A-662-322-13 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr

Administracinė byla Nr. A662-322/2013

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01637-2011-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 16.4; 16.6

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

S P R E N D I M A S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2013 m. sausio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Virgilijaus Valančiaus ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė),

rašytinio proceso ir apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. Š. (M. Š.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo M. Š. skundą atsakovui Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinei dėl įsakymų panaikinimo, grąžinimo į tarnybą ir kompensacijos priteisimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Pareiškėjas M. Š. (M. Š.) (toliau – ir pareiškėjas) skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas:

1) panaikinti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės (toliau – ir VSAT Aviacijos rinktinė, Rinktinė, atsakovas) 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. TE-27 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-27);

2) panaikinti minėto Įsakymo pagrindu priimtą 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. TE-28 „Dėl M. Š. atleidimo iš tarnybos“ (toliau – ir Įsakymas Nr. TE-28);

3) grąžinti jį į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus Tiekimo poskyrio vyresniojo specialisto pareigas;

4) priteisti iš VSAT Aviacijos rinktinės kompensaciją už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Skunde paaiškino, kad nuo 2010 m. rugpjūčio 16 d. jis dirbo VSAT Aviacijos rinktinėje Aptarnavimo skyriaus Tiekimo poskyrio vyresniuoju specialistu (A lygis, 10 kategorija). VSAT Aviacijos rinktinės vadas 2011 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. TE-27 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ pripažino jį padarius tarnybinį nusižengimą ir skyrė tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Tos pačios dienos Įsakymu Nr. TE-28 jis buvo atleistas iš valstybės tarnybos nuo 2011 m. liepos 1 d. Pareiškėjo nuomone, įsakymai yra nepagristi ir neteisėti, neatitinkantys teisingumo, protingumo principų, buvo priimti siekiant su juo susidoroti.

Nurodė, kad 2011 m. gegužės 25 d. jis gavo Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus viršininko S. N., Tiekimo poskyrio vedėjos L. M., vyriausiosios specialistės K. K. pavedimus nuvažiuoti iš Aviacijos rinktinės į Vilniaus miestą ir aplankyti daug naujų įmonių. Vykdydamas šiuos vadovybės nurodymus, jis apie 9–10 val. tarnybiniu automobiliu „Ford Mondeo“ išvažiavo iš Aviacijos rinktinės į Vilniaus miestą. Teigė, kad tikslaus visos dienos nuvažiuoto maršruto jis nepamena, išvardino eilę aplankytų įmonių, taip pat nurodė, kad vykdydamas S. N. nurodymą, nuvyko į savo namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kur iš savo asmeninio elektroninio pašto turėjo išspausdinti iš užsienio kompanijos „Pilotshop“ atsiųstą sąskaitą dėl Švedijos aviacinio žemėlapio. Pažymėjo, kad įvykdė visus vadovybės nurodymus bei į VSAT Aviacijos rinktinę grįžo apie 15.30 val.

Teigė, kad 2011 m. gegužės 27 d. VSAT Aviacijos rinktinė vyriausiojo specialisto A. V. 2011 m. gegužės 26 d. tarnybinio paaiškinimo pagrindu pavedė Rinktinės Veiklos organizavimo skyriui atlikti tarnybinį patikrinimą dėl tarnybinio autotransporto panaudojimo teisėtumo. 2011 m. gegužės 31 d. jam buvo įteiktas pranešimas apie tarnybinį nusižengimą, kuriame buvo išdėstyti įtarimai dėl padaryto tarnybinio nusižengimo: 2011 m. gegužės 25 d. naudojosi tarnybiniu automobiliu „Ford Mondeo“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris apie 5 min. stovėjo Šilo g. 5A, apie 1 val. 14 min. stovėjo (duomenys neskelbtini) bei 23 min. stovėjo J. Kairiūkščio g. 14, Vilniuje. Dėl apsilankymo Šilo g. 5A, (duomenys neskelbtini) bei J. Kairiūkščio g. 14, Vilniuje, pareiškėjas komisijai paaiškino, kad J. Kairiūkščio g. 14 dislokuotas Lietuvos kariuomenės Lietuvos Didžiojo kunigaikščio Gedimino štabo batalionas, o jis atlieka savanoriškąją karo tarnybą Lietuvos kariuomenės Krašto apsaugos savanorių pajėgose (toliau – ir KASP). Nurodė, kad 2011 m. gegužės 25 d. jam paskambino būrio, kuriam jis priklauso, grandinis J. R. (J. R.) ir pranešė, kad norint tęsti tarnybą KASP, būtina skubiai atvykti į štabą ir užpildyti reikalingus dokumentus. Žinodamas, kad darbo laiku (8–17 val.) nėra jokių galimybių nuvažiuoti susitvarkyti reikalingų dokumentų dėl to, kad rinktinė yra apie 20 km nuo Vilniaus, jis užvažiavo pakeliui į KASP. Adresu Šilo g. 5A, jis buvo nuvykęs, nes KASP Finansų departamentui perdavė Aviacijos rinktinės išduotą pažymą apie jo darbo užmokestį, kurią atsakovas jam išdavė tą pačią dieną. Užtruko apie 5 min. Adresu (duomenys neskelbtini) (namuose) jis buvo, nes vykdė S. N. nurodymą. Paaiškinime jis pripažino faktą, kad važiuodamas namo sutiko buvusią bendraklasę, kurią pavežė (ji vyko pakeliui, kur jam reikėjo). Dėl to jis nuoširdžiai gailisi, bet nemano, kad šiuo atveju jis piktnaudžiavo tarnyba ar pažeidė viešuosius ir privačius interesus, ir to nelaiko valstybės tarnybos vardo diskreditavimu.

Pažymėjo, kad Aviacijos rinktinė, skirdama jam tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, netinkamai nustatė ir tyrė jo tarnybinės atsakomybės klausimą, nenustatė tarnybinės atsakomybės sudėties, neištyrė reikšmingų bylai aplinkybių: dėl lankymosi KASP, susirašinėjimo su „Pilotshop“ ir kt. Rėmėsi Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir Valstybės tarnybos įstatymas, Įstatymas) 3 straipsnio 1 dalimi, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybės tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 ir 6 punktais, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės turto valdymo, naudojimo, disponavimo juo įstatymo 81 straipsniu, Valstybės tarnautojų veikos etikos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 24 d. nutarimu Nr. 968, 4.2 ir 4.3 punktų nuostatomis. Pabrėžė, kad 2011 m. gegužės 25 d. jis naudojo tarnybinę transporto priemonę „Ford Mondeo“ teisėtai, nes vykdė Aptarnavimo skyriaus vedėjo S. N. nurodymus, ką patvirtina S. N. 2011 m. birželio 2 d. tarnybinis paaiškinimas. Šias aplinkybes VSAT Aviacijos rinktinės Tarnybinio patikrinimo dėl tarnybinio autotransporto naudojimo teisėtumo 2011 m. birželio 27 d. išvadoje Nr. 8-2 (toliau – ir Tarnybinio patikrinimo išvada) patvirtino ir atsakovas, pažymėdamas, kad M. Š. vykimo į namus nebuvo suderinęs su tiesiogine vadove L. M., bet buvo suderinęs su Aptarnavimo skyriaus vedėju S. N.. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į tai, kad Tiekimo poskyrio vedėja L. M. yra S. N. pavaldinė, todėl jis privalėjo vykdyti S. N. nurodymus ir jiems esant, neprivalėjo papildomai atsiklausti L. M..

Rėmėsi Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo 22 straipsniu ir nurodė, kad karių savanorių mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu. Teigė, kad vykdamas į KASP, nesiekė jokios asmeninės naudos sau, o tvarkė kario savanorio reikalus, susijusius su valstybinių pareigų atlikimu – tarnyba KASP. Todėl jo veiksmuose nėra tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytų įstatymų ir poįstatyminių teisės aktų pažeidimo sudėties. Atkreipė dėmesį į tai, kad per trumpą darbo laiką Aviacijos rinktinėje atsakovas jam yra paskyręs tris tarnybines nuobaudas, iš kurių dvi jis yra apskundęs Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Be to, jo vairuojamo tarnybinio automobilio sekimas, apie kurį jis nežinojo, taip pat patvirtina tą aplinkybę, jog atsakovas siekė su juo susidoroti ir atleisti iš tarnybos. Teigė, kad jo tiesioginės viršininkės L. M. įtraukimas į sudarytos komisijos jo tarnybiniam nusižengimui tirti sudėtį patvirtina, kad su juo buvo siekiama susidoroti, nes visi nesutarimai darbe prasidėjo dėl jos jam daromo nuolatinio psichologinio spaudimo, nesutarimų su ja. Neapsikentęs jos užgauliojimų, jis 2011 m. balandžio 18 d. su skundu kreipėsi į Valstybės tarnybos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, todėl ji turėjo nusišalinti nuo jo tarnybinio nusižengimo tyrimo. Rėmėsi Lietuvos Respublikos darbo kodekso 141 straipsniu ir pažymėjo, kad Aviacijos rinktinė su juo atsiskaitė tik 2011 m. liepos 4 d., nors iš darbo jis buvo atleistas 2011 m. liepos 1 d.

Atsakovas Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinė su pareiškėjo skundu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime į skundą paaiškino, kad tiek Aviacijos rinktinei, tiek komisijos nariams yra žinoma dėl M. Š. savanoriškosios karo tarnybos, todėl šio fakto komisijai papildomai tikrinti nereikėjo. Taip pat pažymėjo, jog M. Š. 2011 m. gegužės 25 d. nebuvo prašęs jį atleisti nuo darbo atlikti tikrąją karo tarnybą, o dokumentų pasirašymas ir pažymų pristatymas KASP yra susijęs su jo tarnyba KASP, ne su pareigomis Rinktinėje. Nurodė, kad su tarnyba nesusijusių asmenų vežimas tarnybiniu transportu, yra piktnaudžiavimas patikėta valstybine nuosavybe, viešųjų ir privačiųjų interesų painiojimas, valstybės tarnybos vardo diskreditavimas. Pažymėjo, kad tarnybinio patikrinimo metu nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai. Taip pat teigė, kad pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kurias atsakovas turėjo ištirti, nėra reikšmingos, nes jos žinomos atsakovui ir tai nėra tyrimo objektas. M. Š. prieš vykdamas į KASP ar kitais asmeniniais reikalais turėjo informuoti atsakovą, kokiais asmeniniais tikslais jis lankosi viename ar kitame taške. Taip pat paaiškino, kad dėl leidimo davimo M. Š. tarnybiniu automobiliu vykti namo siekiant pasinaudoti asmeniniu paštu 2011 m. birželio 30 d. tarnybinė nuobauda paskirta S. N..

Nurodė, kad tyrimo išvadoje pažymėta, jog pareiškėjas turi galiojančią tarnybinę nuobaudą dėl naudojimosi tarnybiniu transportu asmeninėms reikmėms. Kitos pareiškėjui paskirtos tarnybinės nuobaudos bei jų paskyrimo aplinkybės nėra šios bylos objektas. Atkreipė dėmesį į tai, kad atsakovas nesekė pareiškėjo, o siekė užtikrinti tinkamą Rinktinės transporto priemonių eksploatavimą. Pareiškėjas nebuvo supažindintas su 2011 m. gegužės 24 d. įsakymu Nr. V-47 „Dėl pozicijos nustatymo įrenginio naudojimo Aviacijos rinktinės eksploatuojamose transporto priemonėse kontrolės bei atsakingo asmens paskyrimo“, kadangi tai nebuvo numatyta įsakyme. Dėl minėto įsakymo patvirtinimo Rinktinės darbuotojai buvo informuoti žodžiu ir supažindinti bendro rinktinės darbuotojų susirinkimo metu. O tai, jog tiesioginis vadovas turi būti įtrauktas į komisiją tarnybiniam nusižengimui tirti, nustatyta Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 patvirtintų Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių 5 punkte. Pabrėžė, kad atsakovas su pareiškėju atsiskaitė jo atleidimo dieną, t. y. 2011 m. liepos 1d., tai patvirtina pridedamas sąskaitos išrašas.

II. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimu pareiškėjo M. Š. (M. Š.) skundą atmetė.

Pirmosios instancijos teismas aptarė byloje nustatytas aplinkybes ir nurodė Valstybės tarnybos įstatymo 3, 15 straipsnius, 2 straipsnio 13 dalį, 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą, 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, 15 straipsnio 1 dalį, 28 straipsnį, 2 straipsnio 12 dalį, 29 straipsnio nuostatas. Pažymėjo, kad VSAT Aviacijos rinktinės vado Įsakyme Nr. TE-27 nurodyta, kad M. Š. tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų – skiriama už pakartotiną šiurkštų tarnybinį pažeidimą. Bylos duomenys patvirtina, kad VSAT Aviacijos rinktinės vadas 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. TE-20 skyrė pareiškėjui M. Š. tarnybinę nuobaudą – pastabą už tai, kad 2011 m. kovo 7 d. pareiškėjas naudodamasis tarnybiniu automobiliu asmeninėms reikmėms per aplaidumą pažeidė nesavanaudiškumo principą, piktnaudžiavo tarnyba bei supainiojo viešuosius ir privačius interesus. Teismas rėmėsi Įstatymo 29 straipsnio 5 ir 6 dalimis ir jų nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad tai, jog pareiškėjas M. Š. 2011 m. gegužės 25 d., negavęs vadovybės leidimo, lankėsi KASP Finansų departamente (Šilo g. 5A, Vilniuje) ir KASP štabe (J. Kairiūkščio g. 14, Vilniuje) neginčytinai nustatyta byloje surinktais įrodymais. Šių aplinkybių neginčijo ir pats pareiškėjas. Iš pareiškėjo M. Š. pateikto paaiškinimo taip pat nustatyta, kad jis 2011 m. gegužės 25 d. pakeliui tarnybiniu automobiliu pavežė savo buvusią bendraklasę. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 25 d. tarnybiniu automobiliu nuvyko iki savo namų ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), kur buvo nuo 11.50 iki 13.04 val. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nebuvo.

Pareiškėjo pateikti argumentai, kad jis yra karys savanoris, kad karių savanorių mokymai ir tarnybos užduočių vykdymas laikomi valstybinių pareigų atlikimu, kad bendraklasės pavežimas tarnybiniu automobiliu tarnybos metu nepažeidžia viešųjų ir privačių interesų ir nelaikytina piktnaudžiavimu tarnyba, pirmosios instancijos teismo buvo vertinti kritiškai, nes pareiškėjas neturėjo teisės naudotis tarnybiniu automobiliu ne tarnybos tikslais, nebuvo gavęs vadovybės leidimo vykti į minėtas vietas, o bendraklasės pavežimas tarnybiniu transportu, nors ir pakeliui, yra piktnaudžiavimas patikėta valstybės nuosavybe. Įvertindamas paskirtos tarnybinės nuobaudos adekvatumą padarytam tarnybiniam pažeidimui, teismas akcentavo, kad pagal Įstatymo 29 straipsnio 4 dalį griežčiausia tarnybinė nuobauda (atleidimas iš pareigų) gali būti skiriama nustačius valstybės tarnautojo veikoje bent vieno Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies punktuose nurodyto šiurkštaus tarnybinio nusižengimo požymius. Pagal minėtą įstatymo normą nustačius veiką kvalifikuojantį požymį – pažeidimo šiurkštumą – nuspręsti, ar skirti tarnybinę nuobaudą, yra turinčio teisę skirti tarnybinę nuobaudą vadovo diskrecijos teisė.

Iš rašytinės bylos medžiagos teismas nustatė, kad iki tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų paskyrimo, pareiškėjui buvo paskirtos 4 tarnybinės nuobaudos, t. y. 2010 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. TE-53 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas; 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. TE-19 paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas; 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. TE-20 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba ir 2011 m. gegužės 30 d. įsakymu Nr. TE-23 paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba, kuri 2011 m. rugsėjo 30 d. panaikinta Vilniaus apygardos administracinio teismo. Teismas nurodė Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. A146-700/2010, A62-200/2011, Nr. A63-651/2009, A662-1076/2009. Teismo vertinimu, šioje byloje yra įrodytas konkretus tarnybinio nusižengimo faktas – naudojimasis valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai (Įstatymo 15 str. 1 d. 10 p.); neteisėta veikla – tarnybinio automobilio naudojimas asmeniniais tikslais; tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė – M. Š., būdamas valstybės tarnautoju, turėjo žinoti įstatymo nuostatas, draudžiančias naudoti tarnybinius automobilius asmeniniais tikslais, taip pat VSAT Aviacijos rinktinės vado 2009 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtintas Aviacijos rinktinės tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisykles, tačiau šių nuostatų nesilaikė ir jas pažeisdamas naudojo tarnybinį automobilį asmeniniams tikslams, nors dar 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. TE-20 (praėjus vos mėnesiui vėl padarė tokį patį pažeidimą) buvo skirta tarnybinė nuobauda už analogiškus tarnybinius pažeidimus.

Teismas nustatė, jog Komisijos pateiktoje išvadoje buvo pasiūlyta M. Š. skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų, M. Š. veika buvo prilyginta šiurkščiam tarnybiniam nusižengimui, todėl nagrinėjamoje byloje yra aktualus Įstatymo 29 straipsnio 5 dalies taikymas, kuria pirmosios instancijos teismas rėmėsi, taip pat nurodė Įstatymo 29 straipsnio 6 dalį ir 6 dalies 4 punktą, 2 straipsnio 13 dalį, Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 6 dalį. Teismo teigimu, tarnybinio patikrinimo komisija padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėjas neteisėtai naudodamasis tarnybiniu automobiliu asmeninėms reikmėms padarė šiurkštų pažeidimą. Teismas, atsakydamas į pareiškėjo skundo argumentą, kad skundžiami įsakymai yra neteisėti, nes buvo pažeistos procesinės teisės normos, t. y. kad į tarnybinio nusižengimo tyrimo komisijos sudėtį buvo įtraukta jo tiesioginė viršininkė L. M., su kuria jo santykiai yra konfliktiški, atmetė kaip nepagrįstus. Tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. birželio 25 d. nutarimu Nr. 977 „Dėl tarnybinių nuobaudų skyrimo valstybės tarnautojams taisyklių“, (toliau – ir Taisyklės) 5 punkte nustatyta, kad Komisija sudaroma ne mažiau kaip iš 3 asmenų: valstybės tarnautojo tiesioginio vadovo ar jo įgalioto asmens, už įstaigos personalo tvarkymą atsakingo asmens, kitų įstaigos valstybės tarnautojų.

Teismui pateikti įrodymai patvirtino, kad su pareiškėju M. Š. atsiskaityta buvo laiku, t. y. 2011 m. liepos 1 d., todėl pareiškėjo argumentą, jog atleidžiant iš darbo darbdavys su juo neatsiskaitė, atmetė kaip nepagrįstą.

Teismas darė išvadą, kad bylos nagrinėjimo metu nepaneigtos tarnybinio patikrinimo išvadoje nurodytos faktinės aplinkybės dėl padaryto tarnybinio pažeidimo, o tarnybinis patikrinimas dėl M. Š. galimo tarnybinio nusižengimo atliktas laikantis Įstatymo ir Taisyklėse įtvirtintų reikalavimų, t. y. pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą. Taip pat, teismo vertinimu, M. Š. tarnybinis nusižengimas turi visus būtinus tarnybinio nusižengimo sudėties elementus, todėl M. Š. paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos – yra proporcinga ir adekvati padarytam tarnybiniam nusižengimui. Ginčijamame įsakyme (tarnybinio patikrinimo išvadoje) teisingai įvertintos tarnybinio pažeidimo faktinės aplinkybės ir nurodyti galiojantys teisės aktai, kuriuos pareiškėjas pažeidė. Teismas tvirtino, kad tarnybinio patikrinimo atlikimo ir tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros nepažeistos, todėl Įsakymas Nr. TE-27 ir jo pagrindu priimtas Įsakymas Nr. TE-28 yra teisėti ir pagrįsti, naikinti jų nėra teisinio pagrindo, todėl pareiškėjo M. Š. skundas dėl įsakymų panaikinimo yra netenkintinas. Teismas atmetė ir pareiškėjo reikalavimus dėl grąžinimo į tarnybą ir darbo užmokesčio už priverstinę pravaikštą priteisimo.

III. Pareiškėjas M. Š. (M. Š.) apeliaciniu skundu (b. l. 179-183) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjo skundą tenkinti ir priteisti atstovavimo išlaidas.

Teigia, jog pirmosios instancijos teismas, atmesdamas pareiškėjo skundą ir pripažindamas, jog ginčijama tarnybinė nuobauda pareiškėjui paskirta teisėtai ir pagrįstai, neteisingai išaiškino valstybės tarnautojų tarnybinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, neužtikrino esminių pareiškėjo teisių į gynybą tarnybinių nuobaudų skyrimo procedūros metu, todėl sprendimas naikintinas.

Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu parėškėjas išdėsto argumentus dėl pareiškėjo padaryto nusižengimo vertinimo. Remiasi Įstatymo 29 straipsnio 4 dalimi, 6 dalies 4 punktu. Pažymi, kad ir už padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą tarnybinės nuobaudos - atleidimo iš tarnybos - skyrimas ar neskyrimas yra įstaigos vadovo diskrecijos teisė, o ne pareiga (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A2-334/2004). Nurodo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinę bylą Nr. A11-620/2007.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju tiek atsakovas, tiek teismas nepagrįstai ir neteisingai kvalifikavo pareiškėjo padarytą nusižengimą kaip šiurkštų. Argumentuoja, jog atsakovas, nors kvalifikavo pareiškėjo padarytą nusižengimą kaip šiurkštų, tarnybinio patikrinimo išvadoje apskritai netyrė, kokia žala tokiais veiksmais buvo padaryta, ir net neužsiminė apie jos atlyginimą pareiškėjo sąskaita, o atleidimo priežastį formulavo kaip pakartotinį pažeidimą naudojant tarnybinį transportą ne tarnybos tikslais. Taigi tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo apsiribota tik pažeidimo fakto konstatavimu, tačiau neįvardinta, kuo pasireiškė nusižengimo šiurkštumas, kokia kaltės forma jis padarytas, kokios nusižengimo pasekmės ir pan.

Vertindamas nusižengimo sunkumą, pažymi, kad faktiškai pareiškėjas asmeniniais tikslais, t. y. tvarkydamas savanoriškos krašto apsaugos tarnybos reikalus, nuo tarnybos maršruto nukrypo tik 7 km, kas, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, suponuoja veikos mažareikšmiškumą. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad nagrinėjamu atveju pareiškėjas vyko tarnybiniu transportu susitvarkyti KASP tarnybos reikalų, kurių ne tarnybos metu neįmanoma susitvarkyti, be to, savanorystė sietina su visuomenei naudinga veikla, o ne tik asmeninių poreikių tenkinimu.

Pareiškėjo teigimu, nagrinėjamu atveju laikytina, kad KASP tarnybos reikalų tvarkymas yra svarbi priežastis, suteikianti teisę nustatyta tvarka trumpam pasišalinti iš tarnybos. Taigi jis pažeidė tik procedūrą - vykdydamas tarnybos užduotis, pakeliui nuvyko į KASP, tam negavęs vadovo leidimo. Pažymi ir tai, kad pareiškėjas bendramokslę pavežė ne tyčia iš anksto su ja susitaręs, o atsitiktinai pamatęs važiuodamas, trumpą laikotarpį ir pakeliui, t. y. nenukrypdamas nuo maršruto. Toks nusižengimas neabejotinai vertintinas kaip mažareikšmis.

Atsižvelgiant į nurodytus motyvus, pareiškėjo padarytas nusižengimas negali būti kvalifikuojamas kaip šiurkštus, o jam paskirta pati griežčiausia tarnybinė nuobauda - atleidimas iš tarnybos - visiškai neadekvati padarytam pažeidimui, turint omenyje, kad pareiškėjui prieš tai net nebuvo paskirta kita griežta nuobauda - griežtas papeikimas.

Dėstydamas argumentus dėl esminių patikrinimo atlikimo procedūrų pažeidimo remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. kovo 23 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A438-391/2009. Pareiškėjo teigimu, pirmosios instancijos teismas netiksliai nurodė pareiškėjo pateiktus argumentus dėl patikrinimo atlikimo procedūrų pažeidimo ir iš esmės jų neišnagrinėjo. Pareiškėjas tiek savo skunde, tiek teisminio nagrinėjimo metu akcentavo, kad jo santykiai su tiesiogine viršininke L. M. ir kai kuriais kolegomis buvo priešiški ir konfliktiški galimai dėl pareiškėjo rašytų rinktinės vadovybei pareiškimų, kuriuose jis iškėlė tam tikrus veiklos trūkumus ir pateikė siūlymus dėl darbo organizavimo tobulinimo. Pareiškėjas kaip esminį procedūrinį tarnybinio patikrinimo atlikimo pažeidimą nurodė ne L. M. įtraukimą į komisijos sudėtį, o tai, kad jis nebuvo supažindintas su įsakymu dėl komisijos sudėties, į kurią buvo įtraukta ne tik L. M., bet ir su juo konfliktavęs ir nepagrįstai savo iniciatyva be vadovybės nurodymo pradėjęs ankstesnį tarnybinį patikrinimą, po kurio jam paskirta nuobauda buvo panaikinta teismo sprendimu, N. P. bei pastarojo pavaldinė J. S.-B., todėl negalėjo pasinaudoti Taisyklių 9 punkte numatyta teise pareikšti nušalinimą minėtiems komisijos nariams.

Atsakovas Aviacijos rinktinė atsiliepimu į apeliacinį skundą (b. l. 190-191) prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą sutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis. Pažymi, kad pagal Aviacijos rinktinės darbo reglamentą, visi dokumentai registruojami kompiuterinėje dokumentų valdymo ir apskaitos programoje „Kontora 2000“. Visi registruoti dokumentai, šiuo atveju ir įsakymas dėl komisijos sudarymo, per minėtą programą nukreipiami (pateikiami) visiems atsakingiems ar kitaip dokumente nurodytiems ir susijusiems asmenims, o šiuo atveju ir pareiškėjui. Todėl motyvas, kad pareiškėjas nebuvo supažindintas su minėtu įsakymu, yra melagingas. Be to, sudaryta komisija (komisijos pirmininkas) 2011 m. gegužės 31 d. pareiškėjui įteikė pranešimą apie tarnybinį nusižengimą, kuriame pasirašė pats pareiškėjas. Akivaizdu, kad pareiškėjas gavęs pranešimą apie tarnybinį nusižengimą buvo susipažinęs su 2011 m. gegužės 31 d. įsakymu Nr. V-52 „Dėl Aviacijos rinktinės komisijos, tarnybiniam nusižengimui tirti, sudarymo“.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Nagrinėjamoje byloje ginčas kyla dėl VSAT Aviacijos rinktinės Įsakymo Nr. TE-27, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, dėl Įsakymo Nr. TE-28, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos, atsakovo įpareigojimo grąžinti pareiškėją į tarnybą (Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus Tiekimo poskyrio vyresniojo specialisto pareigas) ir kompensacijos už priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Pirmosios instancijos teismas pareiškėjo reikalavimų netenkino. Pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu jo padaryto pažeidimo vertinimu, taip pat apeliaciniame skunde išdėsto argumentus dėl esminių patikrinimo atlikimo procedūrų pažeidimo.

Bylos duomenys patvirtina, jog atlikus tarnybinį patikrinimą, 2011 m. birželio 27 d. buvo priimta ir patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvada Nr. 8-2 (b. l. 39-46), kuria siūloma pripažinti M. Š., Aptarnavimo skyriaus Tiekimo poskyrio vyriausiąjį specialistą, padarius šiurkštų tarnybinį nusižengimą, t. y. pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, kai 2011 m. gegužės 25 d. naudodamasis tarnybiniu automobiliu asmeninėms reikmėms tyčia pažeidė nesavanaudiškumo principą, piktnaudžiavo tarnyba, supainiojo viešuosius ir privačius interesus, sukėlė visuomenės nepasitikėjimą, diskreditavo tarnybos vardą, ir skirti tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš pareigų. Atsakovas 2011 m. birželio 30 d. Įsakymu Nr. TE-28, vadovaudamasis Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 punktu, 2011 m. liepos 1 d. atleido pareiškėją iš pareigų.

Valstybės tarnybos įstatymo 44 straipsnio 1 dalies 15 punkte numatyta, jog valstybės tarnautojas atleidžiamas iš pareigų, kai paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų už šio Įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 1–4 punktuose nurodytus šiurkščius pažeidimus. Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalyje yra numatyti atvejai, kada gali būti skiriama griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš darbo, be kita ko, už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, kuris šiuo atveju buvo nustatytas, įvertinus pareiškėjo atliktus veiksmus.

Pažymėtina, jog Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalis šiurkštų tarnybinį nusižengimą apibrėžia kaip nusižengimą, kuriuo šiurkščiai pažeidžiamos valstybės tarnybos bei kitų valstybės tarnautojo veiklą reglamentuojančių įstatymų ar kitų norminių teisės aktų nuostatos arba kitaip šiurkščiai nusižengiama valstybės tarnautojo pareigoms ar valstybės tarnautojo etikos principams. To paties straipsnio 6 dalis nurodo, kas šio įstatymo prasme laikoma šiurkščiais pažeidimais. Tiek iš skundžiamo Įsakymo Nr. TE-27, tiek iš Tarnybinio patikrinimo išvados matyti, jog pareiškėjas pripažintas padariusiu šiurkštų nusižengimą, numatytą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punkte, t. y. piktnaudžiavimas tarnyba bei Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo reikalavimų pažeidimas.

Pažymėtina, jog piktnaudžiavimo tarnyba apibrėžimas pateikiamas Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 13 dalyje – tai valstybės tarnautojo veika (veikimas ar neveikimas), kai tarnybinė padėtis naudojama ne tarnybos interesais arba ne pagal įstatymus ar kitus teisės aktus, arba savanaudiškais tikslais (neteisėtai pasisavinamas ar kitiems perleidžiamas svetimas turtas, lėšos ir t. t.) ar dėl kitokių asmeninių paskatų (keršto, pavydo, karjerizmo, neteisėtų paslaugų teikimo ir t. t.), taip pat valstybės tarnautojo veiksmai, kuriais viršijami suteikti įgaliojimai ar savivaliaujama.

Kaip jau minėta, Tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo siūloma pareiškėją pripažinti pažeidus Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, už kuriuos pareiškėjui Įsakymu Nr. TE-27 ir paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų.

Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punkte yra numatytas valstybės tarnautojo nesavanaudiškumo principas, kuris reiškia, jog valstybės tarnautojas privalo vadovautis visuomenės interesais, naudoti jam patikėtą valstybės ir savivaldybių turtą, tarnybinę informaciją tik visuomenės gerovei, eidamas valstybės politiko pareigas ar atlikdamas tarnybines pareigas nesiekti naudos sau, savo šeimai, savo draugams.

Pagal Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, valstybės tarnautojas privalo nesinaudoti valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas administracinėse tarnybinių ginčų bylose ne kartą yra akcentavęs, kad kiekvienu konkrečiu atveju, sprendžiant klausimą dėl paskirtos tarnybinės (drausminės) nuobaudos teisėtumo ir pagrįstumo, turi būti nustatyta, ar atitinkamoje valstybės tarnautojo veikoje yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, t. y. turi būti nustatyti visi tarnybinio nusižengimo sudėties elementai – pažeidimo padarymo faktas, jį padaręs valstybės tarnautojas, pasekmės, priežastinis ryšys tarp veikos ir pasekmių, valstybės tarnautojo kaltė (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 1 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A146-1958/2008, 2008 m. gegužės 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-845/2008, 2008 m. vasario 21 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A261-242/2008 ir kt.). Konkretaus tarnybinio nusižengimo faktas ir tarnybinio nusižengimo sudėties elementai turi būti nustatyti motyvuotoje išvadoje, kuri surašoma nustatyta tvarka atlikus išsamų tarnybinio nusižengimo aplinkybių tyrimą. Pažymėtina, kad tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada, kuria remiamasi priimant individualų administracinį aktą dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo, yra tokio akto sudedamoji (motyvuojamoji) dalis. Motyvuota tarnybinio nusižengimo tyrimo išvada yra tas juridinę reikšmę turintis aktas, kuriuo nustatomas valstybės tarnautojo padaryto konkretaus tarnybinio nusižengimo padarymo faktas, tarnybinio nusižengimo sudėties elementai, pateikiamas tarnybinio nusižengimo kvalifikavimas pagal atitinkamas pažeistų teisės aktų normas, apibrėžiamos tarnybinės atsakomybės ribos, taip pat kaltinimo, nuo kurio valstybės tarnautojas turi teisę gintis, apimtis. Taigi sprendžiat, ar skundžiamu Įsakymu Nr. TE-27 nuobauda pareiškėjui buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai, būtina nustatyti, ar tarnybinio patikrinimo išvadoje yra tyrimo metu surinkta medžiaga paremtų duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėjas padarė veikas (ir kokias konkrečiai), kuriose yra tarnybinio nusižengimo sudėtis, taip pat tai, ar atsakovas laikėsi tarnybinių nuobaudų skyrimo pagrindinių procedūrų ir taisyklių.

Kaip ne kartą nagrinėdamas šio pobūdžio bylas procesiniuose sprendimuose yra konstatavęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, tarnybinio nusižengimo tyrimas yra viena iš svarbiausių tarnybinės nuobaudos skyrimo procedūros sudėtinių dalių, kadangi jis nėra vien formalus veiksmas, apsiribojantis tik tarnautojo veiklos ar neveikimo konstatavimu. Tai – plati įstaigos vadovo įpareigoto pareigūno ar komisijos veikla, susijusi su išsamiu visų tariamo tarnybinio nusižengimo padarymo aplinkybių ir priežasčių, nulėmusių nusižengimą, išaiškinimu. Tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje nepakanka tik formaliai įvardyti Įstatymo ir (ar) poįstatyminių aktų normas, kuriose nustatytos tam tikros valstybės tarnautojo elgesio taisyklės, ir konstatuoti, kad juos padarė konkretus valstybės tarnautojas. Tarnybinio nusižengimo tyrimą atliekantis pareigūnas (komisija) turi surinkti visus įrodymus, patvirtinančius ar paneigiančius tiriamo valstybės tarnautojo nusižengimo faktą, jo kaltę, patikrinti valstybės tarnautojo paaiškinime (jei toks pateiktas) nurodytas su tiriamu nusižengimu susijusias aplinkybes ir visa tai įvertinti, tyrimo rezultatus įforminant motyvuotoje tarnybinio nusižengimo tyrimo išvadoje (žr. pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A6-359/2007 ir kt.).

Byloje nustatyta, jog pareiškėjas 2011 m. gegužės 25 d., negavęs vadovybės leidimo, lankėsi KASP Finansų departamente (Šilo g. 5A, Vilniuje) ir KASP Štabe (J. Kairiūkščio g. 14, Vilniuje), taip pat, kad pakeliui tarnybiniu automobiliu pavežė savo buvusią bendraklasę. Taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 25 d. tarnybiniu automobiliu nuvyko iki savo namų ((duomenys neskelbtini), Vilniuje), kur buvo nuo 11.50 val. iki 13.04 val. Ginčo dėl šių faktinių aplinkybių byloje nėra.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sutinka su išvada, jog pareiškėjas, naudodamasis tarnybiniu automobiliu, 2011 m. gegužės 25 d. tarnybinį automobilį panaudojo asmeniniais (ne tarnybos) tikslais, pakartotinai pažeidė nesavanaudiškumo principą, piktnaudžiavo tarnyba, supainiojo viešuosius ir privačiuosius interesus, sukėlė visuomenės nepasitikėjimą, diskreditavo tarnybos vardą, pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą bei 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą ir tokiu būdu padarė tarybinį nusižengimą.

Teismo vertinimu, šioje byloje yra įrodytas konkretus tarnybinio nusižengimo faktas – naudojimasis valstybės ar savivaldybių nuosavybe ne tarnybinei veiklai (valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punktas); neteisėta veikla – tarnybinio automobilio naudojimas asmeniniais tikslais; tarnybinį nusižengimą padariusio pareigūno kaltė – M. Š., būdamas valstybės tarnautoju, turėjo žinoti įstatymo nuostatas, draudžiančias naudoti tarnybinius automobilius asmeniniais tikslais, taip pat VSAT Aviacijos rinktinės vado 2009 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. V-97 patvirtintas Aviacijos rinktinės tarnybinių transporto priemonių naudojimo taisykles, tačiau šių nuostatų nesilakė ir jas pažeisdamas naudojo tarnybinį automobilį asmeniniams tikslams, nors dar 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. TE-20 jam buvo skirta tarnybinė nuobauda už analogiškus tarnybinius pažeidimus. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje nenustatyta nuobaudos skyrimo tvarkos (pagrindinės procedūros) pažeidimų, kurie būtų padarę įtaką objektyviam aplinkybių vertinimui.

Atkreiptinas dėmesys, jog Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies taikymo požiūriu yra būtina nustatyti, kokie nusižengimo elementai (kokios aplinkybės) rodo jo šiurkštumą. Tai reiškia, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 5 dalies taikymo aspektu nepakanka apsiriboti tik formaliu tarnautojo tam tikros pareigos nevykdymo fakto konstatavimu, o yra būtina taikyti papildomus šį nusižengimą charakterizuojančius kriterijus ir juos taikant spręsti apie nusižengimo šiurkštumo pobūdį. Taikant Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 6 dalies 4 punktą, atsižvelgiant į blanketinę šios normos dalį, būtina vadovautis Įstatymo nuostatomis, nustatančiomis dirbančio valstybinėje tarnyboje asmens elgesio taisykles, kurių jis privalo laikytis valstybinėje tarnyboje. Tokios taisyklės nustatytos Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnyje bei detalizuotos minėto įstatymo trečiame ir ketvirtame skirsniuose (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. birželio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A11–620/2007). Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje laikosi nuostatos, kad Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalies esmė – draudimas skirti griežčiausią tarnybinę nuobaudą – atleidimą iš valstybės tarnybos, nesant šioje teisės normoje numatytų sąlygų (šiurkštaus tarnybinio nusižengimo arba atvejo, kai prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda – griežtas papeikimas). Ši teisės norma neįpareigoja visais atvejais atleisti iš valstybės tarnybos, kai tarnautojas padaro šiurkštų tarnybinį nusižengimą, o tik suteikia tokią galimybę (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-334/2004).

Teisėjų kolegija nagrinėjamu atveju sutinka, jog pareiškėjas savo veiksmais padarė pažeidimą, kvalifikuotiną, kaip šiukštų, tačiau pažymi, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs, jog pareiškėjo padarytas pažeidimas kvalifikuotinas kaip šiurkštus, nevertino Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalyje numatytų kriterijų, pagal kuriuos tarnybinė nuobauda skiriama atsižvelgiant į kaltę, tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, aplinkybes ir padarinius, į valstybės tarnautojo veiklą iki tarnybinio nusižengimo padarymo, tarnybinę atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes < ... >. Dėl to, teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas priėmė neteisingą sprendimą, jog pareiškėjui už padarytą šiurkštų tarnybinį nusižengimą pagrįstai skirta griežčiausia tarnybinė nuobauda – atleidimas iš tarnybos.

Visų pirma, pažymėtina, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 25 d., vykdė jam pavestas su tarnyba susijusias užduotis, t. y. išvyko iš VSAT Aviacijos rinktinės bazės 9.01 val., 09.27 val. atvyko į Vilkpėdės g. 22, Vilniuje, iš kurios išvyko 9.56 val., 10.08 val. atvyko į Kalvarijų g . 53, Vilniuje, iš kurios išvyko 10.22 val., tuomet 10.25 val. atvyko į Kareivių g. 125, Vilniuje, iš kurios išvyko 10.58 val., 11.13 val. atvyko į Žukausko g. 43, Vilniuje, išvyko 11.21 val., 13.08 atvyko į Laisvės pr. 79A, Vilniuje, iš kurio išvyko 13.58 val., 14.45 val. atvyko į Kauno g. 45, Vilniuje, iš jos išvyko 15.04 val. ir 15.31 val. grįžo į VSAT Aviacijos rinktinę. Atsakovas neginčija, jog šiais laikotarpiais pareiškėjas vykdė su darbu susijusias funkcijas.

Tačiau tai, jog pareiškėjas negavęs vadovybės leidimo, lankėsi KASP Finansų departamente (Šilo g. 5A, Vilniuje, atvyko 11.23 val., išvyko 11.28 val.) ir KASP štabe (J. Kairiūkščio g. 14, Vilniuje, atvyko 14.10 val., išvyko 14.33 val.), taip pat, kad pakeliui tarnybiniu automobiliu pavežė savo buvusią bendraklasę, pagrįstai laikytina Valstybės tarnybos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 10 punkto ir nesavanaudiškumo principo pažeidimu.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 25 d. tarnybiniu automobiliu nuvyko į savo namus (duomenys neskelbtini), Vilniuje), kur buvo nuo 11.50 val. iki 13.04 val. Pareiškėjo teigimu, jis ten vyko vykdydamas S. N. nurodymą, tam, kad iš savo asmeninio kompiuterio išspausdintų iš užsienio kompanijos „Pilotshop“ atsiųstą sąskaitą. Tai, jog VSAT Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus vedėjas S. N. tokį nurodymą buvo davęs pareiškėjui, yra patvirtinta Tarnybinio patikrinimo išvadoje (b. l. 43). Taigi, nors toks S. N. nurodymas pripažintas neteisėtu ir Tarnybinio patikrinimo išvadoje jam siūloma skirti tarnybinę nuobaudą – pastabą, nepaneigia, jog pareiškėjas, vykdamas į namus, vykdė VSAT Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus vedėjo nurodymą, kas patvirtina, jog šį pažeidimą lėmė ne vien nuo pareiškėjo priklausiusios subjektyvios aplinkybės.

M. Š. charakteristikoje (b. l. 64) nurodyta, kad pareigūnas nėra charakterizuojamas kaip itin pareigingas darbuotojas, tačiau į pareikštas pastabas dėl pavestų užduočių vykdymo eigos reaguoja operatyviai. Pažymėta, jog M. Š. tarnyboje dirba nuo 2010 m. rugpjūčio mėnesio, 2011 m. jau buvo gavęs dvi tarnybines nuobaudas. Nors, kaip matyti iš byloje esančių duomenų, pareiškėjui iki tarnybinės nuobaudos – atleidimo iš pareigų – paskyrimo, buvo paskirtos 3 tarnybinės nuobaudos, t. y. 2010 m. spalio 19 d. įsakymu Nr. TE-53 (b. l. 86) paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. TE-19 (b. l. 85) paskirta tarnybinė nuobauda – papeikimas, 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. TE-20 (b. l. 88) paskirta tarnybinė nuobauda – pastaba. Pastebėtina, jog minėtu 2011 m. balandžio 13 d. įsakymu Nr. TE-20 (b. l. 88) pareiškėjui tarnybinė nuobauda paskirta už tai, jog pareiškėjas naudojosi tarnybiniu automobiliu asmeninėms reikmėms, kaip ir nagrinėjamu atveju, jis pripažintas pažeidęs Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir 15 straipsnio 1 dalies 10 punktą, ir jam paskirta pastaba.

Vertinant pareiškėjo padarytą pažeidimą Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 2 dalies kontekste, pažymėtina, jog Tarnybinio patikrinimo išvadoje nėra atskleista, kokius padarinius, be to, jog sukėlė visuomenės nepasitikėjimą, lėmė pareiškėjo padarytas pažeidimas. Pareiškėjas apeliaciniame skunde teigia, jog asmeniniais tikslais nuo tarnybos maršruto nukrypo tik 7 km., o atsakovas neišreiškė pareiškėjo padarytos žalos materialiai, t. y. taip, jog ją būtų galima išieškoti iš pareiškėjo, taip pat nenustatė, kiek jis nukrypo nuo su tarnyba susijusio maršruto. Vien tas faktas, jog pareiškėjas naudojosi tarnybiniu transportu asmeniniams tikslams, nesudaro pagrindo vertinti pažeidimą, kaip sukėlusį sunkias pasekmes ar padariusį didelę žalą, juolab, jog nagrinėjamu atveju atsakovas patirtos žalos Tarnybinio patikrinimo išvadoje neatskleidė. Be to, Tarnybinio patikrinimo išvadoje užfiksuota, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės iš esmės sutapo su A. V. tarnybiniame paaiškinime Nr. 9-263 pateikta informacija, kas atskleidžia, jog pareiškėjas nesistengė nuslėpti tam tikrų faktų, taip pat pripažino savo kaltę ir gailėjosi.

Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija vertina, jog skundžiamu Įsakymu Nr. TE-27 skirta nuobauda – atleidimas iš pareigų – laikytina neproporcinga padarytam pažeidimui, t. y. aiškiai per griežta. Pareiškėjo padarytas pažeidimas sunkių pasekmių nesukėlė, todėl pareiškėjui skirtas atleidimas iš pareigų keičiamas į Valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatytą nuobaudą – griežtą papeikimą. Dėl to, jog už pareiškėjo padarytą šiurkštų tarnybinį pažeidimą neskirtinas atleidimas iš pareigų, atitinkamai kaip nepagrįstas naikintinas ir Įsakymas Nr. TE-28, kuriuo pareiškėjas atleistas iš pareigų.

Pagal valstybės tarnybos įstatymo 5 straipsnį, darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai bei kiti teisės aktai valstybės tarnautojams taikomi tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja šis Įstatymas. Lietuvos Respublikos darbo kodekso 297 straipsnio 3 dalyje (redakcija, galiojusi 2011 m. liepos 1 d.) numatyta, jog, jeigu darbuotojas buvo atleistas iš darbo be teisėto pagrindo ar pažeidžiant įstatymų nustatytą tvarką, teismas grąžina jį į pirmesnį darbą ir priteisia vidutinį darbo užmokestį už visą priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos iki teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pažymėtina, jog pagal VSAT Aviacijos rinktinės pateiktus duomenis (b. l. 73), 2011 m. liepos 1 d. pareiškėjo vieno mėnesio vidutinis darbo užmokestis buvo 2 160 Lt, o dienos vidutinis darbo užmokestis – 108 Lt (neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų).

Tenkinus pareiškėjo reikalavimus dėl skundžiamų įsakymų panaikinimo, pareiškėjas grąžintinas atgal į tarnybą ir jam priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas, kuriuo Įsakymas Nr. TE-27, kuriuo pareiškėjui paskirta tarnybinė nuobauda – atleidimas iš pareigų, pakeičiamas, paskiriant pareiškėjui griežtą papeikimą, Įsakymas Nr. TE-28, kuriuo pareiškėjas atleistas iš tarnybos, panaikinamas, atsakovas įpareigotinas grąžinti pareiškėją į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus Tiekimo poskyrio vyresniojo specialisto pareigas, taip pat pareiškėjui priteistinas vidutinis darbo užmokestis už priverstinės pravaikštos laiką.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota šalis teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymai dėl išlaidų atlyginimo, nepaduoti teismui iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos, turi būti paduoti teismui ne vėliau kaip per keturiolika dienų nuo sprendimo įsiteisėjimo. Kadangi pareiškėjas apeliaciniame skunde prašydamas priteisti atstovavimo išlaidas pateikė tik pinigų priėmimo kvitą, tačiau ne ABTĮ 45 straipsnio 1 dalyje numatytą prašymą, jo prašymas dėl atstovavimo išlaidų atlyginimo netenkintinas. Pareiškėjas teisę į šių išlaidų atlyginimą gali įgyvendinti ABTĮ 45 straipsnyje numatyta tvarka.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija

n u s p r e n d ž i a :

Pareiškėjo M. Š. (M. Š.) apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2012 m. rugsėjo 4 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą.

Pareiškėjo skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. TE-27 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo“ ir paskirti pareiškėjui tarnybinę nuobaudą – griežtą papeikimą.

Panaikinti Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės 2011 m. birželio 30 d. įsakymą Nr. TE-28 „Dėl M. Š. atleidimo iš tarnybos“.

Grąžinti pareiškėją M. Š. (M. Š.) į Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės Aptarnavimo skyriaus Tiekimo poskyrio vyresniojo specialisto pareigas.

Priteisti iš atsakovo Valstybės sienos apsaugos tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Aviacijos rinktinės pareiškėjui M. Š. (M. Š.) vidutinį darbo užmokestį (vidutinis vienos dienos darbo užmokestis – 108 Lt, neatskaičius mokesčių ir kitų privalomųjų mokėjimų) už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo dienos, t. y. 2011 m. liepos 1 d., iki teismo sprendimo įvykdymo dienos.

Sprendimas neskundžiamas.

Teisėjai

Audrius Bakaveckas Virgilijus Valančius Skirgailė Žalimienė