f98e1afe-e25b-4bc6-a2e2-7263b72aae51 · Kauno apygardos teismas



Civilinė byla Nr. e2A-1132-638/2023

Teisminio proceso Nr. 2-13-3-02386-2022-4

Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.2.6.1;

(S)

2.3.2.7; 2.3.2.8;

Kauno apygardos teismas

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2023 m. lapkričio 20 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų, Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkė, pranešėja), Agnės Vyliaudaitės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovo T. K. apeliacinį skundÄ dėl Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovo T. K. ieÅ¡kinį atsakovei E. R., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos dėl nuosavybės teisių panaikinimo ir pagal atsakovės E. R. prieÅ¡ieÅ¡kinį ieÅ¡kovui T. K., trečiasis asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Aplinkos ministerijos, dėl nuosavybės teisių panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. Ginčo esmė

1. IeÅ¡kovas T. K. ieÅ¡kinyje prašė panaikinti Nekilnojamojo turto registre įraÅ¡us apie ieÅ¡kovo nuosavybės teisę į: 1) 11,6513 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUJ-(14.4.53)-56, notarinio registro Nr. 1220; 2) 1,8913 ha žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUI-(14.4.53)-57, notarinio registro Nr. 1219; 3) 14,2575 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį, notaro registro Nr. 1218; 4) 3,9606 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUI-(14.4.53)-59, notarinio registro Nr. 1217; 5) 4,8437 ha ploto žemės sklypÄ , unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantį(duomenys neskelbtini), pagal 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 4SUI-(14.4.53)-60, notaro registro Nr. 1216, nustatant, kad žemės sklypai įgyti E. R. (iki santuokos nutraukimo – K.) asmeninės nuosavybės teise kartu su asmeninėmis prievolėmis pagal iÅ¡vardintas sutartis, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas.

2. IeÅ¡kovas ieÅ¡kinyje ir procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiÅ¡kino, kad pagal atsakovės duotÄ Ä¯galiojimÄ , 2014 m. vasario 20 d. sudarė penkias valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis dėl penkių žemės sklypų, esančių (duomenys neskelbtini)(toliau – ir ginčo žemės sklypai). Å iuos žemės sklypus ieÅ¡kovas įgijo atsakovės vardu. Po jų įgijimo žemės sklypai Nekilnojamojo turto registre nebuvo registruoti. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2019 m. nutartimi civilinėje byloje Nr. eSP-41130-820/2019, atsakovei neįregistravus nuosavybės teisių į nurodytus žemės sklypus, leido Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės Å«kio ministerijos (toliau – ir NŽT prie ŽŪM) įregistruoti valstybės įmonės Registrų centro nekilnojamojo turto registre E. R. įgytÄ nuosavybę į ginčo žemės sklypus. Remiantis Å¡ia nutartimi, nekilnojamojo turto registre ginčo žemės sklypai įregistruoti ieÅ¡kovo ir atsakovės vardu kaip bendroji jungtinė nuosavybė, nors ieÅ¡kovui apie šį procesÄ nebuvo žinoma, o Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi leista įregistruoti žemės sklypus tik atsakovės vardu. Aplinkybę, kad atsakovė naudojo ginčo žemės sklypus savo asmeninių poreikių tenkinimui, patvirtina Nacionalinės mokėjimo agentÅ«ros prie Žemės Å«kio ministerijos 2017 spalio 30 d. raÅ¡tas, kuriame nurodyta, kad E. R. deklaravo ginčo žemės sklypus paramai už deklaruotus plotus gauti ir laikotarpyje nuo 2012 m.–2015 m. gavo 21 000 Eur paramÄ . Atsakovė, gavusi iÅ¡ Lietuvos Respublikos skiriamÄ paramÄ , jÄ panaudojo savo asmeninių poreikių tenkinimui, nes pinigai sumokėti į jos asmeninę sÄ skaitÄ .

3. IeÅ¡kovas nurodė, kad ieÅ¡kinys turėtų bÅ«ti tenkintas atsižvelgiant į Alytaus rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimÄ civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018, kuriuose yra nustatyta, kad santuokos nutraukimas ginčo Å¡alių teisiniams santykiams pasekmes sukėlė nuo to momento, kai Å¡alys praėjo gyventi skyrium, t. y., nuo 2009 m. gegužės 5 d. Ä®siteisėjusiais teismo sprendimais nustatytas teisinis santykis, t. y., kad kiekviena iÅ¡ ginčo Å¡alių įgijo turtÄ po 2009 m. gegužės 5 d. savo asmeninėn nuosavybėn, leidžia teigti, kad ieÅ¡kinio reikalavimas dėl teisinės registracijos panaikinimo yra pagrįstas ir teisėtas, kadangi dėl to yra įsiteisėję teismų sprendimai. Žemės sklypai ir prievolės, įgytos pagal Å¡iame ieÅ¡kinyje iÅ¡vardintas valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, yra asmeninio pobÅ«džio ir priklauso iÅ¡imtinai tik atsakovei. Ä®gydamas žemės sklypus, ieÅ¡kovas vykdė atsakovės valiÄ , jos Å«kyje nedirbo, o pirminius įnaÅ¡us už perkamus žemės sklypus sumokėjo iÅ¡ atsakovės tėvo jam paskolintų pinigų, kai jie 2013 m. spalio mėn. atostogavo Kipre.

4. Atsakovė E. R. prieÅ¡ieÅ¡kinyje prašė: 1) nustatyti, kad visus penkis žemės sklypus 2014 m. vasario 20 d. sutartimis T. K. įgijo asmeninės nuosavybės teise; 2) nustatyti, kad visi įsipareigojimai ir prievolės, kylančios iÅ¡ 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių, yra asmeniniai ieÅ¡kovo įsipareigojimai nuo sutarčių sudarymo momento ir už sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymÄ asmeniÅ¡kai atsako ieÅ¡kovas, priteisti iÅ¡ ieÅ¡kovo 2 029 Eur sumokėtÄ Å¾emės mokestį ir bylinėjimosi iÅ¡laidas.

5. Atsakovė procesiniuose dokumentuose nurodė ir paaiÅ¡kino, kad Alytaus rajono apylinkės teismas civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 (dėl santuokos nutraukimo) 2016 m. lapkričio 18 d. priėmė sprendimÄ , kuris įsiteisėjo Kauno apygardos 2018 m. vasario 8 d. priėmus nutartį civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018. Santuokos nutraukimo byloje nustatytas esminę reikÅ¡mę turintis prejudicinis faktas - santuokos nutraukimo teisinių pasekmių Å¡alims atsiradimo momentas. Teismai nustatė, kad santuokos nutraukimo data yra 2009 m. gegužės 5 d., todėl vėliau įgytas turtas ir vykdytos prievolės laikytinos Å¡alių asmeniniais įsipareigojimais.

Kauno apygardos teismas nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018 sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, kad ginčo žemės sklypai pagrįstai pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe ir į dalintinÄ turtÄ neįtraukti. Taip pat abu teismai konstatavo, kad žemės sklypuose veiklÄ vykdė tik T. K. ir juos įsigydavo T. K., turėdamas ieÅ¡kovės įgaliojimÄ . T. K. interesai Lietuvoje visada buvo susiję su žemės Å«kio veikla. Atsakovė savarankiÅ¡kai žemės Å«kio veiklos nevykdė, ji, manydama, kad gyvena santuokinį gyvenimÄ , siekė padėti vyrui plėtoti žemės Å«kio veiklÄ suteikdama įgaliojimus bei teisę naudotis jos Å«kininko Å«kio vardu, kad ieÅ¡kovas galėtų įsigyti daugiau žemės sklypų.

Santuokai nutrÅ«kus atsakovė atsiribojo nuo bet kokių mokėjimų ir skolų dengimo. Atsakovė iki ieÅ¡kinio dėl santuokos nutraukimo pateikimo teismui dienos manė, kad ji su ieÅ¡kovu veda bendrÄ Å«kį, todėl ji pasitikėjo sutuoktiniu, suteikdavo jam reikalingus įgaliojimus įsigyti, valdyti ir naudoti žemės sklypus, pasiraÅ¡ydavo ant tuščių specialiųjų blankų, kuriuos ieÅ¡kovas galėjo užpildyti jam reikalingu turiniu, buvo suteikusi jam savo asmens dokumentų kopijas, ieÅ¡kovas turėjo ir jos Å«kio spaudÄ , kurio lig Å¡iol jai nėra grÄ Å¾inęs. Atsakovė niekada neturėjo jokio intereso verstis žemės Å«kio veikla(duomenys neskelbtini)., kadangi visi jos ekonominiai ryÅ¡iai yra(duomenys neskelbtini)., ji niekada neapžiÅ«rinėjo ir nesirinko jokių žemės sklypų (duomenys neskelbtini) ir juose jokios veiklos nevykdė.

Å alių elektroniniai laiÅ¡kai patvirtina, kad ieÅ¡kovas vykdė žemės sklypų deklaravimÄ , naudojo gaunamas iÅ¡ to lėšas. Nepagrįstai ieÅ¡kovas nurodo, kad ginčo žemės sklypų įsigijimui yra panaudotos atsakovės tėvo paskolintos piniginės lėšos. Atsakovės pateiktas sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡as patvirtina, kad 10 000 Eur paskolÄ ieÅ¡kovui jos tėvas V. R. pervedė 2012 m. birželio 13 d., netrukus pinigus iÅ¡ sÄ skaitos ieÅ¡kovas iÅ¡sigrynino. Be to, pateiktos nuotraukos patvirtina, kad Å¡alys (duomenys neskelbtini) atostogavo ne 2013 m. spalio mėnesį, kaip nurodo ieÅ¡kovas, bet 2011 m. spalio mėnesį.

Atsižvelgus į tai, ginčo žemės sklypai negali būti įsigyti už atsakovės tėvo ieškovui paskolintas lėšas. Ginčo žemės sklypai yra asmeninė ieškovo nuosavybė, visos prievolės, kylančios iš 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimų sutarčių, turi būti pripažintos ieškovo asmeninėmis prievolėmis.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

6. Alytaus rajono apylinkės teismas 2023 m. gegužės 2 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, prieÅ¡ieÅ¡kinį tenkino visiÅ¡kai. Teismas nustatė, kad T. K. 2014 m. vasario 20 d. sutartimis asmeninės nuosavybės teise įgijo penkis žemės sklypus. Teismas nustatė, kad visi įsipareigojimai ir prievolės, kylančios iÅ¡ 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutarčių Nr. 4SUJ-(14.4.53)-56, notaro registro Nr. 1220, Nr. 4SUI-(14.4.53)-57, notarinio registro Nr. 1219, Nr. 4SUI-(14.4.53.)-58, notarinio registro Nr. 1218, Nr. 4SUI-(14.4.53.)-59, notarinio registro Nr. 1217, Nr. 4SUI-(14.4.53.)-60, notarinio registro Nr. 1216, yra asmeniniai T. K. įsipareigojimai nuo sutarčių sudarymo momento ir už sutartyse numatytų įsipareigojimų vykdymÄ asmeniÅ¡kai atsako T. K.. Teismas priteisė atsakovei E. R. iÅ¡ ieÅ¡kovo T. K. 1 105 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidas.

7. Teismas nurodė, kad Alytaus apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-2-835/2016 ir Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 8 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-11-555/2018 tenkintas ieškovo prašymas ir pripažinta, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d. Taigi, faktas, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d. yra prejudicinis faktas.

8. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas rÅ«pinosi penkių ginčo žemės sklypų suprojektavimu, juos projektuojant dalyvavo kadastro vietovės žemės reformos žemėtvarkos projektuojamų žemės sklypų pretendentų susirinkimuose ir projekto svarstymuose, rÅ«pinosi, kad bÅ«tų atlikti Å¡ių žemės sklypų kadastriniai matavimai ir 2014 m. vasario 14 d. dalyvavo juos įsigyjant bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise, nes tuomet Å¡alių santuoka nebuvo nutraukta. Å iuo laikotarpiu atsakovė gyveno (duomenys neskelbtini). Teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad bÅ«tent ieÅ¡kovas buvo suinteresuotas Å¡ių ginčo žemės sklypų suformavimu, jų nuoma, iÅ¡sipirkimu ir juos 2014 m. vasario 20 d. valstybinės žemės pirkimo–pardavimo sutartimis įsigijo. Teismas nurodė, kad nors santuokos nutraukimo byloje nebuvo spręstas Å¡io ginčo turto padalijimo klausimas, tačiau jau minimuose sprendimuose buvo pažymėta, kad sklypus savo nuožiÅ«ra įsigijo ir jais naudojosi ieÅ¡kovas, todėl įsiskolinimai (duomenys neskelbtini). administracijai bei NŽT prie ŽŪM už ginčo žemės sklypus buvo pripažinti asmenine ieÅ¡kovo prievole ir priteistini iÅ¡ jo.

9. Teismas nurodė, kad nors ieÅ¡kovas tvirtino, kad interesas suformuoti, nuomoti ir įsigyti Å¡iuos žemės sklypus buvo atsakovės, jis tik vykdė jos valiÄ , tačiau ieÅ¡kovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių ne tik tai, kad atsakovė kaip nors siekė Å¡iuos ginčo žemės sklypus įsigyti, bet ir kad ji apskritai žemės sklypų įsigijimo metu žinojo apie tai, kad žemės sklypai įgyti jos vardu. IÅ¡ ieÅ¡kovės paaiÅ¡kinimų, jos 2016 m. liepos 8 d. pareiÅ¡kimo dėl ikiteisminio tyrimo matyti, kad apie ginčo žemės sklypus ji sužinojo bylos dėl santuokos nutraukimo nagrinėjimo metu. IeÅ¡kovas Å¡ių aplinkybių savo pateiktais įrodymais nepaneigė.

10. Teismas nurodė, kad vertinant NŽT prie Aplinkos ministerijos pateiktus ginčo žemės sklypų įsigijimo dokumentus matyti, kad specialieji blankai dėl Å¡ių žemės sklypų nuomos ir įsigijimo pildyti ir pasiraÅ¡yti skirtinga raÅ¡ysena. Pateiktus dokumentus sugretinus ir apžiÅ«rėjus kartu su ikiteisminiame tyrime surinktais analogiÅ¡kais dokumentais dėl žemės sklypų nuomos(duomenys neskelbtini), vizualiai matyti, kad praÅ¡ymai pildyti ta pačia raÅ¡ysena. Ikiteisminiame tyrime esančios specialisto iÅ¡vados patvirtina, kad turinys suraÅ¡ytas T. K., praÅ¡ymai pasiraÅ¡yti, dokumentų kopijos tvirtintos E. R.. Teismas sprendė, kad Å¡ie įrodymai patvirtina atsakovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ji, pasitikėdama ieÅ¡kovu, pasiraÅ¡inėjo tuščiuose specialiuose blankuose, davė savo Å«kio ir asmens tapatybės dokumentų kopijas, todėl reikalui esant, ieÅ¡kovas galėjo pateikti įvairius praÅ¡ymus jos vardu. Ikiteisminio tyrimo metu atsakovė taip pat patvirtino, kad į jos sÄ skaitÄ pervestos lėšos už deklaruotas žemės Å«kio naudmenas ir kitus žemės plotus, vienaip ar kitaip sugrįždavo pas ieÅ¡kovÄ .

11. Teismas nurodė, kad ieÅ¡kovas ne tik buvo suinteresuotas įsigyti penkis ginčo žemės sklypus, bet juose vykdė veiklÄ ir teikė paraiÅ¡kas, siekdamas deklaruoti žemės Å«kio naudmenas ir kitus žemės plotus bei gauti iÅ¡mokas už jas. Nors ieÅ¡kovas Å¡ias aplinkybes neigė, tačiau jo paaiÅ¡kinimai yra paneigti byloje esančiais įrodymais. Teikiant paraiÅ¡kas nurodyti ieÅ¡kovo kontaktiniai duomenys, nors paraiÅ¡kos pildytos naudojant atsakovės valdos atpažinimo kodÄ , tačiau atsakovės vardu teiktose deklaracijose nurodyti ir visi kiti žemės sklypai(duomenys neskelbtini), kurie Alytaus apylinkės teismo sprendimais pripažinti jo asmenine nuosavybe. Teismas pažymėjo, kad ginčo žemės sklypai įsigyti iÅ¡simokėtinai, jų įgijimo metu sumokėtos tik pradinės įmokos, jos sumokėtos iÅ¡ ieÅ¡kovo sÄ skaitos, jis dalyvavo renkantis žemės sklypus, sumokėjo iÅ¡ pirkimo–pardavimo sutarties kilusius mokesčius, juose vykdė Å«kinę veiklÄ ir priiminėjo sprendimus dėl jų naudojimo. Teismas nurodė, kad nustačius, jog santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d., vėliau įgytas turtas, t. y. ginčo žemės sklypai pripažintini ieÅ¡kovo asmeniniu turtu.

12. Teismas konstatavo, kad įsiskolinimas už ginčo žemės sklypus atsirado Å¡alims gyvenant atskirai, juos įgijo ieÅ¡kovas, ir nors formaliai atsakovė buvo nurodyta žemės sklypų savininke, tačiau ginčo žemės sklypuose veiklÄ vykdė tik ieÅ¡kovas, todėl teismas ginčo sklypus pripažino asmenine atsakovo nuosavybe.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

13. Apeliaciniu skundu ieÅ¡kovas praÅ¡o panaikinti 2023 m. gegužės 2 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovo ieÅ¡kinį tenkinti, atsakovės prieÅ¡ieÅ¡kinį atmesti, priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:

1.1. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas galiojančių ir teisėtų teismų sprendimo galiÄ , pripažino, kad ginčo sklypai yra įgyti ieÅ¡kovo asmeninės nuosavybės teise, o ne atsakovės, kurios vardu buvo įgyti Å¡ie žemės sklypai po to, kai ieÅ¡kovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyriumi. Tiek pirmosios instancijos teismas, tiek apeliacinės instancijos teismas nusprendė, kad ginčo Å¡alys pradėjo gyventi skyrium nuo 2009 m. gegužės 5 d., kada ieÅ¡kovas persikėlė gyventi į LietuvÄ , todėl teismai, pasisakydami dėl ieÅ¡kinyje nurodyto turto iki ieÅ¡kinio pateikimo dienos, sprendė, kad santuokoje įgytÄ turto masę sudaro turtas, kuris buvo įgytas iki 2009 m. gegužės 5 d. Tiek pirmosios instancijos teismo sprendimas, tiek apeliacinės teismo nutartis yra įsiteisėję ir turi įstatymo galiÄ Å¡ios bylos ginčo Å¡alimis.

1.2. Pirmosios instancijos teismas pažeidė teismo sprendimo res judicata (galutinis teismo sprendimas) teisinės galios taisyklę, kadangi ieškovo ir atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, įgyto po 2009 m. gegužės 5 d., teisinisrežimas negali būti skirtingas, o šioje byloje priimtas teismo sprendimas net neprieštarauja nurodytų teismų sprendimų teisinei galiai, todėl jis naikintinas kaip visiškai neteisėtas.

1.3. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines aplinkybes, susijusias su ginčo sklypų gijimu, bei pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, ignoruodamas esmines ginčo aplinkybes. Teismas visiÅ¡kai nepagrįstai ignoravo praÅ¡ymÄ vadovautis atsakovės parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kadangi atsakovė vengė dalyvauti procese, nurodydama, kad ji yra užsiėmusi, todėl ieÅ¡kovui nebuvo sudaryta galimybė jai užduoti klausimus.

1.4. NetinkamÄ pirmosios instancijos teismo atliktÄ Ä¯rodymų vertinimÄ patvirtina ir tai, kad dalis raÅ¡ytinės medžiagos, t. y. dokumentų, liko neįvertinti. Teismas, iÅ¡reikalavęs ikiteisminio tyrimo medžiagÄ , privalėjo įvertinti jos turinį. Teismas, darydamas iÅ¡vadÄ , kad ieÅ¡kovas gavo naudÄ iÅ¡ ginčo sklypų, neįvertino aplinkybės, kad visa Lietuvos Respublikos skirta parama buvo pervesta į atsiskaitomÄ jÄ sÄ skaitÄ , kuri priklauso atsakovei. Teismas nepagrįstai ignoravo, kad bÅ«tent atsakovė pateikė praÅ¡ymÄ Ä¯gyti sklypus Å«kininkės E. K. Å«kio vardu, o ne ieÅ¡kovui priklausančio Å«kio vardu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai iÅ¡reikalavo ir priedus prie aukščiau nurodyto praÅ¡ymo, tačiau jų neįvertino.

1.5. Pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl atsakovės iÅ¡duotų ieÅ¡kovui įgaliojimų,kurie buvo skirti tam, kad atsakovės praÅ¡ymas dėl žemės sklypų įgijimo bÅ«tų įgyvendintas per ieÅ¡kovÄ .

1.6. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nepasisakė dėl Lietuvos teismo ekspertizės 2017 m. birželio 9 d. specialisto iÅ¡vados Nr. 11-829(17), kuri buvo paskirta ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-40486-16, kuris buvo atliekamas dėl to, kad atsakovė teigė, kad ieÅ¡kovas suklastojo dokumentus, susijusius su ginčų sklypų įgijimu jos naudai. Tačiau atlikta raÅ¡ysenos ekspertizė paneigia atsakovės nurodomas visiÅ¡kai melagingas žinias. IeÅ¡kovas sutiktų, kad bÅ«tų paskirta dar viena raÅ¡ysenos ekspertizė, kurios metu bÅ«tų atsakyta į klausimÄ , ar atsakovė pasirašė ant tuščių blankų, nes gauti rezultatai iÅ¡sklaidytų atsakovės nurodomas klaidingas aplinkybes.

1.7. IeÅ¡kovas praÅ¡o įvertinti atsakovės gautÄ 21 000 Eur paramos sumÄ laikotarpiu2012-2015, kaip jos turėtÄ naudÄ . Teismas, pripažindamas ginčo sklypus asmenine ieÅ¡kovo nuosavybe, bei nustatydamas, kad visos prievolės ir pareigos, atsiradusios iÅ¡ valstybinių žemės sklypų pirkimo–pardavimo sutarčių, yra asmeninės ieÅ¡kovo prievolės ir pareigos, visiÅ¡kai nepasisakė dėl ginčo Å¡alių teisių į 21 000 Eur dydžio paramÄ .

1.8. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė materialines teisės normas, kadangi teismams pripažinus, kad ieÅ¡kovas ir atsakovė pradėjo gyventi skyrium nuo 2009 m. gegužės 5 d., kÄ nustatė teismai sprendimuose dėl santuokos nutraukimo ir turto padalijimo, darytina iÅ¡vada, kad ginčo sklypai yra asmens, kuris sudarė valstybės žemės pirkimo–pardavimo sutartis, bei gavo Lietuvos valstybės paramÄ , t. y., atsakovės asmeninė nuosavybė.

14. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundÄ praÅ¡o ieÅ¡kovo apeliacinį skundÄ atmesti, teismo sprendimÄ palikti nepakeistÄ , priteisti bylinėjimosi iÅ¡laidas. Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais:

2.1. Šioje civilinėje byloje buvo nagrinėjamas ginčas, susijęs su žemės sklypų įgijimo nuosavybės teise faktu ir iš to išplaukiančių prievolių bei įsipareigojimų vykdymo. Nė vienoje nagrinėtoje civilinėje byloje šio ginčo atžvilgiu nebuvo priimtas joks sprendimas, todėl apelianto teiginiai, jog teismas paneigė anksčiau priimtus teismų sprendimus, yra nepagrįsti. Visi ankstesni teismų procesiniai sprendimai argumentavo, kad žemės sklypais naudojosi ieškovas, todėl jie priskirtini išimtinai jam su visais susidariusiais įsiskolinimais.

2.2. Teismų procesiniuose sprendimuose nėra teigiama, kad žemės sklypai, įgyti po 2009 m. gegužės 5 d. būtų pripažinti atsakovės asmenine nuosavybe, nors jie ir buvo registruoti bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Apelianto teiginys, jog Lietuvos teismai taiko skirtingas teisės normas, yra visiškai nepagrįstas.

2.3. Teismas iÅ¡samiai įvertino byloje pateiktus įrodymus, todėl padaryta iÅ¡vada nepažeidė įrodymų vertinimo taisyklės, numatytos CPK 185 straipsnyje. TokiÄ nuomonę teismui susidaryti leido atsakovės pateikti elektroniniai laiÅ¡kai, kuriuose aiÅ¡kiai matoma, jog ieÅ¡kovas praÅ¡o pervesti pinigus degalams, technikai pirkti, taip pat praÅ¡o „pageneruoti“ kodus, t. y. turimu elektroniniu paraÅ¡u pasiraÅ¡yti dokumentus, teikiamus Nacionalinei mokėjimo agentÅ«rai.

2.4. Apelianto teiginys, kad teismas, nagrinėdamas civilinę bylÄ , turėjo tirti, ar ginčijama teisinėregistracija ir iÅ¡keliamas jos neteisėtumas buvo atlikta nesant pagrindo arba pažeidžiant nustatytÄ tvarkÄ , yra nepagrįstas. Šį klausimÄ dėl teisinės registracijos neteisėtumo jau buvo iÅ¡tyręs Regionų apygardos administracinio teismas 2022 m. birželio 1 d. sprendime administracinėje byloje Nr. 13-3253-780/2022

2.5. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad ieškovas ieškiniu nereiškė reikalavimo dėl atsakovės gautos virš 21 000 Eur paramos, todėl vien šiuo pagrindu negali būti naikinimas teismo sprendimas.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

15. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylÄ neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Å ioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumÄ ir pagrįstumÄ .

16. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl sandorio negaliojimo pagrindų (CK 1.78 - CK 1.91 straipsniai), dėl prejudicinių faktų vertinimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas), dėl teismo sprendimo privalomumo (CPK 18 straipsnis), dėl turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe (CK 3.89 straipsnis).

17. IÅ¡ Å¡ios bylos bei anksčiau iÅ¡nagrinėtų civilinių bylų tarp tų pačių Å¡alių nustatyta, kad Å¡alys buvo susituokę 2007 m. balandžio 12 d., o 2016 m. lapkričio 18 d. Alytaus apylinkės teismo sprendimu santuoka buvo nutraukta, padalinta dalis turto, įgyto iki 2009 m. gegužės 5 d. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 8 d. nutartyje (41 pastraipoje, civ. bylos Nr. e2A-11-555/2018) konstatavo, kad „nagrinėjamu atveju atsakovui (T. K.) pareiÅ¡kus praÅ¡ymÄ nustatyti, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d., buvo pagrindas jį tenkinti, nes byloje buvo pripažinta abiejų sutuoktinių kaltė dėl santuokos nutraukimo, konstatuota, jog sutuoktiniai nustojo gyventi kartu po nurodytos datos. (...) Nustačius, kad santuokos nutraukimas sutuoktinių turtinėms teisėms teisines pasekmes sukėlė nuo 2009 m. gegužės 5 d., vėliau įgytas turtas t. y. ginčo žemės sklypai, transporto priemonės bei gyvulių bandos pagrįstai pripažintas asmeniniu atsakovo turtu ir į dalintinÄ turto masę nėra įtrauktas. Pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis, kuria pirmiau nurodytas turtas pripažintas asmeniniu turtu ir neįtrauktas į dalintino turto masę, paliktinas nepakeistas“. Kitaip tariant, 2009 m. gegužės 5 d. teismų buvo pripažinta kaip riba, iki kurios įgytas turtas buvo dalinamas kaip bendra jungtinė nuosavybė, o po nurodytos datos įgytas turtas jau buvo vertinamas kaip įgytas ne santuokos metu, jam netaikytinas bendrosios jungtinės nuosavybės režimas. Tuo metu buvę įregistruoti iÅ¡ valstybės įsigyti žemės sklypai (duomenys neskelbtini)buvo pripažinti asmenine T. K. nuosavybe.

18. Šioje byloje ginčo objektu esantys penki iš valstybės 2014 m. vasario 20 d. nupirkti žemės sklypai ((duomenys neskelbtini)) ankstesnėse šalių bylose nebuvo dalinami, nes 2018 m. vasario 8 d. Kauno apygardos teismui skelbiant nutartį santuokos nutraukimo byloje, šie sklypai dar nebuvo įregistruoti nė vieno iš šalių vardu, ir buvo įregistruoti atsakovės vardu tik 2019 m. lapkričio 20 d. Vilniaus apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2SP-41130-820/2019.

19. Apeliantas T. K. Å¡ioje byloje kelia prejudicinių faktų ir anksčiau priimtų teismo sprendimų privalomumo klausimÄ , jis nurodo, kad ieÅ¡kovo ir atsakovės vardu registruoto nekilnojamojo turto, įgyto po 2009 m. gegužės 5d., teisinis režimas negali bÅ«ti skirtingas, o Å¡ioje byloje priimtas teismo sprendimas esÄ prieÅ¡tarauja ankstesniems teismų sprendimams. Å ie apelianto argumentai stokoja logikos ir pagrįstumo, todėl yra atmestini. Kaip jau minėta, ginčo žemės sklypai anksčiau nagrinėtose bylose nebuvo dalinami, apie juos nė viena iÅ¡ Å¡alių teismui nepranešė, nuosavybės teisė į tuos sklypus teismams priimant procesinius sprendimus dar net nebuvo įregistruota, todėl jokių prejudicinių faktų Å¡ių sklypų teisinio režimo atžvilgiu nėra nustatyta.

20. Tuo tarpu ankstesnių teismų nustatytÄ prejudicinį faktÄ , kad turtas, įgytas po 2009 m. gegužės 5 d., turi bÅ«ti vertinamas kaip įgytas ne santuokoje, pirmosios instancijos teismas pripažino ir taikė. Tačiau pažymėtina, kad teismo nustatyta laiko riba, po kurios turtas laikomas įgytu ne santuokoje ir kuriam netaikytinos CK 3.88 straipsnyje nustatytos taisyklės, pati savaime nepaneigia galimybės, kad gali bÅ«ti sudaryti sandoriai, turintys vienokių ar kitokių galiojimo ydų. Å iuo atveju atsakovė E. R. savo prieÅ¡ieÅ¡kinyje bÅ«tent ir kėlė 2014 m. vasario 20 d. sudarytų valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutarčių ydingumo klausimÄ . Ji prašė nustatyti, kad pirkimo sandoriai yra negaliojantys kaip sudaryti dėl suklydimo (CK 1.90 straipsnis) arba dėl apgaulės (CK 1.91 straipsnis), nes nurodė, kad ji buvo įsitikinusi vedanti bendrÄ Å«kį su T. K., buvo davusi jam įgaliojimÄ veikti jos vardu, o žinodama, kad bendro Å«kio ir Å¡eiminių santykių nėra, sandorių nebÅ«tų sudariusi. Vadinasi, teismas turėjo įvertinti sklypų pirkimo sandorių teisėtumÄ .

21. Pažymėtina, kad teisinis ginčo teisinių santykių kvalifikavimas yra teismo, o ne teisminės gynybos besikreipiančio asmens pareiga. Nepaisant to, ar procesiniame dokumente nurodytas reikalavimų juridinis pagrindas ir ar jis nurodytas teisingai, bylÄ nagrinėjantis teismas ex officio (pagal pareigas) privalo nuspręsti, koks įstatymas turi bÅ«ti taikomas, ir jo pagrindu įvertinti teisinį reiÅ¡kiamų reikalavimų pagrįstumÄ (CPK 265 straipsnio 1 dalis, 270 straipsnio 4 dalies 4 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. sausio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-104-684/2019).

22. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas prieÅ¡ieÅ¡kinio reikalavimus, dėl atsakovės nurodytų sandorio negaliojimo pagrindų nepasisakė, ir ginÄÄ sprendė per CK 3.89 straipsnyje nustatytas sÄ lygas santuokos metu įgytÄ turtÄ pripažinti asmenine vieno iÅ¡ sutuoktinių nuosavybe, be kita ko, nurodęs, kad asmenine sutuoktinių nuosavybe, remiantis CK 3.67 straipsniu arba 3.77 straipsnio 4 dalimi, gali bÅ«ti pripažintas turtas, įgytas formaliai esant susituokus, tačiau de facto pradėjus gyventi skyrium arba iÅ¡kėlus teisme bylÄ dėl santuokos nutraukimo. Taip pat pirmosios instancijos teismas iÅ¡samiai ir visapusiÅ¡kai analizavo byloje pateiktų įrodymų visumÄ , pabrėžė, kad ginčo sklypus rinkosi, pradines įmokas sumokėjo, kadastrinius matavimus užsakė bÅ«tent ieÅ¡kovas, sklypuose bÅ«tent ieÅ¡kovas vykdė žemės Å«kio veiklÄ , deklaravo žemės Å«kio naudmenas nurodydamas ir savo vardu įsigytus, ir ginčo sklypus, jų neatskirdamas, be to, gretimai esantys sklypai (duomenys neskelbtini) jau yra pripažinti kaip ieÅ¡kovo nuosavybė ir iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistas įsiskolinimas Nacionalinei žemės tarnybai už įgytus sklypus. Teismas pažymėjo, kad nors paraiÅ¡kos NMA pildytos naudojant atsakovės valdos atpažinimo kodÄ , tačiau atsakovės vardu teiktose deklaracijose nurodyti ir visi kiti žemės sklypai(duomenys neskelbtini), kurie jau minėtais Alytaus apylinkės teismo sprendimais pripažinti ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe. Teismas aptarė ir Å¡alių elektroninį susiraÅ¡inėjimÄ , iÅ¡ kurio matyti, kad ieÅ¡kovas inicijuodavo susiraÅ¡inėjimÄ dėl žemės Å«kio darbų, degalų poreikio, prašė sugeneruoti kodus elektroniniams dokumentams pateikti, tai reiÅ¡kia, kad vykdė žemės Å«kio veiklÄ Lietuvoje, kai tuo metu atsakovė gyveno(duomenys neskelbtini). Ginčo sklypai papildo ieÅ¡kovo jau valdomų nuosavybės teise sklypų visumÄ ir sudaro bendrÄ ekonominį vienetÄ , kai tuo tarpu atsakovės Å«kis buvo registruotas Klaipėdos rajone.

23. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos įrodymų vertinimu ir padaryta išvada, kad penkis ginčo žemės sklypus savo nuosavybėn įgijo ne atsakovė E. R., o ieškovas T. K.. Teisinė kvalifikacija papildytina nurodant, kad 2014 m. vasario 20 d. žemės sklypų pirkimo pardavimo sutartys yra kvalifikuotinos kaip apsimestiniai sandoriai dalyje dėl sandorio šalies (CK 1.87 straipsnis). Jeigu sandoris sudarytas kitam sandoriui pridengti, taikomos sandoriui, kurį šalys turėjo galvoje, taikytinos taisyklės.

24. Å iuo atveju visuma byloje nustatytų aplinkybių (ieÅ¡kovo veiksmai renkantis sklypus, praÅ¡ymų teikimas, gretimų sklypų įgijimas ir naudojimas) leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad penkis ginčo valstybinės žemės sklypus 2014 m. vasario 20 d. sutartimis siekė įsigyti bÅ«tent ieÅ¡kovas T. K., tačiau, naudodamas dabar jau pasibaigusį atsakovės iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , nurodė apsimestinę sandorio Å¡alį E. K.. Todėl teismo nurodyti motyvai papildomi ir CK 1.87 straipsnio 1 ir 2 dalių pagrindu, tenkinant atsakovės reikalavimus, 2014 m. vasario 20 d. sudarytos valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sutartys pripažįstamos negaliojančiomis pirkėjo dalyje ir tikruoju pirkėju pripažįstamas ieÅ¡kovas T. K.. Kadangi pirmosios instancijos teismo nustatytas galutinis teisinis rezultatas sklypų pirkimo sutarčių atžvilgiu yra teisingas, todėl paliekamas galioti, t. y. žemės sklypai pripažįstami ieÅ¡kovo asmenine nuosavybe.

25. Atsakovės iÅ¡duotas įgaliojimas, kaip minėta, jau yra pasibaigęs, nes buvo duotas (duomenys neskelbtini) 2012 m. vasario 24 d. dvejiems metams. Pats savaime įgaliojimas neįrodo sandorių, sudarytų naudojantis Å¡iuo įgaliojimu, teisėtumo. Ikiteisminis tyrimas ieÅ¡kovo atžvilgiu buvo pradėtas bÅ«tent pagal atsakovės pareiÅ¡kimÄ , kuriame ji teigė, kad ieÅ¡kovas jos vardu užpildė praÅ¡ymus žemės sklypams įsigyti, nupirko žemės sklypus, kurie sukÅ«rė atsakovei papildomas prievoles. Ikiteisminiame tyrime atliktas ekspertinis tyrimas (specialisto iÅ¡vada) kategoriÅ¡kai nepatvirtino atsakovės parašų klastojimo, nes raÅ¡ysena nebuvo pakankamai informatyvi, nebuvo leista padaryti dokumentų iÅ¡karpų, todėl nenuspręsta dėl parašų padarymo laiko. Todėl ikiteisminio tyrimo medžiaga vertintina kaip Å¡alutinis įrodymas, pats savaime nepaneigiantis Å¡ioje byloje padarytos iÅ¡vados, kad ginčo sklypus siekė įgyti ir įgijo bÅ«tent ieÅ¡kovas.

26. Apeliantas kritikuoja pirmosios instancijos teismo sprendimÄ ir tuo pagrindu, kad teismas neiÅ¡sprendė dėl atsakovės esÄ gautų žemės Å«kio iÅ¡mokų pagal specialias deklaravimo programas. Å ie argumentai atmestini, nes teismas turi priimti sprendimÄ tik dėl visų ieÅ¡kovo, atsakovo ir trečiųjų asmenų pateiktų reikalavimų. Sprendime neleidžiama peržengti byloje pareikÅ¡tų reikalavimų (CPK 265 straipsnio 2 dalis). Å ioje byloje nebuvo pareikÅ¡ta reikalavimo priteisti ieÅ¡kovui iÅ¡ atsakovės jos gautas iÅ¡mokas už ginčo sklypus, todėl teismui nebuvo pagrindo nagrinėti, kas ir kokias iÅ¡mokas gavo, kam jas panaudojo. Aplinkybė, kad iÅ¡mokos buvo pervedamos į atsakovės sÄ skaitÄ , vėlgi įvertinant kitus bylos įrodymus (įgaliojimÄ , el.susiraÅ¡inėjimÄ , betarpiÅ¡kÄ dalyvavimÄ Å¾emės Å«kio veikloje ir pan.), neįrodo, kad sklypų tikroji pirkėja buvo atsakovė.

27. Apeliaciniame skunde apeliantas iÅ¡ esmės pateikia savo nuomonę dėl faktinių bylos aplinkybių vertinimo, siekdamas, kad byloje pateiktų įrodymų pagrindu bÅ«tų nustatytos kitokios faktinės aplinkybės, nei tai padarė pirmosios instancijos teismas. Pažymėtina, kad vien tai, jog apeliaciniame skunde apeliantas kitaip vertina byloje esančius įrodymus, pateikia savo nuomonę dėl jų turinio, savaime nėra pakankamas pagrindas abejoti pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadų pagrįstumu. Byloje esanti medžiaga patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai iÅ¡tyrė byloje surinktus įrodymus, tinkamai nustatė bylai reikÅ¡mingas aplinkybes, savo iÅ¡vadas grindė byloje pateiktų įrodymų visetu, todėl proceso teisės normų, reglamentuojančių įrodinėjimÄ , įrodymų tyrimÄ ir vertinimÄ , nepažeidė ir nenukrypo nuo Å¡iais aspektais aktualios kasacinio teismo praktikos (CPK 176-177str., 183 str., 185 str.). Teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto T. K. nurodyti argumentai nepaneigia teismo sprendimu padarytų iÅ¡vadų, todėl skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

28. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi įtakos teisingam Å¡alių ginčo iÅ¡sprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako. Kartu pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtÄ procesinį spendimÄ neturėtų bÅ«ti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvienÄ argumentÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).

29. Apibendrindama teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas iÅ¡ esmės teisingai iÅ¡nagrinėjo Å¡alių ginÄÄ , priėmė teisėtÄ ir pagrįstÄ sprendimÄ , faktiÅ¡kai tinkamai pritaikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias sandorių teisėtumÄ , todėl Å¡ioje dalyje teismo motyvai tik papildyti CK 1.87 straipsnio pagrindu, nuosavybės teisinis režimas nustatytas teisingai, proceso teisės normos, reglamentuojančios prejudicinių faktų taikymÄ , nepažeistos (CPK 182 straipsnis), įrodymai įvertinti tinkamai ( CPK 185 straipsnis).

30. Apeliacinio skundo netenkinus, atsakovei iÅ¡ ieÅ¡kovo priteistina 400 Eur iÅ¡laidų už advokato pagalbÄ suraÅ¡ant atsiliepimÄ Ä¯ apeliacinį skundÄ (CPK 93 straipsnis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 Straipsnio 1 dalies 1 punktu

n u t a r i a :

Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gegužės 2 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ .

Priteisti atsakovei E. R., a. k. (duomenys neskelbtini) iš ieškovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 400 Eur (keturis šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė Budžienė

Diana Labokaitė

Agnė Vyliaudaitė