2021-03-05 Nr. CB-2115-2-08-3-03354-2019-0 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Nr. DOK-1145

Teisminio proceso Nr. 2-08-3-03354-2019-0

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

NUTARTIS

2021 m. kovo 5 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus atrankos kolegija, susidedanti iš teisėjų Birutės Janavičiūtės, Antano Simniškio (kolegijos pirmininkas) ir Donato Šerno,

susipažinusi su 2021 m. vasario 25 d. gautu atsakovės R. M. įmonės kasaciniu skundu dėl Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. lapkričio 25 d. nutarties peržiūrėjimo,

n u s t a t ė :

Kasacinis skundas paduodamas dėl apeliacinės instancijos teismo nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje dėl projektavimo darbų priėmimo–perdavimo akto pripažinimo negaliojančiu, avanso ir nuostolių atlyginimo priteisimo. Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2020 m. lapkričio 25 d. nutartimi paliko nepakeistą Panevėžio apylinkės teismo 2020 m. rugpjūčio 18 d. sprendimą, kuriuo tenkintas ieškovės UAB „Evikonas“ ieškinys ir atsakovės R. M. įmonės vienašališkai pasirašytas 2019 m. gegužės 15 d. darbo projekto priėmimo–perdavimo aktas Nr. 01 pripažintas negaliojančiu; iš atsakovės ieškovei priteista 8790 Eur sumokėto avanso, 64,80 Eur nuostolių atlyginimo, 6 proc. dydžio metinės procesinės palūkanos ir 4323,10 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimo. Kasacija grindžiama Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 346 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktuose nustatytais pagrindais.

Atrankos kolegija pažymi tai, kad kasacinis teismas tikrina žemesnės instancijos teismų sprendimų (nutarčių) teisėtumą tik išimtinais atvejais, kai yra bent vienas iš CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų (CPK 346 straipsnio 1 dalis). Kasaciniame skunde nepakanka vien tik nurodyti kasacijos pagrindą – įvardyto kasacijos pagrindo buvimą būtina pagrįsti išsamiais teisiniais argumentais (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Be to, CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodyti kasacijos pagrindai patvirtina, jog kasacija leidžiama ne teisės klausimais apskritai, bet siekiant, jog kasaciniame teisme būtų nagrinėjamos tik tokios bylos, kuriose keliamų teisės problemų išsprendimas būtų reikšmingas vienodam teisės aiškinimui ir taikymui. Taigi kasacinis skundas gali būti priimtas tik tuo atveju, jeigu jame nurodytas bent vienas kasacijos pagrindas, nustatytas CPK 346 straipsnyje, bei nurodyti išsamūs teisiniai argumentai, patvirtinantys nurodyto kasacijos pagrindo buvimą (CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Kai kasacinis skundas paduodamas CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti buvus pažeistą materialiosios ar proceso teisės normą, teisinius argumentus, patvirtinančius nurodytos (nurodytų) teisės normos (normų) pažeidimą bei argumentuotai pagrįsti, kad teisės pažeidimas toks svarbus, jog turi esminę reikšmę vienodam teisės aiškinimui ir taikymui, taip pat, kad jis (teisės pažeidimas) galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui.

Kasaciją grindžiant CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kasaciniame skunde būtina nurodyti konkrečią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės taikymo ir aiškinimo praktiką, suformuotą bylose, kurių faktinės aplinkybės yra analogiškos ar iš esmės panašios į bylos, kurioje priimtas teismo sprendimas (nutartis) skundžiamas kasacine tvarka, bei argumentuotai pagrįsti, kad teismas skundžiamame procesiniame sprendime nukrypo nuo tokios Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos praktikos. Tai daroma analizuojant skundžiamame teismo procesiniame sprendime išdėstytus teisinius motyvus ir juos lyginant su Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota teisės taikymo ir aiškinimo praktika.

Kasacinis skundas laikomas netinkamai motyvuotu ir neatitinkančiu CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, kai jame nurodomas kasacijos pagrindas, tačiau nepateikiama jį patvirtinančių teisinių argumentų arba pateikiami atitinkami argumentai, tačiau jų nesiejama su konkrečiu kasacijos pagrindu.

Kasaciniame skunde argumentuojama, kad bylą nagrinėję teismai: 1) netinkamai aiškino ir taikė (pažeidė) proceso teisės normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą (CPK 177, 183, 185 straipsniai), dėl to netinkamai nustatė tarp šalių susiklosčiusių teisinių santykių turinį, įskaitant aplinkybę, kad atsakovės atlikto darbo rezultatas (darbo projekto parengimas), net ir praleidus terminą, ieškovei neprarado prasmės (CK 6.652 straipsnio 4 dalis), todėl ieškovė nepagrįstai nutraukė sutartį (CK 6.665 straipsnio 3 dalis); 2) netinkamai kaip objektyvų ir patikimą vertino byloje pateiktą ekspertizės (vertinimo) aktą, nes ieškovės pasitelktas ekspertas dr. D. K., parengdamas minėtą aktą, remiantis kuriuo ieškovė įrodinėjo, kad atsakovės atlikto darbo rezultatas turėjo esminių trūkumų, kurių nebuvo galima pašalinti (CK 6.694 straipsnio 6 dalis), peržengė savo kompetencijos ribas (Lietuvos Respublikos teismo ekspertizės įstatymo 5 straipsnio 1, 2 dalys, 25 straipsnio 1 dalis); 3) netinkamai aiškino ir taikė CK 6.652 straipsnio 4 dalį, 6.665 straipsnio 3 dalį, dėl to nepagrįstai sprendė, kad ieškovė įrodė, jog subrangos sutarties įvykdymo terminas jai turėjo esminę reikšmę ir jog tuo pagrindu ji turėjo teisę nutraukti šią sutartį; 4) pažeisdami CK 6.652, 6.694 straipsnių nuostatas, nepagrįstai sprendė, kad yra pagrindas pripažinti negaliojančiu atsakovės parengtą ir vienašališkai pasirašytą atliktų darbų priėmimo–perdavimo aktą; ieškovė nors ir nurodė nepriimąs darbo projekto ir atsisakė pasirašyti darbų priėmimo–perdavimo aktą, tačiau faktiškai pradėjo naudotis atsakovės parengtu darbo projektu, todėl ji (ieškovė) turėjo pareigą apmokėti atsakovei už atliktą darbą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2005).

Atrankos kolegija, susipažinusi su kasacinio skundo argumentais, apeliacinės instancijos teismo nutarties motyvais ir jų pagrindu padarytomis išvadomis, sprendžia, kad kasacinio skundo argumentais nepatvirtinama CPK 346 straipsnio 2 dalyje nustatytų kasacijos pagrindų. Skundo argumentais dėl netinkamo materialiosios ir proceso teisės normų taikymo kvestionuojamos apeliacinės instancijos teismo išvados dėl bylos faktinių aplinkybių ir atsakovės atliktų darbų rezultato trūkumų, tačiau tai nėra pagrindas kasacijai; skundo argumentais nepagrindžiama, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė bei pažeidė skunde nurodomas teisės normas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos ir dėl to galėjo būti neteisingai išspręsta byla. Kasaciniame skunde taip pat nesuformuluota teisės problema, kuri būtų svarbi ne tik šiai konkrečiai bylai, bet turėtų esminę reikšmę teisės aiškinimo ir taikymo vienodinimui, teismo precedento suformavimui.

Dėl nurodytų priežasčių konstatuotina, kad kasaciniame skunde nekeliama tokių teisės klausimų, kurie atitiktų CPK 346 straipsnio 2 dalyje nurodytus bylos peržiūrėjimo kasacine tvarka pagrindus, todėl paduotą kasacinį skundą, kaip neatitinkantį CPK 346 straipsnio, 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto reikalavimų, priimti atsisakytina.

Atsisakant priimti kasacinį skundą, A. M. grąžinamas už atsakovę sumokėtas žyminis mokestis (CPK 350 straipsnio 4 dalis).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 350 straipsnio 2 dalies 3, 4 punktais ir 4 dalimi, atrankos kolegija

n u t a r i a :

Kasacinį skundą atsisakyti priimti.

Grąžinti A. M. (a. k. (duomenys neskelbtini) 424 (keturis šimtus dvidešimt keturis) Eur žyminio mokesčio, sumokėto 2021 m. vasario 25 d. per AB „Swedbank“.

Ši nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Teisėjai Birutė Janavičiūtė

Antanas Simniškis

Donatas Šernas