2022-07-27 Nr. AB-19429-3-61-3-02852-2021-5 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eAS-576-822/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02852-2021-5

Procesinio sprendimo kategorija 53.1

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

2022 m. liepos 27 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Ragulskytės-Markovienės, Ernesto Spruogio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. Pareiškėjas uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „SKR Baltic“ (toliau – ir Bendrovė) su skundu kreipėsi į teismą, prašydamas: 1) panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2021 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą Nr. A357-611/21(2.9.2.8-BŪS) (toliau – ir Aktas); 2) priteisti bylinėjimosi išlaidas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. birželio 14 d. nutartimi nutraukė bylą pagal pareiškėjo UAB „SKR Baltic“ skundą.

Teismas nustatė, kad Bendrovei nuosavybės teise priklauso statiniai, esantys Žemės sklype (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini)). Administracija 2021 m. sausio 27 d. Statinių techninės priežiūros patikrinimą ir surašė 2021 m. sausio 27 d. statinio(-ių) techninės priežiūros patikrinimo aktą Nr. A357-41/21(2.9.2.8-BŪS) (toliau – ir 2021 m. sausio 27 d. Aktas). Administracija 2021 m. liepos 12 d. atliko tų pačių statinių techninės priežiūros patikrinimą ir surašė 2021 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą Nr. A357-611/21(2.9.2.8-BŪS), kuriame nurodė šiuos reikalavimus: 1) teisės aktų nustatyta tvarka atlikti pastatų defektų, nurodytų 3 dalyje remonto darbus; 2) atlikti iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. statinių kasmetinę apžiūrą, apžiūros aktą pateikti Administracijos Būsto administravimo skyriui; 3) statinių techninę priežiūrą vykdyti vadovaujantis statybos techniniame reglamente STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka. Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka “ nustatyta tvarka; 4) vykdyti 2021 m. sausio 27 d. Statinio techninės priežiūros patikrinimo akto Nr. A357-41/21(2.9.2.8-BŪS) reikalavimus; 5) apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų įvykdymą informuoti Administracijos Būsto administravimo skyrių iki 2021 m. lapkričio 30 dienos.

Pirmosios instancijos teismas nurodė, jog Aktu buvo konstatuoti faktiniai pastato būklės trūkumai, patikrinta techninio prižiūrėtojo veikla, išdėstyti nurodymai pastato priežiūrai, kurie savo esme atitinka bendrąsias statinio naudotojo pareigas, įtvirtintas Lietuvos Respublikos statybos įstatyme (toliau – ir Statybos įstatymas), jų įvykdymui nustatyti terminai, tačiau juo nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pvz., nebuvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Duomenų byloje apie tai, kad statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinio naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka būtų pateikę Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, nėra.

Teismo vertinimu, Aktu iš esmės yra konstatuota pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklė, nustatyti defektai, patikrinta techninio prižiūrėtojo veikla, t. y. konstatuoti faktai, gi administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, tikrų juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialiųjų teisių apgynimu teismo sprendimu. Aktu pareiškėjui išdėstyti reikalavimai (atlikti privalomąsias apžiūras; pildyti aktus bei žurnalus; vykdyti privalomuosius remonto bei kitus techninės priežiūros darbus, organizuoti pastato remonto darbus defektų, nurodytų apžiūrų aktuose, pašalinimui; atlikti pastato konstrukcijų ekspertizę) savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais pareiškėjui realias materialines teisines pasekmes, nes už jų neįvykdymą Aktu nėra nustatyta teisinė atsakomybė. Tokiu atveju Aktas savaime nėra sukeliantis pareiškėjui pasekmes, t. y. tokius jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimus, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Tai reiškia, kad netgi pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktų apie statinio būklę konstatavimui, nei pareiškėjo, kaip pastato valdytojo ir naudotojo, teisės aktų pagrindu kylančių pareigų, susijusių su naudojamų pastatų priežiūra, vykdymui.

Atsižvelgęs į nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismas nutraukė bylą Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnio 1 punkto pagrindu.

III. Pareiškėjas UAB „SKR Baltic“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį.

Pareiškėjas teigia, jog skundžiamas Aktas nustato jam įpareigojimus, nes jame nurodyta, kad jis turi atlikti pastatų defektų remonto darbus, iki 2021 m. rugpjūčio 30 d. atlikti statinių kasmetinę apžiūrą, priežiūrą vykdyti nustatyta tvarka, vykdyti 2021 m. sausio 27 d. patikrinimo akto reikalavimus, apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų įvykdymą informuoti Administracijos Būsto administravimo skyrių. Pareiškėjo įsitikinimu, teismas pripažįsta įpareigojimų nustatymo faktą, bet teigia, kad jų nevykdymas pareiškėjui nesukelia teisinių pasekmių. Dėl nurodytų įpareigojimų nevykdymo atsakovas gali taikyti pareiškėjui teisinę atsakomybę (pavyzdžiui, taikyti didesnį nekilnojamojo turto mokesčio tarifą).

Pareiškėjas pažymi, jog skundžiamas Aktas priimtas atsakovui vykdant Lietuvos Respublikos vietos savivaldos (toliau – ir Vietos savivaldos įstatymas) ir Statybų įstatyme nustatytas statinių priežiūros funkcijas, t. y. viešojo administravimo institucijos pagal teisės aktuose nustatytą kompetenciją priimtas sprendimas.

Atsakovas Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsiliepime į atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti.

Atsakovas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas atskirąjį skundą grindžia iš konteksto paimtais teismo motyvais, tačiau didelės dalies svarbių nutartyje pateiktų motyvų net neaptaria ir juos ignoruoja. Pavyzdžiui, pareiškėjas nepasisakė dėl teismo motyvo, jog nebuvo realizuota nei viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių. Taip pat pareiškėjas nepasisakė dėl teismo nutartyje nurodytos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Atsakovo įsitikinimu, teismas pagrįstai, remdamasis aktualia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nutraukė administracinę bylą, o pareiškėjo atskirajame skunde pateikti argumentai nepaneigia nutartyje pateiktų bylos nutraukimo motyvų.

Teisėjų kolegija

konstatuoja:

IV. Nagrinėjamo atskirojo skundo dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutarties, kuria teismas nutraukė administracinę bylą pagal pareiškėjo skundą, pagrįstumas ir teisėtumas.

Bylos nutraukimo pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 103 straipsnyje, tarp jų – jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui (1 p.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą konstatavo, kad administraciniai aktai, dėl kurių galima pateikti skundą, pagal ABTĮ 5 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir 23 straipsnio 1 dalį, yra visi viešojo administravimo subjektų priimti teisės aktai, nepaisant tų aktų formos, taip pat veiksmai (neveikimas), sukeliantys asmeniui teisines pasekmes, t. y. darantys įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams. Remiantis šiomis teisės normomis, administraciniams teismams priskirta nagrinėti administracines bylas dėl viešojo administravimo subjektų priimtų teisės aktų, taip pat veiksmų (neveikimo), darančių įtaką asmenų teisėms ar įstatymų saugomiems interesams, teisėtumo (žr., pvz., 2008 m. rugsėjo 25 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-540/2008; 2012 m. sausio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS756-868/2011; 2016 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-881-492/2016). Tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, jog skundžiamas aktas negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2015 m. gruodžio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-1370-624/2015).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjas ginčija Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Būsto administravimo skyriaus Statinių naudojimo priežiūros poskyrio 2021 m. liepos 12 d. patikrinimo aktą Nr. A357-611/21(2.9.2.8-BŪS), kuriuo pareiškėjui suformuluoti reikalavimai: atlikti pastatų defektų remonto darbus, atlikti statinių kasmetinę apžiūrą, statinių techninę priežiūrą vykdyti vadovaujantis nustatyta tvarka, vykdyti 2021 m. sausio 27 d. patikrinimo akto reikalavimus, apie patikrinimo akte nurodytų reikalavimų įvykdymą informuoti Administracijos Būsto administravimo skyrių.

Teisėjų kolegija akcentuoja, kad Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 1 dalies 21 punkte įtvirtinta savarankiška savivaldybių funkcija – statinių naudojimo priežiūra įstatymų nustatyta tvarka. Atitinkamai Statybos įstatymo 49 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatyta, kad statinių naudojimo priežiūrą atlieka savivaldybių administracijos. Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys viešojo administravimo subjektai tikrina, kaip statinių naudotojai vykdo šio įstatymo ir kitų Lietuvos Respublikos įstatymų bei teisės aktų nustatytus statinių techninės priežiūros ir naudojimo bei statinių saugos reikalavimus (Statybos įstatymo 49 str. 2 d.).

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje yra išdėstytos viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisės: 1) paaiškėjus, kad statinio būklė kelia pavojų statinyje ar arti jo gyvenančių, dirbančių ar kitais tikslais būnančių žmonių sveikatai, gyvybei ar aplinkai, atsižvelgiant į grėsmės pobūdį, pareikalauti, kad statinio naudotojas imtųsi priemonių žmonėms apsaugoti, jeigu būtina, pareikalauti, kad būtų organizuota jų evakuacija, sustabdytas statinio naudojimas, uždrausta bet kokia veikla statinyje (jeigu reikia – ir statinio sklype ar teritorijoje); 2) nustatyti terminus visiems 1 punkte išvardytiems veiksmams įvykdyti ir nedelsiant pranešti statinio savininkui (kai naudotojas nėra statinio savininkas); 3) kreiptis į policiją, kad būtų laikinai apribotas patekimas į statinio teritoriją ar patalpą, būtų sustabdyti vykdomi darbai, apribotas ar uždraustas transporto eismas, jeigu kyla pavojus aplinkai, viešajai tvarkai, asmens ar valstybės saugumui; 4) Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui; 5) savo funkcijoms atlikti netrukdomai patekti į naudojamą statinį, išskyrus butus ir kitas gyvenamąsias patalpas, apžiūrėti jį, gauti su statinio naudojimu ir jo technine priežiūra susijusius dokumentus; 6) kartu su statinio techniniu prižiūrėtoju patekti į butus ir kitas gyvenamąsias patalpas ir apžiūrėti statinio laikančiąsias konstrukcijas, kai statinio apžiūros akte užfiksuotos neleidžiamos statinio laikančiųjų konstrukcijų deformacijos arba gautas statinio bendraturčių pagrįstas pranešimas, kad butas ar kitos gyvenamosios patalpos naudojamos ne pagal paskirtį, dėl statybos darbų bute ar kitose gyvenamosiose patalpose gali būti susilpnintas statinio mechaninis atsparumas ir pastovumas ir dėl to gali kilti statinio griūties grėsmė.

Statinių naudojimo priežiūrą atliekantys subjektai informaciją apie statinių naudojimo priežiūros vykdymą Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka teikia Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos (Statybos įstatymo 49 str. 5 d.).

Statinių naudojimo priežiūros atlikimo tvarką nustato aplinkos ministras (Statybos įstatymo 49 str. 6 d.). Aplinkos ministro 2016 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. D1-971 patvirtintas statybos techninis reglamentas STR 1.07.03:2017 „Statinių techninės ir naudojimo priežiūros tvarka (toliau – ir Reglamentas). Naujų nekilnojamojo turto kadastro objektų formavimo tvarka“. Pagal šio Reglamento 102.3 papunktį, savivaldybių administracijos atlieka gyvenamųjų namų ir kitų statinių (išskyrus išvardytuosius Reglamento 102.1 ir 102.2 p.) naudojimo priežiūrą. Priežiūros vykdytojas, tikrindamas naudotojo atliekamą statinių techninę priežiūrą, privalo surašyti statinio techninės priežiūros patikrinimo aktą (Reglamento 8 priedas), nustatyti reikalavimus trūkumams pašalinti, kontroliuoti statinio techninės priežiūros patikrinimo akte įrašytų reikalavimų įvykdymą (Reglamento 108.5–108.7 p.) bei apie patikrinimo išvadas bei reikalavimus informuoti raštu statinio naudotoją ir statinio savininką (Reglamento 109 p.).

Skundžiamu patikrinimo Aktu buvo konstatuoti faktiniai pastatų defektai, nurodyta pareiškėjui vykdyti kasmetine apžiūrą, statinių techninę priežiūrą vykdyti vadovaujantis nustatyta tvarka, laikytis 2021 m. sausio 27 d. patikrinimo akto reikalavimų ir kt., tačiau juo nebuvo realizuota nė viena iš Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalyje numatytų viešojo administravimo subjekto, atliekančio statinio naudojimo priežiūrą, teisių, pavyzdžiui, nebuvo surašytas administracinių nusižengimų protokolas. Patikrinimo akte pirmiausiai konstatuoti faktai apie pastato konstrukcijų ir inžinerinių sistemų būklę, tačiau administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų, juridinę reikšmę turinčių aplinkybių ar faktų nustatymo, kai tai nėra susiję su pareiškėjo galbūt pažeistų materialių teisių apgynimu teismo sprendimu. Patikrinimo akte suformuluoti reikalavimai pareiškėjui savo pobūdžiu negali būti laikomi sukeliančiais realias materialines teisines pasekmes. Taigi, Aktas pats savaime nesukelia teisinių pasekmių, t. y. tokių asmens teisių ir teisėtų interesų pažeidimų, kurie galėtų būti apginti administraciniame teisme. Tai reiškia, kad netgi pareiškėjo skundo tenkinimo atveju, teismo sprendimas neturėtų realios įtakos nei faktų apie pastato būklę konstatavimui, nei pastato savininko / valdytojo teisės aktų pagrindu kylančių pareigų, susijusių su naudojamo pastato priežiūra, vykdymui.

Statybos įstatymo 49 straipsnio 3 dalies 4 punkte numatyta, kad viešojo administravimo subjektas, atliekantis statinio naudojimo priežiūrą, turi teisę Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatytais atvejais ir tvarka surašyti administracinių nusižengimų protokolus, nagrinėti administracinių nusižengimų bylas ir skirti administracines nuobaudas arba teikti administracinių nusižengimų bylas teismui. Administracinio nusižengimo bylos dėl statinio (jo patalpų) naudojimo pažeidžiant nustatytus reikalavimus ar kt. teisenoje turėtų būti sprendžiama, ar pareiškėjas tinkamai įgyvendina teisės aktuose nustatytas statinio naudotojo pareigos. Tokiu atveju statybos techninės priežiūros patikrinimo aktas galėtų būti vertinamas kaip tarpinis viešojo administravimo subjekto aktas, kurio pagrįstumas būtų patikrinamas administracinio nusižengimo teisenos metu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-15-575/2021; 2021 m. vasario 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-276-492/2021; 2022 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-285-492/2022). Tokio pobūdžio byloje galėtų būti patikrintas ir įgaliotų savivaldybės administracijos atstovų veiksmų organizuojant ir vykdant statybos techninės priežiūros patikrinimą teisėtumas.

Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytus motyvus, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Akto teisėtumas ir pagrįstumas negali būti savarankišku administracinės bylos dalyku, kadangi jis nesukelia realių materialinių teisinių pasekmių. Ginčo dėl Akto panaikinimo nagrinėjimas nepriskirtinas administracinių teismų kompetencijai, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė administracinę bylą.

Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė proceso teisės normas, vadovavosi suformuota administracinių teismų praktika, ir pagrįstai nutraukė administracinę bylą, todėl pareiškėjo atskirasis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 154 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo uždarosios akcinės bendrovės „SKR Baltic“ atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. birželio 14 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Rasa Ragulskytė-Markovienė

Ernestas Spruogis

Skirgailė Žalimienė