f9999689-ecc0-4acf-9062-58d686ba50df · Kauno apygardos teismas

Baudžiamoji byla Nr. 1S-308-478/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-20906-2016-9Procesinio sprendimo kategorijos: (S) 2.5.14.; 2.5.19.                          KAUNO APYGARDOS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2017 m. balandžio 19 d.Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Arūno Paštuolio ir Algirdo Remeikos, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo L.

C. skundÄ dėl KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) PravieniÅ¡kių pataisos namų-atvirosios kolonijos 1-ame sektoriuje 2017 m. vasario 13 d. priimtÄ nutarimÄ Nr. 91-30 taikyti nuteistajam L. C. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra. Teisėjų kolegija n u s t a t ė : L. C. nuteistas Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 242 straipsnį 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 641 straipsniu, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu, paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Panevėžio miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 30 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 2 d. nutartimi, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a) papunkčiu, Panevėžio miesto apylinkės teismo 2016 m. spalio 3 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2013 m. lapkričio 7 d. baudžiamuoju įsakymu, pakeistu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. liepos 21 d. nutartimi, paskirtos bausmės subendrintos iš dalies sudedant, ir nustatyta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų 3 (trijų) mėnesių 3 (trijų) dienų laisvės atėmimo bausmė.Bausmės pradžia – 2016 m. spalio 3 d., bausmės pabaiga – 2019 m. sausio 6 d.2017 m. vasario 13 d.

Komisijos nutarimu Nr. 91-30 nutarta taikyti nuteistajam L. C. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, motyvuojant tuo, kad nuteistasis per bausmės atlikimo laikotarpį drausmine tvarka nebuvo baustas, du kartus paskatintas, dalyvauja bÅ«rio visuomeniniame gyvenime, pozityvaus užimtumo priemonėse, dirba, mokosi želdinių tvarkytojo specialybės, palaiko socialinius ryÅ¡ius su artimaisiais, be to, jis įvykdė Komisijos skirtas rekomendacijas ir jo elgesys bausmės atlikimo metu sudaro pagrindÄ manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismas 2017 m. kovo 15 d. nutartimi atsisakė tvirtinti Komisijos nutarimÄ , nurodant, kad L.

C. tai ne pirmasis teistumas, anksčiau jam buvo taikytos su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, tačiau tai įtakos jo elgesiui nepadarė, nuteistasis ir toliau darė nusikalstamas veikas, kas rodo jo pavojingumÄ visuomenei, polinkį nusikalsti bei lėšas pragyvenimui gauti nusikalstamu bÅ«du.Skunde nuteistasis L. C. praÅ¡o panaikinti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį ir patvirtinti Komisijos 2017 m. vasario 13 d. nutarimÄ taikyti jam lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra.

Skunde nuteistasis nurodo, kad apylinkės teismo nutartis yra nepagrįsta, paremta tik subjektyvia nuomone, nepateikiant jokių konkrečių argumentų, kodėl negali bÅ«ti tvirtinamas Komisijos nutarimas. L. C. pažymi, kad yra pilnai įvykdęs jam nustatytÄ individualų socialinės reabilitacijos planÄ . Nuteistasis nesutinka su Socialinio tyrimo iÅ¡vados teiginiu, kad jis mÄ sto apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo poreikius, neįvertina pasekmių nukentėjusiesiems. Jis yra padaręs žymiÄ pažangÄ pasitaisymo linkme, kÄ patvirtino ir Komisija.

Nuteistasis atkreipia dėmesį, kad turi nepilnametį brolį, kuriuo rÅ«pinasi mama. Tėvo jis neturi, todėl nori padėti mamai iÅ¡laikyti jaunesnį brolį, taip pat prisidėti prie bendro Å¡eimos Å«kio. Su motina ir broliu jis palaiko artimus socialinius ryÅ¡ius, taip pat stengiasi neatitrÅ«kti nuo visuomeninio gyvenimo Lietuvoje. Nuteistojo teigimu, jis atitinka visas sÄ lygas, bÅ«tinas lygtinio paleidimo su intensyvia priežiÅ«ra taikymui. Nuteistojo L. C. skundas atmetamas.Lietuvos Respublikos BVK 157 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos komisijai praÅ¡ymus lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ sudaro pagrindÄ manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali bÅ«ti lygtinai paleisti iÅ¡ pataisos įstaigų.

Sprendžiant klausimÄ dėl lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigos, vertinama nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika ir pažanga jÄ mažinant. Nuteistojo pažanga mažinant nusikalstamo elgesio rizikÄ , jÄ vertinant atitinkamai pagal tai, ar nusikalstamo elgesio rizika yra žema, vidutinė ar aukÅ¡ta, turi sudaryti pagrindÄ manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.Pažymėtina, kad nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sÄ lygų visumÄ , t. y. atsižvelgus į visas nuteistojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, kurios gali bÅ«ti reikÅ¡mingos, priimant sprendimÄ dėl tikslingumo taikyti nuteistajam lygtinį paleidimÄ , turi bÅ«ti galima daryti iÅ¡vadÄ , kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Tai reiÅ¡kia, kad įstatymas neįpareigoja įgaliotas institucijas taikyti lygtinį paleidimÄ nuteistajam, kai tam yra įstatyme numatytas formalusis pagrindas, jei iÅ¡ byloje surinktų duomenų negalima padaryti iÅ¡vados, jog probacija bus sėkminga, o bausmės paskirtis įgyvendinta, nuteistÄ jį lygtinai paleidus iÅ¡ pataisos įstaigos. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo teiginius, socialinio tyrimo iÅ¡vados duomenis, nuteistajam taikytas socialinės reabilitacijos priemones ir jų įgyvendinimo rezultatus, nusikalstamo elgesio rizikos pokyčius, daro iÅ¡vadÄ , kad lygtinio paleidimo taikymas L.

C. Å¡iuo metu nėra tinkama poveikio priemonė, t. y. kalinimo sÄ lygas jam Å¡velninti netikslinga.Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistojo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika nėra žema, nuteistasis priskiriamas vidutinei rizikos grupei – 55 balai pagal OASys metodikÄ , todėl bÅ«tina nustatyti reikÅ¡mingÄ pažangÄ mažinant nustatytus kriminogeninius veiksnius, kurių L. C. iÅ¡skiriami keturi – informacija apie teisės pažeidimus, gyvenimo stilius ir draugai, mÄ stymas ir elgesys, nuostatos. L.

C. žino savo veiklos ir nusikalstamo elgesio ryšį, tačiau jį menkina ar mano, kad neturi kito pasirinkimo. Nuteistasis yra ypač susirūpinęs dėl savo statuso draugų kompanijoje ir savo bičiulių nuomonės. Taigi, draugų nuomonė bei vertinimas jam svarbesni nei įstatymų imperatyvų laikymasis, kitų visuomenės narių teisėtų interesų gerbimas. Nors L. C. remia visuomenės vertybes, tačiau ne visada yra linkęs elgtis pagal galiojančias moralines elgesio normas. Neigiamų savo asmenybės savybių nuteistasis neįžvelgia, o tai rodo, kad jam trūksta savikritiškumo.

L. C. neturi savo tvirto „ne“, negali atsispirti neigiamai netinkamų draugų įtakai. Be to, bylos medžiaga patvirtina ir tai, kad nuteistajam trÅ«ksta savikontrolės, kartais jis elgiasi impulsyviai, neapgalvotai. Nors nuteistasis nesutinka su teiginiu, kad jis neįvertina pasekmių nukentėjusiesiems, mÄ sto apie pasekmes tik atsižvelgdamas į savo poreikius, tačiau teisėjų kolegija tokios iÅ¡vados atmetimui neturi objektyvaus pagrindo. Å iÄ iÅ¡vadÄ pateikusi Psichologinės tarnybos specialistė betarpiÅ¡kai bendravo su nuteistuoju, įvertino jo iÅ¡sakytas mintis, nuostatas ir remdamasi savo darbiniais įgÅ«džiais suformulavo atitinkamas iÅ¡vadas.

Daryti prieÅ¡ingÄ iÅ¡vadÄ aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia ir pateikto skundo turinys, kuriame L. C. save apibÅ«dina tik iÅ¡ gerosios pusės, apie savo gailėjimÄ si dėl įvykdytų nusikalstamų veikų, nukentėjusiesiems sukeltus neigiamus padarinius, norÄ jiems kuo nors atsilyginti ar bent atsipraÅ¡yti, nuteistasis neužsimena.Pirmosios instancijos teismas pagrįstai analizavo anksčiau L. C. taikytas baudžiamosios atsakomybės priemones, kadangi akivaizdu, jog Å¡velnus baudžiamumas jo prevenciÅ¡kai neveikė ir neskatino rinktis teisėtÄ gyvenimo bÅ«dÄ .

Nuteistajam buvo taikytas ir atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau tai jo prevenciÅ¡kai neveikė. PrieÅ¡ingai, L. C. vengė atlikti apkaltinamuoju nuosprendžiu jam paskirtÄ laisvės atėmimo bausmę, tyčia iÅ¡vyko iÅ¡ savo nurodytos gyvenamosios vietos, slapstėsi nuo nuosprendį vykdančių pareigÅ«nų, dėl ko buvo paskelbta jo paieÅ¡ka. Tai patvirtina, kad nuteistasis negeba prisiimti atsakomybės už savo veiksmus, stengiasi iÅ¡vengti jam taikomų suvaržymų bei ribojimų.

Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam bÅ«tinas tolesnis kalinimas pataisos įstaigoje, nes tik griežta dienotvarkė, nuolatinė specialistų pagalba bei priežiÅ«ra gali padėti rinktis socialiai priimtinus veikimo modelius. Tai, kad L. C. bausmės atlikimo metu nėra baustas drausmine tvarka, nėra kuo nors iÅ¡skirtinė aplinkybė, besÄ lygiÅ¡kai lemianti lygtinio paleidimo taikymÄ . Laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka tik pusmetį (Socialinio tyrimo iÅ¡vadoje klaidingai nurodyta nuteistojo bausmės atlikimo pradžia ir pabaiga), nuo 2016 m. spalio 3 d., todėl apie jo elgesio kryptingumÄ spręsti dar per anksti, atsižvelgiant į jo solidžiÄ kriminalinę patirtį bei jaunÄ amžių, gim. (duomenys neskelbtini).

L. C. nusikaltimus pradėjo daryti dar bÅ«damas nepilnamečiu ir iki Å¡iol savo nusikalstamo gyvenimo bÅ«do nekoregavo, todėl jo neva padaryta žymi pažanga prasilenkia su nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Nors L. C. teigia, kad palaiko glaudžius ryÅ¡ius su artimaisiais, nori padėti motinai rÅ«pintis jaunėliu broliu, remti Å¡eimÄ finansiÅ¡kai, tačiau tam niekas netrukdė ir iki sulaikymo. Bet nuteistasis, bÅ«damas laisvėje, nedirbo, nebuvo registruotas darbo biržoje, taigi, iÅ¡sakytÄ rÅ«pestį dėl Å¡eimos bei siekio jai pagelbėti Å«kyje aukÅ¡tesnysis teismas vertina kaip formalų, o ne nuoÅ¡irdų.

Motinos autoritetas L. C. nebuvo apsauginis faktorius nuo pakartotinio nusikalstamumo, todėl grįžimas gyventi į tuos pačius motinos namus galimai sudarys sÄ lygas grįžti ir prie senų nusikalstamų įpročių. Be to, pažymėtina ir tai, kad pas motinÄ nuteistasis pastoviai negyvendavo, jis keisdavo savo faktines gyvenamÄ sias vietas ir apie tai nematydavo prasmės praneÅ¡ti Probacijos tarnybai, kas apsunkindavo jo priežiÅ«rÄ . Socialinio tyrimo iÅ¡vada liudija, kad L. C. turi smurtinio elgesio istorijos, susijusios su alkoholio vartojimu.

Nors nuteistasis teigia suprantantis ir pripažįstantis alkoholio paveikto elgesio galimÄ Å¾alÄ geriančiajam asmeniui ir jo aplinkiniams, tačiau be bendro pobÅ«džio teiginių apie alkoholio žalÄ , jokių aktyvių veiksmų, siekiant riboti svaigiųjų gėrimų vartojimÄ , nėra atlikęs. L. C. bausmės atlikimo metu nedalyvavo su alkoholio vartojimo prevencija susijusiose programose, nebendravo su specialistais dėl elgesio kontrolės įgÅ«džių gerinimo ir pan. Todėl, bÅ«nant laisvėje ir susidÅ«rus su konkrečiomis problemomis, nuteistasis gali stokoti konstruktyvių problemų sprendimo bÅ«dų.Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, darytina iÅ¡vada, kad Komisijos nutarime iÅ¡dėstytos iÅ¡vados iÅ¡ esmės atitinka faktines aplinkybes, tačiau nuteistasis neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iÅ¡ pataisos įstaigų sÄ lygų – jo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio rizikÄ nesudaro pagrindo manyti, kad jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Pažymėtina ir tai, jog taikyti lygtinį paleidimÄ yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistÄ jį, įvertinęs visumÄ aplinkybių ir padaręs iÅ¡vadÄ , jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslÄ . Byloje esančių teigiamai nuteistÄ jį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti iÅ¡vadai, kad L. C. gali bÅ«ti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės.PrieÅ¡ingos iÅ¡vados aukÅ¡tesniajam teismui neleidžia daryti ir tai, kad išėjęs į laisvę nuteistasis bus įdarbintas pas Å«kininkÄ K.

B. pagalbiniu darbininku, kÄ patvirtina jo pateikta pažyma, kadangi Å¡i aplinkybė parodo tik tam tikras nuteistojo pastangas taisyti savo elgesį ir motyvacijÄ sklandžiai integruotis į darbo rinkÄ bei tuo padėti pamatus socialiam ir visaverčiam gyvenimui visuomenėje, tačiau tai nėra pakankamas pagrindas pagrįstai iÅ¡vadai, jog tai jį sulaikys nuo pakartotinio nusikalstamumo jam bÅ«nant laisvėje. Å i iÅ¡vada darytina atsižvelgiant į tai, kad minėtas Å«kininkas nuteistajam siÅ«lo dirbti pagalbiniu darbininku, tai nėra finansiÅ¡kai pelningos pareigos, o L.

C. ankstesni teistumai liudija, kad dauguma jo padarytų nusikalstamų veikų yra susijusios su siekiu greitai ir lengvai pasipelnyti.Remiantis iÅ¡dėstytu, aukÅ¡tesnysis teismas neturi pagrindo pripažinti, kad apylinkės teismas, atsisakydamas tvirtinti Komisijos nutarimÄ taikyti nuteistajam L. C. lygtinį paleidimÄ iÅ¡ pataisos įstaigos su intensyvia priežiÅ«ra, netinkamai įvertino Å¡io klausimo iÅ¡sprendimui reikÅ¡mingas aplinkybes. Konstatuojama, jog KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jÄ naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi, n u t a r i a : nuteistojo L. C. skundÄ atmesti ir palikti galioti KaiÅ¡iadorių rajono apylinkės teismo 2017 m. kovo 15 d. nutartį.Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama. Teisėjai             JÅ«ratė Jakubonienė              ArÅ«nas PaÅ¡tuolis              Algirdas Remeika