f998adac-059a-4849-8406-4f505a267e17 · Vilniaus miesto apylinkės teismas

?Civilinė byla Nr.e2YT-19150-534/2019 Proceso Nr. 2-68-3-13492-2019-0 Procesinio sprendimo kategorija 2.5.1., 2.5.4., 2.5.5. (S) VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2019 m. gegužės mėn. 21 d. Vilnius Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Audrius Žiedelis, RaÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal pareiÅ¡kėjo G. P. pareiÅ¡kimÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo. Teismas, iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ , n u s t a t ė :

PareiÅ¡kėjas G. P. kreipėsi į teismÄ su pareiÅ¡kimu dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo, kad po sutuoktinio J. P. mirties (duomenys neskelbtini), jo senelė B. P. priėmė palikimÄ pagal įstatymÄ . PareiÅ¡kėjas nurodo, kad senelė B. P. nuosavybės teise turėjo butÄ (duomenys neskelbtini). Senelė B. P. paliko testamentÄ , pagal kurį jos turtÄ paveldi sÅ«nus K. P., o jeigu jis mirÅ¡ta ar palikimo nepriima, turtÄ paveldi pareiÅ¡kėjas G. P.. PareiÅ¡kėjas nurodo, kad B.

P. (duomenys neskelbtini) mirė, jo tėvas ir testatorės sÅ«nus K. P. atsisakė nuo palikimo, o jis padavė pareiÅ¡kimÄ dėl turto paveldėjimo. Nurodo, kad notaras atsisako iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ pagal senelės B. P. testamentÄ , nes po senelio J. P. mirties ji nepriėmė jo palikimo – buto, (duomenys neskelbtini) dalies. PareiÅ¡kėjas praÅ¡o teismÄ nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. P. mirties turtÄ paveldėjo senelė B. P., nes liko gyventi tame pačiame bute, mokėjo mokesčius, sudarinėjo sutartis, tai yra mirus sutuoktiniui, senelė senelė B.

P. rÅ«pinosi turtu, jį valdė, mokėjo mokesčius. Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR Finansų ministerijos praÅ¡o vadovautis byloje pateiktais įrodymais ir sprendimÄ priimti įvertinus įrodymus dėl nekilnojamojo turto valdymo fakto. PareiÅ¡kimas tenkinamas. Teismas nustatė, kad pareiÅ¡kėjas G. P. kreipėsi į teismÄ dėl juridinę reikÅ¡mę turinčio fakto nustatymo: kad po sutuoktinio J. P. mirties (duomenys neskelbtini) palikimÄ priėmė ir pradėjo jį valdyti senelė B.

P.. IÅ¡ pareiÅ¡kėjo procesinio dokumento ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų - santuokos liudijimo nustatyta, kad J. P. ir B. P. santuokÄ sudarė (duomenys neskelbtini) (b.l.13). Nekilnojamojo turto registro iÅ¡raÅ¡as (b.l.9) rodo, kad butas (duomenys neskelbtini), įgytas ir įteisintas vieno iÅ¡ sutuoktinių vardu (B. P. vardu) (duomenys neskelbtini). Mirties liudijimas rodo, kad J. P. mirė (duomenys neskelbtini). Gyventojų registro iÅ¡raÅ¡as (b.l.8) rodo, kad B. P. liko gyventi bute (duomenys neskelbtini), iki mirties (duomenys neskelbtini) (b.l.7).

RaÅ¡ytiniai įrodymai – gamtinių dujų sutartys, namų knyga, komunalinių mokesčių iÅ¡klotinė, Å¡ilumos tiekimo sutartys, vandens skaitliuku sutartys, sutartys su UAB „Vilniaus vandenimis“ (b.l.18-39, 44-53, 56) rodo, kad B. P. aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ , butÄ valdė ir rÅ«pinosi juo kaip savu turtu, mokėjo mokesčius. 2015-12-21 B. P. surašė testamentÄ (b.l.14), kuriuo visÄ turtÄ paliko sÅ«nui K. P., o antru paveldėtoju nurodė pareiÅ¡kėjÄ G. P.. Byloje yra K.

P. 2019-02-06 atsisakymas nuo palikimo (b.l.16). PareiÅ¡kėjas G. P. 2019-02-06 pareiÅ¡kimu priima palikimÄ . 2019-04-18 notaras atsisako iÅ¡duoti paveldėjimo teisės liudijimÄ (b.l.40-42), nes po J. P. mirties nebuvo užvesta paveldėjimo byla, o turtas bei butas (duomenys neskelbtini), priklausė bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise J. P. ir B. P.. Teismas pareiÅ¡kimÄ tenkina. Mirus J. P. (duomenys neskelbtini), palikimo atsiradimo metu palikimo priėmimo klausimus reglamentavo 1964 m. liepos 7 d.

įstatymu patvirtintas CK. Tačiau 2000 m. liepos 18 d. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. VIII-1864 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Å¡is kodeksas (2000 m. CK) taikomas taip pat toms teisėms ir pareigoms, kurios nors ir atsirado iki Å¡io kodekso įsigaliojimo, bet įgyvendinamos jam įsigaliojus (t. y. po 2001 m. liepos 1 d.). Minėto straipsnio 4 dalyje akcentuojama, kad CK 1.5 straipsnyje įtvirtinti sÄ Å¾iningumo, teisingumo ir protingumo principai taikomi sprendžiant ginčus teismine tvarka, nepaisant to, kada yra atsiradę civiliniai santykiai, iÅ¡ kurių yra kilęs ginčas.

To paties įstatymo 38 straipsnis apibrėžia 2000 m. CK penktosios knygos „Paveldėjimo teisė“ normų taikymÄ iÅ¡ esmės tik atvejams, kai palikimas atsiranda įsigaliojus 2000 m. CK, iÅ¡skyrus CK 5.8 straipsnio, kuriame nustatytas paveldėjimo teisės ginčijimo terminas, taikymÄ , kurį susieja su Å¡iame straipsnyje nustatyto ieÅ¡kinio senaties termino taikymo pasibaigimu. Taigi ginčo teisiniams santykiams iÅ¡ esmės taikytinos 1964 m. CK paveldėjimÄ reglamentuojančios teisės normos bei 2000 m.

CK 1.5 straipsnis, apibrėžiantis teisingumo, protingumo ir sÄ Å¾iningumo principų taikymÄ . Kartu pažymėtina tai, kad bylai aktualus palikimo priėmimo atvejis, kai palikimas priimamas faktiÅ¡kai pradėjus paveldimÄ turtÄ valdyti, yra įtvirtintas tiek 1964 m. CK 587 straipsnyje, tiek 2000 m. CK 5.50 straipsnio 2 dalyje, 5.51 straipsnyje. Aplinkybė, kad 2000 m. CK palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus turtÄ valdyti detaliau reglamentuoja šį palikimo priėmimo bÅ«dÄ , nesuprieÅ¡ina ir (ar) neprieÅ¡pastato Å¡io palikimo priėmimo bÅ«do aiÅ¡kinimo teismų praktikos pagal 1964 m. ir 2000 m.

Civilinius kodeksus. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnio 2 dalyje įtvirtintÄ teisinį reguliavimÄ buvo nustatyta, jog „laikoma, kad įpėdinis palikimÄ priėmė, kai jis faktiÅ¡kai pradėjo paveldimÄ turtÄ valdyti /..../.“ AiÅ¡kindamas Å¡iÄ teisės normÄ (paveldėjimo bÅ«dÄ ) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo plenumas 1981 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 4 6 punkte nurodė, kad faktiÅ¡ku pradėjimu valdyti paveldimÄ turtÄ , patvirtinančiu CK 587 straipsnio prasme palikimo priėmimÄ , suprantami bet kokie įpėdinio veiksmai valdant tÄ turtÄ , naudojantis juo, palaikant jį tinkamos bÅ«klės (patalpų remontas, gyvulių priežiÅ«ra, sklypo įdirbimas, mokesčių mokėjimas, patalpų iÅ¡nuomojimas, buto nuompinigių ėmimas iÅ¡ nuomininkų, gyvenimas tame name ir t. t.).

Vėlesnė teismų praktika iÅ¡plėtojo Å¡io teisės instituto aiÅ¡kinimÄ . Savo esme palikimo priėmimas yra vienaÅ¡alis sandoris, kuriuo siekiama sukurti teisinius padarinius (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 1999 m. rugsėjo 22 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. D., R. D. v. G. P., bylos Nr. 3K-3-800/1999; 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. J. ir kiti v. T. Å ., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; kt.). Ä®pėdinis savo valiÄ iÅ¡reiÅ¡kia veiksmais, liudijančiais savo sutikimÄ Ä¯gyti visas teises į palikimÄ ir prisiimti visas pareigas, kilusias ar galinčias kilti iÅ¡ palikimo.

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais nurodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtÄ nuosavybės teise. Ar Å¡ie veiksmai atlikti, sprendžiama iÅ¡:

1) veiksmų fakto ir 2) veiksmų pobÅ«džio. Veiksmų faktas reiÅ¡kia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiÅ¡kai – įpėdinis perima mirusiojo turtÄ ir pradeda jį valdyti. Kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai įforminti, Å¡iuo atveju nereikalaujama. Veiksmų pobÅ«dis reiÅ¡kia, jog įpėdinis turi atlikti aktyvius veiksmus, iÅ¡ kurių matytųsi, kad įpėdinis perimtÄ turtÄ valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J.

G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007; kt.). Taigi įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, yra laikomas priėmusiu visÄ palikimÄ (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Vl. Ž. v. A. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; kt.). Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad ne bet koks konkretaus daikto paėmimas ar net naudojimasis daiktu yra laikomas palikimo priėmimu. Taip palikimo priėmimu nelaikoma palikėjo drabužių, patalynės, asmeninių daiktų, dokumentų, laiÅ¡kų, nuotraukų, Å¡eimos suvenyrų ir relikvijų paėmimas kitų įpėdinių sutikimu (paprastai tai nedidelės vertės daiktai).

Net įpėdinio apsigyvenimas kitų įpėdinių sutikimu gyvenamojoje patalpoje, jeigu įpėdinis nevykdė paveldėto turto savininko (bendraturčio) pareigų ir savarankiÅ¡kai neįgyvendino teisių į tÄ turtÄ (t. y. nemokėjo mokesčių, nesirÅ«pino turtu ir pan.) ilgÄ laiko tarpÄ po palikimo atsiradimo, nepripažįstama palikimo priėmimu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. sausio 8 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje E. J. ir kiti v.

T. Å ., R. M., bylos Nr. 3K-3-7/2001; 2006 m. balandžio 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje Z. K. v. B. L., T. K., bylos Nr. 3K-3-247/2006; 2007 m. kovo 5 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje V. Ž. v. V. J. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-86/2007; 2007 m. gruodžio 21 d. nutartį, priimtÄ civilinėje byloje J. G. v. A. B. ir kiti, bylos Nr. 3K-3-586/2007, kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartyje Nr. 3K-3-586/2007 nurodė: “Įpėdiniui atlikus faktinius palikimo priėmimo veiksmus, kyla teisinė pasekmė – jam atsiranda nuosavybės teisė į palikimÄ (1964 m.

CK 587 straipsnio 5 dalis), jis įgyja teisę įforminti nuosavybę įstatymų nustatyta tvarka ir ginti jÄ nuo pažeidimų teisme. Nuosavybės teisės į palikimÄ atsiradimo momentas neturi bÅ«ti tapatinamas su nuosavybės teisės į palikimÄ Ä¯forminimu. Minėta, kad faktiÅ¡kai priėmęs palikimÄ Ä¯pėdinis tampa paveldėto turto savininku nuo palikimo atsiradimo dienos, o nuosavybės teisę patvirtinantys dokumentai gali bÅ«ti įforminti vėliau. Pagal 1964 m. CK 598, 599 straipsnius nuosavybės teisė į paveldimÄ turtÄ Ä¯forminama paveldėjimo teisės liudijimu, kuris iÅ¡duodamas įpėdiniui suėjus Å¡eÅ¡iems mėnesiams nuo palikimo atsiradimo dienos.

Å iose normose nenustatyta termino, kada vėliausiai gali bÅ«ti kreipiamasi dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, taip pat nenustatyta nuosavybės teisės pasibaigimo ar iÅ¡nykimo dėl to, kad nuosavybės teisė per tam tikrÄ laikÄ neįforminta. IÅ¡ to iÅ¡plaukia, kad per Å¡eÅ¡is mėnesius faktiÅ¡kai pradėjęs paveldimÄ turtÄ valdyti ir tuo pagrindu savininku tapęs įpėdinis gali bet kada po Å¡eÅ¡ių mėnesių nuo palikimo atsiradimo dienos kreiptis į notarÄ dėl paveldėjimo teisės liudijimo iÅ¡davimo, o Å¡is turi iÅ¡duoti įpėdiniui liudijimÄ , jeigu nėra abejonių dėl faktinio palikimo priėmimo ir jeigu Å¡io fakto niekas neginčija.

Kitais atvejais palikimo priėmimui įforminti notaras gali neturėti pagrindo, nes jam kelia abejonių faktas arba yra ginčas dėl fakto”. Nagrinėjamo pareiÅ¡kimo atveju faktinės aplinkybės rodo, kad B. P., po J. P. mirties (duomenys neskelbtini), aktyviais veiksmais priėmė palikimÄ - butÄ valdė ir rÅ«pinosi juo kaip savu turtu, mokėjo mokesčius. B. P., vadovaujantis LR CK 573 str. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.I-459 redakcija), paveldi kaip pirmos eilės įpėdinis, todėl nesant kitų palikimÄ priėmusių pirmos eilės įpėdinių, paveldi visÄ palikimÄ .

PareiÅ¡kėja pagal 1964 m. redakcijos civilinį kodeksÄ yra pirmos eilės įpėdinis, nes palikimas atsirado iki naujo civilinio kodekso įsigaliojimo 2001 m. liepos 1 d. Ä®statymo leidėjas LR CK 5.51 str. 1 d. numatė, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimÄ , jei jis pradėjo valdyti turtÄ , juo rÅ«pintis kaip savu turtu. Palikimo priėmimas faktiÅ¡kai pradėjus valdyti paveldimÄ turtÄ â€“ tai įpėdinių valios iÅ¡reiÅ¡kimas aktyviais veiksmais, patvirtinantis įpėdinių interesus įgyvendinti teises į visÄ palikimÄ .

Faktinis palikimo priėmimas reiÅ¡kia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog siekia priimti palikimÄ ir turėti į jį nuosavybės teises. Teismas pagal Nekilnojamojo turto registro pažymÄ (b.l.9) nustatė, kad palikimÄ sudarė viena antroji dalis buto (duomenys neskelbtini). IÅ¡ procesinių dokumentų ir pateiktų raÅ¡ytinių įrodymų, nustatyta, kad B. P., po sutuoktinio J. P. mirties liko gyventi bute (duomenys neskelbtini) , mokėjo už butÄ mokesčius. Teismui pateikti įrodymai apie turto priežiÅ«rÄ ir mokesčių mokėjimÄ patvirtina aplinkybę, kad B.

P. priėmė palikimÄ , butÄ valdė ir rÅ«pinosi juo kaip savu turtu, mokėjo mokesčius. Teismas, vadovaudamasis LR CPK 444 str.1 d. 8 p., 573 str. (1994 m. gegužės 17 d. įstatymo Nr.I-459 redakcija), LR CK 5.5 str., 5. 13 str. 1 d. 1 p., 5.50 str. 2 d., 5.51 str. 1 d., pareiÅ¡kimÄ tenkina. Juridinę reikÅ¡mę turintis faktas nustatomas siekiant pareiÅ¡kėjui G. P. gauti paveldėjimo teisės liudijimÄ (LR CK 5.66 str.). Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 448 str., n u s p r e n d ė : PareiÅ¡kimÄ tenkinti.

Nustatyti juridinę reikÅ¡mę turintį faktÄ , kad po J. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiÅ¡kai priėmė ir pradėjo valdyti palikimÄ sutuoktinė B. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) Sprendimas per 30 dienų gali bÅ«ti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismÄ . Teisėjas Audrius Žiedelis