f98d5785-2e89-4c71-b83c-53ec5bd391fa · Lietuvos apeliacinis teismas

Civilinė byla Nr. 2-2594/2013Proceso Nr. 2-55-3-03192-2009-1Procesinio sprendimo kategorija: 126.5. (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I SLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2013 m. gruodžio 10 d.Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų: Danutės GasiÅ«nienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Rasos GudžiÅ«nienės ir Danguolės Martinavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo atsakovo bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ atskirÄ jį skundÄ dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutarties, kuria kreditoriaus Danske Bank A/S praÅ¡ymas dėl kreditorinio reikalavimo patvirtinimo tenkintas iÅ¡ dalies, priimtos uždarosios akcinės bendrovės „Prostinvest“ bankroto byloje, ir n u s t a t ė :I.

Ginčo esmė Vilniaus apygardos teismo 2010 m. vasario 17 d. nutartimi, įsiteisėjusia 2010 m. balandžio 15 d., buvo iÅ¡kelta UAB „Prostinvest“ (buvęs pavadinimas UAB „Baltijos Ąžuolas“) bankroto byla, įmonės bankroto administratoriumi paskirta Asociacija „Intekta“, 2010 m. spalio 18 d. nutartimi BUAB „Prostinvest“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , 22 543 659,35 Lt finansinis reikalavimas.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi, palikdamas nepakeistÄ teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S 21 101 943,15 Lt dydžio kreditorinis reikalavimas, kurio dalis – 4 008 892,92 Lt patvirtinta kaip reikalavimas, užtikrintas hipoteka bei įkeitimu, kita dalis – 17 093 050,23 Lt patvirtinta kaip III eile tenkintinas kreditorinis reikalavimas, klausimÄ dėl 1 442 190,34 Lt finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, panaikindamas dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalis dėl Danske Bank A/S 17 093 050,23 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, ir perdavė pirmosios instancijos teismui nurodyto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo. Teismui pateiktu patikslintu praÅ¡ymu, kreditorius Danske Bank A/S prašė patvirtinti papildomÄ 896 399,38 Lt finansinį reikalavimÄ , kurį sudaro 790 413,67 Lt reikalavimas užtikrintas hipoteka ir įkeitimu pagal 2005 m. spalio 14 d. kredito sutartį Nr. K200510-1267 su jos pakeitimais (79 603,01 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų, 59 974, 88 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių, 1 191,09 EUR nesumokėto įsipareigojimo mokesčio ir 88 581,88 EUR 9 proc. dydžio metinių palÅ«kanų nuo negrÄ Å¾intos skolos, skaičiuojant palÅ«kanas nuo pakartotinio praÅ¡ymo gavimo dienos, 128 Lt žyminio mokesčio) bei 30 619,32 EUR (105 985,71 Lt) pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. K200408-1031 su jos pakeitimais (28 211,02 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų palÅ«kanų, 2 408,30 EUR priskaičiuotų ir nesumokėtų delspinigių).

BUAB „Prostinvest“ administratorius su pareikÅ¡tu reikalavimu nesutiko, nurodydamas, kad kreditorius neįvykdė aukÅ¡tesnės instancijos teismo reikalavimų, nepateikė detalių mokėjimų paaiÅ¡kinimų, palÅ«kanų ir delspinigių skaičiuočių, jų susidarymo pagrindų, todėl nepagrindė 896 399,38 Lt kreditorinio reikalavimo. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė Vilniaus apygardos teismas 2013 m. spalio 3 d. nutartimi kreditoriaus Danske Bank A/S kreditorinį reikalavimÄ tenkino iÅ¡ dalies; patvirtino III eile tenkintinÄ reikalavimÄ 661 712,58 Lt sumai, kitoje dalyje praÅ¡ymÄ atmetė.Teismas įvertino bylos aplinkybes, patvirtinančias, jog Vilniaus apygardos teismas 2011 m. sausio 27 d. nutartimi patvirtino kreditoriaus Danske bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , 22 543 659,35 Lt reikalavimÄ , iÅ¡ kurio hipotekos ir įkeitimo lakÅ¡tais užtikrintÄ Â Â Â Â Â Â Â Â 4 008 862,92 Lt reikalavimÄ .

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų kolegija 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartį pakeitė, nutarties dalį, kuria patvirtintas 21 101 943,15 Lt reikalavimas, kurio 4 008 892,92 Lt dalis patvirtinta kaip reikalavimas, užtikrintas įkeitimu ir hipoteka, o 17 093 050,23 Lt dalis – kaip trečia eile tenkintinas kreditoriaus reikalavimas, paliko nepakeistÄ , o klausimÄ dėl trečia eile tenkintino kreditoriaus reikalavimo dalies, sudarančios 1 442 190,34 Lt, tvirtinimo, perdavė pirmosios instancijos teismui spręsti iÅ¡ naujo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartį pakeitė, perduodamas nagrinėti iÅ¡ naujo Danske Bank A/S 17 093 050,23 Lt trečiÄ ja eile tenkintino reikalavimo patvirtinimo klausimÄ . Bylos nagrinėjimo eigoje kreditorius pateikė teismui kreditorinio reikalavimo patikslinimÄ : reikalavimus dėl negrÄ Å¾into kredito, nesumokėtų palÅ«kanų, delspinigių, įsipareigojimo mokesčio, pateikė sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡us.

Pasisakydamas dėl kreditoriaus reikalavimo pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. K200408-1031 su vėlesniais jos pakeitimais, teismas konstatavo, kad kreditorius pateikė lentelę, kurioje palÅ«kanų reikalavimas paskaičiuotas nuo skolos už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. spalio 9 d., delspinigiai paskaičiuoti už laikotarpį nuo 2008 m. spalio 9 d. iki 2009 m. birželio 3 d. Teismas nurodė, kad pagal sutartį atsakovui suteikto 3 099 473,25 EUR kredito grÄ Å¾inimo terminas nustatytas 2008 m. kovo 1 d.

Taip pat teismas atsižvelgė į tai, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje konstatuota, jog į kreditorinio reikalavimo sudėtį pagrįstai yra įtraukti 28 211,02 EUR (97 649,62 Lt) palÅ«kanų, o nėra aiÅ¡kus 2 408,30 EUR (8 336,09 Lt) delspinigių paskaičiavimas, todėl Å¡ioje dalyje kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas buvo grÄ Å¾intas naujam nagrinėjimui. BUAB „Prostinvest“ administratoriaus argumentus, kad kreditorinis reikalavimas dėl 28 211,02 EUR palÅ«kanų negali bÅ«ti tvirtinamas, nes 2008 m. spalio 9 d. fiksuotas suteiktos paskolos likutis – skola yra 0,00 Lt, t. y. kreditas yra padengtas visiÅ¡kai (CK 6.123 str. 3 d., CK 6.872 str. 2 d., CK 6.123 str. 2 d.), teismas atmetė, nustatęs, kad reikalaujamos palÅ«kanos yra paskaičiuotos už termino grÄ Å¾inti paskolÄ pažeidimÄ , taip pat pažymėjęs, kad dėl jų teisėtumo jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas minėtoje nutartyje, todėl Å¡ioje dalyje reikalavimÄ patenkino.

Teismas atmetė 2 408,30 EUR delspinigių reikalavimÄ , skolininko praÅ¡ymu pritaikęs senatį (CK 1.125 str. 5 d.). Dėl banko reikalavimo pagal 2005 m. spalio 14 d. kredito sutartį Nr. K200510-1267 su vėlesniais jos pakeitimais teismas nustatė, kad atsakovo bankroto byloje patvirtintas 4 008 892,92 Lt reikalavimas užtikrintas hipoteka ir įkeitimu; pagal Å¡iÄ sutartį likęs nepatvirtintas reikalavimas sudaro 790 413,67 Lt. Banko reikalavimÄ dėl 79 603,01 EUR palÅ«kanų bei 128 Lt žyminio mokesčio teismas pripažino pagrįstu, motyvuodamas tuo, kad dėl Å¡ių reikalavimų yra priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 8 d. sprendimas; kad atsakovas neįrodė tinkamo prievolės įvykdymo kreditoriui.

Banko reikalavimus dėl 58 974,88 EUR delspinigių ir 1 191,09 EUR įsipareigojimo mokesčio teismas atmetė kaip nepagrįstus. ReikalavimÄ dėl 88 581,88 EUR (306 617,32 Lt) procesinių palÅ«kanų teismas tenkintino iÅ¡ dalies, priteisdamas sutartyje nustatyto 9 procentų dydžio metines palÅ«kanas nuo 1 237 736,98 EUR sumos už 273 d. iki skolininko bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kas sudaro 83 318,34 EUR (CK 6.210 str. 2 d.) III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirÄ jį skundÄ argumentai Atsakovas BUAB „Prostinvest“ atskiruoju skundu praÅ¡o panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį skundžiamoje dalyje, kuria buvo patvirtintas III eile Danske Bank A/S kreditorinis reikalavimas 661 712,58 Lt sumoje, ir priimti naujÄ nutartį – Danske Bank A/S kreditorinio reikalavimo netenkinti.

Atskirasis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais:  Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, nevertino dalies esminę reikÅ¡mę turinčių įrodymų, dėl ko nepagrįstai patvirtino kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimÄ dėl 28 211,02 EUR palÅ«kanų pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. K200408-1031 su vėlesniais pakeitimais ir susitarimais. Teismas nepagrįstai motyvavo, kad palÅ«kanos paskaičiuotos už buvusį nesavalaikį paskolos grÄ Å¾inimÄ ir, kad dėl jų teisėtumo jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas.

Pažymi, kad Lietuvos apeliacinis teismas iÅ¡ naujo perdavė svarstyti klausimÄ konstatavęs, kad yra tam tikrų neaiÅ¡kumų dėl kreditoriaus pareikÅ¡toje finansinėje pretenzijoje įraÅ¡ytų kai kurių sumų teisingumo; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi bylos dalį dėl 17 093 050,23 Lt reikalavimo (įskaitant ir reikalavimÄ dėl 28 211,02 EUR palÅ«kanų) perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, t. y. byla nesibaigė įsiteisėjusiu sprendimu, kas reiÅ¡kia, kad teismas privalėjo visus apelianto atsikirtimus vertinti iÅ¡ naujo.Kreditorius nepaÅ¡alino abejonių dėl minėtos sumos pagrįstumo, kadangi pateikė naujas paskaičiavimo lenteles, kurios identiÅ¡kos 2010 m. rugpjūčio 3 d. lentelėms, buvusioms byloje, tai reiÅ¡kia, kad neįrodė paskaičiuotos sumos pagrįstumo.

Paskolos sutartis realinė ir 28 211,02 EUR kreditorinio reikalavimo sumÄ teismas galėjo tvirtinti tik pateikus pirminius tiesioginius įrodymus, kokia dalis kredito buvo iÅ¡mokėta, kokia grÄ Å¾inta ir kokiais terminais, pagal kokiÄ formulę ir už kokį laikotarpį palÅ«kanos apskaičiuotos. Teismas nebuvo aktyvus ir iÅ¡samiai Å¡ių aplinkybių nesiaiÅ¡kino.Teismo iÅ¡vada, kad 28 211,02 EUR palÅ«kanos paskaičiuotos už termino grÄ Å¾inti paskolÄ pažeidimÄ , neteisinga, kadangi netinkamai aiÅ¡kintos ir taikytos CK 6.123 straipsnio nuostatos.

Pats kreditorius pridėjo lentelę, patvirtinančiÄ , kad 2008 m. spalio 9 d. suteiktos paskolos skola yra lygi nuliui. Pagal kredito sutarties 70 punktÄ , palÅ«kanos užskaitomos pirmiau nei kreditas. Pakeitęs mokėjimų užskaitymo eiliÅ¡kumÄ , kreditorius prarado teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl palÅ«kanų, o teismas tvirtinti tokį reikalavimÄ . Aplinkybę, kad BUAB „Prostinvest“ atlikti mokėjimai įskaityti kaip kredito grÄ Å¾inimas, 2013 m. vasario 8 d. posėdžio metu patvirtino ir kreditoriaus atstovas, tai patvirtina ir į bylÄ pateikti sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ai, tačiau teismas Å¡ių aplinkybių nevertino.Reikalavimo dalies pagal 2005 m. spalio 14 d. kredito sutartį Nr. K200510-1267 su vėlesniu pakeitimu tvirtinimÄ teismas nepagrįstai grindė vienintele aplinkybe - dėl Å¡ios sumos priimtu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 8 d. sprendimu.

Pažymėtina, kad hipotekos teisėjas nesprendžia ginčų dėl teisės, todėl kreditorius nepriklausomai nuo to, yra ar ne hipotekos skyriaus nutartis, turėjo įrodyti Å¡ių sumų pagrįstumÄ , o ne perkelti įrodinėjimo naÅ¡tÄ apeliantui, kad jis paneiginėtų priskaičiuotas sumas. Kreditorius nepateikė teismui įrodymų, kuriais grindžiamas jo reikalavimas dėl 79 603,01 EUR palÅ«kanų. Atitinkamai teismas neturėjo pagrindo tenkinti ir iÅ¡vestinio reikalavimo dėl procesinių palÅ«kanų.

Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neįvertino dalies esminę reikÅ¡mę turinčių duomenų – sprendimÄ grindė tik dalimi selektyviai parinktų duomenų, likusių įrodymų nevertino, nevertino apelianto pateiktų įrodymų, todėl tinkamai neįvertino įrodymų viseto. Atsiliepimu į atskirÄ jį skundÄ kreditorius Danske Bank A/S praÅ¡o Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ , o atskirÄ jį skundÄ atmesti. Atsiliepimas grindžiamas Å¡iais argumentais:Teismas pagrįstai rėmėsi Lietuvos apeliacinis teismo 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi, kurioje sprendžiant kreditorinio reikalavimo dydžio pagrįstumo klausimÄ , aiÅ¡kiai pasisakyta, kad ginčo dėl 28 211,02 EUR palÅ«kanų nėra, byloje pateikti pagrįsti banko įrodymai, jog atsakovas Å¡iÄ sumÄ skolingas pagal kredito sutartį.

Be to, iÅ¡ skundžiamos nutarties nematyti, jog teismas bÅ«tų rėmęsis vien apeliacinės instancijos teismo nutartimi, kaip sprendimu, turinčiu res judicata galiÄ , tesimas rėmėsi visa bylos medžiaga.Å alys buvo sudarę konsensualines kreditavimo sutartis; apeliantas neginčija kredito gavimo. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad palÅ«kanos paskaičiuotos už ne laiku atliktÄ kredito grÄ Å¾inimÄ ir tai matyti iÅ¡ į bylÄ pateiktų skolos paskaičiavimo lentelių.Apeliantas neteisus, kad jis laikomas tinkamai įvykdžiusiu prievolę CK 6.123 straipsnio 1 dalies pagrindu.

Kreditavimo sutarties samprata apima tai, kad viena Å¡alis įsipareigoja suteikti kreditÄ , o kita – grÄ Å¾inti gautÄ kredito sumÄ bei mokėti palÅ«kanas, todėl apelianto prievolė gali bÅ«ti laikoma pasibaigusia tik tada, kai skolininkas grÄ Å¾ina kreditÄ bei sumoka palÅ«kanas. SumÄ , lygiÄ iÅ¡duoto kredito sumai, apeliantas sumokėjo, tačiau palÅ«kanos už laiku negrÄ Å¾intÄ kreditÄ nebuvo sumokėtos, todėl bankas turi teisę jų reikalauti. Byloje yra įrodymai, patvirtinantys banko reikalavimo pagrįstumÄ , o prieÅ¡ingų įrodymų apeliantas nepateikė.Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus nutartimi ginčas tarp Å¡alių iÅ¡spręstas; bankas pateikė į bylÄ visus įrodymus, pagrindžiančius Å¡ios skolos egzistavimÄ , tiek pirminius įrodymus, pagrindžiančius kredito lėšų iÅ¡mokėjimÄ .

Teismas visapusiÅ¡kai iÅ¡nagrinėjo ir įvertino visas aplinkybes ir surinktus įrodymus bei priėmė teisingÄ sprendimÄ . IV. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir iÅ¡vados Atskirasis skundas atmestinas.Apeliacijos objektÄ sudaro teismo nutarties dalies, kuria patvirtinti bankrutavusios įmonės kreditoriaus reikalavimai, kylantys iÅ¡ 2004 m. rugpjūčio 20 d. ir 2005 m. spalio 14 d. kredito sutarčių su vėlesniais jų pakeitimais, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimÄ apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.).

Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.Ä®monių bankroto įstatymo (toliau – Ä®BÄ®) 11 straipsnio 3 dalies 10 punktas numato, kad įmonės administratorius pagal kreditorių pareikÅ¡tus reikalavimus, patikslintus pagal įmonės finansinės apskaitos dokumentus, sudaro visų įmonės kreditorių bei jų reikalavimų sÄ raÅ¡Ä ir pateikia jį teismui tvirtinti, kreditorių susirinkime ir teisme ginčija nepagrįstus kreditorių reikalavimus. Pagal Ä®BÄ® 26 straipsnio 1 dalį kreditorių reikalavimus tvirtina teismas.

Kreditorių sÄ raÅ¡o ir jų finansinių reikalavimų patikslinimai galimi iki nutarties nutraukti bankroto bylÄ arba sprendimo dėl įmonės pabaigos priėmimo. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kreditoriaus reikalavimo patvirtinimas ar atsisakymas jį tvirtinti taip pat lemia ne tik konkretaus kreditoriaus teisę visiÅ¡kai ar iÅ¡ dalies gauti savo reikalavimų patenkinimÄ iÅ¡ bankrutuojančios įmonės turto, bet ir turi įtakos patvirtintų kreditorių reikalavimų bendrai sumai bei proporcijoms, kuriomis bus tenkinami visų kreditorių reikalavimai.

Dėl to reikalavimo patikrinimo stadija, einanti prieÅ¡ jo patvirtinimÄ , yra reikÅ¡minga ne tik kreditoriaus reikalavimÄ reiÅ¡kiančiam, bet ir kitiems kreditoriams, ir yra bÅ«tina kreditoriaus reikalavimo patvirtinimo sÄ lyga. Pirminį kreditoriaus pareikÅ¡tų reikalavimų patikrinimÄ atlieka bankrutuojančios įmonės administratorius pagal kreditoriaus bei įmonės pateiktus apskaitos dokumentus, ir reikalavimus arba teikia tvirtinti teismui, arba juos ginčija teisme. Nepriklausomai nuo administratoriaus pozicijos dėl konkrečių kreditorių reikalavimų, juos dar kartÄ tikrina teismas.

Dėl administratoriaus ginčijamo reikalavimo tvirtinimo teismas sprendžia teismo posėdyje, pranešęs administratoriui ir asmenims, kurių reikalavimai yra ginčijami (Ä®BÄ® 26 str. 4 d.). Taip sudaromos realios galimybės taikyti rungimosi principÄ , nes tiek administratoriui, tiek kreditoriui tenka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad teismas kreditoriaus reikalavimÄ tvirtina tik tokiu atveju, jei iÅ¡ byloje esančių duomenų galima iÅ¡vada, jog jis pagrįstas įrodymais, kurių nepaneigia kiti įrodymai (pvz.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2009). Tačiau, atsižvelgiant į vieÅ¡ojo intereso egzistavimÄ bankroto bylose, teismas jose turi bÅ«ti aktyvus ir, nesant byloje pakankamai duomenų iÅ¡vadai dėl kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, imtis priemonių iÅ¡aiÅ¡kinti kreditoriaus reikalavimo patvirtinimui reikÅ¡mingas aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-188/2011).Bylos medžiaga liudija, kad Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutartimi buvo patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S, veikiančio per Danske Bank A/S Lietuvos filialÄ , 22 543 659,35 Lt finansinis reikalavimas;

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartimi, palikdamas nepakeistÄ teismo nutarties dalį, kuria patvirtintas kreditoriaus Danske Bank A/S 21 101 943,15 Lt dydžio reikalavimas, kurio dalis – 4 008 892,92 Lt, patvirtinta kaip reikalavimas, užtikrintas hipoteka bei įkeitimu, kita dalis – 17 093 050,23 Lt, patvirtinta kaip III eile tenkintinas kreditorinis reikalavimas, klausimÄ dėl 1 442 190,34 Lt finansinio reikalavimo dalies patvirtinimo perdavė nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo nutartį, panaikindamas jos dalį, kuria palikta nepakeista Vilniaus apygardos teismo 2010 m. spalio 18 d. nutarties dalis dėl Danske Bank A/S 17 093 050,23 Lt finansinio reikalavimo patvirtinimo, ir nurodyto finansinio reikalavimo tvirtinimo klausimÄ perdavė pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo. Skundžiama nutartimi buvo sprendžiamas kreditoriaus Danske Bank A/S reikalavimų, kylančių iÅ¡ 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutarties Nr. K200408-1031 su vėlesniais jos pakeitimais ir susitarimais bei 2005 m. spalio 14 d. kredito sutarties Nr. K200510-1267 su vėlesniais jos pakeitimais ir papildymais, patvirtinimo klausimas.

Dėl reikalavimo pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. K200408-1031 su vėlesniais pakeitimais ir susitarimais Bylos duomenys liudija, kad pagal Å¡iÄ kredito sutartį su vėlesniais pakeitimais, atsakovui buvo suteiktas 3 099 473,25 EUR kreditas, nustatant galutinį jo grÄ Å¾inimÄ 2008 m. kovo 1 d. (t. 2, 146-153 b. l.). Skundžiama nutartimi teismas patvirtino banko 28 211,02 EUR palÅ«kanų reikalavimÄ , nustatęs, kad Å¡ios palÅ«kanos yra paskaičiuotos už paskolos grÄ Å¾inimo termino praleidimÄ , bei pažymėjęs, kad dėl jų teisėtumo jau yra pasisakęs Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje.Apeliantas neteisingai interpretuoja Lietuvos apeliacinio teismo bei Aukščiausiojo Teismo nutarčių turinį.

Apelianto teigimu, Lietuvos apeliacinis teismas perdavė iÅ¡ naujo svarstyti kreditorinį reikalavimÄ dėl tam tikrų neaiÅ¡kumų kreditoriaus pareikÅ¡toje finansinėje pretenzijoje įraÅ¡ytų kai kurių sumų teisingumo; Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2011 m. gruodžio 30 d. nutartimi bylos dalį dėl 17 093 050,23 Lt reikalavimo (įskaitant ir reikalavimÄ dėl 28 211,02 EUR palÅ«kanų) perdavė Vilniaus apygardos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo, todėl byla nesibaigė įsiteisėjusiu sprendimu ir pirmosios isntancijos teismas privalėjo visus apelianto atsikirtimus vertinti iÅ¡ naujo.

Lietuvos apeliacinis teismas 2011 m. gegužės 13 d. nutartyje konstatavo, kad į kreditorinio reikalavimo sudėtį pagrįstai yra įtraukti 28 211,02 EUR (97 649,62 Lt) palÅ«kanų, nes Å¡i suma nuosekliai yra nurodyta tiek 2009 m. lapkričio 27 d. pažymoje dėl įsiskolinimo, tiek 2010 m. gegužės 28 d. finansinėje pretenzijoje, tiek 2010 m. rugpjūčio 3 d. pažymoje dėl skolos paskaičiavimo. Apeliacinės instancijos teismui buvo neaiÅ¡kus tik 2 408,30 EUR (8 336,09 Lt) delspinigių paskaičiavimas, todėl tik Å¡ioje dalyje buvo grÄ Å¾intas kreditorinio reikalavimo tvirtinimo klausimas naujam nagrinėjimui.

Tuo tarpu kasacinis teismas nors ir perdavė 17 093 050,23 Lt trečia eile tenkintino reikalavimo patvirtinimo klausimÄ nagrinėti iÅ¡ naujo pirmosios instancijos teismui, tačiau nagrinėjo tik kasacijos dalyku buvusius argumentus dėl kreditorinio reikalavimo dalies, kylančios laidavimo sutarčių pagrindu, o dėl reikalavimų, kylančių kredito sutarčių pagrindu, nepasisakė ir teismų nustatytų aplinkybių Å¡iuo aspektu nevertino. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ remtis Lietuvos apeliacinio teismo padarytomis iÅ¡vadomis dėl 28 211,02 EUR (97 649,62 Lt) palÅ«kanų pagal 2004 m. rugpjūčio 20 d. kredito sutartį Nr. K200408-1031 reikalavimo pagrįstumo.

Kita vertus pažymėtina, kad skundžiamoje nutartyje teismo iÅ¡vados padarytos įvertinus bylos medžiagÄ , o ne vien tik remiantis minėtoje Lietuvos apeliacinio teismo nutarties iÅ¡vadomis. Bylos duomenys liudija, kad kreditorius, tikslindamas savo reikalavimÄ , teikė į bylÄ papildomus įrodymus, nuosekliai tvirtino, kad 28 211,02 EUR palÅ«kanos yra paskaičiuotos už kredito nustatytu laiku negrÄ Å¾intÄ , teikė tai patvirtinančias skolos paskaičiavimo lenteles. Apelianto argumentai, kad Å¡alis siejusi sutartis yra realinė, viena vertus yra nepagrįsti, nes kreditavimo sutartis yra konsensualinė, laikoma sudaryta Å¡alims sutarus dėl esminių sutarties sÄ lygų, kita vertus, teisiÅ¡kai nereikÅ¡mingi, kadangi byloje nėra ginčo dėl byloje pateiktais sÄ skaitų iÅ¡raÅ¡ais patvirtintos aplinkybės, jog sutartinę prievolę suteikti kreditÄ bankas yra įvykdęs tinkamai.

Nepagrįsti apelianto argumentai dėl netinkamai aiÅ¡kintų ir taikytų CK 6.123 ir 6.39 straipsnių nuostatų. Kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sÄ lygomis pinigines lėšas (kreditÄ ), o kredito gavėjas įsipareigoja gautÄ sumÄ grÄ Å¾inti kreditoriui ir mokėti palÅ«kanas (CK 6.881 str. 1 d.). Todėl CK 6.123 straipsnio pagrindu kreditavimo prievolė gali bÅ«ti laikoma pasibaigusia tik skolininkui grÄ Å¾inus kreditÄ ir sumokėjus pagal sutartį tenkančias palÅ«kanas.

Nagrinėjamu atveju kredito sutartyje nustatytas galutinis kredito grÄ Å¾inimo terminas yra 2008 m. lapkričio 17 d., taigi galiojant Å¡alis siejančiai sutarčiai nėra pagrindo taikyti prievolių pabaigÄ reglamentuojančių normų.Apeliantas teigia, kad kreditoriaus pateikta lentelė patvirtina, jog 2008 m. spalio 9 d. suteiktos paskolos skola yra lygi nuliui; o bankas, pakeitęs sutarties 70 punkto sÄ lygoje nustatytÄ mokėjimų užskaitymo eiliÅ¡kumÄ , prarado teisę reikÅ¡ti reikalavimÄ dėl palÅ«kanų.

Kreditavimo sutarties 70 punktu Å¡alys susitarė, kad visi kliento mokėjimai pagal sutartį užskaitomi tokia tvarka: pirma, užskaitomos iÅ¡laidos (mokesčiai ir rinkliavos), susijusios su mokėjimo atlikimu ir kitos bankų iÅ¡laidos, susijusios su kredito administravimu, jei tokių yra, užskaitomi bankų mokesčiai, rinkliavos, patirtų nuostolių atlyginimas; antra, netesybos; trečia, palÅ«kanos pagal jų mokėjimo terminų eiliÅ¡kumÄ ; ketvirta, užskaitomas kreditas pagal jo grÄ Å¾inimo eiliÅ¡kumÄ (t. 6, 29-42 b. l.).

Argumentai dėl sumokėtų sumų įskaitymo eiliÅ¡kumo nagrinėjamu atveju neturi teisinės reikÅ¡mės. Byloje pateikti sÄ skaitos iÅ¡raÅ¡ai (t. 7, b. l. 113-132) liudija, kad tiek kredito grÄ Å¾inimas, tiek palÅ«kanų mokėjimas buvo vykdomas nenuosekliai ir ne pagal sutarties sÄ lygas. Pagal kreditoriaus pateiktas palÅ«kanų skaičiavimo lenteles palÅ«kanos paskaičiuotos už laikotarpį nuo 2008 m. gegužės 1 d. iki 2008 m. spalio 9 d., t. y. iki dalies kredito grÄ Å¾inimo fakto konstatavimo.

Kreditavimo santykiams taip pat taikomos bendrosios paskolos sutartis reglamentuojančios nuostatos, kiek tai neprieÅ¡tarauja kreditavimo sutarties esmei (CK 6.881 str. 2 d.). Pagal CK 6.874 straipsnio 1 dalį, jeigu paskolos gavėjas laiku negrÄ Å¾ina paskolos sumos, jis privalo mokėti paskolos davėjui CK 6.210 straipsnyje nustatytas palÅ«kanas nuo tos dienos, kada paskolos suma turėjo bÅ«ti grÄ Å¾inta iki jos grÄ Å¾inimo dienos, neatsižvelgiant į palÅ«kanų, nustatytų CK 6.37 straipsnyje mokėjimÄ .

Bylos duomenys ir nurodytas teisinis reglamentavimas patvirtina teismo iÅ¡vadų dėl palÅ«kanų už termino praleidimÄ reikalavimo pagrįstumo teisingumÄ . Skundžiamoje nutartyje teismas iÅ¡dėstė motyvus, kuriais paneigė bankrutavusio skolininko nesutikimo su ginčo reikalavimu argumentus, susijusius su prievolės pasibaigimu. Atskirajame skunde apeliantas pakartoja tuos pačius argumentus, kuriuos nurodė pirmosios instancijos teisme ir kurių nepagrįstumÄ konstatavo teismas, tačiau jie teismo iÅ¡vadų Å¡iuo aspektu nepaneigia.

Apeliantas nepateikė konkrečių argumentų bei įrodymų, paneigiančių kreditoriaus pateiktuose įrodymuose esančių duomenų teisingumÄ . Atsižvelgiant į tai, darytina iÅ¡vada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai tenkino kreditoriaus praÅ¡ymÄ patvirtinti 28 211,02 EUR dydžio finansinį reikalavimÄ už laiku neįvykdytÄ prievolę. Dėl reikalavimo pagal 2005 spalio 14 d. kredito sutartį Nr. K200510-1267 su vėlesniais pakeitimais ir susitarimais Byloje nustatyta, kad kreditoriaus reikalavimÄ pagal Å¡iÄ sutartį sudaro 1 158 133,97 EUR negrÄ Å¾into kredito, 79 603,01 EUR palÅ«kanų, 59 974,88 EUR delspinigių, 1 191,09 EUR įsipareigojimo mokesčio ir 88 581,88 EUR procesinių palÅ«kanų už negrÄ Å¾intÄ skolÄ , skaičiuojant nuo pakartotinio praÅ¡ymo gavimo dienos, 128 Lt žyminio mokesčio, viso 1 386 484,83 EUR ir 128 Lt.

Ä®siteisėjusia Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 27 d. nutarties dalimi UAB „Prostinvest“ bankroto byloje pagal Å¡iÄ kredito sutartį yra patvirtintas 4 008 892,92 Lt reikalavimas, kuris užtikrintas hipoteka ir įkeitimu. Likęs nepatvirtintas reikalavimas sudaro 790 413,67 Lt. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad 79 603,01 EUR palÅ«kanų ir 128 Lt žyminio mokesčio reikalavimas yra pagrįstas, nes dėl jo yra priimtas Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos skyriaus 2009 m. birželio 8 d. sprendimas, o atsakovas neįrodė tinkamo skolos sumokėjimo kreditoriui (CPK 178 str., CK 6.38 str.).

Bylos duomenys liudija, kad hipotekos teismo nutarties pagrindu yra iÅ¡duotas vykdomasis raÅ¡tas (t. 2, 152-153 b. l.). NesutikimÄ su pirmosios instancijos teismo iÅ¡vadomis apeliantas argumentuoja tuo, jog hipotekos teisėjas nesprendžia ginčų dėl teisės, todėl nepriklausomai nuo to, yra ar ne hipotekos skyriaus nutartis, kreditorius turėjo įrodyti Å¡ių sumų pagrįstumÄ .Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Teismo sprendimo privalomumo individualios bylos atžvilgiu iÅ¡raiÅ¡ka yra CPK 182 straipsnio 2 dalies ir 279 straipsnio 4 dalies normos.

CPK 182 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad nereikia įrodinėti aplinkybių, nustatytų įsiteisėjusiu teismo sprendimu kitoje civilinėje ar administracinėje byloje, kurioje dalyvavo tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvaujantiems byloje asmenims (prejudiciniai faktai). Ä®siteisėjusio sprendimo (nutarties) res judicata galia, reiÅ¡kianti draudimÄ Å¡alims ir kitiems dalyvavusiems byloje asmenims, taip pat jų teisių perėmėjams iÅ¡ naujo pareikÅ¡ti teisme tų pačių ieÅ¡kinio reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytus faktus ir teisinius santykius, įtvirtinta CPK 279 straipsnio 4 dalyje.

AiÅ¡kindamas prejudicinio fakto definicijÄ , kasacinis teismas yra nurodęs, kad prejudiciniais faktais laikytinos kitoje byloje įsiteisėjusiu teismo sprendimu nustatytos aplinkybės; prejudicinių faktų galiÄ tokios aplinkybės turi tik tuo atveju, kai abiejose bylose bet kokiu procesiniu statusu dalyvauja tie patys asmenys, iÅ¡skyrus atvejus, kai teismo sprendimas sukelia teisinius padarinius ir nedalyvavusiems byloje asmenims; pirmesnėje civilinėje byloje nustatyti faktai pripažintini prejudiciniais tik tada, kai jie toje byloje buvo įrodinėjimo dalykas ar bent jo dalis, svarbu, kad įrodinėjamas faktas bÅ«tų reikÅ¡mingas abiejose bylose (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-203/2007; 2008 m. vasario 4 d. nutartis, priimta civilinėje Nr. 3K-3-37/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2008; 2009 m. kovo 17 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2009; 2009 m. balandžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-180/2009; kt.).

Ä®siteisėjusio teismo sprendimo (nutarties) res judicata galiÄ lemia ginčo materialinio teisinio santykio Å¡alių dalyvavimas teisminiame procese, suponuojantis draudimÄ pareikÅ¡ti tapatų reikalavimÄ tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti įsiteisėjusiu teismo sprendimu (nutartimi) nustatytų faktų bei teisinių santykių. Toks draudimas taikomas tik proceso Å¡alims, kitiems byloje dalyvavusiems asmenims ir jų teisių perėmėjams (CPK 279 str. 4 d.). Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo hipotekos teisėjo 2009 m. birželio 8 d. nutartimi, skolininkui UAB „Baltijos Ąžuolas“ (buvęs apelianto BUAB „Prostinvest“ pavadinimas) nevykdant hipoteka užtikrintos prievolės, iÅ¡ jo kreditoriui Danske Bank A/S nutarta iÅ¡ieÅ¡koti negrÄ Å¾intÄ kreditÄ , palÅ«kanas ir delspinigius, nukreipiant iÅ¡ieÅ¡kojimÄ Ä¯ įkeistÄ nekilnojamÄ jį turtÄ .

Apeliantas teisus, kad Å¡i hipotekos nutartis, priimta ypatingosios (ne ginčo) teisenos tvarka pagal CPK 558 straipsnio taisykles (galiojusias iki 2012 m. liepos 1 d.), kurioje nebuvo nagrinėjami klausimai dėl skolos dydžio ir pagrįstumo (CPK 542 str. 1 d., 564 str. 1 d., galiojusios iki 2012 m. liepos 1 d.), buvo tik hipotekos procedÅ«rų teisme pabaigos iÅ¡raiÅ¡ka, leidžianti pradėti iÅ¡ieÅ¡kojimÄ iÅ¡ įkeisto daikto (CPK 587 str. 3 p.). Tačiau nagrinėjamu atveju, hipotekos teismo nagrinėtoje byloje dalyvavo tiek apeliantas – UAB „Prostinvest“ (skolininkas), tiek kreditorius Danske Bank A/S; apeliantas nepateikė duomenų, kad skundė hipotekos teismo nutartį, ar ginčijo banko reikalavimÄ , taip pat nepateikė duomenų, kad skolÄ sumokėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai remdamasis hipotekos teisėjo nutartimi ir iÅ¡duotu vykdomuoju raÅ¡tu patvirtino kreditoriaus reikalavimÄ Å¡ioje dalyje.

Reikalavimas dėl 88 581,88 EUR (306 617,32 Lt) palÅ«kanų tenkintinas iÅ¡ dalies pagrįstai, nes sutarties 70 punktas (t. 5, 3-14 b. l.) numato 9 procentų dydžio metinių palÅ«kanų mokėjimÄ tais atvejais, kai kliento prievolės bankui vykdomos priverstine tvarka pagal teismo sprendimÄ . Todėl pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis CK 6.210 straipsnio 2 dalimi, teisingai paskaičiavo 9 procentų metinių palÅ«kanų už 1 237 736,98 EUR skolÄ dydį už 273 dienas iki skolininko bankroto bylos iÅ¡kėlimo, kurį sudaro 83 318,34 EUR.

Dėl įrodymų vertinimo Kasacinis teismas ne kartÄ savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami Å¡alių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o iÅ¡vada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimÄ , grindžiamÄ visapusiÅ¡ku ir objektyviu visų reikÅ¡mingų bylos aplinkybių iÅ¡nagrinėjimu. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomÄ jÄ reikÅ¡mę, bet ir įrodymų visetÄ , ir tik iÅ¡ įrodymų visumos daryti iÅ¡vadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimÄ ar nebuvimÄ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-155/2010; 2011 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340/2011; kt.).

Teismo sprendimas ar nutartis pripažįstami teisėtais ir pagrįstais, kai teismo išvados atitinka įstatymo nustatytomis priemonėmis ir įstatymo nustatyta tvarka konstatuotas turinčias reikšmės bylai aplinkybes. Todėl vien pats faktas, kad yra priimamas kuriam nors byloje dalyvaujančiam asmeniui nepalankus sprendimas, dar nereiškia, kad byloje esantys įrodymai įvertinti netinkamai. Todėl kaip nepagrįsti atmestini apelianto argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo.Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui, todėl dėl jų nepasisakoma.

IÅ¡dėstytos aplinkybės leidžia daryti iÅ¡vadÄ , kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra pagrįsta bei teisėta, naikinti jÄ atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo, todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.). Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, n u t a r i a : Vilniaus apygardos teismo 2013 m. spalio 3 d. nutartį palikti nepakeistÄ . Teisėjos                                                                                                                Danutė GasiÅ«nienė        Rasa GudžiÅ«nienė        Danguolė Martinavičienė