2022-12-21 Nr. AB-31271-3-61-3-01324-2021-8 · Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas

Administracinė byla Nr. A-685-463/2022

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01324-2021-8

Procesinio sprendimo kategorija 29.13

(S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. gruodžio 21 d.

Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Jolantos Malijauskienės (pranešėja) ir Virginijos Volskienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. A. skundą atsakovui Nacionalinei mokėjimo agentūrai prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos dėl protokolinio sprendimo dalies ir sprendimo panaikinimo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė:

I. 1. Pareiškėjas A. A. (toliau – ir pareiškėjas), kreipėsi į teismą su skundu, kurį patikslinęs prašė: 1) panaikinti Nacionalinės mokėjimo agentūros prie Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NMA) Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2021 m. kovo 4 d. protokolą Nr. RV9-4 – registruoti pažeidimą ir pavesti Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentui parengti sprendimą paramos gavėjui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1881,13 Eur dydžio sankciją (toliau – ir Protokolas); 2) panaikinti NMA Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamento Pirmojo paramos administravimo skyriaus 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. SKP-12 (toliau – ir Sprendimas).

2. Pareiškėjo skundas buvo grindžiamas šiais argumentais:

2.1. Pareiškėjas paaiškino, kad 2021 m. kovo 4 d. NMA įvyko Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti (toliau – ir Komisija) posėdis, kuriame buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo projekto Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Projektas). NMA pažeidimo tyrimą pradėjo gavusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir FNTT) 2020 m. rugpjūčio 14 d. raštą dėl galbūt 18 vnt. kasos pajamų orderių klastojimo. Pažeidimo tyrimas atliktas įtarus, kad pareiškėjas nesilaiko dokumentų saugojimo įsipareigojimų. Komisija, vadovaudamasi tuo, kad FNTT ikiteisminiame tyrime surinko pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, galbūt siekdamas nuslėpti veiklos nevykdymą tam, kad išvengtų gautų paramos lėšų grąžinimo, galbūt pagamino netikrų kasos pajamų orderių ir pateikė juos NMA, nutarė registruoti pažeidimą ir pavesti Kaimo plėtros, žuvininkystės programų ir nacionalinės paramos departamentui (toliau – ir Departamentas) per 10 darbo dienų nuo protokolo registravimo parengti sprendimą paramos gavėjo projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1 881,13 Eur sankciją. Departamentas 2021 m. balandžio 29 d. priėmė ginčijamą Sprendimą.

2.2. Pareiškėjas pažymėjo, kad Projekto priežiūros laikotarpiu nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 17 d. NMA specialistai penkis kartus atliko patikras, tačiau pažeidimų nenustatė, o galutinę projekto užbaigimo ataskaitą įvertino teigiamai, kas patvirtino, kad Projektas buvo įgyvendintas tinkamai. Visą projekto priežiūros laikotarpį NMA teikė ataskaitas, dokumentų kopijas, mokėjo mokesčius, tvarkė apskaitą. Priežastinio ryšio tarp dokumentų dingimo ir asmeninio intereso nebuvo, ką patvirtino NMA turimos dokumentų kopijos.

2.3. FNTT veiksmai prasidėjo vienai kaimo turizmo paslaugos gavėjai pagrasinus susidoroti ir pareiškus apie turimus ryšius FNTT. Trūkstami dokumentai galėjo dingti 2019 m. lapkričio 13 d. FNTT sodyboje atliktos kratos metu, kurios eigos pareiškėjas fiziškai stebėti neturėjo galimybės, kadangi ją atliko septyni pareigūnai.

2.4. Iš NMA Sprendimo formuluotės spręstina, kad nutarimas priimtas vadovaujantis spėlionėmis ir abejonėmis, o pažeidimai menami. NMA privalo surinkti įrodymus, kurie aiškiai įrodytų pareiškėjų padarytus pažeidimus.

2.5. NMA 2017–2023 m. strategijoje numatyti tikslai – orientaciją į klientą, jo lūkesčius, nebuvo įgyvendinti. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į strategijoje įtvirtintą prioritetinį uždavinį, t. y. sankcijų ir skolų sumažinimą. NMA veikla prasilenkia su strategijoje numatytomis vertybėmis ir uždaviniais.

2.6. NMA dėl vykdyto kaimo turizmo projekto neatliko atskiro tyrimo, o vadovavosi trečiųjų asmenų užsakytu ir FNTT atlikto šališko ir nesąžiningo tyrimo rezultatais. NMA nebuvo poreikio gauti dokumentų originalų, nes ji turi minėtų dokumentų kopijas. Sankcija taikyta vadovaujantis FNTT raštu, o ne dėl to, kad NMA atsirado poreikis gauti dokumentų originalus ir ji jų negavo. Vadovautis trečios šalies, veikiančios pagal užsakymą, pateikta informacija buvo nesąžininga ir neteisinga.

2.7. Sprendime nurodyta, kad neišsaugodamas su projekto vykdymu susijusių dokumentų, t. y. individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų, išskyrus už 2015 m., kasos pajamų orderių originalų, gautas pajamas ir išlaidas patvirtinančių apskaitos dokumentų, pareiškėjas pažeidė Teisės aktų nuostatų, susijusių su Europos žemės ūkio garantijų fondo, Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir Europos žuvininkystės fondo priemonių įgyvendinimu, administravimo taisykles, patvirtintas Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2010 m. vasario 5 d. įsakymu Nr. 3D-80 (toliau – ir Pažeidimų administravimo taisyklės) bei 2011 m. birželio 17 d. paramos sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Paramos sutartis). Tačiau atsakomybė, kai už dokumentų neišsaugojimą skiriama piniginė sankcija, savo esme yra administracinė, o paskirta sankcija – administracinė nuobauda, todėl, 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojus Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksui (toliau – ir ANK), Pažeidimų administravimo taisyklės dėl administracinės atsakomybės kilimo sąlygų bei administracinių nuobaudų nustatymo tiesiogiai nebegali būti taikomos, nes administracinė atsakomybė negali kilti iš sutarties.

2.8. NMA turėjo visą reikiamą informaciją, susijusią su kaimo turizmo projekto įgyvendinimu, galėjo atsekti visus įvykius, o kasos orderių originalų nebuvimas nesukėlė jokių neigiamų pasekmių. Sprendimams, kuriuos priėmė NMA, priimti yra suėję senaties terminai. Pabrėžė, kad pritaikyta sankcija neteisinga, nesąžininga ir neproporcinga esamam pažeidimui, kuris neturėjo jokios įtakos Projekto įgyvendinimui ir galutiniam rezultatui.

2.9. 2021 m. liepos 9 d. teismui pateiktos replikos bei 2021 m. liepos 9 d. ir 2021 m. rugpjūčio 11 d. teismui pateiktais papildomais prašymais su priedais detalizavo skundo bei patikslinto skundo argumentus, juos pagrįsdamas naujai pateiktais įrodymais. Papildomai nurodė, kad Sprendime nenurodyta, kuo vadovaujantis ir kaip buvo paskaičiuotas sankcijos dydis.

2.10. Pareiškėjas atkreipė dėmesį, kad prašė panaikinti Komisijos nutarimą registruoti pažeidimą ir pavesti Departamentui parengti sprendimą paramos gavėjo projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos sankciją, o ne Komisijos protokolą. Komisijos protokolas, pareiškėjo manymu, negali būti laikomas vidiniu NMA dokumentu, kadangi jis buvo atsiųstas jam, kaip išoriniam vartotojui. Komisijos protokole nurodyta, kad pažeidimo tyrimas pradėtas gavus 2020 m. rugpjūčio 14 d. FNTT raštą dėl 18 vnt. kasos pajamų orderių klastojimo, o FNTT 2021 m. kovo 22 d. pranešime apie įtarimą minimi tik 6 galbūt pagaminti netikri kasos pajamų orderiai. Tik teismas gali konstatuoti veikos padarymą, jos pripažinimą nusikaltimu.

2.11. Sprendime nurodyta, kad pažeidimas registruotas ir pažeidimo tyrimas atliktas vadovaujantis Pažeidimų administravimo procedūros aprašu, patvirtintu NMA direktoriaus 2012 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. BR1-327 „Dėl pažeidimų administravimo procedūros aprašo patvirtinimo“ (toliau – ir Aprašas), tačiau Sprendime nenurodyta, kuriuo konkrečiai minėto Aprašo straipsniu remtasi. Aprašas nebuvo skelbiamas viešai, kas apribojo teisingą ir sąžiningą gynybą.

2.12. Vilniaus apygardos prokuratūroje, FNTT, ir NMA dirbantys asmenys veikė nusikalstamo modelio principu. (duomenys neskelbtini) sistemoje administruojančių bylų sutarties duomenų dalyje koreguojamas metinių ataskaitų pateikimų planas, ištrinant nepateiktas metines ataskaitas.

2.13. Pareiškėjas atkreipė dėmesį į FNTT nustatytą paslaugų neteikimo laikotarpį nuo 2014 m. spalio 5 d. iki 2014 m. gruodžio 28 d. ir pabrėžė, kad paslaugos buvo suteiktos, tačiau paslaugos gavėjas atsisakė pasirašyti ant kasos pajamų orderių ir nurodė asmenis, kurie pasirašys. Teigė, kad sankcija taikoma praėjus daugiau, nei šešeriems metams nuo tariamo pažeidimo, t. y. 2014 m. gruodžio 28 d. Taip pat nurodė, kad nuo sutarties pasirašymo su NMA 2011 m. birželio 17 d. praėjo daugiau, negu dešimt metų.

2.14. Pareiškėjas abejojo FNTT, kaip kompetentingos institucijos, išvada, priimant sprendimą, ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje aptiko individualios veiklos 2014 m. pajamų žurnalo kopiją, dėl kurios nebuvimo kaltinimai ir buvo pareikšti. Tai, galbūt, vienas iš dokumentų, kuris galėjo dingti kartu su kitais dokumentais, tačiau per pareigūnų neapdairumą pateko į ikiteisminio tyrimo bylą. Visus su kaimo turizmo projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus pareiškėjas saugojo tinkamai. Peržiūrėjęs pareigūnų atliktos kratos metu atidėtus kaip netinkamus dokumentus aptiko dokumentus, dėl kurių neišsaugojimo priimtas sprendimas ir pritaikyta sankcija: 2013, 2014, 2015, 2016 m. gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus, 2013 m. gruodžio 31 d., 2016 m. gegužės 6 d., 2016 m. gegužės 14 d., 2016 m. gegužės 28 d., 2016 m. birželio 3 d., 2016 m. birželio 4 d., 2016 m. birželio 10 d. kasos pajamų orderius.

2.15. Sankcijų taikymas, kai nuo tariamo pažeidimo praėjo daugiau, kaip ketveri metai, pažeidžia 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 „Dėl Europos Bendrijos finansinių interesų apsaugos“ 3 straipsnio 1 punktą, o atsakovo minimas dokumentų neišsaugojimas pagal minėto reglamento 1 straipsnio 2 dalį nelaikomas pažeidimu už kurį būtų galima taikyti administracinę priemonę ar nuobaudą.

3. Atsakovas NMA atsiliepime į pareiškėjo skundą su juo nesutiko.

4. Atsakovas atsiliepime nurodė šiuos argumentus:

4.1. Atsakovas 2011 m. birželio 17 d. su pareiškėju pasirašė Paramos sutartį. 2020 m. spalio 12 d., remdamasis FNTT raštu bei vadovaudamasis Pažeidimų administravimo taisyklėmis, atsakovas užregistravo įtariamą pažeidimą dėl įgyvendinamo projekto ir atliko įtariamo pažeidimo tyrimą, 2020 m. rugsėjo 9 d. susipažino su ikiteisminio tyrimo medžiaga.

4.2. Pagal 2020 m. balandžio 3 d. FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadą, pareiškėjas neišsaugojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų, išskyrus už 2015 m., kasos pajamų orderių originalų, gautų pajamų ir išlaidų apskaitos dokumentų (tiriamuoju laikotarpio nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 17 d.), o pagal Paramos sutarties 17.9 punktą pareiškėjas privalo Lietuvos Respublikos ir Europos Bendrijos (toliau – ir EB) teisės aktų nustatyta tvarka buvo įpareigotas fiksuoti visas ūkines ir kitas operacijas, susijusias su projekto vykdymu, saugoti su šiomis operacijomis bei visus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau, kaip dešimt metų nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos. Atsižvelgiant į tai, kad minėti dokumentai nebuvo išsaugoti, pareiškėjui taikyta 1 proc. nuo paramos sumos sankcija, t. y. 1 881,06 Eur sankcija.

4.3. Atsakovas pažymėjo, kad protokolas yra vidinis NMA dokumentas, kuriame nurodytas pareiškėjo pažeidimas ir jo esmė bei kuriuo nutarta registruoti pareiškėjo padarytą pažeidimą ir pavesti atsakingam NMA padaliniui parengti sprendimą – pareiškėjo projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos sankciją. Protokolas neturi administraciniam sprendimui būtinų elementų, kuriuos apibrėžia Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymas (toliau – ir VAĮ). Administraciniu sprendimu laikytinas NMA 2021 m. balandžio 29 d. sprendimas Nr. SKP-12, kuris buvo išsiųstas pareiškėjui 2021 m. gegužės 3 d. raštu, todėl būtent už Sprendimą, kaip administracinį sprendimą VAĮ 2 straipsnio 5 dalies prasme, atsakinga yra NMA. Teisinius padarinius pareiškėjui sukelia Sprendimas, o ne Protokolas.

4.4. Protokole nurodoma, kad taikoma 1 proc. sankcija – 1 881,13 Eur, tačiau, rengiant Sprendimą nustatyta, kad ši suma buvo nurodyta netiksliai, t. y. pareiškėjui sankcija dėl dokumentų nesaugojimo skaičiuojama nuo išmokėtos 188 106,11 Eur paramos sumos, todėl sankcija yra 1 881,06 Eur, o ne 1 881,13 Eur, kaip nurodyta protokole. Prieš priimant Sprendimą buvo atlikti perskaičiavimai ir juos atlikus, Sprendime nurodyta susigrąžinama suma 1 881,06 Eur.

4.5. Atsakovas, atsakydamas į argumentą, kad NMA 5 kartus atliko patikras vietoje ir pažeidimų nenustatė, pažymėjo, kad patikros vietoje metu užfiksuojamos projekto įgyvendinimo vietoje esančios aplinkybės, kiekvienu atveju patikra vietoje atliekama su konkrečiu tikslu bei užduotimi. Pareiškėjo padarytas pažeidimas detaliai aprašytas ne tik Sprendime, bet ir FNTT ikiteisminio tyrimo medžiagoje.

4.6. Vertindamas argumentą, kad FNTT veiksmai prasidėjo vienai kaimo turizmo paslaugos gavėjai pagrasinus susidoroti ir pareiškus apie turimus ryšius FNTT, nurodė, jog pareiškėjo ir trečiųjų asmenų tarpusavio santykiai neturi reikšmės ginčo kontekste, kaip ir pareiškėjo bendravimo aspektai su FNTT kratos metu, kadangi NMA, atliekant kratas, nedalyvavo.

4.7. Atsakovas kritiškai vertino teiginius, kad nutarimas priimtas vadovaujantis spėlionėmis ir abejonėmis, o pažeidimai yra menami. NMA pažymėjo, kad Sprendime aiškiai nurodyta, jog vadovautasi FNTT ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija ir duomenimis. FNTT, atlikusi kratas pareiškėjo sodyboje, konstatavo, kad dokumentai nėra rasti, o NMA būtent šia informacija ir rėmėsi. FNTT turi kitas funkcijas ir įgaliojimus, nei NMA, todėl NMA gali remtis kitų institucijų surinkta informacija. Atsakovo vertinimu, Sprendimas atitinka VAĮ administraciniam sprendimui keliamus reikalavimus. Pareiškėjo teiginius, kad NMA nevertino atitinkamų aspektų, nenurodant konkrečiai kokių, atsakovas laikė deklaratyviais. Be to, NMA uždavinių ir vertybių citavimas skunde neturi jokios teisinės reikšmės, nes nesusijęs su nustatytu pažeidimu.

4.8. Atsakovas laikė nepagrįstais teiginius, kad NMA neatliko atskiro tyrimo, o vadovavosi trečiųjų asmenų užsakyto ir FNTT atlikto tyrimo rezultatais. NMA neturi tokių įgaliojimų, kokius turi FNTT, todėl atliko pažeidimo tyrimą pagal vidinius NMA teisės aktus. Skirtingų institucijų atliekami veiksmai nėra ir negali būti sutapatinami. Lietuvos įstatymų leidėjas yra suteikęs įgaliojimus ES finansinės paramos srityje ne vienai viešosios valdžios institucijai. Atsakovas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo (toliau – ir FNTTĮ) normomis, pabrėžė, kad FNTT įgaliojimai tirti pažeidimus, susijusius su ES finansinės paramos lėšų gavimu, patenka į 1995 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento Nr. 2988/95 dėl Europos Bendrijų finansinių interesų apsaugos (toliau – ir Reglamentas Nr. 2988/95) 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos taikymo sritį ir ji pripažinta kompetentinga institucija šios nuostatos prasme.

4.9. Pažeidimo tyrimai gali būti atliekami gavus kompetentingų institucijų informaciją apie nustatytus pažeidimus ar NMA darbuotojams kilus abejonių dėl projekto vykdymo. Sąvoka kompetentinga institucija reiškia instituciją, turinčią kompetenciją imtis aptariamų su tyrimu ar patraukimu atsakomybės susijusių veiksmų. Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalies trečiosios pastraipos formuluotėje nenurodyta nieko, iš ko galima būtų teigti, kad ši institucija turi būti ta pati, kuri yra kompetentinga skirti sumas ar šias sumas išieškoti. Nesant ES teisės normų, kiekviena valstybė narė pagal nacionalinę teisę turi paskirti kompetentingas institucijas, kad būtų imtasi su pažeidimų, kaip jie suprantami pagal Reglamento Nr. 2988/95 2 straipsnio 1 dalį, tyrimu ar patraukimu atsakomybėn už juos susijusių veiksmų. Valstybės narės savo nuožiūra gali suteikti įgaliojimus patraukti atsakomybėn už pažeidimus kitai institucijai, nei ta, kuri skiria sumas ar šias sumas išieško, jei jos neteisėtai gautos pažeidžiant ES finansinius interesus.

4.10. NMA netaiko Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) nuostatų, administruodama paraiškas bei tirdama pažeidimus, o paramos lėšų susigrąžinimas / neišmokėjimas grindžiamas paramos santykius reglamentuojančiais administraciniais aktais. Pavyzdine sritimi, kurioje taikomas administracinių sutarčių institutas, laikytini paramos teisiniai santykiai. Paramos sutarčių sudarymas yra būdas skirti bei administruoti paramos lėšas, įgyvendinant įvairias ES lėšomis finansuojamų programų priemones ir projektus, laikantis ES reglamentų bei juos įgyvendinančių nacionalinių poįstatyminių aktų.

4.11. Nesutiko su argumentu, kad Sprendimu sankcija negali būti taikoma, nes yra suėję senaties terminai. Atsakovas nurodė, kad pareiškėjas nesilaikė dokumentų saugojimo tvarkos, t. y. saugoti dokumentus ne trumpiau kaip 10 metų, todėl senaties terminas nėra praleistas. Atsakovas taikytą 1 proc. sankciją už nustatytą pažeidimą laikė proporcinga ir adekvačia. Pareiškėjas turėjo elgtis atidžiai, sąžiningai, atsakingai ir laikytis teisės aktuose įtvirtintų įsipareigojimų ir saugoti dokumentus ne trumpiau, kaip 10 metų nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos. Taip pat pažymėjo, kad paramos gavėjo sutikimas ar nesutikimas su pažeidimu pats savaime nėra laikomas pagrindu netaikyti sankcijos ar nesiimti paramos grąžinimo priemonių.

II. 5. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimu: 1) nutraukė bylos dalį dėl NMA Komisijos pažeidimų administravimo klausimams spręsti 2021 m. kovo 4 d. protokolinio sprendimo dalies, kuria nutarta registruoti pažeidimą dėl dokumentų saugojimo įsipareigojimo nevykdymo, ir kuria Departamentui pavesta per 10 darbo dienų nuo protokolo registravimo parengti sprendimą pareiškėjo projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1 881,13 Eur sankciją, panaikinimo; 2) išaiškino pareiškėjui, kad nurodytoje dalyje bylą nutraukus vėl kreiptis į teismą dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu neleidžiama; 3) skundo dalį dėl NMA Sprendimo panaikinimo atmetė.

6. Teismas iš byloje pateiktos medžiagos nustatė, kad:

6.1. NMA ir pareiškėjas 2011 m. birželio 17 d. pasirašė Paramos sutartį, pagal kurią pareiškėjas įsipareigojo įgyvendinti Projektą, nepažeisdamas šios sutarties sąlygų, EB ir Lietuvos Respublikos teisės aktų reikalavimų.

6.2. 2020 m. rugpjūčio 17 d. NMA gavo 2020 m. rugpjūčio 14 d. FNTT raštą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl informacijos pateikimo“ (toliau – ir FNTT raštas), kuriuo NMA informuota apie FNTT atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų suklastojimo pagal nusikalstamos veikos požymius, nustatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 300 straipsnio 1 dalyje, kurio metu tiriamos aplinkybės, susijusios su Europos Sąjungos paramos gavėjo ūkininko – pareiškėjo, įgyvendinamu Projektu. FNTT raštu NMA paprašyta ikiteisminio tyrimo metu surinktus duomenis įvertinti pagal kompetenciją, o apie priimtus sprendimus nustatytu terminu pranešti FNTT.

6.3. NMA 2020 m. spalio 12 d. užregistravo įtariamą pažeidimą dėl pareiškėjo įgyvendinamo Projekto ir atliko įtariamo pažeidimo tyrimą.

6.4. 2021 m. kovo 4 d. NMA vykusio Komisijos posėdžio metu buvo svarstomas klausimas dėl pareiškėjo Projekto bei priimtas protokolinis sprendimas, kuriuo nutarta registruoti pažeidimą dėl pareiškėjo įsipareigojimų, susijusių su dokumentų saugojimu, nevykdymo, Departamentui per 10 darbo dienų nuo protokolo registravimo pavesta parengti sprendimą pareiškėjo Projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1 881,13 Eur sankciją; nutarta registruoti pažeidimą dėl sąmoningai pateiktos neteisingos informacijos, turinčios reikšmės sprendimo suteikti paramą ir (arba) išmokėti paramos lėšas priėmimui arba tinkamai paramos paraiškos ir projekto kontrolei vykdyti, tačiau, vadovaujantis Reglamento Nr. 2988/95 3 straipsnio 1 dalimi, suėjus senaties terminui, netaikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos; nutarta neregistruoti pažeidimo dėl projekto arba verslo plano įgyvendinimo laikotarpiu nustoto vykdyti projekto ir negalėjimo visiškai pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų; ikiteisminiame tyrime, surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas, siekdamas nuslėpti galimai veiklos nevykdymą su tikslu išvengti gautų paramos lėšų grąžinimo, galimai pagamino netikrų kasos pajamų orderių ir pateikė juos NMA, nutarta pavesti NMA Teisės departamentui parengti bei pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

6.5. 2021 m. balandžio 12 d. Komisijos protokoliniu sprendimu ištaisyta rašymo apsirikimo klaida 2021 m. kovo 4 d. Komisijos protokole Nr. RV9-4. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjui buvo išmokėta ne 188 113,00 Eur, bet 188 106,11 Eur paramos suma, patikslinta už įsipareigojimo saugoti su projektu susijusius dokumentus nevykdymą taikytinos 1 proc. sankcijos suma, t. y. nustatyta, kad taikytinos sankcijos suma yra 1 881,06 Eur, o ne 1 881,13 Eur.

6.6. 2021 m. balandžio 29 d. NMA priėmė skundžiamą Sprendimą, kuriuo, vadovaujantis 2020 m. balandžio 3 d. FNTT Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvada, kad pareiškėjas tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 17 d. neišsaugojo su projekto vykdymu susijusių dokumentų, t. y. individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų (išskyrus už 2015 m.), kasos pajamų orderių originalų, taip pat gautų pajamų ir patirtų išlaidų patvirtinančių apskaitos dokumentų, nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė norminiuose teisės aktuose ir Paramos sutartyje nustatytos dokumentų saugojimo tvarkos, tuo pažeisdamas Programos administravimo taisyklių, patvirtintų patvirtintomis Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2007 m. balandžio 6 d. įsakymu Nr. 3D-153 (toliau – ir Programos administravimo taisyklės) 208.8 papunktį bei Paramos sutarties 17.9, 26.12 papunkčius. NMA, atsižvelgdama į įtariamo pažeidimo tyrimo išvadą, vadovaudamasi Programos administravimo taisyklių 190, 197 punktais, 208.8 papunkčiu, Paramos sutarties 20.1 papunkčiu, pareiškėjui taikė 1 proc. sankciją nuo išmokėtos paramos sumos, t. y. 1 881,06 Eur sankciją.

7. Pirmosios instancijos teismas, aptaręs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pirmiausiai pažymėjo, kad, nors pareiškėjas prašė panaikinti 2021 m. kovo 4 d. protokolinio sprendimo dalį registruoti pažeidimą dėl įsipareigojimų, susijusių su dokumentų saugojimu, nevykdymo ir pavesti Departamentui per 10 darbo dienų nuo protokolo registravimo parengti sprendimą pareiškėjo Projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1 881,13 Eur sankciją, tačiau, teismo manymu, šis protokolinis sprendimas – tik tarpinis procedūrinis dokumentas, kuriame fiksuojamos tam tikros faktinės aplinkybės, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių ir kurio (protokolinio sprendimo), kaip savarankiško individualaus administracinio teisės akto, teisėtumas ir pagrįstumas neturėtų būti vertinamas. Atitinkamai pirmosios instancijos teismas nutraukė administracinė bylą dalyje dėl prašymo panaikinti aptariamą Protokolą.

8. Vertindamas NMA Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčui aktualų teisinį reguliavimą, pirmiausiai pažymėjo, kad teisės aktai įpareigoja NMA, gavus informacijos iš FNTT apie įtariamą nusikalstamą veiką, kuri gali būti susijusi su NMA administruojamomis paramos lėšomis, reaguoti bei savo kompetencijos ribose atlikti pažeidimo tyrimą, kas ir buvo padaryta byloje nagrinėjamu atveju. Teismas pažymėjo, kad NMA, iš FNTT gavusi informacijos apie pareiškėjo atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą dėl dokumentų suklastojimo pagal nusikalstamos veikos požymius, nustatytus BK 300 straipsnio 1 dalyje, kurio metu tiriamos aplinkybės, susijusios su pareiškėjo įgyvendinamu Projektu, savo kompetencijos ribose atliko tyrimą, bei, vadovaudamasi ikiteisminio tyrimo medžiaga, nustatė, kad pareiškėjas nesilaikė Paramos sutartimi prisiimtų dokumentų saugojimo įsipareigojimų. Taigi, teismas laikė, kad argumentas, jog NMA dėl vykdyto kaimo turizmo projekto neatliko atskiro tyrimo, o tik vadovavosi trečios šalies pateikta informacija, yra nepagrįstas.

9. Vertindamas argumentą, kad sprendimams, kuriuos priėmė NMA, priimti yra suėję senaties terminai, teismas nurodė, jog pareiškėjas Paramos sutarties 17.9 punktu įsipareigojo teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti visas ūkines ir kitas operacijas, susijusiais su Projekto vykdymu, ir saugoti su šiomis operacijomis bei visus su Projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau, kaip dešimt metų nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos. Paramos sutartis pasirašyta 2011 m. birželio 17 d. Taigi, visus su ūkinių ir kitų operacijų fiksavimu bei Projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus pagal Paramos sutartimi prisiimtus įsipareigojimus pareiškėjas privalėjo saugoti nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2021 m. birželio 17 d. Tai, kad pareiškėjas nevykdė Paramos sutartimi prisiimtų dokumentų saugojimo įsipareigojimų, t. y. neišsaugojo tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 17 d. gautų pajamų ir išlaidų patvirtinančių apskaitos dokumentų, t. y. individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų, išskyrus už 2015 m., kasos pajamų orderių originalų, taip pat gautų pajamų ir patirtų išlaidų patvirtinančių apskaitos dokumentų, NMA nustatė 2021 m. balandžio 29 d. priimtu sprendimu. Teismas pažymėjo, kad Sprendimas priimtas nepasibaigus Paramos sutarties 17.9 punktu nustatytam dešimties metų nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos terminui. Taigi, senaties terminas ginčijamam Sprendimui priimti nėra praleistas.

10. Teismo vertimu, tai, kad Projekto priežiūros laikotarpiu NMA specialistai konkrečiu tikslu atliktų patikrų metu pažeidimų nenustatė, o galutinę Projekto užbaigimo ataskaitą įvertino teigiamai, neeliminavo pareiškėjo Paramos sutartimi prisiimtų įsipareigojimų saugoti Programos administravimo taisyklių 208 punkte nurodytus dokumentus Paramos sutarties 17.9 punkte nustatytą laikotarpį, t. y. nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2021 m. birželio 17 d.

11. Vertindamas argumentą, kad tik teismas apkaltinamuoju nuosprendžiu (baigiamuoju teismo aktu) gali konstatuoti veikos padarymą, jos pripažinimą nusikaltimu su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, o NMA, priimdama Sprendimą, vadovavosi FNTT rašte minimais argumentais kaip neginčijamais, įvykusiais, teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju yra keliamas pareiškėjo administracinės atsakomybės klausimas už Paramos sutarties nuostatų pažeidimus, o administracinė atsakomybė gali kilti nepriklausomai nuo baudžiamosios bylos baigties. Vertinant NMA nustatytų pažeidimų pagrįstumą, FNTT ikiteisminio tyrimo metu nustatytos faktinės aplinkybės turi reikšmės šiai bylai tik ta apimtimi, kuria leidžia patvirtinti ar paneigti padarytus Paramos sutarties pažeidimus sankcijų taikymo prasme.

12. Dėl pareiškėjo argumentų, susijusių su FNTT pareigūnų 2019 m. lapkričio 13 d. atliktais procesiniais veiksmais, teismas pažymėjo, jog pareiškėjas, nesutikdamas su ikiteisminio tyrimo pareigūnų procesiniais veiksmais, atliktais ikiteisminio tyrimo metu, minėtus procesinius veiksmus galėjo skųsti Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka, todėl teismas FNTT pareigūnų atliktų procesinių veiksmų teisėtumo aspektu nevertino.

13. Teismas pažymėjo, kad NMA Sprendimu nustatė, jog pareiškėjas neišsaugojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų, išskyrus už 2015 m., kasos pajamų orderių originalų, taip pat gautų pajamų ir patirtų išlaidų patvirtinančių apskaitos dokumentų tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 17 d. Pareiškėjas teismui pateikė vieną 2013 metų gruodžio mėnesio bei šešis 2016 m. gegužės–birželio mėnesių kasos pajamų orderius (pateiktos dokumentų kopijos), kurie apima tik mažą dalį NMA tirto laikotarpio. Nors pareiškėjas ir teigė, kad 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštu teismui pateikti dokumentai yra būtent tie dokumentai, dėl kurių neišsaugojimo ir priimtas NMA Sprendimas bei pritaikyta sankcija, tačiau minėti kasos pajamų orderiai, teismo teigimu, neapėmė 2014–2015 metų laikotarpio bei nepaneigė NMA Sprendimu padarytos išvados dėl dokumentų saugojimo įsipareigojimo nevykdymo (tiriamuoju laikotarpiu nuo 2013 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. birželio 17 d.) pilna apimti. Taip pat teismas pabrėžė, kad dokumentų saugojimo įsipareigojimo nesilaikymas NMA Sprendimu nustatytas tuo aspektu, kad pareiškėjas tiriamuoju laikotarpiu neišsaugojo kasos pajamų orderių originalų.

14. Pareiškėjas 2021 m. liepos 9 d. raštu teismui pateikė išrašo iš žurnalo kopiją, kurioje užfiksuotos pareiškėjo 2014 m. pajamos, teigdamas, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje rado individualios veiklos 2014 m. pajamų žurnalo kopiją, dėl kurios nebuvimo FNTT reiškia kaltinimus. 2020 m. balandžio 3 d. Išvadoje nurodyta, kad tyrimas atliktas pagal pareiškėjo NMA pateiktų dokumentų pajamų apskaitos registro, 2014 m. pareiškėjo pajamų ir išlaidų suvestinės, kasos pajamų orderių kopijas. Tokie pat dokumentai užfiksuoti ir Komisijos 2021 m. kovo 4 d. protokole. Teismo vertinimu, tai, kad FNTT tyrimą atliko pagal pareiškėjo NMA pateiktų dokumentų, t. y. pajamų apskaitos registro, 2014 m. pareiškėjo pajamų ir išlaidų suvestinės kopijas, nepaneigia fakto, kad kratos metu minėti dokumentai pas pareiškėją nebuvo rasti ir kad pareiškėjas minėtų dokumentų neišsaugojo Paramos sutarties 17.9 punkte nustatytą laiko tarpą, nors jų kopijas, kaip kad ir nurodė skunde bei patikslintame skunde, visą kaimo turizmo priežiūros laikotarpį nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 17 d. teikė NMA kartu su ataskaitomis. Dokumentų kopijų pateikimas NMA Projektui vertinti, nepanaikino pareiškėjo su NMA sudaryta Paramos sutartimi prisiimtų Programos administravimo taisyklių 208 punkte nurodytų dokumentų saugojimo įsipareigojimų.

15. 2021 m. rugpjūčio 11 d. pareiškėjas teismui pateikė išrašų iš registrų kopijas, kuriose užfiksuota tą pačią dieną teismui teiktų septynių kasos pajamų orderių informacija, taip pat pateikė 2021 m. liepos 9 d. teismui teiktą 2014 m. pajamų suvestinę, prieduose nurodydamas, kad pateikia 2013, 2014, 2015, 2016 m. Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuotos išimtinai pareiškėjo pajamos (fiksuota teismui teiktų orderių informacija), teismo vertinimu, pateiktų išrašų iš registrų kopijos nėra Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalai. Be to, 2015 metų Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo neišsaugojimas NMA priimtu Sprendimu apskritai nenustatytas.

16. Teismo vertinimu, pareiškėjo 2021 m. liepos 9 d., 2021 m. rugpjūčio 11 d. raštais pateikti įrodymai nepaneigė Sprendimu nustatyto dokumentų saugojimo įsipareigojimo nesilaikymo. NMA, įvertinusi FNTT atliekamo ikiteisminio tyrimo medžiagą, pagrįstai nustatė, kad pareiškėjas tiriamuoju laikotarpiu neišsaugojo individualios veiklos pajamų ir išlaidų žurnalų, išskyrus už 2015 metus, kasos pajamų orderių originalų, taip pat gautų pajamų ir patirtų išlaidų patvirtinančių apskaitos dokumentų.

17. Vertindamas argumentus dėl sankcijos pagrįstumo teismas nurodė, kad pareiškėjui, atsižvelgiant į tai, kad visa paramos suma jau sumokėta bei į tai, kad paramos gavėjas neišsaugodamas su Projekto vykdymu susijiusių dokumentų, nuslėpė kaimo turizmo veiklos nevykdymą, vadovaujantis Pažeidimų administravimo taisyklių 17 punktu, Programos administravimo taisyklių 208.8 papunkčiu bei Paramos sutarties 20.1 papunkčiu, pagrįstai pritaikyta 1 proc. nuo paramos sumos, t. y. 1 881,06 Eur susigrąžinimo sankcija. Teismas pažymėjo, kad pareiškėjui taikyta švelnesnė, nei Programos administravimo taisyklių 197.2.6 papunkčiu numatyta sankcija.

18. Taigi, įvertinęs ginčijamą Sprendimą, teismas konstatavo, kad NMA, nuosekliai ir aiškiai nurodydama teisės aktus ir jų normas, kuriuos pareiškėjas pažeidė, pagrindė, jog nagrinėjamu atveju buvo pagrindas taikyti 1 proc. nuo paramos sumos, t. y. 1 881,06 Eur sankciją, ginčijamas Sprendimas tinkamai motyvuotas, atitinka VAĮ 8 straipsnio reikalavimus, todėl teismas atmetė pareiškėjo skundą.

III. 19. Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą bei pareiškėjo skundą patenkinti.

20. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo šiuos argumentus:

20.1. Pareiškėjas teigia, kad bylos dalis, kurią nutraukė pirmosios instancijos teismas, yra susijusi su skundžiamu Sprendimu, kadangi nepriėmus protokolinio sprendimo, nebūtų priimtas ir NMA Sprendimas. Atmetus skundą dėl Sprendimo panaikinimo, atitinkamai turėtų būti atmestas ir reikalavimas panaikinti protokolinį sprendimą, o ne šioje dalyje bylą nutraukti, tokiu atveju teismas turėjo nurodyti, į kokią instituciją privalo kreiptis pareiškėjas.

20.2. Pareiškėjas nesutinka su teismo išvada dėl administracinio teisės pažeidimo, pasireiškusio dokumentų neišsaugojimu, perkvalifikavimu į administracinę sutartį. Administracinė atsakomybė nėra sutartinė, ji gali kilti tik įstatymo pagrindu. Pareiškėjas pažymi, kad visus dokumentus, susijusius su kaimo turizmo projekto įgyvendinimu jis saugojo tinkamai, todėl buvo tikras, kad kratos atlikimo ir dokumentų poėmio metu visi reikiami dokumentai yra pas pareiškėją. Kratos metu pareiškėjas perdavė didelį kiekį dokumentų, pareigūnai taip pat patys atrinko, kas jiems buvo reikalinga. Pareiškėjui buvo netikėta, kai jam pranešė apie trūkstamus dokumentus. Trūkstami dokumentai buvo krūvoje, kurią atidėjo pareigūnai, kaip nereikalingus dokumentus. FNTT pareigūnų palikti dokumentai buvo pateikti NMA teikiant ataskaitą, todėl atsakovas dokumentus turi, o pareiškėjas teismui buvo pateikęs dokumentų originalus. Nepaisant to, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu demonstravo priešiškumą ir šališkumą, todėl nepagrįstai nevertino pateiktų dokumentų ir pareiškėjo skundą atmetė.

21. Atsakovas NMA atsiliepime į apeliacinį skundą su juo nesutinka, pakartoja ginčui aktualias faktines aplinkybes bei teisinį reguliavimą bei nurodo šiuos argumentus:

21.1. Pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas išnagrinėjus ginčui aktualias faktines aplinkybes ir teisinį reguliavimą. NMA manymu, teismas įvertino visus pateiktus įrodymus ir dėl jų pasisakė.

21.2. Iš Komisijos Protokolo turinio matyti, kad jame nurodyta pareiškėjo padarytas pažeidimas ir jo esmė, tačiau nėra priimta jokių konkrečių išvadų apie pareiškėjo padarytus pažeidimus. VAAT pabrėžė, kad Protokolas registruoti pažeidimą ir pavesti parengti sprendimą yra tik tarpinis procedūrinis dokumentas, pats savaime nesukeliantis pareiškėjui teisinių pasekmių, todėl jo pagrįstumas nevertinamas, atitinkamai byla šioje dalyje nutraukta pagrįstai.

21.3. NMA Sprendimas atitinka keliamus reikalavimus, nes jame buvo išdėstytos visos faktinės aplinkybės, teisės aktų nuostatos, kurios buvo susietos su faktinėmis aplinkybėmis. Pareiškėjo padarytas pažeidimas detaliai aprašytas ne tik NMA Sprendime, bet ir FNTT ikiteisminio tyrimo medžiagoje. Sprendime aiškiai nurodyta, kad vadovautasi FNTT ikiteisminio tyrimo metu surinkta informacija ir duomenimis. Būtent šia informacija rėmėsi NMA, nes FNTT, atlikusi kratas pareiškėjo sodyboje konstatavo, kad dokumentai nėra rasti. FNTT turi kitas funkcijas ir įgaliojimus nei NMA, todėl NMA gali remtis kitų institucijų surinkta informacija. NMA rėmėsi FNTT surinkta informacija, savarankiškai ją analizavo bei nagrinėjo ir atliko pažeidimo tyrimą. Atlikus pažeidimo tyrimą NMA priėmė Sprendimą, kuriuo taikė 1 proc. sankciją. Teiginiai, kad NMA neatliko pažeidimo tyrimo (nes ikiteisminių tyrimų NMA neatlieka, kadangi nėra ikiteisminio tyrimo institucija), yra nepagrįsti.

21.4. Pareiškėjas teikia su ginču nesusijusius argumentus apie FNTT pareigūnų ikiteisminio tyrimo metu atliktus veiksmus, tačiau neaišku, kaip tai koreliuoja su NMA priimtu Sprendimu, jei NMA ir FNTT yra atskiros institucijos. NMA nepasisako dėl su ginču nesusijusių aplinkybių, kadangi pareiškėjo ir trečiųjų asmenų (FNTT) tarpusavio santykiai neturi jokios reikšmės ginčo kontekste. NMA taip pat nepasisako dėl argumentų, susijusių su FNTT ir pareiškėjo bendravimu, nes tai taip pat nėra ginčo dalykas. NMA nedalyvavo FNTT kratų metu, todėl jokių aplinkybių paliudyti negali. Pareiškėjas, jei atitinkamu momentu nesutiko su FNTT pareigūnų veiksmais, turėjo ir galėjo apskųsti ikiteisminio tyrimo pareigūnų proceso veiksmus ikiteisminį tyrimą organizuojančiam ir jam vadovaujančiam prokurorui.

21.5. Pareiškėjas taip pat remiasi prieštaringais teiginiais, kadangi teigė, kad rado dokumentus, nors tyrimą atliekant FNTT teigė, kad FNTT pareigūnai paėmė visus turėtus dokumentus, o 2014 m. Kasos pajamų orderių (toliau – ir KPO) ir gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalo apskritai neturi.

21.6. Sprendime taikyta mažiausia galima sankcija, t. y. 1 proc. sankcija taikyta už dokumentų neišsaugojimą ir nepateikimą, sankcija yra proporcinga ir pagrįsta. Su prašymu pareiškėjas pateikė dokumentus, tačiau svarbu tai, kad pareiškėjas buvo prašomas pateikti 2014 m. KPO, kuris iki šiol nėra pateiktas, o tai, kad 2014 m. KPO pareiškėjas neturi, pats patvirtino FNTT pareigūnams ikiteisminio tyrimo metu. Taip pat nėra pateiktas ir 2015 m. KPO. Šiuo atveju esminis aspektas yra tai, kad nėra galimybės patikrinti 2014 m. ir 2015 m. individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnale nurodytų duomenų teisingumo, nes nėra 2014 m. ir 2015 m. KPO, t. y. nėra objektyvios galimybės įvertinti sumų, kurios įrašytos individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnaluose. Be to, neaišku, kodėl pareiškėjas šių dokumentų (jei juos apskritai turėjo) nepateikė ikiteisminį tyrimą atlikusiems FNTT pareigūnams. Pareiškėjas ankščiau teigė, kad visus dokumentus yra paėmusi FNTT, o dabar nurodo, kad dalį dokumentų FNTT pareigūnai vis dėlto paliko. NMA nėra ikiteisminio tyrimo institucija, todėl negali vertinti pateiktų dokumentų tikrumo. Pareiškėjas, suprasdamas, kad jam bus taikomos finansinės sankcijos (1 proc. sankcija) galėjo pateikti dokumentus, kurie buvo sudaryti jau po FNTT atlikto ikiteisminio tyrimo.

21.7. Be to, pareiškėjas kaltinamas apgaulingu apskaitos tvarkymu ir dokumentų suklastojimu ar disponavimu suklastotu dokumentu. NMA negali vertinti su Prašymu pateiktų dokumentų tikrumo, o turint omenyje tai, kad pareiškėjui iškelta ir baudžiamoji byla dėl galimo dokumentų klastojimo ar disponavimo jais, tikėtina, kad su prašymu pateikti dokumentai net neegzistavo FNTT atliekamos kratos metu. Taip pat yra neaišku, ar šiuos, neva neseniai rastus dokumentus, pareiškėjas yra pateikęs baudžiamąją bylą nagrinėjančiam teismui.

Teisėjų kolegija

k o n s t a t u o j a:

IV. 22. Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl NMA Komisijos 2021 m. kovo 4 d. posėdžio Protokolo ir NMA 2021 m. balandžio 29 d. Sprendimo.

23. Protokolu nuspręsta: 1) registruoti pažeidimą; 2) pavesti Departamentui per 10 d. d. nuo Protokolo registravimo parengti sprendimą paramos gavėjo projektui taikyti 1 proc. nuo išmokėtos paramos, t. y. 1 881, 13 Eur sankciją; 3) registruoti pažeidimą dėl antro pažeidimo (dėl sąmoningai pateiktos neteisingos informacijos), tačiau, suėjus senaties terminui, netaikyti išmokėtos paramos susigrąžinimo sankcijos; 4) neregistruoti pažeidimo dėl trečio pažeidimo (projekte arba verslo plane įgyvendinimo laikotarpiu nustojo vykdyti projektą, negali visiškai pasiekti nustatytų projekto uždavinių, tikslų); 5) ikiteisminiame tyrime, surinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių, kad pareiškėjas, siekdamas nuslėpti galbūt veiklos nevykdymą su tikslu išvengti gautų paramos lėšų grąžinimo, galbūt pagamino netikrų KPO ir pateikė juos NMA, pavesti teisės departamentui parengti bei pateikti civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje.

24. NMA Sprendimu pritaikė 1 proc. sankciją nuo paramos sumos, t. y. 1 881,06 Eur sankciją. Sprendime nurodyta, kad pareiškėjas pažeidė, be kita ko, Paramos sutarties 17.9 papunktį, numatantį, kad paramos gavėjas privalo Lietuvos Respublikos ir EB teisės aktų nustatyta tvarka fiksuoti visas ūkines ir kitas operacijas, susijusias su projekto vykdymu, ir saugoti su šiomis operacijomis bei visus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus ne trumpiau, kaip 10 metų nuo Paramos sutarties pasirašymo dienos; taip pat Administravimo taisyklių 208.8 papunktį, kad Paramos gavėjas privalo saugoti kitus su paramos paraiška ir projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus.

25. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu nutraukė bylos dalį dėl Protokolo panaikinimo, likusią dalį (dėl Sprendimo panaikinimo) teismas atmetė.

26. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu, nurodo, kad bylos dalis buvo nepagrįstai nutraukta, taip pat teismas, atmesdamas reikalavimą panaikinti Sprendimą, neišnagrinėjo esminių pareiškėjo argumentų, netinkamai įvertino įrodymus, netinkamai kvalifikavo teisinį santykį, todėl priėmė neteisėtą ir nepagrįstą sprendimą.

27. Pirmiausiai pažymėtina, kad, pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 140 straipsnio 1 dalį, teismas, apeliacine tvarka nagrinėdamas bylą, patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų. Pažymėtina, kad byloje nenustatytos aplinkybės, dėl kurių turėtų būti peržengtos pareiškėjo apeliacinio skundo ribos, bei nenustatyti sprendimo negaliojimo pagrindai, nurodyti ABTĮ 146 straipsnio 2 dalyje (ABTĮ 140 str. 2 d.), todėl apeliacinės instancijos teismas šią bylą apeliacine tvarka nagrinėja ir patikrina pirmosios instancijos teismo sprendimo pagrįstumą ir teisėtumą, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų (ABTĮ 140 str. 1 d.). Apeliacinis procesas nėra bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme pratęsimas. Apeliacinės instancijos teismas paprastai gali tikrinti bylą tik ta apimtimi, kuria byla buvo išnagrinėta pirmosios instancijos teisme ir kuri buvo užfiksuota pirmosios instancijos teismo sprendimu (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A822-1321/2013; 2017 m. birželio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1855-575/2017).

28. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas nesutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad nagrinėjamos bylos dalis dėl Protokolo panaikinimo turėjo būti nutraukta. Pareiškėjo manymu, jeigu teismas manė, kad atsakovo Protokolas buvo pagrįstas, šioje dalyje teismas turėjo atmesti pareiškėjo skundą.

29. ABTĮ 103 straipsnio 1 punktas numato, kad teismas nutraukia bylą, jeigu byla nepriskirtina administracinių teismų kompetencijai, išskyrus atvejus, kai byla teisminga bendrosios kompetencijos teismui.

30. Pažymėtina, kad ne kiekvienas viešojo administravimo institucijos priimamas aktas gali būti skundžiamas administraciniam teismui. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra išaiškinęs (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS146-327/2011), kad ginčo administracinėje byloje dalyku gali būti tik toks viešojo administravimo subjekto priimtas administracinis aktas, kuris atitinkamiems asmenims nustato tam tikras teises ar pareigas, sukelia teisines pasekmes. Dėl to administraciniuose teismuose nėra nagrinėjami ginčai dėl viešojo administravimo subjektų priimtų konstatuojamojo pobūdžio aktų (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. spalio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS-1193-552/2015); skundas negali būti teikiamas dėl tarpinių viešojo administravimo subjekto priimamų dokumentų, kuriais siekiama parengti ar sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. rugsėjo 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-1138-858/2015).

31. Įvertinus ginčijamą Protokolą matyti, kad juo buvo siekiama sudaryti prielaidas priimti galutinį sprendimą – nagrinėjamu atveju, tai – būtent NMA skundžiamas Sprendimas, kuriuo buvo grąžinta pareiškėjui išmokėta paramos dalis. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo vertinimu, kad Protokolas yra tarpinio pobūdžio dokumentas. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką tuo atveju, kai skundo priėmimo nagrinėti stadijoje akivaizdu, kad skundžiamas aktas ar veiksmas, jokių teisinių pasekmių nesukelia, kad jis negali būti ginčo administraciniame teisme objektu, skundą galima atsisakyti priimti nagrinėti, o skundą priėmus nagrinėti, – administracinę bylą nutraukti kaip nepriskirtiną administraciniams teismams, kadangi, nagrinėdamas skundus dėl teisinių pasekmių negalinčių sukelti ir nesukeliančių aktų ar veiksmų, teismas asmens teisių apginti negalėtų, nes net ir skundo tenkinimo atveju, asmens teisių ir pareigų apimtis nepasikeistų, o pats procesas būtų iš esmės beprasmis (žr., pvz., 2010 m. balandžio 6 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-172/2010; 2010 m. spalio 22 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS143-560/2010 ir kt.). Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutraukė bylos dalį dėl Protokolo panaikinimo.

32. Pareiškėjas taip pat teigia, kad jam paskirta administracinė nuobauda – 1 881,13 Eur negalėjo būti paskirta.

33. Atsakydama į šiuos argumentus teisėjų kolegija pažymi, kad paramos lėšų grąžinimas, nesilaikius sutartų sąlygų, nėra sankcija (nors ši sąvoka dažnai ir vartojama) (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2020 m. liepos 20 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-9-968-2020). Taigi, pareiškėjui paskirta ne sankcija (nuobauda), o atitinkama administracinė priemonė, t. y. išmokėtos paramos dalies susigrąžinimas. Atitinkamai sutiktina su pirmosios instancijos teismo argumentu, kad Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas tarp šalių susiklosčiusių administracinių teisinių santykių nereglamentuoja.

34. Savo ruožtu pritaikyta administracinė priemonė – dalies lėšų grąžinimas, buvo reglamentuotas Pažeidimų administravimo taisyklėse, kurios taikytinos atliekant (atlikus) pažeidimų tyrimą (Programos administravimo taisyklių 253.10 p.). Šių argumentų kontekste paminėtina, kad, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, Pagal Programos administravimo taisyklių 208 punktą paramos gavėjas privalo saugoti šiuos su Programos įgyvendinimu susijusius dokumentus: paramos paraiškos ir jos priedų kopijas (208.1 papunktis); paramos sutarties, kai tokia sutartis sudaroma, ir visų paramos sutarties pakeitimų originalus (208.2 papunktis); projekto ataskaitų ir jų priedų kopijas, kitus su projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus (208.3 papunktis); išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentų originalus bei mokėjimo prašymų kopijas (208.4 papunktis); susirašinėjimo su NMA dokumentus (208.5 papunktis); viešųjų pirkimų arba pirkimų vykdymo dokumentų originalus arba kopijas (208.6 papunktis); įgyvendintas viešumo priemones įrodančius dokumentus (208.7 papunktis); kitus su paramos paraiška ir projekto įgyvendinimu susijusius dokumentus (208.8 papunktis). Pažeidimą NMA gali nustatyti tuomet, kai pareiškėjas arba paramos gavėjas pažeidžia norminiuose teisės aktuose ir paramos skyrimo bei naudojimo sąlygose nustatytą dokumentų saugojimo tvarką (Programos administravimo taisyklių 253.10 papunktis). Šiomis ir kitomis aktualiomis teisės aktų nuostatomis vadovavosi pirmosios instancijos teismas, todėl apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su hipotetinio pobūdžio argumentais, išdėstytais apeliaciniame skunde, kad teismas vadovavosi netinkamu teisiniu reguliavimu ar netinkamai vertino aktualius teisės aktus, ar kad paskirta administracinė priemonė („sankcija“) negalėjo būti paskirta.

35. Pareiškėjas taip pat teigia, kad, nors jis pateikė aktualius įrodymus, pirmosios instancijos teismas pareiškėjo atžvilgiu „demonstravo priešiškumą ir šališkumą“, todėl nepagrįstai nevertino pateiktų dokumentų ir pareiškėjo skundą atmetė.

36. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos argumentus, pažymi, kad įrodymai administracinėje byloje yra visi faktiniai duomenys, kurie priimti bylą nagrinėjančio teismo ir kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių proceso šalių reikalavimus bei atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra (ABTĮ 56 str. 1 d.). Nurodyti faktiniai duomenys nustatomi tokiomis priemonėmis: proceso šalių ir jų atstovų paaiškinimais, liudytojų parodymais, specialistų paaiškinimais ir ekspertų išvadomis, daiktiniais įrodymais, dokumentais ir kitais rašytiniais, elektroniniais, garso bei vaizdo įrodymais (ABTĮ 56 str. 2 d.). Jokie įrodymai teismui neturi iš anksto nustatytos galios. Teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais (ABTĮ 56 str. 7 d.). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismo įsitikinimas turi būti pagrįstas byloje esančių įrodymų tyrimu ir vertinimu, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja. Vertindamas įrodymus, teismas turi įvertinti kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę ir iš įrodymų viseto duomenų padaryti išvadas. Teismas turi įvertinti įrodymų įrodomąją reikšmę ir iš jų visumos daryti išvadą apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą. Be to, teismas kiekvienoje konkrečioje situacijoje turi spręsti dėl byloje esančių įrodymų pakankamumo ir patikimumo, įvertinti, ar nėra prieštaravimų tarp įrodymų, ar šalutiniai duomenys patvirtina pagrindinius, ar pakankami tiesioginiai duomenys, ar nuoseklūs šalutiniai įrodomieji faktai. Vertinant įrodymus turi būti vadovaujamasi ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais, teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijais (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. rugpjūčio 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-4688-415/2018; 2016 m. vasario 8 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-500-756/2016).

37. Nagrinėdami administracines bylas, teisėjai privalo aktyviai dalyvauti tiriant įrodymus, nustatant visas bylai svarbias aplinkybes ir visapusiškai, objektyviai jas ištiriant (ABTĮ 80 str. 1 d.). Priimdamas sprendimą, administracinis teismas turi įvertinti ištirtus teismo posėdyje įrodymus ir, be kita ko, konstatuoti, kurios aplinkybės, turinčios bylai esminės reikšmės, yra nustatytos ir kurios nenustatytos (ABTĮ 86 str. 2 d.).

38. Kaip argumentą, kad teismas netinkamai išnagrinėjo įrodymus, pareiškėjas nurodo tai, kad teismas buvo šališkas. Visais atvejais abejonės dėl teisėjų nešališkumo ar suinteresuotumo bylos baigtimi turi būti pagrįstos konkrečiais įrodymais, o ne tik asmenų samprotavimais, prielaidomis (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS822-885/2011; kt.). Vertintina, kad pareiškėjas pirmosios instancijos teismo šališkumą iš esmės grindžia teismo procesine veikla, t. y. teismo sprendimu atmesti jo skundą, tačiau teismo (teisėjų) jurisdikcinė veikla, kurios išorinė išraiškos forma – atskirų procesinių veiksmų atlikimas ir procesinių sprendimų priėmimas, negali savaime būti vertinama kaip teismo (teisėjų) šališkumo bei suinteresuotumo bylos baigtimi įrodymas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2018 m. sausio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-3072-520/2018; 2019 m. liepos 31 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-3256-968/2019; 2021 m. sausio 13 d. nutartį administracinėje byloje Nr. TA-63-492/2021). Taip pat aplinkybė, jog teismas ginčą išsprendžia ne taip, kaip to norėtų ginčo šalis, negali būti traktuojama kaip teismo šališkumas ar neobjektyvumas. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas nenurodė konkrečių ir įrodymais pagrįstų aplinkybių, patvirtinančių bylą nagrinėjusio teismo suinteresuotumą bylos baigtimi, tendencingumą, išankstinį nusistatymą prieš pareiškėją, todėl nėra pagrindo daryti išvadą, jog teismas buvo šališkas. Be to, vien tai, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pareiškėjui iš dalies palankų sprendimą, savaime nereiškia teismo šališkumo.

39. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad nors pareiškėjas teigia, jog pirmosios instancijos teismas nevertino jo pateiktų įrodymų, tačiau iš pirmosios instancijos teismo sprendimo matyti, kad minėtus pareiškėjo pateiktus įrodymus (be kita ko, gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalus, kasos pajamų orderius) teismas vertino bei konstatavo, kad pateikti įrodymai nepaneigia NMA Sprendimu nustatyto dokumentų saugojimo įsipareigojimo nesilaikymo. Teismas, be kita ko, nurodė, kad tai, jog FNTT tyrimą atliko pagal pareiškėjo NMA pateiktų dokumentų, t. y. pajamų apskaitos registro, 2014 m. pareiškėjo pajamų ir išlaidų suvestinės kopijas, nepaneigia fakto, kad kratos metu minėti dokumentai pas pareiškėją nebuvo rasti ir kad pareiškėjas minėtų dokumentų neišsaugojo Paramos sutarties 17.9 punkte nustatytą laiko tarpą, nors jų kopijas, kaip kad ir nurodo skunde bei patikslintame skunde, visą kaimo turizmo priežiūros laikotarpį nuo 2011 m. birželio 17 d. iki 2016 m. birželio 17 d. teikė NMA kartu su ataskaitomis. Dokumentų kopijų pateikimas NMA Projektui vertinti, nepanaikino pareiškėjo su NMA sudaryta Paramos sutartimi prisiimtų Programos administravimo taisyklių 208 punkte nurodytų dokumentų saugojimo įsipareigojimų. Teismo sprendime taip pat nurodyta, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose fiksuotos išimtinai pareiškėjo pajamos (fiksuota teismui teiktų orderių informacija), pirmosios instancijos teismo vertinimu, pateiktų išrašų iš registrų kopijos nėra Gyventojo individualios veiklos pajamų-išlaidų apskaitos žurnalai. Pareiškėjas apeliaciniame skunde dėl nurodytų argumentų nepasisakė, nepateikė šių išvadų paneigiančių įrodymų ar argumentų, todėl apeliacinės instancijos teismas plačiau dėl jų nepasisako, kadangi priešingai, nei teigia pareiškėjas, teismas šiuos įrodymus vertino.

40. Apibendrindama šioje nutartyje aptartas bylos faktines ir teisines aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pareiškėjo apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimas paliekamas nepakeistas, o pareiškėjo apeliacinis skundas atmetamas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjo A. A. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2021 m. rugsėjo 13 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Artūras Drigotas

Jolanta Malijauskienė

Virginija Volskienė