f99839fc-43f7-487c-a973-aed0be21ca88 · Kauno apygardos teismas

? Baudžiamoji byla Nr. 1A-352-397/2022 Teisminio proceso Nr. 1-01-1-30535-2021-4 Procesinio sprendimo kategorija 2.4.7 (S) Kauno apygardos teismas N u T A R T i S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. birželio 7 d. Kaunas Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ Algirdo Remeikos, Gyčio Večersko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Valdo Vitunsko, sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorei Linai Bingelienei, nuteistojo M. B. gynėjui advokatui Remigijui Uckui, vieÅ¡ame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo baudžiamÄ jÄ bylÄ pagal nuteistojo M.

B. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundÄ dėl Marijampolės apylinkės teismo VilkaviÅ¡kio rÅ«mų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. vasario 25 d. nuosprendžio, kuriuo M. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 2811 straipsnio 1 dalį ir jam skirta - 120 (vieno Å¡imto dvideÅ¡imties) bausmių bei nuobaudų dydžių, t.y. 6000 Eur (Å¡eÅ¡ių tÅ«kstančių eurų) bauda. BK 68 straipsnio pagrindu skirta M.

B. baudžiamojo poveikio priemonė - uždraudimas 3 (trejus) metus naudotis teise vairuoti transporto priemones. Uždraudimo teise naudotis vairuoti kelių transporto priemones atlikimo terminas skaičiuotinas nuo 2021 m. rugsėjo 6 d. BK 72 straipsnio 5 dalies pagrindu skirta baudžiamojo poveikio priemonė - turto konfiskavimas, konfiskuojant VW „Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VIN (duomenys neskelbtini) , 3000,00 Eur (trijų tūkstančių eurų) vertės. Teisėjų kolegija n u s t a t ė :

1. M. B., pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, o būtent: 2021 m. rugsėjo 4 d. apie 01.40 val. (duomenys neskelbtini)kaimo ribose, vairavo transporto priemonę, t. y. „VW GOLF“ valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam alkoholio matuokliu „Alcotest 7510“ Nr. ARKB-0286 patikros Nr. 1486751 buvo nustatytas daugiau nei 1,51 promilių neblaivumas, t. y. nustatytas 2,13 promilių neblaivumas.

2. Marijampolės apylinkės teismas priimdamas apkaltinamÄ jį nuosprendį M. B. atžvilgiu konstatavo, jog iÅ¡tyrus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas priėjo prie iÅ¡vados, kad kaltinimas M. B. dėl vairavimo transporto priemones apsvaigus nuo alkoholio, kai jam nustatyta daugiau negu 1,5 promilės alkoholio, pasitvirtino.

3. Apeliaciniu skundu nuteistasis M. B. ir jo gynėjas advokatas Remigijus Uckus praÅ¡o priimti naujÄ nuosprendį BPK 329 straipsnio 1 punkto pagrindu, kadangi neįrodyta, jog M. B. dalyvavo padarant nusikaltimÄ , numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. 3.1. Skundo autorių teigimu nuosprendis M. B. atžvilgiu yra neteisingas, priimtas neiÅ¡samiai ir pavirÅ¡utiniÅ¡kai iÅ¡nagrinėjus byloje esančius įrodymus. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus dėl iÅ¡samaus ir neÅ¡aliÅ¡ko visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimo, rėmėsi tik kaltinimui palankiais duomenimis, neatsižvelgdamas į M.

B. teisinančias aplinkybes, nors turėjo iš kiekvieno šaltinio gautus duomenis analizuoti, palyginti ir pagrįsti su iš kitų šaltinių gauta informacija ir tik tada konstatuoti, kad vieni ar kiti duomenys yra vertintini kaip įrodymai, tinkami nuosprendžiui pagrįsti. 3.2. Skunde pažymima, jog skundžiamas teismo nuosprendis yra priimtas neatsižvelgiant į nuteistojo nuoseklius parodymus, remiantis ikiteisminio tyrimo metu duotais neblaivaus liudytojo A. S. parodymais, kurių kaip jis teigė teisme, neatsimenantis.

Kiti bylos duomenys, kuriais teismas grindė nuosprendį yra iÅ¡vestiniai, t. y. informacija iÅ¡ to, kÄ Ä¯vykio vietoje bÅ«damas visiÅ¡kai girtas nurodė liudytojas A. S.. Pirmosios instancijos teismas remtis girto liudytojo duotais parodymais neturėjo pagrindo. Apeliantų teigimu M. B. parodymai yra nuoseklÅ«s ir jais nesivadovauti nėra pagrindo. 3.3. Skunde nurodoma, jog liudytoja L. G. nurodė, kad kai atvyko į įvykio vietÄ automobilio viduje asmenų nebuvo, o prie automobilio buvo du asmenys. M. B. neigė vairavęs, nors dokumentai, automobilis buvo jo ir jis turėjo raktelius rankose.

Liudytojos teigimu pareigūnai fiksavo, kad galimai vairavo M. B., dėl to, kad automobilis buvo jo ir raktai pas jį, be to, jis neįvardino trečio asmens, kuris vairavo. Tačiau skundo autorių įsitikinimu, tai neįrodo vairavimo fakto, nes atvykę pareigūnai tik spėjo, kas galėjo vairuoti. Tų spėjimų pagrindu buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas ir M. B. nepagrįstai nuteistas. Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad kaltinimas M. B. grindžiamas įvykio vietos apžiūros protokolu, policijos pareigūnų dirbusių įvykio vietoje tarnybiniais pranešimais, tačiau apeliantų pastebėjimu, tarnybiniai pranešimai surašyti remiantis neblaivaus liudytojo A.

S. parodymais įvykio vietoje. Juose fiksuota informacija yra iÅ¡vestinė iÅ¡ to, kÄ liudytojas girtas kalbėjo, todėl tarnybiniai praneÅ¡imai negali bÅ«ti laikomi įrodymų Å¡altiniu. Patys pareigÅ«nai vairavimo fakto neužfiksavo. Ä®vykio liudytojų nėra. 3.4. Skunde pažymima, jog M. B. kaltės nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme. Nurodė, kad nevairavo, kad vairavo nežinomas asmuo, su kuriuo susipažino aikÅ¡telėje gerdami alkoholį, kitų aplinkybių neatsimena. Skundžiamame nuosprendyje M.

B. parodymai vertinami kritiÅ¡kai, kaip noras iÅ¡vengti atsakomybės, tačiau atkreipiamas dėmesys, jog jie yra nuoseklÅ«s viso proceso metu. 3.5. Skundo autorių įsitikinimu, liudytojo A. S. duoti parodymai, kad jis pats tikrai nevairavo automobilio bei, kad automobilį vairavo M. B., turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai. Pažymima, jog teisme jis teigė, kad neprisimena, kÄ bÅ«damas visiÅ¡kai girtas Å¡nekėjo įvykio vietoje. Apklausos pas tyrėjÄ metu jo buvo paklausta, ar tvirtina tai, kÄ kalbėjo įvykio vietoje, buvo suraÅ¡ytas protokolas, kurį jis nesigilindamas pasirašė.

Apeliantų teigimu skundžiamas nuosprendis yra nepagrįstas neginčijamais įrodymais, jis buvo grindžiamas tik prielaidomis - pareigūnų prieštaringais parodymais, liudytojų nemačiusių paties įvykio parodymais, prieštaringais liudytojo A. S. parodymais, neatsižvelgiant į paties M. B. duotus nuoseklius parodymus.

4. Atsiliepimų į nuteistojo apeliacinį skundÄ nepateikta.

5. Nagrinėjant bylÄ apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas pritarė apeliaciniame skunde pareikÅ¡tiems praÅ¡ymams ir nurodytiems argumentams, prašė apeliacinį skundÄ tenkinti. Prokurorė prašė, nuteistojo apeliacinį skundÄ atmesti. Nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinis skundas atmestinas.

6. Apeliacinės instancijos teismo užduotis yra patikrinti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumÄ ir pagrįstumÄ (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir suraÅ¡ytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų reikalavimų. Pagrįstas – kai jame padarytos iÅ¡vados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, skiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tirtais bei teisingai įvertintais įrodymais.

Å iuo aspektu pažymėtina, kad įrodymų vertinimo taisyklės baudžiamajame procese reglamentuojamos BPK 20 straipsnyje. Å io straipsnio 5 dalyje įtvirtinta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimÄ , pagrįstÄ iÅ¡samiu ir neÅ¡aliÅ¡ku visų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar jie gauti teisėtu bÅ«du, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo iÅ¡vados, ar jie atmestini.

Turi bÅ«ti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Aptartos BPK nuostatos neabejotinai įtvirtina iÅ¡skirtinę teismo kompetencijÄ nuspręsti, kurie iÅ¡ byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomÄ jÄ vertę bei kokios iÅ¡vados jais remiantis darytinos. Tuo tarpu teismo proceso dalyvių pateiktų pasiÅ«lymų ar versijų atmetimas, prieÅ¡ingai nei tai traktuojama apeliaciniame skunde, savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia.

7. Pirmosios instancijos teismas, pakankamai iÅ¡samiai ir neÅ¡aliÅ¡kai iÅ¡tyrė visas M. B. inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 2811 straipsnio 1 dalyje padarymo aplinkybes, iÅ¡ esmės tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai sprendė dėl M. B. kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikaltimÄ . Nuteistojo kaltumas grindžiamas teisme iÅ¡tirtais ir nuosprendyje paminėtais bylos duomenimis, kurie, kaip įrodymų Å¡altinis, gauti teisėtais bÅ«dais ir priemonėmis, t. y. baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka, kas visumoje suponuoja pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog sprendžiant M. B. kaltės klausimÄ , baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, turėjusių esminę reikÅ¡mę tiriant įrodymus ir paveikusių nuosprendžio teisėtumÄ bei pagrįstumÄ , padaryta nebuvo.

8. IÅ¡ paduoto apeliacinio skundo turinio, jame iÅ¡dėstytų nesutikimo su skundžiamu nuosprendžiu argumentų bei suformuluotų praÅ¡ymų matyti, kad M. B. nesutinka su įrodymų vertinimu, teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, neiÅ¡samiai iÅ¡nagrinėjo bylos aplinkybes. Tačiau sutikti su tokiais apelianto motyvais ir jų visumoje naikinti teisėtÄ ir pagrįstÄ pirmosios instancijos teismo nuosprendį, teisinio pagrindo nėra.

Apeliacinio skundo motyvai, kuriais nuteistasis siekia būti išteisintas pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsti ir atmetami. M. B. kaltę dėl vairavimo transporto priemones esant neblaiviam, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, neabejotinai patvirtina byloje surinkti duomenys, kuriuos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Šiuo aspektu pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išdėstyta argumentacija pagrįsta faktiniais bylos duomenimis ir yra pakankama. Nuteistojo M. B. nurodoma versija, jog jis automobilio nevairavo, kad automobilį vairavo nežinomas asmuo, su kuriuo susipažino aikštelėje gerdami alkoholį, bylos nagrinėjimo metu nepasitvirtino.

M. B. kaltės neigimÄ pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino kaip jo gynybinę pozicijÄ siekiant iÅ¡vengti atsakomybės, o teismo iÅ¡vadas, prieÅ¡ingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, grindė įstatymo nustatyta tvarka gautų įrodymų visuma.

9. Pagal BK 2811 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę maÅ¡inÄ arba mokė praktinio vairavimo bÅ«damas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areÅ¡tu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

AukÅ¡tesniojo teismo vertinimu M. B. veikoje nustatyti visi bÅ«tini subjektyvieji ir objektyvieji požymiai, todėl nėra pagrindo teigti, kad baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai. Pirmosios instancijos teismas pripažindamas M. B. kaltu padarius BK 2811 straipsnio 1 dalyje numatytÄ nusikalstamÄ veikÄ , pagrįstai rėmėsi bylos faktines aplinkybes atitinkančiais liudytojų R. P., L. G., T. R., Ž. G., A. S. parodymais, taip pat rėmėsi įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gautais ir teismo posėdyje iÅ¡tirtais raÅ¡ytiniais bylos duomenimis, kurie tarpusavyje logiÅ¡kai ir nuosekliai susiję, neprieÅ¡tarauja, vienas kitÄ papildo ir objektyviai atspindi įvykio aplinkybes.

10. Kaip nustatyta liudytojos L. G. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teismo posėdžio metu duotais parodymais, jai su kolega T. R. nuvykus pagal iÅ¡kvietimÄ Ä¯ įvykio vietÄ , jie rado du asmenis, kurie abu neigė vairavę griovyje esantį automobilį VW Golf. Bandant aiÅ¡kintis kas vairavo automobilį M. B. automobilio raktus padėjo ant važiuojamosios kelio dalies sakydamas, kad automobilis ne jo. Pareikalavus M. B. asmens tapatybę patvirtinančio dokumento arba vairuotojo pažymėjimo, jis pripažino, kad automobilis priklauso jam, tačiau ir toliau tvirtino, kad VW Golf jis nevairavo.

Kadangi nei vienas vyras nepripažino automobilio vairavimo fakto, jie abu asmenis iÅ¡skyrė ir su kiekvienu bendravo atskirai. Liudytojai bendraujant su A. S., Å¡is pasakė, kad jis buvo tik keleivis, o automobilį vairavo M. B.. Dar kelis kartus, skirtingu metu pas A. S. paklausus apie automobilio vairavimÄ , jis patvirtino, jog jis pats automobilio nevairavo, o šį vairavo M. B.. Jai žinoma, kad jos kolegoms pasiteiravus A. S. kas vairavo automobilį, Å¡is nurodė tas pačias aplinkybes, jog vairavo M. B.. Abu asmenys buvo neblaivÅ«s, abiem buvo nustatytas neblaivumas, du kartus buvo duota pÅ«sti.

Aplinkui kitų asmenų nebuvo. Tik buvo dar atvažiavęs vienas automobilis, kuriuo atvažiavę asmenys nurodė, kad jie tik kÄ atvyko ir nematė kas iÅ¡lipo iÅ¡ maÅ¡inos. Ikiteisminio tyrimo metu davė teisingus parodymus, teisme sako tiek kiek atsimena (t. 19-20, 152). Tas pačias aplinkybes patvirtino ir tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme liudytoju apklaustas T. R.. Liudytojas parodė, jog atvykus į įvykio vietÄ ir aiÅ¡kinantis aplinkybes, buvo nustatyta, kad su automobiliu VW Golf, kuris buvo nuvažiavęs nuo kelio, važiavo M.

B., kuris ir yra automobilio savininkas. Kitas asmuo, t.y. A. S. visÄ laikÄ tvirtino, kad jis yra tik keleivis, o automobilį vairavo M. B.. Pats M. B. neigė faktÄ , jog vairavo automobilį. Kad automobiliu važiavo daugiau asmenų, nebuvo nustatyta. Abu asmenys, tiek M. B., tiek ir A. S. buvo akivaizdžiai neblaivÅ«s. Kadangi M. B. ir A. S. nepripažino, kad kuris nors vairavo, buvo atlikti Å¡ių asmenų blaivumo patikrinimai alkotesterio pagalba. Liudytojo teigimu įvykio vietoje dirbantys jo kolegos, taip pat patvirtino, jog jiems vyriÅ¡kis, vilkintis Å¡viesÄ atspindinčiÄ liemenę (A.

S.), nurodė, kad automobilį vairavo automobilio savininkas M. B. ir bÅ«tent Å¡is nesuvaldė automobilio ir nuvažiavo nuo kelio (t. 1 b. l. 16 -17, 152 -153). Kaip matyti iÅ¡ ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojo Ž. G. parodymų, kurių teisingumÄ liudytojas patvirtino apklausiamas pirmosios instancijos teisme, jis nurodė, gavus praneÅ¡imÄ apie tai, kad yra neblaivus asmuo vairavęs automobilį ir nuvažiavęs nuo kelio, su kolege nuvyko į įvykio vietÄ , kurioje jau buvę pareigÅ«nai trumpai nusakė aplinkybes, kurias jie iÅ¡siaiÅ¡kino iki jų atvykimo.

Taip pareigÅ«nai nurodė, kad jie nustatė, kad automobilį vairavo pats automobilio savininkas, kad tas pats asmuo pateikė savo vairuotojo pažymėjimÄ , automobilio dokumentus, bei turėjo automobilio raktelius. Kolegos įvardino, kad pats automobilio savininkas nepripažino fakto, kad vairavo automobilį ir nuvažiavo nuo kelio. FaktÄ , kad automobilį vairavo bÅ«tent automobilio savininkas, kolegoms patvirtino kartu automobiliu važiavęs keleivis. Kad bÅ«tų tikras dėl esamos situacijos, buvo pakviestas prieiti automobiliu VW Golf važiavęs kaip keleivis asmuo, A.

S.. PapraÅ¡ius jo dar kartÄ papasakoti kas nutiko jis pasakė kad jis nevairavo, o tik važiavo kartu. Paklausus kas vairavo automobilį, A. S. galva linktelėjo į Å¡onÄ link atokiau stovinčio asmens ir patikslino kad automobilį vairavo draugas M., kuriam ir priklauso automobilis VW Golf. Toliau bendraujant su automobilio savininku M. B., jis, Å¡is nepripažino fakto, kad vairavo automobilį bei nuolatos kartojo, kad niekas neįrodys, jog jis vairavo. Liudytojas iÅ¡ savo kolegų jau žinojo, kad abiem automobiliu VW Golf važiavusiems asmenims buvo nustatytas neblaivumas (t. 1, b. l. 22–23, 153-154).

Liudytoja R. P. apklausta pirmosios instancijos teismo posėdžio metu parodė, kad įvykio dienÄ nuo Suvalkų važiuojant link (duomenys neskelbtini) pamatė maÅ¡inÄ griovyje ir nusprendė kviesti policijÄ . Kiek pamena dar buvo sustojęs žmogus, o Å¡alia maÅ¡inos griovyje buvo du žmonės. Kitoje kelio pusėje buvo dar viena maÅ¡ina, o prie tos, kuri griovyje, buvo trys vyrai. Liudytojos manymu, vienas žmogus buvo priėjęs iÅ¡ kitos maÅ¡inos. Ji tik paklausė ar reikia pagalbos, su kuo Å¡nekėjo neatsimena.

Automobilyje, kuris buvo griovyje nebuvo nei vieno asmens (t. 1 b. l. 151-152). Liudytoju pirmosios instancijos teisme apklaustas A. S. parodė, kad įvykio dienÄ su M. B. susitiko (duomenys neskelbtini) centre, nusipirko alkoholio ir važiavo iÅ¡gerti. Važiavo dviese su M. B. automobiliu, jis ir vairavo. Nuvažiavo į miÅ¡kÄ , ten aikÅ¡telėje iÅ¡gėrė alkoholį. IÅ¡ pradžių gėrė dviese, po to atvažiavo jaunuoliai, kurių nepažįsta. Po to turbÅ«t važiavo į (duomenys neskelbtini) su M.

B. maÅ¡ina. Kažkas vairavo, bet ne M. B.. Kas vyko toliau nežino. Ä®vykio vietoje bendravo su pareigÅ«nais, kÄ sakė jiems nelabai atsimena, tačiau tvirtina kÄ sakė. Apklausiamas teisme liudytojas patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kuriuose jis nurodė, jog nelabai kÄ atsimena, nes buvo apgirtęs. Jis žino, kad automobilio nevairavo. Liudytojo teigimu, automobilį turėjo vairuoti pats M. B.. Kad daugiau kas bÅ«tų tame automobilyje, jis neatsimena. Kaip viskas nutiko jis neatsimena, tik atsimena, kad buvo griovys ir tame griovyje automobilis (t. 1, b. l. 28 – 29, 154).

11. Pirmosios instancijos teismas nuteistojo M. B. kaltę, padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ , taip pat grindė ir: įvykio vietos apžiÅ«ros protokolu (t. 1, b.l. 10 - 12); policijos pareigÅ«nės L. G. tarnybiniu praneÅ¡imu apie įvykio aplinkybes (t. 1 b. l. 13 - 14); alkoholio kiekio matavimo panaudojimo registracijos žurnalo kopija, kuria nustatyta, kad 2021 m. rugsėjo 4 d., 02.32 val., M. B. nustatytas 2,13 promilių girtumas (t. 1, b. l. 55-57); neblaivumo nustatymo aktu (t. 1, b .l. 59); reikalaujamų daiktų, dokumentų pateikimo protokolu (t. 1, b. l. 50 – 54);

Bendro pagalbos centro pateiktu garso įrašu ir šių vaizdo įrašų stenogramomis (t. 1, b. l. 82 – 83); daiktų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad apžiūrėti pareigūnų „BODY Cam BOF1EC60F38C“, „BODY Cam BOF1EC601FE4“, ir „BODY Cam BOF1EC5F6044“ su užfiksuotais vaizdo ir garso įrašais iš kurių matyti, jog M. B. iš pradžių nurodė, jog nežino kieno automobilis, kad šio jis nevairavo. Vėliau M. B. teigia, jog automobilis yra jo, tačiau pastarojo nevairavo ir jo girto vairuojant pareigūnai nepagavo bei, kad automobilį vairavo draugas, teigė, jog pareigūnai neįrodys, jog jis vairavo.

A. S. nurodė, jog savo automobilį vairavo M. B.. Kad sukdamiesi ir važiuodami atbulomis nuvažiavo į griovį. Vėliau A. S. nurodė, kad jis sakė M. B., iÅ¡sikviesti taksi, tačiau M. B. tai daryti atsisakė. Toliau A. S. tvirtino, kad automobilį vairavo M. B. (t. 1, b. l. 86-91) bei kitais byloje esančiais raÅ¡ytiniais įrodymais, kurie kartu su aukščiau iÅ¡vardintais įrodymais, sudaro vieningÄ visumÄ , tarpusavyje vieni kitus papildo ir patvirtina kaltės turinį.

12. Nors apeliaciniame nuteistojo skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas priėmęs apkaltinamÄ jį nuosprendį jo atžvilgiu pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, kadangi tokių įrodymų, kokiais remdamasis pirmosios instancijos teismas nuteisė M. B., nepakanka, tačiau aukÅ¡tesnysis teismas pažymi, jog pirmosios instancijos teismas M. B. kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamo veikos padarymo pagrindė įvertinęs ne tik kiekvienÄ Ä¯rodymÄ atskirai (tiek tiesioginį, tiek netiesioginį), tačiau vertino jų visumÄ , ir pagrįstai pripažino, jog Å¡ių duomenų pakanka nuteistojo atžvilgiu priimti apkaltinamÄ jį nuosprendį.

Pažymima, jog apklaustų policijos pareigÅ«nų L. G., T. R., Ž. G. bei liudytojos R. P. parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo nuoseklus ir detalus, duoti įspėjus juos dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimÄ , sutapo tarpusavyje bei, kaip matyti iÅ¡ aukščiau aptartų duomenų visumos, atitiko ir kitus baudžiamojoje byloje esančius įrodymus. Esant Å¡iems duomenims, minėtų liudytojų parodymais teisėjų kolegija tiki ir remiasi jais spręsdama M. B. kaltės klausimÄ nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje.

13. Nors nesutikdamas su savo kalte tiek bylÄ nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, tiek apeliaciniame skunde nuteistasis M. B. teigė, jog jis automobilio, grįždamas iÅ¡ miÅ¡ko nevairavo, kad jį vairavo nežinomas asmuo, su kuriuo susipažino aikÅ¡telėje gerdami alkoholį, kad kitų aplinkybių neatsimena, tačiau Å¡ie apelianto argumentai, įvertinus byloje esančių įrodymų visumÄ , pripažintini nuteistojo gynybine versija, siekiant iÅ¡vengti baudžiamosios atsakomybės. Darant Å¡iÄ iÅ¡vadÄ pažymėtina, jog nuteistojo pateiktos versijos nepatvirtino, jokie objektyvÅ«s bylos duomenys.

PrieÅ¡ingai, tiek pirmosios instancijos teisme apklausta policijos pareigÅ«nė L. G., tiek ir jos kolega T. R., patvirtino, jog atvykus į įvykio vietÄ jie rado du neblaivius asmenis, kurie neigė vairavę griovyje esantį automobilį, aplinkui kitų asmenų nebuvo. Bendraujant su A. S., Å¡is ne vienÄ kartÄ pasakė, kad jis buvo tik keleivis, o automobilį vairavo M. B.. Tai, kad A. S. nurodė, jog automobilį vairavo bÅ«tent automobilio savininkas M. B., patvirtino ir teismo posėdžio metu apklaustas policijos pareigÅ«nas Ž.

G.. Taip pat faktÄ , kad iÅ¡ karto po įvykio prie nuvažiavusio į griovį automobilio stovėjo tik du vyrai, o dar vienas vyras buvo priėjęs iÅ¡ kitoje kelio pusėje sustojusios maÅ¡inos, teismo posėdžio metu patvirtino ir liudytoja R. P.. Jokių kitų asmenų įvykio vietoje minėta liudytoja nematė. Nors pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas A. S. ir bandė palengvinti nuteistojo padėtį, teigdamas, jog tikrai ne M. B., o kažkas kitas vairavo automobilį, tačiau pagarsinus jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kuriuose jis nurodė, kad automobiliu važiavo dviese ir jį turėjo vairuoti pats M.

B., juos patvirtino ir nurodė, jog tiek bendraujant su pareigÅ«nais, tiek ir duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo metu, jis sakė tiesÄ . Nors apeliaciniame skunde praÅ¡oma liudytojo A. S. duotus parodymus, kad automobilį vairavo M. B., vertinti kritiÅ¡kai, kadangi jis pareigÅ«nams pasakojo įvykio aplinkybes bÅ«damas visiÅ¡kai girtas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, Å¡ios aplinkybės nepaneigia fakto, jog automobilį vairavo bÅ«tent M. B.. Be to, pirmosios instancijos teismas liudytojo A. S. parodymais rėmėsi tiek, kiek jie atitiko byloje nustatytoms aplinkybėms.

FaktÄ , jog bÅ«tent A. S. įvykio vietoje tvirtino, kad automobilį įvykio metu, kuomet sukdamiesi ir važiuodami atbulomis nuvažiavo į griovį, vairavo M. B. betarpiÅ¡kai patvirtina ir pareigÅ«nų BODY Cam įvykio vietoje daryti vaido įraÅ¡ai. Å ių duomenų visuma iÅ¡ esmės paneigia M. B. pateiktÄ versijÄ , jog automobilį vairavo ne jis, o nepažįstamas asmuo su kuriuo miÅ¡ke vartojo alkoholinius gėrimus. Be to, pažymėtina ir tai, jog jokių kitų asmenų apie kuriuos nurodė M.

B., nebuvo nustatyta, sustoję įvykio vietoje buvo tik keli žmonės pasiteirauti kas atsitiko. Asmens duomenų, kuris neva tai vairavo nuteistojo automobilį, negalėjo nurodyti ir pats M. B.. Kaip jau minėta, į įvykio vietÄ atvykę policijos pareigÅ«nai, jokių kitų asmenų Å¡alia į griovį įvažiavusio automobilio nematė, M. B. pats turėjo tiek automobilio raktelius, tiek ir automobilio dokumentus.

14. Atsižvelgiant į iÅ¡dėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro iÅ¡vadÄ , kad nuteistojo M. B. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų iÅ¡vadų dėl jo kaltės padarius jam inkriminuotÄ nusikalstamÄ veikÄ numatytÄ BK 2811 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų iÅ¡vadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamÄ jį aktÄ , prerogatyva, todėl tai, kad teismas priėmė kitokį procesinį sprendimÄ bei paskyrė kitokiÄ bausmę ne tikėjosi nuteistasis, savaime nereiÅ¡kia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo iÅ¡vados.

Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistajam bausmės rūšį ir dydį už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymÄ , baudžiamÄ jį įstatymÄ taikė tinkamai, teisingai įvertino padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir nuteistojo asmenybę. Skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam skirta bausmė visiÅ¡kai atitinka tiek jo padarytÄ nusikaltimÄ , tiek jo asmenybę, tiek ir paskirta bausme siekiamų tikslų įgyvendinimÄ . Esant Å¡ioms aplinkybėms, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti ar keisti Marijampolės apylinkės teismo 2022 m. vasario 25 d. nuosprendį.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 332 straipsniu, n u t a r i a : nuteistojo M. B. ir jo gynėjo advokato Remigijaus Uckaus apeliacinį skundÄ atmesti. Å i Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos. Teisėjai Algirdas Remeika Gytis Večerskas Valdas Vitunskas