalyje įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimÄ .PareiÅ¡kėjas nurodo, kad Å¡iltu vandeniu buvo galima pasinaudoti tik 1 kartÄ per savaitę ir kad kamerose buvo tiekiamas tik Å¡altas vanduo.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 21 punkte nustatyta, kad sanitariniame mazge turi būti įrengta šalto vandens tiekimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 27 punkte nustatyta sveikatos priežiūros tarnyboje, maitinimo įmonėje, sanitarinėje švarykloje, dušinėje, kirpykloje, skalbykloje, trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų kambariuose, siuntinių priėmimo patalpoje turi būti įrengta šalto ir karšto vandens tiekimo sistema. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punkte nustatyta, kad karštas vanduo turi būti tiekiamas į dušo, skalbyklos, kirpyklos ir į ilgalaikių pasimatymų patalpas.

Lietuvos higienos normos HN 76:2010 68 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudaryta galimybė prausti visÄ kÅ«nÄ po Å¡iltu duÅ¡u ne rečiau kaip vienÄ kartÄ per savaitę. LukiÅ¡kių TI-K direktoriaus 2012-05-22 įsakymu Nr. 1-64 patvirtintoje LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriuje-kalėjime laikomų suimtųjų, nuteistųjų ir nuteistųjų areÅ¡tu dienotvarkėje (toliau – Dienotvarkė) nustatyta, kad duÅ¡u laisvės atėmimo vietoje esantys asmenys gali naudotis iki 15 min.

Taigi Å¡iuo atveju, nėra neteisėtų LukiÅ¡kių TI-K pareigÅ«nų veiksmų.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad vienintelis kameros vėdinimo bÅ«das yra lango atvėrimas, kad kamerose buvo drėgna, kad ant sienų buvo pelėsis, kad kamerose žiemos metu nebuvo tinkamai Å¡ildomos. Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjo teiginiu, kad vėdinimas per langus yra netinkamas. Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 24 punktÄ gyvenamosios patalpos turi bÅ«ti vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkte nustatyta, kad turi bÅ«ti sudaryta galimybė iÅ¡vėdinti gyvenamÄ sias patalpas. Gyvenamosios patalpos vėdinamos per langus, iÅ¡skyrus patalpas, kuriose veikia mechaninė patalpų vėdinimo ar kondicionavimo sistema. Atsakovės atstovas nurodo, kad LukiÅ¡kių TI-K kamerose langai vėdinimui pritaikyti, kameros vėdinamos natÅ«raliu bÅ«du per langus. Teismo vertinimu, natÅ«rali kamerų vėdinimo sistema (per langus) atitinka HN 76:2010 24 punkto ir Lietuvos higienos normos HN 134:2015 17 punkto keliamus reikalavimus.

Pagal Lietuvos higienos normos HN 76:2010 26 punktÄ santykinė oro drėgmė Å¡iltuoju metų laiku turi bÅ«ti 35–65 procentai, oro temperatÅ«ra – 18–28 °C, santykinė oro drėgmė Å¡altuoju metų laiku turi bÅ«ti 35–65 procentai, oro temperatÅ«ra – 18–22 °C. Lietuvos higienos normos HN 135:2015 16 punkte nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatÅ«ra turi bÅ«ti ne žemesnė kaip 18 °C ir ne aukÅ¡tesnė kaip 28 °C, santykinė oro drėgmė – nuo 35 proc. iki 65 proc.

Pareiškėjas nenurodė, kuriose konkrečiai kamerose ir kuriuo laikotarpiu santykinė oro drėgmė ir oro temperatūra neatitiko leistinų normų, todėl jo pretenzijos šiuo klausimu laikytinos pernelyg abstrakčiomis. Be to, iš atsakovės atstovo pateiktų Vilniaus visuomenės sveikatos centro patikrinimo aktų nematyti, kad pareiškėjo kalinimo konkrečiose kamerose konkrečiu laiku buvo nustatyti pažeidimai dėl kamerose buvusios per didelės drėgmės, per žemos oro temperatūros, netinkamo kamerų vėdinimo ir pelėsių ant sienų.

Atsakovės atstovo veiksmų neteisėtumas dėl Å¡ių argumentų nenustatytas.Dėl pareiÅ¡kėjo skundo argumento, kad sanitarinis mazgas su klozetu ir dviaukÅ¡tė lova užima 1,89 m2 kameros ploto, teismas pažymi, kad nei EŽTT praktikoje, nei Lietuvos Respublikos teisės aktuose nėra nustatyto reikalavimo, skaičiuojant minimalų gyvenamÄ jį plotÄ , eliminuoti užstatytÄ gyvenamÄ jį plotÄ . Kita vertus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas nuosekliai laikosi praktikos, kad nustačius teisės aktuose įtvirtinto minimalaus vienam asmeniui turinčio tekti ploto reikalavimo pažeidimÄ , t. y. nustačius neteisėtus veiksmus (neveikimÄ ), ir sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo bei vertinant asmeniui realiai tenkantį asmeninės erdvės plotÄ Konvencijos 3 straipsnio kontekste, t. y. vertinant, ar pažeidimas patenka į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, be kita ko, atsižvelgtina į plotÄ , skirtÄ baldams ir kitiems įrenginiams (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ administracinėje byloje Nr. A-261-1798/2013 ir kt.).Dėl pareiÅ¡kėjo teiginio, kad nerÅ«kantys asmenys buvo laikomi kartu su rÅ«kančiaisiais, akcentuotina, jog vertinant, ar atitinkama institucija nevykdė pareigos imtis priemonių apsaugoti nuteistuosius nuo žalingų pasyvaus rÅ«kymo pasekmių, reikÅ¡minga aplinkybe laikomas ir pareiÅ¡kėjo kreipimasis į institucijos administracijÄ su praÅ¡ymu užtikrinti sveikatai nekenksmingas sÄ lygas, nurodant, kad kiti asmenys rÅ«ko, ir praÅ¡yti imtis atitinkamų veiksmų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A442-1237/2013, 2013 m. liepos 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1396/2013, 2016 m. sausio 5 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1808-858/2015 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju administracinėje byloje nėra pateikta duomenų, kad pareiÅ¡kėjas bÅ«tų kreipęsis į LukiÅ¡kių TI-K administracijÄ , jog pageidauja bÅ«ti laikomas su nerÅ«kančiais asmenimis. Atsižvelgiant į tai, kas iÅ¡dėstyta, Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.             PareiÅ¡kėjas skunde tai pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygos drabužių skalbimui ir džiovinimui buvo sudarytos netinkamai. Lietuvos higienos normos 34:2010 64 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietų veikiančiose skalbyklose turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius.

Lietuvos higienos normos HN135:2015 40 punkte nustatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi bÅ«ti sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti asmeninius apatinius ir virÅ¡utinius drabužius, jeigu jie neskalbiami centralizuotai ir jeigu laisvės atėmimo vietose laikomi asmenys neaprÅ«pinami Å¡variais apatiniais ir virÅ¡utiniais drabužiais. Turintys pinigų asmeninėse sÄ skaitose skalbimo paslauga gali pasinaudoti ne rečiau kaip kartÄ per savaitę, neturintiems pinigų virÅ¡utiniai drabužiai skalbiami ir nemokamai.

PareiÅ¡kėjas nekonkretizavo, kada jam nebuvo sudarytos sÄ lygos skalbti ir džiovinti drabužius nemokamai. Byloje nėra duomenų apie tai, ar pareiÅ¡kėjas jo laikymo LukiÅ¡kių TI-K metu buvo kreipęsis su skundais ar praÅ¡ymais dėl jo teisių pažeidimo Å¡iuo aspektu. Vien tik prieÅ¡taravimas bendrai tvarkai atsakovės veiksmų neteisėtumo nepatvirtina.PareiÅ¡kėjas skunde nurodė, kad buvo tiekiamas netinkamas valdiÅ¡kas maistas. Lietuvos higienos normos HN 76:2010 9 punkte nurodyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų maitinimas organizuojamas pagal valgiaraščius, atitinkančius teisės akto reikalavimus [4.21].

Higienos normos HN 76:2010 9 punkte esanti nuoroda [4.21] nukreipia į Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2006 m. gegužės 2 d. įsakymÄ Nr. 4/07-117 „Dėl Asmenų, laikomų kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, maitinimo organizavimo taisyklių patvirtinimo“. Å ių taisyklių 7 punkte nustatyta, kad suimtieji ir nuteistieji maitinami pagal valgiaraščius, atitinkančius fiziologines mitybos normas ir, kiek įmanoma, jų religinius įsitikinimus, o suimtieji ir nuteistieji, kuriems kalinimo įstaigos gydantis gydytojas, atsižvelgdamas į pacientams patvirtintų ligų ar sveikatos sutrikimų diagnozes, paskyrė dietinį maitinimÄ â€“ pagal dietinio maitinimo valgiaraščius.

Atsižvelgiant į tai, Å¡is pareiÅ¡kėjo skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas.PareiÅ¡kėjas skunde taip pat nurodė, kad LukiÅ¡kių TI-K nebuvo supažindintas su savo teisėmis ir pareigomis, kad buvo dažnai perkėlinėjamas iÅ¡ vienos kameros į kitÄ , kad trumpalaikio sulaikymo kamerose buvo kalinamas ilgiau nei 2 valandas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad į LukiÅ¡kių TI-K atvykę suimtieji ir nuteistieji yra tinkamai supažindinami su įstatymais, vidaus tvarkos taisyklėmis ir kitais teisės aktais bei įspėjami už minėtų teisės aktų nesilaikymÄ .

Tai, kad suimtasis ar nuteistasis yra supažindintas su minėtais teisės aktais, patvirtina jo raÅ¡ytinis įsipareigojimas. Dėl pareiÅ¡kėjo laikymo trumpalaikio sulaikymo kamerose LukiÅ¡kių TI-K nurodė, kad tikslus laikas, kiek asmenys yra laikomi trumpalaikio laikymo kamerose, nėra fiksuojamas. LukiÅ¡kių TI-K atsiliepime pažymėjo, kad laikymo trukmė tokiose kamerose yra ne ilgesnė kaip dvi valandos. Dėl per dažno pareiÅ¡kėjo perkėlimo iÅ¡ vienos kameros į kitÄ teismas pažymi, kad teisės aktai nenustato, kas kiek laiko kalinamieji gali bÅ«ti perkeliami į kitÄ kamerÄ .

Pareiškėjo teiginys dėl per dažno perkėlinėjimo į kitas kameras, paremtas tik subjektyvia pareiškėjo nuomone. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad suimtieji, atsiradus galimybei, perkeliami į laisvesnes kameras. Be to, ne pareiškėjui, o Lukiškių TI-K administracijai suteikta diskrecija spręsti dėl suimtųjų apgyvendinimo konkrečiose patalpose. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šie pareiškėjo argumentai atmestini kaip nepagrįsti.Dėl skundo argumentų, kad gyvenamojoje aplinkoje naudojamas asbestas atsakovės atstovas atsiliepime nurodė, kad Lukiškių TI-K šiferio lakštais yra padengti tik I ir III korpuso pasivaikščiojimo kiemelių kontūrai.

Å iferio lakÅ¡tai nėra laužomi, asbesto plauÅ¡eliai konstrukcijose tvirtai suriÅ¡ti su užpildu, todėl jie į aplinkÄ neiÅ¡siskiria ir sveikatai nėra pavojingi. Kaip matyti, atsakovės atstovas neneigė aplinkybių dėl asbesto naudojimo, tačiau pareiÅ¡kėjas skundo argumentais taip pat nenurodė, kokia žala jo sveikatai buvo padaryta dėl Å¡ios draudžiamos medžiagos naudojimo. Kaip nurodė atstovas, nelaužomas asbestas nėra pavojingas, tuo tarpu skundo argumentais pareiÅ¡kėjas tik abstrakčiai nurodė, kad sudarant nesaugiÄ aplinkÄ kalėti buvo keliamas pavojus pareiÅ¡kėjo gyvybei ir sveikatai.

Tokio pobÅ«džio abstraktÅ«s teiginiai žalos padarymo fakto neįrodo.PareiÅ¡kėjo teiginiai dėl avarinės ir prieÅ¡gaisrinės reikalavimų pažeidimo vertinami kaip nepagrįsti. Remiantis LukiÅ¡kių TI-K duomenimis, kiekvieno pastato kiekviename aukÅ¡te yra pirminės gesinimo priemonės (gesintuvai). Gesintuvai taip pat yra kiekviename gyvenamajame korpuse korpuso vyresniųjų kabinėtose. Gesintuvų-gesinimo medžiagos kiekis ir kokybė tikrinami teisės aktų nustatyta tvarka (kartÄ Ä¯ metus).

LukiÅ¡kių TI-K įrengtas vidaus gaisrinis vandentiekis. Gaisriniai čiaupai įrengti visose gyvenamosiose korpusuose kiekviename aukÅ¡te. Vidaus gaisrinis vandentiekis yra su žarnomis bei Å¡virkÅ¡tais ir laikomi spintelėse. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad vidaus gaisrinis vandentiekis tikrinamas teisės aktų nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad kiekviename gyvenamajame korpuse yra du evakuaciniai išėjimai tiesiai į laukÄ . Evakuacijos keliai ir išėjimai neužkrauti, parengti žmonėms evakuoti.

Koridoriuose ir virš evakuacijos keliuose esančių durų yra evakuacijos kryptį nurodantys ženklai.Teismo vertinimu, šie pareiškėjo teiginiai yra abstraktūs, neindividualizuoti. Teismas neturi pagrindo abejoti, kad Lukiškių TI-K yra laikomasi privalomų priešgaisrinės saugos reikalavimų. Byloje tokių pažeidimų nenustatyta. Be to, Lukiškių TI-K yra nuolat tikrinamas Visuomenės sveikatos centro, kuris nėra nustatęs jokių priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimų.

PareiÅ¡kėjas nurodė, kad kamerose nuo sienų byrėjo tinkas. Pažymėtina, kad laisvės atėmimo vietų patalpų paprastasis remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes, todėl kamerose bÅ«na nutrupėjusių ir atsilupusių dažų, tačiau nustačius tokius pažeidimus LukiÅ¡kių TI-K stengiasi Å¡iuos pažeidimus Å¡alinti ir atitinkamai sudaryti geresnes laikymo sÄ lygas asmenims. Pažymėtina, kad remontas atliekamas pagal poreikį ir finansines galimybes.Atsižvelgdamas į nustatytas faktines aplinkybes, pažeidimo mastÄ ir trukmę, į tai, kad byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėjas buvo laikomas 46 dienas pažeidžiant jo teisę į minimalų vienam asmeniui turintį tekti plotÄ kameroje, kad jam teko naudotis sanitariniu mazgu, neizoliuotu nuo likusio kameros ploto, dėl ko pareiÅ¡kėjas patyrė garbės ir orumo pažeminimÄ , į Lietuvoje egzistuojančias valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sÄ lygas, vadovaudamasis aktualia EŽTT jurisprudencija ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, kurioje 9 Eur yra maksimali suma už 1 dienÄ , praleistÄ LukiÅ¡kių TI-K sÄ lygomis, neatitinkančiomis teisės aktų reikalavimų (pvz., LVAT 2015-04-04 nutartis administracinėje byloje Nr. A-1219-502/2016), protingumo ir teisingumo principais, teismas daro iÅ¡vadÄ , kad nagrinėjamu atveju dėl padarytų pažeidimų patirtoms neigiamoms pasekmėms atlyginti adekvati suma yra 414 Eur, todėl pareiÅ¡kėjui iÅ¡ atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių TI-K, neturtinei žalai atlyginti priteistina 414 Eur.Atsakovės atstovas praÅ¡o teismo priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo 3,78 Eur patirtas iÅ¡laidas, susijusias su bylos nagrinėjimu.

Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTÄ®) 44 straipsnio 1 dalį proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iÅ¡ kitos Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ ; pagal to paties ABTÄ® straipsnio 4 dalį, kai sprendimas priimtas atsakovo naudai, jis turi teisę reikalauti atlyginti iÅ¡laidas. Atsakovės atsakovas, praÅ¡ydamas priteisti iÅ¡ pareiÅ¡kėjo iÅ¡laidas už pateiktos medžiagos kopijų rengimÄ , vadovavosi Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 1 d. nutarimu Nr. 1039 patvirtintų Dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimo tvarkos nuostatų (toliau – ir Tvarka) 6 ir 7 punktais bei Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2012-12-12 informaciniu praneÅ¡imu Nr. „Dėl dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų indeksavimo“, tačiau nepateikė įrodymų, patvirtinančių, jog už kopijų parengimÄ bÅ«tų sumokėjęs jo praÅ¡omÄ priteisti 3,78 Eur sumÄ .

Teismo vertinimu, atsakovės atstovo pateiktų duomenų nepakanka pagrįsti realias kopijų parengimo iÅ¡laidas. Aplinkybė, kad atsakovės atstovas iÅ¡laidas grindžia remiantis Tvarka, kuri nustato iÅ¡laidų, už kopijų parengimÄ atlyginimÄ , nesudaro pagrindo tvirtinti, kad atsakovės atstovas realiai sumokėjo 3,78 Eur už kopijų parengimÄ . Be to, Tvarkos 1 punktas nustato, kad, Å¡i tvarka reglamentuoja oficialių raÅ¡ytinių, grafinių, garsinių regimųjų, kompiuterinės informacijos dokumentų kopijų parengimo iÅ¡laidų atlyginimÄ , kai pareiÅ¡kėjų pageidavimu valstybės ir savivaldybių įstaigos parengia oficialių dokumentų kopijas, nes nėra galimybės susipažinti su Å¡ių dokumentų originalais.

Tvarkos 2 punktas nustato, kad pareiÅ¡kėjas, pageidaujantis gauti oficialaus dokumento kopijÄ , turi pateikti įstaigai atitinkamÄ praÅ¡ymÄ pagal Lietuvos Respublikos teisės gauti informacijÄ iÅ¡ valstybės ir savivaldybių įstaigų įstatymo 6 straipsnio nuostatas. Tvarka reglamentuoja iÅ¡laidų už rengiamas kopijas atlyginimÄ tais atvejais, kai suinteresuotas asmuo kreipiasi į įstaigÄ su praÅ¡ymu dėl oficialių dokumentų kopijų iÅ¡ anksto atlygina įstaigai iÅ¡laidas už jų parengimÄ (3 punktas), bet nėra skirta nustatyti iÅ¡laidoms tais atvejais, kai įstaiga rengia dokumentus teismui ar kitokiems savo poreikiams.

Ä®rodymai į bylÄ pateikti ne pareiÅ¡kėjo praÅ¡ymu, o vykdant teismo nurodymÄ . Minėti dokumentai reikalingi teismui nagrinėjant bylÄ , todėl Tvarka, kuria remiasi atsakovės atsakovas, pagrįsdamas turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas, Å¡iuo atveju netaikytina. Pažymėtina, jog tokios praktikos buvo laikytasi ir LVAT 2014-01-29 nutartyje administracinėje byloje Nr. AS-492-945/2014, 2016-01-19 nutartyje administracinėje Nr. A-1827-858/2015.Atsižvelgiant į tai, kad atsakovės atstovas teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo patirtas iÅ¡laidas, atsakovės atstovo praÅ¡ymas dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimo nesprendžiamas.Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismasn u s p r e n d ž i a:PareiÅ¡kėjo D.

K. (a. k. (duomenys neskelbtini) skundÄ tenkinti iÅ¡ dalies ir priteisti jam iÅ¡ Lietuvos valstybės, atstovaujamos LukiÅ¡kių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, 414 Eur (keturis Å¡imtus keturiolika eurų) neturtinei žalai atlyginti.KitÄ pareiÅ¡kėjo skundo dalį atmesti kaip nepagrįstÄ .Sprendimas per vienÄ mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundÄ Å¡iam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėja                                                                                                                                 Violeta Balčytienė