2022-06-08 Nr. BB-4074-1-50-1-00041-2012-7 · Lietuvos Aukščiausiasis Teismas

Pareiškimo Nr. DOK-2142/2022

Teisminio proceso Nr. 1-50-1-00041-2012-7

Procesinio sprendimo kategorija 2.15.2.3.1

(S)

LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMAS

N U T A R T I S

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2022 m. birželio 8 d.

Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Olego Fedosiuko (kolegijos pirmininkas), Artūro Ridiko ir Alvydo Pikelio (pranešėjas),

išnagrinėjo nuteistojo T. N. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjų kolegija

n u s t a t ė :

I. Bylos esmė

1. Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu T. N. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu trylikai metų, 201 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu, ir T. N. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trylikai metų. Į bausmės laiką įskaitytas suėmimo laikotarpis nuo 2012 m. balandžio 19 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo. T. N. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį išteisintas neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.

2. T. N. nuteistas pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad kartu su E. D. nuo 2012 m. sausio 29 d. iki 2012 m. vasario 8 d., veikdami organizuota grupe, t. y. susitarę daryti vieną labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai gabenti labai didelį kiekį – 10,096 g narkotinės medžiagos – heroino, didelį kiekį – 20,938 g psichotropinės medžiagos –metamfetamino, turėdami tikslą jas suspausto oro patranka peršaudami per tvorą perduoti Marijampolės pataisos namuose laisvės atėmimo bausmę atliekančiam J.

J., kuriam baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, iš anksto pasiskirstę vaidmenis ir užduotis, t. y., J. J. suorganizavus, T. N. atgabeno ir perdavė šias medžiagas E. D., o E. D. narkotines ir psichotropines medžiagas gabeno J. J.: 2012 m. sausio 29 d. 19.02 val. J. J., būnančiam Marijampolės pataisos namuose, esančiuose Sporto g. 7, iš mobiliojo ryšio telefono su įdėta SIM kortele su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini) paskambinus į T. N. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną su įdėta SIM kortele su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini) ir pranešus šiam, kad E. D. atvyks pas jį pasiimti narkotinės ir psichotropinės medžiagų, E. D. 2012 m. sausio 30 d. 18.04 val., būdamas celės Nr. 451B, esančios Margirio g. 3, Panevėžyje, veikimo zonoje, iš mobiliojo ryšio telefono, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), paskambino į T.

N. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną, kuriame įdėta SIM kortelė su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), ir pranešė, kad atvažiavo į Panevėžį. Po to tiksliau nenustatytoje vietoje ir nenustatytomis aplinkybėmis T. N. perdavė E. D. 3,972 gramo narkotinės medžiagos – heroino ir 8,469 gramo psichotropinės medžiagos – metamfetamino, jas E. D. nuo 2012 m. sausio 30 d. 18.04 val. iki 2012 m. sausio 31 d. 17.35 val. nugabeno iki Marijampolės pataisos namų ir 2012 m. sausio 31 d. apie 17.35 val., panaudodamas suspausto oro patranką, permetė į Marijampolės pataisos namų teritoriją J.

J., tačiau pastarasis šių narkotinės ir psichotropinės medžiagų neįgijo, nes jas Marijampolės pataisos namuose krepšinio aikštelės, esančios netoli kontrolės praleidimo posto, viduryje rado ir paėmė Marijampolės pataisos namų apsaugos darbuotojai. Tęsdami nusikalstamą veiką, T. N., besinaudojančiam mobiliojo ryšio telefonu su įdėta SIM kortele su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), ir J. J., besinaudojančiam mobiliojo ryšio telefonu su įdėta SIM kortele su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini), nuo 2012 m. vasario 7 d. 19.44 val. iki 2012 m. vasario 8 d. 13.32 val. tarpusavyje bendraujant SMS žinutėmis ir taip susitarus, kad T.

N. įgis ir per E. D. perduos J. J. narkotinės ir psichotropinės medžiagų, E. D. 2012 m. vasario 8 d. 19.42 val., būdamas celės 451B, esančios Margirio g. 3, Panevėžyje, veikimo zonoje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje, iš mobiliojo ryšio telefono su įdėta SIM kortele su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini) paskambino į T. N. naudojamą mobiliojo ryšio telefoną su įdėta SIM kortele su priskirtu numeriu (duomenys neskelbtini) ir pranešė, kad atvažiavo. Po to T. N. 2012 m. vasario 8 d. 19.49 val. iš S. Dariaus ir S. Girėno g. 30 namo kiemo, Panevėžyje, automobiliu „Mersedes-Benz ML 320 CDI“ (valst.

Nr. (duomenys neskelbtini) gabeno 6,124 g narkotinės medžiagos – heroino (diacetilmorfino) ir 12,469 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino į Matininkų gatvę, apie 300 m nuo parduotuvės „S.“, esančios (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, kur 2012 m. vasario 8 d. 20.02 val. šias narkotinę ir psichotropinę medžiagas perdavė E. D., o šis jas gabeno automobiliu „Fiat Marea“ (valst. Nr. (duomenys neskelbtini) į Marijampolės pataisos namus perduoti J. J., tačiau 2012 m. vasario 8 d. 20.30 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžio r., E. D. buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

3. T. N. nuteistas pagal BK 201 straipsnio 2 dalį už tai, kad iki 2012 m. balandžio 19 d. 17.30 val., nenustatytą laikotarpį, namo, esančio (duomenys neskelbtini), Panevėžyje, pagalbinėse patalpose neteisėtai laikė aparatą namų gamybos stipriesiems alkoholiniams gėrimams gaminti, skirtą skirtingų virimo temperatūrų komponentams iš jų mišinio išskirti bei pritaikytą alkoholiniams mišiniams išskirti į sudėtines dalis, ir, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė 1156,100 litro denatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 87,7–95,0 %, ir 646 litrus nedenatūruoto etilo alkoholio skiedinių, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija 88,9–92,3 %, kol juos kratos metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

4. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 20 d. nutartimi nuteistojo T. N. apeliacinis skundas atmestas.

5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 3 d. nutartimi atmestas nuteistojo T. N. gynėjo advokato S. Zabitos kasacinis skundas.

II. Pareiškimo dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo argumentai

6. Nuteistasis T. N. prašo atnaujinti baudžiamosios bylos nagrinėjimą, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: dėl nusikalstamos veikos 2012 m. sausio 29 d. epizodo pripažinti jį kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, dėl nusikalstamos veikos 2012 m. vasario 8 d. epizodo – pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir paskirti bausmes, nustatytas pagal sankcijų ribas; BK 63 straipsnio pagrindais paskirtas bausmes subendrinti; į bausmės laiką įskaityti Panevėžio apygardos teismo 2013 m. gegužės 23 d. nuosprendžiu paskirtą ir atliktą laisvės atėmimo bausmę. Pareiškėjas nurodo:

6.1. Pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 260 straipsnio nuostatas, dėl to buvo paskirta aiškiai per griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl baudžiamoji byla atnaujintina Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 451 straipsnio 2 punkto pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino bendrą narkotinės medžiagos – heroino – kiekį (10,096 g), dvi veikas kvalifikavo kaip vieną pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, nors abi veikas skiria laiko tarpas ir nusikalstamos veikos dalyko – heroino – koncentracija: pirmu atveju – 10,48 proc., antru – 6,5 proc. Tai leidžia manyti, kad buvo padarytos dvi atskiros pavienės veikos, kvalifikuotinos pagal BK 260 straipsnio 2 dalį.

6.2. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra pagrįstas išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai ištyrė ir nevertino apeliaciniame skunde išdėstytų aplinkybių, galėjusių iš esmės paveikti teismo išvadas. Teismai tinkamai neįvertino nuoseklių pareiškėjo parodymų. Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Teismai, nepašalindami abejonių byloje dėl pareiškėjo dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, pažeidė in dubio pro reo principą, nekaltumo prezumpciją ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 260 straipsnio 3 dalį).

6.3. Teismai nepagrįstai vertino T. N. ir kito nuteistojo E. D. susitarimą daryti vieną labai sunkų nusikaltimą – neteisėtai gabenti labai didelį kiekį (10,096 g) narkotinės medžiagos (heroino) – laiko (2012 m. sausio 29 d. ir, tęsdami nusikalstamą veiką, – 2012 m. vasario 8 d.) ir tyčios prasme. Pareiškėjas viso proceso metu neginčijo, kad bendravo su kitu nuteistuoju nuo 2012 m. sausio 29 d. iki 2012 m. vasario 8 d. (tai patvirtina ir užfiksuoti telefoninių pokalbių įrašai), tačiau ši aplinkybė nepagrindžia to, kad pareiškėjas žinojo apie daromą ir ateityje būsimą veiką, todėl negali būti laikoma, kad buvo padaryta tęstinė nusikalstama veika.

6.4. Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje ne kartą akcentuota, kad teismai, konstatuodami, jog buvo padarytos kelios veikos, turi nustatyti kiekvienos jų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais nekeldami nė vienos iš alternatyvių veikų įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Reikalavimas įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos požymį draudžia padarytas veikas preziumuoti, įrodinėti ne savarankiškai, o išvesti iš kitų BK 260 straipsnio 3 dalyje kaip alternatyvias nurodytų ir byloje neginčytinai įrodytų veikų.

6.5. Pareiškėjas jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip viena tęstinė veika, neatliko, neįrodyta jo tiesioginė tyčia neteisėtai disponuoti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nėra jokių tiesioginių duomenų apie tai, kad pareiškėjas galėjo žinoti ir suprasti ateityje daromų veiksmų pavojingumą ir nusikalstamumą. Pirmosios instancijos teismas byloje surinktų duomenų tinkamai neištyrė, rėmėsi prielaidomis ir netiesioginiais įrodymais, kurie iš esmės nepatvirtina, kad padaryta BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodyta nusikalstama veika. Tuo tarpu kaltinimai baudžiamojoje byloje privalo būti įrodyti neginčijamai ir nekelti jokių abejonių. Šių klaidų neištaisė apeliacinės instancijos teismas, iš esmės pritardamas pirmosios instancijos teismo atliktam įrodymų vertinimui. Baudžiamosios bylos medžiaga buvo išnagrinėta paviršutiniškai, o abejones keliantys įrodymai vertinti T. N. nenaudai. Tai leidžia abejoti teismų nešališkumu objektyviąja prasme, o tai nedera su BPK 44 straipsnio 10 dalies reikalavimais ir asmens teise į teisingą teismą.

6.6. Pripažintina, kad disponuotos narkotinės medžiagos (heroino) kiekis buvo ne labai didelis, o didelis. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. V-239 „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ nuostatose dideliu kiekiu laikoma daugiau kaip 2 gramai, bet neviršijant 10 g heroino. Disponuojant narkotine medžiaga (heroinu) (šios medžiagos perimtos teisėsaugos pareigūnų 2012 m. sausio 29 d. ir 2012 m. vasario 8 d.) buvo padaryta ne tęstinė nusikalstama veika, o dvi atskiros pavienės veikos. Pavienės nusikalstamos veikos formos turi esminę įtaką kvalifikavimui, kadangi nuo jų priklauso nusikalstamos veikos baigtumo laikas. Nagrinėjamu atveju pavojingos veikos padarymo laikas nustatytas, tačiau neįvertintas laiko tarpas tarp abiejų padarytų veikų.

6.7. Be to, tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nustatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos bendros tyčios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-307/2007, 2K743/2007, 2K-232/2010, 2K-474/2010, 2K-650/2010 ir kt.). Šiuo atveju bendra tyčia nebuvo nustatyta, kadangi T. N. nesuvokė ir negalėjo suvokti, kad ateityje darys tą patį, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo inkriminuotų nusikalstamų veikų visumos vertinti kaip vienos nusikalstamos veikos. Nebuvo nustatyti esminiai kiekvieno epizodo, t. y. 2012 m. sausio 30 d. (3,972 g heroino) ir 2012 m. vasario 8 d. (6,124 g heroino), skirtumai (didelis laiko tarpas), tai paneigia šių veikų tęstinumą, todėl šios veikos negali būti laikomos tęstinės nusikalstamos veikos epizodais, o turi būti vertinamos kaip dvi atskiros pavienės veikos.

6.8. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas pareiškėjui trylikos metų laisvės atėmimo bausmę, o apeliacinės instancijos teismas palikdamas galioti tokį sprendimą, netinkamai įvertino visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir paskyrė aiškiai per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime yra nurodęs, kad: „Konstitucinė teisė į teisingą teismą inter alia reiškia ne tik tai, kad teismo proceso metu turi būti laikomasi baudžiamojo proceso teisės principų ir normų, bet ir tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatyta ir teismo paskirta bausmė turi būti teisinga; baudžiamajame įstatyme turi būti numatytos visos galimybės teismui, atsižvelgus į visas bylos aplinkybes, asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, paskirti teisingą bausmę. Neteisingos bausmės paskyrimas reikštų, kad pažeidžiama asmens teisė į teisingą teismą, taigi ir Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalis bei konstitucinis teisinės valstybės principas.“ Šiuo atveju netinkamai kvalifikavus disponuotų narkotinių medžiagų grynąjį kiekį ir bausmei skirti svarbias aplinkybes, buvo pasunkinta nuteistojo padėtis, pažeistas teisingumo principas ir BPK 1 straipsnio 1 dalis.

III. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo argumentai ir išvados

7. Nuteistojo T. N. pareiškimas dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo atmestinas.

8. Pagal BPK 451 straipsnio nuostatas, išnagrinėtos baudžiamosios bylos atnaujinamos, jeigu pagal nuosprendžiuose ir nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti, jog akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia: 1) panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį bei paskesnes teismų nutartis ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) nuteistojo nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, jo dalį ar punktą, nustatantį lengvesnę nusikalstamą veiką; 3) ištaisius padarytus BK 63–65 straipsnių taikymo pažeidimus, sumažinti nuteistajam paskirtą subendrintą bausmę; 4) nuteistąjį atleisti nuo bausmės, nes suėjo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas; 5) ištaisius netinkamą amnestijos akto taikymą, nuteistąjį atleisti nuo bausmės arba ją sumažinti.

9. Nuteistasis T. N. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo padavė BPK 451 straipsnio 2 punkto pagrindu nurodydamas, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylos aplinkybes, tinkamai neįvertino nuoseklių pareiškėjo parodymų, rėmėsi netiesioginiais įrodymais, nepašalino abejonių dėl pareiškėjo dalyvavimo padarant jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Be to, teismai tinkamai neįvertino, kad abi veikas skiria laiko tarpas (2012 m. sausio 29 d. ir 2012 m. vasario 8 d.), skiriasi nusikalstamos veikos dalyko – heroino – koncentracija (10,48 proc. ir 6,5 proc.), pareiškėjas neatliko jokių aktyvių veiksmų, kurie galėtų būti vertinami kaip viena tęstinė veika, neįrodyta tiesioginė tyčia disponuoti narkotinėmis bei psichotropinėmis medžiagomis ir abu inkriminuotus epizodus jungia bendra tyčia. Dėl to neteisingai nustatyta, kad buvo padaryta viena nusikalstama veika, nurodyta BK 260 straipsnio 3 dalyje, o turėtų būti nustatyta, kad padarytos dvi nusikalstamos veikos, nurodytos BK 260 straipsnio 2 dalyje.

10. Atkreiptinas pareiškėjo dėmesys į tai, kad baudžiamosios bylos dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo gali būti atnaujinamos tik tuo atveju, kai pagal nuosprendžiuose ar nutartyse nurodytas aplinkybes yra pagrindas manyti esant akivaizdžią baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą ir tokią išvadą galima daryti be papildomo tyrimo. Baudžiamosios bylos atnaujinimo procese toje byloje nustatytos aplinkybės nekvestionuojamos (preziumuojama, kad jos nustatytos teisingai), byloje surinkti įrodymai iš naujo netiriami ir nevertinami. Galimai padaryti BPK straipsnių nuostatų pažeidimai nesudaro teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

11. Nagrinėjamu atveju T. N. baudžiamąją bylą nagrinėję teismai, įvertinę nuteistųjų, liudytojų parodymus, specialisto išvadas, įvykio vietos, kratos, daiktų apžiūros, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus ir kitus rašytinius bylos įrodymus, nustatė, kad T. N., veikdamas su organizuota grupe, padarė tęstinę nusikalstamą veiką – neteisėtą 10,096 g narkotinės medžiagos (heroino) ir 20,938 g psichotropinės medžiagos (metamfetamino) atgabenimą ir perdavimą E. D., o pastarasis – šių medžiagų gabenimą J. J., atlikinėjusiam laisvės atėmimo bausmę Marijampolės pataisos namuose, – susidedančią iš nusikalstamos veikos epizodų, padarytų 2012 m. sausio 29–31 d. ir 2012 m. vasario 7–8 d. Teismai nustatė ir tai, kad nuteistojo T. N. (taip pat nuteistojo E. D.) tikslas buvo, veikiant bendra tyčia, sistemingai tiekti narkotines ir psichotropines medžiagas minėtam nuteistajam J. J.. Pagal Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų (patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239) nuostatas, labai dideliu heroino kiekiu laikoma daugiau kaip 10 gramų šios grynosios medžiagos, dideliu metamfetamino kiekiu – daugiau kaip 20 gramų. Nustatytos aplinkybės, kad T. N., veikdamas organizuota grupe ir bendra tyčia, disponavo labai dideliu kiekiu (10,096 g) heroino ir dideliu kiekiu (20,938 g) metamfetamino, leido teismams konstatuoti, kad buvo padaryta nusikalstama veika, nurodyta BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje.

12. Kadangi pareiškėjo prašymas atnaujinti baudžiamąją bylą grindžiamas ne teismų nustatytomis bylos aplinkybėmis, o nesutikimu su byloje surinktų įrodymų vertinimu, kvestionuojant teismų nustatytas faktines aplinkybes ir pateikiant savą šių aplinkybių vertinimą, tai nesuteikia teisinio pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo pagal BPK XXXIV skyriaus taisykles.

13. Kiti paduotame pareiškime nurodyti argumentai, susiję su netinkamai įvertintomis bausmei skirti reikšmingomis aplinkybėmis ir dėl to aiškiai per griežtos laisvės atėmimo bausmės paskyrimu, neatitinka BPK 451 straipsnio nuostatų ir taip pat nesuteikia pagrindo atnaujinti baudžiamąją bylą dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

14. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pagal nuteistojo T. N. pareiškime išdėstytus argumentus nėra pagrindo manyti, jog byloje akivaizdžiai netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir dėl to reikia priimti BPK 451 straipsnio 2 punkte nurodytą sprendimą, todėl baudžiamoji byla neatnaujintina, o pareiškimas atmestinas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 453 straipsnio 3 dalimi,

n u t a r i a :

Atmesti nuteistojo T. N. pareiškimą dėl baudžiamosios bylos atnaujinimo dėl aiškiai netinkamo baudžiamojo įstatymo pritaikymo.

Teisėjai Olegas Fedosiukas

Artūras Ridikas

Alvydas Pikelis