f98abdef-dbaa-49fa-8a34-fd46314924d0 · Å akių rajono apylinkės teismas

Civilinė byla NrCivilinė byla Nr. 2-82-443/2014Teisminio proceso Nr. 2-19-3-01300-2013-5Procesinio sprendimo kategorijos: 116.1; 25.3; 30.9.1. (N) Å AKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMAS S P R E N D I M A S LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU 2014 m. kovo 4 d. Å akiai Å akių rajono apylinkės teismo teisėjas Arturas Rauktys, sekretoriaujant Eglei Macijauskienei, dalyvaujant ieÅ¡kovei O. Å ., jos atstovei advokatei Stanislavai Jorudienei, atsakovams A. B. ir N. B., trečiojo asmens atstovei I. G., vieÅ¡ame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka iÅ¡nagrinėjęs civilinę bylÄ pagal ieÅ¡kovės O. Å . ieÅ¡kinį atsakovams A. B. ir N. B. dėl pripažinimo teisės pateikti pagalbinio Å«kio paskirties pastatų projektÄ derinimui be kitų žemės sklypo bendrasavininkų sutikimo, trečiuoju asmeniu byloje dalyvaujant Jurbarko rajono savivaldybės administracijai, n u s t a t ė: ieÅ¡kovė praÅ¡o:

1) pripažinti jai teisę suderinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje pagalbinio Å«kio paskirties pastatų – garažo ir inventoriaus sandėliuko, esančių (duomenys neskelbtini), supaprastintÄ techninį projektÄ be žemės sklypo bendrasavininkių A. B. ir N. B. raÅ¡ytinio sutikimo;

2) priteisti iÅ¡ atsakovų visas bylinėjimosi iÅ¡laidas. IeÅ¡kovė, palaikydama ieÅ¡kinį, nurodo, jog ji ir atsakovai yra 0,2384 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bendrasavininkiai. Ji minėtu adresu gyvena ir naudojasi žemės sklypu apie pastatus. Dar 1980 m. Å¡iame žemės sklype ji pasistatė nesudėtingos konstrukcijos garaÅ¾Ä su inventoriaus sandėliuku. Tačiau Å¡iam garažui reikėjo remonto, todėl 1996 m. ji nusprendė jį perstatyti.

Tuo metu kitas gyvenamojo namo savininkas, o kartu ir žemės sklypo naudotojas (tuo metu dar žemės sklypas nebuvo nupirktas iÅ¡ valstybės), atsakovas A. B. su sutuoktine N. B. jos paprašė, kad ji jai priklausantį garaÅ¾Ä su įrankių sandėliuku perstatytų į kitÄ vietÄ , t. y. 1996 m. gegužės 10 d. sklypo plane pažymėtÄ indeksu „1“. Kadangi su gyvenamojo namo bendrasavininkiais tuo metu gerai sutarė ir buvo toks jų pageidavimas, ieÅ¡kovė perstatė jai priklausantį garaÅ¾Ä su įrankių sandėliuku į anksčiau minėtÄ vietÄ .

Ant 1996 m. gegužės 10 d. atsakovas N. B. pasirašė. Buvo reikalaujamas tik pastatų savininko paraÅ¡as, o žemės sklypas tuo metu tebebuvo valstybės nuosavybė. GaraÅ¾Ä su įrankių sandėliuku ieÅ¡kovė perstatė 1996 m. ir jį naudojo iki Å¡ių metų. Garažas su įrankių sandėliuku buvo nesudėtingos konstrukcijos pastatas, Å¡iai statybai buvo parengtas projektas ir gautas leidimas. Tačiau jos pastatyto garažo su inventoriaus sandėliuku ji neįregistravo vieÅ¡ame registre.

Pastaruoju metu dėl prastos techninės garažo su įrankių sandėliuku bÅ«klės, ji iÅ¡ esmės atremontavo ir pageidauja jį įteisinti bei įregistruoti vieÅ¡ame registre. Jos atremontuotas garažas su įrankių sandėliuku yra nesudėtingos konstrukcijos statinys. Jos užsakymu SÄ® „Jurbarko planas“ parengė supaprastintÄ techninį projektÄ ir pateikė jį derinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijai. Tačiau gavo 2013 m. rugsėjo 27 d. atsakymÄ Nr. Al3-245, kuriuo yra atsisakyta derinti pagalbinio Å«kio paskirties pastato – garažo su inventoriaus sandėliuku, esančių (duomenys neskelbtini), supaprastintÄ techninį projektÄ , kadangi nėra žemės sklypo bendrasavininkių A.

B. ir N. B. sutikimo. IeÅ¡kovė nurodo, kad į atsakovus A. B. ir N. B. kreipėsi keletÄ kartų dėl sutikimo dėl jai priklausančio garažo su inventoriaus sandėliuku įteisinimo ir įregistravimo vieÅ¡ajame registre, tačiau pastarieji į raÅ¡ytinį jos raginimÄ parašė praneÅ¡imÄ , jog nesutinka pasiraÅ¡yti ant projekto, kadangi anksčiau ji nesikreipė į juos dėl tokio sutikimo, o, be to, jie mano, kad tai naujai pastatytas pastatas. Visi kiti atsakovų argumentai daugiau emocinio pobÅ«džio.

Konkrečių nesutikimo motyvų, kad bÅ«tų kokiu nors bÅ«du pažeidžiamos atstovų teisės, jie nenurodė. Dar iki 2003 m. sausio 8 d. Valstybinės žemės sklypo pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo, buvo nubraižytas žemės sklypo planas pagal kurį buvo nustatyta kuria žemės sklypo dalimi naudosis ieÅ¡kovė, o kuria – atsakovai. Pagal šį žemės sklypo planÄ O. Å . asmeniniam naudojimui buvo priskirtas 676 kv. m žemės sklypas, pažymėtas indeksu „1“, o atsakovams 676 kv. m žemės sklypas, pažymėtas indeksu „2“.

Visas kitas 1032 kv. m žemės plotas yra paliktas bendram naudojimui, ir Å¡i tvarka iki Å¡iol nėra pakeista. Tuo metu jų su atsakovais santykiai buvo tikrai geri, nes žemės sklypas buvo padalintas į dvi dalis, nors pagal galiojančius teisės aktus ieÅ¡kovė turėjo teisę į 62/100 dalis žemės sklypo, o atsakovai į 38/100 žemės sklypo, t. y. pagal turimo gyvenamojo namo dalis. Tačiau tikėdamasi su gyvenamojo namo ir žemės sklypo bendrasavininkiais sutarti gerai, O. Å . sutiko, kad žemės sklypas bÅ«tų parduotas lygiomis dalimis, tokiu bÅ«du sumažindama jai tenkančiÄ Å¾emės sklypo dalį.

Garažas su įrankine, atsakovo A. B. praÅ¡ymu, buvo perkeltas 1996 m. ir yra bendro naudojimo žemėje. Atlikus jo remontÄ iÅ¡ esmės niekas nepasikeitė, todėl atsakovų atsisakymas pasiraÅ¡yti techninio projekto derinimo byloje, yra jų užgauta ambicija, o ne pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Pagal A. B. skundÄ , Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos apsaugos skyrius atliko patikrinimÄ ir ieÅ¡kovė buvo nubausta už tariamÄ savavaliÅ¡kÄ statybÄ , nors faktiÅ¡kai tai buvo seniai pastatyto pastato remontas.

Atsakovams neduodant sutikimo įteisinti ieÅ¡kovei priklausantį garaÅ¾Ä yra grubiai pažeidžiamos jos teisės. Jos pažeista teisė gali bÅ«ti apginta, jÄ pripažįstant (Lietuvos Respublikos CK 1.138 str. l p.), o bÅ«tent, pripažįstant jai teisę suderinti pagalbinio Å«kio paskirties pastato – garažo su inventoriaus sandėliuku, esančių Jurbarke, VydÅ«no g. 30, be žemės sklypo bendrasavininkių A. B. ir N. B. raÅ¡ytinio sutikimo (LAT konsultacija A3-41, Teismų praktika Nr. 14, psl. 437).

Tik teismui pripažinus O. Å . tokiÄ teisę, ji suderins techninį projektÄ ir įteisins garaÅ¾Ä su inventoriaus sandėliuku bei įregistruos Å¡iuos pastatus vieÅ¡ajame registre.Atsakovai, nesutinkantys su ieÅ¡kiniu, nurodė, jog garažu ieÅ¡kovė naudojasi nuo 1980 m., kurį, kaip pati pripažįsta, perkėlė, o ne perstatė į kitÄ vietÄ . Sutikimas buvo duotas garažo perkėlimui, o ne perstatymui. IeÅ¡kinys pareikÅ¡tas visiÅ¡kai nepagrįstai, sÄ moningai nuslepiant aplinkybes, kaip buvo vykdomi pirkimai, kam buvo duotas atsakovo A.

B. sutikimas, koks iÅ¡ tiesų buvo pastatas – garažas, kurį buvo nutarta perkelti, kurių atskleidimas akivaizdžiai įrodytų ieÅ¡kinio nepagrįstumo faktÄ . 1993 m. rugpjūčio 26 d. tarp A. B. ir A. G. buvo sudaryta pirkimo-pardavimo sutartis, kurios notarinio reg. Nr. 1-3006, dėl 38/100 lA1p, 1/2 5Ilm, 1/2 6Ilm, esančių (duomenys neskelbtini). Minėtas pastatas su priklausiniais buvo privatizuotas 1992 m. rugsėjo 28 d. O. Å . ir A. G., kurie susitarė, kad namo pirmasis aukÅ¡tas atitenka O. Å ., antrasis aukÅ¡tas – A.

G.. 1993 m. rugpjūčio 26 d. A. B. sudarant pirkimo-pardavimo sutartį su A. G. buvo tik gyvenamasis namas ir pastatai, plane pažymėti 5I1m ir 6Ilm. 1980 m. vasario 5 d. buvo užfiksuota savavališka statyba 2G1m, 3G1m, 4 G1m statinių, kurie 1984 m. sausio 28 d. buvo nugriauti. Po kurio laiko statinys, plane pažymėtas 4G1m, buvo iš naujo atvilktas ir pastatytas ant bendro naudojimo kiemo. Ant 1996 m. gegužės 10 d. O. Š. sklypo plano buvo duotas bendrasavininkio A. B. sutikimas laikino statinio, t. y. garažo, perkėlimui, bet ne statybai.

Leidimas, apie kurio esamumÄ atsakovai net nežinojo, vykdyti statybos darbus buvo iÅ¡duotas 1996 m. gegužės 10 d., su jame nurodytu galiojimo terminu iki 1998 m. gegužės 10 d., tačiau visiÅ¡kai naujas statinys, neatitinkantis ankstesnio statinio iÅ¡matavimų, buvo pastatytas tik 2013 m. birželio – liepos mėnesiais. Å io leidimo galiojimas jau seniai pasibaigęs, todėl jis yra niekinis. Leidimas statybai yra iÅ¡duodamas pagal konkretų techninį projektÄ , be projekto leidimas neiÅ¡duodamas. Å iai dienai garažui reikia naujo leidimo statybai, o tam, kad bÅ«tų gautas naujas leidimas statybai ir įsiteisinta, reikalingas kito bendraturčio sutikimas.

Civilinio kodekso 4.103 str. nustatyta, kad jeigu statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai arba ne savavališkai, tačiau pažeidžiant statinio projekto sprendinius ar teisės aktų reikalavimus, tai tokiu statiniu (jo dalimi) naudotis ar juo disponuoti (parduoti, padovanoti, išnuomoti ar pan.) draudžiama. Koks statinys (jo dalis) yra pastatytas ar statomas savavališkai, nustato įstatymai. 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms Teritorijų planavimo ir Statybos įstatymų redakcijoms, apskričių viršininkų administracijų teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros funkcijos perduotos Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos.

Taigi statybos valstybinės priežiÅ«ros funkcija įstatymu priskirta minėtai inspekcijai (Statybos įstatymo 27 str. 1 d.), kuri nustatė statybos savavaliÅ¡kumo faktÄ ir 2013 m. rugpjūčio 6 d. nubaudė ieÅ¡kovę. 2003 m. žemės sklypo plane yra pavaizduotas perkeltas 4G1m statinys ant bendro naudojimo žemės. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. 9420-0007-0094, esantis (duomenys neskelbtini), iki 2003 m. sausio 8 d. buvo naudojamas kaip valstybės nuosavybė ir nuo 2003 m. sausio 8 d. valstybinės žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutartimi Nr. RP-57 O.

Å . ir A. B. valstybinę žemę iÅ¡sipirko bei notariÅ¡kai pasidalino po 676m2, paliekant bendro naudojimo kiemÄ , nes norint privatizuoti valstybinę žemę buvo bÅ«tinas abiejų bendrasavininkų sutikimas. 2013 m. birželio – liepos mėnesį buvo pastatytas su poliniais pamatais garažas su sandėliuku be bendrasavininkų sutikimo, todėl atsakovas 2013 m. liepos mėnesį kreipėsi į Statybos inspekcijÄ dėl O. Å . vykdomų statybos darbų sustabdymo, nes jie vykdomi be bendrasavininkų sutikimo ir statybos leidimo.

Po to, kai Statybos inspekcija sustabdė statybos darbus O. Å . parašė atsakovams raginimÄ , kuriame ji nurodė, kad 1980 m. bendro naudojimo žemės sklype ji pasistatė nesudėtingos konstrukcijos garaÅ¾Ä su inventoriaus sandėliuku, kurį 1996 m. perkėlė į kitÄ vietÄ , atremontavo ir pageidauja įteisinti ir įregistruoti vieÅ¡ajame registre. O. Å . pateikia klaidingus faktus, nes garažas, plane pažymėtas 4G1m ir sandėliukas 3I1m 1980 m. vasario 15 d. buvo pripažinti savavaliÅ¡ka statyba ir 1984 m. sausio 28 d. nugriauti. 1996 m. buvo duotas leidimas perkėlimui laikino garažo, bet ne naujai statybai, kadangi dabar yra pastatytas ženkliai didesnis ir aukÅ¡tesnis pastatas su sandėliuku.

IeÅ¡kovė nurodė, kad laikinÄ garaÅ¾Ä ne perkėlė, o perstatė. IÅ¡ 2009 m. sausio 10 d. rajoniniame laikraÅ¡tyje „Šviesa“ Nr. 2(7327) esančios nuotraukos akivaizdžiai matyti, kokio aukščio ir gabaritų laikinas statinys, t. y. garažas, stovi, taip pat matyti, kad prie jo nėra sandėliuko. Laikinas statinys buvo apie 2,5 m aukščio ir 3 m x 5,4 m, o greta esančio sandėliuko nebuvo. Dabar pastatytas garažas su sandėliuku yra 4,6 m aukščio ir 4,15 m x 8,65 m. Po statybos darbų sustabdymo O.

Å . buvo siÅ«loma susitarti, kad sužemintų stogÄ iki ankstesnio statinio aukščio ir pasidalinti bendro naudojimo žemę, tačiau statybos buvo tęsiamos toliau. O. Å . dokumentus pradėjo tvarkytis tik tada, kai atsakovai kreipėsi į Statybos inspekcijÄ dėl savavaliÅ¡kos statybos. Raginime ieÅ¡kovė kategoriÅ¡kai nurodė, kad kompromisų nebus ir nedavus sutikimo kreipsis į teismÄ . O. Å . nori iÅ¡ karto įteisinti ir įregistruoti statinį ant bendro naudojimo žemės. Kad nekiltų nesutarimų ir nesusipratimų, nesudėtingos konstrukcijos garažas galėjo bÅ«ti perkeltas ant O.

Å . nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo, kuris buvo iÅ¡pirktas 2003 metais ir kuris prieina prie bendro naudojimo kiemo ir namo. Be to, tuo tikslu ir buvo dalintas iÅ¡siperkamas sklypas po 676 m2. Pagal Lietuvos Respublikos CK 4.253 str. 1 d. vieÅ¡ame registre gali bÅ«ti registruojamas tik toks nekilnojamasis turtas, kuris yra suformuotas įstatymo nustatyta tvarka. Suformavimas įstatymo nustatyta tvarka reiÅ¡kia, kad statiniai turi bÅ«ti pastatyti teisėtai, t. y. turint leidimÄ statybai, projektÄ , vykdant statinio techninę priežiÅ«rÄ statybos metu, taip pat pripažinus jį tinkamu naudotis (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 12 str., 16 str., 23-24 str.).Trečiasis asmuo Jurbarko rajono savivaldybės administracija nurodė, kad 2013 m. rugsėjo 24 d.

Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius gavo ieÅ¡kovės praÅ¡ymÄ dėl statybÄ leidžiančio dokumento iÅ¡davimo. Jurbarko rajono savivaldybės administracijos Urbanistikos skyrius informavo ieÅ¡kovę, kad žemės sklypas (unikalus Nr. 9420-0007-0094), esantis (duomenys neskelbtini), kuriame yra Å«kio paskirties pastatai, nuosavybes teise priklauso ir atsakovams N. bei A. B., todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 23 str. 10 d. 5 p., norint gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ statinio projektui, reikalingas žemės sklypo bendraturčių sutikimas, jeigu žemės sklypas jiems priklauso bendrosios nuosavybės teise.

STR 1.07.01:2010 „StatybÄ leidžiantys dokumentai“ (toliau – Reglamentas) 28 p. nurodoma, kad norint gauti raÅ¡ytinį pritarimÄ Statybos įstatymo 20 str. 1 d. 6 p. nurodytam projektui (supaprastintas statybos projektas), savivaldybės administracijai pateikiamas praÅ¡ymas (Reglamento 3 priedas). Statybos įstatymo 23 str. 10 d. nurodyti dokumentai ir Reglamento 3 priede nurodyti raÅ¡ytiniai pritarimai (4 punktas – žemės sklypo bendraturčių sutikimas) projekto sprendiniams. Dokumentas, nurodytas Statybos įstatymo 23 str. 10 d. 5 p. taip pat yra bÅ«tent statinio bendrasavininkų sutikimas.

Atsižvelgdama į anksčiau nurodytų teisės aktų reikalavimus, Jurbarko rajono savivaldybės administracija negali išduoti rašytinio pritarimo statinio projektui, neturint sklypo bendrasavininkų sutikimo. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.75 str. 1 d. įtvirtinta nuostata, kad bendrosios dalinės nuosavybes teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarka nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.

Kai teismas sprendžia bendraturčių ginÄÄ dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamÄ Ä¯gyvendinti ar apginti įstatymo suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ bei įrodinėti, kad kito bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo bÅ«das pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrÄ daiktÄ . Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

Toks ribojimas iÅ¡reikÅ¡tas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su bÅ«sima statyba ar rekonstrukcija, sutikimÄ . Å ie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ir teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ statybos ar rekonstrukcijos darbų. Bendraturčių atsisakymas duoti sutikimÄ turi bÅ«ti motyvuotas.

Tinkamais motyvais teismas gali pripažinti faktais, specialistų iÅ¡vadomis, kitais patikimais duomenimis pagrįstus argumentus, kurie patvirtina, kad siekiami vykdyti statybos darbai pakeis esmines bendraturčių gyvenimo ar veiklos sÄ lygas buvusias iki statybos darbų atlikimo. IeÅ¡kovės praÅ¡ymÄ pripažinti teisę pateikti pagalbinio Å«kio paskirties pastatų projektÄ derinimui be kitų žemes sklypo bendrasavininkių sutikimo trečiasis asmuo palieka spręsti teismo nuožiÅ«rai.IeÅ¡kinys pagrįstas ir tenkintinas visiÅ¡kai.IÅ¡nagrinėjus bylÄ nustatyta, jog ieÅ¡kovei O.

Å . asmeninės nuosavybės teise priklauso ½ 0,2384 ha žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalis (b. l. 18). Kita ½ minėto žemės sklypo dalis bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teisėmis priklauso atsakovams A. ir N. B. (b. l. 18). Naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarka nekilnojamojo turto registre nėra įregistruota (b. l. 18). Byloje taip pat nustatyta, kad dar 1980 m. aptariamame žemės sklype ieÅ¡kovė pasistatė nesudėtingos konstrukcijos garaÅ¾Ä su inventoriaus sandėliuku, tačiau 1996 m. nusprendė jį perstatyti (b. l. 58-60).

Nustatyta, kad 1980 m. vasario 5 d. buvo užfiksuota savavališka statyba 2G1m, 3G1m, 4 G1m statinių, kurie 1984 m. sausio 28 d. buvo nugriauti (b. l. 71). Atsakovai teigia, jog po kurio laiko statinys, plane pažymėtas 4G1m, buvo iš naujo pastatytas ant bendro naudojimo žemės sklypo, kieme. Iš ieškovės, atsakovų paaiškinimų bei 1996 m. gegužės 10 d. sklypo plano matyti, kad bendraturčiai O. Š. ir A. B. sutarė, jog medinis garažas statomas nugriaunamo ūkinio pastato vietoje, kuri žemės sklypo plane pažymėta Nr. 1, taigi vertintina, jog ieškovė ir atsakovai sutarė dėl ginčo pastato vietos jų bendrai valdomame žemės sklype (b. l. 34).

Byloje nustatyta, kad garažas su įrankine bendro naudojimo žemėje stove nuo 1996 m. (ieÅ¡kovė nurodo, jog garaÅ¾Ä su įrankine tais metais perkėlė atsakovų praÅ¡ymu, b. l. 2-3), atsakovai teigia, jog tik 2013 m. birželio – liepos mėnesiais pastatytas visiÅ¡kai naujas statinys, neatitinkantis ankstesnio statinio iÅ¡matavimų.Pagal atsakovų pateiktÄ Ä¯galiotoms institucijoms skundÄ , 2013 m. rugpjūčio 6 d. Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie aplinkos ministerijos ieÅ¡kovei O.

Å . suraÅ¡ytas administracinis nurodymas už Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 159 str. 3 d. nurodytÄ pažeidimÄ , t. y. už naujo nesudėtingo statinio savavaliÅ¡kÄ statybÄ kultÅ«ros paveldo objekto teritorijoje (b. l. 42). IÅ¡ statinių, esančių (duomenys neskelbtini), Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko iÅ¡raÅ¡o (registro Nr. 95/11833) taip pat matyti, kad nuo 2013 m. rugpjūčio 7 d. galiojančia kadastro žyma pažymėta garažo su įrankine, pastatyto O.

Å ., savavaliÅ¡ka statyba, kuri konstatuota 2013 m. liepos 26 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. SSA-70-130726-00010 (b. l. 38-39).I. O. Å . 2013 m. lapkričio 6 d. kreipėsi į teismÄ su ieÅ¡kiniu (b. l. 2-4) atsakovams, praÅ¡ydama pripažinti jos teisę suderinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje pagalbinio Å«kio paskirties pastatų – garažo ir inventoriaus sandėliuko, esančių (duomenys neskelbtini), supaprastintÄ techninį projektÄ be žemės sklypo bendrasavininkų atsakovų A.

B. ir N. B. raÅ¡ytinio sutikimo.Bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjekto teisė į statybÄ â€“ remontuoti ar rekonstruoti statinį arba statyti naujÄ â€“ įgyvendinama vadovaujantis CK 4.75 str. 1 d., taip pat specialiųjų teisės aktų normomis, nagrinėjamos bylos atveju – Statybos įstatyme, leidimų statyti ir griauti statinius iÅ¡davimo tvarkÄ reguliuojančiose teisės normose ir kituose teisę į statybÄ nustatančiuose teisės aktuose. Bendraturčių teisė keisti bendrai valdomÄ daiktÄ ribojama draudimu pažeisti kitų bendraturčių teises ir teisėtus interesus.

Toks ribojimas iÅ¡reikÅ¡tas teisės normose nustatytu įpareigojimu statytojui gauti kitų asmenų, kurių teisės ar teisėti interesai susiję su bÅ«sima statyba ar rekonstrukcija, sutikimÄ . Å ie suinteresuoti asmenys turi teisę atsisakyti duoti sutikimÄ atlikti darbus, tačiau atsisakymas turi bÅ«ti pagrįstas realia jų teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iÅ¡ statybos ar rekonstrukcijos darbų. Esant ginčui dėl atsisakymo duoti sutikimÄ , teismas nagrinėja konkretaus atsisakymo priežastis.

IeÅ¡kovė jai priklausančiame žemės sklype atliko nesudėtingų statinių statybos darbus (garažo ir inventoriaus sandėliuko), kurie buvo pripažinti savavaliÅ¡ka statyba 2013 m. liepos 26 d. savavaliÅ¡kos statybos aktu Nr. SSA-70-130726-00010. Statybos įstatymo 28 str. nurodo, kad savavaliÅ¡kos statybos aktu Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos pareigÅ«nas, atliekantis statybos valstybinę priežiÅ«rÄ pagal Statybos įstatymo jam priskirtÄ kompetencijÄ , nustatęs, kad statinys pastatytas ar statomas savavaliÅ¡kai, pareikalauja iÅ¡ žemės sklypo ar jo dalies, kurioje savavaliÅ¡kai pastatytas ar statomas statinys (jo dalis), savininko, valdytojo ar naudotojo nevykdyti jokių statybos darbų, iÅ¡skyrus statybos darbus, kuriuos bÅ«tina atlikti Å¡alinant savavaliÅ¡kos statybos padarinius ir apsaugant statybvietę bei aplinkÄ .

Norėdama įteisinti statybÄ , ieÅ¡kovė kreipėsi į Jurbarko rajono savivaldybės administracijÄ dėl projekto suderinimo, tačiau 2013 m. rugsėjo 27 d. gavo atsakymÄ , jog projektas nebus derinamas, kadangi projekte nėra sklypo bendrasavininkų sutikimo (b. l. 6). Atsižvelgiant į tai, kad savavaliÅ¡kos statybos aktas Nr. SSA-70-130726-00010 suraÅ¡ytas 2013 m. liepos 26 d., ginčo teisiniam santykiui spręsti turi bÅ«ti taikomos 2010 m. liepos 2 d. redakcijos Statybos įstatymo nuostatos, reglamentuojančios savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ (įstatymo 28 str.), įsigaliojusios 2010 m. spalio 1 d., nors minėti remonto ir rekonstrukcijos darbai buvo atlikti anksčiau, o Å¡iuo metu yra kita aktuali straipsnio redakcija.Teismas pažymi, kad palyginus Statybos įstatymo 28 straipsnyje (2010 m. liepos 2 d. redakcija) nustatytÄ teisinį reguliavimÄ su anksčiau galiojusiu ir nustatytu Statybos įstatymo 28 straipsnyje, matyti, jog jis pakito taip, kad savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ reglamentuojančiose nuostatose įtvirtinta ne tik kompetentingų institucijų teisė iÅ¡nagrinėjus savavaliÅ¡kos statybos aktus priimti atitinkamÄ sprendimÄ , bet ir teismo, nagrinėjančio bylÄ dėl statybos, pažeidžiančios teisės aktų reikalavimus, civilinių teisinių pasekmių, teisė priimti atitinkamÄ sprendimÄ .

Statybos įstatymo 28 str. (2010 m. liepos 2 d. redakcija) yra numatyta ne tik teismo teisė įpareigoti statytojÄ per nustatytÄ terminÄ savavaliÅ¡kai statomÄ (pastatytÄ , rekonstruotÄ ) statinį nugriauti arba jį reikiamai pertvarkyti (dalį statinio nugriauti, perstatyti ar pan.), bet ir tam tikrais atvejais kai tokia statyba (rekonstrukcija) neprieÅ¡tarauja imperatyviems aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, atsižvelgus į savavaliÅ¡ka statyba sukeltų padarinių aplinkai ir visuomenės interesams mastÄ , savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimo pasekmes ir galimybes atkurti iki savavaliÅ¡kos statybos buvusiÄ padėtį, taip pat įvertinus administracinių aktų pagrindu turtines teises įgijusių asmenų sÄ Å¾iningumÄ , leisti nustatytÄ ja tvarka statytojui per nustatytÄ terminÄ parengti projektinę dokumentacijÄ (jei ji reikalinga) ir gauti statybÄ leidžiantį dokumentÄ (jei jis reikalingas).

Tokios nuostatos laikomasi ir Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros įstatyme (14 str. 8 d.), į kurį nukreipia šiuo metu aktuali Statybos įstatymo redakcija (28 str. galiojimas nuo 2014 m. sausio 1 d.). Aiškindamas suinteresuotų asmenų, tarp jų ir bendraturčių, teisių gynimo klausimus savavališkos statybos (rekonstrukcijos) atveju, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformulavęs pagrindines teismų praktikos nuostatas, kurių esmė yra ta, kad savavališkos statybos (rekonstrukcijos) statinių nugriovimas nėra vienintelė ir neišvengiamai taikoma savavališkos statybos padarinių šalinimo pasekmė.

Civilinio kodekso 4.103 str. normos, nustatančios civilines neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) pasekmes, pagal suformuotÄ teismų praktikÄ turi bÅ«ti taikomos kartu su vieÅ¡osios teisės normomis, reglamentuojančiomis savavaliÅ¡kos statybos padarinių Å¡alinimÄ , bei Civilinio kodekso normomis, reguliuojančiomis savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius santykius; teisminės neteisėtos statybos (rekonstrukcijos) pasekmės turi bÅ«ti taikomos laikantis ginčo Å¡alių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principų; savavaliÅ¡kų (rekonstruotų) statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma esant ne bet kokiam, o esmingam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui; jeigu bendraturtis siekia įgyvendinti įstatymo suteiktÄ teisę, susijusiÄ su bendru daiktu, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne teisę, bet jos įgyvendinimo bÅ«dÄ , ir įrodyti, kad pasirinktas bÅ«das ar tokios teisės įgyvendinimo sÄ lygos pažeistų jų teises į bendrÄ daiktÄ ar teisėtus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartys: 2007 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-441/2007; 2008 m. sausio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267/2012 ir kt.).

Kartu teismas pažymi, kad pagal nagrinėjamų Å¡ioje byloje ginčo santykių teisinį reglamentavimÄ neteisėta garažo ir inventoriaus sandėliuko statyba gali bÅ«ti legalizuota tik esant dviejų bÅ«tinų juridinių faktų sutapčiai: pirma, kompetentingos valstybės institucijos turi teisės aktų nustatyta tvarka pripažinti remonto rekonstrukcijos atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams; antra, – turi bÅ«ti konstatuota, kad savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas esmingai nepažeis suinteresuotų asmenų teisių ir įstatymo saugomų interesų.

Ir prieÅ¡ingai – nesant vienos iÅ¡ nurodytų sÄ lygų savavaliÅ¡kos statybos įteisinimas negalimas. Å ioje nagrinėjamoje byloje kompetentingos valstybės institucijos neturėjo galimybės teisės aktų nustatyta tvarka įvertinti ir pripažinti garažo ir inventoriaus sandėliuko statybos atitikties normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams, kadangi atsakovai nedavė sutikimo ieÅ¡kovei pradėti atliktų statybos darbų įteisinimo procedÅ«rÄ .Teismas nustatė, kad atsakovai, 1996 m. gegužės 10 d. sutikę, jog medinis garažas statomas nugriaunamo Å«kinio pastato vietoje, kuri žemės sklypo plane pažymėta Nr. 1, Å¡iuo metu apskritai ginčija ieÅ¡kovės teisę atlikti jiems ir ieÅ¡kovei priklausančio žemės sklypo bendro naudojimo dalyje pastatytų pagalbinio Å«kio paskirties pastatų statybÄ , atsisako duoti sutikimÄ Ä¯teisinti atliktus statybos darbus, tokio nesutikimo motyvuose nurodo, kad statyba atlikta savavaliÅ¡kai, garažas ir įrankių sandėliukas ne perkeltas, kaip buvo tartasi, bet pastatytas naujai, laikinas statinys buvo apie 2,5 m aukščio ir 3 x 5,4 m, o sandėliuko apskritai nebuvo, dabar pastatytas garažas su sandėliuku yra 4,6 m aukščio ir 4,15 x 8,65 m, dėl ko jiems užstojamas vaizdas pro virtuvės langÄ , ir tai, jog ieÅ¡kovė nesutiko su jų siÅ«lymu pažeminti stogÄ iki ankstesnio statinio aukščio ir pasidalinti bendro naudojimo žemės sklypÄ ; be to, garažas galėjo bÅ«ti perkeltas ant O.

Å . nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies.Sprendžiant ieÅ¡kovės reikalavimo pagrįstumÄ pripažinti jos teisę be atsakovų sutikimo suderinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje pagalbinio Å«kio paskirties pastatų – garažo ir inventoriaus sandėliuko, esančių (duomenys neskelbtini), supaprastintÄ techninį projektÄ , pažymėtina, kad siekdamas bendrame žemės sklype pastatyti statinį, įteisinti jo statybÄ , bendraturtis kartu siekia įgyvendinti turimÄ bendrosios dalinės nuosavybės teisę.

Kito bendraturčio sutikimo nedavimas siekiančiam pastatÄ rekonstruoti ar rekonstrukcijÄ Ä¯teisinti bendraturčiui reiÅ¡kia bendraturčių nesutarimo dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės objekto valdymo atsiradimÄ . Todėl kiti bendraturčiai, Å¡iuo atveju atsakovai, gali ginčyti ne teisę kaip tokiÄ , bet tik jos įgyvendinimo bÅ«dÄ ir sÄ lygas. Byloje nustatyta, jog atsakovai nepateikė neginčijamų įrodymų, kad dėl ieÅ¡kovės pastatytų statinių yra esmingai pažeistos jų teisės ar įstatymo saugomi interesai.

Atsakovų nurodomos faktinės aplinkybės, jog dėl ieÅ¡kovės pastatytų statinių jiems yra apsunkinta galimybė gerai matyti vaizdÄ pro virtuvės langÄ , yra nepagrįstos raÅ¡ytiniais įrodymais. Vienoje vietoje atsiliepime netiesiogiai nurodyta, jog jie neprieÅ¡tarautų, jog statinys bÅ«tų ankstesnio laikino statinio dydžio, t. y. apie 2,5 m aukščio ir 3 x 5,4 m, o ieÅ¡kovė nesutinkanti savo savavaliÅ¡kai pastatytų statinių pažeminti, o kitoje, – kad ieÅ¡kovė apskritai garaÅ¾Ä su inventoriaus sandėliuku turėjo statyti jai pagal bendrasavininkų susitarimÄ priskirtoje žemės sklypo dalyje.

Kaip jau pasisakyta anksčiau, statinių nugriovimas yra kraÅ¡tutinė priemonė ir turi bÅ«ti taikoma esant ne bet kokiam, o esminiam suinteresuoto asmens teisių pažeidimui. IÅ¡ byloje surinktų duomenų matyti, kad dabartinio garažo su įrankine vietoje visada stovėjo statiniai (pradžioje Å«kiniai pastatai, vėliau – garažas), atsakovams bendrosios nuosavybės teisėmis įsigijus žemės sklypÄ ir pastatÄ faktas apie pastatus, stovinčius žemės sklypo dalyje, plane pažymėtoje „1“, jiems buvo žinoma, todėl atsakovai taip ir nepaaiÅ¡kino, kodėl bÅ«tent dabar jiems ėmė kliudyti bendro naudojimo žemės sklypo dalyje stovintys pagalbinio Å«kio paskirties pastatai.

Atsižvelgiant į Å¡alių interesų proporcingumÄ , atsakovų pageidavimas perkelti ginčo pastatus į ieÅ¡kovei priskirtÄ Å¾emės sklypo dalį, laikytinas labiau pažeidžiančiu ieÅ¡kovės interesus (be to, tokio reikalavimo oficialiai atsakovai nėra pareiÅ¡kę). Kaip galima spręsti iÅ¡ atsiliepimo, atsakovai pageidauja statinių pažeminimo, tačiau, įvertinus byloje turimÄ medžiagÄ , darytina iÅ¡vada, kad pažeminimas iÅ¡ esmės nepakeistų atsakovų vaizdo pro virtuvės langÄ .

Byloje nurodomi atsakovų teisių pažeidimai, siejami su prastu vaizdu per virtuvės langÄ , negali bÅ«ti pripažinti kaip esminiai dar ir dėl to, kad duomenų, jog per kitus atsakovų gyvenamosios namo dalies langus taip pat bÅ«tų prastas vaizdas atsakovai nepateikė, iÅ¡ nuotraukų matyti, jog garažas ir inventoriaus sandėliukas nėra pernelyg arti gyvenamoji namo (atsakovai Å¡ios aplinkybės ir neginčija). Be to, statinių atitiktį normatyvinių statybos techninių dokumentų reikalavimams bei paveldosaugos ir saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimams dar vertins kompetentingos valstybės institucijos.

IÅ¡ byloje nustatytų aplinkybių matyti, jog ieÅ¡kovė statinius pastatė bendro naudojimo žemės sklypo vietoje, aptartoje su atsakovais, todėl teismas nesutinka su atsakovų pozicija, jog ieÅ¡kinys turi bÅ«ti atmestas ir tuo faktiniu ir teisiniu pagrindu, jog ieÅ¡kovė nesutiko su jų siÅ«lymu pasidalinti bendro naudojimo žemės sklypÄ ir kad garažas turėtų bÅ«ti perkeltas ant O. Å . nuosavybės teise priklausančio žemės sklypo dalies. Ä®statymų leidėjas nėra suformavęs apskritai draudimo atlikti statybos darbus žemės sklype, kuriuo bendrasavininkiai naudojasi ir kuris nėra jų pasidalintas.

Atsakovams 1996 m. gegužės 10 d. su ieÅ¡kove sutarus, jog garažas bus pastatytas Å«kinių pastatų vietoje, ieÅ¡kovė pagrįstai tikėjosi, kad gali Å¡ioje vietoje juos statyti. Buvusius gerus santykius, ieÅ¡kovės geranoriÅ¡kumÄ , derybas su atsakovais įrodo tai, kad O. Å . neprieÅ¡taravo, jog žemės sklypas bÅ«tų iÅ¡pirktas iÅ¡ valstybės lygiomis dalimis, turėdama teisę į didesnę žemės sklypo dalį.Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovų atsisakymas duoti sutikimÄ minėtų statybos darbų įteisinimui pažeidžia įstatymo leidėjo nustatytus savininko teisių gynimo bei bendrosios nuosavybės teisės įgyvendinimo teisinius principus.Esant Å¡ioms nustatytoms aplinkybėms ir iÅ¡dėstytų motyvų pagrindu teismas sprendžia, kad ieÅ¡kovės pareikÅ¡tas ieÅ¡kinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas visiÅ¡kai (LR CPK 178 str.).Tenkinant ieÅ¡kinį, iÅ¡ atsakovų priteistinas ieÅ¡kovės sumokėtas 144 Lt žyminis mokestis (Lietuvos Respublikos CPK 88 str., 93 str.) ir 1500 Lt patirtos bylinėjimosi iÅ¡laidos advokato pagalbai apmokėti.Remiantis CPK 88 str. iÅ¡ atsakovų valstybei lygiomis dalimis priteistinos ir 30 Lt paÅ¡to iÅ¡laidos, patirtos dėl procesinių dokumentų siuntimo.Ä®vertindamas tai, kas iÅ¡dėstyta ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 93, 270, 279 str., teismas n u s p r e n d ž i a: ieÅ¡kinį tenkinti visiÅ¡kai.Pripažinti ieÅ¡kovei O.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) teisę suderinti Jurbarko rajono savivaldybės administracijoje pagalbinio Å«kio paskirties pastatų – garažo ir inventoriaus sandėliuko, esančių (duomenys neskelbtini), supaprastintÄ techninį projektÄ be žemės sklypo bendrasavininkų atsakovų A. B. ir N. B. sutikimo.Priteisti lygiomis dalimis iÅ¡ atsakovų: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), 144 Lt (vieno Å¡imto keturiasdeÅ¡imt keturių litų) žyminį mokestį bei 1500 Lt (vieno tÅ«kstančio penkių Å¡imtų litų) kitų bylinėjimosi iÅ¡laidų ieÅ¡kovei O.

Å ., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančiai (duomenys neskelbtini).Priteisti iÅ¡ atsakovų: A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančių (duomenys neskelbtini), solidariai 30 Lt (trisdeÅ¡imties litų) bylinėjimosi iÅ¡laidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, įmokos kodas 5660.Sprendimas per 30 d. nuo priėmimo gali bÅ«ti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundÄ Å akių rajono apylinkės teisme.

Teisėjas                                                                                                                    Arturas Rauktys