f98cb580-d976-4844-b91d-17545b60bde4 · Lietuvos apeliacinis teismas

?Civilinė byla Nr. e2A-827-790/2022 Teisminio proceso Nr. 2-59-3-00095-2021-8 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.1.2.4.1.1; 2.6.11.4.5 (S) LIETUVOS APELIACINIS TEISMAS N U T A R T I S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2022 m. lapkričio 24 d. Vilnius Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iÅ¡ teisėjų Mariaus Bajoro (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Laimos Ribokaitės ir Almos Urbanavičienės, teismo posėdyje apeliacine raÅ¡ytinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjo civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „VAIDORA“ apeliacinį skundÄ dėl Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieÅ¡kovės uždarosios akcinės bendrovės „VAIDORA“ ieÅ¡kinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Molėtų Å¡vara“ dėl atsiskaitymo už atliktus darbus, trečiasis asmuo, nepareiÅ¡kiantis savarankiÅ¡kų reikalavimų, bankrutuojanti uždaroji akcinė bendrovė „LitCon“.

Teisėjų kolegija n u s t a t ė : I. Ginčo esmė 1. IeÅ¡kovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „VAIDORA“ padavė teismui ieÅ¡kinį, kuriuo prašė priteisti iÅ¡ atsakovės UAB „Molėtų Å¡vara“ 43 258,25 Eur skolÄ už atliktus darbus, 7 462,05 Eur delspinigių, 8 procentų dydžio metines palÅ«kanas už 43 258,25 Eur skolos sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo teisme dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo, 5 metinių procentų dydžio metines palÅ«kanas už 7 462,05 Eur delspinigių sumÄ nuo bylos iÅ¡kėlimo dienos iki visiÅ¡ko teismo sprendimo įvykdymo.

2. Ieškovė nurodė, kad UAB „Molėtų švara“ su UAB „LitCon“ pasirašė sutartis Nr. CPO38321, CPO38339 ir CPO38305 (toliau – Sutartys) dėl bendrųjų ir specialiųjų rangos darbų su projektavimo paslaugomis, kurios įsigaliojo 2017 m. liepos 1 d. Pagal jas turėjo būti atlikti trijų daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), renovavimo projektavimo ir statybos darbai. Darbai turėjo būti atlikti per 14 mėnesių nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos. 2018 m. birželio 8 d.

UAB „LitCon“ su ieÅ¡kove pasirašė subrangos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti ir perduoti dviejų daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), renovavimo rangos projekto ir statybos darbus. 3. 2019 m. liepos 31 d. UAB „LitCon“ ir ieÅ¡kovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įgijo reikalavimo teisę gauti iÅ¡ atsakovės atlyginimÄ už likusius atsakovei neperduotus pagal Sutartis darbus, kurie bus atlikti su atsakove sutartu terminu.

Reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nustatyta, kad perleidžiamos reikalavimo teisės dydis yra 43 258,25 Eur. IeÅ¡kovė iÅ¡siuntė atsakovei 2019 m. spalio 21 d. raÅ¡tÄ , kuriuo informavo jÄ apie reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymÄ ir apie tai, kad atsakovė prievolę sumokėti už likusius iki Sutarčių nutraukimo neperduotus 43 258,25 Eur vertės darbus turi ieÅ¡kovei.

4. Atsakovė 2020 m. vasario 12 d. raÅ¡tu nurodė, kad nesumokės ieÅ¡kovei pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, nes Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi pradiniam kreditoriui UAB „LitCon“ buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla (nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d.). Be to, atsakovė nurodė, kad reikalavimo teisė ieÅ¡kovei buvo perleista už mažesnę negu perleidžiamo reikalavimo suma kainÄ , todėl galėjo bÅ«ti pažeisti kitų kreditorių interesai.

Atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu pranešė ieÅ¡kovei, kad yra informuota apie reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymÄ , bet savo prievolę sumokėti skolÄ Ä¯vykdys pradiniam kreditoriui, o ne ieÅ¡kovei. Atsakovė nurodė, kad pagal Valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) teikimo ir daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimo priežiÅ«ros taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. gruodžio 16 d. nutarimu Nr. 1725, 24 punktÄ už darbus apmokama tik rangovui, tačiau ieÅ¡kovė nėra rangovas, todėl nėra pagrindo mokėti statybos rangos darbų kainos ieÅ¡kovei (subrangovui), kol neįvykdytas Taisyklių 24 punkto trečios pastraipos reikalavimas.

Pagal šį reikalavimÄ už atliktus statybos rangos darbus, naudojant lengvatinio kredito lėšas, gali bÅ«ti tiesiogiai apmokama statybos rangos darbus atlikusiam subtiekėjui, jeigu finansuotojui kreipiantis dėl lengvatinio kredito iÅ¡mokėjimo, kartu su Å¡iame punkte nurodytu statybos rangos darbų priėmimo ir perdavimo aktu ir sÄ skaita faktÅ«ra pateikiama su Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Aplinkos projektų valdymo agentÅ«ra (toliau – AgentÅ«ra) suderinta triÅ¡alė užsakovo, statybos rangovo ir subtiekėjo sudaryta sutartis, kurioje apraÅ¡oma tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, atsižvelgiant į pirkimo dokumentuose ir subtiekimo sutartyje nustatytus reikalavimus.

5. IeÅ¡kovės teigimu, atsakovė nuo darbų priėmimo dienos tapo skolininke ir turėjo prievolę sumokėti kreditoriui (rangovui) priimtų darbų kainÄ . Kreditoriaus reikalavimo teisė, kaip prievolinė subjektinė teisė, yra savarankiÅ¡kas civilinių teisinių santykių objektas, todėl gali bÅ«ti perleista kitam asmeniui bendraisiais pagrindais. Reikalavimo teisei perleisti nereikia skolininko sutikimo, iÅ¡skyrus įstatymo ar sutarties nustatytas iÅ¡imtis. IeÅ¡kovei su pradiniu kreditoriumi 2019 m. liepos 31 d. sudarius reikalavimo teisės perleidimo sutartį, iÅ¡ Sutarčių kylančios sutartinės prievolės Å¡alis (kreditorius), turinti į atsakovę 43 258,25 Eur reikalavimo teisę už 2020 m. spalio 1 d. priimtus darbus, tapo ieÅ¡kovė, o pradinis kreditorius neteko kreditoriaus, kaip su atsakove sudariusio statybos rangos sutartį, rangovo teisių.

Atsakovės prieÅ¡taravimas, kad pagal Taisyklių 24 punktÄ už darbus apmokama tik rangovui, nepagrįstas. IeÅ¡kovė, prievoliniame santykyje pakeitusi pradinį kreditorių, pati įgijo rangovo (pradinio kreditoriaus) teises. TriÅ¡alė sutartis tarp ieÅ¡kovės, atsakovės ir pradinio kreditoriaus UAB „LitCon“ galėtų bÅ«ti pagrindu mokėjimui tik tuo atveju, jeigu ieÅ¡kovė nebÅ«tų įgijusi rangovo teisių pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

6. IeÅ¡kovės vertinimu, tai, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo metu buvo priimta Vilniaus apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartis iÅ¡kelti UAB „LitCon“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , nesudarė pagrindo atsakovei nesumokėti skolos ieÅ¡kovei. Lietuvos Respublikos įmonių restruktÅ«rizavimo įstatymo (toliau – Ä®RÄ®) 7 straipsnio 8 dalies 6 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje, kuria iÅ¡keliama restruktÅ«rizavimo byla, nurodoma įmonės sÄ skaitos, iÅ¡ kurių gali bÅ«ti mokamos einamosios įmokos ir Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyti mokėjimai, neatsižvelgiant į tai, kad sÄ skaitos yra areÅ¡tuotos ar joms taikomi kiti disponavimo apribojimai, ir konkreti didžiausia lėšų suma, kuri negali bÅ«ti mažesnė negu visų įmonės vieno kalendorinio mėnesio einamųjų įmokų ir Å¡io įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytų mokėjimų suma ir kuri per vienÄ kalendorinį mėnesį gali bÅ«ti panaudota Å¡iems mokėjimams ir įmokoms mokėti; to paties straipsnio 8 dalies 7 punkte nustatyta, kad teismo nutartyje nurodomas savanoriÅ¡kų įmonės įsipareigojimų kreditoriams vykdymas iki teismo nutarties patvirtinti restruktÅ«rizavimo planÄ Ä¯siteisėjimo dienos.

Teismas, iÅ¡kėlęs UAB „LitCon“ restruktÅ«rizavimo bylÄ , leido mokėti visus jo Å«kinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant privalomÄ sias įmokas. Kitų ribojimų vykdyti veiklÄ teismas restruktÅ«rizuojamai įmonei nenustatė.

7. Sutarčių 10.1 papunktyje numatyta užsakovės, be teisėtos priežasties vėluojančios apmokėti už atliktus darbus, prievolė mokėti 0,05 procento dydžio delspinigius už kiekvienÄ pavėluotÄ dienÄ nuo vėluojamos mokėti sumos. Darbus atsakovė priėmė 2020 m. spalio 1 d., todėl sumokėti už juos privalėjo ne vėliau, kaip per 30 kalendorinių dienų nuo darbų priėmimo (Sutarčių 4.5 papunktis), t. y. iki 2020 m. lapkričio 1 d., todėl iÅ¡ atsakovės priteistina 7 462,05 Eur netesybų (345 x 0,05/100 x 43 258,25).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė 8. Panevėžio apygardos teismas 2022 m. balandžio 12 d. sprendimu ieÅ¡kinį atmetė, pripažino, kad 2018 m. birželio 8 d. UAB „LitCon“ ir ieÅ¡kovės sudaryta tiekimo ir statybos rangos sutartis, 2019 m. liepos 30 d. UAB „LitCon“ ir ieÅ¡kovės papildomas susitarimas prie tiekimo ir statybos rangos sutarties ir 2019 m. liepos 31 d. UAB „LitCon“ ir ieÅ¡kovės sudaryta reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento sandoriai, priteisė iÅ¡ ieÅ¡kovės atsakovei 6 248,39 Eur bylinėjimosi iÅ¡laidų atlyginimÄ .

9. Teismas nesutiko su ieÅ¡kovės pozicija, kad ji pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartį, nesant imperatyvių draudimų, įgijo iÅ¡ UAB „LitCon“ teisę reikalauti iÅ¡ atsakovės skolos sumokėjimo ir toks reikalavimas atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.101 straipsnio sÄ lygas. Teismas nurodė, kad sprendžiant, ar ieÅ¡kovė teisėtai įgijo reikalavimo teisę ir ar ji vykdytina, reikalinga įvertinti Sutartis, iÅ¡ kurių kyla atsakovės prievolė sumokėti UAB „LitCon“ už atliktus darbus, 2018 m. birželio 8 d. UAB „LitCon“ su ieÅ¡kove sudarytÄ subrangos sutartį, 2019 m. liepos 30 d. UAB „LitCon“ sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ dėl subrangos sutarties ir 2019 m. liepos 31 d. sudarytÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

10. Teismas nustatė, kad papildomo susitarimo 1, 2 ir 4 punktuose nustatyta, jog rangovas įsipareigojo atlikti visus likusius darbus pagal Sutartis. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties preambulėje Å¡alys patvirtino, kad UAB „LitCon“ perleido, o ieÅ¡kovė perėmė ne tik iÅ¡ Sutarčių kylančiÄ tiekėjo prievolę užbaigti objektus, bet ir prievolę visiÅ¡kai užbaigti (įvykdyti) pačias Sutartis. Å alys susitarė, kad naujasis kreditorius vykdo darbus ir juos įsipareigoja užbaigti pagal Sutarčių sÄ lygas, o darbus užbaigus, po to, kai pradinis kreditorius darbus priims, juos perduos skolininkui ir pirminis kreditorius įgis reikalavimo į 43 258,25 Eur teisę, ji bus perduota ieÅ¡kovei.

11. Teismas nustatė, kad subrangos sutartimi ieÅ¡kovė ir UAB „LitCon“ susitarė dėl darbų, numatytų Sutartyse, vykdymo, subrangos sutarties kaina virÅ¡ijo 113 tÅ«kstančių Eur, t. y. daugiau nei dvigubai virÅ¡ija pagal reikalavimo teisės perleidimo sutartimi siektÄ Ä¯gyti reikalavimÄ , ir nėra duomenų, jog ieÅ¡kovė įsipareigojimų pagal subrangos sutartį pilna apimtimi neįvykdė. Teismo vertinimu, tai reiÅ¡kia, kad ieÅ¡kovė jau nuo 2018 metų birželio faktiÅ¡kai už UAB „LitCon“ vykdė įsipareigojimus pagal Sutartis su atsakove.

12. KompleksiÅ¡kai įvertinęs sandorius, teismas padarė iÅ¡vadÄ , kad UAB „LitCon“ perleido ieÅ¡kovei savo teises ir pareigas pagal Sutartis, t. y. ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti darbus pagal subrangos sutartį, papildomu susitarimu Å¡alys sutarė už juos atsiskaityti sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį, tuo tikslu sudarė ir pačiÄ reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Tai teismui sudarė pagrindÄ spręsti, kad buvo pakeista viena iÅ¡ Sutarčių Å¡alių, t. y. tiekėjas (rangovas).

13. Teismas nurodė, kad pagal bendrÄ sias viešųjų pirkimų taisykles yra draudžiama perduoti savo teises ir pareigas tretiesiems asmenims, t. y. draudžiama tiekėjo, kaip vieÅ¡ojo pirkimo sutarties (preliminariosios sutarties) Å¡alies, novacija, iÅ¡skyrus Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPÄ®) 89 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatytus atvejus, kurių sÄ raÅ¡as baigtinis. Nagrinėjamu atveju Sutarčių Å¡alies pakeitimui nebuvo VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų pagrindų, dėl to toks pakeitimas laikytinas neteisėtu, o jį įforminantys sandoriai – papildomas susitarimas ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis – niekiniais ir negaliojančiais.

14. Pagal VPÄ® 88 straipsnio 1 dalį perkančioji organizacija turi reikalauti, kad dalyvis pasiÅ«lyme nurodytų, kokiai pirkimo sutarties daliai ir kokius subtiekėjus, jeigu jie yra žinomi, jis ketina pasitelkti. Sutarčių 9.3.2 papunkčiuose numatyta, kad darbų atlikimui UAB „LitCon“ turi teisę pasitelkti subtiekėjÄ UAB „Coner“, nurodyta, jog subtiekėjas gali bÅ«ti keičiamas tik gavus atsakovės sutikimÄ ir tai įforminus atskiru raÅ¡ytiniu susitarimu. Teismo teigimu, byloje nepateikta įrodymų, kad UAB „LitCon“ ar UAB „Vaidora“ kreipėsi į atsakovę ir gavo jos sutikimÄ dėl subtiekėjo pakeitimo, pats pakeitimas nebuvo įformintas raÅ¡tu. Nors atsakovė žinojo (suvokė), kad kai kuriuos darbus fiziÅ¡kai atlieka ieÅ¡kovė ir tÄ toleravo, tai teisinės reikÅ¡mės neturi ir negali pakeisti imperatyvių VPÄ® reikalavimų laikymosi bÅ«tinumo.

15. Pastatų renovacijos darbai buvo finansuojami iš banko suteikto kredito. Pagal kreditavimo sutartį ir Taisykles buvo numatyta, kad atsiskaitoma su rangovu pateikus atitinkamus aktus, atsiskaitymas su kitu asmeniu galimas tik pateikus užsakovo, rangovo, subrangovo ir Agentūros sutartį. Šiuo atveju tokia sutartis nebuvo pateikta, jos sudarymo reikalingumas nei papildomame susitarime, nei reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nebuvo aptartas.

16. Teismas nustatė, kad Vilniaus apygardos teisme 2019 m. rugsėjo 12 d. buvo pradėta UAB „LitCon“ restruktÅ«rizavimo byla, o 2021 m. gegužės 27 d. įsiteisėjo teismo nutartis dėl bankroto bylos UAB „LitCon“ iÅ¡kėlimo. AB „Šiaulių bankas“, kaip finansuotojas, 2020 m. gruodžio 31 d. atsakovės nurodymu sumokėjo 43 258,25 Eur už ginčo darbus UAB „LitCon“, UAB „Litcon“ pavedimÄ priėmė, lėšų bankui ar atsakovei nesugrÄ Å¾ino, ieÅ¡kovei jų nepervedė.

17. Teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju subrangos sutartį pripažinus niekine ir taikant restitucijÄ natÅ«ra, UAB „LitCon“ turėtų sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei tÄ , kÄ ji nesant tinkamo teisinio pagrindo gavo iÅ¡ atsakovės (banko) – 43 258,20 Eur. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad UAB „LitCon“ iÅ¡kelta bankroto byla, ieÅ¡kovė nėra įtraukta į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , restitucijos natÅ«ra taikymas negalimas (Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo 28 straipsnio 1 dalis).

Dėl Å¡ios priežasties teismas restitucijos natÅ«ra netaikė. Teismas pripažino, kad UAB „LitCon“ elgesys, kai ji gavo, priėmė ir iki bankroto bylos iÅ¡kėlimo negrÄ Å¾ino atsakovei (bankui) be teisinio pagrindo gautų lėšų arba pats jų nesumokėjo ieÅ¡kovei, o panaudojo lėšas savo nuožiÅ«ra, yra nesÄ Å¾iningas elgesys, kuris pažeidžia protingumo ir sÄ Å¾iningumo principus ir galimai atitinka nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 208 straipsnio 2 dalyje, požymius, todėl apie tai pranešė prokurorui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai 18. Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė UAB „VAIDORA“ praÅ¡o panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimÄ ir priimti naujÄ sprendimÄ â€“ ieÅ¡kovės ieÅ¡kinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas Å¡iais argumentais: 18.1. Teismas nepagrįstai pripažino sandorius negaliojančiais. Pagal kasacinio teismo praktikÄ niekinio sandorio negaliojimo faktÄ teismas gali konstatuoti ex officio (savo iniciatyva) tik tuomet, kai aplinkybė, jog sandoris yra niekinis, yra akivaizdi.

Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu bÅ«tų akivaizdus, bÅ«tina, jog tokį pagrindÄ patvirtinančios aplinkybės bÅ«tų nustatytos laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju atsakovės atsikirtimų pagrindÄ sudarė teiginys, kad ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudaryti sandoriai negalioja. Tačiau toks atsikirtimų pagrindas iÅ¡ pateiktų įrodymų nebuvo akivaizdus. Teismas, nesant atsakovės pareikÅ¡to prieÅ¡ieÅ¡kinio, neturėjo priimti atitinkamų įrodymų ir tirti subrangos sutarties bei jos papildymo (papildomo susitarimo) galiojimo.

Pirmosios instancijos teismas sprendime nemotyvavo, kodėl pagrindai sandoriams pripažinti niekiniais yra akivaizdūs, nors sandorių galiojimo patikrinimui būtina buvo ištirti labai daug šalių nenurodomų aplinkybių. Apeliantas mano, kad sandoriai negali būti pripažinti akivaizdžiai niekiniais, nes išvadai dėl sandorių niekinio pobūdžio būtina ištirti daug aplinkybių, kurių teismas netyrė. 18.2. Pagal VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį pirkimo sutartis jos galiojimo laikotarpiu gali būti keičiama neatliekant naujos pirkimo procedūros, kai pirkimo sutarties šalis pakeičiama nauja sutarties šalimi dėl pradinio tiekėjo reorganizavimo, atskyrimo ar bankroto procedūros, kai naujas tiekėjas, atitinkantis anksčiau pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, visiškai arba iš dalies perima pradinio tiekėjo teises ir pareigas.

Pateikti įrodymai patvirtina, kad trečiasis asmuo negalėjo užbaigti Sutarčių vykdymo, nes jam buvo iÅ¡kelta restruktÅ«rizavimo byla. Vadinasi, teismas, nusprendęs, kad turi kompetencijÄ tirti sandorių galiojimo klausimÄ , turėjo iÅ¡nagrinėti, ar egzistavo prielaidos pakeisti sutartį VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio pagrindu, ar ieÅ¡kovė atitinka pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Tik nustačius, kad ieÅ¡kovė tokių reikalavimų neatitinka, bÅ«tų nustatytos prielaidos konstatuoti neteisėtÄ tiekėjo pakeitimÄ Sutartyse.

Nors atsakovė teigė, kad tokių aplinkybių tyrimas nereikÅ¡mingas, nes bet kuriuo atveju nebuvo atsakovės valios pakeisti Sutartis, su tokiu teiginiu ieÅ¡kovė nesutinka, kadangi atsakovė žinojo apie ieÅ¡kovės dalyvavimÄ vykdant Sutartis. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad ieÅ¡kovė, nepriklausomai nuo papildomo susitarimo sudarymo, pagal subrangos sutartį buvo įsipareigojusi trečiajam asmeniui atlikti darbus, kurie buvo nurodyti Sutartyse, nes tokia yra subrangos esmė. Teismas netyrė, ar pagal papildomÄ susitarimÄ buvo atlikta darbų, kurie turėjo bÅ«ti atlikti pagal subrangos sutartį, o jeigu taip – kokia jų dalis. 18.3.

VPÄ® leidžia nenurodyti subtiekėjų, kai jie nežinomi, taip pat leidžia subtiekėjų pakeitimÄ . Tokios nuostatos yra paaiÅ¡kinamos tuo, kad perkančioji organizacija kontroliuoja subtiekėjų įsitraukimÄ Ä¯ vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymÄ ir turi įstatyme numatytus instrumentus paÅ¡alinti subtiekėjus (pvz. VPÄ® 88 straipsnio 5 dalis). Todėl, įstatymui nenumatant draudimo tiekėjui sudaryti subtiekimo sutartį su pasiÅ«lymo ar net sutarties sudarymo metu nežinomu subtiekėju, vien tik pats ieÅ¡kovės subrangos sutarties sudarymo su trečiuoju asmeniu faktas negali bÅ«ti vertinamas kaip imperatyvių įstatymo normų pažeidimas.

Todėl teismo sprendime padaryta iÅ¡vada dėl subrangos sutarties prieÅ¡taravimo imperatyvioms teisės normoms yra nepagrįsta. Atsakovės valia priimti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ pakeisti Sutartis, sudaryti naujÄ subrangos sutartį ir subtiekėju įtraukti ieÅ¡kovę buvo iÅ¡reikÅ¡ta akivaizdžiu sutikimu priimti ieÅ¡kovę savo objektuose vykdyti darbus. Kilus ginčui dėl pinigų mokėjimo, atsakovė neprieÅ¡taravo dėl ieÅ¡kovės dalyvavimo santykyje ir pati pasiÅ«lė bÅ«dÄ sumokėti pinigus ieÅ¡kovei, sudarant triÅ¡alę perkančiosios organizacijos, tiekėjo ir subtiekėjo sutartį. 18.4.

Teismas padarė nepagrįstÄ iÅ¡vadÄ , kad pagal papildomÄ susitarimÄ UAB „LitCon“ perleido, o ieÅ¡kovė perėmė visas likusias neįvykdytas tiekėjo pareigas pagal Sutartis, t. y. tiek pareigÄ atlikti visus darbus, tiek pareigÄ užbaigti Sutartis. IeÅ¡kovės teigimu, ji neperėmė visų likusių neįvykdytų tiekėjo prievolių pagal Sutartis. Visus darbus, atliktus pagal papildomÄ susitarimÄ , atsakovei privalėjo perduoti trečiasis asmuo, nes Sutartys nebuvo keičiamos, trečiajam asmeniui liko ir kitos prievolės bei pareigos, pvz., garantinė atsakomybė už darbų kokybę, pareiga perduoti visÄ techninę dokumentacijÄ , sumokėti garantinį užstatÄ ir kt.

Taigi ieškovė įsipareigojo tik atlikti darbus pagal Sutartis, jokių kitų prievolių pagal Sutartis ieškovė neperėmė. 18.5. Kaip matyti iš reikalavimo teisės perleidimo sutarties priedo, šios sutarties vertė yra 43 258,25 Eur. Nors sutarties priedo 1 punkte nurodoma, kad reikalavimo teisė ieškovei perleista neatlygintinai, tačiau 2 punkte teigiama, jog ieškovei atlikus darbus ir atsakovei sumokėjus už atliktus darbus ieškovei, bus sumažinta trečiojo asmens skola pagal subrangos sutartį.

Å ios reikalavimo teisės perleidimo sutarties (jos priedo) nuostatos paaiÅ¡kina sutarties sudarymo prasmę ir santykį su subrangos sutartimi – bÅ«damas skolingas subrangovui už tinkamai atliktus darbus, trečiasis asmuo su juo atsiskaitė perleisdamas savo reikalavimo teisę į atsakovę. Matydama, kad negauna užmokesčio už sÄ Å¾iningai atliktus darbus, ieÅ¡kovė sutiko papildomu susitarimu atlikti dar papildomų darbų pagal Sutartis atsakovei be jokio trečiojo asmens mokamo atlyginimo, kad tik atgautų skolÄ . 18.6.

Teismas netinkamai aiÅ¡kino sutartis ir jų tarpusavio ryšį, nepagrįstai nustatė, kad subrangos sutartis ir jos papildomas susitarimas neatsiejamai susijęs su reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Subrangos sutarties negaliojimas nedaro įtakos reikalavimo teisės perleidimo sutarties galiojimui. Sudarius reikalavimo teisės perleidimo sutartį, subrangos sutartis jau buvo sudaryta ir vykdoma, pagal jÄ trečiasis asmuo turėjo skolų ieÅ¡kovei. Todėl net pripažinus subrangos sutartį negaliojančia, rangos darbų rezultatas liktų perduotas trečiajam asmeniui (o vėliau ir atsakovei), bet negalėtų bÅ«ti sugrÄ Å¾intas ieÅ¡kovei.

BÅ«tent todėl restitucija pripažinus negaliojančia subrangos sutartį nėra galima. Vadinasi, nepriklausomai nuo subrangos sutarties galiojimo ar negaliojimo, liktų trečiojo asmens atsiskaitymo su ieÅ¡kove problema, kuri buvo iÅ¡spręsta sudarius reikalavimo teisės perleidimo sutartį. 18.7. Pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra Sutarties pakeitimÄ Ä¯forminantis susitarimas, nepagrįsta, nes reikalavimo teisės perleidimo sutartimi nebuvo pakeista Sutartis, bet buvo iÅ¡spręsta piniginių atsiskaitymų tarp ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens faktinė problema.

Ä®siteisėjus pirmosios instancijos teismo sprendimui, trečiasis asmuo liktų skolingas ieÅ¡kovei pagal subrangos sutarties pagrindu iki reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo atliktus darbus. 18.8. Teismas nepagrįstai sprendė, kad atsakovei turėjo esminę reikÅ¡mę kreditoriaus asmuo, o atsakovė nedavė sutikimo reikalavimo perleidimui. Toks teiginys paremtas vien argumentu, kad pagal finansavimo sutartį su banku, bankas pinigus įsipareigojo mokėti tik trečiajam asmeniui į tam tikrÄ konkrečiai sutartyje nurodytÄ banko sÄ skaitÄ .

CK 6.101 straipsnio 5 dalyje nurodyta bendrojo pobÅ«džio taisyklė įtvirtina idėjÄ , kad skolininkui įprastai nėra skirtumo, ypač piniginių prievolių atveju, kokiam kreditoriui įvykdyti savo įsipareigojimus. Svarbiausia, kaip nurodyta CK 6.101 straipsnio 1 dalyje, kad reikalavimo teisės perleidimas neturi pažeisti skolininko teisių ir labiau suvaržyti jo prievolės. Nagrinėjamu atveju atsakovė nenurodė, kokie konkretÅ«s apsunkinimai jam kiltų vykdant prievolę naujam kreditoriui, pvz. pakeičiant sutartyje su banku nurodytus kreditoriaus rekvizitus.

Bankas pagal sutartį buvo įsipareigojęs atsakovei sumokėti jos kreditoriui pagal Sutartis, o sudarius reikalavimo teisės perleidimo sutartį tokiu kreditoriumi tapo ieškovė, todėl prievolės vykdymui nebuvo nei teisinių, nei faktinių kliūčių. Atsakovė naudojosi banko pagalba vykdydama prievolę pagal Sutartis, todėl atsako už banko veiksmus kaip už savo (CK 6.38 straipsnio 4 dalis) ir negali atsikirsti banko atsisakymu vykdyti prievolę. 18.9. Teismas nurodė, kad darbams finansuoti naudotas tikslinis kreditas, reglamentuotas Taisyklėse, kuriose buvo numatyta, jog atsiskaitoma su rangovu pateikus atitinkamus aktus, o atsiskaitymas su kitu asmeniu galimas tik pateikus trišalę užsakovo, rangovo, subrangovo ir Agentūros sutartį.

Tačiau Taisyklėse yra aiÅ¡kiai nurodomos dvi prievolės sumokėti už darbus tvarkos – kai prievolė vykdoma rangovui ir kai prievolė vykdoma kitam asmeniui. Teismas supainiojo perkančiosios organizacijos tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarkÄ ir prievolės vykdymÄ rangovui. IeÅ¡kovei įsigijus reikalavimo teisę į atsakovę, ieÅ¡kovė tapo kreditoriumi (naujuoju kreditoriumi) pagrindinėse Sutartyse. Todėl teisiÅ¡kai mokėjimo už rangos darbus prievolėje bÅ«tent ieÅ¡kovė stojo į rangovo (pradinio kreditoriaus) vietÄ (CK 6.101 straipsnio 1 dalis) ir jai, kaip naujam kreditoriui, nebegalėjo bÅ«ti taikomas Taisyklių reikalavimas sudaryti triÅ¡alę sutartį, nes prievolė turėjo bÅ«ti vykdoma ne subrangovui, o rangovui. 18.10.

Byloje nustatytas faktas, kad atsakovė gavo Sutarčių darbo rezultatus, juos priėmė, patvirtinusi darbų tinkamumÄ , o darbų rezultatais naudojasi Sutarčių naudos gavėjai. Kasacinis teismas 2011 m. liepos 8 d. nutartyje Nr. 3K-3-320/2011 iÅ¡aiÅ¡kino, kad nepriklausomai nuo to, ar dėl prieÅ¡taravimų imperatyvioms VPÄ® nuostatoms vieÅ¡ojo pirkimo rangos sutartis galioja, ar negalioja, perkančioji organizacija, atsakinga už santykių su tiekėjais teisėtumo užtikrinimÄ , gavusi realų įvykdymÄ , privalo sumokėti už faktiÅ¡kai savo naudai gautus darbus asmeniui, kuris faktiÅ¡kai tuos darbus atliko.

Ieškovė, įgijusi reikalavimo teisę į atsakovę reikalavimo teisės perleidimo sutarties pagrindu, tapo atsakovės kreditore, todėl įgijo teisę reikalauti prievolės sumokėti už darbus įvykdymo savo naudai. Kadangi atsakovė sumokėjo pinigus trečiajam asmeniui, kuris faktiškai neatliko darbų, teisiškai nėra kreditorius ir todėl neturi teisės už darbus gauti užmokestį, atsakovė turi būti laikoma įvykdžiusi prievolę netinkamam kreditoriui. Dėl to ieškovės ieškinys atsakovei turi būti tenkinamas. 18.11.

Teismas nurodė, kad trečiasis asmuo turėtų grÄ Å¾inti iÅ¡ atsakovės gautus pinigus ieÅ¡kovei. Toks argumentas rodo, kad teismas pripažino ieÅ¡kovės teisę gauti pinigus už rangos darbų pagal Sutartis atlikimÄ . Teismo sprendimas prieÅ¡taringas – viena vertus, teismas sprendė, kad atsakovė neturi prievolės sumokėti už atliktus darbus ieÅ¡kovei, kita vertus, sprendė, kad mokėjimas trečiajam asmeniui buvo atliktas nepagrįstai, o atsakovės trečiajam asmeniui sumokėti pinigai turi bÅ«ti perduoti ieÅ¡kovei.

Sprendime teismas nurodo, kad turėtų bÅ«ti taikoma restitucija, pakeičiant jos bÅ«dÄ , tačiau prokurorui nusiųstoje atskirojoje nutartyje teismas kalba ne apie restitucijÄ , o apie atsiskaitymo mechanizmÄ , atitinkantį CK 6.45 straipsnyje nurodytÄ atsiskaitymo bÅ«dÄ , kai skolininkas įvykdo prievolę netinkamam kreditoriui. Taigi, vienu procesiniu dokumentu teismas nustatė, kad trečiasis asmuo turi pareigÄ grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei tai, kÄ be tinkamo teisinio pagrindo gavo iÅ¡ atsakovės, o kitu – kad trečiasis asmuo turi pareigÄ grÄ Å¾inti atsakovei (ne ieÅ¡kovei) be pagrindo gautas lėšas arba pats sumokėti jas ieÅ¡kovei. 18.12.

Teismas nepagrindė, kodėl turi bÅ«ti pakeistas restitucijos bÅ«das, t. y. netaikoma bendra CK 6.145 straipsnio 1 dalies taisyklė, pagal kuriÄ trečiasis asmuo turėtų grÄ Å¾inti atsakovei viskÄ , kÄ iÅ¡ jos neteisėtai gavo, bet taikoma CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis. 18.13. Pagal VPÄ® 106 straipsnio 2 dalį teismas gali nepripažinti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties negaliojančia ir taikyti alternatyvias sankcijas pagal Å¡io straipsnio 3 dalį, nors pirkimo sutartis ar preliminarioji sutartis buvo sudaryta neteisėtai, jeigu dėl vieÅ¡ojo intereso, įskaitant su pirkimo sutartimi ar preliminariÄ ja sutartimi nesusijusius ekonominius interesus, dėl kurių pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pripažinimas negaliojančia turėtų neproporcingų pasekmių, bÅ«tina iÅ¡saugoti pirkimo sutarties ar preliminariosios sutarties pasekmes.

Teismas nesvarstė VPĮ 106 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių pasekmių taikymo ir nenurodė motyvų, kodėl jų netaikė.

19. Atsiliepime į ieÅ¡kovės apeliacinį skundÄ atsakovė praÅ¡o apeliacinį skundÄ atmesti, o Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimÄ palikti nepakeistÄ . Atsiliepimas į apeliacinį skundÄ grindžiamas Å¡iais argumentais: 19.1. Siekdamas nustatyti, ar ieÅ¡kovė galėjo teisėtai įgyti reikalavimo teisę, teismas pagrįstai vertino Sutartis, subrangos sutartį, papildomÄ susitarimÄ ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Kadangi Sutartys yra vieÅ¡ojo pirkimo sutartys, o subrangos sutartis, papildomas susitarimas ir reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryti vykdant vieÅ¡ojo pirkimo sutartis, teismas pagrįstai tikrino aptariamų sandorių atitiktį ne tik CK normoms, bet ir VPÄ® bei Taisyklėms. 19.2.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad nagrinėjant bylÄ nebuvo nustatytas akivaizdus pagrindas pripažinti subrangos sutartį, papildomÄ susitarimÄ ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekiniais ir negaliojančiais sandoriais. Byloje buvo iÅ¡samiai iÅ¡nagrinėti minėtų sandorių tikslai, esmė, sudarymo aplinkybės ir buvo nustatytas Å¡ių sandorių neatitikimas VPÄ® imperatyvioms normoms, todėl teismas turėjo pagrindÄ pripažinti aptariamus sandorius niekiniais. Atsakovas procesiniuose dokumentuose ir teismo posėdyje iÅ¡samiai pasisakė dėl minėtų sutarčių kaip niekinių sandorių, atsakovui nesuprantama, kokių papildomų įrodymų pagalba reikėjo įrodinėti niekinių sandorių faktÄ . 19.3.

Teismas, kompleksiÅ¡kai ir sistemiÅ¡kai iÅ¡analizavęs bei įvertinęs papildomÄ susitarimÄ ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį, pagrįstai konstatavo, kad Å¡ie sandoriai prieÅ¡tarauja VPĮ 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto imperatyvioms normoms ir dėl to yra pripažintini niekiniais. Ä®vertinęs papildomÄ susitarimÄ ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį teismas teisingai nustatė, kad Å¡ie sandoriai yra itin glaudžiai susiję, vienas nuo kito priklausomi ir laikytini vienu sandoriu.

Vadovaujantis elementaria verslo logika, papildomas susitarimas nebūtų sudarytas nesudarius reikalavimo teisės perleidimo sutarties ir priešingai, trečiasis asmuo nebūtų perleidęs ieškovei iš Sutarčių kilsiančios būsimos 43 258,25 Eur reikalavimo teisės, jei ieškovė nebūtų įsipareigojusi atlikti visų pagal Sutartis likusių darbų. Ieškovė nebūtų įsipareigojusi atlikti visų pagal Sutartis likusių darbų, jei trečiasis asmuo, turėdamas finansinių sunkumų, nebūtų tinkamai užtikrinęs prievolės atsiskaityti už darbus vykdymo.

Kita vertus, darant prielaidÄ , kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo sudaryta ieÅ¡kovei siekiant reikalavimo teisės pavidalu gauti iÅ¡ trečiojo asmens apmokėjimÄ už subrangos sutarties pagrindu atliktus darbus, o ne už papildomame susitarime numatytų įsipareigojimų įvykdymÄ , kyla klausimas, kodėl tokiu atveju nebuvo pasiraÅ¡yta triÅ¡alė sutartis pagal Taisyklių 24 punktÄ ir VPÄ® 88 straipsnio 2 dalį. 19.4. IÅ¡analizavęs papildomÄ susitarimÄ ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį teismas teisingai nustatė, kad Å¡iais sandoriais trečiasis asmuo perleido ieÅ¡kovei visas savo kaip tiekėjo (rangovo) teises ir pareigas pagal Sutartis.

Kaip matyti iÅ¡ papildomo susitarimo 1 ir 2 punktų, trečiasis asmuo perleido, o ieÅ¡kovė perėmė visas likusias neįvykdytas tiekėjo pareigas pagal Sutartis, t. y. tiek pareigÄ atlikti visus darbus, tiek pareigÄ visiÅ¡kai užbaigti Sutartis. Apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, kad ieÅ¡kovė neperėmė visų trečiojo asmens neįvykdytų pareigų pagal Sutartis. Po papildomo susitarimo ir reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo trečiasis asmuo nebevykdė pareigų pagal Sutartis, neperdavė darbų, garantinio laikotarpio įsipareigojimų įvykdymo užtikrinimo dokumentų, neÅ¡alino paaiÅ¡kėjusių darbų trÅ«kumų.

Visa tai sudaro pagrindÄ iÅ¡vadai, kad trečiasis asmuo UAB „LitCon“ laikė, jog paminėtus sutartinius įsipareigojimus yra perleidęs ieÅ¡kovei. 19.5. Nustatęs, kad papildomu susitarimu bei reikalavimo teisės perleidimo sutartimi trečiasis asmuo perleido ieÅ¡kovei visas teises ir pareigas pagal Sutartis, teismas padarė pagrįstÄ iÅ¡vadÄ , jog tokiu bÅ«du buvo atlikta novacija, neteisėtai pakeičiant vienÄ iÅ¡ Sutarčių Å¡alių, t. y. tiekėjÄ (rangovÄ ). Sutarčių (jų Å¡alies) pakeitimui nebuvo nė vieno iÅ¡ VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytų pagrindų, be to, Sutarčių pakeitimas buvo atliktas be atsakovės žinios ir valios (sutikimo).

Teismas pagrįstai konstatavo, kad Sutarčių esminės sÄ lygos pakeitimas laikytinas neteisėtu, o jį įforminantys sandoriai – niekiniai. 19.6. Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad Sutartys galėjo bÅ«ti keičiamos neatliekant naujos pirkimo procedÅ«ros pagal VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktį, t. y. dėl pradinio tiekėjo restruktÅ«rizavimo. VPĮ negali bÅ«ti aiÅ¡kinamas, kad pradiniam tiekėjui tapus restruktÅ«rizuojamu jis įgyja teisę be perkančiosios organizacijos žinios ir sutikimo bÅ«ti pakeistam nauju paties pasirinktu tiekėju.

VieÅ¡ojo pirkimo sutartis, ypač jos esminė sÄ lyga, negali bÅ«ti keičiama perkančiajai organizacijai neiÅ¡reiÅ¡kus valios ir neįforminus sutarties pakeitimo raÅ¡ytiniu susitarimu. Taigi, ginčo atveju yra nesvarbu, ar ieÅ¡kovė kaip tariamai nauja tiekėja atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus, nes net ir atitikdama juos ieÅ¡kovė neturėjo teisės perimti pradinio tiekėjo teisių ir pareigų vien pagal tarpusavyje pasiraÅ¡ytÄ papildomÄ susitarimÄ ir reikalavimo teisės perleidimo sutartį. 19.7.

Teismas, įvertinęs subrangos sutartį, pagrįstai konstatavo, kad Å¡is sandoris prieÅ¡tarauja VPÄ® 87 straipsnio 1 dalies 11 punkto, 88 straipsnio 1 dalies ir 88 straipsnio 4 dalies normoms, kurios koreliuoja su VPÄ® 89 straipsnio imperatyviomis normomis, ir dėl to yra pripažintinas niekiniu ir negaliojančiu. Tiekėjas jau pasiÅ«lyme privalo nurodyti vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymui ketinamÄ pasitelkti subtiekėjÄ , kuris gali bÅ«ti keičiamas tik laikantis sutartyje nustatytos tvarkos bei sÄ lygų.

Tiekėjas neturi teisės pakeisti ar pasitelkti naujo subtiekėjo be perkančiosios organizacijos žinios ir sutikimo (pritarimo). Sudarant Sutartis trečiasis asmuo planavo jų vykdymui pasitelkti UAB „Coner“, tačiau vėliau paaiÅ¡kėjo, kad subtiekėju iÅ¡ tikrųjų buvo pasitelkta ieÅ¡kovė. Trečiasis asmuo niekada nesikreipė į atsakovę ir negavo jos sutikimo dėl subtiekėjo pakeitimo, subtiekėjo pakeitimas nebuvo įformintas atskiru raÅ¡ytiniu Å¡alių susitarimu. Atsakovė apie ieÅ¡kovę sužinojo tik 2019 m. spalio 21 d., kuomet gavo praneÅ¡imÄ apie reikalavimo teisės perėmimÄ .

Tuo metu beveik visi darbai pagal Sutartis buvo atlikti, be to, atsakovė vienaÅ¡aliÅ¡kai nutraukė Sutartis dėl trečiojo asmens kaltės, todėl nebuvo prasmės papildomai inicijuoti ginÄÄ dėl neteisėto ieÅ¡kovės įtraukimo viešųjų pirkimų teisiniuose santykiuose. IeÅ¡kovė niekada nebuvo iÅ¡vieÅ¡inta atsakovei kaip subtiekėja. Tik bylos nagrinėjimo metu paaiÅ¡kėjo, kad R. G., tiesiogiai bendravęs su atsakovės atstovais tam tikrais darbų vykdymo klausimais, iÅ¡ tikrųjų buvo ieÅ¡kovės darbuotojas.

Vykdant Sutartis jis veikė pagal 2020 m. vasario 24 d. iÅ¡duotÄ Ä¯galiojimÄ , kaip trečiojo asmens atstovas. 19.8. IeÅ¡kovė nepagrįstai ginčija teismo iÅ¡vadÄ , kad trečiasis asmuo, kaip kreditorius, atsakovei turėjo esminės reikÅ¡mės. Pagal Kreditavimo sutarčių bendrųjų sÄ lygų 3.1 ir 3.2 punktus kreditas turėjo bÅ«ti iÅ¡mokamas trečiajam asmeniui kaip rangovui, kreditas negalėjo bÅ«ti iÅ¡mokamas atsakovei arba naudos gavėjams. Kadangi pagal kreditavimo sutartis AB „Šiaulių bankas“ įsipareigojo kredito lėšomis sumokėti už darbus iÅ¡imtinai rangovui, trečiasis asmuo turėjo atsakovei esminės reikÅ¡mės CK 6.101 straipsnio 5 dalies prasme.

IeÅ¡kovė niekada nebuvo teisėta rangove pagal Sutartis, todėl apmokėjimas už ginčo darbus kredito lėšomis negalėjo bÅ«ti atliekamas į jos sÄ skaitÄ . Jei reikalavimo teisės perleidimo sutartis bÅ«tų palikta galioti, atsakovė netektų galimybės apmokėti už ginčo darbus kredito lėšomis, o tai sudarytų pagrindÄ iÅ¡vadai, jog reikalavimo teisės perleidimas suvaržė atsakovės prievolę, jos įvykdymo bÅ«dÄ . Trečiasis asmuo žinojo, kad atsakovė pagal Sutartis atsiskaito naudodama lengvatinį kreditÄ ir žinojo (atsižvelgiant į Taisyklių 18 ir 23 punktų nuostatas), jog tokio atsiskaitymo tvarka (sÄ lygos) yra reglamentuota, be kita ko, atsakovės ir finansuotojo sudarytoje kreditavimo sutartyje.

Tačiau trečiasis asmuo nebuvo pakankamai apdairus, rÅ«pestingas ir nepasidomėjo Å¡iuo klausimu, t. y. neiÅ¡siaiÅ¡kino, ar pagal kreditavimo sutartis apmokėjimas už ginčo darbus galėtų bÅ«ti atliktas ne rangovui, o kitam asmeniui. 19.9. Apeliaciniame skunde nepagrįstai ginčijama teismo iÅ¡vada, kad apmokėjimas už darbus ieÅ¡kovei galėjo bÅ«ti atliktas nebent atsakovės, trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės sudarytos bei su AgentÅ«ra suderintos triÅ¡alės sutarties pagrindu. Taisyklių 24 punkte yra nustatyta bendroji taisyklė, kad už atliktus darbus yra apmokama rangovei ir vienintelė Å¡ios taisyklės iÅ¡imtis, pagal kuriÄ už darbus, naudojant lengvatinio kredito lėšas, gali bÅ«ti apmokama tiesiogiai subtiekėjui (subrangovui), yra tarp užsakovo, rangovo ir subrangovo sudaryta triÅ¡alė sutartis, kurioje apraÅ¡yta tiesioginio atsiskaitymo su subrangovu tvarka, tokia triÅ¡alė sutartis suderinta su AgentÅ«ra, triÅ¡alė sutartis kartu darbų perdavimo–priėmimo aktu ir PVM sÄ skaita–faktÅ«ra pateikta finansuotojui.

Å iuo atveju nebuvo įvykdytos minėtos sÄ lygos, dėl to ieÅ¡kovė negalėjo apmokėjimo už ginčo darbus gauti tiesiogiai iÅ¡ atsakovės. Atsakovės įsitikinimu, trečiajam asmeniui ir ieÅ¡kovei sudarant reikalavimo teisės perleidimo sutartį buvo siekta iÅ¡vengti Taisyklių 24 punkto ir VPÄ® 88 straipsnio 2 dalyje numatytos triÅ¡alės sutarties sudarymo. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties sudarymo dienÄ trečiasis asmuo turėjo finansinių sunkumų ir buvo aiÅ¡ku, kad nebegalės atsiskaityti su ieÅ¡kove už atliktus darbus.

Nors ieÅ¡kovės interesas gauti apmokėjimÄ už darbus teoriÅ¡kai galėjo bÅ«ti apsaugotas sudarant Taisyklėse numatytÄ triÅ¡alę sutartį, tačiau Å¡iuo atveju trečiasis asmuo ieÅ¡kovę subrangove pasitelkė neteisėtai. Todėl ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo suprato, kad arba atsakovė nepasiraÅ¡ys triÅ¡alės sutarties su tiekėjo neteisėtai pasitelktu subtiekėju, arba AgentÅ«ra nesuderins tokios triÅ¡alės sutarties, arba AB „Šiaulių bankas“ nepriims tokios triÅ¡alės sutarties ir jos pagrindu neatliks mokėjimo.

Todėl ieÅ¡kovė ir trečiasis asmuo nusprendė sudaryti dviÅ¡alę reikalavimo teisės perleidimo sutartį, o ne triÅ¡alę sutartį. 19.10. Apeliaciniame skunde iÅ¡ dalies pagrįstai keliami klausimai dėl teismo motyvų, susijusių su restitucijos taikymu. Atsakovės manymu, teismo motyvai dėl restitucijos yra neaiÅ¡kÅ«s. Pripažinus subrangos sutartį ir papildomÄ susitarimÄ niekiniais ir negaliojančiais sandoriais, tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės neturėtų bÅ«ti taikoma restitucija, kadangi trečiasis asmuo negali grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pagal aptariamus sandorius atliktų darbų rezultato.

Juo labiau, kad atsakovė yra vienaÅ¡aliÅ¡kai priėmusi šį darbų rezultatÄ pagal Sutartis. Manytina, kad pripažinus reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės turėtų bÅ«ti taikoma vienaÅ¡alė restitucija, t. y. ieÅ¡kovė turi grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui reikalavimo teisę, o trečiasis asmuo nieko neturėtų grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei, nes pagal aptariamÄ sandorį nieko iÅ¡ ieÅ¡kovės negavo. Pažymėtina, kad reikalavimo teisės perleidimo sutarties priedo 1 punkte Å¡alys susitarė, jog reikalavimo teisė yra perleidžiama neatlygintinai. 19.11.

Apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad teismas nesvarstė VPÄ® 106 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių pasekmių taikymo ir nenurodė motyvų, kodėl jų netaikė. Atsakovė nurodo, kad VPÄ® 106 straipsnio 2 dalyje yra kalbama apie alternatyvių sankcijų taikymÄ nustačius, jog vieÅ¡ojo pirkimo sutartis buvo sudaryta neteisėtai. Å iuo atveju tokia aplinkybė nenustatyta ir nebuvo įrodinėjimo dalyku byloje. Teisėjų kolegija k o n s t a t u o j a : IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir iÅ¡vados 20.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama Å¡iÄ bylÄ apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų bÅ«ti peržengtos apeliaciniame skunde nustatytos ribos (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).

Dėl byloje susiklosčiusių faktinių aplinkybių ir ginčo esmės 21. Atsakovė UAB „Molėtų Å¡vara“ su trečiuoju asmeniu UAB „LitCon“ sudarė sutartis Nr. CPO38321, CPO38339 ir CPO38305, įsigaliojusias 2017 m. liepos 21 d., kuriomis trečiasis asmuo įsipareigojo per 14 mėnesių nuo Sutarčių įsigaliojimo dienos parengti trijų daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbų darbo projektus ir atlikti statybos darbus, o atsakovė įsipareigojo sumokėti už atliktus darbus Sutartyse nustatytÄ kainÄ .

Sutarčių 9.3.2 papunkčiuose buvo numatyta, kad darbų atlikimui trečiasis asmuo turi teisę pasitelkti subtiekėjÄ UAB „Coner“, kuris gali bÅ«ti keičiamas tik gavus atsakovės sutikimÄ ir tai įforminus atskiru raÅ¡ytiniu Å¡alių susitarimu. 22. 2017 m. gruodžio 28 d. atsakovė ir AB „Šiaulių bankas“ sudarė daugiabučių namų kreditavimo sutartis, pagal kurias AB „Šiaulių bankas“ įsipareigojo daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektų įgyvendinimui finansuoti suteikti atsakovei naudos gavėjų (t. y. butų savininkų) naudai kreditÄ , o atsakovė įsipareigojo gautÄ kreditÄ naudoti pagal nurodytÄ paskirtį, jį grÄ Å¾inti, mokėti palÅ«kanas bei vykdyti kitas sutartines prievoles. 23. 2018 m. birželio 8 d. trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovė sudarė tiekimo ir statybos rangos sutartį, pagal kuriÄ ieÅ¡kovė įsipareigojo atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus, o trečiasis asmuo įsipareigojo už darbų atlikimÄ sumokėti ieÅ¡kovei 113 181,84 Eur su PVM sumÄ .

Konkretūs darbai, kuriuos ieškovė įsipareigojo atlikti, buvo nurodyti 2018 m. birželio 8 d. rangos sutarties 1 priede – darbų kiekių žiniaraštyje.

24. Trečiajam asmeniui pažeidus Sutartyse nustatytus darbų atlikimo terminus, tarp Sutarčių šalių 2019 m. balandžio 30 d. buvo sudaryti susitarimai pratęsti Sutartyse numatytus darbų atlikimo terminus iki 2019 m. gegužės 30 d.

25. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. birželio 27 d. nutartimi trečiajam asmeniui UAB „LitCon“ iÅ¡kėlė restruktÅ«rizavimo bylÄ (nutartis įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 12 d.; Vilniaus apygardos teismo civilinė byla Nr. B2-30-258/2020). 26. 2019 m. liepos 30 d. trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovė sudarė papildomÄ susitarimÄ prie 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutarties, kuria ieÅ¡kovė įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. atlikti visus pagal Sutartis likusius darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini).

Papildomame susitarime nurodyta, kad ieÅ¡kovė perima visų likusių darbų vykdymÄ pagal trečiojo asmens su atsakove sudarytas Sutartis ir įsipareigoja Sutartis visiÅ¡kai užbaigti (papildomo susitarimo 2 punktas). Papildomame susitarime numatyta, kad 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutartyje numatyta kaina nėra keičiama (papildomo susitarimo 3 punktas). Be to, papildomame susitarime nurodyta, kad trečiasis asmuo įsipareigoja papildomai užtikrinti įsipareigojimų ieÅ¡kovei įvykdymÄ sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleistų ieÅ¡kovei visus į statytojÄ (t. y. atsakovę UAB „Molėtų Å¡vara“) turimus (turėsimus) reikalavimus (papildomo susitarimo 4 punktas). 27. 2019 m. liepos 31 d. trečiasis asmuo ir ieÅ¡kovė sudarė reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

Å ios sutarties preambulėje nurodyta, kad ieÅ¡kovei įvykdžius 2019 m. liepos 30 d. papildomÄ susitarimÄ , trečiasis asmuo įgis 43 258,25 Eur reikalavimo teisę į atsakovę. Sutartyje nurodyta, kad trečiasis asmuo Å¡iÄ reikalavimo teisę perduoda ieÅ¡kovei, o ieÅ¡kovė jÄ priima. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties 1 priede nurodyta, kad reikalavimo teisė perduodama neatlygintinai; atsakovei sumokėjus reikalavimo teisės sumÄ ar mažesnę sumÄ , proporcingai mažinama trečiojo asmens prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kove, o atsakovei sumokėjus visÄ reikalavimo teisės sumÄ ieÅ¡kovei laikoma, kad trečiasis asmuo yra visiÅ¡kai atsiskaitęs su ieÅ¡kove pagal 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutartį.

28. IeÅ¡kovė, remdamasi 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, 2019 m. spalio 21 d. raÅ¡tu kreipėsi į atsakovę, praÅ¡ydama atlikti ieÅ¡kovei planuojamÄ 43 258,25 Eur mokėjimÄ , taip pat informavo apie reikalavimo teisės perėmimÄ .

29. Atsakovė 2020 m. sausio 16 d. ir 2020 m. vasario 10 d. praneÅ¡imų pagrindu nuo 2020 m. vasario 28 d. nutraukė Sutartis, sudarytas su trečiuoju asmeniu. Atsakovė 2020 m. vasario 12 d. raÅ¡tu netenkino ieÅ¡kovės praÅ¡ymo atlikti mokėjimÄ , siekdama nepažeisti restruktÅ«rizuojamo trečiojo asmens kreditorių teisių.

30. Atsakovė 2020 m. spalio 1 d. vienaÅ¡aliÅ¡kai pasiraÅ¡ytais statybos darbų priėmimo–perdavimo aktais įformino rangos darbų, kurie buvo atlikti, tačiau Sutarčių vykdymo metu (iki Sutarčių nutraukimo) nebuvo perduoti atsakovei, priėmimÄ . Pagal 2020 m. spalio 1 d. statybos darbų priėmimo–perdavimo aktus užfiksuota priimtų darbų vertė – 43 258,25 Eur su PVM.

31. Atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. raÅ¡tu nurodė ieÅ¡kovei, kad 2020 m. gruodžio mėn. baigiasi terminas panaudoti lengvatinių kreditų lėšas, skirtas daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) projektams įgyvendinti, todėl paprašė ieÅ¡kovės pateikti Taisyklių 24 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančiÄ su AgentÅ«ra suderintÄ triÅ¡alę sutartį, sudarytÄ tarp užsakovo, statybos rangovo ir subtiekėjo, kurioje bÅ«tų numatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka.

Kadangi ieškovė atsakovės nustatytu terminu nepateikė trišalės sutarties, atsakovė, panaudodama AB „Šiaulių bankas“ suteikto lengvatinio kredito lėšas, 2020 m. gruodžio 31 d. sumokėjo 43 258,25 Eur už priimtus darbus trečiajam asmeniui UAB „LitCon“. 32. 2021 m. gegužės 27 d. Vilniaus apygardos teismo nutartimi trečiajam asmeniui UAB „LitCon“ iškelta bankroto byla. Ieškovė trečiojo asmens bankroto byloje kreditorinio reikalavimo nėra pareiškusi.

33. IeÅ¡kovė kreipėsi į teismÄ ir, remdamasi 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, prašė priteisti iÅ¡ atsakovės 43 258,25 Eur skolÄ už atliktus darbus, 7 462,05 Eur delspinigių, procesines palÅ«kanas, tačiau skundžiamu sprendimu pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimų netenkino ir pripažino, kad 2018 m. birželio 8 d. trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės sudaryta tiekimo ir statybos rangos sutartis, 2019 m. liepos 30 d. papildomas susitarimas prie tiekimo ir statybos rangos sutarties bei 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis yra niekiniai ir negaliojantys nuo jų sudarymo momento sandoriai.

34. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde kelia klausimÄ dėl to, ar teismas turėjo pagrindÄ pripažinti negaliojančiais sandorius, ginčija teismo argumentus, kuriais teismas pripažino, kad sandoriai prieÅ¡taravo imperatyviam VPÄ® reglamentavimui. Be to, ieÅ¡kovė nesutinka su teismo iÅ¡vada, kad atsakovei turėjo esminę reikÅ¡mę kreditoriaus asmuo bei mano, jog teismas nepagrindė, kodėl turi bÅ«ti pakeistas restitucijos bÅ«das. Su Å¡iais apeliantės argumentais teisėjų kolegija sutinka iÅ¡ dalies.

Dėl pagrindo teismui ex officio vertinti sandorių teisėtumÄ 35. Sandoris laikomas niekiniu, jeigu jis, vadovaujantis įstatymais, negalioja, nepaisant to, yra ar ne teismo sprendimas pripažinti jį negaliojančiu (CK 1.78 straipsnio 1 dalis). ReikalavimÄ dėl niekinio sandorio teisinių pasekmių taikymo gali pareikÅ¡ti bet kuris suinteresuotas asmuo, niekinio sandorio faktÄ ir pasekmes teismas taip pat konstatuoja ex officio (CK 1.78 straipsnio 5 dalis). 36. Kasacinio teismo praktikoje laikomasi aiÅ¡kinimo, kad ex officio, nesant ginčo Å¡alies reikalavimo, teismas pripažįsta sandorį niekiniu ir taiko niekinio sandorio pasekmes tik tuomet, kai nagrinėjant bylÄ pagrindas pripažinti sandorį ar aktÄ niekiniu tampa akivaizdus. Tam, kad pagrindas pripažinti sandorį niekiniu bÅ«tų akivaizdus (ir kad jį teismas galėtų konstatuoti procesiniame sprendime), bÅ«tina, kad tokį pagrindÄ patvirtinančios aplinkybės bÅ«tų nustatytos (iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) laikantis CPK įtvirtintų reikalavimų arba kad iÅ¡vadÄ dėl tokio pagrindo egzistavimo patvirtintų kitos byloje nustatytos (t. y. CPK nustatyta tvarka iÅ¡tirtos, iÅ¡nagrinėtos ir įvertintos) aplinkybės (CPK 263 straipsnis, 270 straipsnio 4 dalies 1, 2 punktai) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2009, 2013 m. spalio 25 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-516/2013, 2015 m. lapkričio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-301-706/2015).

37. IeÅ¡kovė reikalavimÄ priteisti iÅ¡ atsakovės skolÄ už atliktus darbus grindė jos su trečiuoju asmeniu sudaryta 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi. Tačiau atsakovė atsiliepime į ieÅ¡kinį nurodė argumentus, kad ieÅ¡kovė neteisėtai įgijo reikalavimo teisę į atsakovę, nes reikalavimo perleidimo sutartis ir su Å¡ia sutartimi susiję sandoriai – 2018 m. birželio 8 d. trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės sudaryta tiekimo ir statybos rangos sutartis bei 2019 m. liepos 30 d. papildomas susitarimas prie tiekimo ir statybos rangos sutarties – prieÅ¡tarauja imperatyviam VPÄ® reglamentavimui.

Kartu atsakovė pareiÅ¡kė praÅ¡ymÄ teismui ex officio spręsti minėtų sandorių galiojimo klausimÄ . IeÅ¡kovė dėl Å¡ių atsakovės argumentų ir praÅ¡ymo iÅ¡dėstė pozicijÄ dublike ir teisminio bylos nagrinėjimo metu. Taigi, ginčo Å¡alys į bylÄ pateikė argumentus ir įrodymus, sudariusius pakankamÄ pagrindÄ teismui be papildomo aplinkybių aiÅ¡kinimosi spręsti aptariamų sandorių atitikties imperatyviam VPÄ® reglamentavimui klausimÄ . Nors apeliantė skunde teigia, kad iÅ¡vadai dėl sandorių niekinio pobÅ«džio buvo bÅ«tina iÅ¡tirti daug Å¡alių nenurodomų aplinkybių, tačiau Å¡io teiginio nedetalizuoja, nenurodo konkrečių teisiÅ¡kai reikÅ¡mingų aplinkybių, kurias teismas turėjo papildomai aiÅ¡kintis, tačiau to nepadarė.

Apeliaciniame skunde ieÅ¡kovė tik nurodo, kad teismas turėjo iÅ¡nagrinėti, ar egzistavo prielaidos pakeisti sutartį VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunkčio pagrindu, t. y. iÅ¡tirti, ar ieÅ¡kovė atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacijos reikalavimus. Tačiau pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kovės nurodomų aplinkybių neprivalėjo aiÅ¡kintis, nes jos nebuvo teisiÅ¡kai reikÅ¡mingos – Å¡alių nurodytų argumentų ir pateiktų į bylÄ Ä¯rodymų pakako spręsti dėl sandorių teisėtumo (plačiau žr.

šios nutarties 56–57 punktus).

38. Å iuo aspektu pažymėtinas ir nagrinėjamoje byloje vyraujantis poreikis užtikrinti vieÅ¡ojo intereso apsaugÄ . IeÅ¡kovė siekia prisiteisti skolÄ už daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo darbus. Daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo projektams įgyvendinti valstybė teikia paramÄ (plačiau žr. Taisykles), kuri turi bÅ«ti panaudota racionaliai ir skaidriai, laikantis paramos suteikimo taisyklių. Nagrinėjamu atveju darbams įsigyti buvo taikomos VPÄ® įtvirtintos nuostatos, Sutartyse Å¡alys susitarė kilusius ginčus spręsti vadovaudamosi VPÄ® ir kitais vieÅ¡uosius pirkimus reglamentuojančiais teisės aktais (Sutarčių 15.1 papunkčiai).

Kasacinio teismo praktikoje nuosekliai pažymima, kad VPÄ® imperatyviosios normos tiekėjÄ ir perkančiÄ jÄ organizacijÄ (perkantįjį subjektÄ ) saisto ir po sutarties sudarymo; vien vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sudarymas nereiÅ¡kia, kad sutarties Å¡alių nesaisto imperatyviosios VPÄ® normos; nors, pagal VPÄ®, sudarius vieÅ¡ojo pirkimo sutartį, pirkimas pasibaigia, tačiau perkančiosios organizacijos (perkančiojo subjekto) ir tiekėjo vieÅ¡ojo pirkimo teisiniai santykiai nesibaigia; taigi tokiems (vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymo) santykiams taikytinas VPÄ®, kiek jis juos reguliuoja: pavyzdžiui, vieÅ¡ojo pirkimo sutarties keitimas, papildomų darbų pirkimas; vieÅ¡ojo pirkimo sutarties sÄ lygų keitimas – VPÄ® reguliuojama sritis, kuriai nustatytos imperatyviosios teisės normos ir apribojimai, susiję su vieÅ¡ojo pirkimo procedÅ«rų vykdymu bei iÅ¡plaukiantys iÅ¡ viešųjų pirkimų principų turinio (žr.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. spalio 14 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-39-378/2020 82 punktÄ ir jame nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ). Taigi, pirmosios instancijos teismo sprendimas ex officio vertinti reikalavimo perleidimo sutarties ir su Å¡ia sutartimi susijusių sandorių teisėtumÄ atitinka nagrinėjamoje byloje vyraujantį vieÅ¡Ä jį interesÄ užtikrinti, kad valstybės parama daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo darbams bÅ«tų teikiama racionaliai ir skaidriai, laikantis viešųjų pirkimų principų.

39. IeÅ¡kovė nagrinėjamoje byloje teigė, kad keliamas ginčas yra siauro pobÅ«džio, grindžiamas reikalavimo teisės perleidimo sutartimi, todėl ginčo iÅ¡sprendimui sandorių teisėtumo tyrimas nėra bÅ«tinas. Tokia ieÅ¡kovės pozicija pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai atmesta. Å iuo atveju yra matyti, kad reikalavimo teisės perleidimo sandoris buvo sudarytas po to, kai ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu sudarė 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutartį bei praėjus vienai dienai po to, kai ieÅ¡kovė su trečiuoju asmeniu sudarė 2019 m. liepos 30 d. papildomÄ susitarimÄ prie tiekimo ir statybos rangos sutarties.

Reikalavimo teisės perleidimo sutartyje nurodyta, kad trečiasis asmuo reikalavimo teisę ieÅ¡kovei perleidžia po to, kai ieÅ¡kovė visiÅ¡kai užbaigs objektus ir įvykdys Sutartis, kaip yra įsipareigojusi pagal 2019 m. liepos 30 d. papildomÄ susitarimÄ prie 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutarties (žr. reikalavimo teisės perleidimo sutarties preambulės B ir C punktus). Atitinkamai, papildomame susitarime buvo nurodyta, kad trečiasis asmuo įsipareigoja papildomai užtikrinti įsipareigojimų ieÅ¡kovei įvykdymÄ sudarydamas reikalavimo perleidimo sutartį, kuria perleistų ieÅ¡kovei visus į statytojÄ (t. y. atsakovę UAB „Molėtų Å¡vara“) turimus (turėsimus) reikalavimus (papildomo susitarimo 4 punktas).

Reikalavimo teisės perleidimo sutarties priede Å¡alys taip pat susitarė, kad atsakovei sumokėjus reikalavimo teisės sumÄ ar bet kokiÄ mažesnę sumÄ , proporcingai mažinama trečiojo asmens prievolė atsiskaityti su ieÅ¡kove pagal 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutartį. Taigi, reikalavimo teisės perleidimo sandorio sudarymÄ ir jo sÄ lygas tiesiogiai lėmė ankstesni Å¡alių susitarimai pagal 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutartį bei 2019 m. liepos 30 d. papildomÄ susitarimÄ prie Å¡ios sutarties, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai ginÄÄ sprendė ne izoliuotai remdamasis vien tik reikalavimo teisės perleidimo sutarties sÄ lygomis, bet ir atsižvelgdamas į Å¡ios sutarties sudarymÄ lėmusius ankstesnius susitarimus.

40. Reikalavimo teisės perleidimo sutarties ryšį su kitais Å¡alių sudarytais sandoriais atskleidžia pačios ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės dėl sutarties sudarymo tikslo. Kaip paaiÅ¡kina ieÅ¡kovė, trečiasis asmuo, bÅ«damas skolingas ieÅ¡kovei (subrangovei) už atliktus darbus, atsiskaitė su ieÅ¡kove perleisdamas reikalavimo teisę į atsakovę, tuo tarpu ieÅ¡kovė, matydama, kad negauna užmokesčio už atliktus darbus, sutiko papildomu susitarimu atlikti dar papildomų darbų pagal Sutartis atsakovei be jokio trečiojo asmens mokamo atlyginimo, kad tik atgautų skolÄ .

41. Pirmosios instancijos teismo pozicijÄ vertinti visų ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens sudarytų sandorių teisėtumÄ patvirtina ir formuojama kasacinio teismo praktika, kurioje nurodoma, kad kai tos pačios Å¡alys vienu metu arba per trumpÄ laikotarpį sudaro kelis sandorius, susijusius su jų teisėmis ir pareigomis, tuo pačiu dalyku, Å¡ie sandoriai aiÅ¡kinami ne izoliuotai, o kartu, vadovaujantis sisteminio aiÅ¡kinimo principu, nes tik taip atskleidžiama tikroji Å¡alių valia, iÅ¡reikÅ¡ta susitarimų visuma (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010 ir kt.). Sisteminio Å¡alių sutartinių teisinių santykių aiÅ¡kinimo taisyklė taikytina ir platesniam teisinių santykių ratui, t. y. taip pat ir tais atvejais, kai sutarties Å¡alių tikruosius ketinimus gali padėti atskleisti tolesni jų veiksmai, kurie gali bÅ«ti susiję ir su kitomis vienos iÅ¡ sandorio Å¡alių sudaromomis sutartimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-290-706/2015).

42. Teisėjų kolegija, apibendrindama iÅ¡dėstytus argumentus, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindÄ ex officio vertinti 2018 m. birželio 8 d. trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės sudarytos tiekimo ir statybos rangos sutarties, 2019 m. liepos 30 d. papildomo susitarimo prie tiekimo ir statybos rangos sutarties bei 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties teisėtumÄ . Dėl sandorių prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms ir pagrindo priteisti skolÄ už darbus 43. Imperatyvioms įstatymo nuostatoms prieÅ¡taraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja (CK 1.80 straipsnio 1 dalis). Pagal bendrÄ taisyklę pripažintas negaliojančiu sandoris laikomas negaliojančiu ab initio (nuo jo sudarymo momento) (CK 1.95 straipsnio 1 dalis).

44. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad ieškovės ir trečiojo asmens 2018 m. birželio 8 d. sudaryta tiekimo ir statybos rangos sutartis, 2019 m. liepos 30 d. papildomas susitarimas prie šios sutarties ir 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartis prieštarauja imperatyviam viešųjų pirkimų teisiniam reglamentavimui, todėl negalioja ab initio.

45. Byloje nekyla ginčo, kad ieškovės ir trečiojo asmens 2018 m. birželio 8 d. sudaryta tiekimo ir statybos rangos sutartis laikytina viešojo pirkimo subtiekimo sutartimi, kaip ji suprantama pagal VPĮ nuostatas (VPĮ 2 straipsnio 4 dalis). Šia sutartimi ieškovė įsipareigojo atlikti daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus, kurie nurodyti Sutartyse, sudarytose tarp atsakovės ir trečiojo asmens.

46. Subtiekėjų pasitelkimas vieÅ¡ojo pirkimo sutarties vykdymui yra reglamentuotas imperatyviomis VPÄ® nuostatomis. VPÄ® įtvirtina reikalavimÄ iÅ¡vieÅ¡inti pasitelkiamus subtiekėjus. Jeigu subtiekėjus numatoma pasitelkti kartu remiantis jų pajėgumais, kad tiekėjas atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, tokiu atveju subtiekėjai privalo bÅ«ti iÅ¡vieÅ¡inti pasiÅ«lyme ir kartu įrodoma, jog vykdant pirkimo sutartį Å¡ių Å«kio subjektų iÅ¡tekliai tiekėjui bus prieinami (VPÄ® 49 straipsnis).

Jeigu tiekėjas nesiremia subtiekėjų pajėgumais, kad atitiktų kvalifikacijos reikalavimus, tokiu atveju tiekėjas išimtiniais atvejais, kai dėl objektyviai susiklosčiusių aplinkybių subtiekėjai objektyviai nėra žinomi, turi teisę nenurodyti subtiekėjų savo pasiūlyme (VPĮ 88 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto, remiantis VPĮ 88 straipsnio 4 dalimi, pirkimo dokumentuose turi būti nustatyta, kad sudarius pirkimo sutartį, tačiau ne vėliau negu pirkimo sutartis pradedama vykdyti, tiekėjas įsipareigoja perkančiajai organizacijai pranešti tuo metu žinomų subtiekėjų pavadinimus, kontaktinius duomenis ir jų atstovus.

Perkančioji organizacija taip pat reikalauja, kad tiekėjas informuotų apie minėtos informacijos pasikeitimus visu pirkimo sutarties vykdymo metu, taip pat apie naujus subtiekėjus, kuriuos jis ketina pasitelkti vėliau. Taigi nepriklausomai nuo tiekėjo bendradarbiavimo su subtiekėjais pobÅ«džio, galiojantis teisinis reglamentavimas nustato imperatyviÄ pareigÄ iÅ¡vieÅ¡inti subtiekėjus.

47. VPÄ® reikalavimai dėl subtiekėjų iÅ¡vieÅ¡inimo nustatyti tam, kad perkančioji organizacija turėtų galimybę įgyvendinti VPÄ® 88 straipsnio 5 dalyje numatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir patikrinti, ar nėra VPÄ® 46 straipsnyje nurodytų subtiekėjo paÅ¡alinimo pagrindų. Kaip yra nurodęs kasacinis teismas, subtiekėjams taip pat yra taikomos tam tikros tiekėjams keliamos sÄ lygos: jiems gali bÅ«ti keliami tiekėjų kvalifikacijos ar paÅ¡alinimo pagrindų nebuvimo (pavyzdžiui, neteistumas, socialinės įmonės statusas) reikalavimai bei tikrinama atitiktis jiems; subtiekimas – vienas iÅ¡ Å«kio subjektų dalyvavimo vieÅ¡uosiuose pirkimuose bÅ«dų, skirtas, be kita ko, ne iÅ¡vengti pajėgumo vertinimo, o prieÅ¡ingai – atitikti kvalifikacijos reikalavimus, todėl subtiekėjų pasitelkimo aplinkybė negali lemti nelygiaverčio tiekėjų vertinimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. birželio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-291-969/2016 51 punktas).

48. Nagrinėjamu atveju Sutarčių 9.3.2 papunkčiuose buvo numatyta, kad darbų atlikimui trečiasis asmuo turi teisę pasitelkti subtiekėjÄ UAB „Coner“, kuris gali bÅ«ti keičiamas tik gavus atsakovės sutikimÄ ir tai įforminus atskiru raÅ¡ytiniu Å¡alių susitarimu. Tačiau trečiasis asmuo Sutarčių vykdymo metu neiÅ¡vieÅ¡ino subtiekėjo pasikeitimo ir nenurodė atsakovei, kad daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), atnaujinimo darbus vykdys ieÅ¡kovė. Atitinkamai, atsakovė neturėjo galimybės įgyvendinti VPÄ® 88 straipsnio 5 dalyje numatyto teisinio reglamentavimo ir patikrinti ieÅ¡kovės atitikties keliamiems kvalifikacijos reikalavimams, paÅ¡alinimo pagrindų nebuvimo. Subtiekėjo pakeitimas Sutarčių 9.3.2 papunkčiuose nustatyta tvarka įformintas nebuvo. Taigi vieÅ¡ojo pirkimo subtiekimo sutarties sudarymas ir jos vykdymas pažeidė imperatyvias VPÄ® nuostatas, viešųjų pirkimų principus, todėl yra neteisėtas.

49. Å ios iÅ¡vados nekeičia ir ieÅ¡kovės nurodytos aplinkybės, kad atsakovės valia priimti trečiojo asmens pasiÅ«lymÄ pakeisti Sutartis, sudaryti naujÄ subrangos sutartį ir subtiekėju įtraukti ieÅ¡kovę buvo iÅ¡reikÅ¡ta akivaizdžiu sutikimu priimti ieÅ¡kovę savo objektuose vykdyti darbus, taip pat jog kilus ginčui dėl pinigų mokėjimo, atsakovė neprieÅ¡taravo dėl ieÅ¡kovės dalyvavimo santykyje ir pati pasiÅ«lė bÅ«dÄ sumokėti pinigus ieÅ¡kovei, sudarant triÅ¡alę perkančiosios organizacijos, tiekėjo ir subtiekėjo sutartį.

50. Teisėjų kolegija pažymi, kad byloje surinkti įrodymai nepagrindžia, jog trečiasis asmuo apie subtiekėjo pakeitimÄ bÅ«tų informavęs atsakovę ir kad pastaroji bÅ«tų iÅ¡ anksto, prieÅ¡ ieÅ¡kovei pradedant darbus, turėjusi galimybę įgyvendinti VPÄ® 88 straipsnio 5 dalyje numatytÄ teisinį reglamentavimÄ ir iÅ¡reiÅ¡kusi sutikimÄ dėl subtiekėjo pakeitimo. Be to, byloje nėra pateikta ir tokių įrodymų, kad atsakovė savo faktiÅ¡kai atliktais veiksmais bÅ«tų akivaizdžiai sutikusi, jog ieÅ¡kovė subtiekimo pagrindu atliktų minėtų daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo darbus.

Pažymėtina, kad į bylÄ yra pateikti duomenys, jog Sutarčių vykdymo klausimais su atsakove trečiojo asmens vardu bendravo R. G., kaip UAB „LitCon“, o ne UAB „Vaidora“ atstovas (žr., pvz., defektinius aktus, susiraÅ¡inėjimÄ elektroniniu paÅ¡tu, 2020 m. liepos 16 d. praneÅ¡imÄ apie defektų iÅ¡taisymÄ , kurį pasirašė R. G., kaip įgaliotas UAB „LitCon“ atstovas). Atsakovei nebuvo pagrindo spręsti, kad R. G. veikia ieÅ¡kovės UAB „Vaidora“ vardu, prieÅ¡ingai, atsakovei buvo pateiktas trečiojo asmens UAB „LitCon“ įgaliojimas, iÅ¡duotas R.

G., atstovauti trečiajam asmeniui vykdant Sutartis.

51. Tai, kad atsakovė 2020 m. gruodžio 10 d. raÅ¡te pasiÅ«lė ieÅ¡kovei pateikti Taisyklių 24 punkte nustatytus reikalavimus atitinkančiÄ su AgentÅ«ra suderintÄ triÅ¡alę sutartį, sudarytÄ tarp užsakovo, statybos rangovo ir subtiekėjo, kurioje bÅ«tų numatyta tiesioginio atsiskaitymo su subtiekėju tvarka, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nepagrindžia subtiekimo teisinių santykių teisėtumo. Å is atsakovės raÅ¡tas laikytinas paaiÅ¡kinimu ieÅ¡kovei, kokia tvarka yra galimas tiesioginis atsiskaitymas su subtiekėju, tačiau jis nepatvirtina ieÅ¡kovės dalyvavimo subtiekimo teisiniuose santykiuose teisėtumo.

52. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tiekėjas naujuose viešuosiuose pirkimuose negali grįsti savo kvalifikacijos tomis subtiekimo sutartimis, kurios buvo sudarytos ir vykdomos neteisėtai, t. y. pažeidžiant imperatyvias įstatymų nuostatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 28 d. nutartis Nr. e3K-3-106-690/2017, Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2A-1258/2014, 2020 m. balandžio 9 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2A-787-381/2020 17 punktas).

Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad imperatyvaus VPĮ teisinio reglamentavimo pažeidimas dėl subtiekėjų pasitelkimo daro subtiekimo sutartį niekine ir negaliojančia (pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e2A-148-450/2019 24–25 punktai). Nors ieškovė pagrįstai teigia, kad pastaroji teismo nutartis yra priimta esant iš dalies skirtingai faktinei situacijai (teismui sprendžiant dėl sutarties nutraukimo teisėtumo), vis dėlto šioje nutartyje pateiktos teisės aiškinimo taisyklės sudėtiniai elementai dėl subtiekėjų pasitelkimo tvarkos pažeidimo pasekmių nagrinėjamu atveju iš esmės sutampa, todėl šia taisykle galima remtis ir nagrinėjamoje byloje.

53. Dėl iÅ¡dėstytų argumentų teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ pripažinti aptariamÄ ieÅ¡kovės ir trečiojo asmens 2018 m. birželio 8 d. sudarytÄ tiekimo ir statybos rangos sutartį niekiniu ir negaliojančiu sandoriu.

54. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu pripažinti niekinėmis ir negaliojančiomis ieÅ¡kovės su trečiuoju asmeniu 2019 m. liepos 30 d. sudarytÄ papildomÄ susitarimÄ prie 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutarties bei 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį.

55. Å ioje nutartyje jau buvo minėta, kad 2019 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu ieÅ¡kovė įsipareigojo iki 2019 m. rugpjūčio 30 d. atlikti visus pagal Sutartis likusius darbus objektuose, esančiuose (duomenys neskelbtini). Papildomame susitarime nurodyta, kad ieÅ¡kovė perima visų likusių darbų vykdymÄ pagal trečiojo asmens su atsakove sudarytas Sutartis ir įsipareigoja Sutartis visiÅ¡kai užbaigti (papildomo susitarimo 2 punktas). IÅ¡ Å¡ių papildomo susitarimo sÄ lygų matyti, kad, viena vertus, toks susitarimas gali bÅ«ti vertinamas kaip susitarimas iÅ¡plėsti subtiekimo teisinius santykius, ieÅ¡kovei įsipareigojant atlikti didesnę darbų apimtį nei ta, kuri buvo numatyta 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutartyje, t. y. atlikti darbus ir trečiajame daugiabučiame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), bei užbaigti visus likusius Sutartyse numatytus darbus.

Kita vertus, toks susitarimas turi požymių, kad jo šalys siekė pakeisti ir pagrindinių Sutarčių šalį, vietoje trečiojo asmens, kaip rangovo, įtraukiant ieškovę.

56. NežiÅ«rint į tai, ar papildomas susitarimas laikytinas subtiekimo sutarties pakeitimu, ar susitarimu dėl Sutarčių Å¡alies pakeitimo, toks susitarimas bet kuriuo atveju neatitinka VPÄ® įtvirtinto imperatyvaus teisinio reguliavimo. Teisėjų kolegija Å¡ioje nutartyje jau nurodė, kad subtiekimo sutartis laikytina niekine ir negaliojančia, todėl ir jos pakeitimas, papildomai iÅ¡plečiant ieÅ¡kovės įsipareigojimus, taip pat laikytinas niekiniu ir negaliojančiu sandoriu. Tuo tarpu papildomÄ susitarimÄ laikant susitarimu dėl Sutarčių pakeitimo, toks pakeitimas taip pat laikytinas neteisėtu.

VieÅ¡ojo pirkimo sutartis gali bÅ«ti keičiama tik esant bendram abiejų kontrahentų sutarimui ir tik egzistuojant VPÄ® 89 straipsnyje įtvirtintiems sutarties keitimo pagrindams. Taigi, pirmoji sÄ lyga teisėtam vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimui yra sutarties Å¡alių bendras sutarimas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai tarp Å¡alių nėra bendro sutarimo dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties keitimo ir toks ginčas pasiekia teismÄ , bÅ«tent Å¡is sprendžia dėl vieÅ¡ojo pirkimo sutarties pakeitimo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. lapkričio 12 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-301-969/2020 35, 36 punktus ir juose nurodytÄ kasacinio teismo praktikÄ ).

Å iuo atveju į papildomo susitarimo sudarymÄ atsakovė (perkančioji organizacija) nebuvo įtraukta ir apie tokį susitarimÄ nežinojo bei sutikimo jam nedavė, atitinkamai, nebuvo ir teismo sprendimo pakeisti Sutartis pagal papildomame susitarime numatytas sÄ lygas. Vadinasi, Sutarčių pakeitimas (pakeičiant trečiÄ jį asmenį ieÅ¡kove) jau vien dėl Å¡ios priežasties, nevertinant, ar egzistavo VPÄ® 89 straipsnyje įtvirtinti Sutarčių keitimo pagrindai, nebuvo galimas. Dėl to ieÅ¡kovės argumentai, kad nagrinėjamu atveju faktiÅ¡kai egzistavo pagrindas, numatytas VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje, pakeisti pradinį tiekėjÄ , neturi teisinės reikÅ¡mės ir nepagrindžia papildomo susitarimo teisėtumo.

57. Pastebėtina, kad ieÅ¡kovės nurodomas VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktis leidžia pakeisti pradinį tiekėjÄ , kai dėl bankroto procedÅ«ros pradinio tiekėjo teises ir pareigas visiÅ¡kai arba iÅ¡ dalies perima kitas tiekėjas, atitinkantis pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus (Å¡io papunkčio redakcija, iÅ¡dėstyta 2019 m. gegužės 30 d. įstatymu Nr. XIII-2158, įsigaliojusi nuo 2019 m. birželio 11 d.). 2019 m. liepos 30 d. sudarant papildomÄ susitarimÄ trečiajam asmeniui nebuvo iÅ¡kelta bankroto byla, o nutartis iÅ¡kelti restruktÅ«rizavimo bylÄ nebuvo įsiteisėjusi (žr. Å¡ios nutarties 25 punktÄ ). Todėl negalima spręsti, kad Å¡iuo atveju egzistavo VPÄ® 89 straipsnio 1 dalies 4 punkto b papunktyje numatytas pagrindas teisėtam Sutarčių Å¡alies pakeitimui, net ir nevertinant aplinkybės, ar ieÅ¡kovė atitiko pirkimo dokumentuose nustatytus kvalifikacinius reikalavimus.

58. Å ios nutarties 39–40 punktuose buvo atskleistas 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties ryÅ¡ys su 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutartimi bei 2019 m. liepos 30 d. papildomu susitarimu prie tiekimo ir statybos rangos sutarties. Trečiasis asmuo 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartimi perleido savo reikalavimÄ Ä¯ atsakovę todėl, kad ieÅ¡kovė įsipareigojo užbaigti visus Sutartyse numatytus darbus. Atitinkamai, ieÅ¡kovė reikalavimo teisės perleidimo sutartį sudarė dėl to, kad tokiu bÅ«du siekė atgauti bent dalį sumos, kuriÄ trečiasis asmuo buvo skolingas ieÅ¡kovei pagal subtiekimo sutartį.

Taigi, reikalavimo teisės perleidimo sutartimi iÅ¡ esmės buvo sudarytos sÄ lygos ieÅ¡kovei gauti apmokėjimÄ už darbus, atliktus pagal neteisėtas ir niekines, prieÅ¡taraujančias VPÄ® nuostatoms, sutartis (2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutartį bei 2019 m. liepos 30 d. papildomÄ susitarimÄ prie Å¡ios sutarties). Tuo bÅ«du buvo sudarytos sÄ lygos nesilaikyti imperatyvaus VPÄ® įtvirtinto teisinio reglamentavimo ir ieÅ¡kovei gauti finansinę naudÄ iÅ¡ VPÄ® pažeidžiančių, neteisėtų sandorių.

Dėl to pirmosios instancijos teismas priėmė pagrįstÄ sprendimÄ pripažinti 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį niekiniu ir negaliojančiu sandoriu.

59. Pagal CK 101 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visÄ reikalavimÄ ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieÅ¡tarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino niekiniais ir negaliojančiais sandoriais 2018 m. birželio 8 d. sudarytÄ tiekimo ir statybos rangos sutartį, 2019 m. liepos 30 d. papildomÄ susitarimÄ prie Å¡ios sutarties ir 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutartį. Esant tokioms aplinkybėms, negalima pripažinti, kad trečiasis asmuo reikalavimo teisę ieÅ¡kovei perdavė teisėtai. Vadinasi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino ieÅ¡kovės reikalavimų priteisti iÅ¡ atsakovės 43 258,25 Eur skolÄ už atliktus darbus, 7 462,05 Eur delspinigių, procesines palÅ«kanas.

60. Kitokios iÅ¡vados daryti neįgalina ieÅ¡kovės argumentai, kad atsakovė faktiÅ¡kai naudojasi ieÅ¡kovės atliktų darbų rezultatu, o pagal kasacinio teismo 2011 m. liepos 8 d. nutartyje Nr. 3K-3-320/2011 pateiktÄ iÅ¡aiÅ¡kinimÄ , nepriklausomai nuo to, ar dėl prieÅ¡taravimų imperatyvioms VPÄ® nuostatoms vieÅ¡ojo pirkimo rangos sutartis galioja, ar negalioja, perkančioji organizacija, atsakinga už santykių su tiekėjais teisėtumo užtikrinimÄ , gavusi realų įvykdymÄ , privalo sumokėti už faktiÅ¡kai savo naudai gautus darbus.

Teisėjų kolegija pažymi, kad ieÅ¡kovės nurodyta civilinė byla iÅ¡ esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos, kadangi joje buvo sprendžiamas klausimas dėl mokėjimo tiekėjui už papildomai atliktus darbus, kuriuos perkančioji organizacija užsakė pažeisdama VPÄ® reglamentavimÄ . IeÅ¡kovės nurodytoje byloje nebuvo iÅ¡aiÅ¡kinta, kad perkančioji organizacija, kuri laikėsi VPÄ® įtvirtinto teisinio reglamentavimo, turi mokėti už atliktus darbus subtiekėjui, kuris buvo tiekėjo pasitelktas pažeidžiant VPÄ® reglamentavimÄ ir nebuvo iÅ¡vieÅ¡intas.

Teisėjų kolegijos vertinimu, pripažinus subtiekimo sutartį niekiniu ir negaliojančiu sandoriu, dėl tokio sandorio (tarp pat ir kitų šalių sudarytų niekinių ir negaliojančių sandorių) negaliojimo pasekmių turi būti sprendžiama pagal CK 1.80 straipsnyje ir CK 6 knygos X skyriuje nustatytas restitucijos taisykles.

61. Teisėjų kolegija sutinka su atsakove, kad ieÅ¡kovė apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi tuo, jog teismas nesvarstė VPÄ® 106 straipsnio 2 dalyje numatytų alternatyvių pasekmių taikymo ir nenurodė motyvų, kodėl jų netaikė. Pažymėtina, kad VPÄ® 106 straipsnio 2 dalis reglamentuoja pagrindÄ nepripažinti negaliojančia pagrindinės vieÅ¡ojo pirkimo sutarties ir taikyti alternatyvias sankcijas perkančiajai organizacijai. Nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiama dėl Sutarčių galiojimo, o yra vertinamas reikalavimo teisės perleidimo sutarties bei su ja susijusių subtiekimo sutarties ir papildomo susitarimo prie Å¡ios sutarties, sudarytų nedalyvaujant perkančiajai organizacijai, teisėtumas, todėl VPÄ® 106 straipsnio 2 dalis Å¡iuo atveju netaikytina.

62. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime nurodė, kad daugiabučių gyvenamųjų namų atnaujinimo darbai buvo finansuojami iš banko suteikto kredito. Teismas nustatė, kad pagal kreditavimo sutartį ir Taisykles buvo numatyta, jog atsiskaitoma su rangovu pateikus atitinkamus aktus, atsiskaitymas su kitu asmeniu galimas tik pateikus užsakovo, rangovo, subrangovo ir Agentūros sutartį. Kadangi tokia sutartis nebuvo pateikta, teismas vertino, kad atliktas reikalavimo, susijusio su kreditoriaus asmeniu, perleidimas, kuris pažeidžia skolininko teises bei suvaržo jo prievoles.

63. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su Å¡ia pirmosios instancijos teismo iÅ¡vada. Tiekėjas, tinkamai įvykęs vieÅ¡ojo pirkimo sutartį ir įgijęs reikalavimo teisę į perkančiÄ jÄ organizacijÄ , nėra varžomas reikalavimo teisę perleisti kitiems asmenims. Tokio suvaržymo teisėjų kolegija neįžvelgia ir kreditavimo sutartyje bei Taisyklėse. Å iuose dokumentuose nurodyta tvarka, susijusi su triÅ¡alės sutarties pateikimu, yra skirta situacijoms, kai perkančioji organizacija atsiskaito tiesiogiai su subtiekėju (žr.

VPÄ® 88 straipsnio 2 dalį), tačiau ji nesuvaržo tiekėjo teisės perleisti reikalavimo į perkančiÄ jÄ organizacijÄ kitam asmeniui. Dėl to teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas ieÅ¡kinio reikalavimus nepagrįstai atmetė tuo pagrindu, kad reikalavimas yra susijęs su kreditoriaus asmeniu ir pažeidžia skolininko teises. Vis dėlto, tai nelemia skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo neteisėtumo, kadangi, kaip buvo minėta, teismas ieÅ¡kinio reikalavimus pagrįstai atmetė tuo pagrindu, kad reikalavimo teisės perleidimo sutartis Å¡iuo konkrečiu atveju prieÅ¡taravo imperatyvioms VPÄ® normoms.

Ä®prastas civiliniuose teisiniuose santykiuose reikalavimo teisės perleidimas neįvyko, tačiau buvo sudarytos prielaidos ieÅ¡kovei gauti apmokėjimÄ už darbus, atliktus pažeidžiant VPÄ® reglamentavimÄ , dėl to reikalavimo teisės perleidimo sutartis buvo pripažinta niekiniu ir negaliojančiu sandoriu. Dėl restitucijos taikymo 64. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja dėl prieÅ¡taravimo imperatyvioms įstatymo normoms, viena jo Å¡alis privalo grÄ Å¾inti kitai sandorio Å¡aliai visa, kÄ yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grÄ Å¾inti to, kÄ yra gavusi, natÅ«ra – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.

65. CK šeÅ¡tojoje knygoje įtvirtintos restitucijos taisyklės (CK 6.147–6.151 straipsniai) taikomos tais atvejais, kai Å¡alys negaliojančio sandorio pagrindu abipusiÅ¡kai apsikeitė tam tikru turtu, o sandoris pripažintas negaliojančiu ab initio – tokiais atvejais turtas gali ir turi bÅ«ti grÄ Å¾intas natÅ«ra, iÅ¡skyrus atvejus, kai tai neįmanoma arba sukeltų didelių nepatogumų Å¡alims – tuomet restitucija atliekama sumokant ekvivalentÄ pinigais.

66. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad Å¡iuo atveju subrangos sutartį pripažinus niekine ir taikant restitucijÄ natÅ«ra, trečiasis asmuo UAB „LitCon“ turėtų sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei tÄ , kÄ ji nesant tinkamo teisinio pagrindo gavo iÅ¡ atsakovės (banko) – 43 258,20 Eur. Tačiau teismas, atsižvelgęs į tai, kad UAB „LitCon“ iÅ¡kelta bankroto byla, o ieÅ¡kovė nėra įtraukta į įmonės kreditorių sÄ raÅ¡Ä , sprendė, kad restitucijos natÅ«ra taikymas negalimas. Teismas jokių patvarkymų trečiojo asmens UAB „LitCon“ atžvilgiu netaikė, tačiau pripažino, jog Å¡ios bendrovės elgesys buvo nesÄ Å¾iningas ir galbÅ«t nusikalstamas.

67. IeÅ¡kovė apeliaciniame skunde nesutinka su skundžiamo sprendimo dalimi dėl restitucijos, nurodo, kad teismo sprendimas prieÅ¡taringas – viena vertus, teismas sprendė, kad atsakovė neturi prievolės sumokėti už atliktus darbus ieÅ¡kovei, kita vertus, sprendė, jog mokėjimas trečiajam asmeniui buvo atliktas nepagrįstai, o atsakovės trečiajam asmeniui sumokėti pinigai turi bÅ«ti perduoti ieÅ¡kovei. IeÅ¡kovės teigimu, teismas nepagrindė, kodėl turi bÅ«ti pakeistas restitucijos bÅ«das, t. y. netaikoma bendra CK 6.145 straipsnio 1 dalies taisyklė, pagal kuriÄ trečiasis asmuo turėtų grÄ Å¾inti atsakovei viskÄ , kÄ iÅ¡ jos neteisėtai gavo, bet taikoma CK 6.145 straipsnio 2 dalyje nustatyta iÅ¡imtis.

Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundÄ iÅ¡ dalies sutinka su ieÅ¡kovės argumentais ir nurodo, kad teismo motyvai dėl restitucijos yra neaiÅ¡kÅ«s. Atsakovės manymu, pripažinus subrangos sutartį ir papildomÄ susitarimÄ niekiniais ir negaliojančiais sandoriais, tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės neturėtų bÅ«ti taikoma restitucija, nes trečiasis asmuo negali grÄ Å¾inti ieÅ¡kovei pagal aptariamus sandorius atliktų darbų rezultato. Atsakovė teigia, kad tarp trečiojo asmens ir ieÅ¡kovės turėtų bÅ«ti taikoma vienaÅ¡alė restitucija, t. y. ieÅ¡kovė turėtų grÄ Å¾inti trečiajam asmeniui reikalavimo teisę, o trečiasis asmuo ieÅ¡kovei nieko neturėtų grÄ Å¾inti, nes pagal aptariamÄ sandorį iÅ¡ ieÅ¡kovės nieko negavo, kadangi reikalavimo teisės perleidimo sutarties priedo 1 punkte Å¡alys susitarė, jog reikalavimo teisė yra perleidžiama neatlygintinai.

68. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas netaikyti restitucijos stokoja pagrįstumo, tokiu sprendimu yra nepagrįstai pabloginta ieškovės padėtis. Niekiniais ir negaliojančiais pripažintų sandorių – 2018 m. birželio 8 d. tiekimo ir statybos rangos sutarties, 2019 m. liepos 30 d. papildomo susitarimo prie tiekimo ir statybos rangos sutarties ir 2019 m. liepos 31 d. reikalavimo teisės perleidimo sutarties – pagrindu ieškovė trečiojo asmens naudai atliko tam tikrus daugiabučių gyvenamųjų namų, esančių (duomenys neskelbtini), atnaujinimo statybos darbus bei perėmė iš trečiojo asmens reikalavimo teisę į atsakovę dėl 43 258,25 Eur sumos sumokėjimo.

Kadangi ieÅ¡kovė negali realizuoti neteisėtai jai perduotos reikalavimo teisės į atsakovę, taip pat, taikant restitucijÄ , jos atliktų statybos darbų rezultatas negali bÅ«ti sugrÄ Å¾intas ieÅ¡kovei, nes faktiÅ¡kai yra sumontuotas objektuose, turėtų bÅ«ti sprendžiama dėl ieÅ¡kovės faktiÅ¡kai atliktų statybos darbų vertės ekvivalento sugrÄ Å¾inimo. Pirmosios instancijos teismas, neiÅ¡sprendęs Å¡io klausimo, netinkamai taikė CK šeÅ¡tojoje knygoje įtvirtintas restitucijos taisykles ir nepagrįstai pablogino ieÅ¡kovės padėtį.

69. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarstytina, ar Å¡alių interesų pusiausvyros susiklosčiusioje situacijoje neatitiktų restitucijos taikymas tokiu bÅ«du, kad 1) iÅ¡ ieÅ¡kovės trečiajam asmeniui bÅ«tų sugrÄ Å¾inta reikalavimo teisė į atsakovę (kadangi atsakovė trečiajam asmeniui už atliktus darbus yra sumokėjusi, Å¡iuo atveju gali bÅ«ti pripažįstama, jog trečiasis asmuo faktiÅ¡kai reikalavimo teisę yra realizavęs);

2) įvertinus, kad pagal neteisėtÄ subtiekimo sutartį ir papildomÄ susitarimÄ atliktų statybos darbų rezultatas ieÅ¡kovei negali bÅ«ti sugrÄ Å¾intas, svarstytina, ar trečiasis asmuo neturėtų sugrÄ Å¾inti ieÅ¡kovei faktiÅ¡kai atliktų ir perduotų trečiajam asmeniui statybos darbų vertės piniginiu ekvivalentu, kiek Å¡ių darbų vertės nepadengė faktiÅ¡kai trečiojo asmens atlikti mokėjimai ieÅ¡kovei (trečiojo asmens bankroto byloje ieÅ¡kovė kreditorinio reikalavimo nėra pareiÅ¡kusi).

Tokių aplinkybių aiÅ¡kinimasis reikalauja papildomų įrodymų rinkimo, be to, restitucijos taikymas trečiojo asmens procesinį statusÄ turinčio UAB „LitCon“ atžvilgiu negalimas, dėl to konstatuotina, jog tokioje situacijoje apeliacinės instancijos teismas neturi galimybės tinkamai iÅ¡spręsti restitucijos taikymo klausimo, todėl yra pagrindas skundžiamo sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo panaikinti ir perduoti pirmosios instancijos teismui bylos dalį dėl restitucijos taikymo nagrinėti iÅ¡ naujo (CPK 327 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

Dėl procesinės bylos baigties 70. Teisėjų kolegija, apibendrindama Å¡ioje nutartyje iÅ¡dėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai ex officio sprendė sandorių negaliojimo klausimÄ , tinkamai taikė VPÄ® normas ir pripažino sandorius niekiniais bei negaliojančiais, atitinkamai, pagrįstai netenkino ieÅ¡kinio reikalavimų dėl skolos, netesybų ir procesinių palÅ«kanų priteisimo. Todėl Å¡i teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kadangi pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė CK šeštojoje knygoje įtvirtintas restitucijos taisykles, o apeliacinės instancijos teismas restitucijos klausimo išspręsti negali, teismo sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo naikintina ir bylos dalis dėl restitucijos taikymo perduotina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

71. Kilęs ginčas galutinai bus iÅ¡spręstas tik iÅ¡nagrinėjus restitucijos taikymo klausimÄ , todėl teisėjų kolegija panaikina skundžiamo sprendimo dalį, kuria paskirstytos bylinėjimosi iÅ¡laidos, patirtos pirmosios instancijos teisme, taip pat nepaskirsto bylinėjimosi iÅ¡laidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme. Bylinėjimosi iÅ¡laidų paskirstymo klausimas turės bÅ«ti sprendžiamas galutinai iÅ¡nagrinėjus bylÄ . Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 4 punktais, 331 straipsniu, n u t a r i a : panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo dalis dėl restitucijos taikymo ir dėl bylinėjimosi iÅ¡laidų priteisimo, perduoti Å¡ias civilinės bylos dalis pirmosios instancijos teismui nagrinėti iÅ¡ naujo.

KitÄ Panevėžio apygardos teismo 2022 m. balandžio 12 d. sprendimo dalį palikti nepakeistÄ . Teisėjai Marius Bajoras Laima Ribokaitė Alma Urbanavičienė