Legislator Case Law & Legislation
f99a0ea0-025a-48df-8b14-10db1f30bf76 AI generated

Administrative court dismissed restitution claim for land where natural return is impossible due to housing needs.

Case Number f99a0ea0-025a-48df-8b14-10db1f30bf76
Court / Authority
Jurisdiction Lithuania (LT)
Outcome Dismissed

Legislator summary

AI generated

The administrative court dismissed the plaintiffs' appeal against the municipality's decision to deny natural restitution of land. The plaintiffs argued for the return of approximately 17,014 square meters of land, while the defendant contended that natural return was impossible due to the area's proximity to multi-story residential buildings. The court ruled that the decision was based on objective facts and did not violate higher laws, establishing that when natural restitution is impossible, compensation is the appropriate remedy.

Legislator headnote

AI generated

Administrative Procedure Law Art. 88 para. 1; Administrative Procedure Law Art. 40 para. 1: When natural restitution of property is impossible due to public interest or physical constraints, the court may uphold the administrative decision denying natural return and dismiss the claim for natural restitution.

Keywords

AI generated
natural restitution administrative procedure property rights impossible return public interest compensation remedy administrative decision

Cited Legislation

AI generated
Administrative Procedure Law Art. 88 para. 1
Administrative Procedure Law Art. 40 para. 1
Administrative Procedure Law Art. 84
Administrative Procedure Law Art. 86 para. 2
Administrative Procedure Law Art. 132 para. 1

Cited Case Law

AI generated
Constitutional Court Decision of 2008-05-20
Constitutional Court Decision of 2010-03-09
Constitutional Court Decision of 1994-05-27
Constitutional Court Decision of 1995-03-08
Constitutional Court Decision of 2001-04-02

Need to analyze how this precedent applies to your matter?

Cross-reference this judgment against statutes, commentaries, and subsequent citing case law inside Legislator AI.

Open in Legislator →

Full text

?Administracinė byla NrAdministracinė byla Nr. eI-4425-535/2019 Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02576-2019-5 Procesinio sprendimo kategorijos: 18.4.3; 55.1.3 (S) VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. spalio 31 d. Vilnius Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų J. G.-Lavrinovič (pirmininkaujanti ir pranešėja), Inos Kirkutienės ir Rūtos Miliuvienės, dalyvaujant pareiškėjoms L. O. ir M. P., jų atstovei advokatei Nataljai Soroko, atsakovės atstovui Vytautui Nemeikai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims A.

Ž. (A. Ž.), A. N., J. K., J. S. (J. S.), M. K., M. D. M., M. P. (M. P.), V. V., V. Č., vertėjai I. K., vieÅ¡ame teismo posėdyje iÅ¡nagrinėjo administracinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjų L. O. ir M. P. skundÄ atsakovei Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Lietuvos Respublikos žemės Å«kio ministerijos, S. K. (S. K.), L. K. (L. K.), M. K., J. S.) J. S., A. N., J. K., M. P. (M. P.), M. P. (M. P.), A. Ž. (A. Ž.), J. Ž., M.

D. M., V. Č., R. O. (R. O.), S. U. (S. U.), A. N., V. P. (V. P.), G. V., V. V., V. U. dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiskmus. Teismas n u s t a t ė : PareiÅ¡kėjos L. O. ir M. P. kreipėsi į teismÄ su skundu ir praÅ¡o:

1) panaikinti atsakovės Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – Administracija) 2019-06-10 sprendimÄ Nr. A63-124/19 (68112) (3.2.1-EM4) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo ir sklypo suprojektavimo“;

2) įpareigoti AdministracijÄ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje administracinėje byloje buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo (dabar - Vilniaus miestas) teritorijoje Å¡alia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkÅ«rimui suprojektuoti apie 17 014 kv. m ploto grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra atskirÄ Å¾emės sklypÄ , atlikti jo kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylÄ , patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ ir pateikti Å¡iuos dokumentus Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – NŽT) sprendimams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priimti;

3) priteisti iÅ¡ atsakovės Administracijos jų naudai visas patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. PareiÅ¡kėjos paaiÅ¡kina, kad atsakovė 2019-06-10 sprendimu Nr. A63-124/19 (68112) (3.2.1-EM4) ,,Dėl nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimo ir sklypo suprojektavimo“ (toliau - Sprendimas) atsisakė projektuoti papildomÄ Å¾emės sklypÄ teritorijoje Å¡alia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose nuosavybės teisėms į žemę atkurti ir pasiÅ«lė dėl atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę kreiptis į NŽT Vilniaus miesto skyrių (toliau – Skyrius).

PareiÅ¡kėjos nurodo, kad jos, kaip pretendentų J. P. ir A. P., paveldėtojos ir teisių perėmėjos, siekia, kad nuosavybės teises į žemę, turėtÄ (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime, atkÅ«rimo procesas minėtų pretendentų vardu bÅ«tų užbaigtas bei bÅ«tų suprojektuotas žemės sklypas Å¡alia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose nuosavybės teisėms į žemę natÅ«ra atkurti bendroje dalinėje nuosavybėje kartu su kitais buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentais.

PareiÅ¡kėjos vadovaujasi Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymu (toliau – AtkÅ«rimo įstatymas), remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau - LAT) praktika, ir teigia, kad teritorija Å¡alia daugiabučių gyvenamųjų namų prie (duomenys neskelbtini) atitinka neužstatytos žemės sampratÄ , o todėl yra pagrindas jÄ grÄ Å¾inti natÅ«ra. Pažymi, kad pagal Administracijos direktoriaus 2012-01-27 įsakymo Nr. 30-200 ,,Dėl pritarimo Lazdynų seniÅ«nijos 192 ha teritorijos, Verkių seniÅ«nijos Baltupių rajono 48 ha teritorijos, FabijoniÅ¡kių seniÅ«nijos dalies 121 ha teritorijos, ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 34 ha teritorijos ir ŽirmÅ«nų seniÅ«nijos dalies 224 ha teritorijos schemoms“, kuriuo pritarta ir Sprendime paminėtai Baltupių schemai, 2 punktÄ schemos yra dokumentai, kuriais remiantis planuojami nurodytų 1 punkte seniÅ«nijų teritorijų sklypai prie esamų gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių, aikÅ¡tėms, parkams, miesto skverams, želdynams ir esamoms susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti, jei tai neprieÅ¡tarauja galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ir teisės aktams.

Taigi Baltupių schema yra dokumentas, pagal kurį tik planuojami žemės sklypai, bet ne dokumentas, kuriame suplanuota konkrečių objektų statyba. Å iuo konkrečiu atveju Baltupių schemoje nėra įvardyta, kokie konkrečiai objektai turi bÅ«ti pastatyti ginčo teritorijoje, patenkančioje į zonÄ ,,T64“, Å¡ių objektų vieta ir parametrai Baltupių schemoje taip pat nepažymėti. Todėl nėra pagrindo teigti, jog ginčo teritorijoje automobilių aikÅ¡telių, vaikų žaidimų aikÅ¡telių, sporto aikÅ¡tynų, privažiavimų, takų įrengimas atitinka Baltupių schemos sprendinius, be to, tokie objektai realiai nėra įrengti.

PareiÅ¡kėjos nurodo, kad pagrindinis argumentas, dėl kurio savivaldybė laiko ginčo teritorijÄ reikalingÄ visuomenei ir kodėl joje netikslinga projektuoti natÅ«ra grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ , yra tas, kad pagal 1977 m. generalinį planÄ ir BendrÄ jį planÄ nenumatyta Å¡ios teritorijos užstatyti naujais pastatais. PareiÅ¡kėjos atkreipia dėmesį, kad AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto nuostatos nenustato žemės priskyrimo valstybės iÅ¡perkamai žemei vien dėl to, jog teritorijų planavimo dokumentai nenumato konkrečioje teritorijoje naujos statybos.

PareiÅ¡kėjų teigimu, 1977 m. generalinis planas numatė tik (duomenys neskelbtini) mikrorajono I-os statybos eilę, todėl nėra pagrindo teigti, jog jis iÅ¡sprendė dėl visos teritorijos naudojimo režimo bei ginčo teritorijÄ paliko kaip bendrojo (vieÅ¡ojo) naudojimo teritorijÄ , kuria galėtų naudotis viso rajono gyventojai. Pažymi, kad pagal Bendrojo plano sprendinius visa ginčo teritorija patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos ribas. Savivaldybė nepateikė įrodymų, kad ginčo teritorija atitinka AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus kriterijus, pagal kuriuos Å¡i teritorija gali bÅ«ti priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei, nenurodė, dėl kokių konkrečių savybių ginčo teritorija svarbi vietos bendruomenei, kokie konkretÅ«s visuomenės poreikiai yra susiformavę tai teritorijai.

PareiÅ¡kėjų teigimu, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos (toliau – Taryba) 2016-08-24 sprendimas nepagrindžia ginčo teritorijos reikalingumo visuomenės poreikiams. Å is sprendimas yra nekonkretus, jis nėra priimtas dėl ginčo teritorijos, jis yra be grafinės dalies, kurioje bÅ«tų pažymėtos Vilniaus miesto teritorijos, kurios Å¡iuo sprendimu Taryba nusprendė priskirti svarbioms vietos bendruomenei teritorijoms. Savivaldybė dar 2015 metais buvo priėmusi sprendimÄ suprojektuoti ginčo teritorijoje natÅ«ra grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ , o Tarybos 2016-08-24 sprendimas įsigaliojo tik 2017-06-29.

PareiÅ¡kėjos atkreipia dėmesį, kad teisės aktai negalioja į praeitį. PareiÅ¡kėjos nurodo, kad atsakovė SprendimÄ taip pat grindžia Å¡iuo metu rengiamo Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendiniais ginčo teritorijoje, tačiau naujas Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrasis planas yra tik rengimo stadijoje, todėl juo savivaldybė negalėjo vadovautis. PareiÅ¡kėjų teigimu, atsižvelgiant į tai, kad ginčo teritorijoje, kurioje siekiama atkurti nuosavybės teises į žemę natÅ«ra, nėra valstybės reikÅ¡mės miÅ¡kų, Å¡i teritorija yra laisva (neužstatyta) žemė, jai nėra iÅ¡reikÅ¡tas realus ir konkretus visuomenės poreikis, savivaldybė įpareigotina ginčo teritorijoje suprojektuoti žemės sklypÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui natÅ«ra.

Atsakovė Administracija su pareiÅ¡kėjų skundu nesutinka ir praÅ¡o jį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsiliepime pabrėžia, kad ginčo teritorija negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra pareiÅ¡kėjoms, kadangi Å¡i žemė reikalinga visuomenės poreikiams. Vertinant pareiÅ¡kėjų argumentÄ , kad ginčo teritorija faktiÅ¡kai nėra naudojama, pastebi, kad iÅ¡ pačių pareiÅ¡kėjų pateiktų įrodymų galima daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ . Kaip matyti iÅ¡ pareiÅ¡kėjų pateiktų žemėlapių (ortofoto nuotraukų), nuo pat 1995 m. (anksčiausia ortofoto nuotrauka) ginčo teritorija buvo ir yra naudojama visuomenės poreikiams - yra pėsčiųjų takai, privažiavimai automobiliams, erdvė vaikams žaisti, auga želdiniai.

PareiÅ¡kėjų minima Baltupių schema nustato, kad ginčo teritorija, kartu su kita pažymėta teritorija, yra bendro naudojimo teritorija (pažymėta Å¡viesiai žalia spalva). Taigi, Administracija, aptardama Baltupių schemÄ , ginčijame raÅ¡te pagrįstai nurodė, kad remiantis schema „minėta teritorija numatyta kaip vientisa tarp daugiabučių namų esanti bendrojo naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių aikÅ¡telės, vaikų žaidimo aikÅ¡telės, pėsčiųjų taikai ir kuri bÅ«tų skirta Å¡io gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti“.

Atsakovė cituoja AtkÅ«rimo įstatymo nuostatas, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo iÅ¡aiÅ¡kinimus ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo (toliau – LVAT) formuojamÄ praktikÄ ir teigia, kad ginčijamu Sprendimu, o taip pat ir kitais savo atsakymais pareiÅ¡kėjoms ir kitiems suinteresuotiems asmenims ne vienÄ kartÄ paaiÅ¡kino, kad praÅ¡omas grÄ Å¾inti natÅ«ra žemės sklypas turi visuomenės poreikį, kuris matomas ir sekančiuose dokumentuose: 1977 m. generaliniame plane, galiojančiajame, o taip pat ir rengiamame Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane, Verkių seniÅ«nijos Baltupių schemoje, Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-08-24 sprendime.

Atsižvelgiant į tai, Å¡iuo atveju egzistuoja daugiau nei akivaizdÅ«s požymiai, kad ginčo teritorija turi visuomenės poreikį. Todėl Administracija pagrįstai, vadovaudamasi įvairių objektyvių ir galiojančių dokumentų pagrindu, sprendė apie tokį poreikį ir atsisakė aptariamÄ Å¾emės sklypÄ grÄ Å¾inti pareiÅ¡kėjoms. Akcentuoja, kad pareiÅ¡kėjoms ginčo teritorija negali bÅ«ti grÄ Å¾inama natÅ«ra ne dėl statybos darbų negalimumo joje, bet dėl jos reikalingumo visuomenės poreikiams, kurį patvirtina ir minėta aplinkybė dėl statybos darbų negalimumo ginčo teritorijoje.

Be to, Administracija, priimdama skundžiamus sprendimus, vadovavosi ne tik paminėtais dokumentais, tačiau ir Baltupių schema, Tarybos 2016-08-24 sprendimu, rengiamu bendruoju planu, faktine situacija. Atsakovė nurodo, kad iš pačių pareiškėjų pateikto 1977 m. generalinio plano, nors jame yra išskiriama I statybos eilė, tačiau pačiame brėžinyje yra pavaizduoti ir šioje eilėje nestatomi namai. Pavyzdžiui, generaliniame plane matomi skaičiais (duomenys neskelbtini) pažymėti statiniai (dabar tai (duomenys neskelbtini) daugiabučiai), kurie nėra įtraukti į I statybos eilę.

Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad 1977 m. generalinis planas atvaizduoja ne tik I statybos eilėje statomis statinius, tačiau ir kitus statinius. Atitinkamai, Å¡is generalinis planas aiÅ¡kiai parodo, kad ginčo teritorijoje nebuvo planuojamos jokios statybos. Kaip pagrįstai nurodoma ginčijame raÅ¡te, ginčo teritorija buvo palikta kaip bendrojo (vieÅ¡ojo) naudojimo teritorija, kuria galėtų naudotis ne tik gretimų namų, bet ir viso rajono gyventojai. Nors pareiÅ¡kėjos nurodo, kad ginčo teritorija pagal galiojantį BendrÄ jį planÄ priskiriama intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms, tačiau neatkreipia dėmesio, kad remiantis Bendrojo plano pagrindinio brėžinio reglamentų lentele, kuriÄ pateikė ir pačios pareiÅ¡kėjos, tokios teritorijos vyraujantys požymiai - dominuojanti gyvenamoji veikla kartu su jos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų ir kita infrastruktÅ«ra.

Tarp galimų pagrindinės tikslinės žemės naudojimo paskirčių bei naudojimo bÅ«dų nurodomos: visuomeninės paskirties teritorijos, rekreacinės teritorijos, bendro naudojimo teritorijos. Tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad remiantis galiojančio Bendrojo plano sprendiniais bÅ«tina užtikrinti, kad kartu su gyvenamÄ ja veikla bÅ«tų vystoma ir kita infrastruktÅ«ra, tame tarpe ir bendro naudojimo teritorijos. Juo labiau, kad ir pagal poįstatyminį teisės aktÄ - Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014-01-02 įsakymu Nr. D1-7 patvirtintų Teritorijų planavimo normų 21 punktÄ , viena iÅ¡ urbanizuotos ir urbanizuojamos teritorijos funkcinių zonų yra gyvenamoji zona, kuri apibÅ«dinama kaip visas gyvenamÄ sias teritorijas apibendrinanti funkcinė zona su gyvenamosios aplinkos aptarnavimui reikalinga socialine, paslaugų, inžinerine, susisiekimo ir kita infrastruktÅ«ra, taip pat gyventojų rekreacijai reikalingais atskiraisiais želdynais.

Pastebi, kad Administracijos iÅ¡vados yra paremiamos ir kitais galiojančiais dokumentais ir sprendimais, pavyzdžiui, Baltupių schema ir Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591. Pabrėžia, kad savivaldybė, bÅ«dama atsakinga savivaldybės bendruomenei bei vykdanti savarankiÅ¡kÄ sias savo funkcijas - teritorijų planavimÄ , savivaldybės bendrojo plano sprendinių įgyvendinimÄ , želdynų, želdinių apsaugÄ , tvarkymÄ ir kÅ«rimÄ , gyventojų poilsio organizacijÄ ir t. t. (Vietos savivaldos įstatymo 4 str. 5 p., 6 str. 19, 26 ir 29 p.), privalo užtikrinti Vilniaus miesto darniÄ urbanistinę plėtrÄ bei tinkamÄ Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano sprendinių įgyvendinimÄ .

Atsakovės teigimu, Administracija pagrįstai sprendė netenkinti pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo dėl žemės sklypo grÄ Å¾inimo natÅ«ra. Atsakovė teigia, kad Å¡iuo atveju buvo ir yra bÅ«tina derinti žemės savininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesus, iÅ¡saugant esamÄ minėtos teritorijos (buvęs (duomenys neskelbtini) kaimas apima jau suplanuotas Baltupių ir FabijoniÅ¡kių gyvenamųjų rajonų teritorijas) urbanistinę sistemÄ , saugomas teritorijas, želdynus, užtikrinant tinkamÄ teritorijos socialinę, ekonominę, Å¡vietimo, susisiekimo ir transporto sistemų eksploatavimÄ - jokie teritorijų planavimo dokumentai nenumato galimybės Å¡ios teritorijos užstatyti naujais pastatais.

Todėl yra netikslinga projektuoti naujo grÄ Å¾intino natÅ«ra žemės sklypo Å¡alia gyvenamųjų namų Baltupių g. 37, 39 ir 41, nes tai neužtikrintų Bendrojo plano sprendinių, numatančių Å¡ioje teritorijoje saugomas, bendrojo (vieÅ¡ojo) naudojimo teritorijas, įgyvendinimo, be to, ir turint omeny aplinkybę, kad ginčo teritorija yra palikta kaip bendrojo (vieÅ¡ojo) naudojimo teritorija, kuria galėtų naudotis viso rajono gyventojai pagal 2012 metais patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniÅ«nijos Baltupių schemÄ .

Akcentuoja, kad Taryba 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei“, pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenei (1 punktas).

Atkreipia dėmesį, kad visos aukščiau nurodytos aplinkybės dėl ginčo teritorijos reikalingumo visuomenės poreikiams buvo iÅ¡dėstytos ir ginčijamame raÅ¡te, kurį pareiÅ¡kėjos deklaratyviai laiko nepakankamai motyvuotu. Atitinkamai, pareiÅ¡kėjos nepagrįstai ir neteisingai teigia, jog savivaldybė neva nenurodė, dėl kokių savybių ginčo teritorija svarbi vietos bendruomenei, kai savivaldybės pozicija buvo aiÅ¡kiai ir ne vienÄ kartÄ (ne tik ginčijamu raÅ¡tu) iÅ¡dėstyta raÅ¡tu, nurodyti teisės aktai ir kiti dokumentai, kuriais remiantis savivaldybė parėmė savo pozicijÄ .

Atsakovės teigimu, teisiÅ¡kai neparemta yra pareiÅ¡kėjų pozicija, kad Tarybos 2016-08-24 sprendimas turėjo turėti ir grafinę dalį, kurioje bÅ«tų pažymėtos Vilniaus miesto teritorijos. Pastebi, kad pastarasis Tarybos sprendimas savo turiniu yra pakankamai aiÅ¡kus ir konkretus - sprendime yra pateikiama nuoroda į Vilniaus miesto savivaldybės bendrÄ jį planÄ ir jame nurodytas urbanizuojamų teritorijų funkcines zonas, tame tarpe ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“. Akivaizdu, kad sprendimas yra pakankamai konkretus, kadangi ir Å¡iuo atveju leidžia identifikuoti, jog kadangi ginčo teritorija priskirta intensyvaus užstatymo gyvenamosioms teritorijoms, tai atitinkamai jai taip pat yra taikomas pastarasis tarybos sprendimas.

Pastebi, kad nors pareiÅ¡kėjos ir nesutinka su Tarybos 2016-08-24 sprendimu, tačiau Å¡io sprendimo nei jo priėmimo metu, nei dabar neginčija - sprendimas laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Net ir nepaisant Tarybos 2016-08-24 sprendimo, bet kokiu atveju pareiÅ¡kėjoms negalėjo bÅ«ti grÄ Å¾inamas sklypas ginčo teritorijoje, kadangi egzistuoja ir kiti jau minėti dokumentai (generalinis planas, Bendrasis planas, Baltupių schema) konstatuoti, kad ginčo teritorija svarbi visuomenės poreikiams ir negali bÅ«ti grÄ Å¾inamas natÅ«ra.

Papildomai pamini, kad nepaisant to, jog 2016-08-24 sprendimas teisės aktų registre (www.e-tar.lt) buvo paskelbtas tik 2017-06-28, tai nereiÅ¡kia, kad Å¡is sprendimas buvo slaptas ir nevieÅ¡inamas. Pažymi, kad Tarybos posėdžiai yra vieÅ¡i, o priimti sprendimai taip pat per trumpÄ laikotarpį paskelbiami Vilniaus miesto savivaldybės tinklalapyje. Å iuo atveju sprendimas buvo paskelbtas vieÅ¡ai jau nuo 2016-09-01. Atitinkamai, tiek pareiÅ¡kėjoms, tiek kitiems asmenims Å¡is sprendimas buvo prieinamas ir galėjo bÅ«ti žinomas.

Savivaldybė savo kompetencijos ribose įvertinusi rengiamo bendrojo plano sprendinius, nustatė, kad ir ateityje ginčo teritorija bus reikalinga visuomenės poreikiams. Be to, jau minėta, kad remiantis teisėtumo principu savivaldybė negali priimti tokių sprendimų, kurie bÅ«tų (bus) neteisėti. Administracija visiÅ¡kai pagrįstai vadovavosi dar tik rengiamo bendrojo plano sprendiniais, kaip pagrindžiančiais pareiÅ¡kėjų praÅ¡ymo grÄ Å¾inti žemę natÅ«ra nepagrįstumÄ . Akcentuoja, kad teismo įpareigojimas atlikti veiksmus pagal pareiÅ¡kėjų reikalavimÄ ne tik neatitiktų galiojančių teisės aktų nuostatų, tačiau pažeistų ir vieÅ¡Ä jį interesÄ , kadangi iÅ¡ Baltupių rajono gyventojų atimtų jų vieÅ¡Ä sias erdves, rajonas galimai bÅ«tų tankinamas, kas tik toliau blogintų Å¡io rajono gyventojų gyvenimo sÄ lygas.

Taigi, Å¡iuo atveju egzistuoja ir vieÅ¡asis interesas, kad nagrinėjamas ginčas bÅ«tų iÅ¡spręstas neignoruojant ir vietos gyventojų, kurie naudojasi ginčo teritorija teisėtų lÅ«kesčių bei interesų. Atkreipia dėmesį, kad pareiÅ¡kėjų interesai joms negrÄ Å¾inus žemės ginčo teritorijoje nebus pažeisti. Nagrinėjamu atveju galėtų bÅ«ti sprendžiama dėl pareiÅ¡kėjoms už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ priklausančios piniginės kompensacijos, arba, esant reikalingoms sÄ lygoms - kitų įstatyme numatytų atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ nekilnojamÄ jį turtÄ bÅ«dų taikymo, tačiau ne dėl atsakovės įpareigojimo projektuoti žemės sklypÄ nuosavybės teisių atkÅ«rimui natÅ«ra, atlikti kitus veiksmus.

Trečiasis suinteresuotas asmuo NŽT su atsiliepime prašė dėl pareiÅ¡kėjų skundo pagrįstumo spręsti atsižvelgiant į atsiliepime iÅ¡dėstytas aplinkybes. Nurodė, kad NŽT atžvilgiu nagrinėjamoje byloje nėra pareikÅ¡ta jokių reikalavimų. PaaiÅ¡kino, kad remiantis ginčo santykį reguliuojančiomis teisės aktų nuostatomis, vienas iÅ¡ juridinių pagrindų NŽT priimti sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo piliečiui grÄ Å¾inant žemę natÅ«ra (turėtoje vietoje), taip pat prie nuosavybės teise turimų pastatų, yra savivaldybės administracijos direktoriaus patvirtintas teritorijų planavimo dokumentas - žemės sklypo planas su nustatytais žemės sklypų ribų posÅ«kio taÅ¡kais ir riboženklių koordinatėmis valstybinėje koordinačių sistemoje ir kiti dokumentai (kadastro duomenų byla).

Pažymi, kad suprojektuoto žemės sklypo, esančio Å¡alia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), kadastro duomenų byla Å¡iuo metu Skyriui nėra pateikta. Duomenų apie laisvÄ ir neužstatytÄ (valstybės neiÅ¡perkamÄ ) žemę pažymėjimas kartografinėje medžiagoje ir laisvos (neužstatytos) žemės sklypų formavimas miestų teritorijose yra iÅ¡skirtinai savivaldybės kompetencijai priskirta funkcija (Vietos savivaldos įstatymo 6 str. 19 d., 52 str. 2 d., 4 str. 4 d.), todėl NŽT neturi teisinio pagrindo vertinti Administracijos priimamų sprendimų pagrįstumo ir teisėtumo bei įpareigoti Å¡iÄ institucijÄ pateikti informacijÄ .

Nurodo, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos įstatymais ir įstatymų įgyvendinamaisiais teisės aktais, reglamentuojančiais nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimÄ , Vilniaus miesto savivaldybei suprojektavus žemės sklypÄ , esantį Å¡alia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), ir perdavus Å¡io žemės sklypo dokumentacijÄ , Skyrius galės tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«ras buvusio (duomenys neskelbtini) rėžimo kaimo pretendentams.

Teismo posėdyje pareiÅ¡kėjos ir jų atstovė prašė skundÄ tenkinti, atsakovės atstovas palaikė atsiliepime iÅ¡dėstytus argumentus ir prašė jų pagrindu pareiÅ¡kėjų skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Tretieji suinteresuoti asmenys A. Ž., A. N., J. K., J. S., M. K., M. D. M., M. P., V. V., V. Č. palaikė pareiÅ¡kėjų skundÄ ir prašė jį tenkinti. Teismas k o n s t a t u o j a: Skundas netenkintinas. Byloje ginčas kilo dėl Administracijos 2019-06-10 sprendimo, kuriuo pareiÅ¡kėjos buvo informuotos, kad nėra teisinio pagrindo projektuoti papildomÄ Å¾emės sklypÄ Å¡alia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisėms į žemę atkurti, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiÅ¡kėja L. O. yra J. P., mirusios (duomenys neskelbtini), kuri yra pretendentė atkurti nuosavybės teises į buvusios savininkės D. K. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime (dabar - Vilniaus miestas) nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę, viena iÅ¡ paveldėtojų. PareiÅ¡kėja M. P. yra A. P., mirusio (duomenys neskelbtini), kuris yra pretendentas atkurti nuosavybės teises į buvusio savininko P. P. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime nuosavybės teise turėtÄ Å¾emę, viena iÅ¡ paveldėtojų.

Administracijos direktorius 2012-01-27 įsakymu Nr. 30-200 pritarė Verkių seniÅ«nijos Baltupių rajono 48 ha teritorijos schemai ir nustatė, kad pastaroji schema yra dokumentas, kuriuo remiantis planuojami seniÅ«nijos teritorijos sklypai prie esamų gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų ir statinių, aikÅ¡tėms, parkams, miesto skverams, želdynams ir esamoms susisiekimo komunikacijoms eksploatuoti. M. P., A. P. ir kiti asmenys 2013-12-18 su praÅ¡ymu kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybę praÅ¡ydami iÅ¡nagrinėti pateiktÄ planÄ ir esant galimybei suformuoti laisvus (neužstatytus) žemės sklypus buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžiniame kaime.

Administracija 2014-02-27 raÅ¡tu informavo pareiÅ¡kėjus, kad teritorija prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) pagal patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniÅ«nijos Baltupių schemÄ numatyta kaip vientisa daugiabučių namų esant bendro naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių parkavimo bei vaikų žaidimo aikÅ¡telės. PareiÅ¡kėjams priminta, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo turto paveldėtojams jau buvo suformuoti 16 grÄ Å¾intinų natÅ«ra žemės sklypų, kurių plotas apie 18 ha.

M. P., R. O. ir kiti asmenys 2014-04-14 praÅ¡ymu kreipėsi į AdministracijÄ , kuriame iÅ¡reiÅ¡kė nesutikimÄ su atsisakymu formuoti laisvÄ apie 1,50 ha žemės sklypÄ , kadangi Å¡is žemės plotas yra laisvas - jame nėra jokių pastatų, vaikų žaidimo aikÅ¡telių, privažiavimų prie namų ar automobilių parkavimo aikÅ¡telių. Pasak pareiÅ¡kėjų, pastarajam žemės sklypui nėra jokio visuomenės poreikio. PareiÅ¡kėjai pakartotinai prašė suformuoti laisvÄ ir grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra žemės sklypÄ ginčo teritorijoje grÄ Å¾inimui buvusiems (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.

Administracija 2014-05-26 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjams pakartotinai paaiÅ¡kino, kad ginčo teritorija priskirtina valstybės iÅ¡perkamai, nes teritorija pagal 2012 metais patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniÅ«nijos Baltupių schemÄ numatyta kaip vientisa daugiabučių namų bendro naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių parkavimo bei vaikų žaidimo aikÅ¡telės ir kuri bÅ«tų skirta Å¡io gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti. Nurodė, kad nuosavybės teisių atkÅ«rimo ir likusios žemės grÄ Å¾inimo klausimas turėtų bÅ«ti sprendžiamas kitais įstatyme nustatytais bÅ«dais.

Administracijoje gautas R. O. 2015-06-16 praÅ¡ymas, kuriame praÅ¡oma informuoti, ar Administracija formuoja nuosavybės teisių atkÅ«rimui apie 1,50 ha žemės sklypÄ prie (duomenys neskelbtini), kokioje stadijoje yra sklypų formavimas ir iki kokio termino sklypo planas bus patvirtintas ir visa medžiaga bus perduota Skyriui. Administracija 2015-08-13 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjui atsakė, kad dalyje laisvos (neužstatytos) žemės buvo suprojektuotas apie 17 014 kv. m ploto žemės sklypas prie (duomenys neskelbtini) grÄ Å¾inimui natÅ«ra, kurio dokumentai nustatyta tvarka perduoti UAB „Kelprojektas“ rengti sklypo tiksliuosius kadastrinius matavimus.

UAB „Kelprojektas“ teisės aktų nustatyta tvarka 2015-07-02 šio žemės sklypo tiksliųjų kadastrinių matavimų bylas yra pateikęs tikrinti Skyriui. Gavus teigiamas išvadas iš Skyriaus, departamentas rengs būtinus dokumentus minėto plano tvirtinimui. Taryba 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591 pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalūs centrai“, „Rajonų centrai ir kitos mišrios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios viešosios erdvės yra svarbios vietos bendruomenėms.

L. O. ir kiti asmenys 2017-10-16 kreipėsi į AdministracijÄ ir nurodė, kad (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo Vilniuje savininkai negavo iÅ¡vadų iÅ¡ Skyriaus apie parengimÄ bÅ«tinų dokumentų dėl minėto žemės sklypo. M. P. 2018-02-22 kreipėsi į AdministracijÄ ir Seimo kontrolierių įstaigÄ su nusiskundimu, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas nesprendžia klausimo ir delsia dėl neužstatytos teritorijos prie (duomenys neskelbtini, nuosavybės teisių atkÅ«rimo, buvusio rėžinio (duomenys neskelbtini) kaimo savininkams.

Lietuvos Respublikos Seimo kontrolierius 2018-03-06 raÅ¡tu su tuo pačiu M. P. raÅ¡tu kreipėsi į AdministracijÄ , praÅ¡ydamas įvertinti skunde nurodytas aplinkybes ir teisės aktų nustatyta tvarka bei terminais pateikti pareiÅ¡kėjai motyvuotÄ atsakymÄ . Administracija 2018-04-04 raÅ¡tu informavo M. P. ir Seimo kontrolierių, kad buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo žemės savininkų atstovui R. O., atskiriems Å¡io kaimo savininkams L. O., V. P., Z. M. ir kitiems ne kartÄ atsakyta raÅ¡tu bei gyventojų priėmimo metu informacija suteikta žodžiu.

PaaiÅ¡kino, kad Administracijos Miesto plėtros departamentas nagrinėjamu atveju, siekdamas suderinti žemės savininkų bei kitų visuomenės sluoksnių interesus, iÅ¡saugoti esamÄ teritorijos (buvęs (duomenys neskelbtini) kaimas apima jau suplanuotas Baltupių ir FabijoniÅ¡kių gyvenamųjų rajonų teritorijas) urbanistinę sistemÄ , saugomas teritorijas, želdynus, užtikrinti tinkamÄ teritorijos socialinę, ekonominę, Å¡vietimo, susisiekimo ir transporto sistemų eksploatavimÄ , nenumatė galimybės projektuoti naujo grÄ Å¾intino natÅ«ra žemės sklypo Å¡alia gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nes tai neužtikrintų Bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo, kuris numato Å¡ioje teritorijoje saugomas, bendro (vieÅ¡o) naudojimo teritorijas.

PaaiÅ¡kino, kad Tarybos 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591 buvo pripažinta, kad esančios vieÅ¡osios erdvės greta daugiabučių gyvenamųjų namų, patenkančios į intensyvaus užstatymo gyvenamųjų teritorijų funkcinę zonÄ yra svarbios vietos bendruomenėms. Atsižvelgiant į Å¡ias aplinkybes, nėra teisinio pagrindo projektuoti papildomo žemės sklypo Å¡alia daugiabučių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) iki nacionalizacijos buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose nuosavybės teisių į žemę atkÅ«rimui.

M. P. ir kiti asmenys 2018-04-25 raÅ¡tu Administracijai nurodė, kad nesutinka su atsakymu, kadangi, jų teigimu, 2007-02-14 sprendimas Nr. 1­1519 nesudaro teisinio pagrindo negrÄ Å¾inti žemės savininkams. M. P. ir L. O. 2018-04-30 su skundu kreipėsi į Administracijos direktorių su praÅ¡ymu panaikinti 2018-04-04 atsakymÄ ir patvirtinti 17 014 kv. m ploto žemės sklypo prie ginčo teritorijos planÄ bei medžiagÄ perduoti Skyrių. M. P. ir kiti asmenys 2018-07-04 praÅ¡ymu paprašė AdministracijÄ iÅ¡spręsti klausimÄ ir atsakyti į pateiktÄ skundÄ .

Administracija 2018-08-07 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjai atsakė, atkartodama 2018-04-04 raÅ¡to turinį. Administracijoje 2018-08-29 gautas M. P. ir L. O. skundas dėl Administracijos 2018-04-04 ir 2018-08-07 raÅ¡tų panaikinimo. PraÅ¡oma panaikinti pastaruosius raÅ¡tus ir patvirtinti jau suformuoto laisvo (neužstatyto) 17 014 kv. m ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) planÄ bei medžiagÄ perduoti Skyriui nuosavybės teisių atkÅ«rimui. Administracija 2018-09-28 raÅ¡tu pareiÅ¡kėjas informavo, kad apie skundo iÅ¡nagrinėjimÄ jos bus informuotos Administracijos direktoriaus raÅ¡tu.

Administracijoje 2018-11-23 gautas M. P. ir L. O. raÅ¡tas, kuriame pareiÅ¡kėjos praÅ¡o priimti sprendimÄ praÅ¡omu klausimu bei įsakymu patvirtinti jau suformuoto laisvo (neužstatyto) 17 014 kv. m ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) planÄ bei medžiagÄ perduoti Skyriui nuosavybės teisių atkÅ«rimui. M. P. ir L. O. 2019-05-23 raÅ¡tu kreipėsi į Administracijos direktoriaus pavaduotojÄ su praÅ¡ymu kuo greičiau priimti sprendimÄ praÅ¡omu klausimu bei įsakymu patvirtinti jau suformuoto laisvo (neužstatyto) 17 014 kv. m ploto žemės sklypo prie (duomenys neskelbtini) planÄ bei sklypo formavimo medžiagÄ perduoti Skyriui nuosavybės teisių atkÅ«rimui (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo pretendentams.

Administracija 2019-06-10 raÅ¡tu atsakė pareiÅ¡kėjoms, kad pagal (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono generalinį planÄ (parengtas 1977 metais) teritorija Å¡alia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) buvo palikta kaip bendrojo (vieÅ¡ojo) naudojimo teritorija, kuria galėtų naudotis ne tik Å¡ių namų, bet ir viso rajono gyventojai. Å i nuostata įtvirtinta ir 2012 metais patvirtintoje Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniÅ«nijos Baltupių schemoje, kurioje minėta teritorija numatyta kaip vientisa tarp daugiabučių namų esanti bendrojo naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių aikÅ¡telės, vaikų žaidimo aikÅ¡telės, pėsčiųjų takai ir kuri bÅ«tų skirta Å¡io gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti.

Dėl atlyginimo už valstybės iÅ¡perkamÄ Å¾emę pasiÅ«lė kreiptis į Skyrių. PareiÅ¡kėjos 2019-06-19 pateikė peticijÄ â€žProtesto akcija dėl žemės grÄ Å¾inimo vilkinimo“. Prašė vykdyti įstatymÄ ir paspartinti žemės sklypo grÄ Å¾inimÄ . Administracija 2019-09-06 atsakymu pareiÅ¡kėjoms iÅ¡ esmės pakartojo 2018-04-04, 2018-08-07 ir 2019-06-10 raÅ¡tų turinį. PareiÅ¡kėjos nesutinka su atsakovės Sprendimu, savo pozicijÄ argumentuoja tuo, kad ginčo teritorija yra neužstatyta žemė: joje nėra jokių pastatytų ar statomų statinio sÄ vokÄ atitinkančių nekilnojamųjų daiktų ar kitokių nekilnojamųjų daiktų, kurių eksploatacijai bÅ«tų reikalinga žemė.

Kadangi ginčo teritorija atitinka neužstatytos žemės sampratÄ , todėl yra pagrindas jÄ grÄ Å¾inti natÅ«ra. Be to, pareiÅ¡kėjų teigimu, savivaldybė nepateikė įrodymų, kad ginčo teritorija atitinka AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytus kriterijus, pagal kuriuos Å¡i teritorija gali bÅ«ti priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei, nenurodė, dėl kokių konkrečių savybių ginčo teritorija svarbi vietos bendruomenei, kokie konkretÅ«s visuomenės poreikiai yra susiformavę tai teritorijai.

Atsakovė nurodo, kad teisės aktai priimti dėl ginčo teritorijos, vienareikÅ¡miÅ¡kai paneigia galimybę Å¡ioje teritorijoje formuoti sklypÄ grÄ Å¾inimui natÅ«ra. Byloje nėra ginčo, kad pareiÅ¡kėjos, kaip pretendentės atkurti nuosavybės teises į buvusių savininkų atitinkamai J. P. ir A. P. iki 1940 m. žemės nacionalizacijos buvusiame (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo ribose (dabar Vilniaus miestas, (duomenys neskelbtini)) turėtÄ Å¾emę. Taigi byloje ginčas keliamas dėl pareiÅ¡kėjų teisės atkurti nuosavybės teises į žemę, perduodant žemės sklypus natÅ«ra buvusioje iki nacionalizacijos vietoje – Å¡iuo metu iki 1995-06-01 buvusioje miestams nustatyta tvarka priskirtoje teritorijoje.

Ginčo dėl faktinių aplinkybių byloje nėra. Å alys nesutaria dėl ginčo sklypo priskirtinumo ir užstatymo, t. y. pareiÅ¡kėjų teigimu – žemės sklypas nėra užstatytas statiniais, todėl nepriskirtinas valstybės iÅ¡perkamai žemei ir gali bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra. Atsakovė teigia prieÅ¡ingai – generaliniu ir bendruoju planu ginčo teritorijoje, vadovaujantis teisės aktų nuostatomis, buvo tikslingai suplanuota ir numatyta vientisa tarp daugiabučių namų esanti bendrojo naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių aikÅ¡telės, vaikų žaidimų aikÅ¡telės, pėsčiųjų takai, kuri bÅ«tų skirta Å¡io gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti, todėl Å¡i žemė priskiriama valstybės iÅ¡perkamai žemei ir natÅ«ra negrÄ Å¾inama.

Nagrinėjamu atveju aktualios AtkÅ«rimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies 1 punkto nuostatos, kurios nustato, kad nuosavybės teisės į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, atkuriamos: grÄ Å¾inant natÅ«ra laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę turėtoje vietoje piliečiui ar piliečiams bendrosios nuosavybės teise, iÅ¡skyrus žemę, pagal Å¡io įstatymo 12 straipsnį priskirtÄ valstybės iÅ¡perkamai žemei. Remiantis Å¡iuo teisiniu reguliavimu, reikÅ¡minga aplinkybė yra ta, ar žemės sklypas, į kurį pretenduoja pareiÅ¡kėjos, yra laisvas ir ar jis nėra priskirtas valstybės iÅ¡perkamai žemei.

AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu nustatyta, kad valstybė iÅ¡perka žemę, kuri iki 1995-06-01 buvo miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose ir pagal įstatymus nustatyta tvarka patvirtintuose detaliuosiuose planuose yra užimta: pastatams, statiniams ar įrenginiams (statomiems arba pastatytiems) eksploatuoti reikalingų žemės sklypų; <...>; žemės sklypų, numatomų naudoti uostams ir jų įrenginiams, valstybiniams geležinkeliams, magistraliniams vamzdynams, aukÅ¡tos įtampos elektros linijoms tiesti, svarbioms valstybinės reikÅ¡mės statyboms, bendroms gyventojų reikmėms, visuomeninei statybai bei rekreacijai; valstybinių geodezinių, gravimetrinių ir astronominių tinklų punktams įtvirtinti; gamtos, archeologijos ir istorijos kompleksų bei objektų apsaugos reikalams; savivaldybių funkcijoms vykdyti reikalingų komunalinio Å«kio, socialinių, Å¡vietimo, kurortinio gydymo, rekreacijos, reabilitacijos, poilsio tikslams skirtų objektų, kurių svarbÄ vietos bendruomenei savo sprendimu pripažįsta savivaldybės taryba, eksploatacijai ir bendram (vieÅ¡am) naudojimui.

AiÅ¡kindamas šį teisinį reguliavimÄ , LVAT yra konstatavęs, kad juo yra apibrėžtos sÄ lygos, kurioms esant žemė, iki 1995-06-01 priskirta miestams, įgyja iÅ¡perkamos, t. y. negrÄ Å¾inamos natÅ«ra, žemės teisinį statusÄ . Pirmoji įstatymu nustatyta sÄ lyga yra tai, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams turi bÅ«ti priskirta pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus. Antroji sÄ lyga yra visuomenės poreikiai, kurie žemės naudojimo paskirties nustatymo bÅ«du apibrėžiami AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnyje, tačiau visuomenės poreikiai, kuriems pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 23 straipsnio 3 dalį paimama nuosavybė, yra tik konkretÅ«s ir aiÅ¡kiai iÅ¡reikÅ¡ti visuomenės poreikiai konkrečiam nuosavybės objektui.

Pagal KonstitucijÄ paimti nuosavybę (teisingai atlyginant) galima tik tokiems visuomenės poreikiams, kurie objektyviai negalėtų bÅ«ti patenkinti, jeigu nebÅ«tų paimtas tam tikras konkretus nuosavybės objektas. Taigi ne aplinkybė, kad žemė įstatyme nustatytiems poreikiams priskirta pagal įstatymų nustatyta tvarka patvirtintus detaliuosius planus, o realus ir pagrįstas visuomenės poreikis bÅ«tent tai konkrečiai žemei lemia, ar ji yra grÄ Å¾inama natÅ«ra, ar iÅ¡perkama. Realus ir pagrįstas visuomenės poreikis bÅ«tent tai konkrečiai žemei reiÅ¡kia, kad jis objektyviai negali bÅ«ti patenkintas kitaip nei paimant tam tikrÄ konkretų nuosavybės objektÄ .

Detalusis planas yra viena iÅ¡ įstatymu nustatytų privalomų sÄ lygų žemei iÅ¡pirkti, tačiau net ir jo buvimas, paneigus realų ir pagrįstÄ visuomenės poreikį, neužkerta kelio žemei grÄ Å¾inti. PrieÅ¡ingai aiÅ¡kinant įstatymÄ , galimos situacijos, dėl kurių be teisėto (konstituciÅ¡kai pateisinamo, kaip tai apibrėžiama Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1998-06-18 nutarime) pagrindo bÅ«tų suvaržyta teisė į nuosavybės teisių atkÅ«rimÄ Â (žr., pvz., LVAT  2019-05-29 nutartį administracinėje byloje Nr. eA-495-415/2019).

Taigi, teismas turi vertinti, ar ginčo žemės sklypui buvo realus ir pagrįstas visuomenės poreikis ir ar jis objektyviai negalėjo bÅ«ti patenkintas kitaip nei negrÄ Å¾inant žemės natÅ«ra jos buvusiems savininkams. Kaip minėta, atsakovė ginčo žemės sklypo priskyrimÄ Â valstybės iÅ¡perkamai žemei iÅ¡ esmės grindė tuo, jog ginčo teritorija Bendrajame plane patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamÄ sias teritorijas, užstatytas daugiabučiais ir daugiaaukščiais namais, taip pat kad Bendrojo plano reglamentų lentelėje nustatyta, jog intensyvaus užstatymo gyvenamosiose teritorijose rekomenduojama vieÅ¡o naudojimo želdynų norma yra > 15 proc., t. y. valstybės iÅ¡perkamai žemei ginčo žemės sklypas esÄ buvo priskirtas siekiant iÅ¡laikyti minėtas bendrojo naudojimo teritorijas želdynams, poilsio reikmėms, rekreacijai.

Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnyje nustatyta, kad valstybinės (valstybės perduotos savivaldybėms) funkcijos yra teritorijų planavimas, savivaldybės bendrojo plano ar savivaldybės dalių bendrųjų planų ir detaliųjų planų sprendinių įgyvendinimas (19 punktas), kraÅ¡tovaizdžio, nekilnojamųjų kultÅ«ros vertybių ir savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kÅ«rimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įraÅ¡ymo į Nekilnojamojo turto registrÄ organizavimas ir stebėsena (26 punktas), kÅ«no kultÅ«ros ir sporto plėtojimas, gyventojų poilsio organizavimas (29 punktas).

Atsižvelgdamas į nurodytÄ teisinį reguliavimÄ , teismas daro iÅ¡vadÄ , kad teisės aktai leidžia savivaldybės tarybai savo sprendimu pripažinti tam tikrus objektus, atitinkančius AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punkto kriterijus svarbiais vietos bendruomenei ir dėl to laikytinais valstybės iÅ¡perkama žeme. Kaip nustatyta, pagal (duomenys neskelbtini) gyvenamojo rajono generalinį planÄ (parengtas 1977 metais) teritorija Å¡alia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) buvo palikta kaip bendrojo (vieÅ¡ojo) naudojimo teritorija, kuria galėtų naudotis ne tik Å¡ių namų, bet ir viso rajono gyventojai.

Taryba 2007-02-14 sprendimu Nr. 1-1519, siekdama užtikrinti Vilniaus miesto darniÄ urbanistinę plėtrÄ , patvirtino BendrÄ jį planÄ . PareiÅ¡kėjų praÅ¡omas projektuoti naujas žemės sklypas, vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 12 ir 13 straipsniais, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997-09-29 nutarimu Nr.1057 ,,Dėl Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ atkÅ«rimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos ir sÄ lygų“ (toliau – Tvarka) priskirta valstybės iÅ¡perkamai, nes teritorija pažymėta prie gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini) pagal 2012 metais patvirtintÄ Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniÅ«nijos Baltupių schemÄ numatyta kaip vientisa daugiabučių namų esanti bendro naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių parkavimo bei vaikų žaidimo aikÅ¡telės ir kuri bÅ«tų skirta Å¡io gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti.

Vilniaus miesto savivaldybės direktorius 2012-01-27 įsakymu Nr. 30-200, be kita ko, patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės Verkių seniÅ«nijos Baltupių schemÄ , kurioje teritorija numatyta kaip vientisa tarp daugiabučių namų esanti bendrojo naudojimo teritorija, kurioje yra įrengti privažiavimai prie namų, automobilių aikÅ¡telės, vaikų žaidimo aikÅ¡telės, pėsčiųjų takai ir kuri bÅ«tų skirta Å¡io gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti. Taryba 2016-08-24 sprendimu Nr. 1-591 „Dėl viešųjų erdvių pripažinimo svarbiomis vietos bendruomenei“ pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrajame plane nurodytų urbanizuojamų teritorijų funkcinių zonų „Miesto centras, svarbiausi lokalÅ«s centrai“, „Rajonų centrai ir kitos miÅ¡rios didelio užstatymo intensyvumo teritorijos“ ir „Intensyvaus užstatymo gyvenamosios teritorijos“ dalyse greta (tarp) daugiabučių gyvenamųjų namų esančios vieÅ¡osios erdvės (kuriose pareiÅ¡kėja pageidauja, kad jai bÅ«tų atkurtos nuosavybės teisės) yra svarbios vietos bendruomenei ir nustatė, kad nurodytiems objektams eksploatuoti Administracijos direktorius organizuotų žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų, suformuojant valstybinės žemės sklypus vieÅ¡osioms erdvėms ir (ar) kitiems želdynams eksploatuoti, rengimÄ .

Taigi Taryba, Å¡iuo sprendimu, ginčo teritorijoje, kuri, kaip nurodyta Vilniaus miesto bendrajame plane, patenka į intensyvaus užstatymo gyvenamÄ sias teritorijas, nusprendė tarp namų esančias teritorijas palikti visuomenės reikmėms. Apie tokio sprendimo reikÅ¡mę buvo iÅ¡aiÅ¡kinta 2016-06-29 AiÅ¡kinamajame raÅ¡te, kuriame nurodyta, kad greta gyvenamųjų namų suformavus žemės sklypus bendram naudojimui bus pagerinamas želdynų tvarkymas ir kÅ«rimas, gyventojų kÅ«no kultÅ«ros ir sporto plėtra ir tai leis pagerinti vilniečiams gyvenamosios aplinkos kokybę.

Akcentuotina, kad nors pareiÅ¡kėjos skunde ir nesutinka su Tarybos 2016-08-24 sprendimu, tačiau Å¡io sprendimo nei jo priėmimo metu, nei dabar neginčija, taigi sprendimas laikytinas teisėtu ir galiojančiu. Atsižvelgiant į aukščiau iÅ¡dėstytÄ , pritartina atsakovei, kad Generaliniu planu ir Bendruoju planu ginčo teritorijoje esant įrengtiems privažiavimams prie namų, automobilių aikÅ¡telėms, vaikų žaidimų aikÅ¡telėms, pėsčiųjų takams, laikytina, kad žemės plotas patenka į gyvenamojo rajono gyventojų poreikiams tenkinti skirtÄ teritorijÄ .

Taigi, tokia žemė, vadovaujantis AtkÅ«rimo įstatymo 12 straipsnio 1 dalies 3 punktu, priskirtina valstybės iÅ¡perkamai žemei ir į jÄ nuosavybės teisės natÅ«ra negali bÅ«ti atkuriamos. Atsižvelgiant į tai, atsakovės ginčijamas Sprendimas laikytinas teisėtu bei pagrįstu. Teismas atkreipia dėmesį, kad Bendrasis planas yra nenuginčytas, teisėtas ir galiojantis, todėl jame numatyti sprendiniai yra privalomi. Dėl pareiÅ¡kėjų argumentų, kad 1977 m. generalinis planas numatė tik (duomenys neskelbtini) mikrorajono I-os statybos eilę, konstatuotina, kad nors jame yra iÅ¡skiriama I statybos eilė, tačiau pačiame brėžinyje yra pavaizduoti ir Å¡ioje eilėje nestatomi namai.

Generaliniame plane matomi skaičiais (duomenys neskelbtini) pažymėti statiniai (dabar tai (duomenys neskelbtini) daugiabučiai), kurie nėra įtraukti į I statybos eilę. Darytina iÅ¡vadÄ , kad 1977 m. generalinis planas atvaizduoja ne tik I statybos eilėje statomus statinius, tačiau ir kitus statinius. Teismo vertinimu, generalinis planas aiÅ¡kiai parodo, kad ginčo teritorijoje nebuvo planuojamos jokios statybos, ginčo teritorija buvo palikta kaip bendrojo (vieÅ¡ojo) naudojimo teritorija. PareiÅ¡kėjos argumentai, kad ginčo sklypas nėra užstatytas statiniais, todėl laikytinas nepriskirtinu valstybės iÅ¡perkamai žemei ir gali bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, vertintini kritiÅ¡kai, atsižvelgiant į aukščiau aptartas faktines bylos aplinkybes bei teisės aktų nuostatas, konstatuotina, kad pareiÅ¡kėjos teiginiai nepaneigia visuomenės poreikio į Å¡iÄ teritorijÄ , tuo pačiu nepatvirtina pareiÅ¡kėjos nurodytų aplinkybių, jog visuomenės poreikis į Å¡iÄ teritorijÄ neegzistuoja.

PareiÅ¡kėjų byloje pateikta vaizdinė medžiaga taip pat nepaneigia visuomenės poreikio į ginčo teritorijÄ . PareiÅ¡kėjos skunde teigia, kad savivaldybė dar 2015 metais buvo priėmusi sprendimÄ suprojektuoti ginčo teritorijoje natÅ«ra grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ . Teismas nesutinka su pareiÅ¡kėjų teiginiais, kadangi savivaldybės 2015-08-13 atsakymas buvo skirtas ne pareiÅ¡kėjoms, o pil. R. O., be to atsakyme tik buvo informuojama apie galimų žemės sklypų grÄ Å¾inimo procedÅ«rÄ .

Atsakymo turinys nepatvirtina, kad savivaldybė buvo priėmusi sprendimÄ suprojektuoti pareiÅ¡kėjoms ginčo teritorijoje natÅ«ra grÄ Å¾intinÄ Å¾emės sklypÄ . Teisminėje praktikoje suformuotas aiÅ¡kinimas, jog nuosavybės teisių atkÅ«rimas yra sudėtinis procesas, pagrįstas tarpinstitucinių valstybės įgaliotų vieÅ¡ojo administravimo subjektų bendradarbiavimu, AtkÅ«rimo įstatyme ir Tvarkoje nurodytų dokumentų pateikimu ir veiksmų atlikimu. LVAT yra nurodęs, jog sisteminis ir teleologinis teisinio reguliavimo aiÅ¡kinimas leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad NŽT sprendimÄ dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo į žemę, iki 1995-06-01 buvusiÄ miestams nustatyta tvarka priskirtose teritorijose, natÅ«ra gali priimti tik po to, kai vietos savivaldybės administracijos direktorius pateikia informacijÄ apie laisvÄ (neužstatytÄ ) žemę ir kartografinėje medžiagoje suprojektuoja natÅ«ra grÄ Å¾inamos laisvos (neužstatytos) žemės sklypÄ , be to, NŽT negali tęsti nuosavybės teisių į tokiÄ Å¾emę atkÅ«rimo natÅ«ra procedÅ«rų, jeigu savivaldybės administracija pateikia informacijÄ , kad buvusi savininko žemė yra valstybės iÅ¡perkama (2007-12-07 nutartis administracinėje byloje Nr. A14 -1099/2007, 2010-09-23 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1194/2010, 2011-07-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1032/2011).

LVAT pateiktu iÅ¡aiÅ¡kinimu, tik vietos savivaldybės administracijai suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios miesto žemės priskyrimo valstybės iÅ¡perkamos žemės kategorijai; NŽT negali nesivadovauti AtkÅ«rimo įstatyme ir Tvarkoje nustatytais reikalavimais ir tęsti nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra procedÅ«rÄ , neturėdama savivaldybės administracijos pateiktos informacijos apie laisvos valstybinės žemės buvimÄ , kadangi tai reikÅ¡tų institucijos kompetencijos iÅ¡plėtimÄ , be to, tokiais veiksmais bÅ«tų paneigtas nuosavybės teisių atkÅ«rimo procedÅ«rų eiliÅ¡kumas ir kompetencijų paskirstymo mechanizmas; tik vietos savivaldybės administracijai suteikta diskrecijos teisė spręsti dėl konkrečios miesto žemės priskyrimo valstybės iÅ¡perkamos žemės kategorijai (2016-03-22 nutartis administracinėje byloje Nr. A-339-858/2016, 2017-04-18 nutartis administracinėje byloje Nr. A-387-552/2017).

Be to, sprendžiant dėl pareiÅ¡kėjų skundžiamo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo, atsižvelgiama į Konstitucinio Teismo nuosavybės teisių atkÅ«rimo klausimais suformuotÄ jurisprudencijÄ . Konstitucinis Teismas yra iÅ¡aiÅ¡kinęs, jog Lietuvos valstybė, siekdama atkurti pažeistas nuosavybės teises, pasirinko ribotÄ restitucijÄ ; dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo procese turi bÅ«ti siekiama pusiausvyros tarp asmenų, kuriems atkuriamos nuosavybės teisės, ir visos visuomenės interesų (2003-03-04, 2007-07-05 nutarimai);

įstatymuose gali bÅ«ti nustatyta, kad nuosavybės objektai asmenims, turintiems teisę atkurti nuosavybės teises, natÅ«ra nėra grÄ Å¾inami, o yra valstybės iÅ¡perkami (2007-07-05, 2007-09-06, 2008-02-20 nutarimai, 2008-07-04 sprendimas); restitucijos įstatymų nuostata, kad jei negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, turi bÅ«ti skiriama kompensacija, neprieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams (2007-07-05, 2007-09-06 nutarimai, 2008-07-04 sprendimas); savininko teisėtas lÅ«kestis atkurti nuosavybės teises į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ nereiÅ¡kia, kad visais atvejais nuosavybės teisės į iÅ¡likusį nekilnojamÄ jį turtÄ turi bÅ«ti atkurtos tokį turtÄ grÄ Å¾inant natÅ«ra, galimos ir tokios teisinės situacijos, kai buvusiems savininkams nėra grÄ Å¾inamas natÅ«ra toks iÅ¡likęs nekilnojamasis turtas, kuris yra bÅ«tinas visuomenės poreikiams (2008-05-20 nutarimas); teisinis reguliavimas, kuriuo nustatomos nuosavybės teisių atkÅ«rimo natÅ«ra alternatyvos, neprieÅ¡tarauja restitucijos tikslams ir konstituciniam nuosavybės teisių apsaugos principui (2008-05-20, 2010-03-09 nutarimai).

Remiantis Konstitucinio Teismo 1994-05-27, 1995-03-08, 2001-04-02 ir kt. nutarimuose pateiktais iÅ¡aiÅ¡kinimais, daroma iÅ¡vada, kad tuo atveju, kai negalima grÄ Å¾inti turto natÅ«ra, skiriama teisinga kompensacija neprieÅ¡tarauja nuosavybės neliečiamumo ir nuosavybės teisių gynimo principams. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes ir jas patvirtinančių įrodymų visetÄ , sprendžia, kad Administracijos priimtas Sprendimas yra pagrįstas objektyviai nustatytais faktiniais duomenimis, neprieÅ¡tarauja aukÅ¡tesnės galios teisės aktams, priimti nepažeidžiant pagrindinių procedÅ«rų ir taisyklių.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, nėra teisinio pagrindo naikinti pareiÅ¡kėjų skundžiamo Sprendimo. PareiÅ¡kėjų reikalavimas įpareigoti AdministracijÄ per 6 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo Å¡ioje administracinėje byloje buvusio (duomenys neskelbtini) rėžinio kaimo (dabar - Vilniaus miestas) teritorijoje Å¡alia daugiaaukščių gyvenamųjų namų (duomenys neskelbtini), nuosavybės teisių atkÅ«rimui suprojektuoti apie 17 014 kv. m ploto grÄ Å¾intinÄ natÅ«ra atskirÄ Å¾emės sklypÄ , atlikti jo kadastrinius matavimus, parengti kadastro duomenų bylÄ , patvirtinti žemės sklypo kadastro duomenų byloje esantį žemės sklypo planÄ ir pateikti Å¡iuos dokumentus NŽT sprendimams dėl nuosavybės teisių atkÅ«rimo priimti, laikytinas iÅ¡vestiniu iÅ¡ reikalavimo panaikinti SprendimÄ .

Teismui konstatavus, kad ginčijamas Sprendimas yra teisėtas, yra atmestinas ir iÅ¡vestinis pareiÅ¡kėjų reikalavimas. Remiantis iÅ¡dėstytais motyvais, pareiÅ¡kėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktas). Administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisę gauti iÅ¡ kitos proceso Å¡alies savo iÅ¡laidų atlyginimÄ turi proceso Å¡alis, kurios naudai priimtas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, kad pareiÅ¡kėjų naudai sprendimas nepriimtas, nėra teisinio pagrindo atlyginti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

Remdamasis, tuo kas iÅ¡dėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 40 straipsnio 1 dalimi, 84 straipsniu, 86 straipsnio 2 dalimi, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, teismas n u s p r e n d ž i a: PareiÅ¡kėjų L. O. ir M. P. skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ . Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali bÅ«ti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundÄ paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismÄ .

Teisėjai Jūratė Gaidytė-Lavrinovič Ina Kirkutienė Rūta Miliuvienė