f998c898-d098-4e08-8bdb-02ccd5aac6c2 · Vilniaus regiono apylinkės teismas

Baudžiamoji byla Nr                                                                                         Baudžiamoji byla Nr. 1-210-804/2017Teisminio proceso Nr. 1-01-1-41739-2016-6Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.7.2.5;1.1.8.1.1;1.2.4.4.2,3;1.1.10.1                                                                                                                                                            (S) TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS                                    N U O S P R E N D I S Lietuvos Respublikos vardu                                                      2017 m. spalio 17 d.

Trakų rajono apylinkės teismo teisėjas Ričardas PraÅ¡muntas, sekretoriaujant N. B. dalyvaujant Vilniaus apygardos prokuratÅ«ros Vilniaus apylinkės prokuratÅ«ros Å¡eÅ¡tojo skyriaus prokurorams J. Ž. ir M. J.,kaltinamajam E. S.,nukentėjusiajai R. M. (S.)vieÅ¡ame teisiamajame posėdyje iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ , kurioje E. S., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Lietuva, Lietuvos Respulikos pilietis, lietuvis, gyv. (duomenys neskelbtini)., Lietuva, nevedęs, pagrindinio iÅ¡silavinimo, dirbantis, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 3 p.Teismas, iÅ¡nagrinėjęs bylÄ ,             n u s t a t ė :    E. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2016-08-28 apie 23.00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini)., kur gyvena jo sesuo R.

S. kartu su vyru Ž. M., įbėgęs į buto kambarį, kur lovoje gulėjo Ž. M., ėmė jį muÅ¡ti. R. S. bandžius juos iÅ¡skirti, E. S. tyčia suėmęs jÄ už Å¡onų, numetė nuo lovos, dėl ko R. S. kojomis atsitrenkus į stiklinę spintelę, stovėjusiÄ Å¡alia lovos, dužo spintelės stiklai, kurie supjaustė R. S. kojÄ , padarydami dvi pjautines deÅ¡inės čiurnos Å¡oninio pavirÅ¡iaus apie 5 cm žaizdas, su sausgyslių (ilgosios ir trumposios peroniealinių) perdalijimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu.

Tai yra E. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 2 d. 3 p.    Kaltinamasis E. S. teisiamajame posėdyje kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2016-08-28 po pietų jam paskambino sesuo R. S. ir pasakė, kad jai reikia su juo pakalbėti. Jis jai pasakė, kad tuo metu yra Trakuose kartu su drauge S. V., A. M. ir vaikais. Kadangi sesuo R. norėjo skubiai susitikti, tai jie susitarė susitikti netoli Trakų. Sutartoje vietoje iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo R.

S., jos tuo metu sugyventinis, o dabar jau vyras Ž. M. ir dar du jam nepažįstami jaunuoliai. Ž. M. be jokio paaiÅ¡kinimo pradėjo pulti jį, prie jo prisijungė ir tie du asmenys ir jie visi spardė jį kojomis ir mušė rankomis. Tuo metu R. S. buvo užpuolusi S. V. ir A. M.. Tikriausiai Ž. M. ir jo draugai pamatė, kad jie t.y. A. M. ir S. V. su vaikais, todėl paliko ramybėje ir susėdę į maÅ¡inÄ iÅ¡važiavo. Jam užpuolimo metu buvo pamuÅ¡ta akis ir skaudėjo Å¡onÄ , bet į policijÄ dėl Å¡io incidento nesikreipė, kadangi tuo metu ruošėsi į kariuomenę ir nenorėjo jokių problemų.

TÄ pačiÄ dienÄ jam grįžus namo, vakare jam paskambino jo su R. S. bendra sesuo N. S.. Pasakė jam, kad kažkas iÅ¡ jų grasino ir jai, kad bus tas pats, kaip ir jiems prie Trakų, kad R. S. ir Ž. M. laužėsi ir daužėsi pas jÄ Ä¯ butÄ , o ji gyvena tame pačiame name ir aukÅ¡te kaip ir R. S., tik durys prieÅ¡ais. Paprašė jo, kad jis atvažiuotų pas jÄ ir pasiimtų, nes ji bijo bÅ«ti namuose, vaikas irgi bijo. Jis kartu su S. V. ir A. M. nuvažiavo pasiimti N. S.. Ji buvo užsirakinusi, todėl jis pabeldė į N. S. buto duris, o kadangi prieÅ¡ais yra Ž.

M. buto durys tai staiga pamatė Ž. M., kuris vėl jį puolė ir netikėtai papurÅ¡kė jam į akis dujų. Jie susikibo ir pradėjo stumdytis. Taip besigrumdami įėjo į Ž. M. butÄ ir į kambarį. Tuomet abu nugriuvo ant lovos ir toliau grÅ«mėsi ir mušėsi. Kadangi jam buvo papurkÅ¡ta į akis tai jis nelabai matė kas dedasi aplink tik iÅ¡girdo kažkokį dūžesį bei  R. S. Å¡auksmÄ , kad jai reikalinga greitoji pagalba. Jis tada atsikėlė nuo lovos ir S. V. ir A. M. padedamas išėjo per duris laikydamasis už sienų, nes nieko nematė nuo pripurkÅ¡tų dujų į akis.

S. V. ir A. M. įvykio metu buvo bendrame koridoriuje, o N. S. buvo pas save bute, kadangi atsidarius buto duris ji galėjo stebėti kas vyksta, nes viskas iÅ¡ jos buto matėsi. Dėl pareikÅ¡to kaltinimo kaltu neprisipažįsta, kadangi R. S. jis tyčia už Å¡onų paėmęs nemetė, gal netyčia keldamasis nuo lovos ir užkliuvo už jos, dėl ko ji galėjo pargriÅ«ti, nes R.tÄ vakarÄ buvo neblaivi. Jam atrodo, kad jie t.y. Ž. M. ir R. S. jį kaltina nepagrįstai, norėdami iÅ¡ jo pasipelnyti, kadangi Ž.

M. turi skolų dėl alimentų, todėl jiems reikalingi pinigai. O pagal jį R. S. bijo Ž. M., turi vaikÄ ir sakė, kad neturi kur eiti iÅ¡ Ž. M. namų.     Nors kaltinamasis neprisipažino dėl įvykdyto nusikaltimo, tačiau jo kaltė įrodyta sekančiais įrodymais:    Nukentėjusioji R. M. (S.) teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-08-28 vakare jie abu su vyru (tuo metu dar sugyventiniu) Ž. M. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tas butas priklauso Ž. M. mamai, ir jie abu ten gyvena.

Apie 23.00 val., iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris, kadangi jau buvo vėlus metas, Ž. M. gulėjo lovoje, ji nuėjo atidaryti durų. Pamatė, kad už durų stovi jos brolis E. S., jo sugyventinė S. V. ir A. M.. Jai atidarius duris brolis E. S. jÄ pastÅ«mė ir užėjo į butÄ pasakęs, kad norintis pasikalbėti su jos sugyventiniu Ž. M.. Tuomet ji norėjo užrakinti duris, bet S. su A. jai to padaryti neleido, trukdydamos uždaryti duris, bet pačios į butÄ neužėjo. Kiek vėliau jos prašė pasikalbėti, ji su jom užėjo į kambarį ir pamatė, kad jos brolis E. S. muÅ¡a Ž.

M., gulintį lovoje. E. S. buvo užsisėdęs ant Ž. M.lovoje ir rankomis jį mušė. Kiek buvo suduota smÅ«gių negali pasakyti, nes buvo labai iÅ¡sigandus. Ji puolė traukti brolį nuo Ž. M., tačiau brolis jÄ paėmė rankomis suėmė ir numetė nuo lovos. Ji krito tiesiai į spintelę, kurioje buvo stiklas ir stiklui sudužus, ji stipriai susipjaustė deÅ¡inę kojÄ . Tuo metu kai jÄ brolis metė į spintelę Ž. M. Å¡iek tiek iÅ¡silaisvinęs suspėjo paimti dujų balionėlį buvusį ant palangės ir papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų E. į veidÄ .

Ji tuo metu jau buvo atsitrenkus į spintelę ir susižalojus kojÄ . Tame pačiame kambaryje tuo metu buvo A. ir S., jos galėjo viskÄ matyti. Kažkuriuo momentu jos brolis E. S. pabėgo, o jai Ž. M. iÅ¡kvietė greitÄ jÄ , kadangi buvo daug kraujo iÅ¡ jos kojos. Vėliau gydytojai nustatė sausgyslių nupjovimÄ stiklu, deÅ¡inės kojos, ji gydėsi 3 mėnesius po Å¡io sužalojimo. Vilniuje Greitosios pagalbos ligoninėje, gulėjo 5 dienas, darė kojos operacijÄ . Dėl Å¡io kÅ«no sužalojimo ji savo broliui neatleidžia, kadangi jis jos net neatsiprašė, byloje reiÅ¡kia civilinį ieÅ¡kinį neturtinei žalai atlyginti, kadangi ilgÄ laikÄ buvo nedarbingume, jautė stiprius skausmus, dėl sužalotos kojos.

Iki to įvykio ji brolį matydavo retai, tarp jų jokių pykčių nebuvo, žino, kad jis buvo susipykęs su Ž. M., bet dėl ko tiksliai nežino.     Liudytojas Ž. M. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad viskas prasidėjo nuo apkalbų, kurias skleidė R. S. brolis E. S.. Nusprendė  susitikti su E. S. ir išsiaiškinti, kodėl skleidžiamos tokios kalbos. Susitiko prie Trakų Bražuolės kaime. Aiškinantis aplinkybes įvyko susistumdymas su E., kuris pradėjo garsiai šaukti, jis (Ž.

M.) jam smogė, bet neatsimena, ar jam pataikė. Visa tai truko neilgai ir galų gale pavyko su E. pasikalbėti ir iÅ¡siaiÅ¡kinti santykius, jis (E. S.) atsiprašė ir visi iÅ¡siskirstė, kaip ir laikydami tai, kad konfliktas buvo iÅ¡spręstas. Tos pačios dienos vakarÄ jie abu su žmona (tuo metu dar sugyventine) R. S. buvo namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Tas butas priklauso mamai, ir jie abu ten gyvena. Apie 23.00 val., iÅ¡girdo beldimÄ Ä¯ duris, kadangi jau buvo vėlus metas, jis gulėjo lovoje, o R. nuėjo atidaryti durų.

Pamatė, kad į kambarį, kuriame jis gulėjo, greitai įėjo R. S. brolis E. S. ir puolė ant lovos jį gulintį muÅ¡ti. E. S. užsėdo ant jo ir ėmė kumščiais muÅ¡ti jam į veidÄ , gal kokius aÅ¡tuonis smÅ«gius pataikė jam į veidÄ . Tuo metu atbėgo į kambarį R. S. ir norėjo E. S. nuo jo nutraukti, bet jis atsisuko į jÄ ir suėmęs tyčia sviedė į spintelę su stiklais, kad ji jam netrukdytų jį muÅ¡ti. Matė, kad spintelės stiklai sudužo ir jos kojos buvo viduje spintelėje.

Tada tuo metu pasinaudodamas tuo, kad E. buvo sugriebęs R. jis iÅ¡kart iÅ¡silaisvino iÅ¡ E. S., paėmė namuose ant palangės buvusį dujų balionėlį ir purÅ¡kė juo E. S. į veidÄ . Tuo metu kambaryje jau buvo A. M. ir S. V., taip pat matė kambaryje ir R. S. seserį N. S., kuri taip pat turėjo matyti visÄ Ä¯vykį, bet ji buvo girta ir girdėjo, kad vėliau atvykusiam pareigÅ«nui pasakojo kažkokias nesÄ mones, kad visas įvykis buvo koridoriuje. Jam papurÅ¡kus dujų E. S., visi iÅ¡lėkė iÅ¡ kambario, tuomet jis dar pasivijęs koridoriuje dar kartÄ papurÅ¡kė dujų E. S..

Jis pribėgo prie R. S., kuri gulėjo ant žemės su supjaustyta koja, buvo labai daug kraujo, jai užveržė kojÄ , kad ji nenukraujuotų ir iÅ¡kvietė policijÄ ir greitÄ jÄ . R. S. iÅ¡vežė į Vilniaus greitosios pagalbos ligoninę tvarkyti nupjautas sausgysles, jis važiavo kartu su ja. Ä®vykio metu jis buvo blaivus, kadangi negeria. E. S. dėl savo kÅ«no sužalojimo pretenzijų jokių neturi, bet pyksta ant jo, kadangi jis sužalojo savo seserį, o po įvykio net neaplankė ligoninėje, ja nesirÅ«pino ir neatsiprašė.    Liudytoja S. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad E. S. yra jos sugyventinis, jo seserį R.

S. ji pažįsta. 2016-08-28, vakarop ji kartu su drauge A. M., E. S. ir mažamečiais vaikais buvo Trakuose. Jai telefonu paskambino R. S., kuri jai pasakė, kad netoli Trakų nori susitikti. Jiems nuvykus į sutartÄ vietÄ iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo E. S. ir ji, o iÅ¡ kito automobilio matė, kad iÅ¡lipo Ž. M., R. S., ir du vyriÅ¡kiai, iÅ¡ kurių žino iÅ¡ matymo vienÄ , kurį vadina "E.". A. M. liko su mažamečiais vaikais sėdėti automobilyje ant galinės sėdynės. Prie jos priėjo R. S., ėmė jÄ kolioti įvairiais keiksmažodžiais ir jÄ stumdyti.

Tada ji (S. V.) pasikvietė A. M.. Tuomet R. S. įsikibo į plaukus A. M., jos tarpusavyje stumdėsi ir garsiai Å¡aukė. Matė iÅ¡ tolo, kad Ž. M. ir "E." mušė E. S., kaip tiksliai jį mušė pasakyti negali. Kiek vėliau prie jų priėjo Ž. M. ir tuo metu R. S. paleido A. M.. Mano, kad jie juos užpuolė dėl kažkokių nepagrįstų apkalbų, kurias minėjo. Dėl Å¡io įvykio į policijÄ nesikreipė ir niekam dėl įvykio pretenzijų neturi. TÄ patį vakarÄ , tikslios valandos nežino, E. S. paskambino jo sesuo N. S., kuri jam skundėsi, kad Ž.

M. su R. S. laužė jos buto duris ir prašė E. S. pagalbos. Tryse, t.y., ji, A. M. ir E. S. nuvyko pažiÅ«rėti kas vyksta. Atvykus laiptinėje buvo ramu. Ji nebuvo užėjusi nei pas N. S. nei pas R., nes visÄ laikÄ buvo bendrame koridoriuje. Matyt Ž. M. ir R. S. girdėjo jų balsus, tad abu išėjo į laiptinę ir E. S. su Ž. M. susistumdė laiptinėje, nematė ar buvo suduoti smÅ«giai. Ž. M. besistumdant koridoriuje papurÅ¡kė aÅ¡arinių dujų E. S. į akis ir jie besistumdydami atsidÅ«rė Ž.

M. bute ir ten toliau stumdėsi, jokių smÅ«gių ji nematė, kadangi į butÄ užėjusi nebuvo, stovėjo Å¡alia buto durų. Kaip buvo sužalota R. S. ji taip pat nematė. Girdėjo iÅ¡ buto kažkieno balsÄ , kuris sakė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Ji, A. M. ir N. S. visÄ laikÄ buvo bendrame koridoriuje, todėl kas vyko Ž. M. bute ji nematė.     Liudytoja N. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji yra E. S. ir R. S. dabar jau M. sesuo. Gyvena tame pačiame name, laiptinėje ir net jų durys viena Å¡alia kitos su seserim R.. 2016-08-28 į vakarÄ jai paskambino sesuo R.ir paprašė jų brolio numerio.

Girdėjo telefonu, kad ji yra iÅ¡gėrusi, bet brolio telefono numerį pasakė. Maždaug po 1,5 val., ar po 2 val., vėl jai paskambino R. S., Å¡aukė į ragelį ir grasino aiÅ¡kindami, kad Ž. M. sumušė jos brolį ir, kad jos laukia tas pats, už kažkokias apkalbas, apie kurias ji nieko nežino. Ji iÅ¡sigando paskambino broliui E. S. ir paprašė, kad jis jos atvažiuotų paimti pas save, nes ji tuo metu namie buvo viena su vaiku ir bijo savo sesers, kuri jai grasino. Netrukus atvažiavo pas jÄ brolis su A.

M. ir savo sugyventine S. V., buvo užėję pas jÄ Ä¯ butÄ , tuomet į duris paskambino Ž. M. ir jiems visiems išėjus į koridorių, Ž. M. su E. S. susibarė, susistumdė ir susimušė. Tuo metu Ž. M. E. S. papurÅ¡kė į akis iÅ¡ aÅ¡arinių dujų balionėlio. Viskas vyko greitai, kad net nepastebėjo, kuris kuriam kaip sudavė. MuÅ¡damiesi abu atsidÅ«rė Ž. M. bute, ji su A. M. ir S. V. buvo laiptinės koridoriuje, kur R. bandė užsipulti A. M., tačiau matyt R. S. pastebėjusi vykstančias muÅ¡tines tarp Ž.

M. ir E. S. įbėgo į butÄ gelbėti Ž. M. ir atsitrenkė į spintelę ir spintelės stiklai užgriuvo jai ant kojos. Matė, kad jos niekas nestÅ«mė, o ji pati atsitrenkė, kadangi buvo neblaivi. Mano, kad R. S. nebuvo specialiai pastumta, tiesiog taip išėjo, nes ji įsipainiojo tarp dviejų besimuÅ¡ančių vyrų. Jokių konfliktų iki to laiko ji su R. S. neturėjo, sugyveno gražiai, kadangi ji yra jos sesuo. Su E. S. ji taip pat gerai sutarė. Pamačiusi, kad R. smarkiai kraujuoja koja ji iÅ¡vietė greitÄ jÄ medicinos pagalbÄ .    Liudytojas I.

Š. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad įvykį (duomenys neskelbtini) gatvėje prisimena, bet miglotai. Pagarsinus parodymus gali patvirtinti, kad viskas buvo būtent taip kaip yra užfiksuota ikiteisminio tyrimo metu, o būtent: 2016-08-28 dirbo kartu su vyr. patruliais E. K. ir P. D.. Apie 23.23 buvo gautas pranešimas, kad adresu (duomenys neskelbtini)., sumuštas žmogus. Kuomet atvyko, daugiabučio namo kieme jau buvo GMP brigada, kurios mašinoje, kaip suprato sėdėjo nukentėjusioji R. S., o šalia GMP stovėjo Ž.

M.. Kadangi jie buvo lauke ir GMP ruošėsi R. S. vežti į Vilnių į ligoninę, todėl jie į buto patalpas nepateko. Susirašė tik Ž. M. ir R. S. duomenis ir GMP iÅ¡vyko, iÅ¡ paskos jos iÅ¡vyko ir Ž. M. savo automobiliu. Ž. M. jiems pasakė, kad jiems reikia ieÅ¡koti E. S., tai yra R. S. brolio, nes jis jÄ sumušė, kaip sumušė nesakė. Jiems patruliuojant Vievyje, pastebėjo E. S. automobilį, Å¡alia (duomenys neskelbtini) namo. Pasibeldus į namÄ , duris atidarė S. V., kuri atsakė, kad E. S. yra namuose ir jis papraÅ¡ytas nuvyko su jais iÅ¡siaiÅ¡kinti aplinkybių į Elektrėnų PK.

Praėjus kuriam laikui, buvo gautas dar vienas pranešimas, kad Ž. M. vairuoja automobilį neblaivus. Kas pranešė apie tai jis nežino. Tuomet jie Ž. M. lūkuriavo netoli jo namų. Ir poros valandų bėgyje Ž. M. savo automobiliu grįžo prie namų. Ž. M. patikrino alkotesteriu, bet paaiškėjo, kad Ž. M. buvo visiškai blaivus.    Liudytojas E. S. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis yra Ž. M. draugas ir buvęs bendradarbis. Jis yra jam pasakojęs, kad jį stipriai, dėl visko apklaba jo sugyventinės R.

S. brolis E. S.. Ž. M. jam paskambino 2016 m. rugpjūčio gale, tikslios datos jis neprisimena ir pasakė, kad vyks kalbėtis su E. S., dėl kažkokių apkalbų ir paprašė, kad jis važiuotų kartu su juo, kadangi jis E. S. bijo. TÄ patį vakarÄ jis kartu su Ž. M. ir R. S. nuvyko prie Trakų aikÅ¡telės, kur susitiko su E. S., jis jį matė pirmÄ kartÄ , E. S.kalbėjosi su Ž. M., paskui Ž. M., už apkalbas bandė suduoti jam į veidÄ , bet nepataikė, E. S. nuo smÅ«gio iÅ¡sisuko, E. S. lakstė ir rėkė tuomet jis koja vienÄ kartÄ spyrė E. S. į užpakalį, kad Å¡is aprimtų ir galima bÅ«tų su juo kalbėtis normaliai.

Tuo metu kažkokios jam nepažįstamos dvi merginos buvo užpuolusios R. S. ir tampė jÄ už plaukų, bet merginas jis ir Ž. M. atitraukė. Tuomet kažkaip pagaliau pavyko pasikalbėti Ž. M. ir E. S., E. S. jo atsiprašė už apkalbas jie paspaudė vienas kitam rankas ir iÅ¡siskirstė. Ž. M. paskui jį nuvežė namo ir jie iÅ¡siskirstė, po kelių dienų jis jam papasakojo, kad tÄ patį vakarÄ , kai buvo Trakuose, pas jį į namus įsiveržė E. S., užpuolė ir mušė jį jau gulintį lovoje, o kuomet juos norėjo iÅ¡skirti R.

S., E. S. tyčia numetė R. S. nuo lovos ir Å¡i į stiklinę spintelę stipriai susipjaustė kojÄ , po ko gulėjo ir ligoninėje ir jai buvo atlikta kojos operacija.     Liudytoja A. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad E. S. ji pažįsta, jis yra jos draugės S. V. sugyventinis, jie gyvena tame pačiame name, kaip ir jos mama. 2016-08-28, vakarop ji kartu su S. V., E. S. ir mažamečiais vaikais buvo Trakuose. Kažkas telefonu paskambino S. V. ir ji jiems pasakė, kad netoli Trakų turi susitikti su E. S. sese R.

S. ir jos sugyventiniu Ž. M.. Jiems nuvykus į sutartÄ vietÄ iÅ¡ automobilio iÅ¡lipo E. S. ir S. V., iÅ¡ kito automobilio matė, kad iÅ¡lipo Ž. M., R. S., ir du jai nepažįstami asmenys. Ji liko su mažamečiais sėdėti automobilyje ant galinės sėdynės. Galines dureles atidarė galimai Ž. S. bendradarbis "E.", jai iÅ¡ matymo pažįstamas, ir su ja pasisveikinęs jas uždarė. Tuomet ji iÅ¡girdo, kad S. V. kviečia jÄ , ji iÅ¡lipo iÅ¡ automobilio, tuomet pamatė, kad R. S. buvo akivaizdžiai neblaivi, taip pat matė kaip Ž.

M. ir "E." muÅ¡a E. S.. Kaip jie jį mušė tiksliai pasakyti negali, nes jie buvo toliau nuo jos. Matė, kad R. S. buvo įsikibusi į krÅ«tinės dalį S. V., jai paklausus R. S. kodėl ji taip elgiasi, R. S. įsikibo į jÄ ir suplėšė jai maikutę, po ko jos susistumdė. Vėliau R. S. jai buvo įsikibusi į plaukus. Ä®sikiÅ¡us Ž. M. konfliktas baigėsi ir jie susėdę į automobilius iÅ¡siskirstė. Dėl ko viskas įvyko ji nežino, spėja, kad tai galėjo įvykti dėl kažkokių asmeniÅ¡kumų, kilusių tarp brolio E. S. ir sesers R.

S.. Dėl Å¡io įvykio į policijÄ nesikreipė ir niekam dėl įvykio pretenzijų neturi. TÄ patį vakarÄ , tikslios valandos nežino, E. S. paskambino E. S. sesuo N. S. kuri jam skundėsi, kad Ž. M. su R. S. laužė jos buto duris ir prašė E. S. pagalbos. Trise, t.y., ji, S. V. ir E. S. nuvyko pažiÅ«rėti kas vyksta. Atvykus laiptinėje buvo ramu, jie užėjo pas N. S. paklausti kas buvo, kadangi Ž. M. buto durys yra prieÅ¡ais N. S. duris, Ž. M. ir R. S. girdėjo jų balsus, tad abu išėjo į laiptinę ir E. S. su Ž.

M. susistumdė laiptinėje, nematė, ar buvo suduoti smÅ«giai. Grumtynių metu jie abu atsidÅ«rė Ž. M. bute ir ten toliau stumdėsi, jokių smÅ«gių ji nematė, kadangi į butÄ užėjusi nebuvo. Kaip buvo sužalota R. S. ji taip pat nematė. Girdėjo iÅ¡ buto kažkieno balsÄ , kuris sakė kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ . Tuomet ji, S. V. ir E. S. pasiÅ¡alino. Vėliau kažkas jai sakė, kad įvykio metu R. S. buvo sužalota koja, smulkmenų nežino ir nieko pati nematė. Daugiau nieko papildyti neturi. ( b.l.77 )    Liudytoja J.

S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad dirba Elektrėnų GMP bendruomenės slaugytoja 2016 m. vasaros pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, buvo iÅ¡kvietime (duomenys neskelbtini), Užėjus į butÄ , kurio numerio neprisimena, tiesiai nuo durų esančiame kamabryje, gulėjo jauna mergina, kurios koja buvo stipriai sužalota. Å alia stovėjo stiklinis daiktas, stalelis ar spintelė, tiksliai neprisimena. Merginai buvo stipriai stiklais supjaustyta koja. Jinai jai kojÄ sutvarstė, ir tuomet greitosios pagalbos automobiliu vežė tiesiai į Greitosios pagalbos ligoninę Vilniuje.

Neprisimena ar mergina jai sakė, kas jÄ sužalojo. Daugiau nieko papildyti neturi. ( b.l. 97 )                                                          Kiti byloje iÅ¡tirti įrodymai    Nukentėjusioji R. S. 2017-03-31 parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus. ( b.l. 57-61 )    Liudytojas Ž. M. 2017-03-31 parodymų patikrinimo metu patvirtino apklausos metu duotus savo parodymus. ( b.l. 71-75 )    Akistatos tarp nukentėjusiosios R.

S. ir kaltinamojo E. S. metu R. S. patvirtino savo parodymus duotus apklausų metu, tik patikslino, kad E. S.jÄ stipriai metė, jos deÅ¡inė koja tiesiog įlindo į tos stiklinės spintelės vidų ir visi stiklai dužo. Kokiu momentu buvo S. S. papurkÅ¡ta dujų atsakyti negalėjo. Kaltinamasis E. S. akistatos metu parodė, kad 2016-08-28 vakare viskas prasidėjo koridoriuje, Ž. M. puolė jį koridoriuje, tada papuolė į kambarį pas juos grumdamiesi. Bandė skirti sesuo R. S., tačiau jis jos tyčia niekur nenumetė, nematė iÅ¡ viso, kaip ji nukrito ir kur.

Taip pat parodė, kad 2016-08-28 vakare, tik atėjus prieÅ¡ muÅ¡tynes Ž. M. jam papurÅ¡kė į akis dujų. (b.l. 108 )    Akistatos tarp liudytojo Ž. M. ir kaltinamojo E. S. metu Ž. M. parodė, kad 2016-08-28 muÅ¡tynės prasidėjo lovoje, apie 23.00 val., E. S. įsiveržė į jo namus, priėjo prie jo gulinčio lovoje, E. S.buvo užlipęs ant lovos ir mušė jį. Tada R. S. norėjo nuo jo nuimti savo brolį E. S.. Tačiau E. S. jÄ tyčia suėmęs už Å¡onų sviedė į Å¡alia stovėjusiÄ spintelę, dužo stiklai ir R.

S. kojos atsidÅ«rė spintelės viduje. PapurÅ¡kė E. S.dujų jau po visko, kad juo atsikratyti. Tuo metu R. S. gulėjo ant žemės stikluose, su sužalota koja ir tik po supurkÅ¡tų dujų R. S. pabėgo iÅ¡ jų namų. Kaltinamasis E. S. akistatos metu parodė, kad muÅ¡tynių pradžia buvo prie durų, vėliau jie grumdamiesi nuėjo į kambarį ir nukrito ant lovos. Jautė, kad R. S. traukė jį nuo Ž. M., tačiau jis R. S. nuo lovos nenumetė, nematė, kaip jinai susižalojo. Dujos jam į veidÄ buvo įpurkÅ¡tos pačio įvykio pradžioj, stovint prie buto durų. ( b.l. 113)    2017-06-05 garso įraÅ¡o apžiÅ«ros metu nustatyta, kad 1) pirmasis garso įraÅ¡as įraÅ¡ytas CD-R diske, yra 1,33 min. trukmės. Jame girdisi moteriÅ¡kas balsas, kuriuo praÅ¡oma iÅ¡kviesti greitÄ jÄ pagalbÄ R.

S., kurios koja yra sužalota. Kviečiama pagalba seseriai, todėl galima įtarti, kad skambina N. S..2) garso įraÅ¡as yra 2,17 min. trukmės. Jame girdimas Ž. M. balsas ( vėliau jis prisistato), praÅ¡oma policijos pagalbos, dėl to, kad pas juos į namus įsibrovė E. S., jo sugyventinės brolis ir sužalojo jį ir savo seserį R. S..3) garso įraÅ¡as yra 3,40 min. trukmės. Jame girdimas N. S. balsas ( jinai prisistato), ir praneÅ¡ama, kad greitÄ jÄ pagalbÄ , kuri iÅ¡vežė R. S., automobiliu nulydėjo girtas asmuo. ( b.l. 35 )    2017-01-20 apžiÅ«ros protokole užfiksuota, kad med. ekspertas apžiÅ«rėjęs R.

S. medicininius dokumentus duoda iÅ¡vadÄ , kad R. S. buvo padarytos dvi pjautinės deÅ¡inės čiurnos Å¡oninio pavirÅ¡iaus apie 5 cm ilgio žaizdos, su sausgyslių ( ilgosios ir trumposios peroniealiniu) perdalijimu. Sužalojimas galėjo bÅ«ti padarytas aplinkybėse nurodytu metu, kontaktuojant su pjaunančių savybių daiktais ar pavirÅ¡iais. Sužalojimas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymo mastÄ . ( b.l. 43 )    Vilniaus apskr. VPK Elektrėnų PK Veiklos skyriaus vyresniosios tyrėjos G.

V.tarnybiniame praneÅ¡ime nurodoma, kad buvo bendrauta su buto 56, esančio name, adresu (duomenys neskelbtini), gyventoja T. P., kuri nurodė, kad 2016 m. vasaros pabaigoje, tikslios dienos neprisimena, bute Nr. 57, kuriame gyvena R. S. ir E. M., girdėjo triukÅ¡mÄ paties buto viduje, ne laiptinėje, todėl į laiptinę išėjusi nebuvo, todėl nieko daugiau nežino. (b.l. 98)                                                          Įrodymų vertinimas    Apkaltinamasis nuosprendis priimamas tik su sÄ lyga, jeigu teisminio bylos nagrinėjimo eigoje kaltinamojo kaltumas nusikalstamos veikos padarymu yra įrodytas (Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 2 d.).

Ä®rodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remiasi teismas ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimÄ , Å¡iÄ veikÄ padariusio asmens kaltumÄ ir kitas aplinkybes, turinčias reikÅ¡mės bylai iÅ¡spręsti (Lietuvos Respublikos BPK 20 str.). LR BK 14 straipsnyje nustatyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu padaręs nusikaltimÄ ar baudžiamÄ jį nusižengimÄ , jeigu jis Å¡iÄ veikÄ padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Kaltė yra vienas iÅ¡ įrodinėjimo dalykų ir apkaltinamasis teismo nuosprendis yra teisingas tik tada, kai iÅ¡ jo matyti objektyviai egzistuojanti asmens, padariusio pavojingÄ veikÄ , kaltė.    Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 138 str. 2 d. 3 p. numatyta baudžiamoji atsakomybė už nesunkų sveikatos sutrikdymÄ savo artimam giminaičiui ar Å¡eimos nariui.    Taigi, nors kaltinamasis E. S. ir neprisižino įvykęs jam inkriminuojamÄ nusikaltimÄ , tačiau teismas mano, kad surinktais įrodymais t.y. teisiamojo posėdžio metu tiek ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios parodymais, liudytojo Ž.

M. parodymais, nukentėjusiosios ir liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolais, akistatų protokolais, specialisto iÅ¡vada bei kitais byloje turimais įrodymais yra visiÅ¡kai įrodyta, kad kaltinamasis E. S. padarė nesunkų sveikatos sutrikdymÄ savo Å¡eimos nariui, o bÅ«tent: 2016-08-28 apie 23.00 val., atvykęs adresu (duomenys neskelbtini)., kur gyvena jo sesuo R. S. kartu su vyru Ž. M., įbėgęs į buto kambarį, kur lovoje gulėjo Ž. M., ėmė jį muÅ¡ti. R. S. bandžius juos iÅ¡skirti, E. S. tyčia suėmęs jÄ už Å¡onų, numetė nuo lovos, dėl ko R.

S. kojomis  atsitrenkus į stiklinę spintelę, stovėjusiÄ Å¡alia lovos, dužo spintelės stiklai, kurie supjaustė R. S. kojÄ , padarydami dvi pjautines deÅ¡inės čiurnos Å¡oninio pavirÅ¡iaus apie 5 cm žaizdas, su sausgyslių (ilgosios ir trumposios peroniealinių) perdalijimu, kas vertinama nesunkiu sveikatos sutrikdymu. Tai yra E. S. padarė nusikalstamÄ veikÄ , numatytÄ LR BK 138 str. 2 d. 3 p.    Teismas kritiÅ¡kai vertina kaltinamojo parodymus toje dalyje, kad Ž. M. dar bÅ«nant koridoriuje papurÅ¡kė jam aÅ¡arinių dujų ir besigrumiant su juo tokiu bÅ«du pateko į Ž.

M. butÄ . KritiÅ¡kai Å¡ie parodymai vertinami kaip neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių kaip kaltinamojo gynybinė pozicija. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad kaltinamojo parodymai buvo nenuoseklÅ«s ir dėl Å¡ios esminės aplinkybės buvo keičiami ikiteisminio tyrimo metu t.y. kaltinamasis pirminės apklausos metu įvykusios 2017-03-27 d, parodė, kad Ž. M. dujų jam į akis papurÅ¡kė, kai jie abu buvo nugriuvę ant lovos Ž. M. bute, o vėlesnių gi parodymų metu kaltinamasis nurodė jau kitokias Å¡io įvykio aplinkybes t.y. kad dujų jam buvo papurkÅ¡ta į akis dar bÅ«nant bendrame koridoriuje, tokius parodymus davė ir teisiamojo posėdžio metu.

Tuo tarpu vertinant nukentėjusios R. S. ir liudytojo Ž. M. parodymus teismas juos vertina kaip nuoseklius ir neprieštaraujančius faktinėms bylos aplinkybėm. Teismas mano, kad tokie kaltinamojo parodymai, kad jam buvo papurkšta dujų bendrame koridoriuje yra neatitinkantys tiesos, kadangi tuo pat metu kaip seka iš kitų liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (S. V., A. M., N. S.) jos šios aplinkybės visai nenurodė, o N. S. apklausta kaip liudytoja 2017-02-03 parodė kad koridoriuje Ž.

M. su E. S. susibarė, susistumdė ir susimušė. Viskas vyko taip greitai, kad net nepastebėjo, kuris kuriam kaip sudavė. MuÅ¡damiesi atsidÅ«rė Ž. M. bute, ji su A. M. ir S. V. buvo laiptinės koridoriuje, tuomet matė, kaip R. S. bėgo į butÄ gelbėti Ž. M.. Matė, kaip Ž. M. įpurÅ¡kė E. S. dujų į veidÄ , toliau matė, kaip jie visi stumdėsi grumtynių metu ir R. S. kažkurio iÅ¡ jų pastumta, atsitrenkė į savo kambaryje stovėjusiÄ stiklinę spintelę ir spintelė užkrito ant jos kojų.(b.l.

85) Teisminio tyrimo metu liudytoja N. S. pakeitė savo parodymus dalyje dėl Ž. M. ašarinių dujų panaudojimo vietos, todėl teismas vertindamas jos parodymus vertina kaip neobjektyvius ir nenuoseklius.Teismas mano, kad kaltinamasis E. S. po prieš tai įvykusio konflikto su Ž. M. ir jo draugais, kurio metu jis galimai nukentėjo, išdavoje turėjo priežastį išsiaiškinti santykius ir atkeršyti Ž. M., todėl kaltinamojo dėstomos aplinkybės, toje dalyje, kad jis atvyko pas seserį N. S. jos pasiimti, kadangi manė, kad jai yra grėsmė iš kaimynystėje gyvenančios sesers R.

S. ir Ž. M. vėl gi vertintina kaip gynybinę kaltinamojo pozicija neatitinkančia faktinių bylos aplinkybių. Liudytojos S. V. parodymus teismas taip pat vertina kritiÅ¡kai, kadangi ji yra kaltinamojo E. S. sugyventinė ir yra suinteresuota bylos baigtimi.     Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formÄ , kaltinamojo E. S. asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.    Kaltinamajam E. S. inkriminuojama nusikalstama veika, numatyta Lietuvos Respublikos BK 138 str. 3 d. 3 p., priskiriama prie apysunkių nusikaltimų (Lietuvos Respublikos BK 11 str. 4 d.).

Teismas mano, kad nusikalstamÄ veikÄ E. S. padarė netiesiogine tyčia t.y. nors tyčia suėmęs nukentėjusiÄ jÄ už Å¡onų, numetė nuo lovos, tačiau tokių padarinių atsiradusių nuo Å¡ių veiksmų jis nesitikėjo. E. S. ankščiau nėra teistas, baustas administracine tvarka, psichiatrinę ir narkologinę įskaitÄ neįraÅ¡ytas, yra dirbantis. Jo atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.    Visa tai leidžia daryti iÅ¡vadÄ , jog bausmės tikslai numatyti BK 41 straipsnyje bus pasiekti skiriant  E. S. BK 138 str. 2 d. 3 p. , sankcijoje numatytÄ laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymÄ vadovaujantis LR BK 75 str. atidedant.    Byloje yra pareikÅ¡tas Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys dėl 671,84 Eur žalos atlyginimo, kuris yra atlygintas ir nukentėjusios R.

S. civilinis ieškinys dėl 5000 eurų neturtinės žalos atlyginimo.    Civilinio ieškinio išsprendimas    LR BPK 109 str, numato, kad asmuo dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.    Turtinė ir neturtinė žala yra dvi savarankiškos žalos rūšys, atlyginamos skirtingais pagrindais, o jų dydis nustatomas pagal skirtingus kriterijus.

Turtinė žala atlyginama, kai nukenčia asmens ekonominiai interesai, ir Å¡ios žalos dydis pinigais galį bÅ«ti apskaičiuojamas tiksliai pagal objektyvius kriterijus. Tuo tarpu neturtinės žalos, atsirandančios dėl neturtinio pobÅ«džio praradimų, kai pakenkiama nematerialioms, t.y. ekonominės vertės neturinčioms vertybėms – Å¡ios žalos piniginė iÅ¡raiÅ¡ka nustatoma vadovaujantis kriterijais, kurių nebaigtinis sÄ raÅ¡as įtvirtintas CK 6.250 straipsnyje. Teismas spręsdamas dėl neturtinės žalos įvertinimo pinigais vadovaujasi ne tik CK 6. 250 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, bet ir sÄ Å¾iningumo, protingumo, teisingumo principais bei CK 6.251 straipsnio 2 dalyje ir 282 straipsnyje įtvirtintais kriterijais.

Toks neturtinės žalos atlyginimo teisinis reglamentavimas nustatytas tam, kad teisės į neturtinės žalos atlyginimÄ Â nepažeistų nurodytų principų ir nesukeltų neadekvačių sunkių pasekmių žalÄ atlyginti turinčiam asmeniui. CK 6.263 straipsnio 2 dalis nustato, kad žalÄ , padarytÄ asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais ir neturtinę žalÄ privalo visiÅ¡kai atlyginti atsakingas asmuo. Neturtinės žalos atlyginimo srityje visiÅ¡ko žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali bÅ«ti taikomas visa apimtimi, kadangi neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma.

Ä®statymas numato piniginę satisfakcijÄ , kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtÄ dvasinį, fizinį skausmÄ ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingÄ piniginę kompensacijÄ už patirtÄ skriaudÄ (dvasinius, fizinius iÅ¡gyvenimus, praradimus). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiÅ¡kindamas teisės normas, reglamentuojančias neturtinės žalos atlyginimÄ , yra nurodęs, kad neturtinės žalos dydis, iÅ¡reikÅ¡tas pinigais, yra bendrieji nuostoliai, kurių įrodinėjimo specifika yra ta, jog jų dydį nustato teismas, o kreditorius turi pagrįsti kuo daugiau ir kuo svarbesnių neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikÅ¡mingų kriterijų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 18 d. nutartį civilinėje byloje L.

Z., M. Z., V. Z., G. Z. v. VÅ¡Ä® Marijampolės ligoninė, bylos Nr. 3K-7-255/2005).     Taigi, vadovaujantis aukščiau iÅ¡dėstytais civilinio ieÅ¡kinio tenkinimo kriterijais, įvertinęs nukentėjusios civiliniame ieÅ¡kinyje iÅ¡dėstytus argumentus dėl patirtos neturtinės žalos atlyginimo, įvertinęs kaltinamojo turtinę padėtį, o taip pat įvertinęs padaryto nusikaltimo pobÅ«dį ir pasekmes vadovaudamasis byloje turimais įrodymais teismas mano, kad nukentėjusioji turi teisę reikalauti jai atlyginti neturtinę žalÄ , tačiau teismas įvertinęs bylos aplinkybes bei vadovaudamasis aukščiau iÅ¡dėstytais žalos atlyginimo kriterijais nukentėjusiajai priteistinos neturtinės žalos dydį mažina iki 800 Eur.  Teismas mano, kad bylos nagrinėjimo momentui toks neturtinės žalos dydis nukentėjusiajai yra pakankama kompensacija už patirtus iÅ¡gyvenimus, stresÄ ir kitas neigiamas pasekmes.Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieÅ¡kinys yra pagrįstas todėl tenkintinas visiÅ¡kai.    Daiktai, turintys reikÅ¡mės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti byloje:

CD su garso įraÅ¡u iÅ¡ bendrojo pagalbos centro paliktinas prie bylos.         Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 303 str., 305 str., 307 str. ir 308 str., teismas               n u s p r e n d ž i a :     E. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimÄ , numatytÄ Lietuvos Respublikos     BK 138 str. 2 d. 3 p. ir skirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.         Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. laisvės atėmimo bausmės vykdymÄ Â E. S. atidėti 1 (vieneriems) metams įpareigojant nuteistÄ jį neiÅ¡vykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiÅ«rÄ vykdančios institucijos leidimo.

         Priteisti iÅ¡ E. S. nukentėjusios R. M. (S.) naudai 800 Eur neturtinės žalos.Priteisti iÅ¡ E. S. civilinio ieÅ¡kovo Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 671,84 Eur turtinės žalos.Bausmės vykdymo pradžiÄ skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali bÅ«ti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismÄ apeliaciniu skundu.          Teisėjas                                                              Ričardas PraÅ¡muntas