f992f67a-a927-475f-9bf0-a72b44c8e95a · Kauno apygardos teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. e2A-726-587/2023

Teisminio proceso Nr. 2-51-3-00231-2020-1

Procesinio dokumento kategorijos: 2.1.2.4.1.4; 2.1.2.4.3; 2.1.2.6; 3.3.1.14

(S)

Kauno apygardos teismas

SPRENDIMAS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. spalio 12 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Urbanavičiūtės, Egidijaus Tamašausko ir Linos Žemaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal atsakovo T. U., atsakovo M. J. ir ieÅ¡kovo R. L. apeliacinius skundus dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-49-547/2023 pagal 1) ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atsakovams M. J. ir T. U., L. L., L. S., Varėnos 1-ojo notarų biuro notarui R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos dėl dovanojimo sutarties pripažinimo apsimestine ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo; 2) atsakovo T. U. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui R. L. ir atsakovui M. J., trečiajam asmeniui Varėnos 1-ojo notarų biuro notarui R. M. dėl sutarties nutraukimo ir restitucijos taikymo; 3) trečiojo asmens su savarankiÅ¡kais reikalavimais mažosios bendrijos (toliau – MB) ,,Mano žemės“ ieÅ¡kinį dėl pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo ieÅ¡kovui R. L., atsakovams T. U., M. J., tretiesiems asmenims Varėnos rajono 1 notarų biuro notarui R. M., Nacionalinei žemės tarnybai prie aplinkos ministerijos, L. L., L. S.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Ginčo esmė

1. ieÅ¡kovas R. L. (toliau – ir ieÅ¡kovas) ieÅ¡kiniu prašė: 1) pripažinti 2019 m. gruodžio 31 d. sudarytÄ dovanojimo sutartį (notarinio reg. Nr. 9549), pagal kuriÄ T. U. dovanojo M. J. ½ dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu B, sutarties priedas Nr. 4) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartimi; 2) perkelti ieÅ¡kovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį, nustatant, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko ½ dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu B, sutarties priedas Nr. 4) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini)) už 500 Eur; 3) priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L. atsakovui T. U. 500 Eur.

2. Ieškovas nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso žemės ūkio paskirties žemės sklypas, kurio plotas 3,5000 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kuris ribojasi su ginčo žemės sklypu. Ieškovas atsitiktinai, sudaręs kadastrinių matavimų sutartį su matininku, sužinojo, kad ginčijama 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi atsakovas T. U. atsakovui M. J. padovanojo tris žemės sklypus, be kita ko, ir ginčo žemės sklypo dalį.

3. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta siekiant pridengti žemės sklypų pirkimo–pardavimo sandorius ir iÅ¡vengti pagal įstatymÄ privalomų procedÅ«rų, t. y. sudaryti galimybę įsigyti parduodamÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ kitiems asmenims, kurių valdomi žemės Å«kio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamais žemės Å«kio paskirties žemės sklypais. Atsakovas T. U. atsakovui M. J. žemės sklypus, įskaitant ginčo žemės sklypo dalį, ne padovanojo, bet pardavė, tačiau ieÅ¡kovui nėra žinoma, už kokiÄ kainÄ . Dovanos suteikimo motyvų negalėjo bÅ«ti, abu atsakovai vykdo Å«kininkavimo veiklÄ , perka ir parduoda žemės sklypus, juos nuomoja, gauna iÅ¡ to pajamų. Ginčo žemės sklypo dalį atsakovas T. U. buvo iÅ¡nuomojęs savo paties įmonei. Taigi, dovanojimo sutartis yra apsimestinis sandoris, sudarytas turint tikslÄ pridengti kitÄ , imperatyvioms įstatymo normoms prieÅ¡taraujantį sandorį – žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria pažeista ieÅ¡kovo, kaip besiribojančio žemės sklypo savininko, pirmumo teisė įsigyti parduodamÄ Å¾emės sklypo dalį (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.80, 1.87 straipsniai).

4. IeÅ¡kovas taip pat yra įregistravęs Å«kininko Å«kį, todėl atitinka Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – ŽŪPŽĮĮ) 5 straipsnio 1 dalies 3 punkte nustatytas sÄ lygas ir turėjo pirmenybės teisę įsigyti dalį žemės sklypo. Tačiau žemės sklypo tuometinis savininkas (pardavėjas) atsakovas T. U. apie ketinimÄ parduoti žemės sklypo dalį ŽŪPŽĮĮ nustatyta tvarka nepranešė. Dovanojimo sutartį pripažinus apsimestiniu sandoriu ir kartu pripažinus, kad tai yra pirkimo–pardavimo sutartis, pirkėjo teisės ir pareigos perkeltinos ieÅ¡kovui, nustatant, kad atsakovas T. U. pardavė, o ieÅ¡kovas nupirko ½ dalį žemės sklypo už 500 Eur (kaina, kuri buvo nurodyta dovanojimo sutartyje).

5. Atsakovas M. J. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad ieÅ¡kovas savo ieÅ¡kinyje nepateikė jokių faktinių aplinkybių ir įrodymų, įgalinančių vertinti, kad tarp sutarties Å¡alių įvyko atsiskaitymas, ieÅ¡kovas netgi negalėjo nurodyti, kokia kaina buvo sumokėta už perleistÄ turtÄ ir kaip vyko atsiskaitymas tarp Å¡alių. Dovanojimo sutartis buvo sudaryta dėl to, kad atsakovus sieja giminystės santykiai, jie ketino vykdyti jungtinę veiklÄ bei todėl, kad T. U. norėjo padėti M. J. dėl to, kad jis turi neįgalumÄ , sklypai yra nutolę nuo T. U. gyvenamosios vietos, todėl sunku juos apdirbti pačiam. T. U. M. J. vertino kaip patikimÄ asmenį, kuris, gyvendamas ir dirbdamas netoliese, gali nuolatos prižiÅ«rėti jiems abiem priklausantį žemės sklypÄ ir jame augantį derlių, o dėl sklypo valdymo ir tvarkymo, iÅ¡laidų ir pajamų pasidalinimo – tarp bendraturčių nekils nesusipratimų ir kivirčų. IeÅ¡kovo minimas ŽŪPŽĮĮ numato reikalavimus ir procedÅ«ras tuomet, kai asmuo siekia parduoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ ir gauti už jį pinigus. Å iuo atveju T. U. siekė ne pinigų, o dovanodamas ½ žemės sklypo, norėjo įgyti patikimÄ bendraturtį bei partnerį. T. U. nenorėjo, kad ½ žemės sklypo savininku taptų bet koks jam nepriimtinas asmuo, su kuriuo jis bÅ«tų bendraturtis.

6. Atsakovas T. U. su ieÅ¡kiniu nesutiko, prašė ieÅ¡kinį atmesti kaip nepagrįstÄ . Atsakovas nurodė, kad pagal teismų praktikÄ sudaryta sutartis gali bÅ«ti pripažinta dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai – jos neatlygintinumui. Dovanojimo sutartį galima pripažinti pirkimo–pardavimo sandoriu tik nustačius atlygintinumo faktÄ . IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandorius, įrodinėja tik savo subjektyviais teiginiais, kurių nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais.

Objektyvių neginčijamų įrodymų ieÅ¡kovas nepateikė, o ir negalėjo jų pateikti, nes pagal faktÄ atsakovai sudarė dovanojimo, o ne pirkimo–pardavimo sutartį. Atsakovai yra Å«kininkai, savo veikloje vykdo apskaitÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, apskaitoje griežtai fiksuojamos visos įvykusios finansinės operacijos, t. y. Å«kio pajamos ir iÅ¡laidos. Jeigu tarp Å¡alių bÅ«tų įvykęs ne dovanojimo, o turto pirkimo–pardavimo sandoris, tokiu bÅ«du M.

J. buhalterinėje apskaitoje bÅ«tų duomenys apie piniginių lėšų iÅ¡laidavimÄ , apmokėjimui pagal sutartį; atitinkamai T. U. buhalterinėje apskaitoje bÅ«tų duomenys apie pagal sandorį gautų sumų apskaitymÄ . Tačiau tokių duomenų atsakovo T. U. apskaitoje nėra ir tai rodo, kad jokių piniginių lėšų pagal dovanojimo sutartį T. U. iÅ¡ M. J. nėra gavęs. Jokių duomenų, kad ginčo sutarties sudarymo dienÄ atsakovų valdomose sÄ skaitose bÅ«tų vykę finansinės operacijos atsiskaitymui už žemės sklypus, nėra.

Iki ginčo sandorio sudarymo atsakovui T. U. priklausęs žemės sklypas ribojosi ne tik su ieÅ¡kovui priklausančiu žemės sklypu, bet ir su kitais žemės Å«kio paskirties žemės sklypais, kurių savininkai ŽŪPŽĮĮ nustatyta tvarka taip pat turi pirmumo teisę įsigyti žemės sklypÄ lygiagrečiai su ieÅ¡kovu, tačiau ieÅ¡kovas savo reikalavimu savo teises laiko prioritetinėmis kitų žemės sklypų savininkų atžvilgiu. IeÅ¡kovo nurodyta ginčo sklypo kaina 500 Eur ekonomiÅ¡kai naudinga ieÅ¡kovui.

VÄ® Registrų centro svetainės puslapio vidutinės rinkos vertės pagal unikalų numerį paieÅ¡koje vidutinė Å¡io žemės sklypo vertė, galiojanti nuo 2020 m. sausio 1 d., yra 8 190 Eur, o mokestinė vertė 6 640 Eur. Pagal dovanojimo sutartį M. J. piniginių lėšų T. U. nemokėjo, atitinkamai T. U. iÅ¡ M. J. jokių piniginių lėšų negavo. IeÅ¡kovas nepagrįstai ieÅ¡kiniu reikalauja pripažinti visÄ dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, nors likusių dviejų žemės sklypų perleidimas niekaip negali bÅ«ti siejamas su ieÅ¡kovo teisių pažeidimu ir bÅ«tinybe neva tokias pažeistas teises ginti teisme.

IeÅ¡kovo reikalavimas dėl galimai pažeistų jo teisių gynimo sietinas tik su dovanojimo sutartimi perleistu žemės sklypu, besiribojančiu su ieÅ¡kovo žemės sklypu. Jokių sÄ sajų su likusiais dviem žemės sklypais ieÅ¡kovas neturi ir Å¡ių sklypų perleidimas iÅ¡ principo negali bÅ«ti siejamas su ieÅ¡kovo turtinių ar neturtinių teisių ir turtinių interesų pažeidimu, dėl ko kiltų bÅ«tinybė pažeistas teises ginti.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

7. Alytaus apylinkės teismas 2023 m. vasario 10 d. sprendimu ieÅ¡kinį tenkino. Teismas pripažino 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr.9549), pagal kuriÄ T. U. dovanojo M. J. ½ dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu R, sutarties priedas Nr. 4), žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), pirkimo – pardavimo sutartimi ir perkėlė ieÅ¡kovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį, nustatydamas, kad T.

U. pardavė, o R. L. nupirko ½ dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu R, sutarties priedas Nr. 4), žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), už 3 680 Eur; priteisė iÅ¡ R. L. T. U. 3 680 Eur; Ex officio pripažino 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartį (notarinio registro Nr. 9549), pagal kuriÄ T. U. dovanojo M. J. žemės sklypÄ , kurio plotas 1,0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , kurio plotas 3,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), apsimestiniu sandoriu; taikė restitucijÄ natÅ«ra – grÄ Å¾ino atsakovo T.

U. nuosavybėn žemės sklypÄ , kurio plotas 1,0900 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypÄ , kurio plotas 3,4600 ha, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis adresas (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini); atsakovui T. U. atsisakius prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimų civilinę bylÄ Å¡ioje dalyje nutraukė; trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“ ieÅ¡kinį atmetė; priteisė ieÅ¡kovui R. L. iÅ¡ atsakovo T.

U. 8 751,59 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė ieÅ¡kovui R. L. iÅ¡ atsakovo M. J. 7 653,38 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė ieÅ¡kovui R. L. iÅ¡ trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“ 2 420 Eur jo patirtų bylinėjimosi iÅ¡laidų; priteisė valstybei iÅ¡ atsakovų M. J. ir T. U. iÅ¡ kiekvieno po 85,74 Eur ir iÅ¡ trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“ 53,50 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; įpareigojo Valstybinę mokesčių inspekcijÄ grÄ Å¾inti T.

U. 69,10 Eur žyminį mokestį.

8. Teismas nustatė, kad 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., notarinio registro Nr. 9549 (toliau - ginčo sutartis), atsakovas T. U. padovanojo atsakovui M. J., nekilnojamÄ jį turtÄ : 1,0900 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,4600 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir ½ dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu B, sutarties priedas Nr.4), žemės sklypo (toliau - ginčo žemės sklypas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini).

9. Teismas nurodė, kad į bylÄ Ä¯traukti tretieji asmenys, kuriems priklausantys žemės sklypai taip pat ribojasi su ginčo sklypu, nepareiÅ¡kė noro pasinaudoti savo pirmumo teise, todėl pagal ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ pirmumo teisę įsigyti ginčo sklypÄ turi ieÅ¡kovas, kaip Å«kininkas, nuosavybės teise turintis žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kuris ribojasi su parduodamu žemės Å«kio paskirties žemės sklypu, ir trečiasis asmuo MB ,,Mano žemės“, kuris naudojasi ginčo žemės sklypu, t. y. nuomojasi žemės sklypo dalį nuo 2015 metų ir Å¡ie santykiai yra įregistruoti registre. Pagal ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 2 punktÄ MB ,,Mano žemės“ turi pirmenybę kaip žemės sklypo naudotojas, o pagal ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 3 punktÄ ieÅ¡kovas turi pirmenybę kaip asmuo, kuris turi žemės sklypÄ , kuris ribojasi su parduodamu žemės sklypu. Teismas pabrėžė, jog pirmenybės teisę vienas ar kitas asmuo turi tik žemės sklypo pirkimo– pardavimo atveju.

10. Teismas, iÅ¡tyręs byloje esančius įrodymus, sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog jie bÅ«tų susieti giminystės ryÅ¡iais. CK 3.130 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad giminystė yra kraujo ryÅ¡ys tarp asmenų, kilusių vienas iÅ¡ kito arba iÅ¡ bendro protėvio. IÅ¡ byloje esančių dokumentų teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad giminystę M. J. nurodo dėl to, jog T. U. senelis V. V. buvo brolis O. V.-K. M. J. prosenelis J. K. po pirmos sutuoktinės mirties vedė antrÄ kartÄ O. V.-K. ir kartu užaugino T. K.-K. (M. J. senelę). Teismas iÅ¡ pateiktų dokumentų analizės padarė iÅ¡vadÄ , kad giminystės santykio, kaip tai reglamentuoja civilinis kodeksas, nėra.

11. Teismas sprendė, kad atsakovai neįrodė, jog jie tarėsi vykdyti bendrai jungtinę veiklÄ . Per daugiau nei trejus metus atsakovai neatliko jokių bendrų veiksmų, nepasirašė sutarties ir nepateikė teismui tokius savo ketinimus patvirtinančių įrodymų. Teismo vertinimu, Å¡alys nepateikė įrodymų apie jų tarpusavyje suderintÄ ir iÅ¡reikÅ¡tÄ valiÄ sudaryti susitarimÄ dėl jungtinės veiklos, nepateikė jungtinės veiklos sutarties.

12. Posėdžių metu buvo iÅ¡sakyta Å¡alių pozicija, jog 1 ha sklypų vertė galėjo bÅ«ti ir apie 5000 – 6000 Eur. IÅ¡ viso sandorio metu T. U. padovanojo M. J. 8,25 ha žemės, kuri jų vertinimu galėjo bÅ«ti verta 41 250 – 49 500 Eur. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog sandoris buvo didelės vertės.

13. Teismo posėdžio metu atsakovas M. J. patvirtino, kad jis Å«kininkauja pats ir norėjo Å«kininkauti kartu su T. U., ir nenurodė, kad neįgalumas bÅ«tų kliÅ«tis jam dirbti. M. J. nustatytas 55 procentų darbingumas. Jis negali dirbti kai Å¡iluminė aplinka neatitinka nustatytų pakankamos Å¡iluminės aplinkos norminių verčių, keliant krovinius rankomis daugiau kaip 15 kg, dirbti darbÄ , susijusį su priverstiniais liemens palinkimais, virÅ¡valandinį darbÄ . Teismo vertinimu, nurodyti draudimai netrukdo atsakovui M. J. dirbti kitokio pobÅ«džio darbÄ . Teismas nustatė, kad M. J. valdo daug žemės sklypų. Nekilnojamojo turto registro duomenų banko iÅ¡raÅ¡ai patvirtino, jog M. J. yra Å¡ių žemės sklypų ar jų dalių savininkas, juos įgijęs dovanojimo sutarčių pagrindu (2016 m. – vienas sklypas, 2019 m. – 3 sklypai, vienÄ padovanojo T. U. ir 2020 m. – 2 sklypai). Posėdžių metu atsakovas neįrodė, jog visus Å¡iuos sklypus dovanų gavo iÅ¡ artimų giminaičių.

14. Teismas nustatė, kad T. U. turi skolinių įsipareigojimų Lietuvos Respublikai už žemės Å«kio paskirties žemės pardavimÄ , žemės sklypams yra registruota hipoteka. Taip pat turi nuolatinių ir einamųjų skolinių įsipareigojimų už valstybinės žemės nuomÄ , kuriÄ nuomojasi iÅ¡ Lietuvos valstybės. Atsakovas T. U. valdo labai daug žemės sklypų, dalį sklypų nuomojasi, dalį nuomoja pats. Žemės sklypÄ , kuris yra (duomenys neskelbtini), kuris yra 9,5050 ha ploto ir nuosavybės teise priklauso T. U., jis nuomoja E. M. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog mažai tikėtina, kad asmuo, turintis finansinių įsipareigojimų valstybei, dovanotų kitam Å«kininkui M. J., kuris iÅ¡ Å«kininkavimo siekia pelno, 8,25 ha žemės Å«kio paskirties žemės, kurios vertė yra didelė.

15. 2020 m. rugpjūčio 10 d. byloje buvo apklaustas liudytojas V. P. patvirtino, kad T. U. siÅ«lė jam pirkti kelis sklypus (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini), bet sandorį norėjo įforminti kaip dovanojimÄ . Už tuos sklypus jis norėjo gauti apie 23 000 Eur. Liudytojas paaiÅ¡kino, kad jis sutiko mokėti 20 000 Eur, bet tokia kaina netenkino T. U., nes jis už tiek buvo įsigijęs Å¡itÄ Å¾emę. Liudytojas taip pat nurodė, kad jis atsisakė pirkti žemę ir todėl, kad nenorėjo, jog bÅ«tų įforminta kaip dovanojimas. Jam notarai buvo sakę, kad yra sklypų bendraturčių ir gali bÅ«ti daug ,,valakitos“, jei bus dovanojimas – ,,eisi į teismus“. Liudytojas patvirtino, kad iki Å¡io sandorio jis M. J. praÅ¡ymu nukuldavo jam laukus, tačiau po sutarties sudarymo M. J. su juo jau nebesisveikina. Su T. U. jo santykiai irgi buvo normalÅ«s.

16. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad tarp atsakovų T. U. ir M. J. buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris, siekiant iÅ¡vengti privalomų procedÅ«rų, kurios yra bÅ«tinos parduodant žemės Å«kio paskirties žemę. Kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, teismo įsitikinimÄ dar labiau sustiprina į bylÄ pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis tarp atsakovų bei trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“ ieÅ¡kinys, kuriuo trečiasis asmuo nereiÅ¡kė jokio materialinio reikalavimo, tačiau nurodė, kad jeigu teismas pripažins sandorį apsimestiniu pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ , tai pirkėjo teisės turėtų bÅ«ti perkeltos MB ,,Mano žemės“, kuri nuomojasi šį žemės sklypÄ ir turi pirmumo teisę jį įsigyti pagal ŽŪPŽĮĮ. Perleidimo sandorį sudarė T. U., o MB ,,Mano žemės“ savininkas taip pat yra T. U. Beveik visus nuosavybės teise valdomus sklypus M. J. įgijo dovanojimo sutarčių pagrindu. Teismo vertinimu, labiau tikėtina, kad tikrasis atsakovų tikslas – ginčo žemės sklypų pardavimas. Atsakovai, o ypač T. U., yra stambÅ«s ir patyrę Å«kininkai, kurie Å«kininkauja jau ilgÄ laikÄ ir kurių tikslas yra iÅ¡ valdomų žemės plotų gauti naudÄ : pajamas ir pelnÄ bei plėsti savo Å«kius.

17. Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad atsakovų sandoris pripažintinas niekiniu ir kitoje dalyje dėl likusių dviejų sklypų padovanojimo, dėl tų pačių teismo sprendime jau aptartų motyvų, kad iÅ¡ esmės tai buvo apsimestinis sandoris, nes žemės sklypų vertė yra ženkliai didesnė nei nurodyta dovanojimo sutartyse jų vertė. Atsakovas M. J. beveik visus sklypus yra įgijęs tik dovanojimo sutarčių pagrindu ir nėra jokių įrodymų, kad Å¡ias dovanas gavo iÅ¡ artimų giminaičių, ar kaip padėkÄ už kokiÄ nors paslaugÄ ar pan. Labiau tikėtina, kad tarp stambesnių žemės valdytojų, siekiant iÅ¡vengti ŽŪPŽĮĮ reikalavimų, buvo susitarimai dėl žemės sklypų kaimynystės.

18. Teismas nurodė, kad notarinėje sutartyje nurodyta dovanojamų daiktų vertė taip pat rodo, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, nes dovanojamų daiktų vertė visiÅ¡kai neatitinkanti nei nekilnojamojo turto registro pažymėjimuose nurodytos vertės, nei Å¡alių parodymų, nei realios rinkos vertės. Atsakovai nurodė, kad žemės kaina toje vietoje yra ženkliai didesnė. Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡uose ginčo sklypo kaina, kurio bendras plotas 7,4000 ha, rinkos vertė yra 7 360 Eur (1/2 dalies vertė – 3 680 Eur). Atsakovai neteikė jokių įrodymų apie sklypo vertę, tačiau posėdžio metu tvirtino, kad žemės sklypai, kurie buvo padovanoti, yra žymiai vertingesni, nei nurodyti 500 Eur, ir teigė, kad 1 ha kaina gali bÅ«ti ir 5 000 Eur, ir apie 6 000 Eur. Vien Å¡alių teiginiai, jog faktiÅ¡kai žemės rinkos vertė, o tuo pačiu ir kaina, buvo ženkliai didesnė, Å¡iuo atveju neturi reikÅ¡mės, kadangi gintini tik sÄ Å¾iningi Å¡alių veiksmai ir valia. Å alys savo veiksmais, kuomet buvo sudaromas ne pirkimo–pardavimo sandoris, o apsimestinis dovanojimo sandoris, ir labai tikėtina, jog buvo mokamos didesnės sumos už žemės sklypus, pačios prisiėmė su tokiais veiksmais susijusiÄ rizikÄ , todėl negali reikalauti, kad tokie jų veiksmai bÅ«tų teisiÅ¡kai apginti. Posėdžio metu ieÅ¡kovo atstovas nurodė, jog ieÅ¡kovas sutinka, kad perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas bÅ«tų priteista sumokėti turto kaina pagal nekilnojamojo turto registro pažymėjime nurodomÄ turto vidutinę rinkos vertę, t. y. 7 360 Eur:2= 3 680 Eur. Teismas, taikydamas restitucijÄ , vadovavosi nekilnojamojo turto registro pažymėjime užfiksuota žemės sklypo vidutine rinkos verte.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

19. Atsakovas T. U. (toliau – ir atsakovas, apeliantas), atstovaujamas advokato Laimiaus PlatÅ«kio, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui jo patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas – 7 232,14 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas pagal atsakovo T. U. pateiktÄ 2022 m. spalio 3 d. papildomÄ praÅ¡ymÄ ir bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

19.1. Atsakovai tiek rašytiniais įrodymais, tiek žodiniais paaiškinimais įrodė, kad jie yra tolimi giminaičiai, artimai bendrauja, palaiko ir puoselėja savo pirmtakų tradicijas. Kad jie nėra laikomi giminaičiais nustatyto teisinio reguliavimo prasme, tai neužkerta kelio jiems sudaryti ginčo sutartį. Šioje byloje nėra svarbu nustatyti, kad atsakovus sieja būtent toks giminystės ryšys, koks jis yra apibrėžtas civilinio proceso įstatyme, kad giminystė yra kraujo ryšys tarp asmenų, kilusių vienas iš kito arba iš bendro protėvio.

19.2. Atsakovų atlikti veiksmai bendro projekto įgyvendinimui, esant byloje nustatytoms aplinkybėms, yra pakankami faktui, kad tarp atsakovų yra nusistovėję bendros jungtinės veiklos santykiai, konstatuoti. Teismo akcentuojamas trijų metų terminas yra sietinas su Å¡ios bylos nagrinėjimo terminu, todėl natÅ«ralu, kad esant ginčui ir turtui taikytoms laikinosioms apsaugos priemonėms, bendros jungtinės veiklos projektas buvo pristabdytas iki ginčas teisme bus iÅ¡spręstas. Bendros veiklos buvimÄ apsprendžia nebÅ«tinai tik raÅ¡ytinė jungtinės veiklos sutartis.

19.3. Byloje nustatyta, kad ginčo žemės sklypas T. U. buvo iÅ¡nuomotas MB ,,Mano žemės“, kuri yra registruota adresu (duomenys neskelbtini), visiÅ¡kai kitame administraciniame teritoriniame vienete, nei kad randasi ginčo žemės sklypas. Taigi patekimas iki ginčo žemės sklypo ir jo priežiÅ«ra objektyviai reikalavo nepagrįstai didelių sÄ naudų ir jokiu bÅ«du ne mažesnių nei T. U., todėl akivaizdu, kad per atsakovų jungtinę veikla, tų žemės sklypų priežiÅ«rai sÄ naudos buvo gerokai mažesnės, kai ginčo žemės sklypas bÅ«tų apdirbamas ir prižiÅ«rimas M. J.

19.4. Atsakovo kreditoriniai įsiskolinimai neturi jokios reikÅ¡mės nagrinėjant Å¡iÄ bylÄ . Turimus finansinius įsipareigojimus atsakovas, kaip ir kiekvienas veikiantis Å«kio subjektas, vykdo ne iÅ¡ parduodamo turto vertės, bet iÅ¡ Å«kio veiklos. IeÅ¡kovas neįrodė, kad atsakovo sandorio sudarymas sietinas su atsakovui kilusiais finansiniais sunkumais. Teismas taip konstatuodamas, privalėjo nustatyti tiesioginį ryšį tarp atsakovo veiksmų dovanojant turtÄ ir pradelstų mokėjimų kreditoriams, o ne apsiriboti tik abstrakčiu fakto konstatavimu, kad T. U. turi kreditorių. Teismas privalėjo taip tvirtindamas nustatyti, ar tas finansinių įsipareigojimų turėjimas buvo lemiamas veiksnys ginčo sandoriui sudaryti, ir kad iÅ¡orinės aplinkybės atsakovÄ objektyviai vertė tokį sandorį sudaryti.

19.5. Liudytojo V. P. parodymų negalima laikyti patikimais. 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju V. P. painiojosi savo parodymuose nurodydamas: tai jam atsakovas siÅ«lė pirkti bet dėl kainos nesuderino, prašė 23 000, o jis siÅ«lė 20 000; tai jau atsakovas siÅ«lė sudaryti žemės sklypų dovanojimo sutartį, tačiau tokia sandorio forma V. P. buvo nepriimtina. V. P. patvirtino, kad ginčo sklype yra auginami Å¡altalankiai. Liudytojas tvirtino, kad T. U. elektroniniu paÅ¡tu jam siuntė siÅ«lomų įsigyti žemės sklypų planus, tačiau byloje nebuvo pateikta jokių tai patvirtinančių įrodymų. Liudytojas nėra nuoseklus savo parodymuose, o be to turi teisinį suinteresuotumÄ bylos baigtimi, nes jis bei jo sesuo nuomojasi žemės sklypus iÅ¡ ieÅ¡kovo už simbolinę kainÄ , todėl jo parodymai vertintini kritiÅ¡kai. Atsakovas neneigia siųstos SMS žinutės V. P. su pasiÅ«lymu pirkti 3,39000 ha ploto žemės sklypÄ , tačiau jis nėra susijęs su ginčo sutartimi. Å is žemės sklypas yra nutolęs nuo atsakovo valdomų žemės sklypų, valdomas kelių savininkų, nėra atidalintas, o galiausiai tuo metu jis buvo apsunkintas - taikytos laikinosios apsaugos priemonės kito bendraturčio valdomai daliai. V. P. atsisakė jį pirkti, nes jis priklausė keliems savininkams.

19.6. Teismas nepagrįstai nurodė, kad sudarant dovanojimo sandorį tarp atsakovų buvo atsiskaityta grynais pinigais. Atsakovai yra Å«kininkai, savo veikloje vykdo apskaitÄ vadovaujantis Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymu ir kitais teisės aktais, apskaitoje griežtai fiksuojamos visos įvykusios finansinės operacijos, t. y. Å«kio pajamos ir iÅ¡laidos. Jeigu tarp Å¡alių bÅ«tų įvykęs ne dovanojimo, o turto pirkimo–pardavimo sandoris, tokiu bÅ«du M. J. buhalterinėje apskaitoje bÅ«tų duomenys apie piniginių lėšų iÅ¡laidavimÄ apmokėjimui pagal sutartį. Atitinkamai T. U. buhalterinėje apskaitoje bÅ«tų duomenys apie pagal sandorį gautų sumų apskaitymÄ . Tačiau tokių duomenų atsakovo T. U. apskaitoje nėra, kas reiÅ¡kia, kad jokių piniginių lėšų pagal dovanojimo sutartį T. U. iÅ¡ M. J. nėra gavęs. Atsakovai Å«kininkai, visas veiklos operacijas vykdo per bankus, taigi visos finansinės operacijos yra fiksuotos. Buvo galima nustatyti, kad ginčo sandorio sudarymo dienÄ ar kelias dienas prieÅ¡, ar kelias dienas po sandorio, atsakovai vienas kitam pervedė pinigų sumÄ , atitinkančiÄ Å¾emės kainÄ , ar išėmė iÅ¡ banko sÄ skaitos sumÄ grynais pinigais atitinkančiÄ Å¾emės kainÄ , ar įnešė į banko sÄ skaitÄ sumÄ , atitinkančiÄ Å¾emės kainÄ , tačiau tokių dokumentų nei ieÅ¡kovas, nei teismas iÅ¡ atsakovų nereikalavo, ir tokių aplinkybių net neįrodinėjo.

19.7. Byloje apklaustas ieÅ¡kovas R. L. patvirtino, kad nevykdo jokios veiklos ir neÅ«kininkauja, kas rodo, kad Å«kininko Å«kis įregistruotas tik formaliai, nuosavybės teisėmis valdo tik 3,5 ha žemės, iÅ¡ kurių 2 ha yra panaudos pagrindu perdavęs neatlygintinai naudotis V. P. IeÅ¡kovas ieÅ¡kiniu praÅ¡o tik ginčo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi ir perkelti ieÅ¡kovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį. Kad ginčo sutartį pripažinti pirkimo–pardavimo sutartimi, pirmiausiai jÄ reikia pripažinti apsimestiniu sandoriu su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis.

19.8. Pirmumo teisė įsigyti parduodamÄ Å¾emę trečiajam asmeniui MB „Mano žemės“ yra užtikrinta ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Laikantis įstatyme nustatyto eiliÅ¡kumo, trečiojo asmens teisėms teikiamas prioritetas ieÅ¡kovo teisių atžvilgiu. Teismo sprendimas Å¡ioje byloje (ieÅ¡kinio tenkinimo atveju) be jokios abejonės turi įtakos MB ,,Mano žemės“ teisėms ir pareigoms, nes nustatyto teisinio reguliavimo prasme MB ,,Mano žemės“ įgytų pirmumo teisę įsigyti ginčo žemės sklypÄ . Trečiasis asmuo neprivalėjo reikÅ¡ti savarankiÅ¡ko reikalavimo dėl sandorio pripažinimo apsimestiniu, nes tokio reikalavimo byloje nėra pareiÅ¡kęs ir pats ieÅ¡kovas. Jeigu jau teismas laiko MB ,,Mano žemės“ pareikÅ¡tÄ reikalavimÄ sÄ lyginiu ir/ar iÅ¡vestiniu iÅ¡ pagrindinio ieÅ¡kovo reikalavimo, kuris teismo įvardijamas kaip ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio pirmasis reikalavimas dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, tai tokio reikalavimo iÅ¡ viso byloje nėra pareikÅ¡ta. Tiek ieÅ¡kovo, tiek trečiojo asmens pareikÅ¡ti reikalavimai savo pobÅ«džiu ir turiniu yra identiÅ¡ki, ir trečiojo asmens reikalavimas niekuo nesiskiria nuo ieÅ¡kovo pareikÅ¡to reikalavimo. Teismas sprendime ginčo sandorį apsimestiniu (niekiniu) pripažino savo iniciatyva.

19.9. Teismo pasirinktas turto vertės nustatymo bÅ«das ir nustatyta turto vertė 3 680 Eur neatitinka to turto realios rinkos vertės. Teismas, esant nuomonių įvairovei dėl turto vertės, turto vertės nustatymui privalėjo skirti ekspertizę. Teismas pažeidė pareigÄ bÅ«ti aktyviu ir Å¡ios teismo pareigos pažeidimas, esant tokiam teismo sprendimui, turėjo esminės reikÅ¡mės neteisingo teismo sprendimo priėmimui.

19.10. Nebuvo atskleista bylos esmė, teismas nepagrįstai suteikė prioritetÄ ieÅ¡kovo pateiktiems įrodymams ir jo byloje duotiems paaiÅ¡kinimas, atliko selektyvų byloje esančių įrodymų vertinimÄ . Teismas buvo Å¡aliÅ¡kas, nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios jau turėjo iÅ¡ankstinę nuomonę bylos nagrinėjimo klausimais. Teismo nurodytos aplinkybės nėra pakankamos faktui konstatuoti, kad atsakovai sudarė apsimestinį sandorį siekdami iÅ¡vengti įstatymo numatytų žemės Å«kio paskirties žemės pirkimo–pardavimo privalomų procedÅ«rų.

19.11. Teismas pažeidė subjektų lygiateisiškumo, nuosavybės neliečiamumo, teisinių santykių apibrėžtumo, stabilumo ir teisėtų lūkesčių, neleistinumo piktnaudžiauti teise ir visokeriopos civilinių teisių teisminės gynybos principus (CK 1.2 straipsnis).

20. IeÅ¡kovas R. L., atstovaujamas advokato Tomo Petkevičiaus, apeliaciniu skundu praÅ¡o pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimo rezoliucinę dalį nustatant, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko ½ dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu R, sutarties priedas Nr.4), žemės sklypo, unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,4000 ha. adresas (duomenys neskelbtini), už 500,00 Eur; pakeisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimÄ ir priteisti iÅ¡ R. L. T. U. 500,00 Eur; priteisti ieÅ¡kovui R. L. lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų T. U. ir M. J. apeliacinės instancijos teisme patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

20.1. Apeliantas su teismo sprendimo dalimi, kuria nuspręsta perkėlus pirkėjo teises ir pareigas priteisti atsakovui T. U. 3 680,00 Eur vietoj apelianto praÅ¡ytų priteisti 500,00 Eur, nesutinka. IeÅ¡kovas, kuriam perkeliamos pirkėjo teisės ir pareigos, turi sumokėti tokiÄ daikto kainÄ , kokiÄ apsimestinėje sutartyje nurodė jÄ sudariusios Å¡alys. Atsižvelgiant į tai, kad 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartis pripažinta apsimestine, kuria buvo pridengti tikrieji pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai, sutinkamai su teismine praktika, ieÅ¡kovo teisės turėjo bÅ«ti apgintos perkeliant jam pirkėjo teises ir pareigas kartu įpareigojant ieÅ¡kovÄ sumokėti atsakovui T. U. tokiÄ Å¾emės sklypo dalies kainÄ , kokia nurodyta apsimestinėje sutartyje (500,00 Eur), o ne tÄ , kuri nurodyta Nekilnojamojo turto registre (3 680,00 Eur) ar kokiÄ nors kitÄ atsakovų pageidaujamÄ ar susigalvotÄ kainÄ . Teismas byloje netinkamai taikė ŽŪPŽIÄ® 5 straipsnio 8 dalį, nukrypo nuo suformuotos teisminės praktikos sprendžiant tokio pobÅ«džio ginčus.

21. Atsakovas M. J. (toliau – ir atsakovas, apeliantas), atstovaujamas advokato Žilvino Beržansko, apeliaciniu skundu praÅ¡o panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

21.1. Nors teismas teigia, kad atsakovai neįrodė, kad jie yra giminės, tačiau nei CK nei LAT suformuota praktika nereikalauja, kad dovanojimo sandorio Å¡alys bÅ«tų iÅ¡imtinai giminės ‐ tai yra kraujo ryÅ¡iu susiję asmenys. AsmeniÅ¡kai M. J. su T. U. susipažino dar bÅ«damas mažas vaikas ir nuolatos palaikė giminiÅ¡kus santykius, tiek giminės susibÅ«rimuose, tiek ir bendraudami abu tarpusavyje, kadangi turėjo ir turi bendrų interesų. Abu atsakovai, davę priesaikÄ , 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje ir 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino teismui dovanojimo sandorio motyvus: 1) kad jie yra artimi, giminingi, vienas kitu pasitikintys asmenys, ketinę vykdyti bendrÄ veiklÄ ; 2) kad T. U., sudarydamas dovanojimo sandorį, siekė padėti M. J., turinčiam sveikatos problemų, ir tuo pačiu užsitikrinti jo paties pagalbÄ prižiÅ«rint ir apdirbant T. U. priklausantį turtÄ ; 3) kartu vykdydami Å¡altalankių auginimÄ bendrai valdomame sklype tikėjosi ilgalaikės ekonominės naudos. M. J. paaiÅ¡kino, kad ginčo žemės sklype gimė ir užaugo, vėliau įkÅ«rė Å«kį M. J. prosenelė O. V., kuri susituokė su jo proseneliu J. K. ir tapo O. K. M. J. prosenelė O. V.-K. palaikė, įvairiomis Å¡venčių progomis lankydavo ir dovanodavo dovanas, M. J. tai rodė glaudžius ryÅ¡ius – meilę ir pagarbÄ . Todėl atsakovo M. J. Å¡aknys yra bÅ«tent tame žemės sklype, kurį jam padovanojo atsakovas T. U. ir kurio senelis V. V. buvo O. V. brolis. BÅ«dami artimi asmenys, atsakovai suplanavo ginčo žemės sklype kartu auginti Å¡altalankius, tokiu bÅ«du iÅ¡naudodami T. U. sukauptÄ patirtį ekologiÅ¡kai auginant Å¡altalankius ir M. J. galimybes, kadangi Å¡alia Å¡io žemės sklypo M. J. valdo ir dirba kitus žemės sklypus. SiÅ«lydamas bendrÄ veiklÄ , T. U. siekė padėti M. J. bei pritraukti patikimÄ partnerį. Byloje pateikti dokumentai, fotonuotraukos, atsakovų paaiÅ¡kinimai patvirtina, kad atsakovai buvo artimi asmenys.

21.2. Atsakovai procesiniuose dokumentuose ir duodami paaiÅ¡kinimus teismo posėdžiuose aiÅ¡kiai iÅ¡dėstė kodėl nebuvo sudaryta jungtinės veiklos sutartis: a) atsakovai pasitikėjo vienas kitu, kadangi vienas kitÄ labai gerai pažįsta, todėl sudarydami dovanojimo sandorį atsakovai planavo be jokių formalių sutarčių pradėti bendrÄ veiklÄ pavasarį, o iki to laiko galvojo suderinti esmines veiklos sÄ lygas ir vėliau jas formalizuoti jungtinės veiklos sutartimi ar steigdami juridinį asmenį; b) 2020 metų sausio mėnesį prasidėjo pasaulinė pandemija ir vyriausybės sprendimais Lietuvoje buvo apribota ekonominė veikla, įvesti griežti judėjimo ribojimai, tapo neįmanoma iÅ¡ Lenkijos įsigyti Å¡altalankių sodinukų; c) 2020 metų balandžio mėnesio pradžioje atsakovai gavo iÅ¡ teismo ieÅ¡kinį bei 2020 m. kovo 30 d. teismo nutartį, kuria faktiÅ¡kai buvo areÅ¡tuota ginčo žemės sklypo dalis. Po 2020 m. kovo 30 d. teismo nutartimi paskirto draudimo tapo neįmanoma perduoti turtinių įnašų jungtinei veiklai vykdyti. Dėl Å¡ių priežasčių teismo argumentas, kad atsakovai neparengė jungtinės veiklos sutarties ir nepateikė jos teismui, yra visiÅ¡kai nepagrįstas ir nesuprantamas.

21.3. Teismo iÅ¡vada, kad „posėdžių metu atsakovas neįrodė, jog visus Å¡iuos sklypus dovanų gavo iÅ¡ artimų giminaičių” yra suformuota dėl klaidingo teismo įsitikinimo, kad atsakovas M. J. turėjo pareigÄ Ä¯rodyti, kad Å¡ie sklypai gauti iÅ¡ artimų giminaičių. Atsakovas su apeliaciniu skundu teikia NTR duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä â€žNT Registras 38_12413.pdf“, kuriame nurodyta, kad 5,11 ha žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovui M. J. padovanojo S. K. ir O. J. O. J. yra atsakovo M. J. mama, o S. K. yra M. J. krikÅ¡to tėvas. Atsakovas paaiÅ¡kina, kad a) visų dovanojimo pagrindu gautų žemės sklypų neatlygintino perdavimo M. J. sÄ lygos yra unikalios, tačiau joms visoms bÅ«dinga tai, kad dovanotojai yra artimi M. J. asmenys; b) ieÅ¡kovo pateikta informacija apie Å¡iuos dovanojimo sandorius neįrodo, kad Å¡ie sandoriai sudaryti pažeidžiant teisės aktų ar teismų praktikos reikalavimus; c) M. J. neteikė teismui duomenų apie Å¡iuos sandorius, todėl, kad tai susiję su dovanotojų asmeninių duomenų surinkimu ir atskleidimu; d) Å¡ie dovanojimo sandoriai nėra ginčijami, atitinka visus teisės aktų reikalavimus, yra galiojantys ir duomenų apie juos ir dovanotojus pateikimas į Å¡iÄ bylÄ yra perteklinis, kadangi jie nėra susiję su ieÅ¡kovo ieÅ¡kinio reikalavimais.

21.4. Liudytojo V. P. parodymai turi bÅ«ti vertinami kritiÅ¡kai, kadangi teismo posėdyje duodamas parodymus V. P. nuolatos painiojosi, vengė tiesiai atsakinėti į atsakovų ir teisėjos klausimus, vieni jo teiginiai prieÅ¡taravo kitiems. Liudytojas turi bÅ«ti vertinamas kaip Å¡aliÅ¡kas, ekonomiÅ¡kai priklausomas nuo ieÅ¡kovo R. L., kadangi V. P. panaudos teise naudoja ir dirba ieÅ¡kovui priklausančiÄ Å¾emę. V. P. yra žinomas kaip stambus Å«kininkas, kuris yra artimas ieÅ¡kovo R. L. giminaitis ir yra ieÅ¡kovo R. L. tėvo V. L. krikÅ¡tasÅ«nis. V. P. Å¡iuo metu dirba nedidelį ieÅ¡kovo R. L. sklypÄ ir yra suinteresuotas, kad ieÅ¡kovas M. J. ir T. U. sÄ skaita įgytų daugiau žemės, kuriÄ galėtų apdirbti V. P. Dėl Å¡ios priežasties ieÅ¡kovo ir liudytojo V. P. interesai Å¡ioje byloje sutampa. V. P. nurodyti faktai ir pateiktos SMS žinutės turinys nėra susiję su ieÅ¡kinio dalyku ir reikalavimu, ir tikėtina, kad ieÅ¡kovo pasitelkti tik dėl tos priežasties, kad ieÅ¡kovas apskritai neturėjo jokių įrodymų, bent kiek artimų jo ieÅ¡kinio teiginiams. Liudytojo V. P. parodymai, kad atsakovas T. U. siÅ«lė jam pirkti kelis sklypus, tačiau su sÄ lyga, kad pirkimas–pardavimas bus forminamas kaip dovanojimo sutartis, buvo paneigti atsakovo T. U., kuris 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdyje paaiÅ¡kino, kad iÅ¡ tiesų siÅ«lė V. P. pirkti jam priklausančiÄ Å¾emę, tačiau paneigė, kad siÅ«lė tai įforminti kaip dovanÄ . Liudytojo V. P. pateiktoje SMS žinutėje nėra minima „dovana“. Dėl (duomenys neskelbtini) esančio sklypo, minimo SMS žinutėje: pagal Nekilnojamo turto registro duomenų bazės iÅ¡raÅ¡Ä matyti, jog kitos žemės sklypo dalys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo ir yra valdomos M. J. (iÅ¡raÅ¡as pateiktas kartu su ieÅ¡kovo dubliku). Pagal ŽŪPŽĮ įstatymo 5 straipsnio 1 dalį pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę už tÄ kainÄ , už kuriÄ ji parduodama, turi bendraturčiai ir žemės naudotojai, todėl M. J. nėra ir nebuvo pagrindo siekti iÅ¡vengti privalomų procedÅ«rų, kurios yra bÅ«tinos įsigyjant žemės Å«kio paskirties žemę.

21.5. PrieÅ¡ingai nei vertino teismas, ieÅ¡kovas net nepabandė surinkti ir pateikti teismui duomenų, įrodančių atsiskaitymo faktÄ ir tokiu bÅ«du nevykdė savo pareigos įrodinėti savo teiginius. IeÅ¡kovas galėjo praÅ¡yti atsakovų pateikti savo banko sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us, pagal datÄ artimus dovanojimo sandorio laikotarpiui, arba galėjo praÅ¡yti teismo iÅ¡duoti jam teismo liudijimÄ Ä¯rodymams gauti. Tačiau ieÅ¡kovas tokia teise nepasinaudojo.

21.6. Teismas, turėdamas pakankamÄ pagrindÄ vertinti, kad buvo sudarytas pirkimo–pardavimo sandoris ir dėl kitų dviejų žemės sklypų, privalėjo nustatyti visas sandorio sÄ lygas, įskaitant Å¡alių motyvus, turto kainÄ , atsikaitymo bÅ«dÄ ir sÄ lygas dėl likusių dviejų sklypų, tačiau teismas visų Å¡ių aplinkybių nenustatinėjo ir netyrė. Akivaizdu, kad Å¡is dovanojimo sandoris yra nuginčijamas sandoris, nes nėra akivaizdaus sandorio negaliojimo pagrindo, ir nesant pareikÅ¡tam reikalavimui dėl likusių dviejų žemės sklypų (kuris turi bÅ«ti patvirtintas įrodymais), teismas savo iniciatyva ex officio pripažinti tokio sandorio apsimestiniu negalėjo. Tai, kad Å¡is dovanojimo sandoris nėra niekinis (nes nėra akivaizdaus sandorio negaliojimo pagrindo), o yra nuginčijamas, patvirtina ir ta aplinkybė, kad ginčas dėl Å¡io sandorio vyksta daugiau nei treji metai ir jis buvo nagrinėtas visose trijose instancijose.

21.7. Teismas sandorį niekiniu ir apsimestiniu pripažino vadovaudamasis CK 1.87 straipsniu, tačiau šio straipsnio dispozicijoje nėra nurodyta, kad tokiems sandoriams taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos, kaip tai nurodyta 1.81, 1.82 ar 1.86 straipsniuose, todėl tai yra nuginčijamas sandoris ir teismas negali ex officio pripažinti sandorio negaliojančiu ar niekiniu. CK 1.87 straipsnio 1 dalis nustato, kad jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos ne restitucijos taisyklės, bet taikomos sandoriui, kurį šalys iš tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės. Todėl teismas neturėjo teisės ex officio taikyti jokios restitucijos. Konstatavęs apsimestinį sandorį, teismas privalėjo taikyti pirkimo–pardavimo sandorio taisykles ir nuspręsti dėl pardavėjo ir pirkėjo teisių bei pareigų.

21.8. Teismas nenurodė dokumento, pagal kurį nustatė 3 680 Eur turto vertę. Tokia turto vertė nebuvo nagrinėjama teismo posėdžių metu, šalys šia verte nesirėmė, todėl toks teismo sprendimas tapo siurprizu atsakovams.

21.9. Teismas privalo vykdyti teisingumÄ . Teismas, paimdamas nuosavybę iÅ¡ atsakovo M. J., privalėjo 3 680 Eur priteisti M. J., o ne atsakovui T. U., kuris teismo nuomone jau atlyginimÄ už „parduotÄ â€œ žemės sklypo dalį yra gavęs.

21.10. Teismas savo sprendime nenurodė ir neaptarė, kad ieÅ¡kovo turimas sklypas nesiriboja su ginčo sklypu – tai yra ta dalimi sklypo, kuri yra 3,7000 ha ir naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėta indeksu B. Tarp ieÅ¡kovo sklypo ir Å¡io ginčo sklypo dalies yra maždaug 30 metrų atstumas, todėl ieÅ¡kovas neturi galimybių iÅ¡ savo žemės sklypo patekti į ginčo sklypo dalį. Å i aplinkybė buvo nustatyta nagrinėjant teismui ir Å¡alims žemės sklypų planus ir brėžinius 2022 m. gruodžio 7 d. teismo posėdyje. ŽŪPŽĮĮ 1 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytas įstatymo tikslas: sudaryti sÄ lygas racionaliai tvarkomoms žemės valdoms suformuoti ir žemės konsolidacijai. IeÅ¡kovo pateiktas reikalavimas perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas neatitinka Å¡io įstatymo tikslo. PrieÅ¡ingai, kaip tik dovanojimo sutarties pagrindu įgyta žemės sklypo dalis ribojasi su atsakovo M. J. žemės sklypais ir atitinka ŽŪPŽĮĮ paskirtį.

22. Atsakovas T. U. atsiliepimu į atsakovo M. J. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo M. J. apeliacinį skundÄ tenkinti. Nurodo, kad atsakovų T. U. ir M. J. apeliacinio skundo reikalavimai bei jų argumentai beveik tapatÅ«s, todėl plačiau dėl atsakovo apeliacinio skundo argumentų atsakovas T. U. nepasisako.

23. Atsakovas T. U. atsiliepimu į ieÅ¡kovo R. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo R. L. apeliacinį skundÄ atmesti, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

23.1. Atsakovas nesutinka su ieÅ¡kovo tvirtinimu, kad ieÅ¡kovas, kuriam perkeliamos teisės ir pareigos, turi sumokėti tokiÄ kainÄ , kokiÄ apsimestinėje sutartyje nurodė jÄ sudariusios Å¡alys. Kad dovanojimo sutartyje Å¡alys nurodė ginčo objekto kainÄ 500 Eur, savaime nereiÅ¡kia, kad Å¡ia nustatyta verte Å¡is turtas bus įvertintas ir sudarant jo pirkimo–pardavimo sandorius ir/ar turto savininkas saistomas pareiga šį turtÄ parduoti bÅ«tent už tokiÄ kainÄ . IeÅ¡kovas, teikdamas ieÅ¡kinį, deklaruoja kilnius tikslus, tačiau ieÅ¡kinio kontekste įžvelgiamas ieÅ¡kovo ekonominis interesas ir noras sÄ lyginai pigiai įsigyti ginčo žemės sklypÄ .

23.2. Teismas pripažino, kad dovanojimo sutartyje nurodyta dovanojamo turto kaina neatitinka realios turto vertės. Tačiau kainos neatitikimas rinkos vertei nedaro savarankiÅ¡ko pagrindo naikinti visÄ ginčo sutartį. Kilus dvejonių dėl turto vertės nustatymo, teismas turėjo pareigÄ bÅ«ti aktyviu, privalėjo imtis priemonių realiai objektyviai rinkos vertei nustatyti, pvz. galėjo skirti ekspertizę. Teismo pasirinktas turto vertės nustatymo bÅ«das ir nustatyta turto vertė 3 680 Eur neatitinka to turto realios rinkos vertės. Teismas pažeidė pareigÄ bÅ«ti aktyviu ir Å¡ios teismo pareigos pažeidimas, esant tokiam teismo sprendimui, turėjo esminės reikÅ¡mės neteisingo teismo sprendimo priėmimui.

24. Atsakovas M. J. atsiliepimu į atsakovo T. U. apeliacinį skundÄ praÅ¡o atsakovo T. U. apeliacinį skundÄ tenkinti, iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui M. J. priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad sutinka su atsakovo T. U. apeliaciniame skunde iÅ¡dėstytais motyvais bei argumentais ir apeliacinį skundÄ palaiko. Atsakovas M. J. mano, kad ieÅ¡kovas neįrodė ir net nesistengė rinkti įrodymų, kad ginčijamas sandoris buvo atlygintinis, kad atsakovai buvo sutarę realiÄ turto pirkimo–pardavimo kainÄ ir kad atsakovas M. J. sumokėjo atsakovui T. U. konkrečiÄ pinigų sumÄ už perleistÄ turtÄ . Teismo padarytos iÅ¡vados yra grįstos prielaidomis, jos prieÅ¡tarauja byloje esantiems įrodymams bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotai praktikai, teismo sprendimas yra nepagrįstas, neteisėtas, todėl naikintinas.

25. Atsakovas M. J. atsiliepimu į ieÅ¡kovo R. L. apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo R. L. apeliacinį skundÄ atmesti kaip nepagrįstÄ , priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo atsakovui M. J. bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

25.1. IeÅ¡kovo reikalavimas priteisti sumokėti 500 Eur yra nesÄ Å¾iningas, kadangi ieÅ¡kovo reikalaujama kaina yra ženkliai mažesnė nei rinkos kaina, tad ir teismas, vykdydamas teisingumÄ , neturi teisės tenkinti tokio reikalavimo, kuriuo siekiama nepagrįstai praturtėti atsakovų sÄ skaita.

25.2. 2022 m. kovo 2 d. nutartyje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – ir LAT) nurodė, kad, jeigu nagrinėjant bylÄ teismui bus pakankamas pagrindas konstatuoti, jog dovanojimo sandoris buvo apsimestinis, žemės sklypo dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu ir nustačius, kad žemės sklypo savininkas iÅ¡ tikrųjų siekė parduoti savo valdomÄ Å¾emės sklypÄ ar jo dalį, turi bÅ«ti nustatytos konkrečios tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamÄ sandorį sudariusios Å¡alys, sÄ lygos (59 p.). Kitaip tariant, LAT įpareigojo teismÄ ne remtis dovanojimo sutartyje nurodyta žemės sklypo dalies verte, bet nustatyti realiÄ pirkimo–pardavimo kainÄ . RealiÄ kainÄ reikia suprasti, kaip kainÄ , kuriÄ pirkėjas sumokėjo pardavėjui, o jeigu sumokėtos kainos nepavyko nustatyti – tai tokiÄ kainÄ , kuriÄ racionaliai ir atsakingai veikiantys asmenys bÅ«tų suderėję pirkimo–pardavimo procese, kitaip tariant rinkos vertę.

25.3. Teismas, nagrinėdamas bylÄ , pažeidė bendradarbiavo principÄ , nesiėmė priemonių, kad byla bÅ«tų tinkamai iÅ¡nagrinėta, tai yra, nesant byloje duomenų apie realiÄ turto pirkimo–pardavimo kainÄ ir atsiskaitymÄ tarp atsakovų, nepasiÅ«lė Å¡alims ir pats neinicijavo atlikti teismo ekspertizės žemės sklypo dalies galimai pirkimo–pardavimo kainai nustatyti. Tokiu bÅ«du nebuvo įvykdytas LAT nurodymas, duotas Å¡ioje byloje nustatyti realias pirkimo–pardavimo sandorio sÄ lygas.

26. IeÅ¡kovas R. L., atstovaujamas advokato Tomo Petkevičiaus, atsiliepimu į atsakovų M. J. ir T. U. apeliacinius skundus praÅ¡o atsakovų apeliacinius skundus netenkinti, atsisakyti pridėti prie bylos medžiagos atsakovo M. J. kartu su apeliaciniu skundu pateiktus raÅ¡ytinius įrodymus, palikti nepakeistÄ Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimÄ , priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi iÅ¡laidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas į apeliacinius skundus grindžiamas Å¡iais argumentais:

26.1. Apeliantai, kritikuodami teismo sprendimÄ , iÅ¡skiria visÄ eilę argumentų, kuriais rėmėsi nagrinėjant bylÄ pirmosios instancijos teisme, tačiau nei vienas iÅ¡ jų nepaneigia teismo padarytų iÅ¡vadų pagrįstumo, neįrodo įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimo, todėl naikinti ar keisti teismo sprendimo nėra teisinio pagrindo.

26.2. Atsakovas M. J. aktyviai ir sėkmingai Å«kininkauja, turi daug žemės, jokia pagalba ar parama jam dovanojant žemės sklypus nėra reikalinga. Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad tikrasis „dovanojimo“ tikslas buvo visai kitas, o žemės sklypai buvo perleisti atlygintinai už kainÄ , kurios atsakovai, siekdami iÅ¡vengti ieÅ¡kinio patenkinimo, Å¡ioje byloje neatskleidė.

26.3. IeÅ¡kovas prieÅ¡tarauja dėl atsakovo M. J. kartu su apeliaciniu skundu pateiktų įrodymų pridėjimo prie bylos medžiagos, nes toks atsakovo M. J. praÅ¡ymas yra aiÅ¡kiai nesavalaikis. Byla pirmosios instancijos teisme buvo nagrinėjama pakartotinai, ginčas dėl atsakovų menamų giminystės santykių, taip pat dėl aplinkybės, kad M. J. 9 iÅ¡ 10 nuosavybės teise valdomų žemės sklypų yra įgijęs dovanojimo sutarčių pagrindu ir ne iÅ¡ giminaičių, kilo nuo pat bylos pradžios, todėl atsakovas M. J. turėjo daugiau nei pakankamai laiko pateikti į bylÄ savo pageidaujamus įrodymus, tačiau to savalaikiai nedarė. Be to, ir esamu atveju įrodymai dėl dovanojimo sutarčių sudarymo teikiami selektyviai – tik tie, kurie yra palankÅ«s atsakovui M. J.

26.4. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovų susitarimÄ dėl bendro Å¡altalankių auginimo verslo, pvz. susitarimai dėl jungtinės veiklos, susiraÅ¡inėjimas Å¡ia tema, ketinimus vystyti bendrÄ veiklÄ patvirtinantys įsigijimai, kurie reikalingai tokiam veiklos vykdymui ir pan. Jeigu Å¡altalankių auginimo bendrÄ verslÄ atsakovai ketino plėtoti tik viename iÅ¡ trijų dovanotų žemės sklypų, įtikinamų motyvų, kodėl stambÅ«s Å«kininkai vienas kitam dovanotų kitus du žemės sklypus, byloje nėra. Tokie įrodymai nebuvo pateikti ir su apeliaciniu skundu.

26.5. Teismas iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nustatė, kad ginčo objektu esantis žemės sklypas buvo iÅ¡nuomotas ir atsakovui T. U. nešė pajamas, todėl jo neatlygintinis dovanojimas kitam stambiam Å«kininkui yra visiÅ¡kai nelogiÅ¡kas veiksmas, kuris kitų įrodymų kontekste tik patvirtina dovanojimo sandorio apsimestinumÄ . Teismas taip pat pažymėjo, kad atsakovas T. U. taiko praktikÄ kitus savo žemės sklypus nuomoti, todėl ir esamu atveju galėjo žemės sklypÄ nuomoti bei iÅ¡ to gauti pajamas, užuot didelės vertės žemės sklypus perleisti neatlygintinai.

26.6. Byloje surinkti raÅ¡ytiniai įrodymai patvirtino, kad atsakovas T. U. turi didelių įsiskolinimų kreditoriams. Nors 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu T. U. atsisakė tiksliai įvardinti savo kreditorių skaičių ir konkretų skolų skaičių, tačiau faktÄ , kad yra skolingas už žemės įsigijimÄ , kurios turi daugiau nei 400 ha, patvirtino, kas matyti ir iÅ¡ VÄ® Registrų centro duomenų (registruotų hipotekų). Tai, kad atsakovas T. U. visus savo sklypus buvo įkeitęs Citadele bankui taip pat patvirtino į bylÄ pateikti įrodymai, kurie buvo surinkti bylÄ pirmosios instancijos teisme nagrinėjant pakartotinai. Ä®keitimais buvo užtikrintos prievolės Citadele bankui pagal dvi 2016 m. spalio 19 d. kredito sutartis. Pagal Å¡ias kredito sutartis atsakovo T. U. pasiskolinta suma sudarė 362 370 Eur. Atsakovas T. U. turėjo galimybė įrodyti savo gerÄ finansinę padėtį ir paneigti į bylÄ surinktus įrodymus dėl jo skolų, tačiau Å¡ia procesine galimybe nepasinaudojo. Skolų atsakovas T. U. turėjo ne tik Citadele bankui, bet ir valstybei.

26.7. Fizinis asmuo, kuris turi labai ženklių skolų (kad ir nepradelstų), niekuomet nedovanotų didelės vertės trijų žemės sklypų (8,25 ha) kitam stambiam Å«kininkui, kuomet Å¡iuos žemės sklypus galėtų lengvai parduoti ir juos pardavus gautas pinigines lėšas skirti skoloms grÄ Å¾inti ar kitiems žemės sklypams, kurie yra (duomenys neskelbtini) (jo gyvenamojoje vietovėje), įsigyti. 2020 m. rugsėjo 24 d. teismo posėdžio metu atsakovas T. U. nurodė, kad 1 ha žemės, kuri buvo padovanota 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi, kaina galėtų sudaryti iki 6 000 Eur. Tai reiÅ¡kia, kad pardavus Å¡iuos sklypus atsakovas T. U. galėjo uždirbti iki 49 500 Eur (8,25 ha x 6 000 Eur = 49 500 Eur). Tuo pačiu atsakovas T. U. patvirtino, kad ½ dalis žemės sklypo, į kuriÄ pretenduoja ieÅ¡kovas, galėtų kainuoti nuo 15 000 Eur iki 20 000 Eur.

26.8. 2020 m. rugpjūčio 10 d. teismo posėdžio metu liudytojas V. P. nurodė, kad 2019 m. rudenį atsakovas T. U. jam siÅ«lė pirkti kelis sklypus, esančius (duomenys neskelbtini), už kainÄ , kuri yra didesnė nei 20 000 Eur, tačiau su sÄ lyga, jeigu pirkimas–pardavimas bus forminamas kaip dovanojimo sutartis, kas liudytojui V. P. iÅ¡ principo buvo nepriimtina. Tai patvirtina ne tik žodiniai V. P. parodymai, bet ir atsakovo T. U. liudytojui V. P. 2019 m. spalio 29 d. siųsta SMS žinutė. 3,39 ha ploto žemės sklypo dalis ((duomenys neskelbtini) kaime), kuriÄ buvo siÅ«loma pirkti liudytojui V. P., 2019 m. lapkričio 19 d. buvo „padovanota“ tam pačiam atsakovui M. J.

26.9. Å alys, sudarydamos apsimestinį sandorį, turi tikslÄ neparodyti tikrojo sandorio, atitinkamai nuslėpti tikrojo sandorio sÄ lygas. Tačiau kuomet iÅ¡ bylos medžiagos nekyla didesnių abejonių, kad sandoris buvo apsimestinis, vien tas faktas, kad byloje nepavyko nustatyti kokia tiksliai buvo sandorio suma, nesudaro pagrindo ieÅ¡kinio atmesti, kÄ patvirtina ir teisminė praktika.

26.10. Dovanojimo sutartį pripažinus apsimestiniu sandoriu, pardavėju laikomas atsakovas T. U., todėl bÅ«tent jam turi bÅ«ti sumokėtos piniginės lėšos už parduotÄ Å¾emės sklypÄ . Jeigu atsakovas M. J. sudarydamas apsimestinį sandorį mokėjo pinigines lėšas, tai neoficialiai sumokėtas pinigines lėšas jam turi grÄ Å¾inti atsakovas T. U.

26.11. Byloje surinktų įrodymų visuma leido teismui padaryti daug labiau įtikinamÄ iÅ¡vadÄ , kad faktiÅ¡kai atsakovai susitarė sudaryti ginčo žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutartį, kuriÄ buvo pasirinkta pridengti dovanojimo sutartimi dėl to, kad žemės Å«kio paskirties žemę yra daug paprasčiau ir greičiau realizuoti dovanojimo sandoriu, nes jį sudarant nėra taikomos ŽŪPŽĮĮ nuostatos.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a :

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

27. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimÄ tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Apeliacinės instancijos teismas bylÄ nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs apeliacijos dalykÄ , apeliacinį skundÄ , atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta bÅ«tinybė apeliacinį skundÄ nagrinėti žodinio proceso tvarka, o raÅ¡ytinis Å¡ios bylos nagrinėjimas nepažeis Å¡alių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiÅ¡kumo principų įgyvendinimÄ (CPK 321 ir 322 straipsniai).

29. Atsakovas M. J. teikia byloje papildomus įrodymus – NT iÅ¡raÅ¡Ä , gimimo liudijimÄ , krikÅ¡to aktÄ , praÅ¡o prijungti prie bylos. Pažymėtina, jog CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo bÅ«ti pateikti pirmosios instancijos teisme, iÅ¡skyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai Å¡ių įrodymų pateikimo bÅ«tinybė iÅ¡kilo vėliau. Kolegija sprendžia, kad pateikiami įrodymai neturi reikÅ¡mės nagrinėjant bylÄ , be to galėjo bÅ«ti pateikti pirmos instancijos teisme, todėl atsisako juos priimti.

30. Byloje kilo ginčas dėl privačios žemės ūkio paskirties žemės perleidimo (dovanojimo) sandorio pripažinimo apsimestiniu, pripažinimo jo pirkimo-pardavimo sandoriu ir pirkėjo teisių ir pareigų perkėlimo.

31. Byloje nustatyta, kad 2019 m. gruodžio 31 d. dovanojimo sutartimi, patvirtinta Varėnos rajono 1-ojo notarų biuro notaro R. M., notarinio registro Nr. 9549, atsakovas T. U. padovanojo atsakovui M. J., nekilnojamÄ jį turtÄ : 1,0900 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini); 3,4600 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus numeris (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), ir 1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu B, sutarties priedas Nr. 4), žemės sklypo (toliau-ginčo žemės sklypas), unikalus numeris (duomenys neskelbtini), kurio bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini).

32. IeÅ¡kovas R. L. prašė teismo pripažinti Å¡iÄ dovanojimo sutartį, pagal kuriÄ T. U. dovanojo M. J. 1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu B, sutarties priedas Nr. 4) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), pirkimo-pardavimo sutartimi ir perkelti ieÅ¡kovui R. L. pirkėjo teises ir pareigas pagal Å¡iÄ sutartį, nustatant, kad T. U. pardavė, o R. L. nupirko 1/2 dalį, t. y. 3,7000 ha (naudojimosi tvarkos nustatymo plane pažymėtÄ indeksu B, sutarties priedas Nr. 4) žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bendras plotas 7,4000 ha, adresas (duomenys neskelbtini), už 500 Eur bei priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L., atsakovui T. U., 500 Eur už ginčo žemės sklypÄ .

33. IeÅ¡kovas savo ieÅ¡kinį motyvavo tuo, kad pagal Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatyme (ŽŪPŽĮĮ) įtvirtintÄ teisinį reglamentavimÄ , galiojusį ginčijamo sandorių sudarymo metu, pirmumo teisę įsigyti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę už tÄ kainÄ , už kuriÄ ji parduodama, ir kitomis tokiomis pačiomis sÄ lygomis, turi asmuo, nuosavybės teise turintis žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ , kuris ribojasi su parduodamu žemės Å«kio paskirties žemės sklypu, o jam nuosavybės teise priklauso žemės Å«kio paskirties žemės sklypas ribojasi su fiktyviai padovanotu, o realiai – parduotu ginčo žemės sklypu, ir jis taip pat yra įregistravęs Å«kininko Å«kį (ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 3 p.). Taigi jis lako, kad turi pirmenybės teisę įsigyti ginčo žemės sklypÄ , nes jo perleidimas buvo formalizuotas apsimestine dovanojimo sutartimi.

34. Nuosavybės teisė – tai teisė savo nuožiÅ«ra, nepažeidžiant įstatymų ir kitų asmenų teisių ir interesų, valdyti, naudoti nuosavybės teisės objektÄ ir juo disponuoti (CK 4.37 straipsnio 1 dalis). CK 6.156 straipsnio1 dalyje įtvirtintas sutarties laisvės principas suteikia sutarties Å¡alims teisę savo nuožiÅ«ra nustatyti tarpusavio teises ir pareigas. Å alių teisėtai sudaryta ir galiojanti sutartis turi joms įstatymo galiÄ (CK 6.189 straipsnis).

35. Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimÄ reglamentuoja Žemės Å«kio paskirties žemės įsigijimo įstatymas. Jame numatyta įsigijimo tvarka, leistini didžiausi įsigyjamos nuosavybės teise žemės plotai. Pagal ŽŪPŽĮĮ 2 straipsnio 3 dalį žemės pirkimo-pardavimo sandoriai turi bÅ«ti vykdomi tik bankinių atsiskaitymų bÅ«du. ŽŪPŽĮĮ numato specialiÄ sias taisykles asmenims siekiantiems įsigyti bei parduoti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę. Vadovaujantis įstatyme įtvirtintu teisiniu reglamentavimu, žemės savininkas apie sprendimÄ parduoti žemės Å«kio paskirties žemės sklypÄ privalo praneÅ¡ti, kartu pateikdamas duomenis apie sklypo naudotojus, jei tokie yra, bei pardavimo sÄ lygas, pasirinktam notarui arba Nacionalinės žemės tarnybos teritoriniam padaliniui pagal parduodamo žemės sklypo buvimo vietÄ â€“ bÅ«tent Å¡ie subjektai ir prižiÅ«ri tolesnę pardavimo eigÄ â€“ informuoja suinteresuotus – pirkti privačiÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemę pirmumo teisę turinčius, asmenis, žemės sklypo pardavėjui iÅ¡duoda pažymÄ , kurioje nurodoma, kam turi bÅ«ti parduodama žemė, be to, patikrina ar žemės sklypo potencialus įgijėjas atitinka ir jam įstatymo keliamus reikalavimus (ŽŪPŽĮĮ 5 straipsnio 3-5 d.). Žemę perleidžiant kitu pagrindu (tarp jų – ir dovanojimo), pirmenybės teisė negalioja.

36. Kolegija pažymi, jog kadangi pirmenybės teisę vienas ar kitas asmuo turi tik žemės sklypo pirkimo – pardavimo atveju, todėl byloje reikalinga išsiaiškinti, ar sandoris buvo apsimestinis, ir ar tai buvo pirkimo-pardavimo sandoris, kaip nurodo ieškovas.

37. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kartu Å¡iuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas niekiniu ar negaliojančiu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai).

38. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 1.87 straipsnis nustato, kad sandoriui, sudarytam kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį Å¡alys iÅ¡ tikrųjų turėjo galvoje, taikytinos taisyklės, t. y. ginčijamas sandoris vertinamas ne pagal iÅ¡oriÅ¡kai iÅ¡reikÅ¡tÄ , o tikrÄ jÄ jį sudariusių asmenų valiÄ . Tikrojo sandorio, kurį slepia apsimestinis, galiojimas priklauso nuo jo pobÅ«džio ir sudarymo aplinkybių. Dovanojimo sandorį pripažinus negaliojančiu ir nustačius, kad žemės sklypo savininkas iÅ¡ tikrųjų siekė parduoti savo valdomÄ Å¾emės sklypÄ ar jo dalį, turi bÅ«ti nustatyta, kokios yra tikrojo sandorio, kurio siekė ginčijamÄ sandorį sudariusios Å¡alys, sÄ lygos, pavyzdžiui, dalykas, kaina, ir ar yra pagrindas tenkinti ieÅ¡kovo reikalavimÄ perkelti jam pirkėjo teises ir pareigas. Tam pasitelkiamos ir sutarčių aiÅ¡kinimo taisyklės (CK6.193 straipsnis).

39. Kaip minėta, suinteresuoto asmens teisė prašyti perkelti jam žemės sklypo pirkėjo teises ir pareigas nustatyta tik žemės sklypo pardavimo, pažeidžiant pirmumo teisę pirkti, atveju (Įstatymo 5 straipsnio 8 dalis).

40. IeÅ¡kovas nurodė, kad jam pradėjus domėtis situacija paaiÅ¡kėjo, kad dovanojimo sutartis buvo sudaryta tik tam, kad bÅ«tų pridengtas žemės sklypų pirkimo-pardavimo sandoris ir iÅ¡vengta pagal įstatymÄ privalomų procedÅ«rų, t. y. sudaryti galimybę parduodamÄ Å¾emės Å«kio paskirties žemės sklypÄ Ä¯sigyti kitiems asmenims, kurių valdomi žemės Å«kio paskirties žemės sklypai ribojasi su parduodamais žemės Å«kio paskirties žemės sklypais. IeÅ¡kovui yra žinoma, kad iÅ¡ tikrųjų atsakovas T. U. atsakovui M. J. žemės sklypus, įskaitant 1/2 žemės sklypo, nurodyto ieÅ¡kinio 2.3 p., ne padovanojo, bet pardavė. KokiÄ sumÄ už ½ dalį žemės sklypo atsakovas M. J. sumokėjo atsakovui T. U., ieÅ¡kovui nėra žinoma.

41. PraÅ¡ydamas iÅ¡ jo dovanotojui atsakovui T. U. priteisti 500 Eur už sklypÄ perkėlus pirkėjo teises, sklypo kainos pagrindu ėmė 2007-02-28 dovanojimo sutartį Nr. 1944 kurį jis gavo dovanų iÅ¡ savo mamos O. U. (Å¡ioje dovanojimo sutartyje nurodoma, kad 1/2 žemės sklypo dalis Å¡alių vertinama 6265 Lt, kas ekvivalentu sudaro 1814,47 Eur). taip pat kainai nustatyti pagrindu ėmė 2019-03-07 dovanojimo sutartį Nr. 1594, kurios pagrindu dovanÄ gavo iÅ¡ V. V. ir A. M. Å ios dovanojimo sutarties Å¡alys laikė, kad dovanojamos ½ dalies Žemės sklypo kaina yra 500 Eur. Kadangi ginčijamoje dovanojimo sutartyje nurodyta ta pati žemės sklypų kaina, tai ieÅ¡kovas tokiÄ kainÄ (500 Eur) praÅ¡o iÅ¡ jo priteisti ir dovanotojui, tÄ nurodo ir apeliaciniame skunde, nesutinka mokėti pirmos instancijos teismo sprendimu nurodytos ir iÅ¡ jo priteistos atsakovui T. U. 3680 Eur kainos.

42. PraÅ¡ydamas ieÅ¡kinį tenkinti ieÅ¡kovas reikalavimÄ grindžia tuo, kad ginčo žemės sklypas generavo atsakovui T. U. pajamas iÅ¡ nuomos, atsakovas T. U. yra Å«kininkas, be kita ko, perkantis ir parduodantis žemės Å«kio paskirties žemės sklypus, T. U. nuosavybės teise priklauso daug žemės sklypų, nemažai žemės sklypų atsakovas T. U. yra pardavęs. Su kitu atsakovu M. J., situacija yra analogiÅ¡ka. Atsakovas M. J. užsiima Å«kininkavimu. Nebuvo jokio pagrindo atsakovui T. U. dovanoti žemės sklypus.

43. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovo teiginiai, jog ieÅ¡kovas neturi jokių duomenų, kad atsakovas T. U. užsiimtų mecenavimu, teiktų paramÄ asmenims, kuriems ji yra reikalinga, todėl jo sudarytas ginčo žemės Å«kio paskirties žemės sklypo dovanojimo sandoris yra apsimestinis ir fiktyvus sandoris, kuriuo siekiama apeiti imperatyvius įstatymo reikalavimus, yra tik deklaratyvÅ«s ir hipotetiniai. IeÅ¡kovas tik deklaratyviai teigia, kad atsižvelgiant į tai, jog ginčo žemės sklypas atsakovui T. U. generavo pajamas, žemės sklypas yra tinkamas Å«kininkavimui, turintis savo kainÄ rinkoje ir yra lengvai realizuojamas, visiÅ¡kai neįtikėtina, kad ginčo žemės sklypÄ , atitinkamai ir kitus du žemės sklypus ta pačia sutartimi buvo nutarta padovanoti kitam Å«kininkui.

44. Kolegija sprendžia, kad ieÅ¡kovas nurodo savo prielaidas ir spėjimus tačiau nepateikia jokių įrodymų, pagrindžiančių ieÅ¡kovo reikalavimÄ pripažinti ginčijamÄ sutartį dalyje apsimestiniu sandoriu, perkeliant ieÅ¡kovui pirkėjo teises ir pareigas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad dovanojimo sutartį pripažinti pirkimo-pardavimo sandoriu galima tik nustačius atlygintinumo faktÄ . Kaip jau minėta, ieÅ¡kovas nurodė, kad jam yra žinoma, jog atsakovas T. U. atsakovui M. J. žemės sklypus ne padovanojo, bet pardavė, tačiau jis nepateikė jokių įrodymų, įgalinančių vertinti, kad tarp sutarties Å¡alių įvyko atsiskaitymas, ieÅ¡kovas taip pat negali nurodyti, kokia kaina buvo sumokėta už perleistÄ turtÄ ir kaip vyko atsiskaitymas tarp Å¡alių.

45. IeÅ¡kovui kyla pareiga įrodyti, kad tarp atsakovų sudaryta dovanojimo sutartis buvo atlygintinė, kas sukurtų teisines prielaidas Å¡iÄ sutartį pripažinti apsimestiniu sandoriu, su iÅ¡ to iÅ¡plaukiančiomis teisinėmis pasekmėmis. IeÅ¡kovas, praÅ¡ydamas pripažinti dovanojimo sutartį apsimestiniu sandoriu, tai įrodinėja tik savo subjektyviais teiginiais, kurių nepagrindžia jokiais leistinais įrodymais – ieÅ¡kovo pateikta nuomonė ir samprotavimai negali bÅ«ti laikomi patikimais įrodymais.

46. Taigi sudaryta sutartis gali bÅ«ti laikoma dovanojimo sutartimi tik esant bÅ«tinai sÄ lygai – jos neatlygintinumui, t. y. sutarties Å¡aliai, kuriai dovanojamas turtas ar turtinės teisės, neatsiranda prieÅ¡prieÅ¡inės prievolės dovanotojui. Nustačius, kad iÅ¡ tikrųjų Å¡alys buvo susitarusios taip, jog už dovanÄ bus atsilyginta, sutartis kvalifikuotina kaip apsimestinis sandoris ir, jeigu tikrasis (pridengtasis) susitarimas atitinka įstatymus, taikytinos tokį sandorį reglamentuojančios taisyklės.

47. Liudytojo V. P. parodymus, jog atsakovas T. U. jam siÅ«lė pirkti kelis žemės sklypus forminant juos kaip dovanojimÄ apeliacinės instancijos teismas vertina kritiÅ¡kai, kadangi tai patvirtinančių objektyvių įrodymų nepateikta (pvz. raÅ¡tu), o kaip teigia liudytojas, su atsakovais jis nėra geruose santykiuose, net nesisveikina, taigi Å¡is liudijimas nelaikytinas patikimu. Tai, kad jam buvo siųsta abstrakti žinutė dėl kito žemės sklypo siÅ«lant praneÅ¡ti jei apsigalvos paimt už ankstesnę kainÄ , ir vėliau tas sklypas padovanotas M. J., neturi jokios įrodomosios reikÅ¡mės Å¡ioje byloje. Kolegija sprendžia, kad asmuo visada turi teisę persigalvoti dėl sandorio formos ir asmens, kuriam turtÄ perleisti.

48. Atsakovas T. U. paaiÅ¡kino, kad jis su M. J. palaiko gan glaudžius santykius, nes jie yra tolimi giminaičiai (taip vertina savo giminystę), ir nutarė kartu plėsti Å¡altalankių veiklÄ . Tai, kad jų sklypuose plėtojama Å¡altalankių veikla ginčo nėra. Tai, kad ieÅ¡kovas dalį sklypo padovanoti nutarė asmeniui su kuriuo artimai draugiÅ¡kai seniai bendrauja ir nori plėtoti analogiÅ¡kÄ veiklÄ , (nors tiesiogiai ir nesusijusiu giminystės ryÅ¡iais) yra tikėtina, tai nėra nuginčyta. Be to, akivaizdu, jog asmuo įsigijęs ginčo sklypo dalį tampa sklypo bendrasavininkiu, o bendrasavininkiams, kaip žinoma (CK 4.76 straipsnis) priimant įvairius su nuosavybės teisės, valdymu, naudojimu ir disponavimu susijusius sprendimus, reikalingi kitų bendrasavininkų sutikimai ir pan. Taigi, tikėtina, kad atsakovas nenorėdama verslo plėtoti su jam svetimu žmogumi, su kuriuo gali kilti įvairių ginčų (kas kylant nesutarimams verslÄ gali ir žlugdyti), ir apsisprendė žemės sklypo dalį padovanoti seniai pažįstamam asmeniui. Tai teismas laiko labai tikėtina faktine aplinkybe. Taip pat tikėtina, kad kilus ginčui, bendra veikla buvo pristabdyta. Be to, kaip matyti ir iÅ¡ Å¡ios bylos nagrinėjimo, tarp ieÅ¡kovo ir atsakovų konfliktai jau kyla, ir kuo daugiau sÄ lyčio taÅ¡kų, tuo tikėtina jų kils daugiau, kas taip pat ir kainuoja pinigines lėšas (pvz. kreipiantis į teismÄ ) ir stabdo verslÄ . Nors teismas teigia, kad atsakovai neįrodė, kad jie yra giminės, tačiau nei CK nei LAT suformuota praktika nereikalauja, kad dovanojimo sandorio Å¡alys bÅ«tų iÅ¡imtinai giminės, tai yra kraujo ryÅ¡iu susiję asmenys.

49. Kasacinio teismo jurisprudencijoje konstatuota, kad vertinant, ar tikroji sandorio Å¡alies valia buvo bÅ«tent neatlygintinai suteikti turtÄ ar turtinę teisę, svarbu nustatyti dovanojimo motyvus, nes dovanojimo veiksmas, kaip ir bet kuris teisinis veiksmas, paprastai yra motyvuotas, taigi aplinkybės, atskleidžiančios dovanos suteikimo motyvus, gali bÅ«ti įrodomieji faktai dovanojimo sutartį sudariusios Å¡alies tikrajai valiai patvirtinti. Dovanojama gali bÅ«ti siekiant padėkoti ar padėti ir pan., be to, paprastai dovanojimo sutartys sudaromos tarp artimų žmonių.

50. Pirmos instancijos teismas, nurodo, kad „iÅ¡tyrus byloje surinktus įrodymus ir nenustačius jokių pagrįstų ir įtikinamų atsakovų nurodytų dovanojimo motyvų, teismas daro iÅ¡vadÄ , jog labiau tikėtina, kad tarp atsakovų T. U. ir M. J. buvo sudarytas apsimestinis dovanojimo sandoris, siekiant iÅ¡vengti privalomų procedÅ«rų, kurios yra bÅ«tinos parduodant žemės Å«kio paskirties žemę. Kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, teismo įsitikinimÄ dar labiau sustiprina į bylÄ pateiktas prieÅ¡ieÅ¡kinis tarp atsakovų bei trečiojo asmens ,,Mano žemės“ ieÅ¡kinys, kuriuo trečiasis asmuo nereiÅ¡kė jokio materialinio reikalavimo, tačiau nurodė, kad jeigu teismas pripažins sandorį apsimestiniu pagal ieÅ¡kovo reikalavimÄ , tai pirkėjo teisės turėtų bÅ«ti perkeltos MB ,,Mano žemės“, kuri nuomojasi šį žemės sklypÄ ir turi pirmumo teisę jį įsigyti pagal ŽŪPŽĮĮ.“

51. Kolegija sprendžia, kad tokie motyvai iÅ¡ esmės nesudaro pagrindo perkelti pirkėjo teisių vienam asmeniui, kadangi akivaizdu, kad yra ir kitos gretimybės, kurios perkant taip pat turėtų tokiÄ pačiÄ pirmumo teisę kaip ir ieÅ¡kovas, todėl tokiu sprendimu jau ieÅ¡kovas bÅ«tų iÅ¡skirtas ir kitų asmenų pirmumo teise įsigyjant žemės sklypÄ , dar be to ir nesutikdamas mokėti teismo priteistos kainos. Akivaizdu, kad esant ginčui tarp kelių norinčių pirkti asmenų ir kaina bÅ«tų derybų objektu, kas leistų pardavėjui jÄ gauti didesnę. Pažymėtina, kad kaina yra viena iÅ¡ esminių sÄ lygų, sudarant pirkimo-pardavimo sutartis.

52. Taigi tikėtina, kad Å¡is ieÅ¡kovo ieÅ¡kinys sietinas ne su ieÅ¡kovo pažeistų teisių atstatymu ir gynimu, bet su ekonomine nauda ieÅ¡kovui, kadangi už rinkos kainÄ sklypo jis pirkti nesutinka, tačiau nustatęs, kad dovanojimo sutartyje nurodyta nedidelė kaina, bÅ«tent už jÄ ketina įsigyti sklypÄ , nors akivaizdu, kad net VÄ® Registrų centro pažymoje nurodyta kaina, paprastai bÅ«na mažesnė už rinkos kainÄ . Tačiau ieÅ¡kovas net ir jos, priteistos teismo nesutinka mokėti.

53. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.465 straipsnyje įtvirtinta dovanojimo sutarties samprata, Å¡io straipsnio 1 dalis nustato, jog pagal dovanojimo sutartį viena Å¡alis (dovanotojas) neatlygintinai perduoda turtÄ ar turtinę teisę (reikalavimÄ ) kitai Å¡aliai (apdovanotajam) nuosavybės teise arba atleidžia apdovanotÄ jį nuo turtinės pareigos dovanotojui ar trečiajam asmeniui. Pagrindinis ir bÅ«tinas Å¡ios sutarties požymis yra jos neatlygintinumas.

54. Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad byloje nepateikta įrodymų apie tai, kad už dovanojamÄ ginčo žemės sklypÄ buvo mokama kokia nors kaina. Pirmos instancijos teismo argumentas, kad ieÅ¡kovas nepateikė teismui tiesioginių įrodymų, kad atsakovas M. J. sumokėjo už dovanotus jam žemės sklypus, kadangi tokių įrodymų jis gauti negalėjo, nes labai tikėtina, kad atsiskaitymas galėjo bÅ«ti padarytas grynaisiais pinigais, tokios savo iÅ¡vados nepagrindė jokiais byloje surinktais įrodymais, net ir netiesioginiais (CPK 177, 178).

55. Pirmos instancijos teismo motyvai, jog neįtikėtina, jog asmuo turintis skolinių įsipareigojimų bankui galėtų dovanoti žemės sklypÄ , taip pat niekuo nepagrįsti, kadangi įstatymai to daryti nedraudžia, nenustatyta, kad padovanojęs sklypÄ atsakovas taptų nemokus, o sklypo rinkos vertė, kuriÄ priteisė teismas, atsižvelgiant į tai, kad Å¡alys ketino kartu Å«kininkauti, nėra labai didelė.

56. Pirmos instancijos teismas nurodo, kad „Šiuo atveju notarinėje sutartyje nurodyta dovanojamų daiktų vertė taip pat rodo, kad buvo sudarytas apsimestinis sandoris, nes dovanojamų daiktų vertė visiÅ¡kai neatitinkanti nei nekilnojamojo turto registro pažymėjimuose nurodytos vertės, nei Å¡alių parodymų, nei realios rinkos vertės. Atsakovai nurodė, kad žemės kaina toje vietoje yra ženkliai didesnė.“ Tačiau kaip matyti iÅ¡ byloje surinktų įrodymų nesiaiÅ¡kino, kokia yra sklypo rinkos kaina, todėl priteisė ieÅ¡kovui kompensacijÄ 3680 Eur, vadovaujantis VÄ® Registrų centro duomenimis, kurios ieÅ¡kovas nesutinka mokėti, taigi akivaizdu, kad jis sklypÄ pageidauja įsigyti ne už rinkos, bet už jam priimtinÄ kainÄ , kas prieÅ¡tarauja esminei pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lygai – Å¡alių susitarimui dėl kainos. Taigi, kadangi ieÅ¡kovas sklypÄ pageidauja įsigyti ir pirkti, sutikdamas mokėti tik 500 Eurų, todėl pirkėjo teisės jam negali bÅ«ti perkeliamos ir dėl priteisiamos sumos dydžio, nes jis įsigijęs daiktÄ nesutinka sumokėti didesnę nei 500 Eur kainÄ , kas, kaip jau minėta yra esminė pirkimo-pardavimo sutarties sÄ lyga, dėl kurio Å¡alys gali derėtis ir turi susitarti. Å iuo atveju gi, ieÅ¡kovas nurodo, kad jam priimtina tik 500 Eur kaina, kas prieÅ¡tarauja protingumo ir sÄ Å¾iningumo principui, nes objektyviai, pagal visuotinai žinomas aplinkybes, kainÄ nustato pardavėjas (tik po to dėl jos galimos derybos). Å iuo atveju kainÄ bando nustatyti ieÅ¡kovas, t.y. asmuo norintis tapti pirkėju.

57. Taigi, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovui nesutinkant mokėti realios sklypo kainos, negali būti svarstomas klausimas dėl pirkėjo teisių perkėlimo.

58. Tai, kad dovanojimo sutartyje nėra nurodoma sklypo rinkos kaina, nelaikytina esminiu dovanojimo sutarties sudarymo pažeidimu, dėl to sutartis nelaikytina apsimestine, kadangi kaina nėra mokama sudarant dovanojimo sandorį ir toks kainos nurodymas dovanojimo sutartyje, negali daryti sandorio negaliojančiu.

59. Sandorių negaliojimo instituto paskirtis – siekti, jog civiliniuose santykiuose bÅ«tų užtikrintas teisėtumas. Kartu Å¡iuo institutu siekiama užtikrinti civilinių teisinių santykių stabilumÄ , įgytų teisių ilgaamžiÅ¡kumÄ ir jų gerbimÄ . Sandorio pripažinimas niekiniu be pakankamo teisinio pagrindo prieÅ¡tarautų stabilumo tikslui, neatitiktų sutarties laisvės, nesikiÅ¡imo į privačius santykius, teisinio apibrėžtumo, taip pat teisingumo ir protingumo principų (CK 1.2, 1.5 straipsniai)

60. Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, pagal vidinį įsitikinimÄ padaryti neÅ¡aliÅ¡kas iÅ¡vadas. Reikalavimas vertinti įrodymus, vadovaujantis vidiniu įsitikinimu, yra teismo nepriklausomumo principo iÅ¡raiÅ¡ka, nes niekas negali nurodyti teismui, kaip vertinti vienÄ ar kitÄ Ä¯rodymÄ . Ä®rodymų vertinimas civilinėje byloje grindžiamas taisykle, kad tam tikrų faktinių aplinkybių buvimÄ teismas konstatuoja tada, kai jam nekyla didelių abejonių dėl tų aplinkybių egzistavimo. Teismas gali daryti iÅ¡vadÄ apie tam tikrų aplinkybių buvimÄ tada, kai byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti, jog labiau tikėtina atitinkamÄ faktÄ buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-139/2010; 2012 m. lapkričio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-465/2012; 2023 m. sausio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-42-684/2023 ir kt.).

61. Esant nustatytoms Å¡ioms aplinkybėms bei atsižvelgiant į iÅ¡dėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismas daro iÅ¡vadÄ , kad pirmos instancijos teismas neteisingai vertino įrodymus bei taikė materialines bei procesines teisės normas, susijusias su įrodinėjimu (CPK 177, 178, 185, 263 straipsniai), dėl ko padarė nepagrįstas iÅ¡vadas, tokiu bÅ«du pažeidė procesines teisės normas, neteisingai kvalifikavo ir taikė materialinės teisės normas (ŽŪPŽĮĮ 5 str. 1 d. 3 p., CK 1.87, 6.145, 6.156, 6.189, 6.193, 6.313, 6.314, 6.465 straipsnius) todėl priėmė neteisingÄ bei nepagrįstÄ sprendimÄ . Dėl nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismo sprendimas naikintinas dalyje dėl ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinio tenkinimo ir Ex officio 2019-12-31 dovanojimo sutarties panaikinimo, restitucijos taikymo ir Å¡iose dalyse priimtinas naujas sprendimas – ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinį atmesti, panaikinti sprendimo dalį, kuria Ex officio pirmos instancijos teismas panaikino 2019-12-31 dovanojimo sutartį ir taikė restitucijÄ , taip pat panaikintina sprendimo dalis, kuria priteistos bylinėjimosi iÅ¡laidos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kitoje dalyje, dėl jos nebuvus apeliacijos, teismas nepasisako ir sprendimas paliktinas nepakeistas.

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

62. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 93 straipsnio 1 dalį Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi iÅ¡laidas teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies, nors Å¡i ir bÅ«tų atleista nuo bylinėjimosi iÅ¡laidų mokėjimo į valstybės biudžetÄ . CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Å¡aliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iÅ¡ antrosios Å¡alies iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylÄ , pagalbÄ , taip pat už pagalbÄ rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas, o Å¡io straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad Å¡io straipsnio nuostatos taikomos priteisiant iÅ¡laidas už advokato ar advokato padėjėjo pagalbÄ pirmosios, apeliacinės instancijos ir kasaciniame teisme.

63. Teismui atmetus ieškovo ieškinį, visos atsakovų patirtos bylinėjimosi išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu – procesinių dokumentų rengimu, atsižvelgiant į galutinę procesinės bylos baigtį priteistinos iš ieškovo (CPK 93, 98 straipsniai).

64. Atsakovas T. U. pateikė įrodymus apie 7 322,14 Eur patirtas bylinėjimosi išlaidas (2020-10-15 prašymas, 2020-12-21 prašymas, 2021-07-28 prašymas, 2022-10-03 prašymas.

65. Atsakovas M. J. pateikė įrodymus apie 12 553 Eur patirtas bylinėjimosi iÅ¡laidas (2020-10-12 praÅ¡ymas, 2021-01-06 praÅ¡ymas, 2021-07-27 praÅ¡ymas, 2022-10-04 praÅ¡ymas, 2022-11-23 praÅ¡ymas, 2023-01-10 praÅ¡ymas, bei už apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundÄ parengimÄ ).

66. Civilinės bylos nagrinėjimas tęsėsi nuo 2020 m. kovo mėnesio, byla buvo nagrinėjama du kartus apylinkės teisme, du kartus apeliacinėje instancijoje ir kasaciniame teisme.

67. Atsakovų pateiktos iÅ¡laidos nevirÅ¡ija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 „Dėl teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymo Nr. 1R-85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamÄ teisinę pagalbÄ (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ pakeitimo“ nustatytų dydžių.

68. Todėl ieškovo apeliacinio skundo netenkinant, ieškinį atmetant ir tenkinant atsakovų T. U. ir M. J. apeliacinius skundus, priteistina iš ieškovo R. L., atsakovui T. U., 7 322,14 Eur bylinėjimosi išlaidų, atsakovui M. J. 12 553 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 93, 98 straipsniai).

69. Priteistina valstybei iš ieškovo R. L. 171,48 Eur ir iš trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“, 53,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

n u s p r e n d ž i a :

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies, kurioje buvo tenkintas ieÅ¡kovo R. L. ieÅ¡kinys bei priteista piniginė kompensacija, ir Å¡ioje dalyje priimti naujÄ sprendimÄ , ieÅ¡kinį atmesti.

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. vasario 10 d. sprendimÄ panaikinti iÅ¡ dalies, kurioje buvo Ex officio 2019-12-31 dovanojimo sutartis (notarinio registro Nr.9549) pripažinta apsimestiniu sandoriu ir taikyta restitucija.

Panaikinti sprendimÄ dalyje dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo.

Kitoje dalyje sprendimÄ palikti nepakeistÄ

Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui T. U., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 7 322,14 Eur (septynis tūkstančius tris šimtus dvidešimt du eurus 14 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), atsakovui M. J. asmens kodas (duomenys neskelbtini), 12 553 Eur (dvylika tūkstančių penkis šimtus penkiasdešimt tirs eurus) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybei iÅ¡ ieÅ¡kovo R. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), 171,48 Eur (vienÄ Å¡imtÄ septyniasdeÅ¡imt vienÄ eurÄ 48 ct) ir iÅ¡ trečiojo asmens MB ,,Mano žemės“, juridinio asmens kodas 304058438, 53,50 Eur (penkiasdeÅ¡imt tris eurus 50 ct) bylinėjimosi iÅ¡laidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Šis Kauno apygardos teismo sprendimas įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Teisėjai Rasa Urbanavičiūtė

Egidijus Tamašauskas

Lina Žemaitienė