2023-02-01 Nr. AB-2833-3-61-3-04608-2022-7 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. eA-1288-552/2023

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04608-2022-7

Procesinio sprendimo kategorijos: 9.2; 9.3

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. vasario 1 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimučio Alechnavičiaus (kolegijos pirmininkas), Ramūno Gadliausko (pranešėjas) ir Dalios Višinskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo H. K. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo H. K. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Teisėjų kolegija

nustatė:

I. 1. Pareiškėjas H. K. (toliau – ir pareiškėjas) skunde prašė panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimą Nr. 22S105515 (toliau – ir Sprendimas) ir įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje (toliau – ir Lietuvoje).

2. Pareiškėjas skunde teigė, kad:

2.1. Prašydamas prieglobsčio, jis nurodė, kad (duomenys neskelbtini).

2.2. Atsakovo reikalavimas, kad jis pateiktų jo sulaikymą (duomenys neskelbtini) patvirtinančius įrodymus, yra visiškai nelogiškas, nes jis atsakovo apklausose aiškiai nurodė, kad jokie protokolai ar kitokio pobūdžio dokumentai jo sulaikymo metu nebuvo surašomi. Todėl jis atsakovui negalėjo pateikti to, kas neegzistuoja. Pasakojimas apie jo persekiojimą kilmės valstybėje yra visiškai nuoseklus ir atitinka atsakovo surinktą informaciją apie (duomenys neskelbtini) asmenų padėtį.

2.3. Iš esmės visi atsakovo Sprendime minimi pavyzdžiai dėl (duomenys neskelbtini) yra susiję su viešais, visuomenėje gerai žinomais asmenimis. (duomenys neskelbtini). Tačiau galima pagrįstai manyti, kad (duomenys neskelbtini) formalios teisinės procedūros ne visuomet pradedamos, manant, kad jiems įbauginti pakaks paprasto sulaikymo ir fizinio bei psichologinio smurto panaudojimo, kaip ir buvo pareiškėjo atveju. Tai, kaip savo paaiškinimuose nurodė pareiškėjas, užkerta kelią nukentėjusiems asmenims kažkur kreiptis dėl prieš juos panaudoto smurto.

2.4. Atsakovas pareiškėjo nurodytų aplinkybių vertinimą atliko paviršutiniškai ir formaliai. Vien tai, kad atsakovas nerado duomenų apie pareiškėją vos poroje patikrintų informacijos šaltinių, nepagrindžia to, kad pareiškėjui kilmės valstybėje nekyla pagrįsta grėsmė. Juolab, atsižvelgiant į tai, jog jokie oficialūs protokolai jo sulaikymo metu nebūdavo surašomi, todėl jis objektyviai negalėjo atsidurti jokioje duomenų bazėje. Atsakovas Sprendime visiškai netyrė aplinkybių, susijusių su pareiškėjo sveikatos sužalojimu ((duomenys neskelbtini)) ir nepateikė jokios alternatyvios versijos, kaip pareiškėjas galėjo patirti šiuos sužalojimus, jei jie buvo partirti ne sulaikymų (duomenys neskelbtini) metu.

2.5. Aplinkybės, kurias jis nurodė savo prieglobsčio prašyme ir apklausų metu, atitinka Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir Įstatymas) 86 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus pabėgėlio statuso suteikimo kriterijus, tačiau atsakovas jo nurodytus faktus ir aplinkybes kvalifikavo netinkamai, todėl be pagrindo atsisakė suteikti pabėgėlio statusą Lietuvos Respublikoje.

2.6. Pareiškėjas taip pat nesutinka su Migracijos departamento vertinimu dėl papildomos apsaugos suteikimo bei pažymi, kad jis turi visiškai pagrįstą baimę, kad, grįžęs į (duomenys neskelbtini), jis taps viena iš masinio valdžios režimo oponentų persekiojimo aukų. Šios priežastys turi būti pripažintos pakankamu pagrindu dėl papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo.

3. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į skundą prašė jį atmesti.

4. Atsakovas atsiliepime į skundą nurodė, kad:

4.1. Pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, bendro pobūdžio, nedetalus. Pasakodamas apie (duomenys neskelbtini), prieglobsčio prašytojas apsiribodavo bendro pobūdžio abstrakčiais teiginiais, grindžiamais plačiai žinoma informacija, o ne asmenine patirtimi. Prieglobsčio prašytojas nepateikė detalių, kurios galėtų būti patikrintos, o jo pateiktos detalės nebuvo pakankamai specifinės. Kitų įrodymų (pvz., nuotraukos, medicinos išrašai, sulaikymo protokolai), patvirtinančių jo nurodytus tariamai autobiografinius faktus, prieglobsčio prašytojas nepateikė. Jo pasakojimas grindžiamas schemine istorija, tam tikrų įvykių seka, tačiau, bandant išsiaiškinti šių įvykių detales, prieglobsčio prašytojas vengė tikslių, konkrečių atsakymų, atsakinėjo trumpai, beveik nepraplečiant pirminio pasakojimo ribų, nuolat nukrypdavo į bendro pobūdžio informaciją.

4.2. Migracijos departamentas tyrimo metu surinko išsamią ir aktualią kilmės valstybės informaciją iš įvairių šaltinių, pagal kurią (duomenys neskelbtini). Įvertinus turimą informaciją apie (duomenys neskelbtini) teisėsaugos ir teismų taikomus veiklos metodus, nėra tikėtina, jog pareiškėjui nei kartą nebuvo surašytas sulaikymo protokolas, nors, anot jo, jis buvo sulaikytas ir sumuštas 5–6 kartus. Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė jokių jo pasakojimą patvirtinančių įrodymų, pavyzdžiui, dokumentų apie sveikatos sužalojimus, jų pobūdį, jų padarymo laiką.

4.3. Tyrimo metu nenustatyta faktinių aplinkybių, kurios pagrįstų prielaidą, jog praeityje pareiškėjas buvo patyręs persekiojimą kilmės valstybėje. Taip pat tyrimo metu nenustatyta pagrįstos tikimybės, jog prieglobsčio prašytojo profilis ((duomenys neskelbtini)) ir individualios aplinkybės lemtų realią persekiojimo riziką grįžimo į kilmės valstybę atveju. Nenustatyta tariamo persekiotojo ((duomenys neskelbtini)) tikėtinų motyvų ir tikslų siekti nustatyti jo buvimo vietą, jį sulaikyti ir nubausti. Byloje be pareiškėjo pasakojimo nesant jokių kitų tariamą grėsmę pagrindžiančių duomenų ir aplinkybių, abstraktūs pareiškėjo skundo argumentai nėra pakankami pripažinti, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra pagrįsta. Atitinkamai, jo deklaruojama baimė patirti persekiojimą kilmės šalyje nelaikytina visiškai pagrįsta. Kadangi „visiškai pagrįstos baimės“ pabėgėlio statuso taikymo nuostata laikoma neįvykdyta, prieglobsčio prašytojas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies reikalavimų ir jam nesuteiktinas pabėgėlio statusas Lietuvos Respublikoje.

4.4. Pareiškėjo abstraktūs teiginiai apie jo sveikatos būklę, nesant jokių objektyvių įrodymų, savaime nepatvirtina sveikatos sužalojimo padarymo aplinkybių, laiko bei tai, kad juos padarė (duomenys neskelbtini) pareigūnai dėl pareiškėjo dalyvavimo (duomenys neskelbtini). Pabėgėlių teisės nuostatos nenustato pareigos sprendžiančiai institucijai įrodinėti neiginius ar pateikti alternatyvias įvykių versijas, kas būtų neįveikiama užduotis ir pernelyg aukštas įrodinėjimo standartas. Nagrinėjamu atveju tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas buvo persekiojamas kilmės valstybėje ar jam kyla persekiojimo grėsmė grįžimo į kilmės valstybę atveju.

4.5. Pareiškėjo skunde teiginiai dėl Įstatymo 87 straipsnyje numatytų pagrindų papildomai apsaugai suteikti yra nepagrįsti. Pareiškėjo atveju nenustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje jam grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1–2 punktuose. Remiantis Migracijos departamento turima informacija, prieglobsčio prašytojo kilmės šalyje ((duomenys neskelbtini)) šiuo metu nevyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus karinis konfliktas), pasireiškiantys beatodairišku smurtu, dėl kurio vien dėl buvimo toje teritorijoje asmens gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei gresia pavojus.

4.6. Migracijos departamentas, priimdamas ginčijamą Sprendimą, rėmėsi patikimų šaltinių skelbiamais duomenimis, kurie yra tarpusavyje suderinami, bei tinkamai įvertino visą surinktą informaciją pareiškėjo individualios situacijos kontekste. Jokios naujesnės patikimos kilmės valstybės informacijos, leidžiančios daryti kitokias nei skundžiamame Sprendime, išvadas, pareiškėjas skunde nepateikė, o vien deklaratyvūs skundo teiginiai, kad sprendimas buvo priimtas, vadovaujantis tariamai neaktualia informacija, laikytini išimtinai kaip pasirinkta gynybinė pozicija ir nesudaro pagrindo panaikinti Sprendimą kaip neteisėtą ar nepagrįstą.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimu pareiškėjo H. K. skundą atmetė.

6. Teismas nustatė, kad pareiškėjas Migracijos departamentui pateikė prašymą dėl prieglobsčio, kurį motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini). Atsakovas, įvertinęs surinktą medžiagą, 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimu Nr. 22S105515 nusprendė nesuteikti pareiškėjui prieglobsčio.

7. Teismas aptarė Įstatymo 86 straipsnio, 87 straipsnio 1, 2 dalių, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2016 m. vasario 24 d. įsakymu Nr. 1V-131 „Dėl prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ (Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2021 m. liepos 27 d. įsakymo Nr. 1V-626 redakcija) patvirtinto Prieglobsčio Lietuvos Respublikoje suteikimo ir panaikinimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašas) 97, 99.1 punktų, 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2013/32/ES dėl tarptautinės apsaugos suteikimo ir panaikinimo bendros tvarkos (nauja redakcija) 10 straipsnio (Prašymo nagrinėjimo reikalavimai) 10 straipsnio 3 dalies, Tarybos direktyvos 2004/83/EB „Dėl trečiųjų šalių piliečių ir asmenų be pilietybės priskyrimo pabėgėliams ir asmenims, kuriems reikalinga tarptautinė apsauga, jų statuso ir suteikiamos apsaugos pobūdžio būtiniausių standartų“ 2 straipsnio e punkto nuostatas.

8. Teismas pažymėjo, kad, nors pareiškėjas skunde nurodė, kad jis (duomenys neskelbtini), todėl, grįžus į (duomenys neskelbtini), tikėtinas teisėsaugos institucijų persekiojimas, dėl kurio kiltų grėsmė sveikatai ir gyvybei, tačiau nei skunde, nei teismo posėdžio metu nenurodė konkrečių detalių apie minimus sužalojimus, sulaikymus, neteikė šias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų. Apklausos metu Migracijos departamente pareiškėjas paaiškino, kad (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas tvirtino, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nei Migracijos departamentui, nei teismui nepateikė įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) sužalojimai buvo patirti per sulaikymą dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini) (pvz., medicinos dokumentų išrašų ir kitų dokumentų (kelionės dokumentų kopijų), kuriuos vertinant kartu galėtų būti patvirtinti pareiškėjo teiginiai, kad sužalojimai buvo patirti pareiškėjui esant (duomenys neskelbtini), galbūt dalyvaujant tuo metu vykusiuose (duomenys neskelbtini).

9. Teismas nurodė, jog byloje pateiktas tarnybinis pranešimas patvirtina, kad 2022 m. birželio 30 d. pareiškėjas buvo sulaikytas Lietuvos Respublikos policijos pareigūnų, kadangi kavinėje neapmokėjo sąskaitos už maistą ir gėrimus. Įvykio metu jis buvo neblaivus, nesiorientavo aplinkoje, todėl pareigūnams iš karto nepavyko nustatyti jo tapatybės. Po šio įvykio 2022 m. liepos 4 d. pareiškėjas raštu pateikė prašymą Migracijos departamentui dėl prieglobsčio suteikimo. Iš bylos duomenų, taip pat pareiškėjo paaiškinimų teismo posėdžio metu teismas nustatė, kad pareiškėjas iki jo sulaikymo 2022 m. birželio 30 d. nebuvo pateikęs prašymo dėl prieglobsčio suteikimo, nors, pasibaigus vizos galiojimui, jis Lietuvoje gyveno be teisinio pagrindo.

10. Teismas taip pat nustatė, kad pareiškėjo kilmės valstybės institucijos netrukdė jam net kelis kartus (Migracijos departamento duomenimis – septynis kartus) palikti kilmės valstybę. Pareiškėjas taip pat nemini, kad asmeniškai sulaukė kokių nors policijos ar kitų teisėsaugos institucijų, valstybinių subjektų dėmesio. Teismas darė išvadą, jog pareiškėjo pasakojimas apie tikėtiną persekiojimą yra pernelyg abstraktus ir bendro pobūdžio, kadangi jis grindžiamas ne asmenine patirtimi, o trečiųjų asmenų pateikta informacija apie (duomenys neskelbtini). Nors pareiškėjas Migracijos departamentui ir teismui nurodė, kad jo baimė grįžti į kilmės valstybę grindžiama tikėtinu persekiojimu dėl dalyvavimo (duomenys neskelbtini), teigė, kad (duomenys neskelbtini), tačiau nepateikė jokių įrodymų, kad kada nors yra dalyvavęs (duomenys neskelbtini). Teismas pažymėjo, jog vien pareiškėjo pasakojimas nelaikytinas patikimu įrodymu prieglobsčio suteikimo kontekste.

11. Įvertinęs pareiškėjo paaiškinimus Migracijos departamentui, taip pat išdėstytus teismo posėdžio metu, teismas pripažino pagrįsta atsakovo išvadą, kad pareiškėjo pasakojimas yra abstraktus, jam trūksta detalumo. Pareiškėjo istorija neleidžia identifikuoti tariamo jo persekiojimo motyvų ir tikslų bei nepagrindžia rizikos patirti persekiojimą tikimybės. Pareiškėjas abstrakčiai pažymėjo, kad jis (duomenys neskelbtini), taip pat apklausos metu patvirtino, jog pagrindinė jo atvykimo į Lietuvą priežastis – darbas. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas iš esmės akcentuoja aplinkybes, kurios susijusios tik su jo individualiais saugumo, laisvės, integracijos poreikiais ir jų užtikrinimu, o tai leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas iš kilmės valstybės išvyko dėl asmeninių ir ekonominių priežasčių.

12. Teismas pažymėjo, kad Migracijos departamentas surinko pareiškėjo kilmės valstybės informaciją, rėmėsi (duomenys neskelbtini) ataskaita, kurioje nurodoma, kad (duomenys neskelbtini). Migracijos departamentas prieš priimdamas skundžiamą Sprendimą taip pat surinko aktualią informaciją apie saugumo situaciją (duomenys neskelbtini). Atsakovas skundžiamame Sprendime nurodė, kad patikrino (duomenys neskelbtini) administracinių bylų sąrašą, taip pat nuteistųjų politinėse baudžiamosiose bylose sąrašą, tačiau pareiškėjo duomenų nerado. Todėl teismas darė išvadą, kad atsakovas pareiškėjo nurodytas aplinkybes ir surinktus duomenis įvertino racionaliai, visapusiškai ir objektyviai bei padarė pagrįstas išvadas dėl pabėgėlio statuso pareiškėjui nesuteikimo.

13. Dėl pareiškėjo argumentų, kad atsakovas, pasisakydamas dėl papildomos apsaugos, vertino tas pačias aplinkybes, kurios buvo nagrinėjamos sprendžiant dėl pabėgėlio statuso suteikimo, teismas atkreipė dėmesį, kad teismo posėdžio metu nei pareiškėjas, nei jo atstovas neįvardijo, kokias kitas aplinkybes, nei nurodytos Sprendime, atsakovas turėjo vertinti spręsdamas dėl papildomos apsaugos pareiškėjui suteikimo.

14. Teismas nurodė, jog, Migracijos departamentui atliktus tyrimą apie pareiškėjo kilmės valstybę, nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) vis dar vyksta (duomenys neskelbtini). Tačiau tyrimo metu nenustatyta, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini), nenustatyta faktinių aplinkybių, pagrindžiančių prielaidą, jog grįžimo į kilmės valstybę atveju pareiškėjui kiltų individualaus persekiojimo rizika dėl Įstatymo 86 straipsnio 1 dalyje išvardintų priežasčių. Įvertinęs byloje esančius duomenis, teismas konstatavo, jog individualių aplinkybių, kurios padidintų tokią riziką bei lemtų pareiškėjo apsaugos poreikį, nagrinėjamu atveju nėra. Teismas vertino, kad atsakovo atlikto tyrimo metu nebuvo nustatyta pagrįstos tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui asmeniškai grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje.

15. Teismas darė išvadą, kad skundžiamas Migracijos departamento Sprendimas yra tinkamai pagrįstas tiek objektyviomis aplinkybėmis, tiek aktualiomis teisės aktų normomis, priimtas nepažeidžiant pagrindinių procedūrų, todėl nėra pagrindo jo naikinti.

III. 16. Pareiškėjas H. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, t. y. panaikinti Migracijos departamento Sprendimą bei įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje.

17. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo, kad:

17.1. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas turėjo pripažinti, jog pareiškėjo pasakojimas dėl persekiojimo grėsmės (duomenys neskelbtini) yra patikimas įrodymas ir šis pasakojimas turi būti vertinamas kaip nustatytas faktas. Nepaisant to, kad pareiškėjas nedetalizavo aplinkybių dėl (duomenys neskelbtini), tai savaime nereiškia, kad jo pasakojimas neatitinka tikrovės. Atsakovas ir teismas neįvykdė pareigos aiškintis ir tikslintis aplinkybes, kilus abejonių dėl prieglobsčio prašytojo pasakojimo tikrumo. Nei atsakovas, nei teismas neįgyvendino pareigos bendradarbiauti su prieglobsčio prašytoju jo prieglobsčio motyvams nustatyti.

17.2. Pareiškėjo paaiškinimas yra viena iš leistinų įrodinėjimo priemonių. Remiantis Įstatymo 83 straipsniu, duomenys, negalintys būti patvirtinti rašytiniais įrodymais, paprastai vertinami prieglobsčio prašytojo naudai. Aptariamo įrodymo priimtinumas paneigiamas, jei prieglobsčio prašytojas klaidina tyrimą, nustatomi prieštaravimai tarp prieglobsčio prašytojo nurodytų faktų, tačiau tokių aplinkybių nėra nustatyta, taigi, yra akivaizdu, jog atsakovas ir teismas pareiškėjo pasakojimą vertino netinkamai.

17.3. Tai, jog prieglobsčio prašytojas dar nėra paieškomas, nereiškia, jog tokia jo paieškos procedūra negali būti inicijuota jam grįžus į kilmės valstybę. Teismas nevertino pagrįstos tikimybės patirti tolimesnį spaudimą iš teisėsaugos institucijų, todėl padarė klaidingą išvadą, jog pareiškėjo baimė patirti persekiojimą grįžus į (duomenys neskelbtini) nėra visiškai pagrįsta. Tai, jog perspektyvinis rizikos vertinimas nėra atliktas tinkamai, taip pat susijęs su aplinkybe, kad, nors atsakovas įvykdė pareigą surinkti aktualią kilmės valstybės informaciją, kaip to reikalauja Aprašo 167 punktas, tačiau tiek atsakovas, tiek teismas ją vertino atsietai nuo pareiškėjo pasakojimo. (duomenys neskelbtini). Taigi, pareiškėjo pasakojimas apie kilmės valstybėje patirtą persekiojimą laikytinas tarpusavyje suderinamas, atitinkantis kilmės valstybės informaciją, todėl turėjo būti pripažintas kaip nustatytas faktas, patvirtinantis pareiškėjo teisę į pabėgėlio statuso suteikimą.

17.4. Dėl papildomos apsaugos nesuteikimo nurodo, kad pareiškėjo prieglobsčio prašymo pagrindinis motyvas yra (duomenys neskelbtini). Remiantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika, jeigu prieglobsčio prašytojas priskirtinas prie atitinkamo profilio asmenų t. y. (duomenys neskelbtini), o tokio profilio asmenys šalyje persekiojami, tuomet baimė susidurti su persekiojimu – visiškai pagrįsta, nepriklausomai nuo to, ar praeityje asmuo buvo patyręs persekiojimą, todėl tiek teismas, tiek atsakovas netinkamai vertino, jog pareiškėjo grįžimo į kilmės valstybę atveju nekils grėsmė būti kankinamam ar nuteistam mirties bausme.

18. Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti.

19. Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą iš esmės nurodo tuos pačius argumentus, išdėstytus atsiliepime į skundą pirmosios instancijos teismui, papildomų argumentų nenurodo.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 20. Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2022 m. rugpjūčio 2 d. sprendimo Nr. 22S105515, kuriuo pareiškėjui nesuteiktas pabėgėlio statusas ir papildoma apsauga Lietuvos Respublikoje, pagrįstumo ir teisėtumo bei reikalavimo įpareigoti Migracijos departamentą iš naujo išnagrinėti pareiškėjo prašymą suteikti prieglobstį Lietuvos Respublikoje pagrįstumo.

21. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs pareiškėjo skundo, atsakovo atsiliepimo į skundą argumentus, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, pritarė atsakovo išvadai, kad pareiškėjas neatitinka pabėgėlio statuso reikalavimų ir papildomos apsaugos kriterijų.

22. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, kad tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino pareiškėjo pasakojimą aktualios kilmės valstybės informacijos kontekste, kilus abejonių dėl pasakojimo tikrumo, nevykdė pareigos aiškintis ir tikslintis aplinkybes, todėl nepagrįstai sprendė nesuteikti pareiškėjui pabėgėlio statuso ir papildomos apsaugos Lietuvos Respublikoje.

23. Teisėjų kolegija, nagrinėdama apeliacinio skundo argumentus ir tikrindama pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, pažymi, kad ginčo teisinius santykius reglamentuoja Įstatymas, kuriame nustatyta, jog pabėgėlio statusas suteikiamas prieglobsčio prašytojui, kuris dėl visiškai pagrįstos baimės būti persekiojamas dėl rasės, religijos, tautybės, priklausymo tam tikrai socialinei grupei ar dėl politinių įsitikinimų yra už valstybės, kurios pilietis jis yra, ribų ir negali ar bijo naudotis tos valstybės apsauga arba neturi atitinkamos užsienio valstybės pilietybės, yra už valstybės, kurioje buvo jo nuolatinė gyvenamoji vieta, ribų ir dėl išvardytų priežasčių negali ar bijo į ją grįžti, jeigu nėra priežasčių, nustatytų šio Įstatymo 88 straipsnio 1, 2 dalyse (86 str. 1 d.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodyto persekiojimo vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos nuo persekiojimo. Paprastai laikoma, kad suteikiama veiksminga ir ilgalaikio pobūdžio apsauga, kai valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdanti grupė ar organizacija, įskaitant tarptautines organizacijas, imasi pagrįstų priemonių, kad užkirstų kelią persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams, taikydami veiksmingą teisinę sistemą persekiojimui ar šio Įstatymo 87 straipsnio 1 dalyje nurodytiems veiksmams nustatyti, persekioti dėl tokių veiksmų ir nubausti už juos (Įstatymo 86 str. 2 d.).

24. Papildoma apsauga suteikiama prieglobsčio prašytojui, kuris yra už savo kilmės valstybės ribų ir negali ten grįžti dėl visiškai pagrįstos baimės, kad: 1) jis bus kankinamas, su juo bus žiauriai, nežmoniškai elgiamasi arba bus žeminamas jo orumas ar jis bus tokiu būdu baudžiamas; 2) yra grėsmė, kad jam bus įvykdyta mirties bausmė ar egzekucija; 3) yra rimta ir asmeninė grėsmė jo gyvybei, sveikatai, saugumui ar laisvei dėl beatodairiško smurto veiksmų tarptautinio ar vidaus ginkluoto konflikto metu (Įstatymo 87 str. 1 d. 1–3 p.). Šio straipsnio 1 dalyje nurodytų veiksmų vykdytojais gali būti valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, taip pat nevalstybiniai subjektai, jeigu valstybė, valstybę ar didelę jos teritorijos dalį valdančios grupės ar organizacijos, įskaitant tarptautines organizacijas, negali arba nenori suteikti veiksmingos ir ilgalaikio pobūdžio apsaugos, kaip ji apibrėžta šio Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, nuo tokių veiksmų (Įstatymo 87 str. 2 d.).

25. Aiškindamas aptariamas Įstatymo nuostatas dėl pabėgėlio statuso bei papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose įtvirtintose teisės normose nustatyta visiškai pagrįstos baimės buvimo sąlyga, viena vertus, turi būti objektyvaus pobūdžio, t. y. ji turi egzistuoti realiai, o ne būti vien tik prašančio prieglobsčio asmens suvokimas, įsitikinimas ir pan. Kita vertus, vartojama sąvoka „baimė“ yra dvasinė būsena ir subjektyvi būklė, todėl minėta visiškai pagrįstos baimės sąlyga apima ir subjektyvius, ir objektyvius veiksnius, į kuriuos turi būti atsižvelgta, nustatant, ar baimė iš tikrųjų yra visiškai pagrįsta (žr., pvz., 2010 m. rugsėjo 16 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-334/2010; 2012 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-10/2012 ir kt.). Pažymėtina, jog galimas persekiojimas dėl kurios nors iš Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose nurodytų priežasčių turi būti pagrįstas konkrečių faktinių duomenų visuma, o ne bendro pobūdžio teiginiais apie galimo persekiojimo baimę. Be to, persekiojimas turi būti individualaus pobūdžio (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-1987-756/2015; 2017 m. vasario 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-2557-624/2017).

26. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką prieglobsčio bylose, siekiant išsiaiškinti, ar prieglobsčio prašančio asmens prašymas yra pagrįstas, turi būti nustatyta, kad įvykus tokio asmens deportacijai kyla reali rizika, jog asmuo patirs elgesį, kuris prieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 3 straipsnyje įtvirtintam kankinimo draudimui. Tokia rizika turi būti nustatyta remiantis pakankamais įrodymais, atsižvelgiant į konkrečią individualią situaciją (žr., pvz., 2008 m. rugpjūčio 6 d. sprendimą byloje NA prieš Jungtinę Karalystę, pareiškimo Nr. 25904/07).

27. Vertinimo kriterijai, kuriais remiantis yra nustatomos arba nenustatomos minėtos teisiškai reikšmingos aplinkybės, yra įtvirtinti Įstatymo 83 straipsnyje. Pagal šio straipsnio 2 dalies nuostatas, vienas iš kriterijų yra tai, jog prieglobsčio prašytojo pateikta informacija bei kiti duomenys apie jo statusą Įstatymo taikymo aspektu turi neprieštarauti turimai specifinei ir bendrai informacijai, susijusiai su prieglobsčio prašytojo atveju. Vertinant prašymo suteikti prieglobstį pagrįstumą, taip pat atsižvelgiama į tai, ar prieglobsčio prašytojo paaiškinimai yra neprieštaringi bei nuoseklūs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. gegužės 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4046-438/2018 ir kt.).

28. Aprašo 99.1 punkte nustatyta, kad atliekant vertinimą vadovaujamasi pagrįstos tikimybės principu, t. y. nustatyta grėsmė neprivalo būti neabejotina arba labiau tikėtina negu netikėtina, tačiau ji taip pat neturi būti tiktai hipotetinio ar teorinio pobūdžio arba grindžiama menka ar neapibrėžta tikimybe. Pirmiausia nustatoma, ar prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą bei koks yra šios žalos pobūdis. Šiam tikslui būtina identifikuoti persekiojimo vykdytojus, kaip jie apibrėžti Įstatymo 86 straipsnio 2 dalyje, kurie turi tikėtiną motyvą ir tikslą persekioti prieglobsčio prašytoją, taip pat įvertinti jiems prieinamas priemones, kurias jie gali pasitelkti vykdydami persekiojimą, bei šių priemonių tikėtiną poveikį prieglobsčio prašytojui. Nustačius, kad prieglobsčio prašytojui jo kilmės valstybėje kyla reali rizika patirti žalą, vertinama, ar ši žala pagal savo pobūdį ir poveikį prieglobsčio prašytojui gali būti laikoma persekiojimu.

29. Pagal Aprašo 99 punktą, prieglobsčio prašytojo pateiktų faktinių duomenų, nepatvirtintų daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais, patikimumas vertinamas atsižvelgus į tai, ar prieglobsčio prašytojo pasakojimas yra pakankamai detalus ir konkretus; ar prieglobsčio prašytojo žodžiu ir raštu pateikti duomenys yra nuoseklūs; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja jo šeimos narių arba kitų liudytojų pateiktai informacijai; ar prieglobsčio prašytojo pateikti duomenys neprieštarauja turimai informacijai apie jo kilmės valstybę ir visuotinai žinomiems faktams. Prieglobsčio prašytojo daromų prielaidų apie numanomas tam tikrų įvykių ar epizodų priežastis, aplinkybes ar pasekmes, taip pat apie priežastinius ar įrodomuosius ryšius tarp tam tikrų įvykių ar epizodų pagrįstumas vertinamas visų kitų tyrimo metu surinktų įrodymų ir nustatytų faktų kontekste. Jeigu prieglobsčio prašytojo pasakojimas iš esmės yra nuoseklus ir suderinamas su kitais surinktais įrodymais ir nustatytais faktais, tam tikros abejonės dėl prieglobsčio prašytojo nurodytų faktinių aplinkybių tikrumo netrukdo laikyti jo pasakojimą patikimu įrodymu

30. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas prašymą suteikti prieglobstį motyvavo tuo, kad (duomenys neskelbtini).

31. Iš Migracijos departamento Sprendimo turinio matyti, kad atsakovas surinko aktualią informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, išsamiai išanalizavo politinę situaciją (duomenys neskelbtini), įvertino iš įvairių šaltinių gautą informaciją ir šios informacijos kontekste vertino pareiškėjo išsakytos baimės būti persekiojamam pagrįstumą. Vertindama apeliacinio skundo argumentus dėl pareiškėjo persekiojimo, grasinimų ir dėl to kylančios individualios grėsmės, teisėjų kolegija pritaria tiek pirmosios instancijos teismo, tiek Migracijos departamento išvadoms, kad pareiškėjas neatitinka Įstatymo 86 straipsnio 1 dalies sąlygų pabėgėlio statusui gauti.

32. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo pasakojimas buvo nedetalus, bendro pobūdžio, pareiškėjo pateikta informacija nėra patvirtinta jokiais objektyviais įrodymais. Šios aplinkybės tik pagrindžia išvadą, kad pareiškėjo baimė patirti persekiojimą yra hipotetinio pobūdžio, jo pasakojimas nepagrįstas konkrečiais ir detalizuotais teiginiais, aplinkybėmis, kurios leistų daryti išvadą, kad jis yra aiškiai žinomas valstybės pareigūnams ar karinėms grupuotėms, kurie gali jį persekioti. Migracijos departamentas surinko kilmės valstybės informaciją apie (duomenys neskelbtini) bei nenustatė, kad pareiškėjas priklauso asmenims, kurie, remiantis kilmės valstybės informacija, susiduria su padidinta persekiojimo grėsme ((duomenys neskelbtini)). Iš skundžiamo Migracijos departamento Sprendimo taip pat matyti, kad atsakovas, patikrinęs (duomenys neskelbtini), nerado informacijos apie pareiškėjo sulaikymus, taip pat buvo patikrintas (duomenys neskelbtini) administracinių bylų sąrašas, nuteistųjų politinėse baudžiamosiose bylose sąrašas, tačiau pareiškėjo duomenų nerasta. Vien fakto, kad pareiškėjas galbūt dalyvavo (duomenys neskelbtini), nepakanka pagrįstai persekiojimo baimei nustatyti. Pareiškėjas nenurodė aplinkybių, kad jis asmeniškai sulaukė kokių nors policijos ar kitų teisėsaugos institucijų, valstybinių subjektų dėmesio dėl savo (duomenys neskelbtini). Iš Migracijos departamento pateiktų duomenų matyti, kad pareiškėjo kilmės valstybės institucijos 2018–2021 m. jam netrukdė net kelis kartus (Migracijos departamento duomenimis – septynis kartus) palikti kilmės valstybę ir į ją grįžti. Todėl pareiškėjo apeliacinio skundo teiginiai dėl to, kad jis ateityje gali patirti neigiamų pasekmių, kaip jos apibrėžiamos Įstatymo 86 ir 87 straipsniuose, atmetami.

33. Pareiškėjas prašymą dėl papildomos apsaugos suteikimo grindė tomis pačiomis aplinkybėmis, kaip ir prašymą dėl pabėgėlio statuso suteikimo. Migracijos departamentas, atlikęs tyrimą, nenustatė realios ir individualios grėsmės prieglobsčio prašytojui tikimybės, kad kilmės valstybėje prieglobsčio prašytojui grėstų kankinimai arba mirties bausmė, t. y. jis neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose. Migracijos departamentas nenustatė, kad (duomenys neskelbtini) šiuo metu vyksta Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti veiksmai (tarptautinis ar vidaus ginkluotas konfliktas), todėl pagrįstai sprendė, kad prieglobsčio prašytojas neatitinka papildomos apsaugos suteikimo kriterijų, nustatytų Įstatymo 87 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

34. Teisėjų kolegija pažymi, kad Migracijos departamentas rinko, tyrė ir vertino įrodymus pareiškėjo nurodytų aplinkybių, reikšmingų prieglobsčio prašymui išnagrinėti ir sprendimui dėl jų priimti, kontekste. Migracijos departamentas įvertino aktualią, iš įvairių šaltinių gautą informaciją apie situaciją pareiškėjo kilmės valstybėje, kuri buvo pakankama pareiškėjo prieglobsčio prašymui išnagrinėti. Tiek atsakovas, tiek pirmosios instancijos teismas pasisakė dėl esminių pareiškėjo nurodytų argumentų. Pareiškėjo teiginys, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino faktines aplinkybes, t. y. ne taip, kaip tikėjosi pareiškėjas, nesuteikia pagrindo spręsti, kad teismas netinkamai vertino ar apskritai nevertino kai kurių byloje surinktų įrodymų. Pažymėtina, kad bylos įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nepateikė tokių duomenų, kurie leistų pareiškėjo nurodytas aplinkybes vertinti kitaip nei jas įvertino atsakovas ir pirmosios instancijos teismas.

35. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus bei nustatė teisiškai reikšmingas aplinkybes bylai išspręsti, teisingai pritaikė ginčo teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas. Pareiškėjo apeliacinio skundo argumentai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų pagrįstumo ir teisėtumo, skundžiamas teismo sprendimas yra pagrįstas bylos faktais ir teisės aktų normomis, todėl jis paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmetamas (ABTĮ 144 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

n u t a r i a:

Pareiškėjo H. K. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2022 m. gruodžio 19 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimutis Alechnavičius

Ramūnas Gadliauskas

Dalia Višinskienė