f99c61cd-2df1-4ae4-a47d-877d673ff595 · Utenos apylinkės teismas

?Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2-3486-839/2020 Teisminio proceso Nr. 2-50-3-00372-2020-6 Procesinio sprendimo kategorija; (S) 3.2.6.5.3.; 3.2.7.1. UTENOS APYLINKĖS TEISMAS N U T A R T I S 2020 m. liepos 9 d. Utena Utenos apylinkės teismo Utenos rÅ«mų teisėjas Gediminas Karpavičius raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs atsakovės J. Ž. pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinį atsakovei J. Ž., trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika, atstovaujama Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos, dėl teisės suderinti žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti be bendraturtės sutikimo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo, n u s t a t ė :

Utenos apylinkės teisme Utenos rÅ«muose 2020-05-20 civilinėje byloje buvo priimtas sprendimas už akių, kuriuo ieÅ¡kovės J. B. ieÅ¡kinys patenkintas visiÅ¡kai ir pripažinta J. B. teisė be atsakovės J. Ž. sutikimo pateikti suderinimui Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos, žemės sklypų kurių kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) esančių (duomenys neskelbtini), kadastro duomenis pagal matininko J. D. 2019-12-11 ir 2019-12-16 parengtus Å¡ių žemės sklypų planus bei parengtas Å¡ių žemės sklypų kadastro duomenų bylas be atsakovės sutikimo, įskaitant be atsakovės parašų žemės sklypų planuose bei žemės sklypų ribų paženklinimo - parodymo aktuose, ir leista Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos priimti sprendimÄ tvirtinti Å¡ių žemės sklypų kadastro duomenis be atsakovės sutikimo suteikiant teisę ieÅ¡kovei kadastro duomenis įregistruoti VÄ® „Registrų centras“ be atsakovės bendraturtės J.

Ž. praÅ¡ymo ar sutikimo. Nustatyta žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 8257-0001-0318 naudojimo tvarka pagal 2020-01-08 matininko J. D. parengtÄ Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ ir nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. B. asmeniÅ¡kai naudojasi žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, o plane nurodyta žemės sklypo dalimi „C“ ieÅ¡kovė J. B. ir atsakovė J. Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika naudojasi bendrai, plane nurodyta žemės sklypo dalimi „B“ naudojasi bendrai atsakovė J.

Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika. Taip pat nustatyta žemės sklypo, kurio unikalus Nr. 8257-0001-0319 naudojimo tvarka pagal 2020-01-08 matininko J. D. parengtÄ Bendraturčių žemės sklypo naudojimosi tvarkos planÄ ir nustatyta, kad ieÅ¡kovė J. B. asmeniÅ¡kai naudojasi žemės sklypo plane nurodyta žemės sklypo dalimi „A“, o plane nurodyta žemės sklypo dalimi „C“ ieÅ¡kovė J. B. ir atsakovė J. Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika naudojasi bendrai, plane nurodyta žemės sklypo dalimi „B“ naudojasi bendrai atsakovė J.

Ž. bei trečiasis asmuo - Lietuvos Respublika. IÅ¡ atsakovės J. Ž., ieÅ¡kovės J. B., naudai priteista 150,00 EUR žyminio mokesčio ir 450,00 EUR teisinės pagalbos iÅ¡laidų. Atsakovė pateikė teismui pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kuriuo praÅ¡o teismÄ panaikinti byloje priimtÄ sprendimÄ už akių ir atnaujinti bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės. PareiÅ¡kime nurodė, kad atsiliepimo į ieÅ¡kinį nepateikė, nes jokių teismo dokumentų negavo ir apie bylÄ nieko nežinojo.

Su teismo sprendimu už akių nesutinka, nes trečiajam asmeniui Lietuvos Respublikai, atstovaujamai Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės Å«kio ministerijos nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį teismas negalėjo pagrįstai iÅ¡nagrinėti ieÅ¡kinio. Be to, Lietuvos Respublika yra vienas iÅ¡ žemės sklypų bendraturčių, todėl nagrinėjama byla tiesiogiai liečia jos teises ir pareigas. Lietuvos Respublika byloje turėtų dalyvauti, kaip atsakovas, o ne trečiasis asmuo. Atsakovei neaiÅ¡ku ar ieÅ¡kovės pateikta naudojimosi žemės sklypais tvarka atitinka faktinę situacijÄ ar iÅ¡spręstas patekimo į vienÄ ar kitÄ Å¾emės sklypų dalį klausimas, ar iÅ¡laikytos nuosavybės teisės dalys, ar žemės sklype esančios statinių liekanos ir augmenija patenka ir į kuriÄ naudojimosi sklypais dalį.

IeÅ¡kovė praeityje atsakovės atžvilgiu elgėsi nesÄ Å¾iningai, nes be jos sutikimo deklaravo žemę dukros vardu ir gavo pajamas, todėl atsakovė nepasitiki ieÅ¡kove. PareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo priimtas 2020-06-10 ir iÅ¡siųstas ieÅ¡kovei. 2020-06-25 teisme gautas ieÅ¡kovės (per atstovę) atsiliepimas į pareiÅ¡kimÄ , kuriame nurodyta, kad ieÅ¡kovė su pareiÅ¡kimu nesutinka. IeÅ¡kovės manymu atsakovė paÅ¡to siuntÄ gavo, tačiau jÄ ignoravo ir dėl to turėtų prisiimti kilusias pasekmes.

Atsakovė neleidžia naudotis ieÅ¡kovei žemės sklypais, tačiau konkrečių nesutikimo motyvų nenurodo. IeÅ¡kovė trečiuoju asmeniu įtraukė dalyvauti Lietuvos RespublikÄ , nes prieÅ¡taravimų iÅ¡ Å¡io bendrasavininkio nėra, todėl įtraukti šį asmenį atsakovu ieÅ¡kovė neturi nei teisės nei pareigos. Atsižvelgiant į Å¡io asmens procesinę padėtį byloje, Å¡io asmens atsiliepimas į ieÅ¡kinį nėra bÅ«tinas. Taip pat nesutinka su atsakovės teiginiu, kad neiÅ¡spręstas patekimo į sklypų dalis klausimas ir todėl neaiÅ¡ku ar nustatyta naudojimosi sklypais tvarka atitinka faktinę situacijÄ .

Pažymi, kad kartu su ieÅ¡kiniu pateikti kvalifikuoto matininko parengti naudojimosi tvarkos planai, kuriuose yra visi atsakovę dominantys atsakymai. Be to, atsakovė visada gali sklypų koordinates nusistatyti ir matyti natÅ«roje. Susisiekimas su atskiromis sklypų dalimis yra užtikrintas, o atsakovei pagal jos iÅ¡reikÅ¡tÄ pageidavimÄ kartu su valstybe palikta naudotis ta sklypo dalimis, kurioje yra Å¡ulinys ir jos nurodomi medžiai. PareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo netenkintinas. Sprendimo už akių priėmimas – tai specifinis ginčų civilinėje byloje sprendimo bÅ«das, kai vienai iÅ¡ proceso Å¡alių be pateisinamų priežasčių procese elgiantis pasyviai, kitos Å¡alies praÅ¡ymu teismas priima sprendimÄ už akių byloje pateiktų įrodymų pagrindu.

Sprendimo už akių sÄ lygos įtvirtintos CPK 285 straipsnyje. Pažymėtina, kad pareiÅ¡kimo peržiÅ«rėti sprendimÄ už akių padavimas yra vienintelis bÅ«das pasyviajai Å¡aliai paÅ¡alinti savo neatvykimo į teismo posėdį ar kitokio pasyvumo padarinius, nes ji negali sprendimo už akių skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka (CPK 285 str. 5 dalis). CPK 288 straipsnio 4 dalyje įtvirtinti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo atnaujinimo pagrindai. Pagal Å¡iÄ teisės normÄ , teismas, iÅ¡nagrinėjęs pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, panaikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ , jeigu konstatuoja bent vienÄ iÅ¡ Å¡ių aplinkybių:

1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui;

2) byloje negalėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių. Atsakovė, teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, neigia ir ginčija vienÄ iÅ¡ sÄ lygų sprendimui už akių peržiÅ«rėti – galėjimÄ priimti sprendimÄ už akių, teigdama, kad atsakovė nebuvo informuotas (nieko nežinojo) apie teisme iÅ¡keltÄ bylÄ ir pareikÅ¡tÄ ieÅ¡kinį. Aktualioje kasacinio teismo praktikoje nurodyta, kad nepavykus realiai įteikti procesinio dokumento fizinio asmens gyvenamosios vietos adresu, teismas turi iÅ¡naudoti kitas, jam prieinamas protingas priemones pvz., siųsti dokumentus į asmens darbovietę ar kitÄ asmens buvimo vietÄ , naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis, įteikti dokumentus asmeniui atvykus į teismÄ ir kt.

Tik iÅ¡naudojęs Å¡ias galimybes teismas siunčia procesinius dokumentus į fizinio asmens deklaruotÄ gyvenamÄ jÄ vietÄ , suformavęs specialiÄ paÅ¡to siuntÄ , kuri leistų palikti praneÅ¡imÄ apie įteiktinus procesinius dokumentus adresato deklaruotoje gyvenamojoje vietoje ir vėliau laikyti, kad procesiniai dokumentai yra įteikti praėjus 30 dienų nuo praneÅ¡imo apie įteiktinus procesinius dokumentus palikimo adresato deklaruotoje gyvenamoje vietoje (2019-01-02 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. e3K-3-31-403/2019).

IÅ¡ bylos duomenų matyti, kad ieÅ¡kinys atsakovei buvo siųstas du kartus žinomu atsakovės deklaruotos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini), nurodant paÅ¡to įstaigai saugoti vokÄ 7 bei 30 dienų. Taip pat patikrinti VSDFV duomenys ir nustatyta, kad atsakovė Å¡iuo metu niekur nedirba, jai mokama senatvės pensija. 2020-05-20 priimtas sprendimas už akių atsakovei taip pat iÅ¡siųstas jos gyvenamosios vietos adresu – (duomenys neskelbtini). IÅ¡ bylos duomenų galima teigti, jog atsakovė paÅ¡to siuntÄ nurodytu adresu priėmė, nes 2020-05-25 atsakovė kreipėsi dėl teisinės pagalbos gavimo siekiant priimto sprendimo peržiÅ«rėjimo ir nustatytu terminu byloje gautas pareiÅ¡kimas dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo.

IÅ¡ Å¡ių aplinkybių teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teikiant atsakovei procesinius dokumentus (ieÅ¡kinį, praneÅ¡imÄ dėl atsiliepimo pateikimo) buvo pasinaudota visomis įstatyme numatytomis galimybėmis informuoti atsakovę apie pradėtÄ teisminį procesÄ ir neradus atsakovės jos gyvenamosios vietos adresu pirmÄ kartÄ bei nesant VSDFV duomenų apie jos darbovietę, pakartotinai siųsti deklaruotos gyvenamosios vietos adresu. Kitų duomenų, kuriais remiantis atsakovei galėjo bÅ«ti įteikti procesiniai dokumentai, byloje nėra (CPK 178 str.).

Nagrinėjamu atveju atsakovei procesinius dokumentus įteikus CPK 123 straipsnio 3 dalies nuostatomis, laikytina, kad atsakovei per teismo nustatytÄ 14 dienų terminÄ nepateikus atsiliepimo į ieÅ¡kinį, nesant svarbių priežasčių, galėjo bÅ«ti priimtas sprendimas už akių byloje. Dėl aplinkybių, galinčių turėti įtakos teismo sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui Kaip minėta CPK 288 straipsnio 4 dalis, reglamentuojanti sprendimo už akių panaikinimo ir bylos nagrinėjimo iÅ¡ esmės atnaujinimo pagrindus, nustato, kad teismas naikina sprendimÄ už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimÄ iÅ¡ esmės, jeigu konstatuoja, kad Å¡alies pareiÅ¡kime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Teismo vertinimu, kartu su praÅ¡ymu dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo atsakovės J. Ž. pateikti įrodymai negali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ä®rodymų vertinimas turi bÅ«ti grindžiamas įrodymų lygybės principu, laikantis nuostatos, kad visi įrodymai turi vienokiÄ ar kitokiÄ Ä¯rodomÄ jÄ vertę ir kad nė vieno negalima nemotyvuotai atmesti ar laikyti svaresniu, iÅ¡skyrus įstatyme nurodytas iÅ¡imtis.

Be to, vertindamas konkrečioje byloje surinktus faktinius duomenis, teismas privalo vadovautis ir teisingumo, protingumo, sÄ Å¾iningumo kriterijais (CPK 3 straipsnio 7 dalis). Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ . IÅ¡vados dėl įrodinėjimo dalyko įrodytinumo turi bÅ«ti logiÅ¡kai pagrįstos byloje surinktais duomenimis.

Teismas gali konstatuoti tam tikros aplinkybės buvimÄ ar nebuvimÄ , kai tokiai iÅ¡vadai padaryti pakanka byloje esančių įrodymų. Ä®rodymų pakankamumas byloje reiÅ¡kia, kad jie tarpusavyje neprieÅ¡tarauja vieni kitiems ir jų visuma leidžia padaryti pagrįstÄ iÅ¡vadÄ apie įrodinėjamų faktinių aplinkybių buvimÄ . Ä®rodinėjimo ir įrodymų vertinimo taisyklės pagal įstatymÄ nereikalauja, kad visi prieÅ¡taravimai bÅ«tų paÅ¡alinti. Nagrinėjamuoju atveju ieÅ¡kovė buvo pareiÅ¡kusi reikalavimus dėl teisės suderinti žemės sklypo kadastro duomenis ir juos įregistruoti be bendraturtės sutikimo ir naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo.

Atsakovė J. Ž, teikdama pareiÅ¡kimÄ dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo, kartu į bylÄ pateikė Å¡ulinio fotonuotraukÄ , žemės sklypų planus, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos atsakymus atsakovei. Dalis Å¡ių naujai atsakovės pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų nėra niekaip susiję su nagrinėjama byla pvz., Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos ir Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos atsakymai, kuriose pateikiama informacija apie paramos gavėjos S. N. skolÄ Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai ir informacija apie žemės sklypų deklaravimÄ 2015 metais.

Atsakovės pateikti žemės sklypų planai taip pat yra pateikti ir ieÅ¡kovės kartu su ieÅ¡kiniu bei teismo įvertinti 2020-05-20 priimtame sprendime už akių. Atsakovė, teikdama Å¡ulinio nuotraukÄ kelia klausimÄ , į kuriÄ sklypo dalį patenka Å¡is daiktas ir medžiai, tačiau atsakymai į ieÅ¡kovės keliamus klausimus nevisiÅ¡kai susiję su priimto sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, t. y. nėra aiÅ¡ku, kaip atsakovės nurodytos aplinkybės galėjo įtakoti tai, kad ieÅ¡kovės reikalavimai priimant sprendimÄ už akių negalėjo bÅ«ti iÅ¡spręsti (patenkinti).

Kita vertus, naudojimosi žemės sklypu tvarka gali bÅ«ti pakeista bendrasavininkių sutarimu. Teismo pareiga yra priimti abiem pusėms priimtiniausiÄ sprendimÄ , atsižvelgiant į ginčo Å¡alių turimas dalis bendrojoje nuosavybėje, įvertinant Å¡alių nesutarimo priežastis, siekiant, kad nustatoma naudojimosi tvarka bÅ«tų patogi bendraturčiams, racionali ir prisidėtų prie geresnio nuosavybės valdymo. Siekdamas Å¡ių tikslų teismas turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principais (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 13 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje P. K. v.

N. K. ir kt., bylos Nr. 3K-3-536/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje A. R. B. ir kt. v. R. L. , bylos Nr. 3K-3-291/2007; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Z. P. v. D. S. L. , bylos Nr. 3K-3-353/2009). Teismo vertinimu, pasiÅ«lyta naudojimosi tvarka atitinka visų bendraturčių interesus, nes kiekvienam bendraturčiui paskiriama naudotis realioji daikto dalis atitinka jo idealiÄ jÄ dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėje ir pagal byloje pateiktus duomenis visiems bendraturčiams tenka pagal savo naudingÄ sias savybes iÅ¡ esmės vienodo vertingumo daikto dalys.

Nėra jokių objektyvių duomenų, kad nepagrįstai suteikiama pirmenybė vienam iÅ¡ bendraturčių; paskirtos naudotis dalys iÅ¡ esmės nesiskiria nuo bendraturčiams tenkančių idealiųjų dalių dydžių; tvarka objektyviai sumažina prielaidas kilti konfliktams dėl bendro daikto naudojimo; iÅ¡spręsti patekimo į bendraturčių dalis klausimai; taigi, teismo nuomone, tvarka racionali, nustato efektyvų, ekonomiÅ¡kÄ daikto naudojimÄ . Atsižvelgiant į tai kas iÅ¡dėstyta, teismas konstatuoja, kad prie pareiÅ¡kimo dėl sprendimo už akių peržiÅ«rėjimo nėra pateikta objektyvių įrodymų, turinčių įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui.

Atsakovės nurodyti argumentai bei pateikti įrodymai nepaneigia Utenos apylinkės teismo Utenos rūmų 2020-05-20 priimto sprendimo už akių pagrįstumo ir teisėtumo civilinėje byloje Nr. e2-1713-839/2020, todėl atsakovės pareiškimas netenkintinas (CPK 288 str. 4 d.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290-292 straipsniais, 288 straipsniu, n u t a r i a : pareiškimo dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo netenkinti. Nutartis per 7 dienas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismo Utenos rūmus.

Teisėjas Gediminas Karpavičius